Antroji sausio pusė kultūros lauke pasižymi turininga programa, jungiančia teatrą, literatūrą ir kiną. Šią savaitę dėmesio centre atsiduria ne tik teatrų premjeros regione ar tradiciniai literatūriniai apdovanojimai, bet ir visą Europą pasiekiančios elitinio kino naujienos.
Kotryna PETRAITYTĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 5
Būdama maža susidūriau su atminties praradimu, nes mano giminės daug ko neprisiminė apie babos gyvenimą. Aš klausinėjau, o jie negalėjo paaiškinti jos gyvenimo vingrybių, įvykių eiliškumo arba prisiminti pavardžių. Suglumau sužinojusi, kad baba turėjo ankstesnių gyvenimų, kuriuose buvo daug praradimų. Kai dabar pagalvoju, tos moters gyvenimas lyg „kryžius su keru“, kurį ne tik reikėjo nešti, bet prieš tai dar ir išsirauti.
Renata KARVELIS
Komentaras skambėjo per LRT radiją
M. ČERNECKO nuotr.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 5
Išsiplėtę kojų kapiliarai ir venos – dažna problema, kuri ne tik kelia estetinių nepatogumų, bet ir gali būti venų ligų pradžia. Kapiliarų išryškėjimas neretai signalizuoja apie pradinį veninės kraujotakos sutrikimą, o jo nepaisant, gali vystytis lėtinis venų nepakankamumas, atsirasti tinimai, uždegimai ar net trofinės opos. Odos ligų, lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Skin Olympus“ kraujagyslių chirurgė, medicinos mokslų daktarė Ingrida Ašakienė, daugiau nei 20 metų gydanti venų ligas, pabrėžia, kad žiema yra pats palankiausias laikas spręsti tiek kapiliarų, tiek paviršinių venų problemas.
Jurgita ŠAPĖNAITĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 5
Kovo 1 d., 17 val., Agota Kristof STORAS SĄSIUVINIS. Rež. Jokūbas Brazys
Įprastą dvynių Luko ir Klauso gyvenimą su mama dideliame mieste nutraukia prasidėjęs karas. Mama brolius iš miesto atveža į saugesnę vietą – senelės namus šalies provincijoje. Bet ir čia nėra saugu. Tiek siaubinga karo metų aplinka, tiek ir pati senelė primygtinai rodo – gyvenimas pasikeitė ir teks arba žūti, arba išmokti gyventi žiauriame bei negailestingame pasaulyje.
Pirkti bilietus:
1 d. – https://kdt.lt/renginiai/storas-sasiuvinis/?first=a064bc35-5018-4935-83d2-c4f88c753a96
Kovo 3 d., 18.30 val. ir kovo 29 d., 12 val. KĄ SAKAI? Rež. Karolis Maiskis.
„Ką sakai?“ pasakoja apie mergaitę, kuri nenorėjo išgirsti ir girdėti. Spektaklis kviečia stebėti jos dieną – kupiną nesusikalbėjimo, iššūkių ir bandymų suprasti save bei kitus. Kodėl ji nebenori girdėti? Kaip ji jaučiasi, kai jos niekas nesupranta? Ar įmanoma iš naujo atrasti bendrą kalbą su šeima ir pasauliu?
Pirkti bilietus:
3 d. – https://kdt.lt/renginiai/ka-sakai/?first=a0811dcd-b618-4d39-b38d-774b7ebb96d6
29 d. – https://kdt.lt/renginiai/ka-sakai/?first=a064bc90-4499-47dd-b31f-cb6a2cf83171
Kovo 5–6 d., 18.30 val., REQUIEM. Rež. Dmitry Krymov
Po skaidriu dangumi į kalną ropščiasi atidžios mokytojos lydimi mokiniai.
Jaunas vyras ir moteris beprotiškai įsimyli vienas kitą.
Didžiulės šalies gyventojai kantriai ir nuosekliai siekia geresnės ateities sau ir savo vaikams.
Pirkti bilietus:
5 d. – https://kdt.lt/renginiai/requiem/?first=a064ba40-48f7-40cc-978e-97c073207554
6 d. – https://kdt.lt/renginiai/requiem/?first=a064ba40-559e-4d71-b748-e1d18db047f0
Kovo 8 d., 17 val., DEMONAI. Rež. Darius Rabašauskas
Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.
8 d. – https://kdt.lt/renginiai/demonai/?first=a064ba85-d409-4ec1-b424-8650039f0f73
Kovo 20 d., 18.30 val. ir kovo 21 d., 17 val. PREMJERA! NOJAUS ARKA. Rež. Jokūbas Brazys
Spektaklis kalba apie katastrofos nuojautą. Apie būseną, kai sausra jau savyje nešioja tvano atmintį, tarsi vanduo būtų pasitraukęs tik iš paviršiaus, bet likęs kūnuose, sprendimuose, baimėse. Neaišku, ar gyvename prieš tvaną, ar po jo – scenoje laikas praranda kryptį.
Atsispirdamas nuo Nojaus arkos mito, spektaklis jį suvokia ne kaip išsigelbėjimo istoriją, o kaip atrankos modelį. Arka čia tampa sistema, kuri verčia rinktis, rūšiuoti, palikti už borto. Scenoje stebima žmonija kaip rūšis, atsidūrusi išlikimo situacijoje, kur žmogus blaškosi tarp gyvuliško instinkto ir žmogiškosios vilties.
Pirkti bilietus:
20 d. – https://kdt.lt/renginiai/premjera-nojaus-arka/?first=a07d0eb5-637c-4272-8c31-08d537732ee9
21 d. – https://kdt.lt/renginiai/premjera-nojaus-arka/?first=a07d0ec4-8b52-455c-bc22-cc36d5ddc0d4
Kovo 22 d., 17 val., KAI KURIOS ERELIŲ RŪŠYS. Rež. Igoris Reklaitis
Netikėtomis, intriguojančiomis aplinkybėmis susitinka tiek amžiumi, tiek pasaulėžiūra du visiškai skirtingi personažai. Vienas – savo gyvenimo kelio pradžioje, pilnas svajonių, jaunatviško maksimalizmo ir idealizmo. Kitas – beprasidedančiame gyvenimo saulėlydyje, kai, įgijęs gyvenimo patirties, į jaunystės siekius ir norus pradeda žiūrėti realisto akimis. Palaidojęs išgalvotus idealus, prasmės pradeda ieškoti paprastesniuose, žemiškuose dalykuose. Ar pavyks jam atverti akis romantizuotam jaunuoliui, ar pavyks įtikinti, kad jo pasirinktas kelias yra pražūtingas?
Pirkti bilietus:
22 d. – https://kdt.lt/renginiai/kai-kurios-ereliu-rusys/?first=a064bae1-f87e-49f5-9946-8083e188136f
Kovo 26 d., 18.30 val., MILENA. Rež. Laura Kutkaitė
„Rašyti laiškus – tai mylėtis su šmėklomis“, – rašė Franzas Kafka. Spektaklis „Milena“ yra bandymas Kafką nuo savęs nusipurtyti. Tačiau kaip nuo savęs nusipurtyti tai, ką manaisi mylinti? Kaip jį nuo savęs nusipurtyti, kai visas pasaulis apie tave žino būtent dėl to, kad jis tau rašė laiškus?
26 d. – https://kdt.lt/renginiai/milena/?first=a064bb4f-4cba-4be3-b029-acc4c0cc60e3
Kovo 28–29 d., 17 val., Įkvėpta Roberto Bolaño novelės „Sugrįžimas“. SUGRĮŽIMAS. Rež. Naubertas Jasinskas
Spektaklis „Sugrįžimas“ ؘ– tai šiuolaikinis gotikinis pasakojimas apie Maiklą ir Claire, besiskiriančius jaunus sutuoktinius ir jų neįtikimą, įprastą pasaulio tvarką griaunančią sugrįžimo vienas pas kitą istoriją. Claire dirba televizijoje ir siekia karjeros Paryžiuje, o Maiklas nesėkmingai bando derinti darbą Marselyje ir žmonos ambicijas įsikurti sostinėje, bet jų santykiams tašką padeda Maiklo romanas su Sesile Lambal – vos pilnametystės sulaukusia mergina, su kuria jis palaiko lengvabūdiškus santykius ir po skyrybų. Netikėtai viename iš eiliniais tapusių vakarėlių Maiklas miršta ir tapęs šmėkla seka savo kūną kelionėje po fantastiškus mirties biurokratijos ir atsitiktinumų labirintus, iki jie nuveda jį pas jo buvusią žmoną.
Pirkti bilietus:
28 d. – https://kdt.lt/renginiai/sugrizimas-1-174/?first=a064bb8c-7b1a-410d-8ac7-1d88c9ab27b9
29 d. – https://kdt.lt/renginiai/sugrizimas-1-174/?first=a064bbdf-30ee-4357-8193-7f67d3822cbc
Daugiau informacijos www.kdt.lt
Sausio 14-osios vakarą salėje „Jūra“ nuskambėjo koncertas „Istorijos dvasia“, dedikuotas Sausio 13-osios Laisvės gynėjų dienos 35-mečiui ir Klaipėdos krašto dienai. Tai buvo vakaras per muziką įprasminęs gyvą atmintį, susitelkimą ir viltį.
Muzikinės jungtys: nuo archajiškų šaknų iki europinės didybės
Jau nuo pirmųjų akordų buvo juntama ypatinga vakaro atmosfera – susikaupusi, gili ir kartu pakylėjanti. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) simfoninis orkestras, KVMT choras ir Klaipėdos koncertų salės (KKS) choras „Aukuras“, diriguojami vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, atliko du prasminiai susišaukiančius kūrinius – Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškas variacijas“ ir Johanneso Brahmso „Vokiškąjį Requiem“.
B. Kutavičiaus kūrinys skambėjo kaip ritualinis įvadas – archajiškas, pulsuojantis, giliai įsišaknijęs lietuviškoje pasaulėjautoje. Dzūkijos folkloro dvasia, monotoniški ritminiai modeliai ir subtiliai plėtojamos variacijos kvietė klausytoją į vidinę kelionę, kurioje gamta, tradicija ir istorija susiliejo į vientisą garsinį patyrimą.
Po šio susitelkimo J. Brahmso „Vokiškasis Requiem“ atsivėrė visa savo emocine ir dvasine didybe. Skirtingai nei tradiciniai requiem, šis kūrinys skirtas ne mirusiesiems, o gyviesiems – jų paguodai, stiprybei ir vilties paieškai. Septynių dalių muzikinė dramaturgija vedė iš netekties ir skausmo į ramybę, susitaikymą ir šviesą, itin jautriai rezonavusią tiek su Sausio 13-osios, tiek ir su Klaipėdos krašto istorinėmis patirtimis.
Solistai Beata Ignatavičiūtė ir Steponas Zonys subtiliai ir jautriai įsiliejo į bendrą muzikinę tėkmę, suteikdami J. Brahmso muzikai vidinės šilumos ir šviesos.
Profesionalų bendrystė – kaip kultūrinis reiškinys
Vakaro iškilmingumą vainikavo išskirtinė profesionalių kolektyvų sinergija. KVMT simfoninis orkestras, jungiantis aukščiausio lygio muzikantus, dar kartą patvirtino savo brandą, lankstumą ir gebėjimą imtis didelės apimties simfoninių opusų.
Prie orkestro prisijungę KVMT choras ir KKS choras „Aukuras“ sukūrė galingą, sodrų ir emociškai įtaigų skambesį. Vienas ryškiausių Vakarų Lietuvoje choras „Aukuras“ išsiskyrė balsų tembrų darna, atlikimo tikslumu ir emociniu atvirumu, o KVMT choras pademonstravo ilgametę sceninę patirtį bei gebėjimą interpretuoti sudėtingą chorinį repertuarą. Šių dviejų kolektyvų susitikimas scenoje virto tikru meniniu dialogu.
Prie orkestro, solistų ir chorų šįkart prisijungė ir žinomi dirigentai bei chormeisteriai Adrija Čepaitė, Kęstutis Jakeliūnas ir Vytautas Valys, papildę choristų gretas. Ši simbolinė menininkų bendrystė dar labiau sustiprino koncerto prasmę.
Suskambo širdyje
Dar prieš koncertą klausytojai buvo pakviesti į pažintinį pokalbį, leidusį giliau pasinerti į vakaro programą ir jos idėjinį lauką. Pristatydamas J. Brahmso gyvenimą ir jo kūrinį „Vokiškasis Requiem“, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos Muzikos teorijos skyriaus IV klasės mokinys Jokūbas Kulevičius (mokytoja Laima Sugintienė) atvėrė istorinius, filosofinius ir muzikinius klodus.
Koncerto klausėsi gausus būrys muzikos mylėtojų, tarp jų – ir Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos moksleiviai. Salėje vyravo susikaupimas, o po paskutinių akordų nuskambėjo ilgi, nuoširdūs plojimai. Išeidama iš salės viena klausytoja taikliai apibūdino viso vakaro emociją: „Ši muzika suskambo širdyje.“
„Šis koncertas tapo ne tik prasmingu istorinių datų paminėjimu, bet ir tikru pasididžiavimu mūsų meno kolektyvais. Džiaugiamės įstabia metų pradžia ir tuo, kad Klaipėda turi tokius profesionalus, kartu kuriančius gyvą, stiprią ir prasmingą kultūrą“, – po koncerto sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė.
Koncertas „Istorijos dvasia“ dar kartą patvirtino, kad muzika Klaipėdoje ne tik skamba, bet ir yra gyva atminties, tapatybės bei bendrystės forma.
KVMT inform.
Visai neseniai į teisiamųjų suolą vėl sėdęs Nerijus teisėsaugai puikiai žinomas jau nuo 1997-ųjų. Šįkart policijai vyras įkliuvo ne tik girtas, o ir prie svetimo automobilio vairo.
Žydrūnė MILAŠĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 4
Buvęs komercinio banko konsultantas Gitanas Nausėda savo politinę karjerą pradėjo iškart nuo valstybės vadovo posto, skelbdamas pažadą, kad Lietuva taps gerovės valstybe. Nors, tiesą sakant, detaliai taip ir neatskleidė, kaip viskas Lietuvoje turėtų keistis, kad ji tokia taptų. Tiesa, būta aiškių užuominų, kad svarbu įveikti visas skurdo apraiškas, mažinti turtinę nelygybę ir siekti, jog visi regionai sparčiau artėtų prie vilnietiško gyvenimo lygio. Be to, G. Nausėda žadėjo įsipareigoti socialinei taikai valstybėje, būti taikytoju, kuris sugeba nutiesti tiltus tarp labai skirtingų interesų bei pozicijų. Tik ar pavyko?
Nuo pat pirmos dienos valstybės vadovo pareigose G. Nausėda tapo tvirtai populiariausiu Lietuvos politiku ir ilgą laiką sugebėjo išlaikyti aukštą savo reitingą, nors labai greitai susipyko su nemaža dalimi Lietuvos politikų, žurnalistų ar politikos apžvalgininkų. Prezidentas be didesnių problemų buvo perrinktas antrai kadencijai, o kai kurių apžvalgininkų nuomone, būtent jis nemažai prisidėjo, jog per praėjusius Seimo rinkimus sėkmė lydėtų praktiškai atvirai jo remiamus socialdemokratus. Po rinkimų atrodė, kad atėjo G. Nausėdos valanda, tuo labiau, jog jis jau buvo pakankamai patyręs, turėjo stiprią atramą visuomenėje ir lemiamą žodį, formuojant naująją valdančiąją daugumą Seime. Tačiau gyvenime būna daug paradoksų. Vienas jų – Prezidentas neįtikėtinai greitai sugebėjo iššvaistyti didžiąją dalį savo politinio populiarumo ir netgi tapti anekdotų ar memų personažu, kuriam pagarbos nejaučia nei valdantieji, nei opozicija. Kas dėl to kaltas? Greičiausiai – noras visiems įtikti. Štai ar Remigijaus Žemaitaičio artimas bend-
ravimas su Vengrijos užsienio reikalų ministru nėra spjūvis Prezidentui, kuris save vadina svarbiausiu Lietuvos užsienio politikos architektu? Tačiau šalies vadovas tyli... Tuo pasinaudojusi opozicija tvirtina, jog valstybės vadovas „pametė“ politinį stuburą. Prezidentas gi savo sparčiai ištirpusį populiarumą aiškina tuo, kad tai neva esanti kaina už jo valstybinį požiūrį ir aktyvumą vidaus politikoje. Nors būtent dažniausiai girdimas priekaištas valstybės vadovui ir yra, jog jis, kai tik prireikia pademonstruoti tvirtą poziciją bei politinę valią, vis kažkur pranyksta...
Prezidentas neturi patikti ar būti patogus politikams. Tačiau dabartinio šalies vadovo didžiausia problema, kaip leidžia tvirtinti visuomenės nuomonės tyrimai, yra ta, kad juo nusivylė ne tik politikai, bet ir didelė dalis visuomenės, kuri juo pasitikėjo. Vienoje žinių laidoje nedidelio miestelio gyventojas, žurnalistų paklaustas, kaip vertina Prezidentą, sakė: „Blogai. Jis žadėjo rūpintis visų mūsų gerove, tačiau vis girdime, kad rūpinasi tik savo, jog lengviau pas gydytojus patektų, jog žmonos oro uoste netikrintų...“
Natūralu, kad Prezidentas, kaip ir kiekvienas žmogus, gali turėti ir turi politines simpatijas. Tačiau tai, jog jis jas demonstruoja taip tiesmukai, nėra itin gerai. Tiesa, daliai Lietuvos žmonių patiko, kai praėjusią Seimo kadenciją jis vis „pasikumščiuodavo“ su konservatoriais ar griežtesnį žodį pasakydavo liberalams. Tačiau tie, kurie siejo viltis, jog G. Nausėdai vis tik pavyks įgyvendinti pažadus dėl gerovės valstybės, negali jam atleisti, kad jis, kovodamas „vidinius karus“, apie tai greičiausiai pamiršo. Ar pastaruoju metu šį terminą iš Prezidento lūpų kam nors teko girdėti?
Todėl ir bado akis faktai, jog didelė dalis į socialinių problemų prevenciją orientuotų programų, kurios labai svarbios valstybei, pastaraisiais metais buvo paprasčiausiai pamirštos. Tiksliau – joms nebuvo skirtos tęstinumui būtinos lėšos. Ir tai ne tik socialiai pažeidžiamų asmenų pavėžėjimas regionuose, bet ir vaikų dienos centrų finansavimas, negalią turinčių asmenų integracija į darbo rinką ir dar daugybė kitų socialinių programų. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kas čia tokio nutraukti finansavimą prevencijos ir socialinio įgalinimo programoms. Tuo labiau, jog tokių veiksmų skaudžiausi padariniai išryškės tik po kurio laiko. Be to, tai sritys, kurios nesuorganizuos nei įtaigių protesto akcijų, nei streikų...
Gerovės valstybė kuriama nuosekliu ir atkakliu darbu, keičiant mūsų gyvenimo aplinką, formuojant kitokią infrastruktūrą, siūlant būtiniausias paslaugas ir svarbiausia – griaunant tuos „ydingus ratus“, į kuriuos yra patekę skurdžiausi ir pažeidžiamiausi žmonės. Gerovės valstybės filosofija yra pagrįsta įsitikinimu, jog valstybė stiprėja ne tada, kai vis turtingesni tampa tie, kurie ir taip nejaučia jokio nepritekliaus, bet tuomet, kai atsigauna ir į socialinį gyvenimą įsijungia silpniausieji.
Lietuvos Konstitucija subtiliai paskirsto politines galias tarp įvairių politinių institucijų. Prezidentui suteikiama tikrai daug politinių svertų ir tik nuo šias pareigos užimančios asmenybės savybių bei tvirtumo priklauso, kokią įtaką jis galės daryti Seimo ar Vyriausybės darbui. Kitaip sakant, jei Prezidentas turi ryžto ir valios sutelkti visas jėgas gerovės valstybės auginimui Lietuvoje, nuveikti galima labai daug. Tuo labiau, jog turime ne tik Skandinavijos, bet ir Vokietijos socialinės ekonomikos pavyzdį. Tik ar politikai tam yra nusiteikę? Ir ar jiems tai rūpi? Klausimai – retoriniai, o atsakyti į juos turėtume kiekvienas, artėjant eiliniams rinkimams, ir kiekvienas pasidaryti savo išvadas.
Nežinia ir tai, ar dabartinis šalies vadovas dar turi galimybių grįžti į savo populiarumo viršūnę, nes nuvilti žmones yra daug lengviau, nei pelnyti jų pasitikėjimą. Tačiau Prezidentas tikrai dar gali pasistengti ir baigti savo kadenciją gerokai oriau. Bet tik jei jam pavyktų įrodyti, kad kalbos apie jo politinio stuburo trūkumą yra gerokai perdėtos. Ir tik tuo atveju, jei jis neliks įsižeidusiu, nepyks ant vis augančio kritikų rato. Kadencija dar nesibaigia...
Andrius NAVICKAS
Vaiko sėkmė mokykloje padeda pagrindus jo ateičiai, todėl visai suprantama, kad silpniau besimokančių, mažesnės motyvacijos mokinių tėvai ieško, kaip jiems padėti. Tačiau ar tokia pagalba visada yra prieinama, suabejoti verčia prieš pat praėjusių metų pabaigą „Šilalės artojo“ redakciją pasiekęs laiškas. „Nusivylusia mama“ pasivadinusi laiško autorė rašo, jog nors pagalbos savo vaikui, turinčiam mokymosi sunkumų, ieškojo visose institucijose, įskaitant ir Šilalės švietimo pagalbos tarnybą, tačiau esą jos taip ir nesulaukė, nors visur girdėjo, kad problemų neturėtų būti.
Daiva BARTKIENĖ
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 4
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje vyko „Tūkstantmečio mokyklų II“ projekto mokymai mokytojams „Tyrinėjimo menas“. Juose dalyvavo edukologė, kultūrinio ugdymo ekspertė, dirbanti su mokyklomis įvairiuose Lietuvos regionuose dr. Raimonda Agnė Medeišienė bei teatro pedagogas, meninio ugdymo praktikas, vedantis kūrybinius užsiėmimus vaikams ir mokytojams Valentinas Krulikovskis.
Mes, II c klasės mokiniai, tapome netradicinės dailės pamokos, kurią vedė dailės mokytoja ekspertė Jolanta Baubkuvienė, dalyviais: kūrėme haiku apie laisvę, taip prisimindami ir paminėdami Sausio 13-ąją, svarbius mūsų šalies istorijos įvykius ir pagerbdami už laisvę kovojusius žmones.
Haiku – iš Japonijos kilusi trumpa ir glausta poezijos forma, priverčianti sustoti akimirkoje ir mėgautis jos grožiu. Tradicinį haiku sudaro trys eilutės, turinčios 5-7-5 skiemenų struktūrą. Prieš pradėdami darbą, išklausėme trumpą informaciją apie haiku kilmę, jo ypatumus bei peržiūrėjome pavyzdžius, o tada pasinėrėme į kūrybinį procesą. Kiekvienas mokinys kūrė savo haiku, užrašė jį standartiniu šriftu bei sukūrė iliustraciją spalvotu tušu.
Ši pamoka buvo ne tik kūrybiška, bet ir prasminga. Dėkojame mokytojai J. Baubkuvienei, pakvietusiai išbandyti savo jėgas literatūros bei dailės srityse. Pamokoje išgirstos žinios leido įprasminti svarbius Lietuvos įvykius, o dabar mūsų darbai eksponuojami gimnazijos I aukšto fojė. Parodą gali apžiūrėti visi norintieji – kviečiame.
Evita ŪKSAITĖ,
II c klasės gimnazistė
AUTORĖS nuotr.
Sausio 20-ąją Šilalės kultūros centro scenoje įvyks išskirtinė teatro „Bella Vita“ premjera „Stipresnė už meilę“. Šis miuziklas ne tik pasakoja jaudinančią meilės istoriją, bet ir kviečia ją išgyventi bei pajusti visa širdimi. Tai unikalus spektaklis, kuris Šilalėje bus rodomas tik vieną kartą, todėl žiūrovai turi vienintelę galimybę jį pamatyti.
Atlikėjai kviečia pasimėgauti išskirtiniu vakaru Šilalės kultūros centre sausio 20 d., 18 val. Bilietai – www.ticketmarket.lt.
Teatro „Bella Vita“ inform.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 4