Gruodžio 9-oji paskelbta Tarptautine antikorupcijos diena. Ta proga Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su savivaldybių antikorupcijos komisijomis rengia konkursus, viktorinas. Šilalėje jau antrus metus vyko šiai dienai skirtas protmūšis.

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktorius Stasys Norbutas, priimdamas protmūšio dalyvius ir organizatorius džiaugėsi, kad jauni žmonės su antikorupcija susipažįsta dar mokyk­los suole, o tai leidžia tikėtis, jog žodis „korupcija“ nebebus naujas terminas, pasukus į savarankišką gyvenimą. 

„Korupcijos apraiškų yra visur, bet gebėti tai pastebėti gali ne kiekvienas. Todėl labai svarbu pradėti apie tai kalbėti su mokiniais. Nes būtent jie yra ateities Lietuvos pagrindas“, – sakė S. Norbutas.

Pasak savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkės Raimundės Gečienės, anksčiau vaikams antikorupcijos tema buvo organizuojamas piešinių konkursas, dabar jau antri metai jie kviečiami į protmūšį. 

Šiemet jame dalyvavo visų penkių rajono gimnazijų komandos ir kai kurių palaikymo grupės. Buvo varžomasi trijuose turuose, vyko ir blic turnyrai. Taškų juose laimėti niekam nepavyko, bet visiems pasisekė laimėti saldžių dovanų. Organizatoriai pasistengė, kad be dovanų neišeitų nė vienas, tad be padėkos raštų dalyviams buvo įteiktos ir STT dovanos bei šakočiai. 

Klausimus ir užduotis komandoms rengė speciali savivaldybės darbu grupė, juos tikslino ir komentavo ir STT pareigūnai. 

Pirmojo turo metu teko ieškoti atsakymų į klausimus, kas yra korupcija, kaip ją atpažinti kasdieniniame gyvenime, antrajame ture klausimai tapo sudėtingesni, nes nebuvo pateikta galimų atsakymų variantų, o trečiajame korupcijos apraiškas gimnazistai turėjo nustatyti pagal pateiktą audio-video medžiagą. 

„Susumavus taškus paaiškėjo, kad šių metų protmūšio nugalėtojais tapo Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos komanda „Be kyšių“. Visi penki komandos nariai ir šeši sirgaliai išvyko į ekskursiją po Lietuvos Respub­likos Seimą. 

Pernykščiai laimėtojai – Pajūrio Stanislovo Biržiškio komanda – buvo laimėjusi galimybę pasižvalgyti po Lukiškių kalėjimą Vilniuje. Tokiomis dovanomis siekiame, kad jaunieji šilališkiai įgytų dar daugiau žinių“, – susitikimo rezultatus komentavo savivaldybės tarybos narė R. Gečienė. 

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

„Visiems, kurie kartoja, kad ES yra silpna, griūna, aiškiai sakau: užteks kartoti Rusijos propagandos pasakojimus. Taip, ES turi ekonominių, politinių, socialinių problemų, jų bus ir ateityje (pasakykit, kas jų neturi, gal agresorė Rusija?), bet ES keičiasi. 

Šie metai parodė, kad ES gali priimti sprendimus dėl savo ateities. Pirmiausia, gynybos ir saugumo srityje. Vis dėlto nevalia užmiršti, kad ne mažiau svarbus yra ir socialinis europiečių saugumas“, – teigia Europos Parlamento narė, socialdemokratė V. BLINKEVIČIŪTĖ.

– Gerbiama Vilija, kokie ES sprendimai saugumo ir gynybos srityje svarbūs Lietuvai ir jos žmonėms?

– Viena iš svarbiausių krypčių – gynybos stiprinimas ir pagalba valstybėms, besiribojančiomis su Rusija ir Baltarusija. Lietuvai labai svarbios iniciatyvos – Rytų skydas ir Baltijos gynybos linija. Tai yra ir Europos dronų gynybos iniciatyva, Rytinio flango stebėsena, Europos oro skydas. Priimami sprendimai dėl dronų aljanso su Ukraina. Tai leis mums, taip pat ir mūsų pramonei, daug išmokti iš Ukrainos, kartu su ja plėtoti gynybos pramonę.

Lapkričio pabaigoje Europos Komisija pažadėjo Europos Parlamentui, kad bus skirta 150 milijardų eurų dronams ir antidronams kurti bei gaminti, o valstybėms, patiriančioms hibridines atakas, bus numatytas atskiras finansavimas. Visa tai skambėjo svarstant ES atsaką į Rusijos ir Baltarusijos vykdomus nuolatinius oro erdvės pažeidimus. Taigi Lietuva sulauks ES paramos kovojant su dronais ir balionais.

– Europos Parlamentas pritarė ir Europos gynybos pramonės programai. Kas tai?

– Tai yra pirmasis išties europinis ES gynybos instrumentas, kurio biudžetas siekia 1,5 milijardo eurų. Bus stiprinama ES gynybos pramonė, skatinami bendri Europos gynybos viešieji pirkimai, plečiama gynybos produktų gamyba ir didinama parama Ukrainai.

Kuriama teisinė bazė dėl Europos bendro intereso gynybos projektų, kuriems bus skiriamos lėšos, jei juose dalyvaus bent 4 valstybės narės. Ar tai svarbu Baltijos valstybėms stiprinant Suvalkų koridorių? Atsakymas aiškus.

– Kaip Europos Parlamentui sekasi stiprinti socialinę Europą, pavyzdžiui, įgyvendinti tikslą, kad būstas būtų įperkamas ir prieinamas daugumai europiečių?

– Mums, Socialistų ir demok­ratų frakcijai, pavyko pasiekti, kad ES būsto problemoms spręsti būtų suteiktas ypatingas statusas, paskirtas ir komisaras, įsteigtas Specialusis būsto krizės komitetas. Pasiūlėme imtis veiksmų, kad būtų nutrauktos spekuliacijos nekilnojamuoju turtu, būtų reguliuojama trumpalaikė nuoma, kad gerėtų galimybės įsigyti būstą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir pirmą kartą perkantiems būstą.

Deja, rudenį Specialiojo būsto krizės komitetas nepasiūlė jokių konkrečių sprendimų. O mes norime ir reikalaujame daugiau ES investicijų į įperkamus ir tinkamus būstus. Pavyzdžiui, 300 mlrd. eurų ES finansavimo užtikrinimą įperkamiems ir tinkamiems būstams, reguliuoti trumpalaikę nuomą, palengvinti būsto įsigijimą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims.

Taigi, kova tik prasideda. Rug­sėjį Europos Parlamento pri­imtoje rezoliucijoje būsto kri­zei spręsti pasiūlyta naudoti sanglaudos fondų, Europos socialinio fondo lėšas. Pavyko užsitikrinti ES įperkamo būsto planą 2026 metams, kurį pateiks Europos Komisija.

Visa tai svarbu Lietuvai, kuriai būtina sudaryti geresnes sąlygas žmonėms įsigyti būstą, plėsti savivaldybėms priklausančio būsto fondą.

– Kokius dar paminėtumėte šių metų Europos Parlamento sprendimus, svarbius Lietuvos žmonės?

– Paminėsiu keletą. Lapkričio mėnesį buvo sutarta supaprastinti ES bendros žemės ūkio politikos reikalavimus. Tai palengvins biurokrati­nę naš­tą ūkininkams, labiausiai smul­kiems ir vidutiniams. 

Lapkritį Europos Parlamentas paragino parengti ambicingą lyčių lygybės strategiją, kurioje smurtas dėl lyties turėtų būti laikomas nusikaltimu ES lygmeniu ir įtrauktas į ypač sunkių ES nusikaltimų sąrašą. Europos Parlamentas nori, kad teisė į saugią ir teisėtą abortų priežiūrą būtų įtraukta į ES pagrindinių teisių chartiją, ir ragina nustatyti visuotinę prieigą prie lyčių lygybę atitinkančių sveikatos, taip pat ir psichikos sveikatos, priežiūros paslaugų.

EP balsavo už griežtesnes taisykles kovojant su seksua­liniu vaikų išnaudojimu. Atnaujintame teisės akte Europos Parlamentas siekia panaikinti nusikaltimų senaties terminus. Aukoms taip pat turėtų būti suteikta galimybė neribotą laiką reikalauti atlyginti žalą. Trečiosioms šalims, pavyzdžiui, nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat turėtų būti suteikta galimybė pranešti apie nusikaltimus. Taip pat siūloma padidinti maksimalias bausmes už daugelį seksualinės prievartos prieš vaikus nusikaltimų.

Jau lapkričio pabaigoje Parlamentas pasiūlė dar labiau apsaugoti nepilnamečius internete. Siūloma visoje ES asmenims iki 16 metų amžiaus riboti prieigą prie socialinių tinklų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų ir dirbtinio intelekto draugų ir asistentų. Vaikams nuo 13–16 metų prieiga galėtų būti suteikiama gavus tėvų sutikimą. Reikalaujama, kad amžiaus tikrinimo sistemos būtų tikslios ir užtikrintų nepilnamečių privatumą.

– Visai neseniai Europos Parlamentas įpareigojo Komisiją parengti naują neįgaliųjų teisių strategiją. Kodėl?

– Todėl, kad dabar galiojanti strategija stringa. Per menka pažanga. Tebėra didelių iššūkių, susijusių su neįgaliųjų galimybėmis įsidarbinti ir dirbti, su socialine apsauga, sveikatos priežiūra, švietimu, būstu ir skaitmeninėmis paslaugomis. Reikalingi nauji užmojai.

Reikia aiškių ir privalomų nurodymų, įpareigojimų valstybėms narėms, kad šios privaloma tvarka užtikrintų oresnį gyvenimą negalią turintiems žmonėms. Šūkiai nepadeda. Padeda konkretūs veiksmai ir investicijos.

– Kokius darbus numato Jūsų frakcija dėl socialinės Europos stiprinimo?

– Į Europos Komisijos darbo programą pavyko įtraukti Europos kovos su skurdu strategiją su konkrečiais tikslais ir realiu finansavimu, įskaitant sustiprintą Vaiko garantijų mechanizmą, kad nė vienas vaikas Europos Sąjungoje neaugtų neturėdamas galimybių. Europos Komisija pristatys Kokybiškų darbo vietų įstatymą. Prašome, kad po šios iniciatyvos būtų pateikti teisėkūros pasiūlymai, kuriais būtų reglamentuojamas dirbtinio intelekto naudojimas darbo vietoje, užtikrinama teisė atsijungti nuo darbo ir dirbti nuotoliniu būdu. 

Siekiame, kad būtų peržiūrėta Viešųjų pirkimų direktyva – pirmenybę teikti įmonėms, kurios užtikrina geras darbo sąlygas ir deramą atlyginimą, laikosi kolektyvinių sutarčių ir aplinkosauginių reikalavimų.

– Ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms baigiantis metams ir artėjant didžiosioms šventėms?

– Šviesos, meilės, taikos ir tikėjimo, kad kiekvienas iš mūsų esame stiprūs.

Rimantas KAZLAUSKAS

www.blinkeviciute.eu 

Vasario 6 d., 18.30 val., – „Kai kurios erelių rūšys“. Rež. Igoris Reklaitis. Netikėtomis, intriguojančiomis aplinkybėmis susitinka tiek amžiumi, tiek pasaulėžiūra du visiškai skirtingi personažai. Vienas – savo gyvenimo kelio pradžioje, pilnas svajonių, jaunatviško maksimalizmo ir idealizmo. Kitas – beprasidedančiame gyvenimo saulėlydyje, kai, įgijęs gyvenimo patirties, į jaunystės siekius ir norus pradeda žiūrėti realisto akimis. Palaidojęs išgalvotus idealus, prasmės pradeda ieškoti paprastesniuose, žemiškuose dalykuose. Ar pavyks jam atverti akis romantizuotam jaunuoliui, ar pavyks įtikinti, kad jo pasirinktas kelias yra pražūtingas?
Pirkti bilietus:
6 d. – https://kdt.lt/renginiai/kai-kurios-ereliu-rusys/?first=a046eb4d-e59d-4640-af85-243a44c8caa3

Vasario 7–8 d., 17 val., – „Mūsų klasė“. Rež. Oskaras Koršunovas. 1941-aisiais mažame Lenkijos Jedvabno kaime įvyko sunkiai suvokiamas dalykas: vietiniai žydai, Jedvabno gyventojai, buvo uždaryti daržinėje ir sudeginti gyvi. Jų žudikai nebuvo iš pragaro atvykę monstrai, o patys paprasčiausi žmonės – žydų kaimynai ir bendraklasiai, kadaise galbūt sėdėję viename suole. Kartu žaidę, krėtę išdaigas, kartu svajoję, kuo bus užaugę.

„Mūsų klasė“ nėra įprasta pjesė apie gėrį ir blogį, apie aukas ir budelius. Čia kiekvienas personažas vertas nors ir nedidelės žmogiškos užuojautos. Ir kiekvienas neša vis sunkėjančią savo gyvenimo klaidų naštą. Nuo vaikiško pasipuikavimo, nenoro pažvelgti į kitą žmogų kaip į sau lygų iki masinių žudynių – ne toks jau ilgas kelias, kaip galėtų atrodyti.

Pirkti bilietus:
7 d. – https://kdt.lt/renginiai/musu-klase/?first=a046eb89-fb90-437b-b5d1-31238ad84f65
8 d. – https://kdt.lt/renginiai/musu-klase/?first=a046eb8a-09db-4bdd-bbb8-65a0e2c1e4e2

Vasario 13 d., 18.30 val., – „Euridikė“. Rež. Marius Pažereckas. „Jūs trokštate amžinybės, o jau po pirmojo bučinio pažaliuojate iš siaubo, nes miglotai jaučiate, jog tai neilgam. Priesaikos greit nublanksta. Tada jūs statotės namus, nes akmenys ilgiau išsilaiko; jūs gimdote vaiką, kaip kadaise kiti juos žudydavo, norėdami išsergėti meilę. Lengva širdimi jūs metate šio mažo nekalto kūdikio laimę į abejotiną mūšį, kad išliktų sveikas trapiausias pasaulyje dalykas – jūsų meilė, vyro ir moters meilė…“ J. Anouilh, „Euridikė“

Pirkti bilietus:
13 d. – https://kdt.lt/renginiai/euridike/?first=a046ebe3-865a-4c57-b3cc-616e876e05c7

Vasario 14–15 d., 17 val., – „Tarp Lenos kojų“, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą. Rež. Agata Duda-Gracz. Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais, bet ir šokiruojančiu žiaurumu, savo gyvenimą leido vėjais, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis – ir kartu šventasis, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija, sielos prieglobstis.

Pirkti bilietus:
14 d. – https://kdt.lt/renginiai/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza/?first=a046ec16-426d-4bf0-9355-1fac2c5fb870
15 d. – https://kdt.lt/renginiai/tarp-lenos-koju-arba-svenciausiosios-mergeles-marijos-mirtis-pagal-mikelandzela-karavadza/?first=a046ec16-5c86-4c9b-8ac9-829c30b0d36e

Vasario 20 d., 18.30 val. ir vasario 21 d., 17 val., – pagal Andris Kalnozols romaną „Mane vadina Kalendorium“. Rež. Elmārs Seņkovs. Iki šiol Oskaras gyveno atsiskyrėlišką gyvenimą kartu su savo mama Klara mažame Latvijos miestelyje. Jis mintinai išmoko visų vardadienių datas, todėl vietiniai jį praminė Kalendorium. Oskarui labai svarbu daug vaikščioti ir vengti streso, nes kitaip jis gali vėl atsidurti klinikoje. Kartą per savaitę jis užeina pasikalbėti pas vietos kunigą Arvydą. Pamažu jo kasdienybė pradeda keistis, kai kunigas pasiūlo pasirinkti svarbiausią savaitės žodį ir kasdien apie jį rašyti.

Spektaklio „Mane vadina Kalendorium“ veiksmas vystosi Oskaro dienoraščio įrašuose, kuriuose ne tik atsiskleidžia ryškus ir savitas jo požiūris į pasaulį, bet ir įtraukia jaudinantys bei juokingi siužeto vingiai. Oskaras tampa svarbia figūra mažame miestelyje ir kitų vienišų atstumtųjų gyvenimuose.

Pirkti bilietus:
20 d. – https://kdt.lt/renginiai/mane-vadina-kalendorium/?first=a06127e9-673b-4875-860f-e6c6c5b38e2b
21 d. – https://kdt.lt/renginiai/mane-vadina-kalendorium/?first=a06127f8-21ed-4948-9b19-9245e9c4af7c

Vasario 22 d., 17 val., – „Demonai“. Rež. Darius Rabašauskas. Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru. 
Pirkti bilietus:
https://kdt.lt/renginiai/demonai/?first=a0612775-9c8b-4127-be2a-291cd3b784a0
Vasario 26–27 d., 18.30 val., – „Tėvas“. Pjesės autorius August Strindberg. Rež. Māra Ķimele. Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie, kurie mylėjo vienas kitą, nutolsta, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti?
Pirkti bilietus:
26 d. – https://kdt.lt/renginiai/tevas/?first=a046efa1-f721-4df8-8e8e-3b1418425630
27 d. – https://kdt.lt/renginiai/tevas/?first=a046efa2-07d4-429a-8f3a-0ab23fcc5c97

Vasario 28 d., 17 val., – „Storas sąsiuvinis“. Agota Kristof „Storas sąsiuvinis“. Rež. Jokūbas Brazys. Įprastą dvynių Luko ir Klauso gyvenimą su mama dideliame mieste nutraukia prasidėjęs karas. Mama brolius iš miesto atveža į saugesnę vietą – senelės namus šalies provincijoje. Bet ir čia nėra saugu. Tiek siaubinga karo metų aplinka, tiek ir pati senelė primygtinai rodo – gyvenimas pasikeitė ir teks arba žūti, arba išmokti gyventi žiauriame bei negailestingame pasaulyje.
Pirkti bilietus:
28 d. – https://kdt.lt/renginiai/storas-sasiuvinis/?first=a0612bdc-a2a1-4f79-8584-ce99a5fa0612

Daugiau informacijos www.kdt.lt

Šilališkė keliautoja, dailininkė Aušrinė Pudževytė savo miestui dovanoja jau ne pirmą freską, praskaidrinančią ne tik tamsias dienas, bet ir žmonių nuotaiką. Kaip tik šiomis dienomis Aušrinė baigia dar vieną savo kūrinį ant Dariaus ir Girėno gatvės gale esančios parduotuvės fasado.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 95

Praėjusią savaitę skelbėme apie Šilalės vicemero ir savi­valdybės ugniagesių pastan­gas nugabenti į Ukrainą, Borš­­čivo miestą kolegoms visu­rei­gį bei ki­tos įrangos. Šian­dien ko­man­da jau yra grįžusi į namus ir džiaugiasi tikslą pa­sie­kusi.

Kai iki galutinio tikslo buvo likę maždaug 50 kilometrų, paaiškėjo, jog vicemero Igno Gužauskio vadovaujama delegacija nesklandumų neišvengė – ties Ternopiliu dingo ukrainiečiams siunčiamo automobilio stabdžiai. 

„Gerai, kad Evaldas Lazdauskas čia turi bičiulių, nes nuo karo pradžios glaudžiai bendradarbiauja su vietos ugniagesiais, todėl surado servisą ir mašina vėl galėjo tęsti kelionę“, – sakė I. Gužauskis.

Kol automobilis buvo remontuojamas, šilališkiai apsilankė neseniai subombarduotame Ternopilio gyvenamajame kvartale. Tąsyk ataka pareikalavo kelių dešimčių taikių gyventojų gyvybių. Ir nors dabar kvartalo aplinka pagal galimybes sutvarkyta, griuvėsiai, vaiduokliais virtę daugiabučiai yra akivaizdus įrodymas, kokią kainą už savo ir mūsų visų laisvę moka ukrainiečiai. 

„Nuotraukose užfiksuoti vaizdai yra akivaizdus atsakymas tiems, kurie skeptiškai vertina pagalbą kariaujančiai šaliai: ar bent vienas norėtume tai patirti? Todėl džiaugiamės galėdami net ir simboliškai prisidėti prie paramos Ukrainai. Bičiuliams perdavėme Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimu skirtą nebenaudojamą visureigį, kuris labai pravers fronte, taip pat du savivaldybės nupirkus holterio monitorius Borščivo ligoninei. Šilalės savivaldybės ugniagesių vadovas E. Lazdauskas su savo komandos nariu nugabeno kolegoms ugniagesiams būtinų priemonių“, – sakė vicemeras.

Vizito į Ukrainą metu jis susitiko su Šilalės miesto partnerio Borščivo atstovais ir meru, aptarė civilinės bei priešgaisrinės saugos sritis, išgirdo, su kokiais iššūkiais ukrainiečiai susiduria kiekvieną dieną, ką reiškia gyventi karo sąlygomis ir t.t. 

Šilališkiai sakė dar kartą įsitikinę, kokie svarbūs karo nualintiems žmonėms yra tokie pokalbiai, bendravimas, domėjimasis jų negandomis ir kaip svarbu jiems žinoti, jog jų kova yra vertinama.

„Šilalės artojo“ inform.

I. GUŽAUSKIO nuotr.

2025-ieji – ypatingi metai, skirti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT), drauge su visa šalimi minėdamas šį reikšmingą jubiliejų, visus metus žiūrovams kūrė daugiasluoksnę ir įkvepiančią programą, leidusią iš naujo patirti genijaus muziką, kūrybines idėjas ir pasaulėjautą.

Simfoninės M. K. Čiurlionio muzikos dvelksmas Vakarų Lietuvoje  

Sausio 15-ąją M. K. Čiurlionio metus pradėjo KVMT simfoninis orkestras, diriguojamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, su koncertu „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“. Programoje nuskambėjo simfoninė poema „Miške“, lietuvių kompozitorių J. Domarko, A. A. Budriūno, L. Narvilaitės, A. Remesos ir R. Šileikos variacijos Čiurlionio preliudo op. 7 Nr. 4 tema, L. van Beethoveno VI simfonija „Pastoralinė“.

Birželio 7-ąją koncertas „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“ pristatytas romantiškoje Palangos Birutės parko aplinkoje, kur KVMT simfoninis orkestras sugrojo du monumentalius M. K. Čiurlionio šedevrus – simfonines poemas „Jūra“ ir „Miške“. O lapkričio 13-ąją orkestro koncerte Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje nuskambėjo J. Naujalio „Malda“, E. Elgaro „Mėnesiena“ ir Enigma variacijos, taip pat M. K. Čiurlionio kvartetas c-moll ir simfoninė poema „Miške“.

Choreografinė dedikacija genijui

Minint Tarptautinę šokio dieną, dedikaciją M. K. Čiurlioniui pristatė KVMT baleto trupė.  Šiuolaikinės choreografijos vakaro „Hommage à Čiurlionis“ pirmojoje dalyje pristatyta Editos Stundytės baleto „PraRegėjimai“ pagal Arvydo Malcio sukurtą muziką premjera. O antroji dalis išsiskleidė šešiomis choreografinėmis miniatiūromis, kurias įkvėpė skirtingi M. K. Čiurlionio paveikslai. KVMT baleto trupės šokėjai kartu su kompozitoriais sukūrė gyvas kompozicijas: Aurora Ruvoletto su Kristijonu Lučinsku „Pasaka II“, Mantas Ūsas su Andriumi Stakele „Gyvybės kurjeris“, Romanas Semenenko su Yana Shliabanska „Minčių peizažai“, Elly Bruno su Dylanu Iuliano „Neregimųjų aidai“, Bernat Blay Bosch su Donatu Bielkausku „Paskutinis šviesos blyksnis“ ir Daria Verovka su Jonu Raudoniu „Vidujinis žvilgsnis“.

Šokio programa kartota gegužės 31 ir spalio 4 d., o dvi miniatiūros: „Pasaka II“ ir „Vidujinis žvilgsnis“ birželio pabaigoje parodytos ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro programoje „Kūrybinis impulsas. Čiurlionio keliais“.

M. K. Čiurlionio garsovaizdžiai Tarptautiniame Klaipėdos festivalyje

Klaipėdos festivalio metu pristatyti net trys M. K. Čiurlioniui dedikuoti renginiai. Rugpjūčio 14 d. festivalio scenoje nuskambėjo programa „Kodas MKČ“. Diriguojant T. Ambrozaičiui, KVMT simfoninis orkestras atliko simfonines poemas „Miške“ ir „Jūra“ bei kantatą „De profundis“ (kartu su KVMT choru ir Klaipėdos koncertų salės choru „Aukuras“). Porą dienų prieš koncertą surengtas ir atviras pokalbis „Pasikalbėkime apie M. K. Čiurlionį“, kuriame muzikologai Danutė Petrauskaitė ir Darius Kučinskas dalinosi įžvalgomis apie kompozitoriaus muzikos palikimo sklaidą.

Įspūdinga festivalio kulminacija tapo rugpjūčio 16 d. Klaipėdos skulptūrų parke parodyta „Misterija REX“. Ši choreografinė vizija, sukurta KVMT baleto trupės šokėjų miniatiūrų pagrindu, atsiskleidė šviesų projekcijų ir gamtovaizdžio sintezėje, Skulptūrų parką paversdama magiška genijaus tapybos drobių refleksija.

Dainos M. K. Čiurlionio gimtadieniui

Minint M. K. Čiurlionio gimimo 150-metį ir Kultūros dieną, KVMT fojė skambėjo koncertas „Dainos smėlio laiptais“. KVMT choras, diriguojamas chormeisterio Kęstučio Jakeliūno, atliko M. K. Čiurlionio, G. F. Händelio, G. Verdi, C. Orffo, J. Naujalio, V. Augustino, V. Konstantinovo kūrinius.

Teatralizuota edukacinė kelionė „Karalių pasaka“

Metų pabaigą papildė teatralizuota KVMT styginių kvarteto ir  aktoriaus Gyčio Šimelionio koncertinė programa „Karalių pasaka“ (rež. Tadas Montrimas). Lapkričio ir gruodžio mėnesiais ji apkeliavo Klaipėdą, Palangą, Mosėdį, Skuodą, Renavą ir Akmenę. Koncerte skambėjo M. K. Čiurlionio, Juozo Naujalio, Motiejaus Radvilos, Mykolo Kleopo Oginskio ir Roberto Schumanno kūriniai, o intarpuose skleidęsi aktoriaus pasakojimai priminė šių kompozitorių sąsajas su Lietuvos genijumi.

Visa metinė KVMT renginių programa pavadinimu „Hommage à Čiurlionis“ buvo įtraukta į LR Vyriausybės M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimo programą. Dėkojame visiems, kurie dalyvavo šio ypatingo jubiliejaus renginiuose!

KVMT inform.

Šilalės rajono savivaldybės admi­nistracija mina teismų slenksčius ir tikisi įrodyti savo tiesą jau ne vie­noje civilinėje byloje. O tarp jų yra ir bylinėjimasis net dėl kelių miesto gatvių įteisinimo – pasirodo, Šilalės Šarūnkalnio ir Parko bei Kovo 11-osios gatves suremontavus, jos taip ir liko „kaboti ore“, nes pritrūko doku­men­tų, o darbus atlikusios įmonės dabar jau skelbia bankrotus.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 95

Gyventojams pasiteiravus dėl Kvėdarnos kasos veiklos perspektyvų, Šilutės kredi­to unija patikslina, kad jokių veiklos stabdymo ar uždarymo planų nėra. Priešingai – unija įgyvendina plėtrą regione, siekdama dar geresnio paslaugų prieinamumo, todėl visos paslaugos Kvėdarnoje ir toliau bus teikiamos taip pat, kaip iki šiol.

„Pirmiausia norime nuraminti gyventojus: Šilutės kredito unija nesvarsto nutraukti Kvėdarnos kasos veiklos – priešingai, šiuo metu įgyvendiname aktyvią plėtrą regione, steigiame papildomus nutolusius skyrius Gargžduose ir Šilalėje, todėl mūsų paslaugos gyventojams taps dar leng­viau pasiekiamos ir dar patogesnės“, – ramina Šilutės kredito unijos administracijos vadovė Daiva Kuršelytė-Majienė.

Jos teigimu, Kvėdarnos kasa ir toliau veiks įprasta tvarka, o Šilalės rajono gyventojai, kaip ir iki šiol, galės naudotis visomis jos teikiamomis paslaugomis. 

„Vertiname vietos bendruomenės pasitikėjimą – turime nemažai narių iš Šilalės rajono, glaudžiai bendradarbiaujame su ūkininkais, verslo ats­tovais bei fiziniais asmenimis, todėl mūsų tikslas yra dar labiau sustiprinti paslaugų prieinamumą šiame krašte.

Svarbu pabrėžti: nutolusi Kvėdarnos kasa yra Šilutės kredito unijos dalis – tai tas pats juridinis asmuo. Todėl nė­ra net teorinių prielaidų abe­joti socialinių išmokų ar pen­sijų pervedimu: „Sodra“ lė­šas perveda tiesiogiai į Šilutės kredito unijos sąskaitas, tad gyventojų gaunamos išmokos yra visiškai saugios.

Šiuo metu intensyviai ieškome tinkamų patalpų Šilalėje. Atsidarius aptarna­vimo skyriui, mies­to ir rajono gyventojams būtų sudarytos dar geresnės galimybės gauti kasdienes finansines paslaugas vietoje. Apie konkretų laiką ir vietą informuosime viešai, kai priimsime galutinį sprendimą“, – sako Šilutės kredito unijos administracijos vadovė.

Šilutės kredito unija šiandien yra viena didžiausių ir stipriausių Lietuvos kredito unijų grupės unijų: jos turtas sudaro 56 mln. eurų, paskolų portfelis – 44 mln. Eur, unija turi per 9 tūkst. narių, o gyventojams paslaugas teikia 12 nutolusių kasų.

„Augame tvariai ir nuosek­liai, todėl plečiame ir paslaugų geografiją, kad gyventojams finansinės paslaugos būtų dar arčiau. Šiuo metu galime pasiūlyti itin konkurencingas sąlygas:

• ūkininkams ir žemės ūkio verslui – metinių palūkanų maržos nuo 3,2 proc.;
• terminuoti indėliai – iki 2,6 proc. metinių palūkanų;
• visas kasdienės bankininkystės paslaugas, atitinkančias tiek gyventojų, tiek verslo poreikius.

Kviečiame rajono gyventojus išlikti aktyviais bendruomenės nariais ir toliau drąsiai naudotis mūsų paslaugomis –

Šilutės kredito unijos veik­la regione tik stiprėja, o plėt­ra vykdoma gyventojų patogu­mui“, – teigia Šilutės kredito unijos administracijos vadovė Daiva Kuršelytė-Majienė.

Šilutės kredito unijos administracijos inform. ir nuotr.

Vilniuje, Sapiegų rūmuose, įvyko jau devintieji „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai“, kuriuose pagerbti pedagogai, švietimo lyderiai bei organizacijos, reikšmingai prisidedančios prie šiuolaikiško ugdymo plėtros Lietuvoje. Tarp nominantų buvo ir Šilalės atstovai.

Šiemet dėl inovatyviausio mokytojo vardo varžėsi daugiau nei 120 mokytojų, mokyklų vadovų bei ugdymo novatorių. Jau tradicija tapusius „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimus“ devintą kartą rengė „Žinių ekonomikos forumas“, tokia iniciatyva siekiant skleisti žinią apie geruosius ugdymo pavyzdžius Lietuvoje bei atsidėkoti mokytojams, prisidedantiems prie mūsų ateities kūrimo. Taip pat šio renginio tikslas – skatinti švietimo bendruomenę diegti naujoves, dalintis gerąja praktika ir garsinti pedagogus bei švietimo organizacijas, kurių veikla daro reikšmingą poveikį švietimo sistemai.

Ypatingai džiugina, jog vienu iš šių metų laureatų tapo Šilalėje veikianti „Mažųjų išradėjų akademija“, kuri buvo pripažinta vienu geriausiu neformaliojo švietimo STEAM srities tiekėju. Šis apdovanojimas akademijai – svarbus įvertinimas, liudijantis stiprų indėlį į inovatyvių ugdymo metodų taikymą.

„Mažųjų išradėjų akademijos“ vadovė šilališkė Rita Zabėlė džiaugiasi laimėjimu, nes būti pripažintiems vienais inovatyviausių neformaliojo švietimo STEAM srityje – milžiniškas įvertinimas. Tai, pasak jos, pa­tvirtinimas, kad vaikams teikiami inovatyvūs ugdymo metodai, ugdantys ateities kompetencijas, kurios tampa vis svarbesnės šiuolaikiniame pasaulyje.

„Mano kuriamos veiklos tikslas – įkvėpti vaikus saugiai tyrinėti pasaulį, ugdant jų smalsumą, kritinį mąstymą ir pasitikėjimą savimi. Siekiu sukurti aplinką, kurioje kiek­vienas vaikas drąsiai klausia, eksperimentuoja ir atranda, formuodamas pagrindą ateities kompetencijoms“, – sako Rita. 

„Šilalės artojo“ inform.

R. ZABĖLĖS nuotr.