Savaitgalį Lietuvos miestuose ir miesteliuose vyko net trys kasmetiniai renginiai: Gatvės muzikos diena, Muziejų naktis bei „Poezijos pavasaris“, Vilniuje dar kvietė atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“. Ateinantį savaitgalį nuobodu taip pat nebus – Šilalėje rengiama „Šilo gegužinė“, Klaipėdoje – „Tautinių kultūrų diena“, o kur dar šventės mies­teliuose.

60-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ tęsiasi: vyksta susitikimai su įvairių kartų poetais, skaitymai, pokalbiai apie literatūrą, poezijos ir muzikos vakarai, dainuojamosios poezijos koncertai, literatūros pamokos, sakralinės poezijos valandos, poezijos spektakliai, ekskursijos, paro­dos. „Poezijos pavasaris“ rengiamas kasmet nuo 1965 m., šiemet jis vyks iki gegužės 26 d.

Šimtmetį mininčios Dainų šventės Teatro dienai „Esaties lieptais“ aktyviai ruošiasi daugiau nei tūkstantis aktorių iš 100 Lietuvos mėgėjų teatrų. Pirmieji dalį Teatro dienos programos praėjusį savaitgalį pamatė plungiškiai, Mykolo Kleopo Oginskio rūmuose stebėję čia įgyvintas sales bei menes. Sekant istorine tiesa, buvo atkuriamas XVI a. lėlių teatro pasirodymas, atvykėlių artistų iš Italijos Commedia dell‘arte vaidinimas, šokių ir dainavimo repeticijos dvarininkų pramogoms.

Gegužės 24 d. muzika skambės ir Tauragėje bei Šilalėje. Tauragėje 17.30 val. vyks šokio festivalis „Beauštanti aušrelė”, o Šilalėje – Lietuvos etninės kultūros akcijos „Visa Lietuva šuok 2024” renginys ,,Šilo gegužinė“, skirtas žemaitiško rašto ir Dainų šventės metams paminėti. Organizatoriai programą skelbia žemaitiškai: „Bus galimybi išmiegynti virtualiuos realybes pramuogas, lauka žaidimus, grajys Šilales kultūras cintra tradicini kapela „Karšuva”, Laukuvas kultūras numų fuolkluora ansamblis „Dūzginelis”, vyks vyna tradicini šuoki „Anes puolka” varžytuves-maratuons” ir t.t. Renginiai nemokami.

Savaitgalį, gegužės 25–26 d., uostamiestyje šurmuliuos tradicija tapęs festivalis „Tautinių kultūrų diena“. Kaip ir kasmet, klaipėdiečiams bei miesto svečiams tai bus proga susipažinti su tautinių mažumų tradicijomis, kultūriniu paveldu, išmokti įvairių tautų dainų ir šokių bei degustuoti įvairiausių valgių. 

Pasak Tautinių kultūrų centro vadovės Jelenos Butkevičienės, šiųmetėje programoje bus įvairių siurprizų, festivalio metu vyks koncertai, šventinė mugė. Šeštadienio prog­ramoje pasirodymai numatomi trijose miesto erdvėse: 11.30 val. – Naujojo turgaus aikštėje, 14.30 val. – Teatro aikštėje, o 17 val. – ant molo. Šventėje dalyvaus svečiai iš Lenkijos, Latvijos bei armėnų ir azerbaidžaniečių kolektyvai iš Estijos. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Gegužės pradžioje Šilalės savi­val­dybės administracijos direktorius Andrius Jančauskas pasirašė įsakymą, kuriuo Šilalės rajono se­niūnijų bendruomenėms išdalijo so­lidžią sumą su tikslu stiprin­ti bend­ruomeninę veiklą. Už šias lė­šas jos, kaip nurodoma, dau­giau­siai organizuos šventes, vyks į keliones.

Bijotų bendruomenės projektui „Prisidėjimas prie „Bijotų dvaro festivalio“ (pakylos, garso ir apšvietimo nuoma)“ įgyvendinti 2024 m. III ketvirtyje numatyta 770 eurų, Bilionių kaimo bend­ruomenė projektui „Pažinkime gimtąjį kraštą“ (išvykos išlaidoms apmokėti) gavo 617 Eur, o Didkiemio kaimo bendruomenė projektui „Didkiemiui – 463“ (koncertui) – 578 Eur. 

Iždonų kaimo bendruomenės projektas „Iždonų kaimo bendruomenės narių ir gyventojų aplinkos kokybės gerinimas“ (apmokėti už prekes) sulaukė 1139 Eur paramos, kaimų bendruomenei „Saulietekis“ Kvėdarnos seniūnijos padėkos vakarui „Iš širdies į širdį“ atseikėta 1447 Eur.

Asociacija „Laukuviečiai“ projektui „Visi kartu mes galime daug“ gavo 800 Eur, o Laukuvos miestelio bendruomenė švietėjiškai kelionei į sostinę – 547 Eur. Jomantų kaimo bendruomenės patalpų remontui (prekėms) numatyta apie 268 Eur, tiek pat skirta ir Visdžiaugų kaimo bendruomenės projektui „Susėskim po darbų“.

Žvingių kaimo bendruomenė įsikū­rimo 20-mečiui paminėti gavo per 537 Eur, Palentinio kaimo bendruomenė pažintinei ekskursijai į Telšius – 576 Eur. Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungai, Šilalės sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijai ir Šilalės „Bočiams“ kelionėms bei šventėms atiteko po daugiau nei 665 Eur. Po 464 Eur paramos sulaukė Balsių kaimo bendruomenė „Paneruotis“ pažintinei kelionei laivu į Nidą ir Bytlaukio „pasibuvimas kartu“. Tokia pat suma skirta ir Jucaičių kaimo bend­ruomenės numatytai Joninių šventei.

Tenenių bendruomenė vaikų žaidimo aikštelę galės papildyti daiktais, įsigytais už 634 Eur.

Drobūkščių kaimo bendruomenė, taip pat nevotiškiai ir traksėdiškiai rengs šventes, prie kurių savivaldybė prisideda po 348 Eur.

Varsėdžių kaimo bendruomenės sumanymui Šv. Roko koplytstulpiui Varsėdžių bažnyčios šventoriuje įrengti skirta 483 Eur, o asociacijai „Žadeikių sūkurys“ Žolinių šventei surengti atiteko 716 Eur parama.

„Šilalės artojo“ inform.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pateikė duomenis apie daugiausiai mokesčių sumokėjusias įmones. TOP 50-tuke atsidūrusios Šilalės įmonės pernai iš viso sumokėjo gerokai per 20 mln. eurų mokesčių. Didžioji dalis jų patenka į savivaldybės biudžetą, kaip ir gyventojų pajamų mo­kestis. Įdomus sutapimas: pernai jo surinkta kone tiek pat, kiek kainavo savivaldybės valdininkų ir biudžetinių įstaigų tarnautojų išlaikymas bei socialinis draudimas – maždaug 23,5 mln. Eur. 

Dešimtadalis pamiršo pareigą

Gegužės 3 d. baigėsi terminas deklaruoti gautas pajamas ir sumokėti mokesčius. VMI duomenimis, metines pajamų mokesčio deklaracijas patei­kė 1,51 mln. šalies gyventojų. Daugiau nei pusei jų – 836 tūkst. politikų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų, dirbančių individualiai bei gavusių pajamų iš turto nuomos ar užsienio šalių, deklaracijas pateikti buvo privaloma. 

Šilalės rajone šiemet pajamas dek­laravo šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. gyventojų. 

Prievolę tai daryti privalomai turi 5045 rajono gyventojai, bet kone dešimtadalis – 488 – iki gegužės 3 d. to nepada­rė. VMI atkreipia dėmesį, jog individualią veik­lą su pažyma ar verslo liudijimu vykdę gyventojai privalo pateikti pajamų mokesčio deklaracijas net ir tuo atveju, jei negavo jokių pajamų.

Dauguma prievolės deklaruoti pajamas neturinčių gyventojų tą daro tikėdamiesi susigrąžinti susidariusią gyventojų pajamų mokesčio permoką. Iš viso šiais metais 5,3 tūkst. rajono gyventojų valstybė grąžins 1,87 mln. Eur, tačiau 3 tūkst. Šilalės rajone gyvenančių asmenų valstybei turės sumokėti net 2,48 mln. Eur mokesčių. 

Iš 1,51 mln. Lietuvos gyventojų, pateikusių deklaracijas, pajamų mokesčio permoką su­skaičiuota 864 tūkst., jiems valstybė sugrąžins 358 mln. Eur. Tra­diciškai daliai gyventojų permokos susidarė pasinaudojus pajamų mokesčio lengvatomis. Valstybė grąžina dalį šio mokesčio už gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokas, už studijas bei kt. 

Panašią sumą – 350 mln. Eur – gyventojų pajamų mokesčių su­mokės 464 tūkst. žmonių, turėjusių papildomų pajamų iš veiklos, turto nuomos ar pardavimo. 

Nedeklaravusieji pajamų iki nustatyto termino, VMI atstovų teigimu, pirmiausia gaus pri­minimus apie neįvykdytą prievolę. Tačiau primenama, jog su­skaičiuotos mokesčių nepriemokos gali būti privalomai nurašytos iš banko sąskaitos, o nesumokėti mokesčiai užaugina palūkanas – po 0,029 proc. už kiekvieną pradelstą dieną. Be to, už dek­laracijų ar kitų dokumentų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą galima užsidirbti ir administracinę baudą.

Mokesčių milijonierės – trys rajono įmonės

VMI jau pateikė duomenis ir apie daugiausiai mokesčių pernai sumokėjusias įmones. Lietuvoje, VMI duomenimis, 2023 m. daugiau nei 100 mln. Eur mokesčių sumokėjo 12 bendrovių. Skaičiuojant visus pervestus mokesčius, didžiausia mokesčių mokėtoja bu­vo „Orlen Lietuva“, sumokė­jusi 527,9 mln. Eur, antroje vietoje yra naftos prekybos bend­rovė „Okseta“ (302,2 mln. Eur), trečia – elektros ir gamtinių dujų tiekėja „Ignitis“ (285 mln. Eur). Lyderė, skaičiuojant sumas be akcizų ir PVM, pernai buvo Valstybinių miškų urėdija, į valstybės biudžetą pervedusi 73,1 mln. Eur. 

Tradiciškai sudaromas ir TOP 50 daugiausiai mokesčių kiekvienoje savivaldybėje sumokančių įmonių. Mūsų rajone įspūdingą sumą mokesčių sumoka UAB „Jozita“, pernai pervedusi 5 mln. 28,6 tūkst. Eur, antrąja išskiriama UAB „Eurobiuras“, kurios indėlis į valstybės biudžetą buvo 1 mln. 280 tūkst. Eur, o trečioji „milijonierė“ – UAB „Marijonas“, 2023 m. valstybei sumokėjusi beveik 1 mln. 60 tūkst. Eur mokesčių. 

Pašarus gaminanti Šilalės rajone registruota UAB „Raudoniai“ valstybei pernai sumokė­jo 880 tūkst. Eur, o penketuką užbaigia tik keliais tūkstančiais mažiau į šalies ir savivaldybės biudžetą atseikėjusi UAB „Kvėdarsta“ – 874 tūkst. Eur. 

Daugiau nei po pusę milijono eurų mokesčių pernai sumokėjo 12 Šilalės rajono įmonių, tarp jų – ir Šilalės savivaldybės administracija. Ši mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikoma biudžetinė įstaiga į valstybės biudžetą 2023 m. pervedė 740 tūkst. Eur. Dvyliktuke taip pat yra bendrovės „Lankmelita“ (713 tūkst. 417 Eur), „Meduolis“ (651 tūkst. 717 Eur), Šilalės rajono ligoninė (615,8 tūkst. Eur) bei UAB „Autoniukas“ (581 tūkst. 297 Eur) ir „Skardų fabrikas (532 tūkst. 442 Eur).  

Šalies TOP 50-tuke atsidūrė ir daugiau Šilalės savivaldybės valdomų bend­rovių bei viešųjų įstaigų. Pavyzdžiui, ant­rojo dešimtuko viduryje pagal sumokėtus mokesčius yra UAB „Šilalės vandenys“ (343 tūkst. Eur), Šilalės pirminės sveikatos priežiūros cent­ras (228 tūkst. Eur), Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centras (146 tūkst. Eur). 

Penkiasdešimtuką užbaigia Kal­tinė­nų parapijos senelių na­mai – beveik 885 tūkst. Eur apy­vartos turėjusi socialinių pas­laugų įstaiga pernai sumokėjo 96 tūkst. Eur mokesčių.  

Lyderiai nesikeičia

Tauragės apskrities daugiau­siai mokesčių sumokančių įmonių dešimtuke yra tik viena mū­sų rajono įmonė – trečioje vietoje įrašyta UAB „Jozita“. O daugiausiai mokesčių apskrityje 2023 m. sumokėjo „Kelmės pieninė“ (5,9 mln. Eur) bei Jurbarke įregistruota A. Žilinskio ir Ko bendrovė (5,4 mln. Eur). 

Prie didžiausių Tauragės apsk­rities mokesčių mokėtojų priskiriama ir Tauragės ligoninė bei Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. 

VMI sudarytame 2024 m. pir­mojo ket­virčio didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašo penketuke Šilalės rajone įrašytos UAB „Jozita“ (836,5 tūkst. Eur), „Eurobiuras“ (365,6 tūkst. Eur), „Raudoniai“ (215,9 tūkst. Eur), kuri aplenkė pernai trečioje vietoje buvusią UAB „Marijonas“ (įmonė per pirmuosius tris šių metų mėnesius sumokėjo apie 170 tūkst. Eur mokesčių). 

Beveik 193 tūkst. Eur mokesčių per pirmąjį šiųmetį ket­virtį sumokėjo Šilalės rajono savivaldybės administracija, nuo jos vos keliais šimtais eurų atsilieka Šilalės rajono ligoninė (192,2 tūkst. Eur). Tai reiškia tik viena: šių įstaigų darbuotojų atlyginimai padidėjo. 

VMI sudarytame daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių sąraše šiemet atsirado ir du nauji „žaidėjai“: prie daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių priskirta žemės ūkio bend­rovė „Kontautėliai“, per pirmus tris 2024 m. mėnesius valstybei pervedusi 126 tūkst. Eur mokesčių, o sąrašą užbaigia UAB „Optita“, į biudžetą pervedusi beveik 120 tūkst. Eur. 

Finansų ministerijos duomenimis, 2024 m. sausio–kovo mėn. valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 4058 mln. Eur mokesčių – 215,8 mln. Eur daugiau nei 2023 m. tuo pačiu lai­kotarpiu. Net 93 mln. Eur (arba 8,4 proc.) išaugo gyventojų pajamų mokesčio surinkimas. Tei­giama, jog pagrindinė to priežastis yra didėjantis darbo užmokestis. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

1924 m. gegužės 13 d. įregistruota Šilalės ugniagesių savanorių draugija, o praėjusį penktadienį į šimtmečio šventę Šilalėje susirinko viso rajono ugniagesių komandų atstovai, buvę kolegos, valstybinės ugniagesių tarnybos vadovai ir kt. Mėgautis reginiu galėjo ir šilališkiai – šventinė kolona, lydima gaisrinių automobilių, žingsniavo per visą miestą. 

Dvaro gatvėje, kur šiuo metu įsikūrusi paprastai gyventojų vadinama Šilalės gaisrinė (pirmoji buvo įkurta dabartiniame gėlių salone, priešais „Maximą“), atidengus įspūdingą Šv. Florijono skulptūrą (autorius šilališkis menininkas Andrius Zaikauskas) ir pašventinus tris naujus ugniagesių automobilius, iškilminga eisena nužygiavo į Šilalės bažnyčią, kur ugniagesiai gelbėtojai bei jų pasveikinti susirinkę svečiai ne tik meldėsi už gyvus bei jau iškeliavusius kolegas, bet ir klausėsi įspūdingo Liudo Mikalausko, Bea­tos Vingraitės, jungtinio Šilalės krašto mišraus choro „Medvėgalis“, jaunimo ir vaikų chorų koncerto. Jo metu buvo apdovanoti geriausi ugniagesiai, esami ir buvę vadovai, o vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sveikinimo žodžius, padėkas ir atminimo dovanas įteikė Seimo narys Jonas Gudauskas. 

Šilalės gaisrininkų draugijos įkūrimo 100-mečio proga už savanoriškos ugniagesių gelbėtojų veiklos atkūrimą, plėt­rą bei vystymą, nepriekaištingą ir pavyzdingą pareigų atlikimą, sąžiningą tarnybą priešgaisrinėje tarnyboje apdovanoti Šilalės savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Evaldas Lazdauskas, Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vaidotas Kėbla, buvę šių tarnybų vadai Virginijus Šimkevičius bei Mindaugas Mikutavičius, taip pat Kaltinėnų ugniagesys Antanas Bartašius. 

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius medaliu „Už nuopelnus gyventojų saugai“ apdovanojo V. Kėblą, medaliai „Už garbingą tarnybą“ (už 25 tarnybos metus) įteikti Zigmantui Čėsnai ir dviems administracijos darbuotojoms – Rasai Kairienei bei Ritai Jogėlienei, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento padėkos už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą skirtos Laimai Kazlauskienei, Aurimui Lukoševičiui, Vilmantui Bagdonui, Valentui Tamašauskui, Karoliui Daujočiui, Donatui Vitkui ir Skirmantui Mėčiui.

Be apdovanojimų neliko ir savivaldybės ugniagesiai – rajono meras Tadas Bartkus įteikė padėkas Antanui Pamedyčiui, Edvardui Merkeliui, Martynui Noreikai, Vidui Stankui, Rimantui Gudauskui, E. Lazdauskui ir V. Kėblai. 

Šio renginio iniciatorius vicemeras Ignas Gužauskis dėkojo visiems, prisi­dėjusiems prie šventės sukūrimo, o be­ne šmaikščiausių, bet neabejotinai reikalingų dovanų sulaukė Šilalės parapijos klebonas kun. Saulius Katkus, kuriam vicemeras dovanojo gesintuvą, ir solistas L. Mikalauskas, gavęs kažkada anksčiau darytą fotografiją, kurioje jis įamžintas su ugniagesio uniforma. 

Kadangi tądien mieste šurmuliavo ir vaikų šventės dalyviai, prie Šilalės kultūros centro ugniagesiai įteikė padėkas piešinių konkurso „Perspėtas – apsau­gotas“ laureatams. Iš viso piešinius kon­kursui atsiuntė 241 vaikas, jų darbai buvo išskirstyti į tris amžiaus grupes. Pačių mažiausiųjų (ikimokyklinukų) ka­tegorijoje pirmoji vieta skirta Jordanui Kareivai, antroji – Eleonorai Kungytei, trečioji – Elijai Merkelytei. 1–2 klasių grupėje laimėtojais pripažinti Pijus Poška, Gabija Petrauskaitė ir Viltė Dombrauskaitė, o 3–4 klasių kategorijoje pirmą vietą laimėjo Emilė Vitartaitė, antrą – Ieva Petkutė, trečią – Eiva Laurinavičiūtė. Padėkos įteiktos ir laureatų pedagogėms. 

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Nors viešosios erdvės, įskaitant ir kapinių teritoriją, yra savotiška kiekvieno miestelio „vizitinė kortelė“, deja, vis dar ne tokie reti atvejai, kai tokia reprezentacija kelia daugiau pasipiktinimo nei pasigėrėjimo. Būtent taip įsitikinę artimųjų kapus Kvėdarnos kapinėse lankantys žmonės. 

Šįsyk redakcija sulaukė kitame mieste gyvenančios moters skambučio dėl to, jog, anot jos, „per iki kelėnų užaugusią žolę neįmanoma saugiai prasibrauti iki artimųjų kapaviečių“.

„Belieka tik stebėtis, kodėl seniūnija ir jos vadovas negerbia ne tik mirusiųjų, bet ir jų amžinojo poilsio vietas prižiūrinčių artimųjų. Šitaip apleistos kapinės, kuriose veši aukšta žolė, ne tik atrodo neestetiškai, bet ir sukelia daug praktinių problemų. Pavyzdžiui, jei laidotuvių procesijoje dalyvauja vyresnio amžiaus žmonės, jiems tie žolynai tikrai trukdo saugiai vaikščioti. O juk kapinės yra ypatinga vieta, skirta pagerbti mirusiuosius, juos prisiminti, todėl jų tvarkymas bei priežiūra turėtų būti prioritetas vietos valdžiai. Tačiau dažnai valdininkai, atrodo, tiesiog pamiršta šias erdves, neprisiima atsakomybės ir neužtikrina, jog kapinių teritorija būtų tinkamai prižiūrima, kad visi, norintys aplankyti savo artimųjų kapus, galėtų tai padaryti be jokių nepatogumų ar net rizikos sveikatai“, – įsitikinusi plungiškė (pavardė redakcijai žinoma). 

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

„Esame tokioje nesąmoningoje padėtyje, kai Vakarai bijo, kad Rusija pralaimės karą. Ir tuo pat metu jie nenori, jog jį pralaimėtų ir Ukraina“. Tai Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, nuo kurio išrinkimo į šį postą gegužės 20-ąją suėjo penkeri metai, žodžiai. Jie atspindi da­bartinio karo būseną. 

Pamenate marksizmo – leninizmo teorijos kurse kartotą dėsnį: viršūnėlės nebegali, šaknelės nebenori? Tai apie revoliucinę padėtį. Rusijos kare prieš Ukrainą (Maskva jau nebekalba, kad tai „specialioji karinė operacija“) Putinas neįstengia užkariauti neva Lenino sukurtos „fašistinės“ valstybės, o Kyjivas nenori pasiduoti ir sutikti su okupacija. Šachmatuose tai vadinama patu: kai žaidėjas negali eiti kito ėjimo, nepastatydamas į kertamą laukelį savo karaliaus. Lygiosios? Taikos derybos? Paliaubos? Šiame kare yra šiek tiek kitaip.

Vis dažniau save pagaunu begalvojant, jog ir pats vengiu liesti karo Ukrainoje temą. Ne dėl to, kad nerūpėtų varganas ukrainiečių likimas, negąsdintų galima agresija prieš mūsų šalį ar nepiktintų buvusio kandidato į prezidentus tūlo Eduardo Vaitkaus prokremliški svaičiojimai. Psichologai paaiškintų, jog tokia jau žmogiškoji prigimtis: bėgti nuo sunkių minčių, blogų vaizdų, slogių spėlionių. Mes užjaučiame, gedime, padedame, kuo galime, bet jaučiame, kad esame perpildyti baisiais karo vaizdais. Taip ir Vakarų visuomeninė sąmonė. Bet nusisukti nuo Ukrainos tragedijos, palikti nelaimėje neturime teisės: juk karas gali ateiti ir pas mus...

V. Zelenskio tezė, jog Vakarai labiau bijo Rusijos pralaimėjimo negu pergalės, turi gilią prasmę. Jie ne tik siekia ramybės, tariamos taikos, bet ir žino, kad nesuvokiamai brolio kraujo ištroškęs pralaimintis Putinas gali virsti baisiu žvėrimi, nesitaikstančiu su didžiuliais rusų praradimais bei savo liūdnu likimu. Tai tipiškas Hitlerio prototipas. Anas buvo sukūręs mistinę arijų ir bolševikų neapykantos teoriją, šis – iš piršto laužtą neturinčios teisės egzistuoti „fašistinės“ Ukrainos istoriją. 

Putinas negalvojo, jog skersai kelio jam stojusį buvusį „šoumeną“ V. Zelenskį taip parems Vakarai. Bet kartu jis puikiai žinojo, kad šie palaipsniui pavargs, o Kremliaus propagandos pripumpuoti rusai 80-čia procentų pritars karui ir Putino perrinkimui. O ko daugiau reikia karo mašinai?

Štai todėl Vakaruose stiprėja nuomonė, jog paliaubos ir taika geriau negu visa naikinantis beviltiškas karas. Net karščiausi Kyjivo rėmėjai V. Zelenskiui perša besąlyginę taiką. Antai, Čekijos prezidentas Petras Pavelas, visai neseniai ieškojęs nupirkti 800 tūkst. sviedinių Ukrainai bei pasisakęs už karių siuntimą į frontą, austrų laikraščiui „Die Presse“ sakė, jog artimiausiais metais Ukraina nebus priimta į NATO, taip pat ji nesusigrąžins Rusijos okupuotų teritorijų, todėl siekti taikos reikia jau dabar... 

Ši mintis apima vis daugiau ne tik Vakarų politikų, bet ir pačių ukrainiečių protų. Idėja palikti okupantui užgrobtas žemes, tačiau bent laikinai nutraukti karo veiksmus yra patrauklesnė negu nesibaigiančios žmonių kančios, sugriovimai, emigracija ir t.t. Ateis laikas, sako tokie blaiviai mąstantys, kai grobikas turės pasitraukti, ir Europoje įsivyraus taika.

Viliojantis pasiūlymas. Bet jam nepritaria pats V. Zelenskis ir jo aplinka. Ne todėl, kad jis nenori taikos ar įsikibęs laikosi savo nuostatos nesiderėti su Putinu. Tarpininkavimo derybose paslaugas siūlo daugelis valstybių. Nutraukus karą, likę keturi penktadaliai Ukrainos teritorijos galėtų pradėti atkuriamąjį darbą, Kyjivas pamažu sustiprintų savo gynybą, atskyrimo nuo rusų kariuomenės liniją, o Vakarai atgaivintų savo karinius pajėgumus. 

Tačiau viena neaišku: nėra garantijų, jog Putinas laikysis nepuolimo garantijų. Jau daug kartų nenuspėjamas Kremliaus valdovas tikino esąs „taikos balandis“, nors tuoj pat virsdavo maitėda. Štai ir šiandien jis teigia, kad Charkivo nepuls, bet tęsia mūšius vos ne šio miesto gatvėse. Ne veltui buvęs Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey perspėjo, kad nors ir nedidelė Rusijos pergalė reikštų „naują Šaltąjį karą Europoje, kai padrąsinta Rusija godžiai žvelgtų į Latviją, Lietuvą ar Estiją“. Toks Maskvos žvilgsnis mums ne naujiena – o jeigu čia įropos rusų tankai?

Penkeri V. Zelenskio prezidentavimo metai karo padėties sąlygomis pratęsiami neribotam laikui. Žinoma, pačioje Ukrainoje yra visokių nuomonių dėl jo pozicijos. Bet jis neturi pasirinkimo, nes šiame kare aukso vidurio nėra: tęsti karą blogai, pasiduoti – žema ir išdavikiška. Greičiausiai, kaip prognozavo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeika, V. Zelenskiui išpuolė būti lėtesnės nesantaikos fazės pradininku: su daugeliu pasienio intervencijų, kol susiklostys trapios paliaubos, panašiai kaip dabar koegzistuoja Šiaurės Korėja ir Pietų Korėja. Kitaip sakant, nei karo, nei taikos. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Prieš keturis mėnesius mano 51-erių vyrą ištiko insultas. Li­go­ninė, po to – reabilitacija, tačiau grįžo į namus vi­siš­kai­ kitas žmogus. Žinoma, fiziškai sustiprėjęs, nors kairė pusė mažiau klauso. Man neramu, kuomet jis nei iš šio, nei iš to pradeda verkti arba juoktis, greitai susierzina, iš pykčio, atrodo, gali nežinia ką padaryti. Taip pat atvirumo metu prasitaria, kad jaučia nuolatinį nerimą bei spaudimą krūtinėje. Miegoti eina vėlai, iki išnaktų žiū­­ri televizorių, ką nors dirbdamas pavargsta. Kelis kartus per dieną pamiršta tam tikrus da­lykus. Ar insultas gali kažkaip pakeisti elgesį, emocijas ir kaip padėti?

Jurgita GEDEIKIENĖ,

psichologė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 37

Nuo gegužės 31 d. iki birželio 28 d. priimamos paraiškos dotacijai ir lengvatinei paskolai gauti pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Per šį paraiškų rinkimą pateiktiems projektams numatyta beveik 45,3 mln. eurų paramos lėšų. Iš jų dotacijoms skirta 25 mln. 934 tūkst. 441 Eur, lengvatinėms paskoloms – 19 mln. 337 tūkst. 149 Eur.

Priemonė – viena populiariausių

Parama jauniesiems ūkininkams įsikurti buvo populiari per visus finansinius laikotarpius. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, pasinaudodami Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 m. programos (KPP 2014–2020 m.) priemone „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, įsikūrė apie 2700 jaunųjų ūkininkų. Jiems buvo išmokėta apie 98 mln. Eur.

„2021 m. su vyru Tadu nusprendėme įveisti 1 hektaro ak­tinidijų plantaciją, bet tam reikia nemenkų investicijų, nes nepakanka įsigyti daigų ir jais apsodinti pasirinktą plotą. Aktinidijos – sumedėjęs vijoklinis augalas, jam auginti reikia 3 metrų aukščio tvirtų metalinių atramų. Būtina ir augalų laistymo sistema. Kadangi aktinidijos neatsparios pavasarinėms šalnoms, reikalinga ir apsaugos nuo šalnų – rūko sistema. Tad tais pačiais metais pateikiau paraišką paramai pagal KPP 2014–2020 m. priemonės „Ūkio ir verslo plėt­ra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Man buvo skirta 40 tūkst. Eur parama, už kurią įsigijau ir aktinidijų sodinukų, ir laistymo bei apsaugos nuo šalnų sistemas“, – patirtimi dalijosi Kauno rajone ūkininkaujanti Indrė Subatė.

„Jauniesiems ūkininkams skir­ta priemonė labai populiari ir šiuo finansiniu laikotarpiu. 2023 m. pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ buvo gautos 1045 paraiškos dotacijai ir 124 paraiškos lengvatinei paskolai gauti. Jaunųjų ūkininkų pasirenkamos veiklos yra labai įvairios, nes dabartinis laikas, kai aplinkui vyksta daug pokyčių, skatina domėtis naujovėmis, netradiciniais produktais, kultūromis ir veiklomis“, – teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė.

Didesnės galimybės

ŽŪM vyriausioji specialistė­ pažymi, kad, skirtingai nuo an­kstesnio laikotarpio, SP intervencinė priemonė yra palankesnė jauniesiems ūkininkams – jiems suteikta galimybė pasinaudoti lengvatine paskola, ko anksčiau nebuvo, padidinta dotacijos suma. 

„Dabar didžiausia dotacija – 60 tūkst. Eur. 80 proc. visos paramos sumos išmokama ūkininkui po sprendimo skirti para­mą priėmimo, li­kusi­ dalis mokama kitais me­tais po verslo plano įgyvendinimo. Pa­ra­mos gavėjas įsipareigoja pasiekti, kad jo valdos ekonominis dydis­ baigus projektą bus 12­ tūkst. Eur. Di­džiausia paskolos su­ma vienam paskolos gavėjui – 100 tūkst. Eur. Bendra dotacijos ir lengvatinės paskolos ­suma negali viršyti 100 tūkst. Eur. Ilgiausias paskolos laikotarpis – 5 metai nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo“, – sakė D. Rutkauskaitė.

Skirtingai nuo praėjusio laikotarpio, kai jaunasis ūkininkas iki paraiškos paramai gauti pateikimo negalėjo bū­ti deklaravęs pasėlių tiesioginėms išmokoms gauti, dabar paraiškas dotacijai jie gali teikti ir deklaravę pasėlius.

Pagal šią intervencinę priemonę remiama:

• žemės ūkio produktų pirminė gamyba (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius);
• žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įs­kaitant pirminį perdirbimą (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius).

„Visos projekte numatytos išlaidos gali būti padengtos paramos lėšomis šimtu procentų“, – pabrėžė ŽŪM specialistė D. Rutkauskaitė.

Galimi pareiškėjai

Parama pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ teikiama tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, paraiškos pateikimo laikotarpiu atitinkantiems jaunojo ūkininko reikalavimus. Fizinis asmuo – ne vyresnis kaip 40 metų. Ne vyresni kaip 40 metų turi būti ir juridinio asmens steigėjai bei valdymo organo nariai. Juridinio asmens kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, privalo turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.).

Paraiškos gali būti teikiamos užpildant ŽŪMIS elektroninę formą. Taip jos gali būti teikiamos iki paskutinės dienos 24 val.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmuose pirmą kartą surengtas Iškilmingas baleto gala koncertas, dedikuotas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui, publikai atvėrė magišką šokio pasaulį: dinamiškoje jo programoje susitiko vedantieji Europos šalių šokio menininkai, baleto solistai iš trijų Pabaltijo nacionalinių operos ir baleto bei Kauno ir Klaipėdos valstybinių muzikinių teatrų artistai.

„Man, kaip naujajam Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovui, malonu pristatyti pirmąjį tarptautinį baleto gala koncertą Klaipėdoje, kurį organizavome norėdami pažymėti naujų teatro rūmų atidarymą ir mūsų baleto trupės naujo raidos etapo pradžią. Šokis nėra tik graži meno forma, tai taip pat ir būdas tyrinėti, bendrauti ir dalintis su kitais. Labai džiaugiuosi galėdamas pristatyti vedančiuosius baleto solistus iš visų trijų Pabaltijo valstybių, taip pat tarptautinį pripažinimą pelniusius šokio menininkus ir choreografus, kurie šiame vakare dalinosi scena su mūsų baleto trupe. Įvairiapusė ir dinamiška šio vakaro programa, kurioje klasikinis šokis jungėsi su šiuolaikiniu šokio repertuaru, neabejotinai tikra puota publikos akims",- akcentavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas Gaj Žmavc (Slovėnija, Lietuva).

Naujojoje KVMT didžiosios salės „Jūra" scenoje publika išvydo solistus iš Pancūzijos, Ispanijos, Estijos, Latvijos ir, žinoma, Lietuvos. Šokiui nereikia nei kalbos, nei vertėjų. Tai lyg kiekvienam artima ir lengvai suprantama kalba. Žiūrovai sulaikę kvapą mėgavosi kiekvienu scenoje matytu numeriu.

Muzikologė, profesorė Daiva Kšanienė sakė, kad baleto gala koncertas ją sužavėjo ir stebino žanrų įvairove, šokio kalbos galimybėmis, originalumu ir didžiuliu meistriškumu.

Išeinantys iš baleto gala koncerto minėjo, kad jiems labai gilų įspūdį paliko legendiniai Nyderlandų šokio teatro (NDT)  – šokėjai Chloé Albaret ir Olivier Coëffard'as iš Prancūzijos, taip pat Barselonoje šiuo metu įsikūrę šokio menininkai Clémentine Telesfort ir Lisard'as Tranisas. Jų šokiuose kiekvienas perskaitė atrodytų tik jam skirtą kūno judesiu išrašytą žinutę, siuntusią vaizdinius, personažus ir istorijas. Jų šokis suskambėjo lyg pasąmonės poezija.

Daugybės plojimų sulaukė ir LNOBT baleto trupės vedantieji solistai Kristina Gudžiūnaitė ir Ignas Armalis, Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius,  solistų poros iš Rygos nacionalinio operos ir baleto teatro  Yuliya Brauer ir Darius Florianas Catana bei Estijos nacionalinės operos baleto solistai Laura Maya y Rosiers ir Jevgenijus Gribas.

Du šiuolaikinės choreografijos numerius pristatė Kauno valstybinio muzikinio teatro šokėjai: buvusi Klaipėdos VMT šokėja, dabartinė Kauno VMT baleto solistė Ana Buchovskaja-Zamulskienė ir Deividas Dulka bei jauna suomių šokėja Laura Annika Lehtonen, šiuo metu šokanti Kauno VMT baleto trupėje.

Klaipėdoje reziduojanti baleto trupė ir jos naujasis meno vadovas Gajus Žmavcas pristatė du naujus, labai palankaus publikos vertinimo sulaukusius choreografo kūrinius (jis pats kūrė ir muziką bei kostiumus): Šoko talentingieji KVMT trupės solistai, tarp jų ir trys „Auksinių scenos kryžių" nominantai - Anna Chekmarova, Oleksandra Borodina ir Romanas Semenenko ir šių metų „Auksinio scenos kryžiaus" laureatas Yanas Malaki. Jų dėka susirinkusieji dar kartą pasidžiaugė kokie įspūdingi pastatymai sukurti KVMT scenoje: parodytos ištraukos iš Alexanderio Ekmano šokio spektaklio „Kaktusai" ir Edwardo Clugo pastatyto „Stabat Mater".

Klaipėdoje ir Lietuva turi kuo didžiuotis!

KVMT inform.