Gegužės 19 d., 15 val. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje rodoma miesto įkūrimo istorija – oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą". 2022 m. šis kūrinys tapo teatro ir partnerių dovana jubiliejų šventusiai Klaipėdai bei buvo pristatytas miesto piliavietėje. Tądien nespėję pamatyti žiūrovai vis apgailestavo ir nekantriai laukė naujo pristatymo, tad dabar visus kviečiame suskubti ir nepraleisti puikios progos!

Oratoriją „Sakmė apie Mėmelburgą" sukūrė kompozitorius, brolis pranciškonas pasaulietis Alvidas Jeronimas Remesa OFS ir libreto autorius br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM. Sekmadienį, prieš "Sakmė apie Mėmelburgą" atlikimą, br. Benediktas OFM publikai pasakos apie Klaipėdos miesto įkūrimą ir oratorijos gimimą.

Pagrindinius oratorijos veikėjais taps Valdas Kazlauskas (Vyskupas), Aurimas Raulinavičius (Magistras), Judita Butkytė (Mėmelė), diskanto partiją atliks Edita Letukė. Dainuos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai ir choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas), gros KVMT simfoninis orkestras, diriguojamas vyriausiojo dirigento ir muzikos vadovo Tomo Ambrozaičio. Solinę birbynės partiją atliks Anatolijus Tumanovas, klavišiniais pritars Petr Evchenko. Oratorijos finale miesto įkūrėjo, pranciškonų vyskupo Heinricho iš Liucelburgo, testamentą skaitys solistas Vilius Trakys. „Sakmės apie Mėmelburgą" kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė, grimo dailininkė Aira Braždienė.

Spektaklio režisierė Rūta Bunikytė pasakoja, kad vyskupas ir choras oratorijoje tarsi tampa istorijos pasakotojais. „Jie atstovauja dangiškajam pradui. Tai idėjos skleidėjai, žemės dvasiniai kerėtojai, stichijų valdovai, žinios nešėjai. Mėmelė ir Magistras žymi vyro ir moters susitikimą, kaip pirmapradį žmonijos kūrimo etapą. Ji – moteris, upė, gamta, meilė. Jis – vyras, karžygys, svajotojas, drąsa. Tai dviejų gyvasties formų pasišventimas būti kartu, kuriant savo meilės pilį – Klaipėdos miestą. Ši oratorija – tai muzikinė-poetinė kompozicija apie miesto sukūrimą, kur pagrindine tema tampa drąsa turėti viziją ir ryžtas ją įgyvendinti. Taip gimė miesto idėja, taip mes turime ją reprezentuoti savo darbais", – sako R. Bunikytė.

„Tarp pagrindinių oratorijos veikėjų ne tik Kuršo vyskupas Heinrichas ir pilies komtūras Eberhardas iš Zaino, bet ir Mėmelė. Tai senovinis Nemuno upės pavadinimas, įgavęs simbolinį moteriško prado pavidalą. Kūrinyje nesiekėme laikytis istorinės Vakarų Lietuvos chronologijos, norėjome pateikti žmogiškąją, suromantintą miesto įkūrimo versiją", – pasakojo kompozitorius A. Remesa.

Oratorijos premjera įvyko 2022 m. rugpjūčio 1 dieną. Tai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dovana 2022-aisiais 770-ą jubiliejų šventusiam miestui, jo gyventojams ir svečiams. Pasaulinė oratorijos premjera atvėrė II-ojo Klaipėdos festivalio programą.

KVMT inform.

Martyno Aleksos nuotr.

Rūta Beinoriūtė – jauna, žavi diplomatė, kuriai gimto­ji Ši­lalė ir su šeima susiję prisiminimai visuomet išliks ypa­tin­gi. Gimusi ir užaugusi mažame Lietuvos miestelyje, Rūta nuo pat mažens domėjosi pasaulio įvykiais ir svajojo apie tarptautinę karjerą. Šiandien ji sėkmingai darbuojasi dip­lo­matinėje tarnyboje Jungtinėse Amerikos Valstijose, o kiek­­viena kelionė į Lietuvą jai yra ne tik proga aplankyti gim­­tinę, bet ir prisi­minti savo šaknis. Šiandien Rūta su kraš­tiečiais, „Šilalės artojo“ skaitytojais, mielai dali­nasi sa­­vo kelione karjeros laiptais, profesinėmis patirtimis ir ne­sle­pia, jog jau­čia savo gimtajai Šilalei nostalgiją.

Pasiekusi karjeros aukštumas, Rūta nepamiršo nei savo krašto, nei čia likusių bičiulių bei šeimos, o, pasirodo, nuolat prisimena ir rajono laikraštį.

„Dažnai visiems pasakoju apie „Šilalės artoją“ – nuo vaikystės rajono laikraštis turi ypatingą vietą mano širdyje, prisimenu, kaip bėgdavau parnešti jį seneliui iš pašto dėžutės“, – sako ji.

Rūta baigė tuometę Šilalės Dariaus ir Girėno vidurinę mokyklą (dabar – progimnazija). Mergina prisipažįsta nuo vaikystės buvusi labai žingeidi ir smalsi, paaugusi domėjosi pasaulio įvykiais, mėgo juos analizuoti. Galbūt todėl nieko keisto, jog, baigusi mokyklą, pasirinko studijuoti tarptautinę politiką Vytauto Didžiojo universitete Kaune.

„Man tėvai vis primindavo, kad buvau ypatingai smalsus vaikas, o mano susidomėjimas pasauliu bei politika tik augo. Dabar ir pati, skaitydama savo pradinių klasių rašinėlius, randu, kaip aprašydavau įvairiausias žinias ir įvykius“, – šypsosi Rūta. 

Mokykloje ji noriai dalyvavo įvairiose jaunimo organizacijose, buvo aktyvi visuomeninėje veik­loje, todėl jos pasirinkimas studijuoti tarptautinę politiką per daug nieko nenustebino. Studijos patiko, jau pirmieji tarptautiniai projektai, kuriuose dalyvavo, atvėrė galimybes į diplomatiją: dalyvavo studijų mainų programoje ADA universitete Azerbaidžane, stažavosi žmogaus teisių srityje Ankaroje, Turkijoje.

Tiesa, magistro studijoms ta­me pačiame Vytauto Didžiojo universitete Rūta pasirinko žurnalistikos ir medijų industrijas. Ir nors šio darbo nedirbo, pasak merginos, būtent gilinimasis į šią sritį padėjo suprasti žiniasklaidos svarbą demokratijai, jos vaidmenį skleidžiant informaciją ar net manipuliuojant ja.

Kaip gi atsirado Jungtinės Amerikos valstijos?

„Neturėjau „amerikietiškos“ sva­jonės, bet po žurnalistikos studijų tiesiog pasitaikė puiki proga išvažiuoti stažuotei į JAV vieneriems metams. Vašingtone atlikau praktiką Tarptautinėje teisininkų asociacijoje žmogaus teisių tema (BAFF Professional Internship Prog­ram). Įgijusi daugiau patirties, po metų grįžusi į Lietuvą, supratau, kad norėčiau dirbti valstybei ir viešajame sektoriuje, taip prasmingai panaudodama sukauptas žinias“, – sako Rūta.

Tad maždaug prieš ketverius metus ji nusprendė prisijungti prie programos „Kurk Lietuvai“ ir, sėkmingai įgyvendinusi projektus Krašto apsaugos bei Kultūros ministerijose, nusprendė likti Lietuvoje bei pamėginti paieškoti darbo valstybės tarnyboje. Kaip tik toks pasiūlymas atsirado Užsienio reikalų ministerijoje.

„Ir netgi labai įdomioje bei savotiškai simboliškoje srityje, sakyčiau, per vidurį tarp mano abejų studijų – tarptautinės politikos ir žurnalistikos. Tai strateginė komunikacija, kova su de­zinformacija. Tad svarbiausias mano darbas Užsienio reikalų ministerijoje bei diplomatinėje tarnyboje buvo gilintis į sritį, kaip kovoti su mums priešiška in­for­macija, tiesiog pasakoti pasauliui apie Lietuvą. Šioje srityje praleidau pirmuosius dvejus savo darbo metus“, – sako R. Beinoriūtė.  

Pasak Rūtos, stažuotė JAV, Valstybės departamente, padėjo pažinti, kaip veikia JAV užsienio politika ir paskui tuos įgūdžius panaudoti savo tolimesniame diplomatiniame kelyje. Todėl ji tęsia savo darbus mūsų istorinėje ambasadoje Vašingtone, kur praleis dar kelis metus.

Nors jos darbas yra gana intensyvus, o darbotvarkė pakankamai užimta, diplomatė randa laiko iš arčiau patyrinėti šį miestą. Pasak Rūtos, Vašingtono įvairovė bei gyvybingumas ją nustebino: meno ir kultūros gausa, dažnai nemokami muziejai suteikia unikalią istorinę galimybę pamatyti bei atskleisti miesto charakterį.

Tačiau ir būdama kitoje At­lanto vandenyno pusėje, šilališkė prisipažįsta, jog savo gimtinės nepamiršta, todėl visada džiaugiasi gavusi progą grįžti.

„Su nostalgija prisimenu lietuviškas žiemas, todėl paprastai į namus grįžtu sausį“, – sako mergina. 

Ir juokiasi, jog bene labiausiai, būdama toli nuo namų, pasiilgsta lietuviško medaus. Pasirodo, Rūtos tėtis yra bitininkas, tad prie natūralaus medaus ji buvo įpratusi nuo mažų dienų.

„Grįžusi į kaimą, galiu pajusti gyvenimo lėtumą ir džiaugtis gamtos grožiu, ko dažnai pasigendu Vašingtone“, – akcentuoja mergina.

Pasak Rūtos, savo bičiulius amerikiečius ji taip pat stengiasi pasikviesti ne tik į Vilnių, bet ir į Šilalę, atskleisti mažo miestelio žavesį.

Kiekvienas sugrįžimas į Lietuvą Rūtai yra ne tik galimybė atsipūsti nuo intensyvaus darbo rit­mo, bet ir atkurti brangius prisiminimus. O jos meilė gimtajam kraštui, didžiavimasis savo šaknimis ir noras kuo plačiau skleisti žinias apie Lietuvą yra geriausias patvirtinimas, jog šilališkė yra puiki savo krašto ir savo šalies ambasadorė pasaulyje.

Enrika ŠVABAITĖ

Klaipėdos universiteto žurnalistikos antro kurso studentė,

„Šilalės artojo“ praktikantė 

Nuotr. iš pašnekovės albumo

Vietoj svylančių laidų raizgalynės daugiabučių laiptinė­se – sutvarkyta elektros instaliacija. Šilalės daugiabučius namus administruojanti įmonė „Mano BŪSTAS“ elekt­ros skydinėse pradėjo atnaujinti pasenusius apsaugos įrenginius, kurie nebeatitinka būtinųjų gaisrinės saugos reikalavimų.

Mena tarybinius laikus 

„Visų pirma dirbame tuose namuose, kurių gyventojai patys kreipėsi su prašymu spręsti problemą: jie skundžiasi ir kaistančiais laidais, ir nebeveikiančiais elektros apsaugos įrenginiais“, – sako „Mano BŪSTAS Vakarai“ direktorius Simonas Krūminis.

Pastaruosius kelerius metus Šilalės daugiabučiuose nesaugūs dujų balionai buvo keičiami elektrinėmis viryklėmis. Šio projekto eigoje buvo ne tik įdiegtos viryklės, bet ir atnaujinti elektros įvadai laiptinėse. Tačiau elektros skydai liko nepaliesti.

„Tie gyventojai, kurie domėjosi laiptinėse vykdomais darbais, atkreipė dėmesį, jog situacija elektros skydinėse tikrai prasta. Nenuostabu – daugelis Šilalės daugiabučių yra tarybinių laikų statybos, o nuo to laiko yra likusios ir elektros instaliacijos, kurios šiandien nebeatitinka nei saugos reikalavimų, nei gyventojų poreikių“, – teigia S. Krūminis. 

Atsisakant dujų balionų, elektros galia kiekvienam butui buvo padidinta nuo 3 iki 5 kilovatų, tačiau nei laidai, nei saugos įrenginiai elektros skydinėse nepakeisti. 

„Tuo tarpu elektros įrenginių skaičius kiekviename bute išaugo. Juk tarybiniais metais nebuvo nei elektrinių virdulių, nei džiovyklių, nei daugelio kitų prietaisų, kurie gyventojams tarnauja šiandien“, – sako S. Krūminis. 

Pergyveno namų renovaciją

Situacija elektros skydinėse susirūpino ne tik gyventojai. „Mano BŪSTO“ specialistai nustatė, jog jas būtina atnaujinti 21 iš 74 Šilalės daugiabučių, turinčių bendro naudojimo elektros sistemą, kuriuos administruoja bendrovė. Nustatyta, kad šiuose namuose elektros skydų apsaugos įrenginiai yra pasenę, neveikiantys arba jų nėra. Atnaujinimo metu keičiami apsaugos įrenginiai, skydų montažiniai laidai, montuojami įnulinimo ir įžeminimo gnybtai.

„Mano BŪSTO“ skaičiavimu, vienos skydinės atnaujinimas vidutiniškai užtrunka 3–4 valandas. 

Šie darbai yra būtini, siekiant užtikrinti gyventojų ir jų turto saugumą, bei privalomi pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus. Taigi butų savininkams nėra prievolės šiuos darbus tvirtinti susirinkimuose. S. Krūminio vertinimu, tai ypatingai palengvina saugumo situaciją daugiabučiuose, mat neretai į susirinkimus ateina mažiau nei 50 proc. namo gyventojų. Tokiu atveju, nesusirinkus daugumai, sprendimai nebūna priimami.

„Įdomu tai, jog pasenusios elektros instaliacijos daly­je daugiabučių pergyveno ir na­mų renovacijos projektus. Yra daugiabučių, kuriuose buvo at­naujintos visos siste­mos, išsky­rus elektros skydines. Todėl galima sakyti, kad, ėmęsi šio darbo, užbaigsime patį paskutinį daugiabučių renovacijos etapą“, – įsitikinęs UAB „Mano BŪSTAS Vakarai“ direktorius. 

Anot jo, bendrovė elektros skydus, kurie neatitinka reikalavimų, Šilalės daugiabučiuose planuoja sutvarkyti per šiuos metus.

UAB „Mano BŪSTAS 

Vakarai“ inform.

Užs. Nr. 101

Pagrindinėje miesto gatvėje, ties pašto ir prekybos centro pastatu, jau yra įvykusios bent kelios avarijos. Ir nors iki šiol jos baigėsi palyginti laimingai, o labiausiai nukentėjo tik ant šaligatvio iš­ri­kiuoti vazonai bei kelio ženklai, šilališkiai stebisi, kad niekas nesiima užbėgti už akių didesnei nelaimei. 

„Keistas pasirinkimas nei šiokioj, nei tokioj vietoj statyti kelio ženklus ir dviračių stovus. Kokia galva reikia mąstyti, kad įkurdintum dviračių stovą automobilių stovėjimo aikštelės viduryje, ant važiuojamosios dalies? Negi negalima pastumti kiek įmanoma toliau, o ne įrengti tarsi specialiai taip, kad trukdytų ir vairuotojams, ir pėstiesiems“, – replikavo „Šilalės artojo“ skaitytojas Zenonas.

Jo žodžių tikrumu abejoti tikrai neverta – nuotraukoje užfiksuotas vaizdas, kaip atrodo neatidaus vairuotojo gerokai stumtelėtas kelio ženklas ir aplamdytas dviračių stovas...

Taigi tiems, kurie yra atsakingi už tvarką šioje teritorijoje, pats laikas imtis veiksmų, kad neprisišauktų dar didesnės bėdos.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Balandžio pabaigoje vykusį Šilalės savivaldybės tarybos posėdį pertraukė prokurorų delegacija, atvykusi pristatyti Lietuvos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apygardos prokuratūros veiklą bei pasikalbėti apie nusikalstamumo tendencijas. Ir nors išvakarėse praėjusios kadencijos tarybos nariai buvę gavę savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus „išmokų, skirtų tarybos nario veiklos išlaidoms apmokėti vertinimą“, Lietuvos generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas užtikrino, kad Šilalėje „jokių blogų ketinimų neturi“, nes politikai neva patys kovoja su blogybėmis. Tiesa, Šilalės rajono meras Tadas Bartkus iš paskutiniųjų stengėsi, kad teisėsaugos atstovai posėdyje neužtruktų, dėl to net kone porai valandų atidėjo darbotvarkėje numatytų sprendimų priėmimą. 

Generalinės prokurorės pavaduotojas tikino, kad susitikimai su mažesnių miestų valdžia ir politikais yra dalis šiuo metu įgyvendinamo projekto „Modernios ir atviros prokuratūros kūrimas Lietuvos Respublikoje“, kurį finansuoja Europos Sąjungos paramos fondai. Prokuratūra yra priskirta teismų sistemai ir turi jiems padėti vykdyti teisingumą, bet tuo pat metu ji yra nepriklausoma institucija. Prokuratūros nepriklausomumu tiki 90 proc. projekto metu apklaustų šalies gyventojų. 

Pasak S. Versecko, Lietuvoje dirba 597 prokurorai. Šilalės prokuratūra panaikinta prieš ketverius metus, vienintelis rajone likęs dirbti prokuroras Mindaugas Stonkus turi kabinetą Šilalės policijos komisariate. Pasak generalinės prokurorės pavaduotojo, prokuratūros poreikio Šilalėje neliko dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus.

Be tradicinių funkcijų – baudžiamojo persekiojimo ir viešojo intereso gynimo, prokuratūra dabar atsakinga ir už pranešėjų apsaugą. Įstatymas jau keli metai sudaro galimybę gyventojams informuoti apie darbovietėje ar kitose įstaigose daromus teisės pažeidimus, o pranešėjams yra garantuojama teisinė apsauga. Be to, už ekonominių nusikaltimų atskleidimą galima gauti ir piniginį atlygį. Pernai į prokuratūrą kreipėsi 67 pranešėjai, jų informacija padėjo nustatyti net 38 mln. eurų nesumokėtų mokesčių, leido pareikšti civilinių ieškinių už 2,5 mln. Eur, o į valstybės biudžetą išieškoti 317,6 tūkst. Eur baudų. 

Šilalės savivaldybės tarybos nariams prisistatė ir balandžio pradžioje pradėjęs dirbti naujas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Jevgenij Michailovskij, bet daugiau apie mūsų rajone vyraujančias nusikalstamumo tendencijas papasakojo Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Gražvydas Žebelys. Pasak jo, nors Šilalėje prokuratūros neliko, struktūros pertvarkymas nepakeitė prokurorų požiūrio į darbą. Rajone kriminogeninė situacija kasmet gerėja. Pavyzdžiui, 2021 m.

buvo užregistruotos 236 nusikalstamos veikos, 2022 m. – 217, pernai – 199. Per tris šių metų mėnesius 100 tūkst. gyventojų Šilalė­je fiksuojamos 98  nusikalstamos veikos, tuo pat laikotarpiu vidutiniškai šalyje 100 tūkst. gyventojų užregist­ruota 148, o Tauragės rajone – 151 nusikaltimas. 

„Šilalėje gyvena 99,12 proc. lietuvių. Nežinau, kokią įtaką tai turi nusikalstamumui, bet 90 proc. įtariamųjų pripažįsta savo kaltę, todėl baudžiamasis procesas būna greitesnis ir pigesnis, o po to, kai žmogus nuteisiamas, jis nejaučia pykčio visuomenei ir valstybei. Priešingai nei Tauragėje, kur įprasta, net prispyrus įrodymams, nepripažinti kaltės, eiti į teismą, ginčytis, dėl to vyksta ilgi procesai. Šilalėje gyvena žemdirbiai, žemaičiai – sąžiningi žmonės. Tauragė yra pramonės kraštas, kai kurie ten nuo seno įpratę vogti iš valstybės – sovietmečiu kažko neparsinešti iš darbo buvo „žemas lygis“. Toks mentalitetas persidavė jų vaikams, tad ir dabar kai kuriems tauragiškiams slėpti mokesčius yra geras tonas“, – dalijosi patirtimi Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras G. Žebelys. 

Jis tikino, kad Šilalėje nusikaltimai beveik niekuo nesiskiria nuo daromų kituose rajonuose – smurtaujama artimoje aplinkoje, vagiama, sukčiaujama elektroninėje erdvėje. Tačiau Šilalė galbūt išsiskiria tuo, jog čia yra daugiau bylų dėl didelio kiekio naminės degtinės gamybos, disponavimo bei prekybos, o tokius nusikaltimus darantys rajono gyventojai dažnai aiškinasi, kad „varo naminę“, nes ši veikla netrukus bus legalizuota...

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas atkreipė Šilalės valdžios bei politikų dėmesį į prekybos žmonėmis nusikaltimus. Nors tokių bylų nėra daug, tai yra labai rimtas nusikaltimas, dėl kurio nukenčia labiausiai pažeidžiami gyventojai – juos lengva užverbuoti, išvežti ir išnaudoti.

„Šio nusikaltimo objektu visada būna žmogus, kuriuo naudojamasi kaip daiktu“, – aiškino prokuroras, paneigęs mitą, jog prekyba žmonėmis yra tik prostitucija ar naudojimasis jais pornografijai. Tarkime, šiuo metu viename iš Klaipėdos teismų nagrinėjama byla dėl trečiųjų šalių gyventojų vergovės avių ūkyje, neseniai mūsų šalies piliečiai šimtais buvo vežami vogti į Jungtinę Karalystę ir kitas užsienio šalis. Prokuroras priminė, jog Tauragėje vogtoms prekėms realizuoti net buvo atidaryta speciali parduotuvė, kurioje dideliais kiekiais apsipirkdavo ir Gariūnų prekiautojai...

Tarybos nariai domėjosi, kaip prokuratūra užkerta kelią sankcionuotoms prekėms patekti į Rusiją, kada atsiranda visuomenės interesas ir kaip jis yra ginamas. Rūpėjo mūsiškiams tarybos nariams ir tai, kas lemia, jog vieni politikai patraukiami atsakomybėn dėl „čekiukais“ pagrįstų išlaidų, o kiti nesulaukia dėmesio. Generalinės prokurorės pavaduotojas S. Verseckas juokavo, kad Šilalėje politikai yra sąžiningi, tačiau toks apibūdinimas patiko ne visiems.

Nepavyko vietos politikams sužinoti, ar prokurorai gins visuomenės interesą dėl Pajūrio  Stanislovo Biržiškio gimnazijoje atskleistų pažeidimų – nei Tauragės apylinkės, nei Klaipėdos apygardos vyriausieji prokurorai apie tokį savivaldybės kreipimąsi nebuvo girdėję... 

Taigi gali būti, kad pirmas prokurorų apsilankymas Šilalės savivaldybėje gali būti ne paskutinis, ir kitą kartą jis nebus toks draugiškas. 

Daiva BARTKIENĖ

Besilaukiančioms, ką tik pagimdžiusioms arba auginančioms vaikus iki dvejų metų moterims ir šeimoms ir toliau bus prieinama kvalifikuotų specialistų pagalba bei konsultacijos savo namuose. Sėkmingai pasibaigus bandomiesiems šeimų lankymo projektams, šios paslaugos nuo šiol apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis ir pradedamos diegti visoje Lietuvoje.

Nuo šių metų gegužės 1 d. šeimų lankymo paslaugos apmokamos PSDF lėšomis 11-oje savivaldybių, kurios įgyvendino bandomuosius projektus. Nuo kitų metų gegužės 1 d. šios paslaugos taps prieinamos visų Lietuvos savivaldybių gyventojams.

Šeimų lankymo paslauga skirta socialiai jautrioms šeimoms, kurioms specialias žinias įgiję sveikatos priežiūros specialistai padeda saugiai pasirūpinti savo ir vaiko sveikata, suformuoti gerus motinystės įgūdžius, sumažinti galimas rizikas arba jų išvengti.

„Šeimų lankymo paslaugos padeda ugdyti šeimų sąmoningumą ir atsakomybę už jų ir jų vaikų sveikatą ir saugumą, taip pat užtikrinti nėščiųjų ir gimdyvių depresijos prevenciją. Tyrimai rodo, kad užsienio šalyse, kuriose teikiamos analogiškos paslaugos – mažesni kūdikių mirtingumo, hospitalizacijų dėl traumų, smurto prieš vaikus rodikliai, geresnė kūdikio raida, atitinkamai mažesnis kitų sveikatos priežiūros paslaugų poreikis“, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Klinikiniai tyrimai, atlikti JAV, kur šeimų lankymo namuose programa taikoma jau daugelį metų, atskleidžia, kad įdiegus šeimų lankymo modelį, 60 proc. sumažėjo naujagimių mirtingumas, skaičiuojama ir 38 proc. mažiau vaikų (0–2 m.) hospitalizacijų dėl patiriamų traumų, fiksuojama 31 proc. mažiau smurto prieš vaikus (4–15 m.) atvejų, 46 proc. sumažėjo jaunimo (15–17 m.) suėmimų už nusikalstamas veiklas, taip pat gerėjo kūdikių raida, ilgėjo žindymo laikotarpis, didėjo žindančių motinų skaičius.

Planuojama, kad nuo 2025 m. gegužės 1 d. šeimų lankymo paslaugos bus prieinamos visose Lietuvos savivaldybėse. Prioritetas gauti paslaugą teikiamas 18 metų ir jaunesnėms moterims, pirmo vaiko besilaukiančioms 40 metų ir vyresnėms moterims, taip pat moterims, turinčioms su sveikata susijusių arba socialinių rizikos veiksnių, tokių kaip nesaikingas alkoholio ar kitų priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimas, nesaugi socialinė aplinka, psichikos sveikatos sutrikimai ir pan.

Šeimų lankymo specialistai, lankydami šeimą namuose, kiekvieno vizito metu įvertina motinos ir vaiko sveikatos būklę, pagal poreikį atlieka higienos ar slaugos procedūras, padeda motinai keisti gyvenimo būdą ir įpročius, konsultuoja vaiko ir motinos sveikatos, žindymo, kūdikio lavinimo, pirmųjų dantukų priežiūros ir kitais klausimais.

Šeimas namuose lanko ir konsultuoja šeimos gydytojo komandoje dirbantys akušeriai arba slaugytojai, apmokyti pagal specialią podiplominių studijų programą, kurią parengė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Papildomų specialistų parengimas numatytas panaudojant Šveicarijos-Lietuvos bendradarbiavimo lėšas.

Šeimų lankymo paslauga Lietuvoje pradėta teikti įgyvendinant 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“. Bandomųjų projektų metu, kurie buvo pradėti 2022 m., 13 specialiai apmokytų specialistų 16-oje savivaldybių reguliariai lankė 325 šeimas. Plačiau apie bandomąjį projektą skaitykite ČIA.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl šeimų lankymo paslaugų teikimo tvarkos ir šių paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis rasite ČIA.

SAM Komunikacijos skyriaus inform.

Keturių nacionalinių konsultavimo centrų – Lietuvos įtraukties švietime centro, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro bei „Diemedžio“ ugdymo centro, – specialistai sukvietė švietimo bendruomenę į konferenciją „Bendraujant įtraukties kalba: nacionalinių konsultavimo centrų dialogo diena“.

„Labai kviečiame švietimo bendruomenę naudotis nacionalinių konsultavimo centrų siūlomomis galimybėmis mokytis, atnaujinti žinias, susipažinti su pristatomais darbo metodais, kad galėtume padėti įvairių galių vaikams patirti mokymosi sėkmę“, – konferencijoje sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas. 

Nacionaliniai centrai mokytojus, mokyklų ir darželių vadovus, švietimo pagalbos specialistus, mokytojų padėjėjus kviečia į nemokamas nuotolines konsultacijas, teminius seminarus, mokymus. 

Lietuvos įtraukties švietime centras kiekvieno mėnesio pirmą antradienį organizuoja viešąsias nuotolines konsultacijas apie mokymosi sutrikimus. Artimiausia konsultacija birželio 4 d. Informacija ir naujienos https://lisc.lt/. 

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras kiekvieno mėnesio paskutinį antradienį rengia konsultacijas apie regos sutrikimus turinčių vaikų ugdymą. Artimiausia konsultacija gegužės 28 d. Informacija apie renginius https://www.lasuc.lt/moduliai-testavimui/renginiai/29 

„Diemedžio“ ugdymo centro specialistai kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį mokyklų komandas konsultuos dėl emocijų ir elgesio sutrikimus turinčių mokinių ugdymo. Artimiausia konsultacija gegužės 30 d. Informacija https://www.diemedziougdymocentras.lt/#/.  

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius teikia konsultacijas ir pedagogams, mokykloms, ir tėvams apie vaikų, mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymą. Informacija https://srvks.lt/registracija-i-konsultacijas-2/.

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras konsultuoja apie vaikų, turinčių klausos sutrikimų, ugdymą, klausos lavinimą, kalbos mokymą. Informacija https://www.deafcenter.lt/itraukusis-ugdymas/.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inform.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmuose – vėl įspūdingas reginys: gegužės 17 d., 18.30 val. žinomiausi Europos šiuolaikinio šokio ir baleto atstovai susitinka Klaipėdoje Iškilmingame baleto gala koncerte, dedikuotame Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui.

Pasaulinio garso šokėja

Į pajūrį atvyksta Chloé Albaret - tituluojama viena geriausių pasaulio baleto ir šiuolaikinio šokio artisčių. Prancūzų baleto šokėja C. Albaret dvylika metų šoko Nyderlandų šokio teatro I (NDT I) trupėje, vadovaujamoje Paulo Lightfooto. Per dvylika metų trukusią karjerą šiame teatre, ji bendradarbiavo su daugeliu pripažintų šiuolaikinių choreografų, tarp jų su Jiríu Kyliánu, Sol León ir Paulu Lightfootu, Matsu Eku, Williamu Forsythe'u, Ohadu Naharinu, Marco Goecke, Crystal Pite, Hofeshu Shechteriu, Sharon Eyal, taip pat su trupe „Peeping Tom".

2019 m. Ch. Albaret buvo nominuota prestižiniam Nyderlandų šokio apdovanojimui „Zwaan" už „įspūdingiausią šokio pasirodymą", 2020 m. laimėjo šį apdovanojimą. 2022 m. baigusi karjerą NDT, ji tapo laisva menininke, šiuo metu ji dažnai šoka Vankuveryje (Kanada) įsikūrusioje trupėje „Ballet BC", suomių choreografo Tero Saarineno trupėje ir belgų šokio teatre „Peeping Tom". Ji taip pat bendradarbiauja su šokio trupėmis kaip choreografų Sol León ir Paulo Lightfooto bei Imre ir Marne van Opstalių asistentė-statytoja, o taip pat dažnai keliauja po Europą kaip kviestinė šokio trupių pedagogė.

Ch. Albaret baleto gala koncerte pasirodys ne tik solo numeriu, bet ir kartu su žinomu choreografu ir šokėju iš Prancūzijos Olivier Coëffard. Garsusis prancūzas šokio pradėjo mokytis Avinjono nacionalinėje šokio konservatorijoje. Septyniolikos tapo Briuselio jaunimo baleto trupės „Europa Danse Company" nariu. Vėliau taip pat šoko trupėje „Dantzaz" (Baskijos krašto Gipuskoa provincija, Ispanija) ir Thierry Malandaino trupėje Bjarice (Prancūzija). 2010 m. prisijungė prie garsiosios Nyderlandų šokio teatro (NDT) trupės. Pirmaisiais metais šoko jaunimo šokio trupėje NDT II, vadovaujamoje Geraldo Tibbso ir kuruojamoje Urtzi'o Aranburu. Vėliau perėjo į pagrindinę trupę NDT I, vadovaujamą Paulo Lightfooto. Šiandien tęsią savo meninę veiklą kaip laisvasis menininkas, dalyvauja įvairiuose projektuose – ne tik šoka, bet ir vaidina, kuria choreografiją.

Svečiai iš Ispanijos

Naujojoje KVMT didžiosios salės „Jūra" scenoje pasirodys ir  garsūs šokėjai iš Barselonos - Clémentine Telesfort ir Lisardas Tranisas. Klasikinį šokio išsilavinimą įgijusi savo tėvų įsteigtame Choreografijos centre vaikams, C. Telesfort, vėliau baigė šokio bakalauro studijas Ruano konservatorijoje ir Londono „TrinityLaban" muzikos ir šokio konservatorijoje. Dar vienerius metus tobulinosi Lidso Šiaurinės šiuolaikinio šokio mokyklos trupėje „Verve". Vėliau bendradarbiavo su choreografais Guy Naderu ir Maria Campos, Lali Ayguadé, Antonu Lachky'iu, Jamaalu Burkmaru, Paula Serrano, šokio teatru „Gecko" ir daugeliu kitų. Šiandien C. Telesfort save vadina pasaulio piliete, šokio menininke, kuri ne tik šoka, kuria choreografiją, bet ir moko šokio, režisuoja judesį, pristato ir prodiusuoja savo kūrinius bei renginius visame pasaulyje. Nuo 2017 m. menininkė bendradarbiauja su ispanų šokėju ir choreografu Lisardu Tranisu. Nuo 2019 m. abu šokėjai gyvena Barselonoje ir kuria choreografiją savo bendriems sceniniams kūriniams, kuriuose kūno judėjimas ir plastinė išraiška pajungiami komunikacijai su žiūrovais. Jų pirmas bendras kūrinys „Scotoma" (2021) buvo pristatytas daugelyje festivalių Ispanijoje ir svetur.  2023 m. jie sukūrė savo pirmąjį šokio spektaklį „La Mecànica de l'Infortuni" (Nelaimės mechanika).

Žinomiausi Latvijos ir Estijos šokėjai

Šokėjai Julija Brauer ir Darius Florianas Catana koncerte atstovaus Latvijos nacionalinį operos ir  baleto teatrą. Julija Brauer šiame teatre atlieka pagrindinius vaidmenis klasikiniuose baleto spektakliuose. Ji taip pat sukūrė Džuljetos vaidmenį Slovėnijos nacionalinio teatro Maribore spektaklyje „Radio and Juliet" (chor. Edward Clug), šoko Odetą/Odiliją Kairo nacionaliniame teatre Egipte. Su Latvijos nacionalinės operos baleto trupe gastroliavo Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Suomijoje. J. Brauer vaidmenys Latvijos nacionalinės operos spektakliuose įvertinti aukščiausiais apdovanojimais: Latvijos nacionalinės operos fondo premija (2018), Latvijos šokio premija (2019) ir Helēnos Tangijevos-Birzniecės premija (2020). Jos partneris koncerte - Darius Florianas Catana - Ciuricho šokio akademijos (Šveicarija) auklėtinis. Tarp pelnytų apdovanojimų baleto konkursuose – bronzos medalis tarptautiniame šokio festivalyje „Tanzolymp" (2019) Berlyne, Europos baleto Didysis prizas Vienoje (2020) ir sidabro medalis Baltijos baleto konkurse Rygoje (2023). 2020 m. jis tapo Latvijos nacionalinės operos baleto trupės nariu, nuo 2022 m. – baleto šokėjas-solistas.

Estijos nacionalinę operą atstovaus baleto solistai Laura Maya y Rosiers ir Jevgenijus Gribas. Laura Maya y Rosiers - Antverpeno Karališkosios baleto mokyklos absolventė, baigusi ir Miuncheno aukštosios muzikos ir Teatro mokyklos baleto akademiją. 2012 m. dalyvavo Bjarico tarptautiniame klasikinio šokio konkurse ir laimėjo bronzos medalį. Tarptautiniame šokio konkurse „Tanzolymp" (2014) Berlyne pelnė IV vietą ir stipendijas stažuotėms Miuncheno baleto akademijoje (Vokietija), klasikinio šokio mokykloje „Goh Ballet Academy" Vankuveryje (Kanada) ir Vašingtono baleto mokymų programoje (JAV). Baigusi studijas dirbo įvairiuose Europos teatruose – Flandrijos Karališkojo baleto trupėje Antverpene (Belgija), Linco teatre (Austrija), Bavarijos valstybinės operos baleto trupėje (Vokietija). Nuo 2018 m. – Estijos nacionalinio operos teatro baleto trupės šokėja, nuo 2020 m. – solistė. 2020 m. pelnė Estijos baleto sąjungos apdovanojimą kaip ryškiausia baleto šokėja, 2021 m. – Estijos draugijos fondo Klaudijos Maldutis apdovanojimą perspektyviausiems menininkams. Jevgeni Grib – estų baleto šokėjas, choreografas, Talino muzikos ir baleto mokyklos auklėtinis. 2010 m. tapo Estijos nacionalinio operos teatro baleto trupės nariu, nuo 2020 m. – vedantysis solistas. Estijos nacionaliniame operos teatre sukūrė daugybę solinių vaidmenų: Hilarionas A. Adamo balete „Žizel", pas de deux A. Adamo balete „Korsaras" ir daugelį kitų. Už darbus Estijos nacionaliniame operos teatre J. Gribas kasmetiniuose Estijos teatralų apdovanojimuose pelnė „Krištolinę kurpaitę" (2012). Menininkas taip yra Estijos šokėjų sąjungos premijos (2013) ir Estijos Prezidento apdovanojimo jaunajam kultūros veikėjui (2022) laureatas.

Atvyksta įspūdingos karjeros pasiekęs gargždiškis

Iš Gargždų kilęs Ignas Armalis baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių (mok. Danielius Kiršys), taip pačiais metais tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės nariu. Sukurti vaidmenys LNOBT: Draugas (A. Minkaus „Don Kichotas"), Arlekinas (R. Drigo „Arlekino milijonai"), Mėnulis (A. Jasenkos „Pradžioje nebuvo nieko") ir daugelis kitų. „Baltijos baleto teatre": Straublys (V. Jakubėno „Vaivos juosta"), vaidmenys šokio spektakliuose „Kitas pasaulis", „Saulės smūgis". Su LNOBT baleto trupe gastroliavo Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kinijoje, Vokietijoje. Kartu su I. Armaliu Iškilmingame baleto gala koncerte pasirodys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vedantiesji solistai – Kristina Gudžiūnaitė, Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius.

Kristina Gudžiūnaitė - M. K. Čiurlionio meno mokyklos baleto skyriaus absolventė. 2008–2009 m. mokėsi Heinzo Boslio fondo baleto akademijoje Miunchene. 2009–2010 m. šoko Honkongo baleto trupėje. Nuo 2010 m. – LNOBT baleto trupės solistė, nuo 2014 m. – vedančioji solistė. Tarp jos vaidmenų – Klara (L. Delibes'o „Kopelija"), Aurora, Princesė Florina, Mėlynosios paukštės pas de deux (P. Čaikovskio „Miegančioji gražuolė"), Nikija (A. Minkaus „Bajaderė"), Efė (H. S. Løvenskioldo „Silfidė"),  Gerda („Sniego karalienė" pagal S. Prokofjevo muziką), , Kitri (A. Minkaus „Don Kichotas"), Medora, Žizel (A. Adamo „Korsaras", „Žizel), Kolombina (R. Drigo „Arlekino milijonai"), ir kt.  Solistė yra daugelio tarptartinių konkursų laureatė -2008 m. „Prix de Lausanne" (Šveicarija) konkurso pusfinalio laureatė, 2006 m.  pelnė pirmąją premiją Tarptautiniame baleto konkurse Grase (Prancūzija). „Stora Daldansen" (Švedija) konkurse jai skirta pirmoji vieta ir Publikos simpatijų prizas. Šokėja taip pat buvo apdovanota Australijos baleto fondo įsteigta „Baleto talento" premija. 2014 m. nominuota „Auksinių scenos kryžių" apdovanojimams, tais pačiais metais tapo Metų baleto soliste Operos Švyturių apdovanojimuose. 2017 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių" už Džuljetos ir Kitri vaidmenis LNOBT spektakliuose. Jonas Laucius 2015 m. baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių ir dvejų metų stažuotę Ženevos šokio centre (Šveicarija). 2013 m. Rygoje vykusiame IBBC konkurse laimėjo specialųjį prizą. Nuo 2015 m. J. Laucius dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tarp ryškiausių šiame teatre sukurtų solinių vaidmenų: Princas (S. Prokofjevo „Pelenė"), Princas (B. Pawłowskio „Snieguolė ir septyni nykštukai"), Pincas Zygfridas, pas de trois (P. Čaikovskio „Gulbių ežeras"), Princas Spragtukas,  (P. Čaikovskio „Spragtukas"), Landakamas, Konradas (A. Adamo „Korsaras"), Žygimantas Augustas („Barbora Radvilaitė"), Karalius Markas („Tristanas ir Izolda" pagal R. Wagnerio muziką), Advokatas (M. Urbaičio „Procesas") ir kt. 2016 m. LNOBT apdovanojimuose pelnė Metų baleto vilties apdovanojimą, 2018 m. tapo Metų baleto solistu.

Lietuvos ir Ukrainos baleto šokėja Olesia Šaitanova

Gimusi Sevastopolyje Kryme (Ukraina), Olesia Šaitanova 2013 m. su pagyrimu baigė Kijevo valstybinę baleto mokyklą. Tais pat metais tapo Ukrainos nacionalinio operos ir baleto teatro soliste, nuo 2016 m. yra LNOBT baleto trupės vedančioji solistė. Tarp šokėjos apdovanojimų – pirmoji vieta 6-ajame tarptautiniame Rudolfo Nurijevo baleto konkurse Budapešte (2013), pirmoji premija 4-ajame tarptautiniame Stambulo baleto konkurse (2014) ir pirmoji premija 5-ajame tarptautiniame Pekino baleto mokyklų konkurse (2014). Su įvairių teatrų baleto trupėmis O. Šaitanova gastroliavo Graikijoje, Italijoje, Japonijoje, Vokietijoje ir Korėjoje. Tarp solistės LNOBT sukurtų vaidmenų – Kitri (L. Minkaus „Don Kichotas"), Odeta-Odilė („Gulbių ežeras"), Mėlynoji paukštė, Princesė Aurora („Miegančioji gražuolė"), Klara („Spragtukas"), Žizel („Žizel"), Džuljeta („Romeo ir Džuljeta"), Medora („Korsaras"), Gamzati, Nikija („Bajaderė"), Pelenė („Pelenė"), Pakita („Pakita"), Lenė, Teismo valytoja („Procesas"), Solistė („Bolero", „Infra"), Pachita („Pachita"), Pjeretė („Arlekino milijonai"), Saulė („Pradžioje nebuvo nieko"). Anželikos Cholinos teatre ji šoko Lizą šokio spektaklyje „Pikų dama". 2018 m. jai įteikta Jurgio Žalkausko premija, 2022 m. LNOBT apdovanojimuose ji buvo paskelbta Metų baleto soliste. Solistė yra nepailstanti Ukrainos rėmėja.

Pirmą kartą KVMT scenoje - Kauno valstybinio muzikinio teatro šokėjai

Du šiuolaikinės choreografijos numerius pristatys Kauno valstybinio muzikinio teatro šokėjai: buvusi Klaipėdos VMT šokėja, dabartinė Kauno VMT baleto solistė Ana Buchovskaja-Zamulskienė ir Deividas Dulka bei jauna suomių kilmės šokėja Laura Annika Lehtonen, šiuo metu šokanti Kauno VMT baleto trupėje. Ana Buchovskaja-Zamulskienė – baleto šokėja, mokytoja, choreografė, 2007 m. baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menu mokyklos Baleto skyrių. 2012–2018 m. dirbo baleto šokėja-soliste Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Dirbdama Klaipėdos VMT mokė vaikus klasikinio šokio šokių mokykloje CODA (2013–2017) ir Beatos Molytės baleto mokykloje (2017–2019). Nuo 2019 m. – baleto šokėja-solistė Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ir baleto mokytoja Nerijaus Juškos baleto mokykloje. Tarp Kauno VMT sukurtų vaidmenų – Ragana G. Verdi operoje „Makbetas", Pavasaris balete vaikams „Sniego karalienė", Bjanka A. Šenderovo balete „Dezdemona". Deividas Dulka 2021 m. baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių. 2018 m. būdamas 16-os metų atliko pirmąjį solo vaidmenį – šoko Princo partiją S. Prokofjevo balete „Pelenė". Nuo 2021 m. – Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės narys. Tarp šiame teatre sukurtų solinių vaidmenų – Džafaras, Oleksandro Rodino balete vaikams „Aladinas", Gustavas (Princas) balete „Kita Pelenės istorija" pagal Johanno Strausso jaun. muziką, Otelas Anatolijaus Šenderovo balete „Dezdemona". Laura Annika Lehtonen profesionalias šokio studijas pradėjo 2010 m. Tamperės konservatorijos šokių akademijoje. 2015–2018 m. mokėsi Suomijos nacionalinio operos ir baleto teatro mokykloje. Stažavosi Kanados nacionalinėje baleto mokykloje ir vasaros kursuose Zalcburgo tarptautinėje baleto akademijoje. Nuo 2018 m. – Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėja. Šiame teatre sukūrė šiuos vaidmenis: Pavasaris, Gėlytė ir Sniego karalienė balete vaikams „Sniego karalienė", Šokėja Oleksandro Rodino balete vaikams „Aladinas" , Emilija Anatolijaus Šenderovo balete „Dezdemona".

Teatro šeimininkai pristatys geriausius ir naujausius šokio opusus

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė ir jos naujasis meno vadovas Gajus Žmavcas pristatys du naujus choreografo kūrinius (jis pats kūrė ir muziką bei kostiumus): duetą iš spektaklio „Proporcijos paletėje", pernai sukurto „NRW Junior Ballett" trupei Dortmunde (Vokietija), kurį koncerte atliks KVMT trupės solistai – „Auksinių scenos kryžių" praėjusių metų nominantė Anna Chekmarova ir šių metų laureatas Yanas Malaki bei miniatiūrą „Loop" septyniems šokėjams. Kiti du „Auksinio scenos kryžių" nominantai, KVMT baleto trupės solistai – Oleksandra Borodina ir Romanas Semenenko, drauge su kitais trupės šokėjais atliks ištrauką iš 2021 m. Klaipėdoje pristatyto Edwardo Clugo šokio spektaklio „Stabat Mater" (2013) pagal to paties pavadinimo Giovanni Battista Pergolesi kūrinį, kuriame Gajus Žmavcas pirmąkart dirbo su KVMT trupe kaip choreografo asistentas.

Ir, žinoma, bus parodytas fragmentas iš vieno labiausiai publikos dėmesio sulaukusių  teatro baleto trupės spektaklių - Alexanderio Ekmano „Kaktusų", kuriuo nuo praėjusių metų pavasario grožisi Lietvos ir Klaipėdos publika.

Dinamiškoje koncerto programoje susitiks garsūs Europos šalių šokio menininkai ir KVMT baleto trupė. Scenoje jungsis klasikinio ir šiuolaikinio šokio formos, skirtingų šokio mokyklų, kūno judesio praktikų bei kultūrinių tradicijų įtakos. Lietuvos narystės Europos sąjungoje 20-mečiui skirtas Iškilmingas baleto gala koncertas suvienys Lietuvos ir Europos šokėjus į vieną kūrybingą šeimą. Koncertas jau penktadienį, gegužės 17 d., 18.30 naujuosiuose teatro rūmuose.

 KVMT inform.