Naujosiose Šilalės miesto kapinėse (Gūbrių k., Traksėdžio sen.) rengiamasi kolumba­riumo su pelenų išbarstymo aikštelėmis statyboms. Tačiau artimųjų kapus lankantys šilališkiai kraipo galvas – vietos parinkimas yra mažų mažiausiai keistas.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 42

Intensyviai vyksta žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas – vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje. Būna, kad ūkininkai per darbus terminus praleidžia, tad jiems iškart pranešama, iki kada deklaravimas bus papildomai pratęsiamas. Tačiau kartais ir tokia tvarka ne­gelbs­­ti – žmo­nės vis tiek pavėluotai pateikia deklaracijas. Kas tokiais atvejais laukia?

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 42

Nors atsakingi savivaldybės specialistai ir skelbia, jog mūsų rajone problemų dėl kvaišalų nėra daug, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos bei Dariaus ir Girėno progimnazijos mokiniai susitikimuose su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) viceministre Agneta Ladek ir Seimo nariu Jonu Gudausku patvirtino, kad narkotikų bei jų platintojų rajone yra ir tam būtina kuo skubiau užkirsti kelią.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 42

Gegužės 24-ąją Laukuvoje pradėję kelionę per Lietuvą trim žemaitukų kinkiniais, lauku­viš­kis Vaidotas Digaitis, var­sėdiškis Marius Kleiš­mantas ir kaltinėniškis Remigijus Žiau­be­ris visą savaitę dardėjo į Niūronis (Anykščių savivaldybė), kur pirmąjį birželio šeštadienį tra­diciškai surengta „Bėk bėk, žirgeli!“ šventė.

Gaivina važiavimo į turgų tradicijas

Tai jau dešimtoji, šiemet net 300 kilometrų per Lietuvą nusitęsusi kelionė arklių kinkiniais, kurių dabar beveik niekur nesutiksi. Prieš išvykdami iš Šilalės visi trys žirgų auginimo entuziastai perkaustė ankstesnėse kelionėse jau gerokai nukentėjusius savo medinius tekinius. V. Digaičio vežimaitis – lengvas, vadinamas „turginiu“, R. Žiauberio vežimas pagamintas Kražiuose, o M. Kleiš­manto – Varniuose ir vadinamas „kurliansku“, nes tokiais važinėdavo žmonės Kuršių žemėse. Juos traukė puošniais pakinktais padabinti žemaitukai, o vežimai pilni prekių – kaip kadaise į muges dardėdavo mūsų protėviai, taip dabar vyrai į šventinę mugę gabeno parduoti medaus, krepšių, originalių pakinktų ir kitokių arkliams kinkyti bei kaustyti reikalingų priemonių. Beje, jų visada yra šių žemaičių vežimuose – juk arkliui pametus pasagą, pasak V. Digaičio, kalvio, kaip kokios automobilių techninės pagalbos, neišsikviesi. Todėl viską reikia mokėti patiems.

Devynių dienų kelionė, sutapusi su vasaros pradžios karščiais, ir važnyčiotojams, ir žirgams tapo nemenku iššūkiu. Į savo „turginį“ vežimaitį pakinkęs eržilą Perkūną su vaikinga kumele Alėja, kompanijon pasikvietęs kalytę Gerutę, Vaidotas pasuko Bytlaukio link, kur prie jo prisijungė Remigijaus kinkinys. Dviem vežimais vyrai pasiekė Varsėdžius, kur jų laukė Marius su savo šunimi Mįsliumi.  

Idėją važiuoti žemaitukų trau­kiamais vežimais V. Digaitis nusižiūrėjo Norvegijoje, kur su dviem į roges pakinkytais žemaitukais dalyvavo žiemos šventėje. Jau kitą pavasarį laukuviškis užsimojo ir Lietuvoje atgaivinti senąsias važiavimo į turgų tradicijas – išsiruošė į Kaziuko mugę Vilniuje, dalyvavo eisenoje ir netgi prekiavo pačioje Rotušės aikštėje. Dabar Vaidotas pripažįsta, jog tai buvo pavojinga ir žirgams pernelyg sunki kelionė.

Laukuviškis sako apsidžiaugęs sulaukęs Arklio muziejaus kvietimo, bet į Anykščius kasmet vyksta vis kitais keliais – kad kuo daugiau žmonių pamatytų ir sužinotų apie senojo tipo žemaitukus, o gal net užsikrėstų idėja juos auginti. 

Panemuniais, pagal Nevėžį ir Šventąją

Bemaž per parą nuo Varsėdžių pasiekė Molupį, kur pas pažįstamą buvo sutarta vieta nakvynei. Po sunkios visos dienos kelionės, per kurią teko įveikti net bekelę, vėlų sekmadienio vakarą  šilališkius svetingai sutiko Vertimų kaimo (Jurbarko r.) bend­ruomenės žmonės. Žemaitukams atsigaivinus Mituvos upės lankose, pirmadienį vežimaičiai suko Jurbarko link, dardėjo tiltu per Nemuną ir panemunės vieškeliu važiavo iki Kriūkų, antradienio rytą keliautojai Vilkijoje keltu persikėlė per Nemuną ir tęsė žygį palei Nevėžį bei Šventąją. Užteko ir ekstremalios kelionės – žemaitukų traukiami vežimai turėjo įveikti Nevėžio upės brastą. 

Pirmomis dienomis V. Digaičio vadovaujami kinkiniai nuvažiuodavo po 25 km, o žirgams įpratus prie kelionės rit­mo – net po pusšimtį per dieną. Vietą nakvynei ne visada pavykdavo rasti, tačiau, pasak Vaidoto, visi neblogai išmiegodavo ir „tūkstančio žvaigždučių viešbutyje“, po atviru dangumi.

„Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Štai už Batakių radome nuardytus geležinkelio bėgius, pasibaigė kelias – toliau pievos, durpynas, ėjome žvalgyti, kad kur nors neįklimptume. Mažiau nei 2 km važiavome 2 valandas, pabėgo Gerutė, nebuvo kada jos ieškoti, teko palikti. Laimė, šuo grįžo ten, kur buvome nakvoję – rytą prašėme bendruomenės žmonių padėti surasti automobilį jai parsivežti“, – susitikime su Vertimų kaimo bendruomene pasakojo keliautojai. 

Žemaitukai – mūsų istorijos atspindys

Žemaitukų auginimo entuziastus vienija sambūris „Mediniai tekiniai“, kurio vienintelis tikslas – priminti lietuviams protėvių gyvenimo kasdienybę ir arklio reikšmę senojoje lietuvių visuomenėje. V. Digaitis tikina, jog arkliai jį traukė nuo vaikystės, kai vis taikydavosi užšokti ant tėvui, dirbusiam veterinarijos gydytoju, kolūkio duotos „transporto priemonės“. Kai įsigijo pirmąjį savo žirgą ir nujojo pasirodyti tėvui, pro langą žiūrėjęs senas žmogus apsiverkė. 

„Sako, tau arklys reikalingas pramogai, o man buvo darbo priemonė – per darganas, sušalęs, pavargęs jodavau iš vienos fermos į kitą, kartu kentėdavo ir gyvulys“, – prisiminė tėvo žodžius V. Digaitis, kurio pirmajam žirgui dabar jau gili senatvė. 

Bet V. Digaičio ūkyje dabar jau yra daugiau nei 20 žirgų, iš kiekvienos kelionės žemaitukų auginimo entuziastas „parsiveža“ po kumeliuką – ir šiemet vežimą traukianti kumelė Alėja laukiasi jauniklio. 

Varsėdiškis Marius žemaitukais „užsikrėtė“ prieš 13 metų, o dabar jau turi 6 žirgus – žemaitukai jam patrauklūs tuo, kad yra labiau nei kurie nors kiti matomi visuomenėje. Remigijui pirma mintis, kad reikia žirgo, kilo vos persikėlus gyventi į Kaltinėnus. Pirmas keturias keliones jis važnyčiojo svetimus arklius, šiemet jau penktą kartą vyksta savuoju žemaituku.

„Lietuviai su žemaitukais nugalėjo kryžiuočius, dėl to šios veislės žirgams negalima leisti išnykti”, – įsitikinęs jis.

Šiemet tradicinė kultūros ir žirgo šventė „Bėk bėk, žirgeli!“ surengta jau 46-ąjį kartą, savaitgalį į Niūronis buvo sugužėję tradicinių žirgų bei senųjų amatų mylėtojai, netrūko įvairių sunkiųjų arklių pasirodymų, vyko žemaitukų kovos bei daugybė kitų veik­lų, kurių pagrindinis tikslas – puoselėti Lietuvos arklininkystės istoriją ir etninę kultūrą.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Atrodo, kad praėjusią sa­vaitę nebuvo regiono, kuria­me nebūtų skambėjusi mu­zika, rengtos parodos ar kiti įdomūs kultūriniai renginiai. Akivaizdu – Lietuva šią vasarą šurmuliuos, o tam pui­kią pradžią jau davė Tau­ragė, Kaunas, Šiauliai, Pane­vėžys.

Ketvirtadienį prasidėjusi Tau­ragės miesto šventė priviliojo į renginius ir šilališkių – vieni klausėsi džiazo, o jaunieji Šilalės muzikantai netgi įsiliejo į „Džiazo jūrą”, kiti dalyvavo pa­rodose, akcijose bei pan.

Šią savaitę Tauragėje birželio 5–6 d. vyks nemokamos kūrybinės dirbtuvės – performansas „Žalias džiazas“. Kartu su lektoriumi Gintautu Gascevičiumi dalyviai vyks į metalo supirkimo centrus ir ieškos tinkamos medžiagos muzikos instrumentui. Surinkus antrines žaliavas, prasidės eksperimentas: bus gaminami skirtingi muzikos inst­rumentai ir jais grojama šalia Tauragės kultūros centro. 

Kelionę po Lietuvą pradėjo vasaros festivalis „Sidabrinės ger­vės naktys“. Kino seansai po at­viru dangumi šiais metais sveikinsis iš 11 miestų: Birštono, Plungės, Vilkijos, Ežerėlio, Jonavos, Klaipėdos, Šakių, Jurbar­ko ir kt. Festivalio metu žiūrovams planuojama padovanoti beveik pus­šimtį nemokamų lietuviškų filmų peržiūrų. Tarp jų – geriausiu studento darbu tapti pretenduojantis filmas „-15“, metų geriausiam animaciniam filmui nominuota juosta „Ta, kuri žino“, trumpametražio filmo kategorijoje besivaržanti juosta „Tušinukas“. 

Kaune, Pažaislio vienuolyne, prasidėjo XXIX Pažaislio muzikos festivalis, jį atidarė pirmą kartą Baltijos šalyse koncertavusi pasaulinio garso dainininkė dama Sarah Connolly. Per tris vasaros mėnesius planuojama surengti 28 koncertus, keturi iš jų vyks Pažaislio vienuolyno didžiajame kieme. Šiųmetėje programoje – retai Lietuvoje skambančių operų premjeros, lietuvių autorių kūrinių gausa, dvi naujos istorinės erdvės, lietuviškų šaknų turinčios pasaulinės džiazo žvaigždės Nicole Zuraitis pasirodymas bei Nacio-nalinės kultūros ir meno premijos laureato Edgaro Montvido rečitalis. 

Panevėžyje atidarytas tapytojo, grafiko, rašytojo, knygų iliust­ratoriaus, performansų auto-

riaus Stasio Eidrigevičiaus me­nų centras „Stasys Museum“, kuriame lankytojai gali išvysti pirmąją muziejaus parodą, pristatančią S. Eidrigevičiaus kūrybą „ICON-O-STASYS“. 

S. Eidrigevičius yra surengęs daugiau kaip 100 tarptautinių parodų ir pelnęs daugiau kaip 40 tarptautinių apdovanojimų. Menininko kūrinių yra kolekcijose visame pasaulyje, tarp jų – Britų muziejuje Londone, Nacionalinėje bibliotekoje Vašingtone, Vatikano muziejuje, Ginzos grafikos galerijoje Tokijuje ir kt. 

Kotryna PETRAITYTĖ

Šilališkės šeima mieste gavo sklypą ir pasistatė namą, bet, anot jos, po kelių dešimtmečių sklypo ribos buvusios iš naujo perbraižytos. Mo­teris tikina buvusi apgauta, nes parašu patvirtino jai nepalankius geodezinius matavimus, todėl dabar teiraujasi, ar nėra galimybių už savo teises pakovoti ir atstatyti teisybę.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 41

Mano patyrimas apie Ameriką ir Donaldą Trumpą labai menkas: Či­kagoje plaukiant upe iš tolo kran­tinėje švietė jo valdo­mas tarptauti­nis viešbutis „Trump“ ir Či­ka­gos bokš­tas, o iš Mi­či­ga­no gatvės užėjus į šio komplekso vestibiulį nustebino nebent didžiulės erdvės, bet ne ištaigingumas ar prabanga. Sako, pats D. Trumpas su svita čia turi du aukštus, nors pagrindinė jo buveinė yra Niujorke, o užsakomi numeriai nėra ypatingai labai brangūs – apie 600–700 dolerių nakčiai...

Šią savo neseną kelionę prisiminiau dabar, kai buvusiam Amerikos prezidentui tapo riesta: gegužės 30-ąją dvylikos Niujorko prisiekusiųjų komisija D. Trumpą pripažino kaltu pagal 34 epizodus – nuo verslo ataskaitų klastojimo iki santykių su 35-erių porno žvaigžde Stormy Daniels (tikrasis vardas – Stephanie Gregory Clifford) 2006 m., nors iki tol jis su trim žmonomis jau turėjo 5 vaikus. Kad ji tylėtų, per advokatą buvo užmokėta 130 tūkst. dolerių. Atrodytų, tai nutiko seniai, kai 45-asis JAV prezidentas dar buvo žinomas verslininkas ir NBC televizijos rea­lybės šou „Mokinys“ vedėjas. Temidės svarstyklės pakrypo ne jo naudai, kai oficialūs kaltinimai dėl nusikalstamų veikų jam buvo iškelti po to, kuomet specia­li komisija ištyrė jo inspiruotą Kapitolijaus  šturmą 2021-ųjų sausio 6 d. Jo metu žuvo penki žmonės.

Kitaip sakant, šis respublikonas – neeilinė asmenybė. Daugelį amerikiečių žavi jo šūkis „Padarykime Ameriką vėl didžią“, tačiau dar daugiau būsimų rinkėjų šių metų Prezidento rinkimuose gali piktintis jo nenuspėjamu elgesiu, iššaukiančiais, su žmogiškomis vertybėmis dažnai nesiderinančiais pasisakymais, radikaliais pareiškimais, na ir, žinoma, išvaizda bei kūno kalba. Bet, kaip sakė vienas politologas, nereikia užmiršti, jog tai – Amerika, ir jai netinka europietiškos demok­ratijos standartai, lyderio samprata bei gyvenimo būdas.

Kuo gi šiuo požiūriu skiriasi Europa nuo Amerikos? Štai tokio tyrimo dar neteko skaityti...

Drįstu teigti, kad nuo Lietuvos – niekuo. Antai vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje su grupe politikų nuteistas ir puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime šiuo metu atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys sako, jog, nors ir negali balsuoti dėl įstatymų pakeitimų, įkalinimo įstaigoje jis „dirba Seimo nario darbą“, per padėjėjus teikdamas teisės aktų pataisas. Politikas savo pozicijos nekeičia – iki spalio neatsisakys parlamentaro mandato ir sieks, jog kalėjimo administ­racija leistų jam fiziškai dalyvauti Seimo posėdžiuose. Jis netgi jau yra įregist­ravęs įstatymų projektų ir pasiūlymų ir nori, kad tokia jo veikla būtų pripažinta darbine ir dar už tai gautų atlyginimą... 

Beje, per Prezidento rinkimus jis pasirodė ir TV ekranuose, tačiau ar dalyvaus naujojo Seimo rinkimuose rudenį, dar neaišku.

Įdomu, kad panaši praktika, kai nuteistieji gali dalyvauti politikoje, gyvuoja ir JAV. Antai liepos 11 d., 10 val. Niujorko laiku, D. Trumpo ypač nemėgiamas teisėjas kolumbietis Juanas Merchanas paskelbs verdiktą pagal prisiekusiųjų sprendimą, o po keturių dienų, liepos 15-ąją, įvyks Respublikonų partijos suvažiavimas, kuris turi paskelbti kandidato į JAV prezidentus pavardę. (Kaip tik tuo metu Vašingtone vyks NATO aukščiausio lygio susitikimas). Jeigu teisėjas pareikalaus realios bausmės (D. Trumpui gresia nuo 4 iki 136 metų nelaisvės), ar nuteistasis galės dalyvauti Prezidento rinkimuose? 

Žinoma, byla gali baigtis skiriant baudą, bandomąjį laikotarpį arba politiką pasiunčiant į namų areštą, tačiau klausimas lieka tas pats: ar jis galės dalyvauti politinėse varžytinėse su demokratų kandidatu Joe Bidenu? Atsakymas – taip. JAV įstatymai nedraudžia nuteistajam už nedidelius nusikaltimus (taip mano Ame­rikos ekspertai) dalyvauti rinkimų kampanijoje ir būtų renkamam. Tik Konstitucijos 14-osios pataisos 3-iasis straipsnis numato, jog asmenys, susiję su „riaušėmis ar kitais neramumais“, nukreiptais prieš Konstituciją, negali užimti federalinių pareigų. Bet teismo sprendime tokios nuostatos nėra. 

Dar belieka priminti, kad JAV Aukščiausiasis Teismas kovą panaikino Kolorado valstijos teismo sprendimą neleisti D. Trumpui dalyvauti šių metų Amerikos prezidento rinkimuose.

Tuo tarpu pats D. Trumpas sparčiai renka lėšas ir po nuosprendžio paskelbimo tikisi dalyvauti rinkimų debatuose su J. Bidenu. 

Pasak politologo Kęstučio Girniaus, D. Trumpo komanda nuosprendį ketina skųsti apeliaciniam teismui, o kaltinimus trijose nagrinėjamose bylose paversti pagrindiniu savo kampanijos akcentu, pateikiant D. Trumpą kaip nekaltą auką, nubaustą už tai, jog gina paprastą žmogų ir pagrindines Amerikos vertybes. Politologas mano, kad jis turi šansų užimti 47-ojo JAV prezidento postą, nes vyresnis ir paliegęs jo konkurentas populiarumu atsilieka. Tad demokratų suvažiavime rugpjūtį gali būti patvirtinta nebent Michellės Obamos kandidatūra, kuri taip pat nėra stipri varžovė. 

Įdomi ir kartu juokinga ta Amerikos tvarka. Ir nors galbūt V. Gapšio ir D. Trumpo pavyzdžiai nedera vienas šalia kito, bet taikliai apibūdina iškreiptą ir eiliniam žmogui nesuprantamą mūsų valstybių teisinę sistemą... 

Česlovas IŠKAUSKAS

Trečiadienį prasidėsianti pagrindinė brandos egzaminų sesija svarbi 257-iems šilališkiams, baigiantiems rajono ugdymo įstaigas. Tačiau gimnazijų vadovai sako, jog ne visi abiturientai  juos laikys, ne visi šiemet švęs ir išleistuves.

„Mūsų gimnazijoje egzaminus leista laikyti visiems abiturientams“, – aidinti Paskutinio skambučio garsams sakė Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Zoja Masteikienė.

Šią gimnaziją baigia 93 abiturientai (pernai – 105), besimokantys keturiose klasėse. Pasak gimnazijos direktoriaus Stasio Norbuto, Paskutinio skambučio šventė mokykloje – ne paskutinė, tikrasis atsisveikinimas su ja numatytas liepos 19-ąją, kai bus įteikti brandos atestatai ir atšoktos išleistuvės.

Šiųmetė brandos egzaminų sesija prasideda birželio 5 d. privalomu lietuvių kalbos ir literatūros egzaminu, o baigsis birželio 21 d. valstybiniu geografijos egzaminu. Visus valstybinius brandos egzaminus rajono abiturientai laikys Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijoje, chemijos egzaminą – Tauragėje. Mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas vyks Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje.

Pakartotinė brandos egzaminų sesija prasidės birželio 26-ąją, o baigsis liepos 12-ąją.

Žydrūnė MILAŠĖ