Jau niekada iš atminties neištrinsime – 1941 m. birželio 14-ąją prasidėjo masinis lietuvių trėmimas į Sibirą. 

Tuokart irgi buvo žalia vasara: švietė saulė, raibuliavo upių ir ežerų vanduo, kuriame žydėjo vandens lelijos. 

Dar tebekukavo gegutė. 

„Negrįžo – likimas nežinomas, negrįžo – likimas nežinomas, grįžo – negrįžo, likimas nežinomas“... 

Pilietinėje akcijoje tarsi akmens dūžiai į širdį aidi išvežtų į svetimus kraštus žmonių vardai ir pavardės...

Ar įmanoma apie Sibiro tremtį kalbėti ne tik su liūdesiu? Taip. Šiuolaikiniame grėsmingame pasaulyje, 

žiauraus karo kontekste, būtina prisiminti seną tiesą: užmiršta istorija linkusi kartotis. Todėl iš jos, kaip nesibaigiančios, amžinosios versmės, 

reikia semtis išminties, patirties, vilties, stiprybės ir tikėjimo. 

O siautėjančius blogio demonus įveikti gali tik tvirti ir tiesą ginantys žmonės.

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Didžiulio ažiotažo sostinėje sulaukęs, keliskart žiūrovų pageidavimu kartotas Justino Marcinkevičiaus kūrybos vakaras taikosi į dar vieną rekordą: prognozuojamas rekordinis žiūrovų skaičius vieninteliame renginyje Palangoje. Pajūrio gyventojai ir poilsiautojai tiesiog šluoja bilietus į kūrybos vakarą „Ašara Dievo aky...“, kuris Palangos koncertų salėje birželio 20 d., 19 val.

Projekto iniciatorė ir organizatorė Inga Kuliavienė jau dabar skaičiuoja, kad Palangoje žiūrovų skaičius muša visus šio unikalaus renginio rekordus – tiek žmonių dalyvavo tik trijuose renginiuose Vilniuje „Vaidilos teatre“ bendrai sudėjus.

Pajūrio gyventojams – išskirtinė dovana

Žiūrovų pageidavimu keliskart kartotas Vilniuje renginys kelia sparnus į Palangą pajūrio gyventojų kvietimu. Į kūrybos vakarus Vilniuje atvykdavo gyventojai iš visos Lietuvos – nuo Klaipėdos iki Zarasų kraštų, tad pajūrio gyventojai sulaukė išskirtinės dovanos. Vienintelio renginio Palangoje metu skambės visų pamėgtos ir žinomos tautos sąžine vadinto poeto eilės. Jos ritmingai plauks iš aktorių, melodingai skris iš atlikėjų lūpų. Poeto eiles skaitys bei įdainuos žymiausi Lietuvos aktoriai ir atlikėjai. Aktorių gretose matysite Iloną Balsytę, Aureliją Tamulytę, Virginiją Kochanskytę, Vytautą Rumšą (vyresnįjį), Vidą Petkevičių, Gediminą Storpirštį, Ainį Storpirštį.  Skambės tokių atlikėjų, kaip Gytis Paškevičius, Deivis, Deivydas Staponkus, Paulius Bagdanavičius, Rasa Juzukonytė, Martynas Kuliavas, Mindaugas Putna, Smiltė Užupytė bei kitų balsai ir melodijos.

Projekto muzikos prodiuseris, kūrinių aranžuotojas Martynas Kuliavas kartu su Mindaugu Putna  palydi atlikėjus akompanimentu. Renginio dvasia taps vedėjas Giedrius Gustas. Jaukių ir širdį šildančių atsiminimų įpūs plokštelių įrašų studijos ilgametė redaktorė Zinaida Nutautaitė. Taip įvairiais balsais ir talentais savomis eilėmis ir šiltais atsiminimais prabils „tautos sąžine“ vadintas poetas.

Kai kurie žiūrovai į tą patį renginį eina po kelis kartus

Poeto atminimui skirtą renginį organizuoja „Vaidilos“ teatras. Idėja užgimė esant nuoširdžiam norui priminti genialaus poeto kūrybą ir dar kartą įsitikinti, kaip labai jis reikalingas žmonėms. Pasak I. Kuliavienės, „Vaidilos“ teatro direktorės, tą paliudijo ir žiūrovų aktyvumas – kai kurie į renginį atėjo ne po vieną sykį, atsivedė draugų, giminių. Salėje liejasi ašaros, emocijos, žmonės mintinai kartoja poeto eiles, ploja atsistoję ir prašo kartoti kūrinius.

Dalis už bilietus gautų lėšų jau paskirtos tam tikroms iniciatyvoms Vilniuje, Druskininkuose, Širvintose, siekiant įamžinti žymųjį poetą.

Bilietus į vienintelį ir unikalų kūrybos vakarą Palangoje įsigyti galima „Vaidilos“ teatro el. svetainėje: https://bilietai.vaidilosteatras.lt/event/47. Bilieto kaina – nuo 20 eurų.

Norintiems patirti šį unikalų renginį, vertėtų suskubti, kadangi didelė bilietų dalis jau parduota.

„Vaidilos“ teatro inform.

Gedimino TREČIOKO nuotr.

Keli šimtai pagal lietuvių liaudies muziką sinchroniškai besisukančių šokėjų – toks reginys 2022 m. į atmintį įsirėžė ne vienam Vasaros estradoje Tauragės apskrities dainų šventę stebėjusiam. Panašūs vaizdai bei pakili nuotaika susirinkusiųjų laukia ir birželio 15 d. Jurbarke, kur susirinks apie pustrečio tūkstančio šventės dalyvių iš visos apskrities.  Tarp jų – ir keli šimtai šokėjų, dainininkų bei muzikantų iš Šilalės.

Jau nuo 17 val. Jurbarko dvaro parke visus atvykstančius šokiais ir šventiška nuotaika sveikins Tauragės regiono linijinių šokių kolektyvai, o miesto gatvėmis nuo Jurbarko rajono savivaldybės aikštės 17.30 val. pajudės bendra visų šventės dalyvių eisena – keturių rajonų mėgėjų meno kolektyvai, pasipuošę šypsenomis, skambiomis dainomis ir šventiška nuotaika.

Kaip juokauja Gintaras Zareckas, Tauragės regiono dainų ir šokių šventės „Upėmis tekančios dainos“ vyriausiasis režisierius, įėjimo bilietas žiūrovams – šypsena.

„Šventė truks apie tris valandas, bet tiksliai nenumatysi, kada ji baigsis: dažniausiai dalyviai dar nori pabūti toje erdvėje, pasidalinti įspūdžiais. Kaip ir visose šventėse, žiūrovams taip pat bus kur atsisėsti, įsigyti maisto ir pan. pavalgyti. Šventė prasidės dalyvių eisena nuo Jurbarko rajono savivaldybės Dvaro parko estrados link. Laukiame ir žiūrovų prisijungiant, palydint koloną pamojavimais, šypsenomis, šūksniais“, – kviečia G. Zareckas.

Šventėje pasirodys šiuolaikinio ir liaudies šokio šokėjai, folkloro kolektyvai, pučiamųjų instrumentų orkestrai, chorai ir vokaliniai ansambliai. Kaip suvaldyti iš keleto savivaldybių atvykusius dalyvius, kad viskas vyktų nepriekaištingai, paklausėme Tauragės regiono dainų ir šokių šventės chorų koordinatorės Danutės Lapienės.

„Viskas priklauso nuo pačių dalyvių jų vadovų: Dainų šventės repertuarą sudaro dalis Vilniuje įvyksiančios Lietuvos šimtmečio dainų šventės kūrinių. Į repertuarą įtraukėme Kęstučio Vasiliausko dainą „Brangiausios spalvos“, mat visoje Lietuvoje žinomas kompozitorius šiemet mini jubiliejų“, – pasakojo D. Lapienė.

Pirmoji Tauragės apskrities dainų šventė vyko 1946 m. 2007 m. buvo surengta 2-oji apskrities dainų šventė „Aidėk, Jūros slėni“, o trečioji vyko 2009 m. Jurbarke. 2022-aisiais, Tauragei minint 515-ąjį gimtadienį, Tauragės kultūros centro iniciatyva buvo atgaivinta Tauragės apskrities dainų šventės tradicija – birželio pradžioje Vasaros estradoje dainomis, šokiais, muzika nuskambėjo Tauragės apskrities dainų šventė „Karšuvos žemės vaikai“.

Margarita RIMKUTĖ

Juozo Petkevičiaus, Inesos Vaigauskienės, Linos Buchlickajos nuotr.

2022 m. vykusios Tauragės apskrities dainų šventės „Karšuvos žemės vaikai“ akimirka

Šią savaitę du vakarai Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ skirti festivalio „Kvadratu“ fotografijų parodų pristatymams bei susitikimams su autoriais. Birželio 11 d., 17 val., Tauragės pilyje, Fotografijos galerijoje, fotomenininkė Svetlana Batura pristatys parodą „Giedraičių šeimos fotografijų archyvo tyrimas“, o birželio 12 d. įvyks jau antrasis susitikimas su parodos „Kaukių balius“ autoriumi, fotomenininku Jonu Staseliu, kuris šįkart plačiau papasakos apie 90-ųjų fenomeną – grožio konkursus ir atskleis pikantiškas jų organizavimo detales.

Pristatys fotografinio lobio tyrimą

Fotografijos galerijoje S. Baturos parodos „Giedraičių šeimos fotografijų archyvų tyrimas“ pristatyme autorė analizuos rasto archyvo turinį bei pristatys tyrimo eigą ir rezultatus.

„Kaip smagu pristatyti savo projektą Tauragėje! Fantastiškas renginys mieste, kuris kviečia užmegzti naują ryšį. Priimu tai kaip likimo dovaną, tad esu ypatingai dėkinga Juozui Petkevičiui ir visai festivalio „Kvadratu“ komandai“, – sako autorė.

Kai 2019 m. Kaune, rekonstruojant vieną Žaliakalnio namą, buvo aptiktas nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios slėptas fotografijų archyvas, tai prilygo lobiui. Jo savininkai ir tikroji kultūrinė-istorinė vertė ėmė aiškėti tik po ilgų ieškojimų ir tyrimų, kurių ėmėsi fotomenininkė S. Batura.

Archyve – apie 2000 radinių: nuotraukų negatyvų, stiklo plokštelių, kontaktinių ir fotografinių atspaudų, supakuotų vardiniuose fotolaboratorijos vokuose. Ši medžiaga apima 1926–1940 m. laikotarpį ir stebina temų įvairove: čia ir Lietuvos kariuomenės gyvenimas neformalioje aplinkoje, ir išraiškinga miesto (daugiausia Kauno) dokumentika; įvairių kaimų bei miestelių etnografiniai vaizdai, tarpukario žmonių portretai ne tik studijoje, bet ir gamtoje, interjere, taip pat jų buities akimirkos; skautų judėjimo bei studentijos kasdienybės kadrai ir fotografijų iš Šveicarijos kolekcija.

Turtingą vaizdų lobyną papildo asmeninių laiškų rinkinys. Ant fotografinių vokų nurodyta Giedraičių autorystė tapo paieškos ir įdomių atradimų pradžia.

S. Batura yra fotomenininkė, parodų kuratorė, tarptautinio fotografijos ir medijų meno festivalio vadovė. Dabartinis interesų laukas – tarpukario fotografijų palikimas, jo tyrinėjimas ir aprašymas.

Keliaus į „Kaukių baliaus“ užkulisius

Pirmasis grožio konkursas Lietuvoje įvyko 1988 m. ir priminė laisvėjančios šalies artėjimą vakarietiškos kultūros link. Parodos „Kaukių balius“ vienas iš kuratorių Liutauras Degėsys sako, jog „nepriklausomybę žmonėms galima padovanoti, bet demokratiją turi susikurti patys“. Grakštūs kūnai pamažu imti demonstruoti ne tik sportinėje aplinkoje. Lempų šviesa ir glamūrinis spindesys kėlė susižavėjimą. Tačiau ne visada tviskantis metalas yra auksas, o šypsenos ir emocijos nesumeluotos. Neseniai parodų salėje atidarytoje J. Staselio parodoje „Kaukių balius“ žvelgiama į pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį iš naujo.

„Susitikime Tauragėje, parodos „Kaukių baliaus“ užkulisiuose. 90-ųjų grožio konkursų ir kasdienybės kedenimai, parodoje neeksponuotos fotografijos, prisiminimai ir jų socialiniai kontekstai,“ – kviečia J. Staselis.

Fotomenininko užfiksuotuose kadruose konkurso „Mis Lietuva“ scena ir užkulisiai. Pasak autoriaus, to laikmečio dalyviai ateidavo su tam tikromis kaukėmis, turėjo savo asmeninių tikslų ir ketinimų – merginos rasti pasiturintį partnerį, to meto „berniukai“ – žavingą pasiją, su kuria galėtų pasipuikuoti. Šiame kontekste grožio sąvoka tapdavo iliuzine, apsimestine.

Festivalis „Kvadratu“ įsibėgėjo

Festivalis „Kvadratu“ šiemet startavo gegužę ir jau pristatė gausią parodų programą, kurių dauguma atviros lankymui iki pat vėlyvo rudens. Šiuo metu Tauragės pilyje galima pamatyti šias festivalio parodas: J. Staselis – „Kaukių balius“, veiks iki 09 04 d.;

S. Batura – „Giedraičių šeimos fotografijų archyvų tyrimas“, veiks iki 07 20 d.;

Rafal Piesliak – „Konversija“ Tauragės pilies menėse, veiks iki 07 31 d.;

muziejaus fondų paroda „Praeities Portretai“ Pilies aikštėje, veiks iki 10 31 d.;

Petras Saulėnas – „Žinojimas“ Atgimimo aikštėje, veiks iki 10 31 d.;

Mindaugas Černeckas – „Milžinai“ J. V. Kalvano parke, veiks iki 10 31 d.;

Eugenijus Barzdžius – „Šeimyninis portretas“ Bažnyčių g., veiks iki 10 31 d.;

Caroline Minjolle – „Rendez-vous“ („Pasimatymas“) Jūros parke, veiks iki 10 31 d.

Alain Schroeder – „Senolės nardytojos“ Kartų parke, Zumpės saloje, veiks iki 10 31 d.

Anot festivalio koordinatorės, muziejaus „Santaka“ direktorės Eglės Červinskaitės, pirmojo pusmečio programa jau pristatyta visa, tačiau rudeniop laukia antra festivalio dalis, kuri įtrauks į meno ir patirčių sūkurį. Rudens programoje suplanuoti meniniai įvykiai vyks ne tik Tauragės pilyje, bet ir plėsis į istorines Tauragės vietas.

„Žydų sinagogų vietoje tauragiškius įtrauksiančiu Renatos Karvelis performansu startuos kelių dienų renginių ciklas „Trūkinėjanti atmintis“, Pilies parodų salėje atidarysime tauragiškio menininko Martyno Aužbikavičiaus pirmąją personalinę parodą „Klajonė“, kurią kuruos Viktorija Mištautaitė, o festivalio kulminacija bei uždarymo renginys truks visą paskutinį spalio savaitgalį – Bažnyčių gatvėje ant pastatų eksponuosime medijų parodą „Gyvas palikimas: susikertančios laiko ašys“/„Living legacies: intersecting timelines“, kuruojamą menininkės Bon Alog, bei kviesime į sparčiai populiarėjančio atlikėjo Gamka koncertą netikėtoje erdvėje. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė, todėl visi renginiai – nemokami, tad kviečiu nepraleisti naujienų,“ – teigia muziejaus vadovė.

Kaip skelbia Tauragės krašto muziejus „Santaka“, „konfliktai nepalieka žmogaus, nors jie turėtų būti išaugami kaip vaikystėje nešioti batai. Europos konfliktų fone, vienu metu kalbant skirtingoms kartoms, užuot akcentavus skirtumus, ieškome kas mus vienytų.“

Iki spalio 31 d. vykstantis „Kvadratu“ yra meno festivalis, rengiamas nuo 2019-ųjų ir jungiantis profesionalaus meno žanrus: medijų meną, instaliaciją, skulptūrą, performansą, šiuolaikinį šokį bei tapybą ir visai vasarai paverčiantis Tauragės miesto erdves meno galerija po atviru dangumi.

Festivalio programa skelbiama Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ svetainėje tauragesmuziejus.lt, feisbuko paskyrose tauragesmuziejus bei festivaliskvadratu, festivalio leidinys bei parodų žemėlapis nemokamai platinamas muziejaus infocentre.

Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotr. ir inform.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras liepos 4–6 d. svečiuosis festivalyje „Pernu operos dienos“ (Estija). Į didžiausias teatro istorijoje gastroles išvyks beveik trys šimtai teatro meno kolektyvo ir pastatymo tarnybos narių, kviestiniai solistai, bus gabenama daugybė rekvizito ir dekoracijų.

Tarptautinis festivalis „Pernu operos dienos“ – tai operos gerbėjų susitikimo vieta ketvirtajame pagal dydį Estijos mieste Baltijos jūros pakrantėje, vadinamame šalies vasaros sostine. Festivalis vyksta 2002 metų lapkritį duris atvėrusioje modernioje Pernu koncertų salėje, valdomoje nacionalinės koncertinės įstaigos „Eesti Kontsert“. Čia veikia ne tik dvi puikios akustikos salės, kur reziduoja Pernu miesto orkestras ir vyksta įvairiausi renginiai – nuo simfoninės ir kamerinės muzikos koncertų iki mokslinių konferencijų. Kas dveji metai Pernu koncertų salės rengiamose „Pernu operos dienose“ galima išvysti ir išgirsti iš viso pasaulio kviečiamus muzikinius teatrus, pirmą kartą prisistatančius Estijos scenoje. Kiekvieno festivalio programoje traukos tašku tampa bent viena opera, kuri iki šiol nebuvo statyta ar retai rodoma Estijoje. Tradiciškai festivalį užbaigia operos gala koncertas ir vakarienė.

2024-ųjų „Pernu operos dienų“ svečias – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – festivalyje pristatys Gaetano Donizetti komišką operą „Pulko duktė“, Broniaus Kutavičiaus operą „Lokys“ ir operos gala koncertą, kuriame skambės nemažai ištraukų iš lietuvių kompozitorių sceninių kūrinių ir populiarios arijos iš operos žanro lobyno. Programą atliks Martyno Staškaus diriguojamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir ryškiausi teatro bei kviestiniai solistai, tarp jų Rita Petrauskaitė, Beata Ignatavičiūtė, Ernesta Stankutė, Mindaugas Jankauskas, Mindaugas Rojus ir Evertas Soosteris.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė džiaugiasi, kas šiemet būtent jos vadovaujamam teatrui teko garbė prisistatyti „Pernu operos dienose“, kur svečių pristatomais spektakliais mėgaujasi ne tik Estijos, bet ir aplinkinių šalių operos gerbėjai. „Gastrolėse operos rodomos rečiau, nes tai visa aprėpiantis žanras, įtraukiantis daugybę teatro meno kolektyvų narių. Tačiau mums rūpėjo pirmąkart Estijoje parodyti naują Gintaro Varno režisuotą Broniaus Kutavičiaus operos „Lokys“ pastatymą ir pirmąkart Lietuvoje prieš keletą metų režisierės Jūratės Sodytės mūsų teatre pastatytą, taip pat retai ir Estijoje rodomą Gaetano Donizetti komišką operą „Pulko duktė“, – akcentavo L. Vilimienė.

Beje, opera „Pulko duktė“ 1979 metais pastatyta Estijos nacionaliniame operos teatre, o vyresni žiūrovai dar prisimena įspūdingai Tonijo arijas atlikdavusį legendinį estų tenorą Hendriką Krummą. Jį taip pat turėtų prisiminti ir vyresni Klaipėdos operos gerbėjai: 1980 m. dainininkas viešėjo Klaipėdos liaudies operoje, kur Kazio Kšano kvietimu dainavo Alfredo partiją Giuseppe Verdi „Traviatoje“, o vėliau surengė solinį koncertą su operos simfoniniu orkestru tuometės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Šįkart Pernu Tonijo vaidmenį atliks kviestinis solistas Mindaugas Jankauskas, jo mylimosios Mari – kviestinė solistė Lina Dambrauskaitė, o 21-ojo pulko seržantą Sulpicijų įkūnys ne vieną komišką personažą Lietuvos scenose sukūręs Liudas Mikalauskas. Dar daugiau kviestinių solistų pasirodys B. Kutavičiaus operoje „Lokys“ – tai Andrius Apšega (Grafas Šemeta), Gunta Gelgotė (Julija), Vladimiras Prudnikovas (Profesorius) ir Jovita Vaškevičiūtė (Grafienė). Abiems spektakliams diriguos šių pastatymų muzikos vadovas Martynas Staškus.

„Į gastroles Pernu išvyksta beveik trys šimtai teatro žmonių: solistai, orkestras, choras, baleto trupė ir pastatymų tarnybos darbuotojai – scenos darbininkai, apšvietėjai, aprengėjos, grimerės ir t. t. Tai didžiausios gastrolės per visą 37 metus gyvuojančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istoriją. Šios gastrolės reikalauja didžiulio pasiruošimo, atsakingo planavimo: būtina suderinti, kaip šis gausus kolektyvas keliauja, kur nakvoja, kada atvyksta ir išvyksta ne visuose spektakliuose dalyvaujantys atlikėjai, kaip ir kada transportuojamos dekoracijos, rekvizitas, orkestro instrumentai, kostiumai... Mūsų laukia didelė kelionė, kuria mes iš anksto labai džiaugiamės!“, – sako Laima Vilimienė.

KVMT inform.

Šiuo metu vienas sparčiausiai modernėjančių ir naujausias technologijas taikančių sektorių – žemės ūkis. Ir tai kelia naują iššūkį agroverslui, darbo rinkoje nerandančiam reikalingų specialistų, taip pat aukštosioms mokykloms, kurių uždavinys juos parengti. Todėl Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) partnerystė su šalies agroverslo įmonėmis yra puikus pavyzdys, kaip bendradarbiaujant galima sukurti aktualią tarpdisciplininę studijų programą bei motyvuoti jaunus žmones joje studijuoti. Vienintelė Lietuvoje VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto studijų programa Tvarioji inžinerija rengia specialistus, gebančius diegti ir valdyti išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinio intelekto programas, precizinio mašinų valdymo modelius gyvojoje gamtoje.

Programa sukurta verslo iniciatyva

„Studijų programa Tvarioji inžinerija buvo kuriama verslo iniciatyva ir drauge su juo įgyvendinama. Po šiųmetės parodos „Ką pasėsi… 2024“ į Inžinerijos fakultetą kuriam laikui buvo perkeltas moderniausias Europoje galvijų šėrimo robotas. Galimybę būsimiems inžinerijos specialistams ir dėstytojams iš arti apžiūrėti bei paanalizuoti inovaciją, kurios kaina išties įspūdinga, suteikė VDU ŽŪA partnerės – agroverslo įmonės UAB „GEA Baltics“ ir UAB „Žemtiekimas“, – kalba VDU Žemės ūkio  akademijos Inžinerijos fakulteto studijų programos Tvarioji inžinerija komiteto pirmininkas prof. dr. Rolandas Bleizgys, pastebintis, kad tokį pirkinį įsigyti universitetui netgi nebūtų tikslinga, nes modernizacija žemės ūkyje vyksta labai sparčiai ir inovacijų atsiranda nuolat. Todėl programos Tvarioji inžinerija studentai dalį studijų laiko praleidžia moderniuose VDU ŽŪA socialinių partnerių ūkiuose, lyderiaujančiose agroverslo įmonėse, kur gali stebėti automatizuotus gamybos procesus. 

Dirbti ne sunkiai, o sumaniai

„Šiuolaikinis žmogus pageidauja skaniai ir sveikai maitintis, kvėpuoti švariu oru, būti apgaubtas estetiškos aplinkos ir, žinoma, mėgautis gyvenimu sunkiai nepersidirbdamas. Tačiau visų šių norų įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo to, kaip pavyks susidoroti su uždaviniais, šiuo metu keliamais žemės ūkiui, ir kokį būrį specialistų turėsime“, – neabejoja prof. dr. R. Bleizgys, pastebintis, kad pagrindinė žemės ūkio užduotis buvo ir tebėra aprūpinti maistu augančią gyventojų populiaciją.

Tačiau kuo toliau, tuo labiau visoms gamybos šakoms, o ypatingai žemės ūkio veiklai griežtėja aplinkosaugos reikalavimas mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Žemės ūkis privalo sugebėti pagaminti vis daugiau kokybiško maisto neteršdamas oro, dirvožemio bei vandens. Be to, vystantis bioekonomikai, pastebimai auga dar viena svarbi žemės ūkio funkcija – jis tiekia vis daugiau žaliavų įvairioms pramonės šakoms bei energetikos sektoriui. Šiame kontekste, pasak pašnekovo, dirbamos žemės plotų turėtų didėti. Tačiau yra priešingai – dėl urbanizacijos, rekreacijos ir kitų visuomenės poreikių jų mažėja. Vadinasi, turime sugebėti gaminti našiau, sparčiau, efektyviau. O visa tai padaryti įmanoma vieninteliu būdu – skaitmenizuojant žemės ūkį ir gyvojoje gamtoje diegiant išmaniąsias inžinerines sistemas – dronus, robotus, dirbtinio intelekto programas, precizinio mašinų valdymo modelius. 

„Akivaizdu, kad išmaniosios inžinerinės sistemos žemės ūkyje būtų nereikalingos tik tuo atveju, jeigu žmonija gebėtų išgyventi be natūralaus maisto ir natūralių žaliavų. Tačiau vargu, ar tokios ateities, kad ir labai tolimos, norėtųsi“, – svarsto R. Bleizgys.

Profesoriaus įsitikinimu, siekiant sėkmingai įveikti žemės ūkiui keliamus uždavinius, yra ir bus vis labiau reikalingi atitinkamų šiuolaikiškų žinių ir kompetencijų įgiję tvariosios inžinerijos specialistai. Jie turi gebėti kurti modernų žemės ūkį, kuriame norimų rezultatų pasiekiama dirbant ne stereotipiškai sunkiai, o sumaniai.

Tvarumas – gyvenimo kokybė šiandien be žalos ateičiai

„Inžinerinių sistemų – dronų, robotų, dirbtinio intelekto ir kitų pažangių technologijų – diegimas žemės ūkyje neatsitiktinai įvardijamas bendru terminu tvarioji inžinerija. Tvarumas yra labai plati sąvoka. Tvari gamyba, tvari technologija – visa tai sietina su aukšta gyvenimo kokybe. Tvarumo tikslas ir yra gerinti gyvenimo kokybę dabartinei visuomenei, nepakenkiant ateities kartoms. Todėl žemės ūkio veikloje privalome siekti harmonijos tarp žmogaus, socialinės plėtros ir aplinkosaugos. Studijų programoje Tvarioji inžinerija visas šias sritis sujungiame ir problemas sprendžiame pasitelkdami inžinerines sistemas gyvojoje gamtoje“, – aiškina VDU ŽŪA atstovas.

R. Bleizgio pastebėjimu, pasaulis ilgą laiką buvo įsitikinęs, kad visas problemas žemės ūkyje galima išspręsti pasitelkiant chemijos pramonės sukurtus produktus – trąšas, augalų apsaugos priemones. Tačiau su tvarumu tai visiškai nedera. Tvariosios inžinerinės sistemos optimizuoja darbo procesus, didina darbo našumą, tikslumą, gerina darbo sąlygas. Įdiegus šias sistemas gerai jaučiasi darbuotojas, nes jo darbas nėra alinantis ir monotoniškas, o priešingai – kūrybiškas ir įdomus.

Gyvūnais, kuriuos prižiūri žmogaus stebimi ir kontroliuojami robotai, rūpinamasi maksimaliai gerai, jie yra sveikesni, produktyvesni, jų gerovė užtikrinama puikiai. Ūkiuose, kuriuose visi gamybos etapai vyksta preciziškai tiksliai, iki minimumo sumažėja neigiamas poveikis aplinkai.

„Tvariosios inžinerijos sistemos yra žemės ūkio ateitis, kuri jau yra tapusi dabartimi šimtuose Lietuvos ūkių. Augalininkystės sektoriuje robotai kontroliuoja augalų augimą, tręšia, ravi, stebi dirvožemio parametrus. Atitinkamus jutiklius turintys robotai gali labai tiksliai įvertinti pasėlių būklę, trąšas ir augalų apsaugos priemones paskleisti tiksliai ten, kur reikia, ir tiek, kiek jų reikia. Gyvulininkystės ūkiuose robotai melžia, šeria karves, rūpinasi jų sveikata. Tad, regis, ką tuomet veikia žmogus?“ – retoriškai klausia prof. dr. R. Bleizgys, atkreipiantis dėmesį, jog žmogus šiuo atveju vertina roboto siunčiamą informaciją ir turi galimybę dar efektyviau optimizuoti gamybą.

„Rutininį darbą fermoje neabejotinai geriau atlieka robotas – jis kaupia didelius kiekius duomenų. Tai padeda darbuotojui priimti atitinkamus sprendimus bei efektyvinti gamybos procesus“, – teigia pašnekovas, pastebintis, jog gyvulininkystės sektoriuje svarbiausias dalykas yra gyvūnų gerovė. Robotizuotuose ūkiuose ji užtikrinama geriau, nes, palyginti su žmogumi, robotas visus darbus atlieka tiksliau, preciziškiau, jis su gyvūnais visada elgiasi korektiškai.

„Tradicinėje fermoje visos karvės gyvena vienodu režimu – kartu gula, keliasi, ėda, kartu yra melžiamos. Tačiau kiekvienas galvijas yra individas, turintis individualių poreikių ir savitą charakterį. Robotas į visa tai atsižvelgia ir kiekvienam sudaro sąlygas gyventi pagal individualią dienotvarkę. Dėl to galvijai tampa ramesni, gerėja jų sveikata, produktyvumas. Be abejo, robotas gyvulių negydo, tačiau signalizuoja apie gresiančius negalavimus ir padeda jų išvengti. Tai ūkiui leidžia gaminti daugiau ir kokybiškesnės produkcijos. Akivaizdu, kad robotai labai dera su visais siektinais kriterijais: gyvūnų gerovės, ekonomikos, aplinkosaugos“, – įsitikinęs prof. dr. R. Bleizgys. 

Robotui įdarbinti reikalingos žinios ir gebėjimai

Pasak VDU ŽŪA atstovo, klaida manyti, jog ūkininkui pakanka įsigyti robotą, ir šis jau sėkmingai dirba. Iš tiesų robotą reikia sugebėti  įdiegti ir įveiklinti. Ir šis procesas susijęs su įvairiomis tarpdisciplininėmis žiniomis, tarp jų –  žmogaus ir gyvūnų psichologija. 

„VDU ŽŪA studijų programos Tvarioji inžinerija absolventų uždavinys ir bus ne projektuoti ir gaminti robotus, o juos diegti žemės ūkyje. Šioje studijų programoje sujungiami tvirti inžinerijos pagrindai su informatikos dalykais ir  agronomija, biologija. Toks tarpdisciplininių žinių bagažas absolventams suteikia kompetencijų diegti skaitmenines sistemas gyvojoje gamtoje. Tai gerokai sudėtingiau, nei įdiegti robotą pramonėje. Pramonėje roboto darbo objektas yra metalas, plastikas, mediena, tekstilė, žemės ūkyje – augalas ir gyvūnas. O gyvas organizmas, kaip ir žmogus, kiekvieną dieną jau yra kitoks – vieną dieną labiau suaugęs, subrendęs ar nusilpęs“, – VDU ŽŪA studijų programos Tvarioji inžinerija turinio niuansus komentuoja prof. dr. R. Bleizgys, atkreipiantis dėmesį, kad verslo iniciatyva ir su juo bendradarbiaujant sukurta programa yra  maksimaliai orientuota į inovacijas ir iššūkių žemės ūkyje sprendimus. 

VDU Žemės ūkio akademijai esant plačios aprėpties VDU dalimi, studijų programoje Tvarioji inžinerija sėkmingai panaudojamas universiteto Informatikos fakulteto potencialas. Šiame fakultete Tvariosios inžinerijos programos studentai mokosi programavimo technologijų, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo taikymo, robotikos, duomenų mokslo ir kt. 

„Rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus labai svarbus veiksnys – verslo įmonių dalyvavimas studijų procese. Mūsų fakulteto studentų ryšiai su verslo įmonėmis užsimezga jau nuo pirmojo studijų kurso, motyvuoti studentai agroverslo įmonių yra nuolat skatinami solidaus dydžio stipendijomis. Tad galima daryti vienareikšmę išvadą – verslas suinteresuotas skatinti tas studijas, kurias baigę absolventai verslui yra reikalingi. Ir tai labai aiški bei motyvuojanti žinutė abiturientams“, – reziumuoja VDU ŽŪA prof. dr. R. Bleizgys.
Elena BAGDONAVIČIŪTĖ

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos

Marketingo ir komunikacijos departamentas

Šilalėje pirmąkart surengtas pėsčiųjų žygis „Vaikai yra vaikai“, skatinant vaikų globą šeimoje, sulaukė ypatingo susidomėjimo. Šilalės rajono socialinių paslaugų namų socialinė darbuotoja, Globos centro veiklos koordinatorė Birutė Gudauskaitė-Girčė sako, kad šia akcija siekta atkreipti dėmesį į vis dar globos institucijoje gyvenančius ir kasdien šeimos laukiančius vaikus. 

„Šilalės rajono bendruomeniniuose vaikų globos namuose šiuo metu yra 14 įvairaus amžiaus vaikų. Rajone gyvena per 20 tūkstančių žmonių, o tereikia vos 14-os šeimų, kurios pasiryžtų priimti vaikus į savo globą. Deja, vyresnio amžiaus vaikams, keliems broliams ar sesutėms arba negalią turinčiam vaikui globėjus surasti vis dar sudėtinga“, – sakė Socialinių paslaugų namų specialistė.

Į pirmąją akciją užsiregistravo 284 dalyviai, tarp kurių – 161 vaikas. Dar dalis žygeivių prisijungė pakeliui, o galutinis dalyvių skaičius viršijo visus organizatorių lūkesčius. Buvo paruošta 200 medalių, išvirta apie 75 litrus sočios, tirštos sriubos. Pastarosios pakako, o va medaliais teko džiaugtis tik vaikams. Žinoma, pirmiausiai žygeiviai turėjo įveikti 6 kilometrų trasą ir atlikti Pajūrio artilerijos bataliono karių parengtas užduotis. 

„Sukūrėme kliūčių ruožą spe­cialiai vaikams – improvizacinį žaidimą, kuriame lavinami koordinacijos, stabilumo, judrumo, taiklumo įgūdžiai. Nė vienas nebus verčiamas jų atlikti, o norintieji turės sliuogti, šokinėti ir mėtyti įsivaizduojamą granatą (kankorėžį)“, – laukdami paržygiuojančių akcijos dalyvių pasakojo kariai. 

Per dvi valandas susidoroję su užduotimis, žygeiviai patraukė į Šilalės pušyno aikštelę, kur jų laukė apdovanojimai, animatoriai, batutai, vaišės ir kitos linksmybės. 

„Tai buvo draugystės žygis, visi žygeiviai laikėsi panašaus tempo, o ir trasa buvo parinkta taip, kad būtų įveikiama bet kokio fizinio pasirengimo asmenims: buvo galima ją visą nueiti, nuvažiuoti, nustumti ve-

­žimėlį ar net pasiekti finišą artimesniu keliu. Atsiliepimai – labai geri, visi dalyvavusieji  laukia kitų panašių akcijų, bet kol kas nieko negaliu pažadėti“, – gyrė dalyvius koordinatorė.

B. Gudauskaitė-Girčė priminė, jog birželio 25–29 d. visoje Lietuvoje vyks globos savaitė. Šiemet jos simbolis – sparnai. Ta proga birželio 26 d. Šilalės globos centro darbuotojai pakvies į kraujo donorystės akciją Socialinių paslaugų namuose (10–15 val.), o besidomintiems Globos centro darbuotojai teiks išsamią informaciją visais vaiko svečiavimosi, globos ir įvaikinimo klausimais. 

„Aukodamas kraują gali išgelbėti žmogaus gyvybę, o tapdamas globėju – vaiko gyvenimą. Kviečiame pasimatuoti sparnus ir pagalvoti apie vaikų globą, kuri įprasmina kiekvieno gyvenimą ir augina žmogų kaip asmenybę. Taip pat kviečiame užauginti sparnus vaikams, netekusiems tėvų globos. Nė vienas nėra per didelis ir niekada nėra per vėlu tapti globėju“, – kviečia į susitikimus visus šilališkius B. Gudauskaitė-Girčė.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Nors Šilalės rajonas – palyginti ramus, tačiau vis tik žiaurių smurtinių nusikaltimų nepavyksta išvengti. Mirtimi pasibaigusi tragedija praėjusį sekmadienį nutiko Šiauduvoje, kai prie parduotuvės peiliu buvo nužudytas 30-metis vyras. Policijos duomenimis, nelaimė nutiko apie 14 val., o nusikaltimą padarė vyresnis aukos brolis (37 m.). 

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 43

Apsaugai nuo vilkų bus galima gauti didesnę pa­ra­mą. Atnaujinamose paramos taisyklėse perskirstomos savivaldybių grupės ir didinama vienam pareiškėjui tenkanti paramos suma. Žemės ūkio ministerijos teigimu, ko­reguojamose strateginio plano „Apsaugos priemonė nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ įgyvendinimo tai­syk­lėse savivaldybių grupių suskirstymas atnaujintas remiantis aktualiais Aplinkos ministerijos pateiktais žalos atvejų skaičiais.

„Šilalės artojo“ inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 43