Ar NATO kariaus Ukrainoje?
Praėjusią savaitę mūsų regione daug kas nutiko. Jau vien išvardyti visus įvykius užimtų ištisą laikraščio puslapį. Na, nebent pagrindinius.
Senosiose Maskvos kapinėse palaidotas aktyvus Putino oponentas Aleksejus Navalnas, dvi savaites po mirties Kremliui kėlęs nemažai rūpesčio, ar neprasidės masiniai protestai kaip 2011 m. Bolotnaja aikštėje Maskvoje.
Savo metinėje kalboje Putinas pažėrė nepagrįstų pažadų Rusijos gyventojams, o kartu Vakarams vėl pagrasino branduoliniu ginklu. Kovo 1 d. Plesecko kosmodrome toks smūgis buvo repetuojamas – iš kilnojamojo komplekso „Jars“ paleista balistinė raketa, kuri gali nuskrieti 11 tūkst. kilometrų.
Lenkija toliau blokuoja kelius Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, o penktadienį lenkų ūkininkų blokada prasidėjo ir prie Lietuvos sienos. Pirmadienį į Vilnių buvo atvykęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, siekiantis apriboti grūdų įvežimą iš Rusijos bei Baltarusijos. Protesto akcijos vyksta
270-yje skirtingų Lenkijos vietų. Ukrainos žurnalistai išsiaiškino, kad pernai Lenkija iš Rusijos importavo prekių už 2,6 mlrd. dolerių, iš Baltarusijos – už 450 milijonų, o vien tik žemės ūkio produktų – už 117 mln. dolerių. Jie daro išvadą, jog savo problemas kaimynai siekia primesti artimiausiems sąjungininkams.
Kovo 2 d. sovietiniam „perestroikos“ iniciatoriui Michailui Gorbačiovui būtų sukakę 93 m., tačiau jo reformos sužlugo, nes jų nepalaikė didžioji vargingųjų gyventojų dalis.
Tačiau bene didžiausio atgarsio praėjusią savaitę sulaukė Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono idėja, kad NATO karinės pajėgos gali įžengti į Ukrainos teritoriją, jog apgintų ją nuo intervencijos. „Le Figaro“ pranešė, kad kovo 7 d. E. Macronas kviečia partijų lyderius aptarti šią idėją. Apie tai – išsamiau.
Sekant jau dvejus metus vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą, dažnam į galvą yra šovusi mintis: kodėl Aljanso specialiosios pajėgos negali padėti Kyjivui? Juk Ukrainoje daug samdinių ir vienoje, ir kitoje pusėje. Kai kurios šalys oficialiai leidžia jiems vykti į frontą. Bet netrukus Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane’as Sejournet patikslino prezidento žodžius, esą „prancūzai nežus dėl Ukrainos“. Paryžiaus principas toks: neleisti Rusijai laimėti, nekariaujant su ja. Kaip tai įmanoma, ministras nepatikslino. Juk Vakarų ginklų tiekimas taip pat slopsta...
Daugybė šalių vadovų puolė atsiriboti nuo Prancūzijos prezidento idėjos. Bene aktyviausias Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pabrėžęs, jog NATO neturi įsitraukti į konfliktą, nes gali būti eskaluojamas trečiasis pasaulinis karas. Jis, beje, atmetė 500 kilometrų nuotolio raketų „Taurus“ pristatymą ukrainiečiams, nes jos esą gali pasiekti ir Maskvą.
Prancūzijos vadovas išsakė nors ir netvirtą, bet loginį argumentą: „Žmonės, kurie šiandien sako „niekada“, yra tie patys, kurie jau kalbėjo – „niekada“ lėktuvams F-16, „niekada“ tolimojo nuotolio raketoms, „niekada“ tankams „Abrams“.
Galbūt ateis laikas, kai ir Londonas, Roma, Budapeštas ar Sofija sutiks, jog NATO privalo padėti Ukrainai laimėti.
Apie Vašingtono laikyseną – kita kalba. Po 8 mėnesių įvyksiantys šios šalies prezidento rinkimai dabartinius demokratų ir respublikonų lyderius įtraukė į aršią nekompromisinę kovą, kurioje teisiamojo Donaldo Trumpo šalininkai ima viršų. Kovo 5 d. partijų kandidatų rinkimai vyks net 16-oje valstijų. Bet štai viena iš jo simpatikių viešai išsakė, ko gero, šeimininko poziciją: per MSNBC televizijos programą ji atvirai palaikė Putiną, pareikšdama esą „jis turi teisę sunaikinti Ukrainą“...
Lietuvos politikai iškišti galvos iš smėlio nedrįso. Jie kaip vienas prakalbo, kad idėją galima svarstyti, kad tai tabu laužymas, kuris siunčia signalus tiek Ukrainai, tiek Rusijai.
Kaip paprastai, kiek kitokią nuomonę išreiškė broliukai latviai. Anksčiau Latvija gana drąsiai nusprendė išsiųsti iš šalies rusakalbius, nesimokančius latvių kalbos, dabar jos gynybos ministerijos atstovas naujienų agentūrai DPA pareiškė: „Jeigu NATO sąjungininkėms pavyktų susitarti dėl karių dislokavimo Ukrainoje, Latvija svarstytų galimybę prisidėti“.
Tokios nekompromisinės paramos – ne tik ginklais ar skambiais žodžiais „remsime, kiek reikės“ – ir laukia Ukraina. Suprantama, tai dar labiau siutina Maskvą. Tačiau ekspertai sako, kad jos grasinimai sunaikinti civilizaciją branduoliniu ginklu tėra Vakarų bauginimas. Neįtikėtina, jog, kaip teigė rusų politologas Valerijus Solovėjus, jau šią vasarą Rusija gali įvykdyti agresiją prieš Latviją ir Estiją, nors dingsčių Putinas visada ras. Ypač jei NATO reakcija į išpuolį nebus ryžtinga ir greita.
Gerai, kad Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje pasirodė kiek tiesmuka, bet raminanti informacija: karo šiandien nebus. Nebus ir rytoj. Bet ruoštis jam būtina. Ir kuo sparčiau.
Česlovas IŠKAUSKAS