Žemė – nedegantis ir niekaip kitaip nesunaikinamas nekilnojamasis turtas, todėl nuo seno itin branginamas lietuvių. Nors ūkininkavimas dabar ir vadinamas sunkiausiu verslu, dauguma tuo užsiimančių žmonių žemės atsisako tik pačiais kraštutiniais atvejais. Pernai Šilalės rajone buvo sudaryta 800 žemės pardavimo sandorių – dešimtadaliu daugiau nei 2023 m.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 6

Pasaulis nuščiuvęs: vakar vidur­dienį vietos laiku inauguruotas (lot. inauguratio – įvesdinimas, iš­kil­minga pradžia) buvęs 45-asis ir dabartinis 47-asis JAV prezidentas birželį 79-erių sulauksiantis Donal­das Johnas Trumpas. Amerikos oli­garchas, buvęs televizijos laidų ve­­dėjas, keleto knygų autorius, eks­­travagantiškasis respublikonas ža­da ne tik JAV padaryti didžią, bet ir pakeisti pasaulį. Bet, kaip žmonės sa­ko, pažiūrėsim, kai dugną dėsim...

Į iškilmes nebuvo pakviestas nė vienas iš Europos Sąjungos šalių vadovas (netgi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen), išskyrus Italijos, Lenkijos ministrus pirmininkus ir dar keletą D. Trumpui simpatizuojančių veikėjų. Lietuvos vadovai taip pat nenusipelnė tokios garbės. Bet Vašingtonas teigia, jog nekviesti lyderių yra įprasta tokių iškilmių praktikoje. 

Kol kas tvyro nežinomybė, nuo ko gi D. Trumpas pradės. Teigiama, kad nuo Kinijos, kuri Amerikai yra prioritetas. Prieš keletą dienų pranešta, jog jis telefonu jau kalbėjosi su Kinijos lyderiu. Tiek Rusijos karas, tiek padėtis Artimuosiuose Rytuose buvo apibendrinta gana abstrakčiai: pasauliui reikia taikos bei stabilumo. Izraelio ir Palestinos konflikte tarsi ir matomos prošvaistės, nes sekmadienį čia įsigaliojo paliaubos, nors jos ir labai trapios.

O štai trečius metus bebaigianti Rusijos agresija prieš Ukrainą yra kietesnis riešutėlis. D. Trumpo ryžtas pasiekti taiką, pagardintas įvairiais mistiniais terminais, atsimuša į tvirtą realybės sieną. Rusija pamažu slenka per Ukrainos teritoriją, Putinas tikisi įgyti gerą kortą derybose su Kyjivu. Volodymyras Zelenskis jaučia, kad vargu ar atsilaikys Vakarų spaudimui atsisakyti savo optimalių reikalavimų galimose derybose, o ir nuotaikos pačioje Ukrainoje keičiasi. Maskva lūkuriuoja ir iš esmės rodo vidurinį pirštą visam pasauliui, kuris pasiryžęs aukoti Ukrainą vardan apsimestinės taikos. 

Ir vėlgi visi laukia, kaip pasielgs D. Trumpas. Padėtį po sausio 20-osios kvapą užgniaužęs atidžiai seka ir Briuselis: ar JAV nesitrauks iš NATO, ar nemažins paramos Aljanso šalims, kaip konkrečiai bus įgyvendinamas taikos Ukrainoje planas. Šiek tiek optimizmo suteikia tai, kad, kaip portale Dialog.ua tvirtina Kremliaus opozicionierius Genadijus Gudkovas, ir pats Putinas tikisi „specialiąją operaciją“ užbaigti 2025 m.: karas ir sankcijos taip alina Rusiją, jog penktadalis užgrobtos Ukrainos teritorijos neatperka visų rusų ekonominių bei socialinių nepriteklių. O ir Rusijos „vanagų“ kantrybė ne beribė... 

Savo naujais grasinimais nenuspėjamasis D. Trumpas sąjungininkams sukėlė daugiau baimės negu kritikos. Jo ketinimai užimti Grenlandiją, prisijungti Kanadą arba susigražinti Panamos kanalą toli nuo realių planų, bet šituo pareiškimu 47-asis JAV prezidentas sukėlė lengvą partnerių drebulį. Mes jau komentavome, kad D. Trumpo retorika panaši į Putino veiksmus, tiek vienas vis dar šneka, o kitas jau vykdo žiaurią agresiją. Didi Amerika ir poimperinė Rusija žengia tuo pačiu keliu...

Tačiau apžvalgininkai beveik sutaria, jog D. Trumpas vienur teisus: jo spaudimas sąjungininkams didinti išlaidas gynybai, atrodo, duoda vaisių. Sausio pradžioje jis pakartojo reikalavimą, kad NATO narės padidintų šias savo išlaidas iki 5 proc. BVP. Ir pakartojo gerai žinomą grasinimą pasitraukti iš Aljanso, jei jo narės to nepadarys. Trans­atlantinio aljanso valstybės narės 2023 m. nustatė minimalų 2 proc. BVP išlaidų gynybai lygį, kai Rusija šiemet kariniams tikslams ketina išleisti net 30 proc. savo biudžeto. D. Trumpas taip pat užsiminė, jog Ukrainai neturėtų būti leista įstoti į NATO artimiausiais metais, nes šie norai esą padėjo pakurstyti Rusijos invaziją 2022-ųjų vasarį.

Dabar kai kurios NATO šalys – Slo­vėnija, Ispanija, Belgija ir kitos – ne­sukrapšto nė 2 proc., o štai Lenki­ja jau viršija 5 proc. lygį. Šiomis die­nomis ir Lietuva nusprendė D. Trum­pui pademonstruoti, kad ji ne iš kelmo spirta: Valstybės gynybos taryboje patvirtinta, jog 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet bus skirta 5–6 proc. BVP. Didžioji dalis investicijų atiteks numatomai iki 2030 m. sukurti divizijai. Kartu su Lietuvoje ketinama dislokuoti vokiečių divizija tai sudarys patikimesnę užkardą galimai Rusijos invazijai. 

Šis netikėtas sprendimas susilau­kė įvairių vertinimų – nuo kalbų apie įsiteikimą Vašingtonui iki rim­tesnių abejonių, iš kur tie pinigai bus paimti. Prezidentas Gitanas Nausėda užtikrino, jog šis finansavimas nebus siejamas su didinama mokesčių našta gyventojams. Vėlgi: pagyvensime – pamatysime...

D. Trumpo grįžimas į Baltuosius rūmus kelia ne tik daug abejonių, nerimo, bet ir vilčių. Pasaulis slenka į radikalizmą, vis labiau reiškiasi agresyvios karo, nesantaikos kurstymo jėgos. Gal joms sutramdyti iš tikrųjų reikia galingo „tvarkdario“?

Česlovas IŠKAUSKAS

Netoli Jucaičių, Mišučių kaime, UAB „Vyturys“ planuoja statyti 499,5 kW galios saulės elektrinių parką. Vingininkų kiaulių kompleksą valdanti bendrovė saulės šviesos energijos elektrinei pasirinko 9,1 ha laisvą komercinį sklypą, aplink kurį plyti žemės ūkio paskirties teritorijos.

„Šilalės artojo“ inform.

A. AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 6

Praėjęs šeštadienis vienam mūsų rajono gyventojui buvo nesėkminga diena. Vyras mašinos bagažinėje vežėsi per 400 pakelius kontrabandinių cigarečių, o jo kelionę nutraukė policijos pareigūnai.

Tauragės AVPK inform. ir nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 6

Lietuvos kultūriniame gyvenime – prasminga iniciatyva senjorams: aktorė Virginija Kuklytė, jau daugelį metų garsėjanti savo teatro edukacijomis jaunimui, šįkart dėmesį skyrė vyresnio amžiaus žmonėms. Nauja jos prog­rama „Akyse – gyvenimas“ siekia mažinti senjorų socialinę atskirtį ir gerinti jų emocinę sveikatą, įtraukiant juos į kūrybines veiklas. Kartu su kolegomis aktoriais Luku Auksoraičiu ir sertifikuotu socialiniu klounu Šarūnu Gedvilu, Virginija įgyvendino unikalią interaktyvią programą, sulaukusią teigiamų atsiliepimų iš dalyvių bei jų artimųjų.

Kūrybinės dirbtuvės su emociniu poveikiu

„Akyse – gyvenimas“ yra foto – teat­ro žanro eksperimentas, jungiantis teatrą ir fotografiją. Aktoriai ne tik patys vaidina, bet ir skatina vyresnio amžiaus žmones tapti pasirodymų dalyviais. Programos metu vyksta fotosesijos, kurių rezultatas – unikalūs senjorų portretai – tampa programos išliekamąja vertybe.

„Programos esmė – sukurti erdvę, kurioje senjorai ne tik stebėtų kultūrinius renginius, bet ir patys juose aktyviai dalyvautų. Kūrybinis procesas padeda jiems atsiverti, dalintis prisiminimais ir jaustis svarbiais“, – sako V. Kuklytė. 

Ji pabrėžia, kad ši programa gimė analizuojant pasaulines praktikas, kuriose menas naudojamas emocinei sveikatai stiprinti, ir pritaikant jas Lietuvos regio­nų realijoms. Meninės veiklos įgyvendinamos naudojantis Lietuvos kultūros tarybos individualia stipendija. 

Bendruomenės įvertinimas

Šilalės rajone dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja kvėdarniškė Olga Jankauskienė taip pat dalyvavo programos veiklose ir matė, kaip jos paveikė senjorus.

„Su programa aplankius senjorus, jų nuotaikos labai pagerėjo, jie džiaugėsi, kad galėjo dalyvauti veiklose, bendrauti ir dalintis patirtimi. Pastebėjau, kaip žibėjo žmonių akys, jie tapo energingesni. Tai programos poveikis, kuris tikrai prisideda prie emocinės sveikatos gerinimo“, – neabejoja Olga.

Jos teigimu, tokios iniciatyvos yra gyvybiškai svarbios regionų gyventojams, kuriems kultūrinė veikla dažnai tampa nepasiekiama dėl socialinių ar finansinių aplinkybių. Programa leidžia senjorams patirti kūrybos džiaugsmą ir pasijusti svarbiais bendruomenės nariais.

Aktorių komanda susitiko ir bend­ra­vo su Lembo, Grimzdų, Gval­­dų kaimų ir Kvėdarnos gyventojais.

Socialinė ir emocinė vertė

Pasak V. Kuklytės, šia programa taip pat stengiamasi parodyti, jog kultūra gali būti mobili ir pasiekti net atokiausias gyvenvietes.

„Menas – tai ne tik estetinis, bet ir socialinis įrankis, galintis prisidėti prie žmonių gerovės. Pasirodymų metu vyksta emocinis gydymas: senjorai pasineria į kūrybą, pamiršta kasdienius rūpesčius, o gera emocinė būsena padeda pristabdyti ligas“, – sako aktorė.

V. Kuklytės programa „Akyse – gyvenimas“ – tai daugiau nei meninis projektas. Tai žingsnis stipresnės ir vieningesnės visuomenės link, kurioje kiek­vienas žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenamosios vietos, gali jaustis svarbus. Aktorė ir jos komanda įrodė, jog kultūra ne tik praturtina gyvenimą, bet ir padeda jį pagerinti.

Grįžimas į gimtinę su tikslu kurti – ypatinga patirtis

Iš Kvėdarnos krašto kilęs aktorius Š. Gedvilas neslepia, kad dalyvavimas projekte „Akyse – gyvenimas“ jam tapo ne tik profesiniu, bet ir asmeniniu iššūkiu. Dirbdamas su senjorais savo gimtinėje, jis jautė ypatingą ryšį su žmonėmis, jų istorijomis bei aplinka, kurioje pats užaugo.

„Grįžti į savo kraštą ne kaip svečiui, o kaip žmogui, galinčiam kažką duoti bendruomenei, yra labai prasminga. Tai ne tik darbas – tai jausmas, jog tavo kūryba gali prisidėti prie kitų žmonių gerovės ir emocinio atsigavimo. Matyti, kaip senjorų akys įsižiebia, kaip jie pasakoja savo istorijas ar tiesiog nusišypso, yra neįkainojama patirtis“, – tikina Šarūnas.

Pasak aktoriaus, dirbti su senjorais yra itin jautru, nes reikia ne tik meninių įgūdžių, bet ir supratimo, kaip užmegzti tikrą, nuoširdų ryšį.

„Jų nuoširdumas bei išgyvenimų gilumas moko mus, jaunus menininkus, kantrybės ir pagarbos. Būtent jie yra gyvenimo ekspertai, kurių patirtis ne­įkainojama. Todėl šis projektas buvo ir mano paties emocinis bei kūrybinis augimas,“ – pripažįsta Šarūnas.

Jis priduria, kad ši programa leido atrasti dar vieną svarbų aspektą – menas gali būti ne tik estetinis, bet ir terapinis įrankis, jungiantis žmones. 

„Man svarbu, kad šis projektas įkvėptų ir kitus menininkus grįžti į savo kraštus, kurti ir dalintis tuo, ką turime geriausio. Tai mūsų šaknys, mūsų žmonės, kuriems esame skolingi už tai, kad šiandien esame tokie, kokie esame“, – mintimis dalijasi Š. Gedvilas. 

Šis nuoširdus ir prasmingas aktoriaus atsiliepimas dar labiau paryškina projekto vertę ir jo ypatingą ryšį su bend­ruomene.

„Minties teatro“ inform. 

V. KUKLYTĖS nuotr.

Galima drąsiai teigti, kad Šilalėje galimybės įsijungti į kultūrinį gyvenimą, tampant ne tik žiūrovu, bet ir akty­viu dalyviu tikrai yra didelės, o kitų panašaus dydžio ra­jo­nų gyventojai į mus netgi žvelgia su baltu pavydu ir sa­ko, kad, palyginti su gyventojų skaičiumi, aktyvumo ši­la­liš­­kiams užtenka. Dar labiau maloniai stebina jaunimo, vai­kų susidomėjimas senosiomis tautos tradicijomis ir et­no­grafija. Matydama tokį entuziaz­mą, šilališkė Jovita Ve­­­ličkaitė sumanė jaunimą įtraukti ir į teatro sūkurį – Ši­la­lė­je buriama vaikų dramos studija.

Jovita, baigusi Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnaziją, studijavo režisūrą, bet po studijų nebenorėjo užsilikti didmiestyje.

„Dar mokydamasi gimnazijoje buvau gera skaitovė, dalyvaudavau konkursuose ir nuo mokyklos suolo svajojau apie lietuvių kalbos studijas. Bet ir tada, ir dabar nenorėjau gyventi nei Kaune, nei Vilniuje. O Klaipėdoje lietuvių kalbos filologijos studijų nebuvo, teko rinktis jungtinį variantą su scenos režisieriaus profesija. Tačiau studijuodama Klaipėdos universitete supratau, jog man labai patinka būti scenoje“, – prisipažįsta Jovita.

Studijuodama ji susipažino su gerai žinomu aktoriumi Vytautu Rumšu vyresniuoju, kuris suteikė daug praktinių žinių apie teatrą, vaidybą. Iki šiol šilališkė mena ir puikias pamokas, gautas iš Virginijos Kochanskytės, mokiusios scenos kalbos, taip pat šviesios atminties režisūros pedagogo Gedimino Šimkaus bei teatrologės Jūratės Grigaitienės praktines paskaitas. Būtent pastarosios dėstytojos patirtis, anot Jovitos, tapo neįkainojamu varik­liu, leidžiančiu įtraukti į sceną jaunus žmones.

„Gyvendama Klaipėdoje susipažinau su iš Šilalės kilusiu savo gyvenimo draugu. Aš visada norėjau grįžti į gimtinę ir jį prikalbinau: dabar jau auginame du vaikus, įsigijome čia butą, turime darbus. Kai gimė mintis kraustytis iš uostamiesčio į Šilalę, ėmiau ieškoti darbo ne tik čia, o ir aplinkiniuose rajonuose. Kadangi niekur neradau vaikų ar jaunimo teatro studijos, kilo mintis pačiai imtis tokios iniciatyvos ir ją įkurti. Tuo pačiu visada žavėjausi lietuvių tautos tradicijomis, papročiais. Taip įsidarbinau Šilalės kultūros centre, esu scenos režisierė etninei kultūrai – norėjau šiuos du man svarbius dalykus apjungti“, – sako J. Veličkaitė.

Režisierė juokiasi nenumananti, iš kurios – tėčio ar mamos pusės galėjo paveldėti meilę scenai. Tėvai ir patys jos ne kartą to klausę, o Jovita neabejoja, kad tas pasirinkimas pats ją surado. Jau įsidarbinus Šilalės kultūros centre, ją susirado renginių ir televizijos laidų vedėja, folkloro dainininkė ir atlikėja, etnomuzikologė,  akademinio žemaičių jaunimo aktyvistė Loreta Sungailienė – ji ragina Jovitą kurti Šilalės krašto nematerialių kultūros vertybių registrą. Tam ketinama į pagalbą pasitelkti kaimo bendruomenes – vietos gyventojai žino kur kas daugiau, nei turi galimybių papasakoti, o perduoti tas žinias būtina, antraip jos išnyks, nukeliaus užmarštin. Ir tai yra ne vien tik pasakojimai, dainos ar mįslės, o ir papročiai, tradicijos, kurios po truputį pasimiršta. Pavyzdžiui, šiuo metu į minėtą sąvadą jau įrašytos dvi mūsų krašto tradicijos – kopūstmušis (senasis tradicinis kopūstų rauginimas statinėse) ir mojavinės (gegužinės) maldos prie senųjų kaimo koplyčių, lauko kryžių. 

„Senųjų tradicijų žinovai dažniausiai jau yra garbaus amžiaus, sulaukę 80-mečio ir vyresni. Bet jų atmintyje dar išlikę atsiminimai yra vertybės, kurias būtina aprašyti, išsaugoti ir perduoti augančiai kartai“, – ragina nepamiršti savo ištakų ir branginti šeimos bei tautos tradicijas pašnekovė.

Šilalėje ji pradėjo dirbti 2020-aisiais, iškart ėmėsi rinkti ir vaikų dramos studiją, bet netrukus sužinojo, kad po širdimi nešioja naują gyvybę, tad darbo planus teko atidėti ateičiai. Ūgtelėjus atžaloms, Jovita nuo šių metų sugrįžo į tas pačias pareigas ir kibo į darbus, kuriuos buvo pradėjusi.

„Turiu praktikos su įvairaus amžiaus vaikais, todėl noriu į studiją surinkti 10–14 metų (4–8 klasių) šilališkius. Tokio amžiaus vaikai jau geba suprasti vaidybos meno pradžiamokslį, bet tuo pačiu jiems dar toli iki mokyklos baigimo, vadinasi, mes dar turėsime keletą metų rimtam darbui. Kol kas dramos studijoje panoro dalyvauti tik penki šilališkiai, todėl registraciją pratęsime – reikia, kad susirinktų bent 10–15 jaunuolių grupė, su kuriais galėsime pradėti mokytis vaidinti“, – apie pirmuosius vaikų dramos studijos organizavimo žingsnius pasakoja režisierė.

Jovita akcentuoja, kad veikla dramos studijoje prasidės nuo mažų dalykų, treniruočių, kurių metu vaikai mokysis pagerinti atmintį, susipažins su scenos kalba ir kt. 

„Kol nematau vaikų, su kuriais reikės dirbti, kalbėti apie tolimesnes veiklas yra sudėtinga. Turiu su kiekvienu jų susipažinti, pabendrauti, tada ir bus galima dėlioti planus. Auganti karta yra mūsų tautos ateitis, kuriai būtina įskiepyti vertybes jau dabar, vaikams labai svarbu žinoti, kad scenoje vyksta stebuklai ir tik joje galima pasiversti bet kuo: drakonu ar princese. Ir tie stebuklai išties vyksta: esu dirbusi su jaunuoju aktoriumi, kuris iš pradžių buvo labai tylus, uždaras ir atrodė, jog iš jo scenoje neverta nieko tikėtis. Bet po kurio laikas viskas pasikeitė – išėjęs į sceną, vaikas tapdavo neatpažįstamu ir buvo pats šauniausias grupėje. Tad ir vaikams, ir jų tėvams visada sakau: nieko nespręskite iš anksto, jeigu tik yra noras būti scenoje, skaityti eiles, ateikite į vaikų dramos studiją. Nebandžius nesužinosi, ar pasirinkimas teisingas. O bandyti verta dar ir todėl, kad šie užsiėmimai yra nemokami“, – ragina veikti scenos režisierė J. Veličkaitė.

Dviejų vaikų mama juokiasi, jog jau ir iš patirties žino, kad vaikai yra aktoriai iš prigimties, tereikia tiesiog palaikyti jų artistiškumą. O ir įvaldytas kalbėjimo menas, vaikystėje nugalėta scenos baimė gali būti didžiulė paspirtis ateityje, renkantis profesiją.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos ikimokyklinės ugdy­mo grupės „Streamukai“ ugdytiniai bei mokytojos Sandra Vai­čiulytė ir Simona Joni­kie­nė, kartu su atstovais iš Turkijos, Ru­munijos, Graikijos, Lenkijos, Bulga­rijos, Italijos dalyvauja „eTwin­ning“ programos tarptautiniame projekte ,,Pasaulis vai­ko akimis“ („The universe through my child‘s eyes“). 

Šiuo projektu siekiama tyrinėti pasaulio turtingumą, įvairovę, mies­tus, šalis ir žemynus. Nagrinė­dami kiekvieno regio­no kultūrines, istorines ir geografines ypatybes, dalyviai supras globalias sąveikas ir ryšius. Projektu siekiama skatinti dalijimąsi žiniomis ir ugdyti empatiją bei supratimą tarp skirtingų kultūrų. 

Pirmasis vaikų susitikimas – susipažinimas vyko nuotoliniu būdu. Jo metu mažieji mokinukai susipažino vieni su kitais, padainavo „Streamukų“ pasisveikinimą. Vėliau vyko nuotolinis mokytojų susitikimas, kurio metu buvo aptarti tolimesni projekto etapai. Pristatydami Pajūrio miestelį ir Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnaziją, kitų šalių dalyviams parodėme gražiausias vietas skirtingais metų laikais, pasidalinome, kuo turtinga ir patraukli yra mūsų gimnazija. 

Beje, projekte dalyvaujančios mokytojos ir tėveliai pildė anketas, kuriomis siekiama sužinoti visų požiūrį į projektą. Dalinamės internetinėmis nuorodomis, susijusio­mis su projektu: prisistaty­mo vaiz­dine medžiaga ir dėlionėmis apie Pajūrį (https://www.youtube.com/watch?v=6PFw5ZYQhyI; https://www.jigsawplanet.com/?rc=play&pid=01d85af37314https://wordwall.net/play/83655/892/714) taip pat mus galima rasti instagrame (https://www.instagram.com/theuniversethroughmychildseyes?igsh=MXVrbTJ5bGdjMjR2aw==).

Simona JONIKIENĖ, 

Sandra VAIČIULYTĖ, 

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos ikimokyklinio ugdymo mokytojos

AUTORIŲ nuotr.

Tauragės apylinkės teisme surengtas regiono žiniasklaidos atstovų susitikimas su Tauragės apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja­ ir kitais institucijos atstovais. Pristatyta nuo šių metų sausio 1 d. įsi­galiojusi apylinkių teismų reforma, aptarti su ja susiję pokyčiai bei teismo finansinė padėtis, kuri nekinta ne vienerius metus.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 6

Kultūros renginių ir ini­ciatyvų ga­na gausu – štai Šilalėje dar kartą pasirodys „Linksmoji našlė“, Vilniuje vyksta trumpųjų filmų festi­valis, Klaipėdoje prasidėjo M. K. Čiurlionio gimimo 150-osioms me­ti­nėms skirtas projektas. Pra­ėju­sią savaitę paskelbta, jog Vilniaus knygų mugėje šiemet laukia­ma ypatingos viešnios – Nobelio pre­mijos laureatės Sviatlanos Alek­sijevič. 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teat­ras metų pradžios koncerte, pažymint Klaipėdos sukilimo kulminaciją – 1923 m.

sausio 15-ąją įvykusį prancūzų prefektūros šturmą, šiemet įprasmino ir kitą ypatingą progą. Simfoninės muzikos koncertu „Sudėsiu savo simfoniją iš miško ošimo“ teatras pradėjo visus metus truksiantį projektą „Hommage à Čiurlionis“, skirtą dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio gimimo 150-osioms metinėms paminėti. Šiai sukakčiai skirta daugybė renginių visoje šalyje ir už jos ribų, bus mėginama keliauti piligriminiais maršrutais į jo gyventas ir lankytas vietas ir kt.

Baigiasi 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis. Sausio 15–21 d. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių kino salėse, internetinėje kino platformoje LRT „Epika” kino mylėtojai stebėjo virš šimto drąsių, spalvingų ir jaudinančių filmų. Praėjusių metų birželį festivalį organizuojanti agentūra „Lithuanian Shorts“ pelnė „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą, o rudenį pasiekė žinia, kad JAV Kino meno ir mokslo akademija suteikė Vilniaus trumpųjų filmų festivaliui „Oska­rų“ apdovanojimų kvalifikaciją. Šiemet festivalio repertuare buvo 20 pagal temas ir žanrus suskirstytų programų, taip pat daugybė susitikimų su kino kū­rėjais, diskusijų, filmų pristatymų ir šventiško šurmulio po seansų. 

Pranešta, jog į Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja S. Aleksijevič, baltarusių rašytoja, žurnalistė, scenaristė, kuriai 2015 m. buvo įteikta Nobelio literatūros premija. Tarp garsiausių rašytojos kūrinių – dokumentinės prozos knygos „Karo veidas nemoteriškas“, „Cinko berniukai“ bei „Černobylio malda“. Savo kūriniuose S. Aleksijevič atskleidė paprastų žmonių vaidmenį, likimus Afganistano kare, likviduojant avariją Černobylio atominėje elekt­rinėje, jos knygos išverstos į daugiau nei 50 kalbų. Vilniaus knygų mugė bus organizuojama jau 25 kartą, šiemet ji vyks vasario 27–kovo 2 d.

Pradedama registracija į 24-ąjį nacio­nalinį fotografijos konkursą „Lietuvos spaudos fotografija 2025“. Pagrindinis konkurso tikslas jau beveik ketvirtį amžiaus išlieka tas pats – skatinti žiniasklaidos fotografų kūrybiškumą, unikalių rakursų bei perspektyvų paiešką, fiksuojant svarbiausius Lietuvos įvykius ir procesus. Konkursas ir jo kulminacija – paroda – suteikia galimybę žiniasklaidos fotografams ir fotografuojantiems žurnalistams apžvelgti bei įvertinti savo metų darbus, pristatyti juos kolegoms ir plačiajai visuomenei, parodyti geriausius, įsimintiniausius kadrus. Registracija į konkursą vyksta iki vasario 7 d. 

Kotryna PETRAITYTĖ