Ar gali būti, kad Šilalės keliuose maža vietos? Pasi­ro­do, gali. Kai trūksta kultūros, kai kurie vairuotojai nesibodi, atidarę automobilio langą, net aprėkti va­žiuo­jančiuosius dviračiu. Ir nesuprasi, kas neįtiko tokiam nervingam vairuotojui: ar dviratis per lėtai riedėjo, ar kelias pasirodė per siauras... Kita vertus, tai tik įrodo, jog dviračių takų, kurie pagelbėtų kiekvienam jaustis saugiai, Šilalėje itin trūksta.

Į „Šilalės artojo“ redakciją kreipėsi dažnai dviračiu važinėjanti Danutė S. Ji sako sunkokai vaikštanti, todėl ši transporto priemonė gerokai pa­lengvina jai gy­venimą. Deja, moteris apgailestauja, jog dalis vairuotojų daž­nai elgiasi lyg vienvaldžiai gat­vių šeimininkai.

„Miesto šaligat­viai, tiesa, ne visur, yra pakankamai platūs, tad būtų galima „nupiešti“ dviračių takų ribas. Nes, važiuojant gatve, jau kelis kartus vos nepartrenkė auto­mobilis. Būna, kad ir aprėkia, jog neva mes trukdome eismui. Ir niekam nesvarbu, kad vilki iš tolo matomą liemenę, kad dviratis turi visus žibintus bei pan. Pastebėjau, jog nei vairuotojai, nei pėstieji dviratininkų nemėgsta. Todėl jei būtų specialus ženk­linimas, turėtume savo „teritoriją“, niekam netrukdytume“, – mano Danutė S.

Kokia mūsų mieste situacija dėl dviratininkų ir kaip vertina automobilininkų vaira­vimo kultūrą, pasiteiravo­me Šilalės policijos komisa­riato viršininko Audriaus Lu­ko­šiaus. Šis patikino, jog kul­tūros galėtų pasimokyti tiek dviratininkai, tiek ir automobilių vairuotojai.

„Šilalės centre nė­ra dviračių takų – tegalime džiaugtis vos vienu, besidriekiančiu miesto pakraščiu Ši­lo g., Nevočių link. Pagal šiuo metu galiojančias kelių eismo taisykles, dviratininkas ga­li važiuoti gat­ve (kuo arčiau dešinio kelkraščio), taip pat – šaligat­viu, bet neturi trukdyti pėstiesiems. Ho­ri­zontaliojo ženk­linimo čia nereikia.

O vairavimo kultūros, manau, truputėlį daugiau reikėtų ir automobilių vairuotojams. Būtina nepamiršti, jog vieną dieną sėdintis už automobilio vairo gali tapti dviratininku. Ir atvirkščiai.

Tačiau jeigu buvote aprėktas, visada galite kreiptis į policiją. Aišku, tokiu atveju būtina įsidėmėti automobilio valstybinį numerį ir suteikti kitos išsamesnės informacijos, kad pareigūnai galėtų nustatyti nekultūringą vairuotoją“, – teigė Šilalės policijos komisariato vadovas.

Jis priminė, jog dviračių vairuotojai yra pilnateisiai eismo dalyviai, tačiau privalo laikytis kelių eismo taisyklių. Juo labiau, kad vasarą polici­ja žada rengti specialius reidus, kurių metu labiausiai bus akcentuojamas tinkamas dviratininkų važiuojamosios kelio dalies kirtimas pėsčiųjų perėjose. Taisykles pažeidžiantys  (nuo dviračio nenulipantys ir per pėsčiųjų perėją važiuojantys) dvi­ratininkai turėtų prisimin­ti, jog už tokį pažeidimą Ad­ministracinių nusižengimų ko­deksas numato pinigines baudas.

Nenulipus nuo dviračio, kelią kirsti leidžiama tik specialiai paženklintose dviratininkams skirtose perėjose.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet (iki birželio mėn.) šalies keliuose ir miestų gatvėse užfiksuoti 76 dviratininkų susidūrimai su automobiliais. 4 iš jų pasibaigė dviratininkų mirtimi, 92 dviratininkai bei 2 dviračių keleiviai buvo sužeisti. Pernai šalies keliuose iš viso žuvo 17 dviratininkų, 230 buvo sužaloti.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalės rajono apylinkės teisme išnagrinėta byla, kur autorines teises ginanti Asociacija LATGA kaltina „Melioratorių šventės“ or­ga­nizatorius neteisėtai at­likus muzikos kūrinius - nesumokėta už autorines teises. Šven­tę organizuojanti įmonė „Kvėdarsta“, LATGA tei­gi­mu, liko sko­linga 2803,52 euro auto­rinio atlyginimo. Gin­čas iš­spręstas taikos sutartimi.

Į teismą Asociacija LATGA (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacija) kreipėsi po to, kai už 2014 ir 2015 metais vykusios „Melioratorių šventės“ metu skambėjusią muziką taip ir nebuvo atsiskaityta. Asociacija teismui tvirtino, kad renginį organizavusi įmonė „Kvėdarsta“ liko skolinga ne tik 2803,52 Eur autorinio atlyginimo, bet ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tačiau vos spėjus imtis bylos nagrinėjimo, birželio pradžioje gauti abiejų bylos šalių prašymai nutraukti civilinę bylą bei patvirtinti taikos sutartį. Šia sutartimi UAB „Kvėdarsta“, įvertinusi aplinkybę, jog kūriniai „Melioratorių šventė-2014“ ir „Melioratorių šventė-2015“ renginiuose buvo naudojami nepasirašius su Asociacija LATGA licencinių sutarčių, sutiko sumokėti ieškovei 20 proc. didesnį autorinį atlyginimą, lyginant su tuo, kuris būtų buvęs mokamas teisėtai naudojus kūrinius. Paskaičiavus pagal galiojantį tarifą, jau tradicinės šventės organizatorė turės sumokėti 1682,11 Eur autorinio atlyginimo. Taip pat sutartyje nurodyta, jog atsakovė padengs asociacijos bylinėjimosi išlaidas, kurios siekia 442,07 Eur.

Teismas nusprendė patenkinti šalių prašymą nutraukti bylinėjimosi procesą, jį užbaigiant taikos sutartimi. Iš viso, pagal taikos sutartį, UAB „Kvėdarsta“ Asociacijai LATGA turės pervesti 2124,18 Eur.

Morta MIKUTYTĖ

Kai „Šilalės artojuje“ paskelbiame Tauragės apskrities vyriausio­jo policijos komisariato suvestines apie telefoninių sukčių aferas, sulaukiame ne vieno skam­bučio. Žmonės pasakoja, kaip prisiskambinusieji pra­neša apie neva į eismo įvykį ar kitokią bėdą patekusį giminaitį ir reikalauja pinigų – atseit taip problema bū­sianti išspręsta.

Apie telefoninių sukčių siau­tėjimą papasakojo ir upyniškis Alfonsas Bagdonas.

„Aštuoniasdešimtmetei senutei aferistai pranešė, jog kažkas iš jos šeimos narių neva sukėlė avariją. O kad išvengtų baudžiamosios bylos, reikią 3000 eurų. Močiutė išsigando - turinti tik 2 tūkstančius. „Tvarkytojai“ sutiko: užteks ir tiek. Išsiteiravo, kur senolė gyvena, liepė laukti prie namų su pinigais, jie atvažiuosiantys.

Gatvėje ją ir sutiko iš darbo grįžtanti mano žmona, kuriai močiutė viską papasakojo. Kai sukčiai dar kartą jai paskambino, atsiliepė mano žmona ir pagrasino perduosianti policijai. Pokalbis tuoj pat nutrūko... Taip sėk­mingo atsitiktinumo dėka senolės santaupos buvo išgelbėtos.

Manau, reikia kuo dažniau žmonėms, ypač senesniems, priminti, jog neskubėtų vykdyti neaiškių reikalavimų bei nu­rodymų. Derėtų tuoj pat nutraukti pokalbį ir kreiptis į sūnų, dukrą ar kitą šeimos narį arba į patikimą kaimyną ir klausti patarimo“, - įsitikinęs upyniškis.

Eugenija BUDRIENĖ

Ar įmanoma, automobiliu partrenkus šaligatviu dviračiu važiuojantį vaiką, sausam išlipti iš balos? Pasirodo, taip. Būtent tokia sėkmė nusišypsojo birželio 14-ąją eismo įvykį pagrindinėje Šilalės gatvėje sukėlusiai savivaldybės tarybos narei Genovaitei Damulienei. Nors „darbietė“ pažeidė net du kelių eismo taisyklių punktus, dabar ji visiems aiškina, jog dėl avarijos esą kaltas į jos automobilį atsimušęs dviratininkas.

Direktorius supranta geriau už gydytoją? 

Apie tai, kad automobiliu „Kia Optima“ išvažiuodama į Jono Basanavičiaus gatvę birželio 14-ąją G. Damulienė nepraleido dviračiu važiavusio paauglio ir jį nutrenkė, visuomenė nesužinojo. Šilalės policijos komisariato suvestinėse apie šį įvykį nebuvo net užuominos, nors rinkėjai turi teisę žinoti, kokias nelaimes sukelia jų įgaliojimus turintys vieši asmenys.

Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai ir Greitosios medicinos pagalbos stoties medikai. Vaikas skundėsi peties ir rankos skausmais, todėl buvo nuvežtas į ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Nors nukentėjęs dviratininkas yra nepilnametis, pareigūnai jo tėvams apie įvykį nepranešė.

„Sūnus pats mums paskambino iš ligoninės ir paprašė atvažiuoti. Žinoma, kad išsigandome. Nuvykę nesusigaudėme, kas darosi. Budėjęs chirurgas sėdėjo pasirėmęs prie stalo, o sūnaus ranką apžiūrinėjo ir aiškino, kad ji nelūžusi, ligoninės direktorius Antanas Damulis. Stebėjomės, jog jis žino geriau už gydytoją. Buvo labai nemalonu, bet nesame tokie akiplėšos, kad šoktume į akis. Be to, tada dar nė nežinojome, kas atsitiko ir kas dėl įvykio kaltas“, - „Šilalės artojui“ sakė nukentėjusio vaiko tėvai.

Kitą dieną nusivežę sūnų pas Klaipėdos medikus, šilališkiai išgirdo, jog nežymūs sumušimai gali išsivystyti į rimtą traumą – tik po kurio laiko paaiškės, ar netrūkęs raumuo ir neplyšusi sausgyslė.

„Sūnui ranką vis dar skauda, bet laukiame – gal praeis“, - vylėsi paauglio tėvas.

Vairuotoja net neatsiprašė 

Nelaimė šešiolikmečiui sutrukdė įgyvendinti ilgai puoselėtus planus. Lietuvos jaunių bėgimo rinktinės narys tą savaitgalį turėjo dalyvauti varžybose, kurios galėjo nulemti jo vietą Lietuvos jaunimo rinktinėje. Deja, geriausio Žemaitijos bėgiko medikai į lemiamas varžybas  neišlei­do.

„Niekais nuėjo visų metų darbas, visos pastangos ir viltys. Maža pasakyti, kad sūnaus nuotaika bloga, dabar ji tragiška. Tačiau labiausiai mus žeidžia tarybos narės poelgis. G. Damulienė ne tik kad neatsiprašė, akių neparodė, bet dar visiems pasakoja, jog dviratininkas pats kaltas – neva užšoko ant jos automobilio. Tokią netiesą sunku pateisinti“, - sakė per stebuklą didelės nelaimės išvengęs šilališkis.

Šešiolikmečio tėvui avariją mačiusi moteris esą tvirtino, kad po eismo įvykio G. Damulienė ar kažkas iš jos artimųjų (nors dar buvo nesibaigusi darbo diena, įvykio liudininkai pastebėję, jog į Jono Basanavičiaus gatvę akimirksniu prisistatė ir A. Damulis), dar iki atvykstant policijos pareigūnams, patraukė nublokštą dviratį – gali būti, kad taip stengtasi išvengti bausmės.

Nukentėjusio vaiko tėvo nuomone, galbūt viešumas pa­reigūnus galėtų paskatinti atidžiau įvertinti politikės atsakomybę.

Pareigūnai komentuoti nenorėjo

Antradienį Šilalės policijos komisariato viršininkas buvo išvykęs, o jo pavaldiniai su savivaldybės tarybos nare susijusio įvykio komentuoti akivaizdžiai nenorėjo: siūlė palaukti arba skambinti į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (AVPK).

Išgirdęs, kokia problema, Tauragės AVPK viršininko pavaduotojas Vygandas Mylimas net susijuokė: „Ką čia komentuoti? Iš kiemo išvažiuodama moteriškė barkštelėjo dvira­tį, pažeidė du kelių eismo tai­syk­lių straipsnius ir viskas. Padalinių vadovai atsakingi už savo darbą. Kai nėra viršininko, jie privalo teikti informaciją“.

V. Mylimo žiniomis, eismo įvykį tyrė Gintauto Vaičikausko vadovaujamas Šilalės policijos komisariato Veiklos skyrius. Tačiau „Šilalės artojui“ G. Vaičikauskas kažkodėl siūlė skambinti Reagavimo skyriaus viršininkui Zigmantui Grabauskui, o šis teigė pirmiausia turintis peržiūrėti bylą.

Visgi komentarą pavyko gauti. Pasirodo, V. Mylimas neklydo: tyrėjo Manto Stankevičiaus surašytą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą vizavo Veiklos skyriaus viršininkas G. Vaičikauskas. Redakcijai pareigūnas patvirtino, jog G. Damulienė, išvažiuodama į pagrindinę gat­vę, nepraleido šaligatviu važiavusio dviratininko. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Kia Optima“: įlenktas dešinės pusės sparnas ir va­riklio dangtis.

O vaikas, kas atsitiko jam?

„Damulienė paklausė, ar nieko nesužalojo, bet vis tiek buvo iškviesta greitoji, dviratininkas nuvežtas į ligoninę“, - paaiškino G. Vaičikauskas.

Ilgai nelaukdamas, birželio 19 d., Šilalės policijos komi­sariato Veiklos skyrius pri­ėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pasak G. Vaičikausko, ikiteisminis ty­rimas pradedamas, kai nukentėjusysis turi gydytis daugiau kaip dešimt dienų, o „čia buvo tik nežymus sveikatos sutrikdymas“. Nuspręsta G. Damulienę patraukti atsakomybėn dėl dviejų kelių eismo taisyklių punktų pažeidimo.

Nieko neatsitiko?

G. Vaičikauskas nesiryžo pa­sakyti, pagal kokius Administ­racinių nusižengimų kodekso (ANK) straipsnius G. Damulienei skirta bauda, motyvuodamas, jog nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dar neperžiūrėjo prokuroras. Paprašius patikslinti informaciją, padiktavo du Kodekso straipsnius: 415 str. 2 dalis ir 417 str. 8 dalis.

Taigi G. Damulienei protokolas surašytas už tai, kad: pirma – ji vairavo valstybinės techninės apžiūros neturintį automobilį, antra – pažeidė kelio ženklus. Už pirmąjį pažeidimą Kodeksas numato baudą nuo 30 iki 40 eurų, už antrąjį - įspėjimą arba baudą nuo 10 iki 12 Eur.

Net ir nežinant, kiek tiksliai palengvės savivaldybės tarybos narės piniginė, akivaizdu, jog automobiliu be valstybinės techninės apžiūros važiavusi, vaiką nutrenkusi „darbietė“ išsisuks kelių eurų bauda – tokia, kaip už važiavimą „po ženklu“.

O dviratininko partrenkimas, skausmo sukėlimas - negi tai ne pažeidimas? Iš pareigūnų paaiškinimų galima suprasti, kad nieko neatsitiko, nes „čia buvo tik nežymus sveikatos sutrikdymas“.

Tačiau ANK 423 str. nustato atsakomybę už nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusį kelių eismo taisyklių pažeidimą – šio straipsnio 2 d. numatyta bauda nuo 150 iki 300 Eur.

Jei jau susidūrimo metu buvo, kaip rašoma įvykio protokole, apgadintas „Kia Optima“ – „įlenktas dešinės pusės sparnas ir variklio dangtis“, tai galimai nukentėjo ne tik nuo dviračio nublokštas šešiolikmetis, bet ir jo transporto priemonė. G. Vaičikauskas apie tai nieko pasakyti negalėjo. Gal kaip tik dėl to, jog tas dviratis ir buvo patrauktas iš įvykio vietos?

Atsakyti į šiuos klausimus galėtų tik tyrimas, kurio pareigūnai, atrodytų, net nepradėjo. Kodėl? Galbūt dėl to, kad G. Damulienė yra įtakinga rajono tarybos valdančiosios daugumos narė?

Jaučiasi nekalta

„Šilalės artojo“ paprašyta pa­komentuoti, kas atsitiko bir­želio 14-osios pavakarę, G. Da­mulienė apsimetė nesuprantanti, apie ką kalbame.

„A, užvažiavo, nenutrenkiau aš jo. Išvažiuojant iš kiemo, jis važiavo šaligatviu. Atsitrenkė ir viskas“, - aiškino G. Damulienė.

Paklausus, kas kaltas dėl įvykio, politikė neaiškiai numykė: „Kiek žinau, kad jam ten kažkas. Nesidomėjau“.

Tai nekalta?

„Nu, kad ne. Nei policija... Turiu išvadas, kad nesu kalta“, - pareiškė.

Jei savivaldybės tarybos narė G. Damulienė pažeidė kelių eismo taisykles, nepraleisdama šaligatviu važiuojančio dviratininko, ir už tai yra nubausta, logiškai mąstant, dėl avarijos ji ir kalta. Tačiau pati politikė kitaip supranta kaltę. Regis, ji net jaučiasi įsižeidusi, jog kažkoks vaikis dviračiu „užšoko“ ant jos automobilio. Todėl ir pasidomėti, kaip jis po avarijos jaučiasi, net nesiruošia.

„Gerai gyvena, jau sekančią dieną plovė tėvui mašiną“, - „žino“ G. Damulienė.

Nelaimė gali atsitikti kiek­vienam, ir nė vienas nesame apsaugoti nuo tokių incidentų. Bet kai žmogus, užkopęs į valdžią, pradeda matyti tik save, kalbėti apie moralės dalykus nebėra jokios pras­mės...

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vos antradienį paskelbėme, kad savivaldybėje nėra nei mero, nei vicemero, trečiadienį išgaravo ir admi­nistracijos direktorius! Merui - atostogos Kijeve, vicemerui - laikinas nedarbingumas, administracijos direktorius su delegacija išbildėjo į Stavenhageno (Vokietija) miesto šventę.

Aukštuomenės kronikos skaitytojai jau žino, kad valdžių valdžią savaitės pradžioje siūlėsi perimti Alius Šakinis. Dabar, kai išvyko ir direktorius, jis galėtų perimti ir administracijos vadžias – baugu, jog vienai likusiai pavaduotojai ir už merą paskirtai tarybos narei gali būti sudėtinga susitvarkyti su visu ūkiu.

Kaip meras ir vicemeras, Alius kviečia nepanikuoti – valdžia grįš, todėl reikia laikytis rimties, o darbe galima ir panuobodžiauti iki nustatytos valandos. Kaip savo paties pavaldinys, jis pataria nieko labai neimti į galvą ir bent kelias dienas atsikvėpti. Ir pasinaudoti proga: kol savivaldybėje nėra aukščiausių vadovų, jų pavaldiniai gali leng­viau ir greičiau susitvarkyti visus neatidėliotinus reikalus: nusilakuoti nagus, nulėkti į kirpyklas, į krautuves, į kavines! Kai ką galima parsinešti ir į kabinetą. O jeigu koks Slidžius dar sykį paslystų, tai juk nebūtų, kas sudaro komisiją ir gaudosi po garažus!

Alius Šakinis primena, kad, esant ypatingai svarbiam reikalui, visi gali kreiptis ir į jį. Jis puikiausiai pakeis ir merą, ir vicemerą, ir administracijos direktorių, pažaisdamas kur nors vaikų darželyje futbolą, pakeldamas gražų tostą, sudarydamas gerą kompaniją.

Juk jam nesunku pagelbėti valdžios vyrams, kuriuos vienu metu užgriuvo šitiek reikalų. O kadangi dar yra ir džentelmenas, tai supranta, jog jau tikrai ne gležniems moterų pečiams pakelti tokią valdžios naštą...

Alius ŠAKINIS

Dauguma žino ir supranta, kad policijos pareigūnų darbas - ne iš lengvųjų. Ypač kai tenka atlaikyti neblaivių tvarkos pažeidėjų įžeidinėjimus ir keiksmus. Pavarčius teismų sprendimus, matyti, jog bene dažniausiai vartojami epitetai „mentas“, „gaidys“, „šuo“, paminėtina ir trijų pirštų kombinacija. Todėl temperamento netvar­dantys asmenys pagarbaus elgesio mokosi teismo sa­lėje. Kartais prisieina ir areštinėje pabuvoti.

Kovo 18 d., apie 3 val. nakties, policijos pareigūnams teko išklausyti daugybę nemalonių epitetų, kurių „kišenėje neieškojo“ V. M. Daugelio šių žodžių parašyti laikraštyje negalima etikos sumetimais. Teisme skiriant nuobaudą, lengvinančia aplinkybe laikyta tai, jog V. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau neblaivumas pripažintas sunkinančia aplinkybe, kuri turbūt ir nulėmė vyro veiksmus – galbūt blaivus taip nebūtų pasielgęs. V. M. turės sumokėti 100 eurų bau­dą.

Gegužės 9-osios pavakarę savivaldybės Vaiko teisių apsaugos specialistės bei policijos pareigūnai nuvyko į A. N. ir K. K. šeimą. Šio vizito priežastis išties skaudi – rajono savivaldybės bendruomenės Vaiko teisių apsaugos tarybos nutarimu reikėjo paimti vaikus iš šeimos. Agresyviai nusiteikęs vyras skyriaus darbuotojoms ėmė grasinti, šaukdamas: „Bus lavonų“. Kai pareigūnai paprašė A. N. apsiraminti, šis tik dar labiau įsisiautėjo, policininkus išvadino „šunimis“, grasino atleisiąs iš darbo. Bandant vyrą sutramdyti bei pasodinti į pareigūnų automobilį, teko panaudoti antrankius. Nors teisme A. N. savo nusižengimus pripažino ir dėl jų gailėjosi, teisinosi, jog susinervino dėl vaikų atėmimo, jam skirta 95 Eur bauda.

Gegužės 13-osios naktį, apie 2 val., pareigūnus „mentais“ ir „gaidžiais“ išvadino neblaivi V. K. Agresyviai nusiteikusiai moteriai surašytas protokolas. Žinoma, išsiblaiviusi savo veiksmus pripažino ir dėl jų krimtosi. Šilalės ra­jono apylinkės teismo nutarimu V. K. skirta 90 Eur bauda.

Čia – tik keletas iš pareigūnus pažeminusių asmenų, atsidūrusių teismo akiratyje. Šilalės rajono policijos komisariato viršininko Audriaus Lukošiaus teigimu, protokolų dėl pareigūnų įžeidinėjimo yra ir daugiau.

„Per šiuos metus Šilalės policijos komisariate surašyti 5 protokolai už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės bei orumo pažeminimą (statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 Eur). Keturiais atvejais pažeidėjai buvo neblaivūs, dvi - moterys. Dažniausiai pažeidėjai yra asocialūs asmenys.

Visais atvejais policijos pareigūnai elgiasi principingai, pradedama administracinė tei­sena. Taip bus ir ateityje. Dažniausiai surašius protokolą ir žmogų išblaivinus, jis supranta pasielgęs blogai ir panašių pažeidimų nebekartoja“, – teigė A. Lukošius.

Reikia žinoti, jog pareigūnų įžeidinėjimas esant neblaiviam, teisme laikomas sunkinančia aplinkybe, nes alkoholis daro blogą įtaką žmogaus elgsenai.

Morta MIKUTYTĖ

Struikų gatvėje, iškart už Šilalės autobusų stoties, prie­šais Policijos komisariatą, plyti netvarkyti plotai – tarsi būtų automobilių stovėjimo aikštelė. Nuo se­nų laikų ten šeštadieniais suvažiuoja prekeiviai su įvai­riausiais ga­miniais. Tačiau į redakciją paskambinusi pir­kėja pik­tinosi: kodėl maistu prekiaujama dulkėtoje ir netvarkingoje vietoje? Tačiau turgų valdančios įmonės atstovas problemos nesureikšmina.

Šilališkė Danutė tei­gė pasibaisėjusi netvarka turguje. Jos teigimu, prekiautojai yra priversti stoviniuoti dulkėse, nes automobiliai lekia pro šalį kaip automagistralėje.

„Tradiciškai į šį turgų šeštadieniais suvažiuoja prekybininkai. Žinoma, nebe tiek daug, kaip būdavo anksčiau, bet jų vis užsuka. Tačiau pažiūrėkite, kokia ten netvarka: aikštelė duobėta, pro prekeivius ir turgaus lankytojus važinėja automobiliai, kyla dulkės. Kur jos nusėda? Ogi ant maisto produktų! Ten būna prekiaujančiųjų pieno gaminiais – sviestu, sūriais ir kt. Tai kokie produktai parduodami, kai aplink šitiek dulkių?“ – stebėjosi skaitytoja.

Apie situaciją turguje pasiteiravome Šilalės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko Egidijaus Jakšto. Jis patikino neturįs duomenų, jog minimoje prekyvietėje būtų prekiaujama maisto gaminiais.

„Šeštadieninis turgus? Tokio Šilalėje nėra. Vyksta tik chaotiška bei galimai nelegali prekyba, tuo galėtų pasidomėti policijos pareigūnai. Su mūsų tarnyba savivaldybė privalo suderinti vietas, kur kas gali prekiauti maisto produktais. Tačiau mano žiniomis, toje vietoje yra tik automobilių stovėjimo aikštelė. Prie turgavietės esančius pastatus valdančius asmenis mes buvome išsikvietę. Jie patikino, kad prekeivių į savo teritoriją neįsileidžia. Ir kol kas neturime duomenų, jog toje vietoje būtų prekiaujama maistu. Visgi, jei prekybininkas turi reikalingą transportą su specialia įranga ir visus leidimus, tuomet gali vykdyti prekybą ir aikštelėse, prieš tai viską suderinęs su jos savininkais“, – sakė E. Jakštas.

Ar stebi, kas vyksta policijos pašonėje, paklausėme ir Šilalės komisariato viršininko Aud­riaus Lukošiaus. Jis pažadėjo, kad pareigūnai šeštadienį atkreips dėmesį į turgavietę ir pasidomės, ar teisėta prekyba joje vyksta. Tačiau po savaitgalio susisiekus su A. Lukošiumi, jis patikino, jog Struikų gatvėje esanti teritorija yra privati, ir visi ten prekiaujantys asmenys buvo gavę savininko leidimą. O dėl galimų pažeidimų prekiaujant maisto produktais, pareigūno teigimu, turėtų domėtis VMVT specialistai.

Privačią aikštelę, kurioje renkasi prekybininkai, valdo UAB „Algirtoma“. Jos akci­ninkas Romas (savo pavardės atskleisti jis nepanoro – aut. past.) paaiškino, kad iš prekybos vietų nuomos neuždirba tiek daug, jog svarstytų apie asfaltavimo dar­bus.

„Dulkių toje vietoje aš nesurinksiu, jų yra, ir tiek. Asfaltavimo darbų kainos - didžiulės. Trinkelėmis kloti visą aikštelę irgi brangu. Negana to, reikia mokėti nemenką metinį aikštelės mokestį. Pajamos iš prekybos vietos nuomos tikrai nėra tokios didelės, kad padengtų visas šitas išlaidas. Galų gale prekybininkai nėra skundęsi prekybos sąlygomis. Tie, kurie prekiauja maisto produktais, atvyksta savo specialiu transportu su įrengtomis vitrinomis“, – aiškino UAB „Algirtoma“ akcininkas.

Vos kelių nuolatinių prekeivių šeštadieniais sulaukiantys verslininkai neketina investuoti į aikštelės remonto darbus. O nuolat atvykstantys turgaus prekeiviai geresnių sąlygų reikalauti nė nedrįsta...

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Ar išgyvensime? Ar iškentėsime? Šita savaitė gali tap­ti sunkiausia mūsų gyvenime. Rajone turėtų skam­bė­ti visų bažnyčių varpai. Ištvėrėme visokias blokadas, atlaikėme „vagnorkes“, atrodė, nė euras mūsų nebe­pa­lauš. Bet kaip išgyvensime šitą savaitę?

Bene nežinote, kas atsitiko?

Mes netekome savo brangiosios valdžios. Štai, pažiūrėkime, kokia mūsų visų didžiai gerbiamo mero darbotvarkė skelbiama savivaldybės tinklalapyje:

Šilalės rajono savivaldybės mero Jono Gudausko darbotvarkė birželio 26 d. – birželio 30 d.

Birželio 26-30 d. - kasmetinės atostogos.

Aukštuomenės kronikos žiniomis, meras išvyko į Kijevą švęsti Joninių.

Bet juk yra užvadėlis Valdemaras Jasevičius!

Štai užvadėlio darbotvarkė:

Šilalės rajono savivaldybės mero pavaduotojo Valdemaro Jasevičiaus darbotvarkė birželio 26 d. – liepos 4 d.

Birželio 26 d. – liepos 4 d. - laikinas nedarbingumas dėl ligos.

Visą savaitę nei vado, nei užvadėlio, nei galvos, nei vicegalvos! Tiesa, mero vietą laikinai užimti lyg paskirta tarybos narė Kristina Damb­rauskienė...

Bet, suprasdama sunkią padėtį, į kurią pateko mūsų rajonas, Aukštuomenės kronika kviečia nepasiduoti panikai, laikytis rimties, įstatymų bei papročių, važiuoti dešine kelio puse, parduotuvėse susimokėti už prekes, atlikus reikalą, nuleisti unitazo dangtį. Kas turi sėti, tie tegu sėja, kas turi pjauti, tegu pjauna. O jeigu kam nors atsiras neatidėliotinas reikalas, tarkime, koks nors vaikų darželis surengs futbolo čempionatą, tai merą J. Gudauską puikiausiai galės pakeisti Alius Šakinis - jis irgi moka spardyti kamuolį, šokinėti per virvutę, jei iškyla būtinybė, gali pasakyti bet kokio ilgumo kalbą.

Jeigu kam nors prireiks vicemero, irgi kvieskite Alių Šakinį - jis žino tostų bet kuriai progai ir gali bet kam sudaryti linksmą kompaniją.

Alius ŠAKINIS

Turbūt kiekvienas žinome, kad šunų eks­krementus jų šeimininkai privalo su­rinkti. Deja, kai kuriems ši­la­liškiams są­mo­ningumo dar trūksta. Tad nenuostabu, jog nemažai žmonių piktinasi tokiu jų nevalyvumu.

Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambino Dariaus ir Gi­rėno gatvėje gyvenanti moteris. Ji skundėsi kaimynais iš gretimo namo.

„Moteris mūsų name laiko šunį. Jo į lauką niekas su pavadėliu nevedžioja, o palydi palaidą, palaukia prie durų, kol šis atlieka reikalus, ir pasikviečia vidun. Išmatų nesurenka. Ne kartą esame valę ir pačią laiptinę, nes šuo ten  pridergia, o šeimininkams tokie dalykai – nė motais. Buvo susirinkimas, sakėme tai moteriai, kad deramai prižiūrėtų savo augintinį, bet kur tau... Dargi patys išgirdome visokiausių žodžių... Skundėmės ir seniūnui, tačiau niekas nepasikeitė. Negana dergimo, šuo ir kandžiojasi, puldinėja vaikus. Ką mums daryti?“ – klausė moteris.

Nuvykę prie minėto namo, sutikome ir daugiau jo gyventojų. Šie pasakojo, kad šunų išmatos – nesibaigianti prob­lema, nes rytais keturkojus be pavadėlio esą paleidžia ir daugiau aplinkinių namų gyventojų. O tokiais atvejais šunų išmatos lieka ten, kur augintinis laksto. Kaip sakė žmonės, baisiausia būna po žiemos, kai ima tirpti sniegas – krūvelėmis nusėti visi dirvonai ir kiemai. Jų ir dabar buvo matyti pievutėje prie namo.

O gal nėra kur dėti surinktų ekskrementų? Bet Šilalės miesto seniūnas Alfonsas Pau­­likas informavo, jog tam bu­vo pastatytos keturios spe­cia­lios šiukšliadėžės. Tik prie Lo­­kystos upės vieną suniokojo chu­li­ga­nai.

„Įrengus jas, padėtis šiek tiek pagerėjo, bet iki tikrai geros dar toli. Kartais su policijos pareigūnais darome reidus. Tačiau vos pasirodome viename miesto gale, kitame apie patikrinimą jau žino. Pasiteiraujame šunis vedžiojančių žmonių, ar turi su savimi maišelį augintinio išmatoms. Žmogus atsako, kad turi, ir viskas. O kad galėtume nubausti, reikia kone iš paskos važiuoti ir stebėti, ar tikrai surinko... Vis dėlto nubaustų yra, tik negaliu tiksliai įvardinti kiek“, – pasakojo seniūnas.

Primename, jog Gy­­vūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyve­na­mo­sio­­se vietovėse taisyklėse aiškiai nurodomos gyvūno laikytojo pareigos. 7.3 punkte teigiama: „Gyvūnų laikytojas privalo užtikrinti, jog viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose (atviruose balkonuose, rūsiuose,

koridoriuose, laiptinėse ir kt.) gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Gy­vūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti ekskrementus ar ki­tus jo paliktus teršalus“.

Ne­silaikant šios taisyk­lės, au­gintinio šeimininkas gali bū­ti drausminamas įspėjimu arba nuo 20 iki 140 eurų siekiančia bauda. Už­fiksavus pakartotiną pažeidimą, ji gali išaugti nuo 140 iki 600 Eur.

Apmaudu, kad gėdą jaučiame, kai reikia surinkti „krūveles“, o ne jas palikdami. Juk turėtų būti atvirkščiai – gėda palikti pridergtą aplinką.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

UAB „Gedmina“ kitąmet švęs 20-ąją savo veiklos su­kaktį. Vidutiniškai per metus čia paruošiama apie 200 mirusiųjų šarvojimui, tačiau didžioji jų dalis yra šar­vojami parapijų arba bendruomenių salėse. Donatas Grigalis UAB „Gedmina“ vadovauja jau ketvirtus metus.

Ar „Gedmina“ dirba neskaidriai?

Prieš pusantrų metų viename iš rajono valdžios ataskaitinių susirinkimų Didkiemio seniūnijos gyventoja nusiskundė, kad dar 2014 metais už artimojo šarvojimo bei kitas suteiktas paslaugas ji gavo tik dalies pinigų įmokėjimą liudijantį dokumentą. Rajono savivaldybės administracija dėl galimai neskaidrios įmonės veiklos kreipėsi į Policijos komisariatą. Šį atvejį savivaldybės įmonės UAB „Gedmina“ direktorius D. Grigalis pakomentavo taip:

„Policijos tyrėjai paėmė trejų metų finansinius ir visus kitus įmonės veiklos dokumentus. Po beveik metus trukusio tyrimo savivaldybė gavo Policijos komisariato išvadą, kad jokių pažeidimų nenustatyta.

„Gedminoje“ visada išduodamas kasos aparato čekis. Klientui paprašius, prie mokėjimo dokumentų pateikiame ir sąskaitą-faktūrą, kurioje prekės bei paslaugos išvardinamos atskirai. Tai praverčia, kai teismo keliu sprendžiami įvairūs paveldėjimo klausimai, ir reikia pateikti laidojimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Arba neretai sąskaita reikalinga draudimo kompanijoms, kurios apmoka laidotuvių išlaidas.

Kartą teikėme paslaugas moteriai, kuri neteko vyro, liko trys mažamečiai vaikai. Kadangi pora dirbo užsienyje, darbovietė pažadėjo kompensuoti visas laidotuvių išlaidas. Tačiau mirusįjį moteris šarvojo ne „Gedminoje“, o vienoje iš rajono bendruomenių salių. Ir kai ji ten paprašė sąskaitos už paslaugas bei patarnavimus, sulaukė neigiamo atsakymo. Atvykusi į „Gedminą“, verkdama prašė, kad sąskaitą išrašytume mes, deja, to padaryti negalėjo­me“.

Anot direktoriaus, jei, pasi­naudojus įmonės paslaugomis, iškyla klausimų dėl jų kainos, apmokėjimo ar kitų dalykų, reikia kreiptis nedelsiant.

„Tuo pačiu noriu paaiškinti, jog Gedmina“ neteikia nešėjų, giedojimo bei puošimo gėlėmis paslaugų. Tačiau artimiesiems pageidaujant, galime pasiūlyti šias paslaugas teikiančių įmonių kontaktus arba  jas užsakyti. Atsiskaityti būtina paslaugų teikėjams“, - sako D. Grigalis.

Skaudžiausia tema – pinigai 

„Išanalizavus finansinius do­kumentus, reikia pripažinti, jog UAB „Gedmina“ daug metų dirbo nuostolingai. Tačiau paskutiniuosius trejus įmonės veikla duoda pelno. Tiesa, jis nėra labai didelis, vidutiniškai 3-5 tūkst. eurų, ir tai toli gražu nepadengia per daugelį metų susikaupusių skolų tiekėjams. Bet per šiuos trejus metus su tiekėjais už visas prekes bei paslaugas atsiskaityta 100 proc. Labai tikiuosi, kad ir šiuos pavyks baigti pelningai bei sumažinti skolas.

Pradėjęs dirbti „Gedmino­je“, iškėliau tikslą grąžinti įmo­nei finansinį stabilumą. Iš pra­džių teko peržiūrėti visas sutartis, kai kurias nutraukti arba derėtis dėl mažesnių kainų. Pavyzdžiui, sumažinę tiekiamos elektros energijos galią, atsisakėme elekt­ros priežiūros paslaugos, kuri įmonei kainavo nemažus pinigus. Ieškojome ir nuolat ieškome naujų tiekėjų, kurie pasiūlytų prekių įvairovę ir palankesnes kainas. Pavyzdžiui šiuo metu turime karstą, kuris kainuoja vos 65 Eur“, - sako „Gedminos“ vadovas.

Darbo užmokestis

Anot D. Grigalio, neretai pasigirsta komentarų, kad įmonėje didelės algos, ypač administracijos.

„Nei aš, nei vyr. buhalterė negauname net vidutinio šalies atlyginimo. Duobkasiams mokame už 0,75 etato nuo minimalios algos ir papildomai už kiekvieną iškastą duobę: vasarą - 6 Eur, žiemą - 10 Eur.  Be savo darbo, duobkasiai dar ir budi bei padeda vairuotojui, kai reikia įkelti ar iškelti palaikus. Tik po pusę etato turi sanitarai, kurių pareiga - atlikti sanitarinį mirusiojo palaikų paruošimą. Už kiekvieno kūno sutvarkymą papildomai mokama po 8 Eur. Tačiau reikia atsiminti, jog nuo priedų taip pat yra atskaičiuojami mokesčiai, tad į rankas darbuotojai gauna mažiau.

Kai kurie darbuotojai 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę nuolat yra budėjimo režime - tai paslaugų organizatorė ir vairuotojas. Tačiau dėl sunkios įmonės finansinės padėties už budėjimą papildomai jiems nemokama. Nepaisant to, jie yra pasirengę suteikti būtinas paslaugas bet kuriuo paros metu. Tad jei tik leistų finansinės galimybės, įvertinant darbo krūvį, sąlygas bei rizikos faktorius, darbuotojams pakelčiau algas“, - teigia UAB „Gedmina“ direktorius.

Pavojingos darbo sąlygos 

„Kai kuriuose rajono miesteliuose viešai reklamuoja­mos bendruomenių salių teikiamos mirusiojo rengimo bei šarvojimo paslaugos, nors tam reikalingas leidimas-higienos pasas. Tačiau noriu akcentuoti, jog tik viena „Gedmina“ rajone gali teikti mirusiojo aprengimo (paruošimo) paslaugą. Į ją įeina viso kūno maudymas, sausinimas, nagų kirpimas, apskutimas (vyrų), žaizdų, pragulų užtvarstymas, ištepimas specialiu skysčiu, veido kosmetinis paruošimas, galūnių atkūrimas, aprengimas ir įkėlimas į karstą.

Visos mirusiojo paruošimo procedūros yra fiziškai ir morališkai labai sunkios, beje, kartais ir tiesiogiai pavojingos sveikatai. Juk mirties liudijime nurodomas tiktai kodas. Vėliau gali paaiškėti, kad, pavyzdžiui, velionis sirgo atvira tuberkuliozės forma. Pasitaiko ir pradėjusių irti palaikų“, - darbo specifiką atskleidžia įmonės vadovas.

Kur pigiausia? 

D. Grigalis apgailestauja, jog žmonės dažnai pasiduo­da įtikinėjimams, neva „Gedminos“ paslaugos yra labai bran­gios, ir ragina, esant būtinybei, ateiti bei viską sužinoti realiai.

„Neretai man sako, jog kiti, teikiantys laidojimo paslaugas, neva nemokamai nuveža mirusįjį į Tauragę, palaukia, kol palaikus paruoš, vėl už dyką parveža. Tačiau nemokamų paslaugų nebūna. Jeigu mirusiojo šeima patiria finansinių sunkumų, visada ieškome kompromisų, nuolaidų“, - aiškina direktorius.

Privalumai

Pasak D. Grigalio, vienintelė „Gedmina“ iš visų įmonių rajone, teikiančių šarvojimo paslaugas, turi specialų šaldytuvą, kuriame mirusiojo kūną galima laikyti iki septynių parų. Tai aktualu, kai mirusiojo artimieji yra išvykę į užsienį. Jeigu žmogus miršta savaitgalį ar nakties metu, nebūtina laukti ryto, užtenka susisiekti su „Gedmina“, ir palaikai bus pervežti į šaldytuvą.

„Įvairių vertinimų sulaukiame dėl naujų, mums dar ne­įprastų priemonių - kompiuterio, projektoriaus, įgarsinimo aparatūros - įsigijimo. Tai nėra vien prašmatnioms laidotuvėms skirtos priemonės. Jų pageidauja artimieji, organizuojantys netradicines katalikiškas artimojo palydėjimo iškilmes. Todėl stengiamės neatsilikti nuo kitų tokias pat paslaugas teikiančių įmonių. Beje, projektorių, kompiuterį, įgarsinimo aparatūrą galima išsinuomoti ne tik laidotuvėms, bet ir kitiems renginiams“, - sako D.Griga­lis.

Bendruomenių salių įtaka

Anot „Gedminos“ vadovo,  kaimų ir miestelių bendruomenių salės tampa tarsi jų konkurentai. Gal taip yra dėl to, svarsto D. Grigalis, kad visuomenės sveikatos specialistai parapijų ir bendruomenių salių negali tikrinti, nes jos nėra registruotos Mokesčių inspekcijoje, kaip vykdančios tokią veiklą. Nors ir pripažįsta, jog be leidimo-higienos paso mirusiuosius šarvoti draudžiama.

„Tuo tarpu „Gedminą“ įvairios įstaigos tikrina kas pusmetį: tiek finansinę padėtį, tiek higienos normas, tiek kitus dalykus. Dirbame legaliai, todėl ir tikrina“, - sako D.Grigalis.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.