Nors Lietuvos ūkiuose užaugintų vaisių ir uogų maž­meninėje prekyboje daugėja, įvairesnis tapo jų asor­timentas, vis dėlto turguose bei turgeliuose ant pre­kystalių dominuoja produkcija, atvežta daugiausia iš Lenkijos, Ispanijos, Vengrijos, o kai kuriuose regio­nuose - ir iš Latvijos. Šalys, į kurias eksportuojamos lie­tuviškos šilauogės, braškės, serbentai ar obuoliai, perdirbus juos į sultis ar kitus produktus, į Lietuvą su­grįžta kaip aukštos pridėtinės vertės produkcija.

Šį sezoną juodųjų serbentų derlius mažas

Pagal statistiką, Lietuvoje daugiausiai auginama juodųjų serbentų, paskui – braškių, toliau – šilauogių, aviečių bei kitų uogų. Pagal juodųjų serbentų plotus Europoje užimame ant­rąją vietą po Lenkijos. Tačiau serbentynas serbentynui nelygus, vertinant pagal skinamų uogų kiekį.  Lenkijoje jų derlius yra nepalyginamai didesnis nei išaugintas Lietuvos ūkiuose. Priežastis paprasta: Lietuvos ūkiai labiau orientuojasi į ekologinius, Lenkijo­je –  į pramoninius.

Keliuose plotuose savo uogynus puoselėja Burkėnų kaimo ūkininkas Vytautas Šacauskas. Jo, kaip ir daugumos tuo besiverčiančiųjų, serbentynai yra ekologiški.

Burkėnuose derlius jau nuskintas. Praėjusią savaitę Vytautas ir Loreta Šacauskai skynė uogas Kreivių kaime esančiuose uogienojuose. Nuvažiavę tikėjomės rasti pulką uogautojų, bet išvydome tiktai traktorių vairuojantį Vytautą, o prie skynimo mašinos triūsė žmona Loreta su dukra Laura. Anot šeimininkų, šiųmetis derlius nuvylė.

„Per patį žydėjimą iškrito sniegas, žiedai nušalo. Pirmieji besiskleidžiantys lapeliai neapsaugojo žiedynų nuo apledėjimo. Jei ir užsimezgė uogos, tai tik krūmų viduryje ir apačioje, kur jų ir šiaip būna mažiausiai. Mūsų ūkis yra ekologinis, tad ypatingų derlių gauti neįmanoma. Tačiau šiųmetis gal dukart mažesnis už pernykštį“, - pasakojo V. Šacauskas.

Kadangi uogų neužauginama labai daug, visas jas ūkininkai išveža į turgus, kur už kilogramą gauna vidutiniškai po eurą.

Visa viltis – rudeninis aviečių derlius

Šacauskai nė kiek nesigaili išnaikinę kelis hektarus avietynų.

„Reikėjo keisti atramas, atnaujinti uogynus. Avietės – reiklios investicijoms, darbui, jų realizavimo laikas labai trumpas,“ – sakė V. Šacauskas.

Kiekvieną vasarą Šilalės tur­gelyje aviečių siūlydavo po keletą augintojų. Ir pernai, ir anksčiau šios saldžios uogos būdavo raudonos net iki juodumo, dydžio sulig nykščiu. Šią vasarą vietos ūkininkų, prekiaujančių Šilalės turgelyje savo išaugintu derliumi, gretos išretėjo, o uogos – daug prastesnės. Visa viltis – rudeninių veislių derlius, mat auginantieji tokias avietes teigia, jog užmegztų uogų netrūksta, o vasara esanti palanki joms užderėti – nestinga drėg­mės, šilumos irgi pakanka.

Šiomis dienomis kilogramas aviečių kainuoja 3 Eur.

Braškes auginti taip pat reikia mokėti 

Naujojo Obelyno kaime ūkininkaujanti Onutė Sungailienė augina šilauoges ir braškes. Kol pirmosios dėl vėlyvo pavasario dar sirpsta, braškių skynimas jau beveik baigiasi. Uogos - vienodo dydžio, gal 4-5 centimetrų skersmens. Tokių  Šilalės turgelyje vargu ar rasi. Joms neprilygsta net atvežtinės.

„Pirmosios uogos buvo dar didesnės, o dabar jau smulkesnės“, - šyptelėjo matydama mūsų nustebimą Onutė, baigusi kalbėtis su pirkėja, kuri uogų pirkti atvažiavo iš Rietavo ir sakė pati norinti jų užsiauginti. Ūkininkė patarimų negailėjo. Anot O. Sungailienės, prieš pasirenkant, ką auginsi, pirmiausia reikia ištirti dirvožemį. Pagal jo sudėtį specialistai patars, kokios uogos geriausiai derės. Toliau seka sodinimo technologijos ypatumai, kurių, pasak Onutės, būtina laikytis.

„Ištyrę dirvožemį, užsėjame javais humuso kiekiui padidinti, po to paliekame pūdymą, išnaikiname piktžoles. Daigų savo braškyne neauginu, perku iš Olandijos (šilauoges – iš Lenkijos). Taip bent vienerius metus esu rami, jog braškyno neužpuls ligos. Svarbu laiku ir tinkamomis trąšomis patręšti, palaistyti. Uogų sirpimas priklauso nuo saulės ir šilumos. Šiemet braškės prisirpo bene savaite ar dviem vėliau. Derliui įtakos turėjo ir birželio pradžios naktinės šalnos. Aišku, daigams reikia kokybiškos plėvelės, kurios jau gamina ir Lietuvos įmonės. Braškynas derlus būna 2-3 metus“, - pasakojo O. Sungailienė.

Sungailai transportavimui atsparių, pramoniniam perdirbimui skirtų braškių neaugina, uogos iškeliauja į pajūrio turgus, didžiąją dalį jų nuperka prekiautojai.

Šiuo metų Šilalės turgelyje lietuviškų braškių kilogramas kainuoja 2,5-3 Eur. 

Vladas Letukas: šilauogės dar neturi konkurencijos 

Vienas stambiausių Lietuvos šilauogių augintojų V. Letukas iš Biržų Lauko teigia dar nė karto nepasigailėjęs įveisęs šilauogių plantacijas, kurios jau nebetelpa 4 hektarų plote. Tiesa, ūkininkavimo pradžioje Vladas ir Genovaitė Letukai pradėjo nuo aviečių ir tikėjo gera jų perspektyva. Bet šie uogynai Letukų ūkyje ilgai neišsilaikė,  pirmiausia - dėl trumpo šviežių uogų realizavimo laiko.

„Nuskintas šilauoges kambario temperatūroje galima laikyti bent 6 paras“, - pagrindinį jų privalumą įvardija uogininkas.

Beje, pokalbį Vladas pradėjo nuo gerų žodžių „Šilalės artojui“.

„Lietuvos komercinės televizijos geriausią laiką skiria laidoms apie girtuoklius, apsileidėlius ir mušeikas. O rajono laikraštis kaskart mūsų kaimuose randa darbščių, tvarkingų, siekiančių prasigyventi, besirūpinančių savo vaikais šeimų. Tokios publikacijos yra pavyzdys, kaip galima sukurti sau geresnį gyvenimą. Paskaitai „Šilalės artoją“ ir sužinai, jog štai kažkuriame kaimelyje kokio nors kaimiško verslo ėmėsi jauna šeima, kaip prie pensijos iš nedidelio uogyno eurą kitą prisiduria senjoras“, - kalbėjo Vladas.

V. Letukas augina ke­­lių veislių šila­uo­ges, jas renkasi pa­gal uogų sunokimo lai­ką, kad skynimo darbai  išsidėstytų nuo liepos vidurio iki rugsėjo. Pradžioje sodinukus pirkęs iš sertifikuotų užsienio uogynų, pastaruoju metu ūkininkas jau pats juos pardavinėja. Jo ūkyje bene trejus metus mokslininkai atliko tiriamuosius darbus. Nešykšti V. Letukas patarimų ir pradedantiesiems šilauogių augintojams, mat kol kas Lietuvoje jų nepriauginama tiek, kad jos patenkintų paklausą.

„Šia vasara nesiskundžiu. Pavasaris buvo šaltokas, todėl vėlavo žydėjimas, o dėl to vėliau prinoko ir uogos. Su gamta nepasigalynėsi. Mes bijome šiltos žiemos, šalto pavasario, vasaros krušos ir sauso rudens. Žinoma, šilauogyną įveisti kainuoja bran­giai - būtina įrengti laistymo sistemą. Šilauogės mėgsta itin rūgštų dirvožemį, tad teko pirkti tūkstančius tonų rūgščių durpių. Net vienerių metų sodinukui reikia mažiausiai 60 cm gylio ir tokio pat pločio duobės, kitaip, pasiekusios kietesnį gruntą, šaknys nebesiplės, nustos augti. Tręšiu minimaliai ir retai. Užtat esu ramus, kad bent 25 metus nieko keisti nereikės“, - apie savo verslą kalbėjo V. Letukas.

Šilalės turgelyje tre­čiadienį šilauogių kilogramas kainavo 6 Eur.

Jau atsiranda ir šaltalankių

Šiuo metu Lietuvoje auginama arti 3 tūkst. ha šaltalankių. Tačiau konkurencijos tarp šių vertingų aliejinių uogų augintojų beveik nėra, nes jų poreikis – labai didelis.

1,8 ha uogynų plan­ta­ciją turi Pajū­rio se­niūnijoje įsikūrusio Virgi­li­jaus Žygaičio šeima. Jos kol kas neaplankėme. Derlius nuimamas rudeniop, tada ir pasidomėsime, kaip Rauško kaimo žemėse įsitvirtina šie uogakrūmiai.

Aldona BIELICIENĖ

Justo AMBROZOS nuotr.

Pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų dekla­ravimui, ūkininkai raginami nedelsti ir pranešti apie su­tvarkytus buvusius arba naujus netinkamus paramai gauti žemės plotus.

Žemdirbiai, besirengiantys pa­versti savo turimus ne­tin­­kamus paramai gauti že­­mės plotus tinkamais ir atei­­nan­čiais metais juos dek­laruoti, privalo iki 2017 m. gruodžio 1 d. juos sutvarkyti: išnaikinti piktžoles, išpjauti medžius, krūmus, išrauti kelmus, akmenis, o darbų atliekas pa­ša­linti iš žemės ploto, atlikti kitus būtinus tvarkymo darbus.

Baigus šiuos dar­bus, priva­loma iki 2017 m. gruo­džio 1 d. nufotografuo­ti su­tvar­ky­tą netinkamą pa­ra­­mai že­mės plotą ir kreip­tis į sa­vi­valdybės ar se­niū­nijos (pa­­gal valdos buvimo vietą) dar­buo­toją, kuris, pri­si­jun­gęs prie Paraiškų pri­ėmi­mo in­­­formacinės sistemos (https://pa­seliai.vic.lt), pa­žymės su­tvarkyto ploto vietą bei įkels jo nuotrauką.

Neturintieji galimybių atvykti į savivaldybę ar seniūniją gali savarankiškai prisijungti prie Paraiškų priėmimo in­for­macinės sistemos (https: //paseliai.vic.lt), pri­si­jun­gi­mo lange paspaudę nuo­ro­dą „Taip pat galite prisijungti per el. valdžios vartus“. Pa­si­rinkęs prisijungimo prie Elekt­roninių valdžios vartų portalo būdą („Per banką“, „Su elektronine atpažinties prie­mone“), asmuo bus nu­kreip­­tas į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą, kurios meniu juostoje paspaudęs „Iš­­ankstiniai KŽSRP ap­ra­šy­mai“, galės pažymėti sutvar­ky­­to netinkamo paramai gau­­ti žemės ploto vietą, pa­si­rink­­ti atliktų tvarkymo dar­bų ap­rašymą ir įkelti ploto nuot­rauką.

Įkeliama nuotrauka turi bū­ti *.jpg, *.png arba *.gif formato, jos dydis negali viršyti 5 MB.

Pažymėtina, kad iki 2017 m. gruodžio 1 d. paraiškų pri­ėmimo informacinėje sistemoje turi būti pažymėti ir netinkami paramai gauti žemės plotai (pavyzdžiui, pastatytas naujas pastatas, iškastas tven­kinys ir kt.).

VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ pa­žymėtus naujus bei sutvar­ky­tus netinkamus paramai že­mės plotus patikrins bei pa­tikslins iki 2018 m. ba­lan­džio 1 d. Nustačius, jog pa­žy­mėtas netinkamas paramai že­mės plotas nėra sutvarkytas, kontrolinių žemės sklypų ribos bus patikslintos tik ta­da, kai VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo cent­ras“ vėlesniais metais gaus nau­jausią ortofotografinę me­džiagą arba palydovinius vaiz­dus.

VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ ragina nedelsti ir pranešti apie buvusius netinkamus pa­ramai gauti žemės plotus, ku­rie paversti tinkamais, nes ki­tais metais žemdirbiai galės pre­tenduoti į išmokas už juos.

Fizinių asmenų įgalioti asmenys, juridinių asmenų vadovai, jų įgalioti fi­zi­­niai asmenys, norėdami pri­­si­jung­ti prie Paraiškų pri­ėmimo in­for­ma­cinės sistemos, turi pa­­teikti VĮ „Žemės ūkio in­for­­­ma­cijos ir kaimo verslo cent­ras“ prašymą su­­­teikti prieigą (https://www.vic.lt, meniu juos­toje paspaudus „Pas­lau­gos“, „Pra­­šymai“, iš są­ra­šo 16 punkto par­sisiųsti pra­­šy­mo formą „Pra­šy­mas suteik­­ti pri­eigą prie Pa­raiš­kų pri­­ėmimo in­­for­­­macinės sis­te­mos“) bei įga­lio­­jimo originalą ar jo pa­tvir­tintą kopiją.

Kilus klausimams, pra­šo­me kreiptis į VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ bendruoju informacijos teikimo tel. (8-5) 2-66-06-20 arba el. p.: pa­Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Žemės ūkio ministerijos inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros darbuotojams pranešta apie privačiame miške rastą išardytą „Opel Zafira“. Apie įvykį informacija perduota ir policijos pareigūnams, kurie pradėjo tyrimą. Pirminiais duomenimis, išardytą automobilį miške paliko jo savininkas, sprukęs po eismo įvykio.

Šilalės rajono aplinkos apsaugos agentūros darbuoto­jai, gavę informacijos apie Pa­ežerio kaime esančiame miš­ke paliktą apardytą transporto priemonę, išskubėjo jos tik­rinti. Aplinkosaugininkai nu­ro­dytoje vietoje rado kone sąvartyną – riogsojo ir mašina, ir daugybė detalių.

Tačiau, pasak Šilalės rajono aplinkos apsaugos agentūros vyresniojo specialisto Si­mono Noreikos, nustačius automobilio savininką, netrukus atliekos iš miško buvo pašalintos.

„Opelį“ rado miško savinin­kas, kuris ėjo pro tą vietą gry­bauti. Kaip ir kodėl au­to­mobilis atsidūrė miške, mes ne­žinome. Nors aptiktas jis liepos pradžioje, mano­me, jog galėjo bū­ti čia paliktas ir išardy­tas anks­čiau – grei­­čiau­siai bir­želį“, – teigė aplinkosau­gi­nin­kas.

Informacija per­duota ir poli­cijos pareigūnams. Šila­lės po­­­licijos komisariato Rea­ga­vi­mo skyriaus vyriausias tyrėjas Gied­rius Vyštartas „Šila­lės artojui“ atskleidė, kad automobilį miške galimai paliko ir išardė jo savininkas S. Ž. (gim. 1985 m.). Gali būti, jog tokiu būdu vyras bandė išvengti nemalonumų dėl sukelto incidento kelyje.

„Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komi­sa­ria­­­to Šilalės policijos ko­­­mi­sariate buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio me­tu apgadintų kelio ženk­lų. Vairuotojas iš įvykio vietos buvo pasišalinęs. Tiriant šio incidento aplinkybes, pareigūnai nustatė, kad automobiliu „Opel Zafira“ iš eismo įvykio vietos pasišalino būtent S. Ž., kuris transporto priemonę vairavo neturėdamas tam teisės. Už tai jam yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d. („Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“), už kurį numatyta bauda nuo 850 iki 1500 eurų, o asmenims, vairavusiems transporto priemonę neturint tam teisės, gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas“, – sakė pareigūnas.

Policijai S. Ž. jau yra žinomas ir dėl kitų nusižengimų: greičio viršijimo, smulkių viešosios tvarkos pažeidimų.

Pareigūnai dėl eismo įvykio atlieka tyrimą. O automobilis paimtas ir saugomas, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, mat netrukus visą tyrimo medžiagą tikimasi perduoti Šilalės rajono apylinkės teismui.

Morta MIKUTYTĖ 

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono aplinkos apsaugos agentūros nuotr.

Girto laukuviškio M. M. siautėjimas, itin brangiai at­si­ėjęs Laukuvos seniūnijai, baigėsi Šilalės rajono apy­linkės teismo kaltinamųjų suole. Vaizdo stebėjimo ka­merą su visu stulpu išvertusiam vyrui teismas priteisė atlyginti kone 5000 eurų siekiančius nuostolius. Tik var­gu, ar kada nors ši prievolė bus įvykdyta.

Praleisti praėjusių metų lapkričio 25-ąją būrelis draugų nusprendė svaigindamiesi alkoholiniais gėrimais. Žinoma, ištuštinus turėtas atsargas, nutarta, jog reikia daugiau, tad sugėrovai patraukė pas pažįstamą A. V. Pasak teismo nuosprendžio, prieš pat vidurnaktį, pasukus į Eitvydaičių gatvę, einant pro seniūnijos pastatą, M. M. nusprendė „papokštauti“ – pamėgino išjudinti stulpą, ant kurio buvo įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Jėgų dar buvo – chuliganas išvertė stulpą ant žemės su visa kamera. Tiesa, šito neužteko. Prieš tai jau šešis kartus teistas laukuviškis čiupo akmenį ir juo ėmė skaldyti vaizdo stebėjimo įrangą. Ir nors įsismarkavusį chuliganą bandė sudrausminti pro šalį ėję asmenys, tai tik dar labiau jį įsiutino - M. M. su praeiviais apsistumdė.

Tą patį vakarą Laukuvos kultūros namuose vyko renginys, tad vandališką poelgį matė ir jo dalyviai. Jie apie tai nedelsiant informavo seniūną Virgilijų Ačą. Šis iškvietė policijos pareigūnus.

Po įvykio praėjus daugiau nei parai pamatavus tuomet dar įtariamo nusikaltimu M. M. blaivumą, jam nustatytas 1,78 prom. girtumas.

Teismui liudyti pakviesti ir kartu su kaltinamuoju gėrę jo bičiuliai. Jie pripažino matę, kaip elgiasi jų neblaivus kompanionas ir esą raginę neliesti svetimo turto. Tačiau M. M. į tai nereagavęs ir tęsęs agresyvias „linksmybes“. Tad galimų problemų išsigandę draugai M. M. paliko – pasislėpė už parduotuvės.

Nors teisme kaltinama­sis prisipažino siautėjęs ir gailėjosi dėl savo veiksmų, faktas, jog nusikaltimą padarė neblaivus, laikytinas sunkinančia aplinkybe. Be to, šį nusikaltimą M. M. padarė dar neišnykus paskutiniam teistumui. Probacijos tarnyba teismui pateikė socialinio tyrimo išvadas, kuriose konstatuojama, jog vyras sistemingai daro nusikaltimus ir administracinius pažeidimus, kuriems didelės įtakos turi nuolatinis alkoholio vartojimas. Išvadoje taip pat tvirtinama, kad jis ieško darbo bei sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Tai leidžia daryti prielaidą, jog užtektų laisvės atėmimo bausmės, ją atidedant, ir įpareigojimo gydytis nuo priklausomybių.

Teismas, remdamasis liudytojų parodymais bei surinktais įrodymais, pripažino vos pradinį išsilavinimą turintį M. M. kaltu ir nuteisė jį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atidedant vieneriems metams. Vyras įpareigotas neišvykti iš gyvenamojo rajono ribų be prižiūrinčios institucijos leidimo. Nuolat dėl girtavimo į nusikalstamas veikas įsiveliantis laukuviškis teismo įpareigotas pradėti dirbti ar mokytis, gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskirtos bausmės atidėjimo laikotarpiu dalyvauti Klaipėdos probacijos skyriaus vykdomose elgesio pataisos programose. Taip pat M. M. priteista atlyginti seniūnijai padarytą turtinę žalą – 4637,18 Eur.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Liepos 19-osios popietę autoįvykis magistralėje Kau­nas-Klaipėda, ties Laukuvos via­duku, tragiškai baigėsi į pajūrį važiavusiai latvių šeimai. Priekinėje keleivio vie­toje sėdėjusi moteris, automobiliui „BMW“ susidūrus su sunkvežimiu „Iveco Eurocargo“, žuvo.

Ketvirtadienį, apie 14 val., specialiosios tarnybos gavo iškvietimą į automagistralės Kaunas-Klaipėda 242-ąjį kilomet­rą, esantį Palokysčio kaimo ribose. Pranešta, jog susidūrė „Iveco Eurocargo“ sunkvežimis ir „BMW 530“, lengvojoje mašinoje yra prispausti du žmonės. Į įvykio vietą nedelsiant išskubėjo visos tarnybos.

Atvykę ugniagesiai „BMW 530“ rado įkalintą mo­terį, vyras (gim. 1969 m.) bei devynmetis vaikas patys išlipo iš transporto priemonės. Vairuotojo žmoną (gim. 1975 m.) vadavo ugniagesiai-gelbėtojai, į pagalbą pasitelkę hidraulinę įrangą. Tačiau, ištraukus moterį iš automobilio, medikai konstatavo jos mirtį.

Sunkvežimio vairuotojas (gim. 1971 m.) įvykyje nenukentėjo.

Dėl šios avarijos kuriam laikui buvo paralyžiuotas eismas automagistralėje. Pirminiais duo­menimis, susidūrimas galėjo įvykti „BMW“ vairuotojui bandant aplenkti sunkvežimį. Sumaitota dešinės pusės priekinė lengvojo automobilio dalis.

Morta MIKUTYTĖ

Skaitytojo nuotr.

Baigiama įvykdyti didžioji dalis sausio mėnesį savi­valdybės tarybos sprendimu patvirtintų valstybės fi­nansuojamų melioracijos darbų. Šiemet jiems skirta 181 tūkst. eurų, tačiau į žemės pagerinimą bus investuota keliolika kartų daugiau. 

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Ramutė Urbienė Kaimo reikalų komitetą informavo, kad didžioji dalis avarinių remontų, kuriems atlikti konkursą laimėjo UAB „Diržė“, jau padaryta – teliko tos vietos, kuriose yra pasėliai arba pievos ir kurias buvo draudžiama šienauti iki liepos 15 d. Iš viso šiemet avariniam melioracijos statinių remontui buvo numatyta beveik 31,3 tūkst. Eur.

UAB „Diržė“ atlieka Požerės kadastrinėje vietovėje užbaigto projekto priežiūros darbus: griovių šienavimui skirta 12,3 tūkst. Eur, taip pat tvarkomos užtvankos ant Lokystos upelio Nevočių kaime, Balsiuose, ant Ašučio upelio, ir Bijotuose, ant Pelos upelio. Užtvankų priežiūrai skirta 1339 Eur valstybės lėšų.

Didžioji dalis savivaldybės gauto finansavimo šiemet bus naudojama Bilionių kadastrinėje vietovėje esančių Sartalių ir Ašvijos upelių baseinų melioracijos griovių bei jų statinių remontui. UAB „Restapa“ pirmajame etape atliks darbų už beveik 130 tūkst. Eur.

Nepalyginamai daugiau į me­lioracijos sistemų rekonst­rukciją Šilalės rajone inves­tuoja Europos Sąjungos struk­tūriniai fondai. ES lėšomis savivaldybė vykdo Ašvijos, Akmenos, Raudžio ir Naka­čios upelių baseinų griovių bei melioracijos statinių rekonstrukcijos projektą. Bend­ra jo vertė – net 345 tūkst. Eur. Iš Šilalės rajono biudžeto savivaldybės taryba jam numatė beveik 35 tūkst. Eur. Konkursą laimėjo UAB „Diržė“, kuri jau yra padariusi darbų daugiau kaip už 160 tūkst. Eur.

Šiemet melioracijos griovius tvarko ir juose esančius statinius rekonstruoja keturios asociacijos. Juosudiškės ir Laumenų kaimuose darbus jau baigė melioracijos stati­nių naudotojų asociacija „Juo­sudiškė“, kuriai vadovauja Egidijus Krencius. Atlikta dar­bų beveik už 350 tūkst. Eur.

Tokios pat vertės projektą parengusi Rimanto Rimkaus vadovaujama melioracijos statinių naudotojų asociacija „Stirbiškė“ taip pat jau mato darbų pabaigą. Pusę melioracijos sistemų spėjo rekonst­ruoti ir „Eugevytlina“, kuriai vadovauja Stasys Misevičius. Pradėtas įgyvendinti ir 355 tūkst. Eur vertės aso­ciacijos „Lembo raistai“ (vadovė Gražina Ligutienė) projektas Lem­bo, Grimzdų bei Papynaujo kaimuose. Visos asociacijos yra suplanavusios darbus baigti šiemet.

R. Urbienės duomenimis, melioracijos statinių rekonst­rukcijos projektus jau yra parengusios dar trys asocia­cijos. Gegužės mėnesį buvo įvertinta asociacijos „Aivos slėnis“, kurios vadovas yra Aivaras Tamošaitis, paraiška – ši asociacija yra numačiusi atlikti darbų už 370 tūkst. Eur. Į tokias pat sumas pretenduoja ir Antano Raudoniaus asociacija „Raudonių ūkis“ bei Tūjainių vietovės melioracijos statinių naudotojų asociacija, vadovaujama Algirdo Strodomskio. 

Jei visoms projektus parengusioms asociacijoms ES skirs finansavimą, į žemės ūkio naudmenų pagerinimą bus investuota beveik 3 mln. Eur. Savivaldybė prie šių projektų finansavimo prisideda 10 proc.

Daiva BARTKIENĖ

Su maistu dirbantys žmonės privalo laikytis daugybės nurodymų ir taisyklių, kad klientus pasiektų kokybiški ir saugūs produktai. Net turgaus prekeiviams tenka pa­sirūpinti įvairiais leidimais, pasitikrinti sveikatą. Į „Ši­­lalės artojo“ redakciją paskambinusi moteris teigė dirbanti įstaigoje, prie maisto produktų, todėl jai būtina nuolat pasitikrinti sveikatą ir pasirūpinti taip vadinama „sanita­rine knygele“. Viskas būtų gerai, jei už tą knygelę nebūtų imamas nemenkas mokestis. Ir dar keisčiau, jog jai ir jos kolegei už reikalingus dokumentus reikėjo sumokėti skirtingo dydžio mokestį.

„Dirbant su maistu reikia turėti galiojantį sanitarinį pažymėjimą. Taigi aš ir mano bend­radarbė juos išsiėmėme po medikų patikros. Viskas lyg ir būtų gerai, tačiau pasikalbėjusios išsiaiškinome, jog kolegė mokėjo 3 eurus, o aš – 7. Kodėl už tą patį dokumentą buvo pritaikyta skirtinga kaina?“ – stebisi laikraščio skaitytoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red. past.).

Į šį klausimą paprašėme atsakyti Šilalės savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorės Loretos Petkuvienės. Ji paaiškino, jog kainos buvo keičiamos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

„Informuojame, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. pasikeitė LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl mokamų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų ir jų kainų sąrašo patvirtinimo“, kuriuo nustatytas naujas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kainų sąrašas. Tai reiškia, kad nuo tada Privalomasis higienos įgūdžių mokymas (1 asmeniui) pagal bendrąją programą, kurią reikia išklausyti įvairių sričių darbuotojams, prieš pirmą kartą pradedant dirbti, kainuoja 5 Eur. Pagal tęstinių mokymų programą darbuotojams, kurių veikla susijusi su maisto produktų apdorojimu, išdavimu ir maitinimu – 12 Eur, darbuotojams, kurie teikia grožio paslaugas, dirbantiems kūno kultūros ir sporto, sveikatingumo, apgyvendinimo paslaugas teikiančiose įstaigose, vaikų globos namuose, švietimo įstaigose ir kt., minėtu ministro įsakymu nustatyta kaina – 9 Eur.

Visiems asmenims, prieš pradedant dirbti pirmą kartą, būtini du pažymėjimai: Privalomojo higienos įgūdžių bend­rosios programos pažymėjimas ir Privalomojo higienos įgūdžių specialiosios programos pažymėjimas (mokymų programa priklauso nuo darbo specifikos). Privalomųjų pirmos pagalbos mokymų pagrindinė programa kaina: (1 asmeniui) – 10 Eur; Privalomųjų pirmos pagalbos mokymų tęstinė programa kaina (1 asmeniui) – 10 Eur.

Asmenims, kuriems reikalingas privalomas mokymas apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai, ministro įsakymu nustatyta kaina – 20 Eur. Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimo dublikato išdavimo kaina – 3 Eur“, – informuoja L. Petkuvienė.

Pasak jos, moters įvardintos 7 Eur sumos nėra. Gali būti, kad kažkas apsiriko. Todėl geriausia užsukti į biurą ir viską išsiaiškinti.

Morta MIKUTYTĖ

Jau turime kelias žiedines sankryžas, baseiną ir trium­fo arką. Tiesa, kol per Balsius remontuoja kelią, dar turime ir šviesoforą. Ir kai atrodė, jog betrūksta tik tilto išilgai tvenkinio, netikėtai kone miesto centre atsirado smėlio pilis. Žmonės ėjo jos žiūrėti, džiaugėsi ir fotografavosi. O kai jau visi išreiškė susižavėjimą, tai Aukštuomenės kronika irgi nusprendė pasisakyti ir perteikti kitą visuomenės nuomonę šiuo subtiliu klausimu. Mat kai kurie nesusipratėliai žiūri į pilį, niurna ir traukia pečiais:

- Kodėl iš smėlio? Argi laikys? Ir kodėl ant šaligatvio, o ne, tarkime, tvenkinio pakrantėje?

O taip, lietūs užeis, smėlio pilį nuplaus, vėjai į kišenes supūs nupirktą smėlį. Bet... Metai praeis, kiti ateis, o mies­tui paliks legenda. Ją žmonės kartos iš lūpų į lūpas, kartos keisis, o legenda gyvens.

Sykį buvo toks Jonas, kuris mėgo statyti svajonių pilis. Pilis mėgo, bet statyti nelabai sekėsi. Durniausia, jog tos pilys griuvo nė nepastatytos. Nei draugai, nei giminės, nei smalsūs turistai nespėdavo prie jų nusifotografuoti, tai ir nuotraukos nesklido per visą pasaulį internetu. O juk galėjo pasaulis išgirsti apie tokį statytoją, galėjo plūsti čia piligrimai, sugrįžę namo rodyti nuotraukas, sakyti savo draugams ir artimiesiems:

- Ir aš čia buvau! Žinot, kas statė?..

Maža Jono pilis - menki įdėjimai, stabilumo nėra. Bū­tų didžiulė, galinga - ar ją negeri vaikai paspirtų koja? Suprato Jonas: pilis turi bū­ti Seimo didumo. Tada ir apsauga garantuota!

Prieš kažkiek metų Seimo svajonių pilį jis statė ne vienas. Turėjo būrį šauklių, kurie nešė per kraštą gerąją žinią, trimitavo visiems apie Jono pergalę, ant sienų, langų ir durų klijavo statytojo nuotrauką. Labai gerai dirbo samdyti šaukliai - taip šaukė, kad jis ir pats patikėjo pergale, jau ruošėsi keltis į savo statytą ir paimtą Seimo svajonių pilį. Ne vienas ruošėsi keltis - su visa svita, su savo kariūnais ir generolais, kuriems pažadėjo šilčiausias Sei­mo svajonių vietas.

Ir štai išaušo diena, kai lagaminai jau sukrauti, su kaimynais beveik atsisveikinta. Bet...pramerkia Jonas akis - jokios svajonių pilies! Anei griuvėsių, nei pamatų, visiškai nieko - nei pareigų, nei mandatų.

Antrą sykį Seimo svajonių pilį Jonas statė dar atkak­liau, samdė dar brangesnius šauk­lius, bet ir antroji griuvo. Ir kai nebeliko jokios vilties, kažkas į ausį pašnabždėjo žodžius:

- Kam tu statai Seimo aukščio pilis? Susiręsk iš smėlio – ir išsipildys svajonė turėti pilį. O paskui, kai visi pamatys, tegu smėlio pilis patyliukais subyra. Tyliai, ramiai, lyg pinigai į kišenę. Dienos, savaitės ir metai praeis, o žmonės kalbės: čia buvo smėlio pilis. Kiti klaus: kas tas statytojas? Senieji jiems atsakys: tai tas garsusis Jonas, kur savo ir mūsų džiaugsmui smėlio pilį pastatė!

Paklausė to balso Jonas, suorganizavo ant šaligatvio pilį. Ir štai, žmonės eina pro šalį ir netveria džiaugsmu:

- O taip, smėlio pilis gerokai pigiau, nei tiltas išilgai tvenkinio!

Dar ir Kultūros centro priekį ta proga padažė – kaip kolchozų laikais, kai laukdavo partkomo patikrinimo, fermas su kreida pabaltindavo... Laikina? Bet juk taip gražu. Tik tas niekdarys lietus visą planą gali sugadinti...

Alius ŠAKINIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vienintelis visame mūsų rajone laikinai įrengtas švie­soforas remontuojamame kelyje per Balsių gyvenvietę jau ne vienam vairuotojui pridarė bėdų. Ir tik dėl to, jog kai kurie sėdintieji už vairo atsainiai žiūri į kelių eismo taisyklių reikalavimus. Visai neseniai teismo slenksčius teko minti vairuotojui, pasiūliusiam kyšį pareigūnams: žmogus taip sumanė išvengti baudos už važiavimą de­gant raudonam šviesoforo signalui. Šilalės rajono apylinkės teismas už bandymą papirkti policijos pa­reigūnus sunkvežimio vairuotoją pripažino kaltu ir sky­rė jam daugiau nei 1000 eurų baudos.

Bylos duomenimis, Kauno rajono gy­ven­tojas mėgino įsiūlyti 20 Eur kyšį po­licininkui, siekdamas susitarti, kad jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nebūtų užfiksuotas. Sunkvežimio vairuotojas nepaisė draudžiamo (raudono) šviesoforo sig­nalo. Teisme vyras pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Teismas tai įvertino bei pripažino lengvinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę, atsižvelgta į tai, jog vyras yra dirbantis, anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą. Tiesa, jis jau buvo baustas administracine tvarka.

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjo padėjėja, atstovė ryšiams su visuomene Monika Vyšniauskienė informuoja, kad Šilalės rajono apylinkės teismas už bandymą papirkti pareigūnus sunkvežimio vairuotoją pripažino kaltu ir priteisė jam 1055 Eur baudą.

Pasak teismo atstovės, per pastaruosius 9 mėnesius Šilalės apylinkės teisme dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išnagrinėta viena baudžiamoji byla. Tačiau pravartu žinoti, jog korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, remiantis Korupcijos prevenci­jos įstatymu, laikomas kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, taip pat piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgalioji­mų viršijimas, dokumentų ar matavimo priemonių klastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pa­jamas, pelną ar tur­tą pateikimas, nu­sikalstamu būdu įgy­tų pinigų ar turto le­galizavimas ir kt.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Praėjusių metų pavasarį nuo pareigūnų bėgęs ir ava­riją sukėlęs šilališkis Evaldas Štrapėla vėl atsidūrė teis­me. Šįkart Tauragės apskrities vyriausiasis policijos ko­misariatas į jį kreipėsi su ieškiniu, kad patruliams nepaklusęs vairuotojas atlygintų žalą už sulamdytą ci­vi­­lio asmens automobilį. Bylos nagrinėjimas baigėsi taikos sutartimi.

Istorija apie motociklininko gaudynes Šilalės rajone užpraėjusį pavasarį nuskambėjo visoje Lietuvoje. 2016 m. gegužės 19 d. pareigūnai pastebėjo be registracijos numerių važinėjantį motociklą „Yamaha“. Įtardami, jog jis gali būti vogtas, pareigūnai ėmė vairuotoją stabdyti. Tačiau šis nė nemanė paklusti teisėtiems jų reikalavimams ir lėkė toliau.

Remiantis tada Tauragės AVPK pateikta informacija, sprukdamas nuo policijos, mieste vaikinas važiavo ant vieno motociklo rato, išlėkė į priešpriešinę eismo juostą, taip sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei.
Prasidėjusios veiksmo filmo siužeto vertos gaudynės įvykio dalyvius atvedė į Tauragės rajoną, prie šilališkių pareigūnų prisijungė policijos ekipažai iš Tauragės. Pradžioje vaikiną mėginta stabdyti, blokuojant kelią tarnybiniu automobiliu, tačiau motocik­lininkas jį be vargo apvažiavo. Iš priekio parvažiuojantis kitas ekipažas, supratęs, kad vieniems šio bėglio sučiupti nepavyks, į pagalbą pasitelkė pro šalį važiuojantį visureigį „Volvo“. Pažeidėjas pro šią blokadą nebeprasiveržė – trenkėsi į kelio viduryje pastatytą automobilį ir nuskriejo į griovį.

Kadangi motociklas buvo neregistruotas, neturėjo galiojančios techninės apžiūros, buvo nedraustas, tapo aišku, jog „Volvo XC90“ savininkui nuostolius turės atlyginti Policijos komisariatas. Šis savo ruožtu su civiliniu ieškiniu kreipėsi į teismą, reikalaudamas žalos atlyginimo iš avarijos sukėlėjo.

Tauragės AVPK teismo prašė priteisti 8770 eurų žalos atlyginimo ir 5 procentų palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimu nurodyto visiško atlyginimo. Tačiau bylą, prasidėjus jos nag­rinėjimui, nuspręsta užbaigti taikos sutartimi. Mo­­tociklu skraidęs ir svetimą automobi­lį aplamdęs E. Štra­pėla geranoriškai su­tiko sumokėti ko­mi­saria­tui 7319 Eur už suniokotą niekuo dėto asmens mašiną. Kadangi suma nemenka, vy­ras pasisiūlė ją atlyginti lygiomis dalimis - po 121,98 Eur per 60 mėne­sių. Savo ruožtu Tau­ragės AVPK, ku­­riam teisme atstovavo viršininko pavaduotojas Vygandas Mylimas, atsisakė reikalavimo pri­siteisti 5 proc. palūkanų.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.