Adventas. Šventinis šurmulys. Didžiųjų švenčių laukimas. Nors užplūdusi dargana, vėsa ir drėgmė pranašauja artėjančią šaltą žiemą, tačiau tie kasdieniai rūpesčiai mus sušildo, sutelkia arčiau šeimos, arčiau savų, artimų ir mielų. Tik neatrodo, kad šis iškilus metas būtų apėmęs mūsų rinktos valdžios žmones...

Česlovas IŠKAUSKAS 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.95

Neseniai artimą žmogų palaidojusi moteris skambino į visas institucijas ir prašė užtarimo – jos įsitikinimu, mūsų rajone mirusiųjų kūnais rūpinamasi netinkamai. Tačiau teisininkai ir medicinos ekspertai sako priešingai ir aiškina, ką galima ir ko šiukštu nevalia daryti, kai žmogus aptinkamas negyvas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.95

Biudžeto lėšomis pastatytas ir Šilalės sporto mokyk­los padaliniu tapęs baseinas pirmiausia turėtų būti skirtas sveikai gyvensenai formuoti ir mokinių sportiniams pasiekimams ugdyti. Tačiau, atrodo, vis labiau linksta į komerciją. Ir ne vien dėl to, jog reikia lėšų baseinui išlaikyti. Tokios paslaugos, kaip kavinė, tėvų įsitikinimu, siūlanti vaikams sveikatai kenksmingus produktus, ne tik neduoda apčiuopiamos naudos, bet ir niekais paverčia visas pastangas ugdyti sveiką gyvenseną.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.95

Kvėdarnos parapija šiemet mini 450 metų sukaktį. Bažnyčios įtaką miestelio bend­ruomenės formavimuisi bei žmonių gyvenimui, pasitelkdami jų prisiminimus bei apmąstymus, analizuoja dabartinis parapijos klebonas kun. Edgaras Petkevičius, vikaras Kazys Žą­sy­tis, bažnyčios pastoracinės tarybos nariai, seniūnas Aivaras Do­bi­las bei kt.

Nuo 1569 m., kai buvo įs­teigta parapija, Kvėdarnoje bažnyčios statytos net šešis kartus. Dabartinė baigta ant­rojo pasaulinio karo me­tais, todėl dar yra tai pri­si­menan­čių žmonių. Ji vienintelė Ši­la­lės dekanate neturi aukšto varpinės bokšto, nors pagal projektą jis buvo numatytas. Kaip šią istoriją aiškina vietiniai žmonės?  

Eugenijus Ivanauskas. So­viet­mečiu rajono spaudoje bu­vo išspausdintas straipsnis, atseit klebonas J. Latvis pragėrė pinigus, ir bažnyčia liko be bokšto... Pagal mano tėvų pasakojimus, bažnyčios archi­tektas įvertinęs, jog statinys esantis labai masyvus, o gruntas vandeningas, todėl pama­tai gali neatlaikyti aukšto bokš­to svorio. 

Jeronimas Oželis. Be to, baž­nyčią statę žmonės pasakojo, kad ji iškilo ant ąžuolinių klojinių, nors kai kurie tikina, kad jų nėra.

Kuo išskirtinis dabartinių maldos namų atsiradimas? 

E. Ivanauskas. Kiekvienas pa­rapijos ūkininkas vežė jos statybai akmenis, jautė pareigą ir garbę čia dirbti. Be to, ir kun. J. Latvis griežtai reikalavo prisidėti. 

J. Oželis. Dabartinė bažnyčia pastaty­ta iš akmenų ir plytų, kitaip nei visos ankstesnės, kurios bu­vo medinės ir, kilus gaisrams, sudegdavo.

Audrius Skurdelis. Ir dabartinė antrojo pasaulinio ka­ro metais degė: gaisro pasek­mes galima pamatyti, lipant laiptais prie vargonų. Įdomi dar vie­na bažnyčios vieta – rūsys po grindimis. Keičiant jas, įėjimo į rūsį nepalikta. Ko­kia buvo jo paskirtis? Gal iki kito jubiliejaus išsiaiškinsime. 

Kvėdarnos parapijoje dar 1871 m. mūrinėje šventoriaus tvoroje buvo įrengtos Kry­­žiaus kelio stotys (koplytėlės). Pamažu jos sunyko ir, matyt, atnaujinant akmeni­nę tvorą, išvis buvo sunaikintos. Ar Kryžiaus kelio vaikščiojimo tradicija dar gy­va Kvė­darnoje? Ar dar galima išgirsti Kal­va­ri­jos kalnų gies­mių? 

Albinas Rimkus. Kaip per miglą prisimenu senąją tvorą. Ji buvo akmeninė, stogelis dengtas medinėmis lentelėmis. Jis pakeistos cementiniu prie kunigo Radveikio. Kryžiaus kelio tradicija Kvė­dar­noje dar gyva. Daugelis se­nesnių žmonių moka giesmių melodijas ir jungiasi prie giedotojų, einant Kryžiaus kelią. Tačiau šiuo metu nėra grupių, kurios nuolat giedotų per šermenis. Tokia grupė buvo prieš porą metų. Giedotojai dar gyvi, bet nebegieda. Pasi­rodo ir naujų, bet jų giedojimas jau šiuolaikiškas.

1609 m. Kvėdarnoje įkurta parapinė mokykla, kuri buvo uždaryta tik po 1863–1864 m. sukilimo. Taigi daugiau nei du šimtmečius švietimu rūpinosi parapija ir tik XX a. pra­džioje pradėtos steigti vals­tybinės mokyklos. Kokia šian­­dien parapijos įtaka švie­­ti­mui? Kaip bend­radarbiauja bažnyčia ir gim­nazija, ugdydamos jau­nąją kartą? 

Loreta Pociuvienė. Kiek­vie­­­nas parapijiečių susitikimas šv. Mi­šiose, šventėse bei pan. yra ir švietėjiškas renginys, bet parapijos gyvenime tie­­­siogiai da­lyvauja per mažai jau­nų žmonių, mokyklinio am­­­žiaus vaikus auginančių tė­­­vų, pe­da­gogų. Tačiau baž­ny­­čios ir gim­nazijos bend­ra­dar­bia­vi­mas yra pakankamai glaudus. Labai džiugu, jog gimnazijos šventėse beveik visada dalyvauja parapijos klebonas. Jo aukojamos šv. Mišios sukuria ypatingą atmosferą. Ypač džiaugiuosi gimnazijos jaunųjų maltiečių, jų vadovių Verutės ir Virginijos, tikybos mokytojos Jurgitos ir bažnyčios bendradarbiavimu bei prasmingais darbais. Esame nedidelė bendruomenė, tad šventės dažnai mus su­jungia.

Tarpukariu Kvėdarnos pa­ra­pijoje veikė nemažai katalikiškų organiza­ci­jų: An­ge­lo Sargo vaikų są­jun­ga, Pa­vasarininkų, Lab­da­rin­go­ji, Ka­talikių moterų draugijos, Ka­­talikų veikimo cent­ras. Ar šiandien kvėdarniškiai noriai jungiasi į organizacijų arba mažesnių parapijos vie­netų veiklas? Kaip atrodo jaunųjų parapijiečių ugdymo procesas? 

Jurgita Skurdelienė. Į parapinę veiklą buriasi vis daugiau žmonių. Parapijoje veikia Marijos legionas, klebono rūpesčiu susibūrė maldos grupė „Motinos maldoje“. Na, o „Carito“ veikla įrodo, jog su Dievo pagalba viskas įmanoma. Ži­no­ma, norėtųsi, kad daugiau vidutinio amžiaus žmonių ir jaunimo rastų laiko maldai. Parapijoje ir gimnazijoje aktyviai veikia jaunieji maltiečiai, lankantys senelius globos namuose.

Šiemet jau 20 kartą bus rengiama sakralinių giesmių šventė. Kun. K. Žąsytis yra vienas iš jos iniciatorių. Kodėl šventei pasirinkti tituliniai Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo atlaidai?

Kun. K. Žąsytis. Idėją rengti sakralinių giesmių šventę pasiūlė Žadeikių pagrindinės mokyklos direktorius, dabar jau amžinatilsį Bro­nislovas Alek­sandravičius. Nutarėme, kad tinkamiausia data būtų titu­liniai Kvėdarnos Švč. Mer­ge­lės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčios atlaidai, švenčiami gruodžio pradžioje. Džiu­gu, jog sakralinių giesmių šventė tapo tradicija.

Kvėdarnos seniūnijos herbe vaizduojamas šv. Kazi­mie­­ras. Ar yra daugiau šv. Ka­­zimiero ženklų ir sąsajų Kvė­darnoje? Kodėl herbe vaiz­duojamas šis šventasis?

Aivaras Dobilas. Herbą ir antspaudą Kvėdarna gavo 1792 m., kai Stanislovas Au­gus­tas, Ketverių metų Sei­mui priėmus sprendimą, Kvė­dar­nai suteikė Mag­de­bur­go teises. Kodėl būtent šv. Ka­zi­mie­ras? Net ir vyresni žmonės negali to pasakyti. Viena iš versijų – anksčiau čia vykda­vo šv. Kazimiero atlaidai. Dabar šv. Kazimiero atvaizdas yra Kvė­darnos herbe, vėliavoje, prieš du dešimtmečius pastatytas Kvėdarnos šviesuoliams skirtas paminklas su šio šventojo atvaizdu, šiemet šv. Kazimiero figūra išskaptuota ir ant šoninių bažnyčios durų.

Kvėdarnos parapija tu­ri 13 maršalkijų. Kaip į para­pijos gyvenimą įsitrau­kia Vis­džiauguose, Dro­būkš­čiuo­se, Žadeikiuose gyvenantys parapijiečiai, kurie pagal teritorinį suskirstymą priklauso kitoms seniūnijoms? Ar vadina jie save Kvėdarnos parapijiečiais? Kokios šiandien yra maršalkų pareigos? Kaip dabar žmonės reaguoja į kalėdojimą ir ar šiandieninis skiriasi nuo ankstesnių laikų?

Jonas Vėlavičius, Regina Tar­vydienė. Taip, minėtų vietovių žmonės jaučia­si Kvė­dar­nos parapijiečiais. Pa­gal išlikusius dokumentus, dar XVII a. pabaigoje Vis­džiau­gai buvo padovanoti Kvė­dar­nos parapijai. Čia mūsų gyvenimo pradžia ir pabaiga: priimti sak­ramentai, lan­komos šv. Mi­šios, atlaidai, parapijos kapi­nė­se ilsisi mūsų protėviai. Be Visdžiaugų, maršalkijai priklauso Palaivio, Jonaičių, Pas­kar­biškių ir Lomos kaimai. Da­bar jie gerokai apnykę, o kar­tu sumenkusi ir gyvoji atmintis. Didžiuojamės, jog  Kvėdarnos bažnyčios varpas yra mūsų kaimyno Leono Jan­kausko auka. Jis, užsidirbęs pinigų Amerikoje, 1924 m. nupirko varpus Kvėdarnos ir Pa­jūrio bažnyčioms. Nelengva buvo pasiekti bažnyčią mūsų protėviams, mat esame upės Jūros kilpoje, o tilto ar liepto per ją nebuvo: tekdavo bristi, keltis keltu. Dabar viską turime, tad važiuojame automobiliais.

R. Tarvydienė. Visais klausimais kreipiamės į maršalką J. Vėlavičių, kuris žino visus parapijos reikalus, padeda išlaikyti Paskarbiškių kop­lyčią, palaiko kalėdojimo tradiciją. Kiek žinau, ji žmonėms yra labai svarbi. Mama vis kartodavo dar iš sa­vo mamos girdėtą posakį: „Bai­giantis metams, svarbiausi du darbai: kopūstus „susidėti“ ir kalėd­ninkus priimti“. Tada būdavo aplankomi visi parapijiečiai. Dabar, anot Jono, kalėdojimui ir pusdienio užtenka.

Kvėdarnos parapijoje klebonas kun. E. Petkevičius kunigauja jau daugiau nei trejus metus. Per šį laiką įvyko nemažai pokyčių: pakeisti bažnyčios langai, įstatytos originalios fasadinės durys, atnaujinta vyrų zakristija, koplytėlė šventoriuje, įreng­tas elektrinis kariljonas. Vyksta adoracijos, susitaikinimo ir sutvirtinamųjų savaitgaliai, bažnyčioje įsteigta biblioteka ir kt. O kas pradžioje labiausiai nustebino ir prie ko teko priprasti? Kaip galima apibūdinti Kvė­darnos parapiją? 

Kun. E. Petkevičius. Atvy­kus į naują vietą, visų pirma svarbu pažinti parapiją ir jos žmones. To neįmanoma padaryti per kelias savaites. Skuboti ir vienašališki sprendimai sulaukia prieštaringų vertinimų, nors to išvengti turbūt irgi neįmanoma. Manau, jog žmonės visose parapijose tokie patys: užsidegę ir abejingi, užimti ir pavargę, veiklūs ir neturintys laiko. Imantis bet kokių iniciatyvų, svarbu pelnyti parapijiečių pasitikėjimą ir pritarimą, nes tik tai gali duoti rezultatų.  Kvėdarnos parapija yra gyva krikščioniško tikėjimo ir maldos tradicijų puoselėjimo bend­rija, antra pagal dydį dekanate. Mes, kunigai, ateiname į parapiją, darbuojamės ir po kurio laiko išeiname. Parapijos ir jos tikinčiųjų išpažįstamas Gyvasis Dievas gyvuoja amžiais. Ši graži Kvėdarnos parapijos sukaktis tai patvirtina.

Viktoras URBIS

Spalio pabaigoje vieno Laukuvos gyventojo namuose apsilankę policijos pareigūnai aptiko net 726 pakelius kontrabandinių cigarečių ir šiek tiek alkoholio. Nors laukuviškiui Petrui G. taikyta administracinė atsakomybė, šitą poelgį įvertino Šilalės teimo rūmai. Nelegalių prekių savininkui skirta poros tūkstančių bauda. Tiesa, šis sprendimas dar gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

POLICIJOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.94

Lapkričio pabaigoje posėdžiavusi Šilalės savivaldybės taryba ketvirtą kartą tikslino svarbiausią dokumentą – rajono biudžeto pajamų ir išlaidų planą. Nors nuo vasario, kai buvo patvirtintas, pajamų surinkimo planas padidintas beveik 1 mln. 703 tūkst. eurų, biudžeto augimas anaiptol nereiškia, jog tiek lėšų ir pavyks surinkti. Baigiantis lapkričiui, savivaldybė pagal planą nebuvo surinkusi maždaug 5 mln. Eur. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.94

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, žengdamas per Naujųjų Metų slenkstį, publikai dovanoja kultinio Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ premjerą.

Paskutinė, jau penktoji, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šių metų premjera patikėta vienam ryškiausių nūdienos choreografų Kirilui Simonovui. Žiūrovai gruodžio 20 d. ją galės išvysti Vilniaus „Siemens“ arenoje, o gruodžio 27 d. – Klaipėdos Švyturio arenoje.

2020 m. gruodį šis „Spragtukas“ bus rodomas jau Klaipėdos Žvejų rūmuose. Tiesa, tai jau bus mažesnei scenai adaptuota to paties spektaklio versija - mat įspūdingų parametrų scenografija bei vaizdo efektai, kuriais žadama stebinti šiųmetinės premjeros žiūrovus, yra pritaikyti specialiai universalių arenų erdvėms.

Apie choreografo K. Simonovo reiklumą šokėjams sklinda legendos. Pasak Muzikinio teatro vyriausiojo choreografo Aurelijaus Liškausko, „Spragtukas“ trupę kilstelės į naujas aukštumas: „Linkėčiau išvysti jį kiekvienam. Publika matys scenoje didžiulį namą, eglutę, daug įspūdingų kaukių ir penkiolika pelių“.

Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, Kalėdos neįsivaizduojamos be nuostabios P. Čaikovskio muzikos: „Gyvename laukdami naujojo teatro pastato, tačiau metus vainikuoja  „Spragtuko“ premjera. Tai dovana visiems ir kiekvienam: dovana orkestrui groti tokią muziką, dovana šokėjams dirbti su tokiu ambicingu choreografu ir pagaliau dovana publikai išvysti tokią ryškią premjerą!  Ne veltui „Spragtukas“ taip mylimas pasaulyje ir yra tapęs gražiausių metų švenčių simboliu. Didžiuojuosi Muzikinio teatro kolektyvu, kuris 2020-uosius pasitinka su aukštai pakelta meninės kokybės kartele ir ypatingų kūrėjų komanda“, – kalbėjo L. Vilimienė.

Premjeros muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis akcentavo, kad orkestro laukia iššūkis gerai sugroti visų gerai žinomą ir mėgstamą kūrinį, kuriame klausytojai pastebėtų net menkiausią klaidelę. „Ši muzika puikiai skamba, klausyti jos lengva, o atlikti sunku. Genialusis P. Čaikovskis savo muzikos šedevrą parašė labai greitai, bet natų jame labai daug.  Tai muzika, kuriai netgi nebūtinas vaizdas scenoje: klausydami melodijų, žmonės nesunkiai įsivaizduos ir Spragtuką, ir Pelių karalių... Paprastos natos, o gali „paimti“ visą pasaulį“, – paniūniavęs melodiją, tikino Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas.

Maskvietė scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja akcentavo, kad kartu su kolega Aleksandru Barmenkovu kuriami „Spragtuko“ kostiumai bus unikalūs, nes atspindės netikėtą tradicinės pasakos interpretaciją. Pirmame veiksme žiūrovus stebins didžiulės spektaklio veikėjų galvos: „Kol būname maži, suaugusieji mums atrodo tokie dideli, o ypač jų veidai. Tad Klarą ir Spragtuką sups herojai su didelėmis kaukėmis ant galvų“, – intrigavo dailininkė. 

J. Zlajai ir A. Barmenkovui dažniau tenka dirbti dramos teatruose, kur lėlės ir kaukės naudojamos dažnai. „Spragtukui“ meistrai sukūrė net 35 įspūdingas kaukes, kurioms speciali, šokėjų neapsunkinanti medžiaga buvo pargabenta net iš Amsterdamo. Milžiniškam spektakliui buvo sudėtinga rasti ir ypatingų audinių kostiumams, ypač – krokodilo ir tigro kailio imitacijų, kurių prireikė elegantiškiems šokėjų švarkams.

Kostiumus „Spragtuko“ šokėjams teks keisti ne vieną kartą: jų parengta net šimtas.  Pastatyme šoks ne tik visa Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė, bet ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Olga Konošenko. Pasirodyti turės galimybę ir jaunosios šokių mokyklos „Coda“ auklėtinės. Spektaklyje dainuos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vaikų operos studijos dainorėliai.

Visus juos į „Spragtuko“ sceną lydės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, kurio arenose atliekama P. Čaikovskio muzika dar labiau sustiprins žiūrovų emocijas. Baleto šventei ruošiasi net du iškilūs dirgentai – Tomas  Ambrozaitis ir Vytautas Lukočius.

Daugeliui kūrėjų taptų iššūkiu klasikinio šokio spektaklį pristatyti universaliose arenose, bet tik ne K. Simonovui jau ne kartą tai dariusiam su įvairių šalių trupėmis. Kritikų už meninius išsišokimus bei tradicinių dogmų nepaisymą neretai plakamas choreografas „Spragtuko“ veiksmą perkels į šiuolaikinį pasaulį.

Klaipėdos Švyturio arenoje laisvų vietų liko visai nebedaug. Užteks tik patiems atkakliausiems...

KVMT inf.

Algirdo KUBAIČIO nuotr.

Šešėlinės ekonomikos mažėjimas akcizinių prekių rinkoje Lietuvoje atsimušė „į grindis“: tyrimai rodo, kad šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje sudaro apie 22 proc., cigarečių – 19 proc. Tokias tendencijas atskleidžia Lietuvos laisvosios rinkos instituto kartu su rinkos tyrimų bendrovėmis atlikti tyrimai.

„Žiūrint į bendrą šešėlinės ekonomikos lygį, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, po krizės ėmęs mažėti „šešėlis“ toliau kasmet stabiliai traukiasi. Pagrindinis to veiksnys – ekonomikos augimas, gyventojų ir verslo finansinės padėties gerėjimas. Panašią tendenciją matėme ir iki 2008 metų krizės. Tačiau tam tikruose sektoriuose, konkrečiai – stipriausiai apmokestintose akcizinių prekių grupėse, tokiose kaip cigaretės ar stiprieji alkoholiniai gėrimai, ženklus „šešėlio“ kritimas buvo iki maždaug 2015 m. Po to šešėlis tapo stabilus ir gana atsparus augančioms pajamoms ar valdžios taikomoms kovos priemonėms“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas.

Tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio (pilstuko, naminės, kontrabandinių gėrimų ir pan.) – tiek pat, kaip ir prieš dvejus metus. Ir net 22 proc. gyventojų teigia pateisinantys nelegalaus alkoholio vartojimą.

„Iš tiesų tai, kad kas penktas stipriojo alkoholio butelis yra nelegalus, atrodo labai daug. Tačiau reikia suprasti, jog dažniausiai šešėlį renkasi žmonės, kuriems parduotuvėje pirkti tiesiog per brangu. Akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams 2012-2017 m. laikotarpiu buvo padidintas 6 proc., o žmonių vidutinis darbo užmokestis per šį laiką išaugo 36 proc. Tačiau nuo 2017 m. situacija apsivertė: akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams augo net 36 proc., o vidutinis darbo užmokestis – tik 27 proc. Taigi viena iš priežasčių, kodėl stipriojo alkoholio rinkoje šešėlis nemažėja yra ta, kad apmokestinimas auga sparčiau nei žmonių pajamos“, – pastebi V. Žukauskas.

Naujausios seniūnų apklausos rodo, kad galimybė įsigyti nelegalaus alkoholio skirtinguose Lietuvos regionuose taip pat išlieka didelė. Maždaug 35 proc. apklaustų seniūnų teigia, jog jų vietovėje galima nusipirkti nelegaliai gaminamo ar platinamo alkoholio.

„Tai, kad net ir ekonomikai augant sąlyginai didelė dalis žmonių vis dar pateisina ir vartoja nelegalų alkoholį, cigaretes, o šešėlis atrodo nebepajudinamas, turėtų būti ženklas valdžiai, jog, priimant sprendimus, svarbu numatyti tokias jų pasekmes kaip šešėlis. Jam vešėti sąlygos ypač palankios, kai akcizai auga sparčiau nei didėja žmonių pajamos. Nepamatuoti sprendimai dėl mokesčių, lėtėjant ekonomikos augimui, gali suveikti taip pat, kaip į ugnį įpylus žibalo. Juolab, kad apklausos rodo, jog net pusė žmonių, pablogėjus finansinei padėčiai, svarstytų pirkti prekes ar paslaugas šešėlyje“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.

„Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis, vidutiniškai kas penktas surūkomas cigarečių pakelis yra nelegalus (19 proc.), panašus šešėlio lygis šiame sektoriuje nesikeičia nuo 2015 m. Akcizai tabakui Lietuvoje per pastaruosius aštuonerius metus augo 54 proc. Kaimyninėse šalyse cigarečių šešėlis yra mažesnis: Latvijoje jis siekia 16 proc., Estijoje – 12 proc.

„Šilalės artojo“ inform.

Gruodis daugeliui siejasi ne tik su didžiausių šeimos švenčių laukimu, užbaigiamais darbais, bet ir skubėjimu bei išlaidomis dovanoms. Tačiau šie metai gali būti išlydėti kitaip, neištuštėjusiomis piniginėmis ir ramiau – juk dabar „Tele2“ internetinėje parduotuvėje bei salonuose taikomi itin viliojantys pasiūlymai planams, telefonams, kompiuteriams bei išmaniesiems įsigyti.

„Norėjome, kad klientai šiais metais galėtų Kalėdoms pasiruošti lengviau, sutaupytų ir laiko, ir pinigų. Todėl visais mūsų šventiniais pasiūlymais galima pasinaudoti net tik salonuose, bet ir internetinėje parduotuvėje, o tokiu būdu išvengti eilių, spūsčių bei streso“, – sakė Vaida Burnickienė, „Tele2“ pardavimų direktorė.

Su „Tele2“ planais – naujausi „iPhone“ net iki 230 Eur pigiau!

Užsukti į internetinę parduotuvę www.tele2.lt tikrai verta – pavyzdžiui, dėl „Tele2“ taikomos šventinės nuolaidos pokalbių planui su 2,5 GB duomenų, kuriuos galima naudoti visoje Lietuvoje. Sudarant 12 arba 24 mėn. sutartį, šis mokėjimo planas su neribotais pokalbiais ir SMS žinutėmis dabar kainuoja vos 7,5 Eur/mėn. Duomenis naudojant ES ir EEE šalyse, taikoma papildoma priemoka.

Įsigijus naują planą, verta atsinaujinti ir išmanųjį – jiems įsigyti „Tele2“  taip pat paruošė viliojančių pasiūlymų. Itin suskubti turėtų svajojantys apie „iPhone“ flagmanu – dabar nuolaidos jiems siekia net iki 230 Eur! Pasiūlymai galioja, telefonus įsigyjant kartu su neribotų pokalbių, SMS ir interneto planais nuo 7,50 Eur/mėn., skelbiamais www.tele2.lt, bei sudarant 24 mėn. sutartį. Nuolaidos dydis priklauso nuo pasirinkto mokėjimo plano.

Pasiūlyme dalyvauja net trys „Apple“ išmaniųjų modeliai. Vieni tokių – ryškiaspalviais korpusais išsiskiriantys flagmanai „iPhone 11“. Tokį modelį su 64 GB atmintine ir dviguba kamera dabar galima įsigyti itin patraukliomis sąlygomis. Jį verta rinktis daug filmuojantiems – šis išmanusis ypač aukštos kokybės 4K vaizdo įrašus fiksuoja net 60 kadrų per sekundę greičiu.

Gerų naujienų paruošta ir norintiems įsigyti dar galingesnius, net tris kameras turinčius „Pro“ serijos „Apple“ flagmanus. Ypatingos nuolaidos šiuo metu taikomos tiek „iPhone 11 Pro“, tiek „iPhone 11 Pro Max“ modeliams.

Nuolaidos „Samsung“ išmaniesiems – iki 54 proc.

Šventiniais „Tele2“ pasiūlymais džiaugtis turėtų ir „Samsung“ gerbėjai. Dabar šio gamintojo išmaniuosius įsigyti galima net iki 54 proc. pigiau. Nuolaidos galioja telefonus įsigyjant kartu su neribotų pokalbių, SMS ir interneto planais nuo 7,50 Eur/mėn., skelbiamais www.tele2.lt, bei sudarant 24 mėn. sutartį. Nuolaidos dydis priklauso nuo pasirinkto mokėjimo plano.

Suskubti turėtų svajojantys įsigyti naująjį „Samsung S10+“ modelį su 128 GB atmintine. Šis net 6,4 colių įstrižainės ekraną turintis išmanusis itin tiks ieškantiems galingo bei spartaus, taip pat ir stilingo telefono.

 „Samsung S10e“ rinktis verta ieškantiems kompaktiškesnio bei lengvesnio modelio. Beje, šis telefonas tinka ir daug fotografuojantiems – gamintojo teigimu, jo atminties užteks daugiau nei 50 tūkst. nuotraukų saugojimui.

Pasiūlymas paruoštas ir „Samsung A50“ modeliui su 128 GB atmintine. Šį, subtilaus dizaino, lengvą, tačiau kartu ir tvirtą telefoną šiuo metu galima įsigyti daug pigiau. Rinktis galima iš keturių spalvų: juodos, baltos, mėlynos arba koralinės.

 Jei Kalėdų proga šeimos narius ketinate nustebinti išmaniuoju įrenginiu,  taip pat skubėkite į operatoriaus internetinę parduotuvę ar saloną. Nuo ausinių, kolonėlių iki roboto siurblio – „Tele2“ siūlo ne tik platų šių įrenginių asortimentą, bet ir iki 30 proc. siekiančias nuolaidas jiems įsigyti.

Apie visus pasiūlyme dalyvaujančius išmaniųjų telefonų bei įrenginių modelius, nuolaidų sąlygas, mokesčius ir taisykles daugiau sužinosite www.tele2.lt, „Tele2“ salonuose ar paskambinę 117. Akcijos laikas bei įrenginių kiekis – riboti.

Kartu su „Tele2 Laisvu internetu“ – kompiuteriai tik nuo 99 Eur

Artimuosius ketinantys nustebinti nauju nešiojamu kompiuteriu jau dabar gali pasinaudoti ankstyvais „Tele2“ kalėdiniais pasiūlymais – kainos prasideda nuo 99 Eur!

Pasiūlymai galioja, kompiuterius įsigyjant kartu su „Tele2 Laisvo interneto“ neribotu planu (už 18,90 Eur/mėn.) ir sudarant 24 mėn. sutartį. Mėnesio įmokos už pasiūlyme dalyvaujančius kompiuterius prasideda vos nuo 3,08 Eur.

Apie visus pasiūlyme dalyvaujančius kompiuterių modelius, nuolaidų sąlygas, mokesčius bei taisykles sužinosite www.tele2.lt, „Tele2“ salonuose ar paskambinę 117. Akcijos laikas bei įrenginių kiekis – riboti.

Jovita JARUTIENĖ