Atrodo, kad vienas po kito nuskambėję skandalai, kuriuos sukėlė du savivaldybės tarybos nariai, turėjo tapti gera pamoka visiems. Bet, pasirodo, kol pats neužkliūni, tol rizikuoji. Tokią išvadą galima daryti po praėjusią savaitę viešumon iškilusios dar vienos galimai su svaigalais susijusios istorijos, kuri patvirtino, jog „slidinėti ant kamščio“ Šilalėje tampa savotiška mada. Lygiai prieš savaitę savivaldybės administracijos direktoriui Valdemarui Jasevičiui kilus įtarimų, jog darbo metu Šilalės šilumos tinklų direktorius Kęstutis Ačas gali būti įkaušęs, į įmonę buvo iškviesti jo girtumą turėję patikrinti pareigūnai. Nors K. Ačas promilių „neįpūtė“, tuo istorija, panašu, nesibaigė.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.88

Savaitgalį pilnutėlėje Žvejų rūmų salėje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė pačią įstabiausią lietuviškos operos kelionę – kompozitoriaus Eduardo Balsio „Kelionę į Tilžę“.

Vienintelę šiemet gimimo šimtmetį švenčiančio kompozitoriaus E. Balsio operą naujam sceniniam gyvenimui prikelė režisierius Gytis Padegimas, scenografė Birutė Ukrinaitė ir choreografė Edita Stundytė. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniam orkestrui dirigavo pastatymo muzikos vadovas, teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. Scenovaizdį pamario kaimo ir panemunės, siaučiančios gamtos stichijos peizažais praturtino vaizdo projekcijų dailininkas Linartas Urniežis ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.

Opera pranoko lūkesčius

Premjeroje apsilankė E. Balsio dukra Dalia ir sūnus Audrius, Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, operos muzikinę medžiagą redagavęs kompozitorius Giedrius Kuprevičius, Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras Arvydas Cesiulis, muzikologė Daiva Kšanienė ir dirigentas Kazys Kšanas ir kt.

„Esu dėkinga kiekvienam iš daugiau nei pusantro šimto žmonių, prisidėjusių prie šio veikalo atgimimo“, – džiaugėsi premjera kompozitoriaus dukra prof. D. Balsytė.

„Man, turėjusiam garbės prisiliesti prie operos „Kelionė į Tilžę" redakcijos, sunku kalbėti apie pastatymo vertę anksčiau, nei ją įvertins kritikai. Visgi savo nuomonę pasakysiu: tai neabejotinas muzikinis įvykis, kuriame derėjo vokalo kultūra, sodrus simfoninis skambesys, darnus choro akordas, stilinga, metafizišką atmosferą kurianti scenografija bei kostiumai, vaizdo grafika, šokio piešinys ir žinoma, tiksli, intelektuali ir dinamiška režisūra. Kūrinys sudėtingas, tačiau statytojai puikiai įvykdė savo misiją. Tai liudijo pilnutėlės salės ovacijos po spektaklio. Atskiras pagarbos žodis Muzikinio teatro vadovybei, radusiai pagrįstų argumentų tokiai teatro krypčiai. Dabar galiu drąsiai sakyti – Lietuvoje yra du lygiaverčiai operos teatrai“, – tvirtino E. Balsio mokinys, kompozitorius G. Kuprevičius.

Profesorė Daiva Kšanienė E. Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ pastatymą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pavadino ypatingos reikšmės įvykiu. Šio pastatymo,  kaip ir kitų pastarųjų metų teatro darbų, meninis lygis liudija naują, profesionalią, aukštus meninius kriterijus atliepiančią kryptį. „Operos premjera pranoko lūkesčius. Jos laukiant, smalsumo ir gal net truputį nerimo kėlė klausimas, kaip režisierius G. Padegimas šią operą atskleis scenoje. Juk joje nedaug aktyvaus veiksmo (net du paveikslai vyksta herojams plaukiant valtimi), maža masinių scenų; dominuoja gilus psichologizmas, visi jausmai, pergyvenimai, kančia, vidinė kova vyksta personažų viduje, jų sielose, širdyse. Nerimauta be reikalo. Mano nuomone, režisierius rado tinkamą raktą E. Balsio operos esmei. Sceninis veiksmas, atliepęs muzikos diktuojamas situacijas, plėtojosi nenuobodžiai, neliko veikale užprogramuoto statiškumo“, – negailėjo gerų žodžių D. Kšanienė.

Atgimė unikalus kūrinys

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė akcentuoja, kad atgimstanti E. Balsio opera „Kelionė į Tilžę“ – svarbus įvykis ne tik Muzikinio teatro gerbėjams, pamariui, bet ir visai Lietuvai. Juk tai ilgiausiai brandintas E. Balsio kūrinys, kuriam jis panaudojo visą sukauptą patirtį. Jis, prikeltas po beveik  40 metų tylos, tapo kulminaciniu jubiliejinių E. Balsio metų renginiu“, – akcentuoja L.Vilimienė.

„Gili žmogiškų santykių drama – tai, kas kiekvienam žmogui paliečia širdį, nesvarbu, kokia kalba būtų kalbama“, – apie kūrinį jautriai atsiliepia režisierius Gytis Padegimas, neslepiantis siekio pristatyti E. Balsio operą kaip lygiavertę lietuvių operos aukso fondo kūriniams – Vytauto Klovos „Pilėnams“, Jurgio Karnavičiaus „Gražinai“. Tam pasitelktas gausus būrys profesionalų – rašytojo Hermano Zudermano aprašytą istoriją operos scenoje atkūrė maždaug 140 atlikėjų.

Pirmojoje premjeroje Indrės partiją ypač įtaigiai atliko Agnė Stančikaitė, Anso – Rapolas Baranauskas, jo meilužės Bušės – Gabrielė Kuzmickaitė, Indrės tėvo Jakštaičio – Valdas Kazlauskas, kaimynės Anės – Aurelija Dovydaitienė, Dainininkės – Dalia Kužmarskytė.  Sekmadienio vakarą Indrės partiją  perėmė pajūrio scenos perlu vadinamas sopranas Rita Petrauskaitė. Ansu tapo Kauno valstybinio muzikinio teatro tenoras Mindaugas Zimkus, Buše – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro mecosopranas Jovita Vaškevičiūtė, Anės –Dalia Kužmarskytė, Jakštaičio – Artūras Kozlovskis, Dainininkės, atliekančios garsiąją dainą „Žuvėdra, žuvėdra“ – Jadvyga Grikšienė.

Atskleidė išaugusį meistriškumą

Profesorė D. Kšanienė akcentavo, kad puikiai pasirodė svarbiausias operos veikėjas – simfoninis orkestras (juk tai – simfonija-opera!). Sudėtingą ir visais požiūriais (faktūrų, ritmų, tembrų, tempų, dinamikos, harmonijos, formų ir pan.) painią partitūrą jis įtaigiai, sugestyviai interpretavo. Galingas, dramatiškai sodrus orkestras, vadovaujamas dirigento T. Ambrozaičio, nepriekaištingai perteikė dramatinės E. Balsio muzikos užmojus ir siekius. Dirigentas atrado tinkamą orkestro ir vokalo skambesio santykį: tai liudija išaugusį trupės meistriškumą.

Muzikologės D. Kšanienės vertinimu lapkričio 22 d. operą atlikę solistai, įveikė ypatingo sunkumo atonalias partijas bei verti pačių geriausių įvertinimų. Ne pirmą kartą Klaipėdos scenoje pasirodantis sopranas A. Stančikaitė Indrės vaidmenyje buvo žavi, jautri, įtikinama. Anso partijoje jai nenusileido tenoras R. Baranauskas. Puikiai pasirodė ir G. Kuzmickaitė (Bušė), V. Kazlauskas (Jakštaitis). Gražiai, sodriai skambėjo sielininkų choras (chormeisteris V. Konstantinovas).

Anot profesorės, prie spektaklio sėkmės prisidėjo ir nepaprastai išradinga vizualizacija, stebinusi taiklumu bei tikslingumu, padėjusi geriau pajusti muzikos reiškiamas nuotaikas, perteikusi nuolat kintančios jūros, pamario, žvejų kaimelio vaizdus. Įtikino audros scena. Maloniai nuteikė santūri scenografija bei skoningai stilizuoti personažų kostiumai su aliuzija į XIX a. lietuvininkų, sekančių vokiečių pavyzdžiu, norą puoštis rūbais iš prabangesnių medžiagų – šilko, aksomo.

Operos istorija

Pirmoji ir lig šiol vienintelė Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjera 1980 m. įvyko Vilniuje, Operos ir baleto teatre. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre 2019 m. lapkritį naujam gyvenimui šis scenos veikalas prikeltas po beveik keturis dešimtmečius trukusio „miego“. Pastatymas užbaigia XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio (1919-1984) jubiliejinių renginių ciklą.

Opera „Kelionė į Tilžę“ buvo sukurta pagal iškilaus rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (1857-1928), gimusio Macikų kaime netoli Šilutės, to paties pavadinimo apysaką. Siužetas gvildena tragišką meilės trikampį. Žvejų kaimelyje gyveno graži ir darbšti šeimyna: tėtis Ansas, mama Indrė ir trys jų vaikučiai. Jie sukosi savo įprastiniuose darbuose, kol nepasirodė samdinė Bušė – ramios ir tylios Indrės priešingybė. Bušė ne tik apsuko Ansą aplink pirštą, bet ir įkalbėjo jį nuskandinti Indrę jiems Nemunu keliaujant į Tilžę. Žiaurusis Bušės planas nepavyko, nes kelionėje Ansui tarsi atsivėrė akys: jis supranta, kad pati nuostabiausia ir žaviausia moteris yra jo žmona…

Opera „Kelionė į Tilžę“ pasakoja ne apie įveiktus atstumus, o apie asmenybės vidinę kelionę, žmogiškuosius atradimus ir paklydimus. Tai – dvasinės kelionės simbolis ir kartu viena įstabiausių kelionių tiek mūsų krašto literatūros, tiek ir operos istorijoje.

Premjera tapo vienu ryškiausių E. Balsio jubiliejinių metų programos akcentų Klaipėdoje ir kartu vienu svarbiausių jubiliejinio teatro sezono įvykių: 2020 m. sausį sukaks 200 metų, kai Klaipėdoje buvo pastatyta pirmoji opera.

KVMT inf.

Prokadras.lt nuotr.

Lapkričio 6-osios rytą Upynos Stasio Girėno mokyk­los ikimokyklinės ugdymo grupės auklėtiniai kartu su priešmokyklinės ugdymo grupės vaikais į mokyk­lą skubėjo su lauknešėliais, taip prisidėdami prie pyragų dienos akcijos.

Mažieji karšta arbata bei gardumynais vaišino ne tik vieni kitus, bet ir visą mokyklos bendruomenę. Ap­si­lankėme Upynos seniūni­joje, medicinos punkte. Džiau­gia­mės, kad mus nuoširdžiai priėmė mūsų sutikti bei aplankyti upyniškiai. Lėšos, surinktos šios iniciatyvos rėmėjų, yra skiriamos padėti sergantiems vaikučiams. Mažieji puikiai supranta, jog sveika­­ta – didelė vertybė, o pasidalintas skausmas yra perpus mažesnis. Todėl surinktus 78 eurus skyrėme mergaitei, sergančiai sunkia genetine liga. 

Norime padėkoti ugdytiniams bei jų tėveliams, su meile iškepusiems pyragų, bei visiems, kurie dalijasi gerumu. 

Jovita AUŽBIKAVIČIENĖ

Upynos Stasio Girėno mokyklos ikimokyklinės ugdymo grupės auklėtoja

AUTORĖS nuotr.

Jeigu ne pilietiškas Bytlaukio gyventojas, šiandien vienu saugotinos rūšies gyvūnu būtų mažiau. Visai neseniai iš Raudonosios knygos išbraukta ūdra buvo patekusi į neatsakingo ir galimai net medžiotojo paliktus nelegalius spąstus. Į pagalbą gyvūnui atskubėjo Šilutės aplinkosaugininkai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.87

Valstybinei mokesčių inspekcijai išsiuntinėjus žemės mokesčio deklaracijas, daugelį gyventojų nemaloniai nustebino gerokai padidėjusios mokesčių sumos. Žmonės tikėjosi, kad šiemet, kai savivaldybės taryba visai žemės ūkio paskirties žemei pritaikė 50 proc. žemės mokesčio lengvatą, mokesčių našta bent simboliškai sumažės. Tačiau nepadėjo net ir politikų gera valia: daugumai rajono gyventojų mokesčių teks mokėti tiek pat ar net daugiau.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.87

Ateinančių metų sausio 13 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pasieniečių mokykloje bus organizuojami pasieniečio įvadinio mokymo kursai. Turintieji aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį bei aukštesnįjį išsilavinimą ir nepriekaištingos reputacijos asmenys kviečiami rinktis šiuos mokymo kursus ir per 15 savaičių tapti pasieniečiais. Norintieji mokytis kursuose ir gauti į juos siuntimus pateikti dokumentus turi iki gruodžio 13 d. Kreiptis į Miglę Novoslavskaitę tel. (8-5) 2-71-73-38, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Dėl mokymo programos turinio, mokymosi organizavimo Pasieniečių mokykloje – į Anną Volčok, tel. (8-5) 2-19-82-35, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys, prieš gaudami siuntimą į įvadinio mokymo kursus, privalės pasitikrinti sveikatos būklę ir psichologinį tinkamumą vidaus tarnybai Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje. Taip pat reikės išlaikyti bendrojo fizinio pasirengimo įskaitą. Į kursus priimti asmenys aprūpinami uniforma ir nemokamai apgyvendinami bendrabutyje. Išklausę teorinio mokymo kursą, atlikę praktinio mokymo programoje numatytas užduotis ir sėkmingai išlaikę egzaminus bei įskaitas, kursų dalyviai gaus įvadinio mokymo kursų baigimo pažymėjimus ir bus įdarbinami šiuose VSAT padaliniuose: Padvarionių, Lavoriškių, Kenos, Gintaro Žagunio ir Bardinų pasienio užkardose.

Daugiau informacijos galima rasti www.pasienietis.lt bei www.pasienis.lt.

Asta ŠIMKUVIENĖ

VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Viešųjų ryšių vyresnioji specialistė                                                                           

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad, pasibaigus mokestiniams ginčams, įsiteisėjo sprendimai dėl Lietuvoje gyvenančių dviejų užsienio piliečių, kurie į biudžetą turės sumokėti papildomas gyventojų pajamų mokesčio (GPM), delspinigių ir baudų sumas – per 30 tūkst. eurų. Iš Libano ir Kinijos kilę verslininkai savo verslus Lietuvoje finansavo neaiškios kilmės pajamomis, kurios nebuvo deklaruotos ir mokesčiai nebuvo sumokėti, todėl VMI jas apmokestino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), priėmęs neskundžiamas nutartis bylose, VMI sprendimus pripažino teisėtais ir pagrįstais. Mokesčių administratorius iš Libano kilusio ir Lietuvoje gyvenančio užsienio piliečio patikrinimo metu nustatė, kad jo šeimos išlaidos tikrinamuoju laikotarpiu oficialias pajamas viršijo 53 tūkst. Eur. Šių pajamų kilme VMI susidomėjo, paaiškėjus, jog libanietis į savo įmonę, kuri užsiima greitosiomis paskolomis, yra įnešęs per 100 tūkst. Eur grynaisiais. Jo teigimu, anksčiau jis buvo gavęs užsienyje gyvenančio tėvo finansinę paramą studijoms, tačiau to pagrįsti negalėjo. VMI savo ruožtu įrodė, kad pinigų, dėl kurių kilo ginčas, jis neturėjo. Iš neaiškių šaltinių gautos pajamos, kurias bandyta įrodyti vien tėvo liudijimu, buvo apmokestintos.

„Įrodinėjant pinigų grynaisiais gavimą, pavienių formalių įrodymų, pavyzdžiui, rašytinių ar notarinių sutarčių nepakanka – vertinama faktinių aplinkybių visuma, t. y. ar pajamos buvo realiai gautos.

Pajamų kilmės nepagrindus juridinę galią turinčiais dokumentais bei realiu gavimu, šios pajamos, vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis, apmokestinamos“, – teigia VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė. Ji pabrėžia, jog mokesčių mokėtojui to nepadarius įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, valstybės biudžetui yra padaroma žala.

Į panašią situaciją pateko ir Lietuvoje gyvenantis kinų tautybės verslininkas: finansavo nuostolingą sutuoktinės įmonę, o pasidomėjus pinigų kilme paaiškėjo, kad tai – oficialiai nedeklaruotos šeimos pajamos. VMI nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu sutuoktiniai įvairioms reikmėms, taip pat ir įmonės veiklai finansuoti išleido 58 tūkst. Eur daugiau, nei turėjo oficialių pajamų. Kaip šių pajamų šaltinį verslininkas nurodė iš giminių Kinijoje gautą paramą pinigais, tačiau sakė jokių tai pagrindžiančių dokumentų ar įrodymų neturįs. Pinigus grynaisiais dalimis į Lietuvą esą atveždavo atostogauti į Kiniją vykdavusi sutuoktinė.

Mokesčių administratorius įvertinęs tai, kad juridinę galią turinčių dokumentų apie pinigų dovanojimą užsienio pilietis nepateikė, nebuvo ir jokių kitų faktinių įrodymų apie pinigų perdavimą, apskaičiavo papildomai į biudžetą sumokėti GPM, delspinigius ir skyrė baudą. Po tokio sprendimo staiga atsirado paaiškinimas, jog pinigus užsienio pilietis esą yra gavęs kaip vestuvinę tėvų dovaną. „Atsirado“ ir dovanojimo sutartis, nors anksčiau teigta, kad Kinijoje dovanojant pinigus giminaičiams, nepriimta sandorius sudaryti raštu.

LVAT, įvertinęs visas aplinkybes, dovanojimo sutartį pripažino formalia, sudaryta siekiant išvengti mokestinės prievolės ir paliko galioti VMI sprendimą.

VMI atkreipia dėmesį, kad LVAT savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais ir šių pajamų nedeklaruodamas, mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos. Gautas lėšas jis turi pagrįsti taip, jog nekiltų jokių abejonių dėl jų realumo.

VMI primena, kad apie pastebėtus galimus mokestinius pažeidimus informaciją galima perduoti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat el. priemonėmis: pasinaudojus programėle „Pranešk“ arba užpildžius anketą VMI internetinėje svetainėje.

Laima DOMARKIENĖ

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė

Nors daugiausiai avarijų, kurios kyla dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais, įvyksta šalia didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno, tačiau gyvūnai pavojų kelia ir regionų keliais važinėjantiems žmonėms. „Lietuvos draudimo“ statistika atskleidžia, jog vidutinė tokių susidūrimų kaina siekia apie 1,6 tūkst. eurų, o kartais skaičiuojami ir dešimteriopai didesni nuostoliai.

Šiuo metų laiku į kelius dažniausiai išeina stirnos bei šernai, tačiau brangiausiai atsieina susidūrimai su briedžiais.

„Skaičiuojame, kad vien „Lietuvos draudime“ apsidraudę vairuotojai per metus patenka į daugiau nei 1,5 tūkst. panašių incidentų – vadinasi, po daugiau nei keturias avarijas kasdien. Gyvūnai keliuose paprastai pasirodo prietemoje ir naktį, taip pat anksti rytą. Atlikta analizė rodo, kai kai žvėris į kelią iššoka staiga, vairuotojas turi vos akimirką sureaguoti ir atlikti teisingą manevrą. Dauguma vairuotojų elgiasi instinktyviai: stabdo arba suka vairą į šoną. Kartais gyvūnas vos kliudomas, tačiau to užtenka, kad automobilis nuslystų nuo kelio ir būtų stipriai apgadintas“, – teigia „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.

Eksperto teigimu, pusę visų tokio pobūdžio avarijų sudaro susidūrimai su stirnomis. Lapkričio mėnesį keliuose jos pasirodo ir rytais, iki patekant saulei, paprastai būriuojasi bandomis, o ne po vieną. Į automobilį atsitrenkus stirnai ar šernui išmokos dažniausiai siekia 1,7–2,3 tūkst. Eur.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, susidūrimai su kiškiais, katėmis ar net paukščiais, nors iš pažiūros tai ir smulkūs gyvūnai, vidutiniškai atsieina 500–700 Eur.

Vis dėlto pavojingiausi vairuotojams – briedžiai. Jie sunkiau pastebimi ir dėl tamsaus kailio, ir dėl didelio ūgio. Automobilių žibintai neretai apšviečia tik šių gyvūnų kojas. Vidutinės išmokos po susidūrimų su briedžiais šįmet siekė apie 3,1–3,6 tūkst. Eur.

Kone kiekvieną mėnesį pasitaiko atvejų, kai su laukiniais gyvūnais susiduria nauji, brangesnių modelių automobiliai, o jų remonto išlaidos siekia jau ne kelis, bet keliolika tūkstančių eurų. Šįmet didžiausia įvykusi avarija susidūrus su žvėrimi kainavo net 22 tūkst. Eur.

„Lietuvos draudimas“ atlygina susidūrimo su gyvūnais nuostolius klientams, turintiems kasko draudimą arba tiems, kurie kartu su privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu įsigijo papildomą apsaugą nuo susidūrimo su gyvūnu kelyje. Ši apsauga galioja ir jei susidūrimas įvyksta kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“ pažymėtuose keliuose. Per šiuos metus dėl tokių žalų klientams jau atlyginome 1,8 mln. Eur“, – sako A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ atstovas primena, jog, patekus į avariją, kurios metu susiduriama su laukiniu gyvūnu kelyje, apie tai būtina informuoti policiją ir draudimo bendrovę. Partrenktais gyvūnais paprastai pasirūpina vietos medžiotojų būrelio nariai arba savivaldybės, seniūnijos pareigūnai.

Lietuvos policijos statistika rodo, jog per pirmus dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje laukiniai gyvūnai sukėlė 3870 eismo įvykių, kurių metu sužeisti 32 žmonės, vienas žuvo. Pernai buvo 4041 tokia eismo nelaimė, jose sužaloti 48 bei žuvo vienas žmogus.

Ingrida ŽALTAUSKAITĖ

AB „Lietuvos draudimas“ Komunikacijos vadovė

Klestinčios internetinės parduotuvės ir neribotos galimybės siųsti siuntas bei sveikinimus kasmet vis labiau pakursto Kalėdų karštinę Lietuvos pašto logistikos centruose. Lietuvos pašto statistika rodo, kad žmonės kasmet siunčia vis daugiau daiktų – lyginant 2018 m. ir 2019 m. tą patį 9 mėnesių laikotarpį, siuntinių išsiųsta net 19 proc. daugiau. Ką svarbu žinoti, jog siuntų sraute artimiesiems skirtos dovanos nepasiklystų ir juos pasiektų laiku?

​Pirmas pradeda ir laimi

Svarbiausia sąlyga – nedelsti. Kadangi visos siuntos ir korespondencija iš Lietuvos pašto logistikos centrų specialiu oro, žemės arba vandens transportu keliauja per kelis užsienio logistikos centrus, kartais – net per kelis žemynus, bet koks uždelsimas siuntą „įkalina“ padidėjusiame kitų tarptautinių siuntų sraute. Švenčių laikotarpiu visų šalių pašto skyriuose siuntų  padidėja iki trijų kartų, tad natūralu, jog jas apdoroti (paskirstyti ir pristatyti gavėjui) trunka ilgiau nei įprastai, todėl rekomenduojama laiškus, atvirlaiškius ir pašto siuntinius išsiųsti kuo anksčiau.

Siunčiant į užsienį, reikėtų suskubti ir siuntas į pašto skyrių atiduoti pirmomis gruodžio dienomis, o kad jos adresatą laiku pasiektų Lietuvoje, tai padaryti galima iki gruodžio 15 d. Tik tokiu atveju šventiniai linkėjimai iki Kalėdų spės pasiekti adresatus.

Pašto korespondencijos siuntų ir pašto siuntinių paslaugos neturi nustatytos tikslios pristatymo trukmės, todėl skubiam siuntimui derėtų rinktis tarptautinio greitojo pašto paslaugą. Tiesa, siuntos gali vėluoti ir dėl išorinių, iš anksto nenumatytų, priežasčių – nepalankių meteorologinių sąlygų bei streikų.

Korespondencijos/siuntinių apytikslė pristatymo trukmė: JAV, Kanada – 5-10 dienų; Rusija – 5-10 d. (siuntos į nutolusias šalies vietas keliauja apie 3 sav.); Australija – 2-3 sav.

Dažniausiai į Lietuvą 2019 m. siuntos keliavo iš Kinijos, Estijos, Lenkijos, Singapūro ir Olandijos. Iš Lietuvos jos dažniausiai buvo siunčiamos į Vokietiją, JAV, Didžiąją Britaniją, Latviją ir Prancūziją.

Teisingai užrašytas gavėjo adresas šansus laiku gauti siuntą padidina

Ant laiškų, atvirlaiškių bei siuntų itin svarbu įskaitomai užrašyti gavėją ir tikslų jo adresą. Būtina nurodyti ne tik gavėjo vardą, pavardę, gatvę, namo ir buto numerius, bet nepamiršti parašyti ir miesto, kaimo ir (ar) savivaldybės pavadinimo bei pašto kodo. Ant pašto siuntos papildomai nurodžius gavėjo mobiliojo telefono numerį, apie gautą ir pašte ar savitarnos siuntų terminale atsiimtiną siuntą jis bus informuojamas SMS žinute.

Į užsienį siunčiamą siuntą reikėtų adresuoti pagal tos šalies reikalavimus. Žinotina, jog gavėjo šalies pavadinimas turi būti užrašytas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis anglų arba prancūzų kalba. Taisyklingo siuntų adresavimo pavyzdžių rasite Lietuvos pašto tinklalapyje.

Tinkama siuntos pakuotė – itin svarbi

Kadangi siunta dažnai yra transportuojama keliomis transporto priemonėmis ir jai tenka pabuvoti keliuose logistikos centruose, patariama ją pakuoti tam skirtoje tvirtoje pakuotėje. Labai svarbu pasirinkti tokią, kuri, atlaikytų ne tik joje esančių daiktų svorį, bet ir galimą išorinį slėgį – tai ypač aktualu siunčiant dužius daiktus. Tuščios kartotinės dėžės ertmės turi būti pripildytos pakavimo medžiagos, neleidžiančios joje esantiems daiktams judėti. Kaip vidinis siuntos užpildas gali būti naudojama plėvelė su oro burbuliukais, raukšlėtasis („gofruotas“) kartonas, putplastis, popieriaus drožlės, vata, medžio drožlės ar specialios fiksuojamosios putos, įpurškiamos į ertmes tarp daikto ir vidinių siuntos dėžutės kraštų. Siunta turi būti užklijuota tvirta lipniąja juosta, apjuosta per visą jos apimtį (mažiausiai trijose vietose) taip, kad transportuojama  neplyštų ar neatsidarytų, nepažeistų kitų siuntų.

Laikraštinis, plonas popierius, įvairūs plastikiniai maišeliai ir kita transportavimui netinkama tara siuntinio apsaugoti negali. Pašte, siuntų savitarnos skyriuose, galima rasti visų pakavimui būtinų medžiagų, kurios padės siuntą išlaikyti sveiką.

Lietuvos paštas skatina visas pakuotes, kurias įmanoma, naudoti pakartotinai: svarbu nuvalyti pasenusią ir kurjerį suklaidinti galinčią informaciją, kad siuntinys laiku pasiektų jo laukiantį žmogų.

Siuntos vietą galima matyti internete, ją užregistravus ir apdraudus

Lietuvos pašto duomenys rodo, jog iki šių metų spalio buvo išsiųsta 19 mln. siuntų ir 23 mln. laiškų.  Šventinis laikotarpis dar neprasidėjo, tad šie skaičiai didės. Gyventojai gali pasirinkti, ar laiškus ir siuntas siųsti paprastuoju, ar registruotu paštu. Tačiau norint  sekti savo siuntos judėjimo kelią arba apdrausti ją nuo nelaimingų atsitikimų, rekomenduojama siuntą registruoti bei įvertinti. Registruoti siuntą Lietuvoje kainuoja 0,58 Eur, į užsienį – 2,03 Eur.

Registruotos pašto siuntos statusas garantuoja, kad  gavėjui ji bus įteikta tiesiai į rankas. Su registruotos pašto siuntos numeriu, nurodytu ant kasos kvito, siuntėjas ar gavėjas gali sekti visą jos judėjimo kelią Lietuvoje, o siunčiant į užsienį – iki jos išsiuntimo iš Lietuvos ir tose užsienio šalyse, kurios yra pasirašiusios PRIME susitarimą. Jeigu registruotos siuntos pakuotė transportavimo metu pažeidžiama ar pasimeta, siuntėjas gali kreiptis į pašto operatorių ir tikėtis susigrąžinti siuntimo išlaidas.

Lietuvos paštas primena, jog monetas, banknotus, čekius ar bet kokių vertybinius popierius, kelionės čekius, apdirbtos ar neapdirbtos platinos, aukso arba sidabro, brangakmenių, papuošalus bei kitus vertingus daiktus  galima siųsti tik įvertintosiomis (apdraustosiomis) siuntomis ir tik į tas šalis, į kurias leidžiama tokių daiktų įvežti. Nerekomenduojama siųsti tabako produktų – net ir tose šalyse, į kurias nedraudžiama jų siųsti jie yra apmokestinami dideliais muito mokesčiais. Rinkdamiesi dovanas, kurios bus siunčiamos paštu, patikrinkite, ar tai nėra draudžiami siųsti daiktai.

Lietuvos paštas primena, kad siuntėjas yra atsakingas už siuntos turinį ir privalo užtikrinti, jog joje nebūtų draudžiamų ir pavojingų siųsti daiktų. Jei tokių siuntoje aptinkama, pareigūnai juos sulaiko arba konfiskuoja ir gavėjo jie nepasiekia.

Daugiau informacijos apie taisyklingą adresavimą, pašto kodus, tinkamą siuntos pakuotę ir pakavimą galima rasti Lietuvos pašto internetiniame tinklalapyje www.lietuvospastas.lt arba sužinoti paskambinus informacijos telefonu (8-700) 5-54-00.

Aušra KURKUTĖ

Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovė

Kibernetinis saugumas vis dažniau atsiduria naujienų antraštėse. Kitaip nei populiaru manyti, kibernetiniai incidentai paliečia ne tik valstybines institucijas ar dideles įmones, bet nuo jų skaudžiai nukenčia ir mažiausi verslai. Smulkios įmonės gali tapti kibernetinių atakų aukomis net jei savo veiklai naudoja tik el. paštą ar socialinių tinklų paskyrą. Tokie ir kiti incidentai gali sukelti daug žalos, po kurios smulkiam bei vidutiniam verslui (SVV) atsigauti gali prireikti neplanuotų išteklių, o kartais tokios atakos tampa lemtingomis, po kurių taip ir nepavyksta atkurti įmonės veiklos.

Nepaisant augančių grėsmių, verslas vis dar vangiai žiūri į kibernetinį saugumą kaip į svarbų komponentą jų veiklos tęstinumui. Įmonės nesuvokia savo turimo skaitmeninio turto, jo vertės ir to, jog prarastas informacinis turtas gali sukelti didelių neigiamų pasekmių verslui. Tarkime, Lietuvoje programišiai į grožio klinikos sistemą įsilaužė, panaudoję buvusio darbuotojo prisijungimo duomenis ir taip pavogė daugiau nei 20 tūkstančių klientų asmeninius duomenis, nuotraukas prieš ir po operacijų. Iš klinikos buvo reikalaujama 500 tūkst. eurų vertės išpirkos. Ir tai nebuvo vieninteliai galimi finansiniai nuostoliai – nukentėjusiųjų ieškinių suma dėl padarytos neturtinės žalos siekė 230 tūkst. Eur.

Dažnai verslo kibernetinė sauga atsiduria darbuotojų rankose. Pasak Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ataskaitos, dėl žmogiškosios klaidos įvykusių (socialinės inžinerijos metodais paremtų) incidentų skaičius 2018 m. išaugo 25 proc. Pavyzdžiui, vienas iš dažnai pasitaikančių tokių incidentų yra atvejis, kai siunčiamas laiškas darbuotojui, apsimetant įmonės vadovu, ir prašoma pervesti pinigus į tam tikras sąskaitas. Taip gali būti prarastos sumos, skaičiuojamos dešimtimis tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, vienos įmonės Alytuje buhalterė, gavusi apgaulingą elektroninį laišką iš įmonės direktoriumi apsimetusio asmens, jam pervedė beveik 20 tūkst. Eur. Įmonė Tauragėje prarado daugiau nei 5 tūkst. Eur vos keliais mygtuko paspaudimais, kai į bendrovei priklausantį mobilųjį telefoną buvo atsiųsta apgaulinga užklausa, prašanti atnaujinti banko programėlę, kurią paspaudus, moteris buvo nukreipta į netikrą elektroninės bankininkystės puslapį.

Statistikos departamento duomenimis, smulkios ir vidutinės įmonės naudoja mažiau įrankių, skirtų apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, nei didelės. Kibernetinio saugumo rizikos vertinimą atlieka tris kartus daugiau didelių įmonių nei smulkių, dėl to mažosios sunkiau supranta savo pažeidžiamumą. Šių rizikų tinkamas neįvertinimas kelia didelę grėsmę, nes, kaip rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenys, net 52 proc. Lietuvos internetinių svetainių yra pažeidžiamos.

Užtikrinti kibernetinį saugumą galima tik bendromis verslo ir valstybės pastangomis. Šį pusmetį „Kurk Lietuvai“ programos projektas Krašto apsaugos ministerijoje analizuoja Lietuvos smulkiojo bei vidutinio verslo įmonių kibernetinio saugumo problematiką ir kuria sąmoningumo didinimui skirtą priemonių paketą. Šiuo metu vyksta įmonių vadovų ir darbuotojų apklausa, siekiant išsiaiškinti jų kibernetinio saugumo spragas bei poreikius, ugdant sąmoningumą. Projekto vadovai kviečia ir Šilalės krašto smulkias bei vidutines įmones, kurių darbuotojų skaičius mažesnis nei 250, dalyvauti apklausoje.

Kviečiame dalyvauti apklausoje internetu:

* jei esate  įmonės (darbuotojų skaičius iki 250) vadovas – (http://epilietis.lrv.lt/lt/formos/kibernetinis-saugumas-svv-vadovai);

* jei esate  įmonės (darbuotojų skaičius iki 250) darbuotojas – (http://epilietis.lrv.lt/lt/formos/kibernetinis-saugumas-svv-darbuotojai).

Rūta BEINORIŪTĖ, Gabrielė BILEVIČIŪTĖ, Justas KIDYKAS

Projekto „Kurk Lietuvai“ dalyviai