Jokia paslaptis, kad ilgametė Pajūrio ambulatorijos gydytoja Saulė Olendrienė pasuko į privatų verslą – tame pačiame ambulatorijos pastate kuriama privati klinika, kurią finansuos tos pačios Teritorinės ligonių kasos. Gydytoja neabejoja, jog didžioji dauguma pa­cien­tų nuo jos nenusisuks – juk tam ir dirbo kone tris de­šimtmečius. Atrodytų, viskas gerai ir tik sveikinti reikėtų žmones, pasiryžusius dirbti savarankiškai. Tačiau šį gra­žų ateities paveikslą temdo artėjanti grėsmė, jog, pra­dėjus veikti privačiai įstaigai, gali tekti uždaryti Pa­jū­rio ambulatoriją. O tai reikštų, kad, tenkindama asme­ni­nius interesus, Šilalės rajono savivaldybės tarybos na­rė S. Olendrienė galimai pakenktų visuomenės, kuriai atstovauja, interesams.

Daiva BARTKIENĖ   

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.92

Praėjusią savaitę Šilalę sudrebino galingi choristų balsai. Tokio renginio iki šiol nėra buvę visoje Lietuvoje. Idėja surengti suaugusiųjų chorų maratoną kilo vos prieš metus Šilalės krašto mišriam chorui pradėjusiai vadovauti Sandrai Rimkutei-Jankuvienei.

„Chorinės muzikos veikla pastarąjį dešimtmetį buvo apmirusi. Esu tikra, jog atėjo laikas Šilalėje atgaivinti chorinės muzikos kultūrą ir parodyti, kad šis muzikos žanras yra gražus ne tik patiems choris­tams“, – praūžus maratonui, sakė jo iniciatorė bei organizatorė.

Pasak muzikės, pirmojo suaugusiųjų chorų maratono metu žiūrovai buvo sujaudinti iki ašarų. Tai tik įrodo, kad muzika yra dovana. Ir šis maratonas dovanojo daug gražios muzikos bei puikių emocijų adventiniu laikotarpiu.

Respublikis renginys vyko keliose Šilalės miesto erd­vė­­se, jo ati­darymas ir užda­ry­­­mas su­rengti Šv. Pran­ciš­kaus Asy­­žiečio bažnyčioje. Ši­la­liš­­kiams kocertavo vals­tybi­nis choras „Vil­nius“ (vado­vas Ar­tū­ras Damb­raus­kas), evange­li­kų liuteronų Jo­no Tar­ti­la­vi­­čiaus Batakiečio baž­ny­čio­je ko­certinę programą dova­nojo Tauragės gospel choras „Gloria“ (vad. Rasa Le­vic­kai­tė-Šerpytienė), o Šilalės kul­tūros centro scenoje visą šeš­tadienį chorai vienas kitą keitė kone visą dieną: atėju­sieji galėjo pasiklausyti „Kris­ta­le“ iš Kretingos (vad. Kris­ti­na Ri­m­ienė), „Dangės“ ir „Can­ta­re“ iš Klaipėdos (vad. Ju­di­ta Kiaulakytė bei A. Damb­­rauskas), „Kamertono“ iš Kau­no (vad. Kęstutis Jake­liūnas), „Po­lifonijos“ iš Šiaulių (vad. Li­nas Balandis). 

Kiekvienas choras pristatė savo muzikinę programą, o maratono uždaryme pirmiausia buvo nusilenkta kompozitoriui, choro dirigentui, vargonininkui ir pedagogui Juozui Naujaliui – visi chorai atliko po vieną šio muziko kūrinį. Koncertą pradėjęs Šilalės krašto mišrus choras (vad. S. Rim­kutė-Jankuvienė ir Rasa Ra­manauskienė) užtraukė ant­­ruoju šalies himnu vadinamą „Lietuva brangi“. Po to bažnyčios skliautais nuskambėjo do­vana Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos dekanui, kun. Sauliui Katkui – dvasininko mylimiausias kūrinys „Kur giria žaliuoja“, o šventę vaini­kavo sudėtingas ir daugiabal­sis septynių dalių Džono Ra­te­rio kūrinys „Magnificat“.

Uždarymo koncerte pasirodė ir Lietuvos kariuomenės or­kestras (vad. kapelmeisteris mjr. Egidijus Ališauskas) bei operos solistė Rasa Ulte­ra­vičiūtė. Visam šiam jungtiniam chorui bei muzikantams vadovavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Amb­rozaitis. 

„Labai šaunu, jog tokie renginiai vyksta ne Klaipėdoje, Kaune ar Vilniuje, o Šilalėje. Bet reikia žinoti, kad pradėti yra lengviausia, kur kas sunkiau idėją išlaikyti ir tęsti“, – sakė T. Ambrozaitis. 

Valstybinio choro „Vilnius“, kuriame dainuoja tik profesio­nalūs muzikantai, vadovas A. Dambrauskas apie Šilalėje organizuotą renginį atsiliepia labai šiltai ir teigia esąs pasiryžęs čia sugrįžti

„Viena iš valstybinio choro „Vilnius“ misijų ir yra kocertai regionuose. Todėl visada, pasitaikius bent menkiausiai galimybei, važiuojame į rajonus“, – sako dirigentas.

Šilalės Šv. Pranciškaus Asy­žiečio parapijos klebonas kun. dekanas S. Katkus taip pat džiaugiasi ne tik specialiai jam skirtu kūriniu.

„Mag­ni­ficat“ – ne tik iškilmingas, bet ir bažnytinis kūrinys, kuris Šilalės bažnyčioje nuskambėjo labai puikiai. Tuo labiau, kad mūsų bažnyčios  akustika puiki, tad, jeigu maratonas tęsis, lauksime choristų dar kartą. Tokio lygio kolektyvų pasiklausyti reikėtų vykti į dideles koncertines sales, o dabar jie atvažiavo pas mus. Įspūdis buvo nepakartojamas“, – maratono organizatorių idėja džiaugiasi dvasininkas.

S. Rimkutė-Jankuvienė žada, jog antrasis maratonas tikrai bus.

„Dar net nesibaigus pirmajam, žinojau, kad choristų bei jų vadovų nuomonė labai palanki ir visi nori susiburti dar kartą. Tad ir kitais metais į Šilalę pakviesime profesionalių chorų iš visos Lietu­vos“, – žada įspūdingo ir išskir­tinio renginio sumanytoja. 

Ji įsitikinusi, jog tokie išskirtiniai renginiai ne tik garsina Šilalę, bet ir pritraukia į kraštą žmones, kurie apie mus galbūt išgirsta pirmą kartą, tačiau išsiveža pačius geriausius atsiliepimus. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

1995-aisiais lapkričio 16-ąją UNESCO paskelbė tarptautine tolerancijos diena. Nuo tada ją mini daugelis demokratinių valstybių. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (Tarptautinė istorinio teisingumo komisija) nuo 2003 m. tarptautinės tolerancijos dienos paminėjimą kasmet inicijuoja ir Lietuvoje. Tai yra Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos įgyvendinamos švietimo apie totalitarinių režimų nusikaltimus, nusikaltimų žmogiškumui prevencijos ir tolerancijos ugdymo programos dalis. Šiųmetės tarptautinės tolerancijos dienos simbolis – švyturys.

Švyturys, kaip simbolis, reiškia pagalbą, nes rodo kelią laivams, ieškantiems kranto, padeda neužplaukti ant seklumos. Taip ir žodis tolerancija savo pras­me reiškia pakantumą, suteikia gebėjimą visuomenei sugyventi taikiai, priimti kitokį žmogų, kitokius požiūrius. Kaip  švyturys yra saugus kelias laivams, taip tolerancija yra svarbi žmonėms. Būtent jos suvokimas skatina pakantumą, gebėjimą išlaikyti pagarbą, nepaisant skirtingų pažiūrų, tautybės, rasės, religijos.

Pasinaudodami minėtos komisijos rekomendacijomis, Pa­jūralio pagrindi­nė­je mokykloje su vyresnių klasių mokiniais istorijos ir pilietiškumo pagrindų pa­mokų metu aptarėme istorinius įvykius  nacistinėje Vokietijoje, ten vyk­dytą nepakantumo ir antirasinę politiką žydų, romų (či­gonų), psichinėmis ligomis sergančių ir neįgalių žmonių atžvilgiu. Analizavome bei diskutavome apie tai, kaip kurstomas nepakantumas iššaukė didžiulį priešiškumą, o vėliau išprovokavo masinį žmonių naikinimą. Iš kitos pusės aptarta ir Sovietų sąjungos istorija, kurioje visi turėjo būti vienodi, kur klestėjo nepakantumas kitokiam: gabesniam, kilusiam iš labiau pasiturinčios šeimos, turinčiam savo nuomonę ar kitokį požiūrį į gyvenimą. Tokioje visuomenėje neturėjo likti vietos tiems, kurie buvo kitokie ar jautėsi kitokiais. 

Savarankiškais dar­bais kai kurie mokiniai iliustravo tolerancijos/netolerancijos temą: kaip nuo žodžių gali būti pereinama prie darbų. Mokyklos fojė buvo dekoruota tolerancijos švyturiais, temą atspindinčiais piešiniais. Muzikos mokytoja, socialinė peda­go­gė metodininkė Ona Dvi­lienė tam skir­to renginio metu pri­statė Tolerancijos him­ną, švyturio simbolį ir atskleidė tolerancijos žodžio prasmę. Mokyklos direk­torės Renatos Rim­ku­vie­nės nuomone, svarbiausia, jog tokie įgaliojantys diskursai visuomenėje taptų mo­kiniams vyraujančiais motyvais.

Arūnas MIKALAUSKAS 

Pajūralio pagrindinės mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas 

Onos DVILIENĖS nuotr.

Šilalės miesto centrą apgaubė tamsių dūmų debesis. Jie sklido iš Maironio gatvės 15-osios sodybos. Netrukus paaiškėjo, kad kieme stovėjusioje „Audi“ įvykęs sprogimas uždegė ir netoliese esantį ūkinį pastatą.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.91

Mes, Kvėdarnos miestelio Žaliosios g. 1-o namo gyventojai, rugsėjo mėnesį iš UAB „Šilalės būstas“ gavome sąskaitas, kuriose nurodoma, jog namo laiptinių įėjimo stogelių remontas ir koridoriaus grindų betonavimas kainavo 1102,28 euro. 370,01 Eur bendrovė nurašė iš namo kaupiamųjų lėšų, 732,27 Eur turime apmokėti papildomai, proporcingai turimam buto plotui.

Išsireikalavę iš „Šilalės būsto“ atliktų darbų aktą ir jį išnagrinėję, pamatėme, kad išlaidos apskaičiuotos neteisingai – labai išpūstos. Todėl norime išsakyti savo nuomonę papunkčiui pagal atliktų darbų aktą ir prašome į šią situaciją įsigilinti rajono merą Algirdą Meiženį.

Kvėdarnos miestelio Ža­lio­­sios g. 1-o namo gyventojų vardu – 

Vilius VILDŽIŪNAS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.91

Nors valdžia nepraleidžia progos pareikšti, jog bene svarbiausias siekis yra stip­rinti regionus, realybė yra visiškai kitokia: Šilalėje jau nebeliko pagrindinių bankų skyrių, savarankiškos Mokesčių inspekcijos, Užimtumo tarnybos Šilalės skyrius priklauso Klaipėdos klientų aptarnavimo departamentui bei kt. Dabar atėjo eilė ir pašto skyriams. Prieš porą metų prasidėjusi Lietuvos pašto pertvarka pasiekė ir mūsų rajoną – nuo ateinančių metų sausio pabaigos neliks net 7 pašto skyrių (Bijotų, Did­kiemio, Pajūrio, Tenenių, Tūbinių, Upynos ir Žadeikių), o vietoje jų veiks 8 mobilieji laiškininkai. „Lietuvos pašto“ atstovų teigimu, specialiais tarnybiniais automobiliais šeši iš jų pas klientus išvyks iš Šilalės pašto, po vieną – iš Kvėdarnos ir Kaltinėnų. Kol kas nepertvarkomi lieka tik keturi paštai: Šilalėje, Kaltinėnuose, Kvėdarnoje ir Laukuvoje. Ir nors dalis buvusių paštininkų neteks darbo, raminama, jog nei laikraščių, nei siuntinių pristatymas nesutriks, o gyventojams esą bus teikiamos kokybiškesnės paslaugos, nei iki šiol.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.91

Praėjusią savaitę prie Šilalės gimnazijos iškilmingai atidengtas paminklas šviesuoliui, visuomenininkui, fi­lant­ropui Simonui Gaudėšiui. Jo vardas mūsų miesto gim­­nazijai suteiktas 1993-iaisiais, o šiųmetė lapkričio 28-oji taip pat bus įrašyta į ugdymo įstaigos atmintinų datų sąrašą.

Atidengė paminklą

Nepaisant darganoto oro, ren­ginys buvo šiltas ir jaukus. S. Gaudėšiaus paminklą atidengė gimnazijos direktorius Stasys Norbutas, skulptorius Marius Norkus ir rajono savivaldybės mero pavaduotojas Tadas Bartkus, jį pašventino Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžie­čio parapijos klebonas kun. Sau­lius Katkus.

Pasak gimnazijos direktoriaus, statyti paminklą S. Gaudėšiui buvo numatyta 2015-aisiais. Tuometiniai rajono vadovai šiuos darbus buvo suplanavę Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Skulptūra, kurios autoriai yra architektas Ramūnas Banys ir skulptorius M. Norkus, kainavo daugiau nei 21 tūkst. eurų: 18 tūkst. 150 Eur skirta iš rajono biudžeto, 3000 Eur dovanojo Šilalės rajono verslininkų sąjungos nariai.

Anot gimnazijos vadovo, skulptūra iškilo tik dabar todėl, kad vėlavo finansavimas, lapkričio mėnesį buvo baigti ir paminklo kūrimo bei pastatymo darbai. 

Šilalės gimnazijos teritorijo­je įkurdinta skulptūra neužgo­žiama augmenijos ir puikiai ma­toma iš visų pusių. Ant skulp­tūros kolonos numatyta pritvirtinti mobilaus barkodo ženk­lą. Jį nuskenavus mobiliuoju telefonu, bus gaunama išsa­mi informacija apie S. Gaudėšių. 

Žinios – kuklios, bet svarbios 

Atidengus paminklą, renginio dalyviai pakviesti į gimnazijos aktų salę, kur buvo dalijamasi prisiminimais apie S. Gau­dėšių. Šventėje dalyvavo ne tik šilališkiai, bet ir iš S. Gaudėšiaus tėviškės – Viekšnių – atvykusi Vaistinės muziejaus vadovė Danutė Končienė. Tačiau bene daugiausiai istorinių faktų iš šio iškilaus žmogaus gyvenimo pateikė garbaus kraštotyrininko Vlado Statkevičiaus dukra, gimnazijos muziejaus vadovė, mokytoja Aušra Baublienė. Ji kartu su gimnazistais Vesta Vitkute ir Edvinu Stankumi parengė itin informatyvų pranešimą „Mažo miestelio didelis žmogus“. 

Anot A. Baublienės, S. Gaudėšiaus pavardė skirtingu laik­mečiu, skirtingose vietovėse buvo tariama ir užrašoma įvairiai: Gaudėšius, Gaudiešius, Gaudešis, Gaudiešis. Tad kol kas sunku sudaryti ir Gaudėšių giminės medį – jis vis dar formuojamas.

O „mūsų“ S. Gaudėšius buvo gimęs 1867 m. balandžio 20 d. Mažeikių apskrityje, Viekšnių valsčiuje, Lėlaičių kaime, ūkininko Simono Gaudėšiaus šeimoje. Tėvai turėjo 20 hektarų žemės. Mažasis Simonas mokėsi Viekšnių liaudies pra­dinėje mokykloje, kurioje ugdymas vyko rusų kalba, vėliau įstojo į Liepojos gimnaziją. Tačiau baigė tik šešias klases, nes toliau mokytis nebuvo lėšų. Todėl pradėjo dirbti mokiniu Viekšnių vaistinėje. Po trejų metų Maskvos universitete išlaikė vaistininko padėjėjo egzaminus. Tapęs farmacininku, S. Gaudėšius sugrįžo į Viekšnius ir čia dirbo dar trejus metus. Paskui išvažiavo į Maskvą, kur dirbo vaistinėse ir kartu studijavo universite­te farmaciją. 1897 m. studijas bai­gė ir gavo provizoriaus dip­­lomą. Grįžęs į Lietuvą, S. Gaudėšius pasiskolino pinigų ir 1897 m. Šilalėje, Vasario 16-osios g., nusipirko vaisti­nę, kurioje dirbo iki tremties – 1941 m.

Visapusiška asmenybė

S. Gaudėšius bu­vo ne tik farmacininkas, bet ir visuo­menės veikėjas.

„Jis greitai pelnė žmonių pasitikėjimą bei pagarbą, jam rūpėjo Šilalės reikalai ir jis stengėsi, kad valsčiaus gyventojams būtų lengviau. Padėjo įsteigti Šilalės vartotojų bend­rovę-kooperatyvą, pats tapo jo valdybos nariu. O įkūrus kooperatinį smulkaus kredito banką, S. Gaudėšius buvo išrinktas jo valdybos pirmininku“, – pasakojo A. Baub­lienė. 

S. Gaudėšius aktyviai dalyvaudavo miestelio šventėse, padėdavo jas organizuoti, siekė, kad žmonės suprastų kelią į nepriklausomybę. Jis sodino ir Šilalės simboliu tapusį ąžuolą, vis dar ošiantį mūsų miesto cent­­re. Prisiminimuose šilališkiai teigia, jog ąžuoliukas buvo pasodintas 1930 m. Vytauto Didžiojo garbei.  

1918 m. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, S. Gaudėšius buvo išrinktas į valsčiaus tarybą, revizijos komisiją, o vėliau buvo Šilalės atstovas Tauragės apskrities taryboje. 1936 m. S. Gaudėšius buvo kan­didatas į Seimą. 

Be to, būtent jis Šilalėje įkūrė Šaulių sąjungos skyrių, o 1929-aisiais buvo išrinktas Šilalės šaulių būrio gar­bės pirmininku. Už visuomeninę veik­lą provizorius S. Gaudėšius buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, Vytauto Didžiojo ant­rojo laipsnio ordinu, Šaulių žvaigžde bei ugniagesių Garbės ženklu. Mat jo dėka Šilalėje atsirado ir ugniagesių draugija (1908 m.). Pastarosios dūdų orkestrui S. Gaudėšius nupirko instrumentus, 1930 m. pastatė gaisrinę (dabartinio gėlių salono „Palmeta“ vietoje), kurioje buvo įrengta salė miesto renginiams, pasirūpino ir tuo, jog būtų pastatytas garažas ugniagesių mašinoms. 

Rūpėjo šviesuoliui ir šilališkių išsilavinimas – būdamas Šilalės valsčiaus tarybos na­rys, jis skatino, jog mieste­lyje atsirastų vidurinė mokyk­la, ir tuos darbus rėmė. S. Gaudė­šius šelpdavo neturtingus vai­kus, mokėdavo už jų mokslą. 

Įamžintas šilališkių širdyse

Kaip asmenybė, S. Gaudėšius buvo žinomas ir vertinamas už savo linksmą būdą, jaunat­viškumą, sugalvodavo miestelėnams įvairiausių pramogų: pavyzdžiui, kiekvieną žiemą ant miesto tvenkinio jo rūpesčiu vykdavo čiuožimo varžybos. Šis žemaitis su kiekvienu į vaistinę užėjusiu kaimo žmogumi rasdavo bendrą kalbą, pasidomėdavo, koks derlius, kaip auga rugiai... O ir pats mė­go ūkininkauti – Šolių kaime turėjo 25 ha ūkį, be to, buvo geras bitininkas. 

S. Gaudėšiaus veikla akivaizdžiai įrodo, kiek gali nuveikti žmogus, sąžiningai ir pasiaukojančiai dirbantis savo kraštui. Tad nenuostabu, kad Šilalės gyventojai mėgo draugišką ir nuoširdų savo bendruomenės narį. Dėl to jo atminimas Šilalėje buvo įamžintas – yra S. Gaudėšiaus gatvė, jo vardas suteiktas ir ilgiausiai gyvuojančiai gimnazijai, kurios prieigas nuo šiol puošia ir S. Gaudėšiaus skulptūra.

Deja, likimas šiam šviesuo­liui nebuvo palankus: 1941-ųjų birželio 13 d. jis buvo ištremtas į Komiją, Kartkeroso miškų kirtimo ūkį. Netrukus ten ir mirė, o jo kapo vieta iki šiol nežinoma.

Šilti atsiminimai

Viekšnių vaistinės muziejaus direktorė D. Končienė sakė, kad apie šią iškilią asmenybę istorinių faktų išliko nedaug. Kviesdama į vaistinės Viekšniuose 160 metų jubiliejaus renginius, ji rodė nuot­raukas, kur S. Gaudėšius gyveno bei dirbo. D. Končienė papa­sakojo ne vieną juo­kingą istoriją, ku­rioje minimas far­macininko vardas.

„Kai Viekšniuose siautė mirtina to meto liga cholera, gydytojo Antano Biržiškio žmona Elžbieta įsikalė sau į galvą, jog jaučia visus tos ligos simptomus. Vyro tuo metu namuose nebuvo, o moteriai darėsi vis „blogiau ir blogiau“. Tad ji paprašė farmacininko padėjė­jo S. Gau­dėšiaus pa­galbos. Šis, įvertinęs pacientės būk­lę, išsivedė ją į Viekš­nius pasivaikščioti – suko aplink miestelį ratus tol, kol visos choleros moteriškei „praėjo“, – pasakojo Viekšnių vaistinės muziejaus vadovė.

Rengiant publikaciją, naudotasi V. Statkevičiaus surinkta kraštotyrine medžiaga, Šilalės vaistinės istorija, kitais S. Gaudėšiaus gimnazijos muziejaus surinktais dokumentais.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS ir gimnazijos muziejaus nuotr.

Adventas – tai laukimas,

Kad ir tavoj širdy kažkas užgimtų.

Jau laikas tau pajusti,

Kad nevalia į širdį įsileisti blogio,

Kad rankos tavo skirtos

Vargstančiam paremti,

Kad lūpos duotos

Žodžiui tik geram ištarti“....   

Tokiais žodžiais pradėjome adventinę popietę Šilalės kultūros centre, kuri jau antrą kartą vainikavo adventinio vainiko konkursą. Jame kvietėme dalyvauti rajono įstaigas, mokyklas, organizacijas ir pavienius asmenis. Labai džiugu, kad į šį kvietimą atsiliepė daugiau  dalyvių nei pernai – viso parodoje buvo net 48 adventiniai vainikai. 

Popietėje, kurią organizavo Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, Viešoji biblioteka ir Kultūros centras, buvo skelbiami nugalėtojai. Pirmąją vietą tarp organizacijų komisija skyrė Bilionių kaimo bendruomenės ir Kultūros centro kolektyvo „Kuplė“ darytiems vainikams. Antrąją vietą laimėjo Bilionių mėgėjų meno kolektyvo adventinis vainikas. Trečiosios vietos irgi buvo dvi: jas užėmė „Vingininkų“ bendruomenė ir  Šilalės „Bočiai“.

Pirmoji vieta pavienių asmenų kategorijoje atiteko mamos ir dukros Ingos Bernotienės ir Medos Bernotaitės pagamintiems adventiniams vainikams, antroji – Sonatos Dargienės, trečioje liko Gitanos Pangonytės kurti vainikai.

Šiemet išskyrėme dar vieną kategoriją – vaikų ir mokinių kolektyvų kurti adventiniai vainikai. Pirmąją vietą komisija skyrė koordinacinio centro „Gilė“ vaikų dienos centro vainikui, antrąją – Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos 3 klasės, trečiąją – Šilalės socialinių paslaugų namų adventiniams vainikams.

Specialiuoju Šilalės viešosios bibliotekos prizu apdovanotas Aivaras Armonas ir jo mamos kurtas adventinis vainikas, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus prizas įteiktas Viešosios bibliotekos Pajūralio filialo darbuotojai Staselei Pūdžemienei.  

Popietės dalyviai ir svečiai klausėsi prasmingų Šilalės parapijos dekano kun. Sauliaus Katkaus žodžių, Telšių kunigų seminarijos rektoriaus dekano kun. Sauliaus Stumbros palinkėjimų. Apie Šilalės krašto adventinius papročius, tradicijas bei valgius papasakojo Viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Stefa Minutaitė, savo muziką, dainas ir romansus dovanojo Dainora Taurinskienė ir Rasa Ramanauskienė, Kvėdarnos kultūros namų moterų vokalinis ansamblis „Allegro“ (vad. Gražina Pameditienė), Kultūros centro vokaliniai amsambliai „Kuplė“ ir duetas (vad. Laimutė Saročkienė), „Aitra“ (vad. Laima Petkuvienė), Kaltinėnų kultūros namų  moterų ansamblis ir jo vadovė Vileta Gailevičienė, Upynos kultūros namų moterų vokalinis ansamblis (vad. Renata Gužauskienė). Nuostabias muzikines akimirkas dovanojo Vilniaus folkloro ansamblis „Nalšia“ ir jų vadovė Audronė Vakarinienė.

Tikimės, kad šis konkursas ir popietė taps tradiciniu mūsų rajone. Lauksime ir kitais metais prisijungiant dar daugiau žmonių, įstaigų bei organizacijų.

Ilona RAUDONIENĖ,

scenos režisierė (etnografijai)

Godos JUŠKAITĖS nuotr.

Kiekvienas iš mūsų galime susidurti su įvairiomis teisinėmis problemomis. Jus neteisėtai atleido iš darbo ar laiku nesumokėjo darbo užmokesčio? Pavėlavote kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo? Norite išspręsti klausimą dėl vaikų išlaikymo? Tačiau ką daryti, jei neturite teisinių žinių, nežinote kaip išspręsti kilusias teisines problemas, o kreiptis į privatų advokatą nėra jokios finansinės galimybės. Tokiu atveju, rekomenduojama pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos tikslas – užtikrinti valstybės paramos įgyvendinimą žmonėms, negalintiems realizuoti savo teisių į teisminę gynybą dėl socialinės padėties. Kiekvienam asmeniui siekiama sudaryti galimybę lygiai ir vienodai siekti teisingumo baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose. Būtent valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba suteikia galimybę mažiau pasiturintiems žmonėms siekti teisingumo ir lygiateisiškumo procese.

Kas gi yra antrinė teisinė pagalba? Antrinė teisinė pagalba – procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas kliento interesams teisme. Antrinė teisinė pagalba apima ir atleidimą nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima ir vykdymo proceso išlaidų apmokėjimą.

LR teritorijoje gyvenantys asmenys, kuriems reikalinga advokato pagalba rengiant procesinius dokumentus teismui arba atstovaujant bylose, gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir jos teritorinius padalinius, veikiančius Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje (Tarnyba). Prieš kreipiantis į įstaigą dėl antrinės teisinės pagalbos, asmenims rekomenduojama pasinaudoti teise į pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, teisines konsultacijas, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą, bei pagalbą užpildant prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pirminė teisinė pagalba yra teikiama asmenims savivaldybėse pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Antrinės teisės pagalbos teikimo sąlygos

Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka nėra sudėtinga. Asmenys, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą, įstaigai turi pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo reikalavimą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Dokumentai, įrodantys asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą, gali būti metinė gyventojo pajamų ir turto deklaracija, pažyma apie gaunamas pajamas ir pan.

Tarnyba, gavusi asmens, pageidaujančio gauti antrinę teisinę pagalbą,  dokumentus, atlieka procedūrą, t. y. pirmiausia įvertina asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą. Pavyzdžiui, asmuo Tarnybai pateikia gyventojo pajamų ir turto deklaraciją. Tokiu atveju Tarnyba turi įvertinti, ar asmens turtas ir metinės  pajamos neviršija LR Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.

Šiuo metu nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 4306,80 Eur per metus, o gaunantys iki 6460,20 Eur per metus turi patys apmokėti pusę teisinės pagalbos išlaidų. Jei pareiškėjas turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai yra didesni: pavyzdžiui, turintiems vieną išlaikytinį 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų apmokama, jei jų metinės pajamos neviršija 5921,85 Eur, o 50 proc. išlaidų apmokama, jei pajamos neviršija 8830,05 Eur. Turto vertės normatyvas apskaičiuojamas pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ir turimą turtą.

Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros grupės asmenų turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Tai asmenys, kuriems teisės aktų numatytais atvejais baudžiamojoje byloje yra privalomas gynėjo dalyvavimas; nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose; asmenys,  išlaikomi stacionariose globos įstaigose; asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialių poreikių lygis bei šių asmenų globėjai (rūpintojai), asmenys, turintys pranešėjo statusą ir kitais teisės aktuose numatytais atvejais.

Pagalba tik esant asmens teisių pažeidimui

Ne visais atvejais asmenims suteikiama antrinė teisinė pagalba. Tarnyba turi teisę ir pareigą patikrinti ar pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas, ar atstovavimas byloje yra perspektyvus, ar nėra kitų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tokia Tarnybos pareiga numatyta tam, kad būtų išvengiama piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba bei užtikrinamas teisinės pagalbos teikimas tik asmenims, kurių teisės yra pažeistos ir kuriems teisinė pagalba iš tikrųjų yra būtina.

Antrinę teisinę pagalbą teikiantys subjektai ir išlaidos

Tarnyba įvertinusi, jog asmuo turi teisę į antrinę teisinę pagalbą, priima teigiamą sprendimą ir paskiria konkretų advokatą teikti tam asmeniui antrinę teisinę pagalbą. Advokatas atlieka įvairius veiksmus. Pavyzdžiui, konsultuoja klientą, rengia procesinius dokumentus teismui, atstovauja jo interesams teisme ir išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju. Iš esmės, advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą, gali suteikti tokias teisines paslaugas, kokias teikia privatūs advokatai. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėse, administracinėse bylose bei su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu  susijusių išlaidų atlyginimą, todėl besikreipiantis į teismą žmogus atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, ekspertizės, atsakovo paieškos ir kitų išlaidų mokėjimo.

Nepaisant to, kad valstybė apmoka daugelį proceso išlaidų, reikia žinoti, jog asmuo, nusprendęs pradėti teisminį procesą, bylos pralaimėjimo atveju turės atlyginti laimėjusios šalies patirtas išlaidas, kadangi šios išlaidos neįeina į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Nauji iššūkiai nuo 2020-ųjų

Taip pat nuo 2020 m. sausio 1 d. numatoma nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba vaiko tėvams dėl leidimo paimti vaiką.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Mediacijos įstatymo nuostatoms dėl privalomosios mediacijos, numatoma ginčo šalims, prieš kreipiantis į teismą, šeimos ginčuose privalomai pasinaudoti  mediacija.  Privalomoji  mediacija  galės būti apmokama valstybės biudžeto lėšomis, tačiau, ginčo šalims taip pat suteikiama teisė  gauti mediacijos paslaugas privačiai savo lėšomis.

Išsamesnė informacija yra skelbiama Tarnybos internetinėje svetainėje (https://vgtpt.lrv.lt/).

Asta SLIDZIAUSKIENĖ

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patarėja

Mediacija – alternatyvi ginčų sprendimo procedūra, aktyviai taikoma visame pasaulyje. Lietuvoje nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Mediacijos įstatymas, kuriuo siekiama skatinti mediacijos taikymą civiliniuose ginčuose, įtvirtinti vieningą mediacijos sistemą. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalios Mediacijos įstatymo pataisos, numatančios privalomą mediaciją šeimos ginčuose. Paprastai mediacija apibūdinama kaip procesas, kurio metu neutrali trečioji šalis padeda ginčo šalims rasti jiems geriausią sprendimą. Išskirtinis mediacijos bruožas yra tas, kad nors trečioji šalis – mediatorius – ir dalyvauja kilusio ginčo sprendime, tačiau, skirtingai negu teisme, nepriima sprendimo, privalomo vykdyti ginčo šalims. Tokiu atveju sprendimą priima pačios šalys laisva valia. Ginčo šalys gali pasinaudoti šiuo ginčo sprendimo būdu tiek tuo atveju, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme, tiek ir tuo atveju, kai bylą jau nagrinėja teismas.

Mediacijos paslaugos plačiai taikomos ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Vienose šalyse besiginčijančios šalys mediatorius renkasi savanoriškai, kitur mediacija yra privaloma tam tikrų kategorijų bylose.

Atsižvelgiant į tai, kad nemažai civilinių ginčų žmonės galėtų išspręsti net nesikreipdami į teismą, o naudodamiesi mediatorių paslaugomis, tokiu atveju ginčų sprendimas taikiai žmonėms leistų atkurti socialinę taiką tarp šalių, sumažintų bylinėjimosi išlaidas, sumažintų teismų darbo krūvį.

Mediacijos procesui būdingi bendri principai:

Šalių savanoriškumas. Šalys mediaciją renkasi ir joje dalyvauja savanoriškai, todėl bet kuriuo metu gali atsisakyti dalyvauti mediacijos procese. Sėkmingos mediacijos metu pačių šalių priimtas sprendimas būtų priimtinas visoms šalims.

Šalių lygiateisiškumas ir bendradarbiavimas. Mediacijos procese svarbu užtikrinti, kad šalys jaustųsi lygiavertės, sudarant tas pačias galimybes pasisakyti ir būti išklausytoms.

Mediacijos proceso lankstumas, operatyvumas ir efektyvumas. Dalyvaujančios šalys turi būti suinteresuotos greitu ginčo sprendimu ir priimti susitarimai būtų pripažįstami bei įvykdomi. Tai ekonomiškai efektyvesnis ir procesine prasme greitesnis būdas išspręsti nesutarimus, lyginant su atvejais, kada kreipiamasi į teismą.

Mediatorių nešališkumas ir kvalifikacija. Mediatorius – nėra teisėjas, jis neutralus asmuo ir jis nesprendžia, koks sprendimas priimtiniausias šalims. Jis tik padeda mediacijos proceso dalyviams įsiklausyti į vienas kito argumentus, suprasti silpnąsias ir stipriąsias jų pozicijos puses bei suvokti nesusitarimo taikiai pasekmes. Taip pat labai svarbu, kad mediatoriai būtų tinkamai pasirengę, kompetentingi, veiktų efektyviai ir laikytųsi mediatorių veiklos standartų.

Konfidencialumas. Tiek šalims, tiek mediatoriams privalu laikytis konfidencialumo principo. Tai, kas buvo išsakyta ir sužinota mediacijos metu, negali būti perduodama trečiosioms šalims (išskyrus tam tikras išimtis, pavyzdžiui, šalių sutikimu gali būti perduodama informacija). Konfidencialumo principas skatina šalių pasitikėjimą ir atvirumą.

Mediacija gali būti taikoma sprendžiant civilinius ginčus, kurie yra ar gali būti nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. Tai gali būti turtiniai ginčai, vaiko globos, bendravimo, išlaikymo ir dėl kitų klausimų. Taikaus ginčo sprendimo būdai ypač svarbūs šeimos bylose. Privalomosios mediacijos institutu siekiama kuo daugiau ginčų užbaigti taikos sutartimi ir palengvinti teismų darbą, bei krūvį, tačiau, bet kokiu atveju, praktika atskleis kaip pavyks įgyvendinti privalomosios mediacijos procesus. Visgi reikėtų pažymėti, kad privalomosios mediacijos atvejais šeimos ginčuose, nesutikus kitai ginčo šaliai medijuotis arba mediacijos procese pasitraukus ginčo šalims, tai neužkirs kelio kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo teisminiu būdu.

Ginčo šalys turės teisę iš LR mediatorių sąrašo pačios pasirinkti mediatorių, nesikreipiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus paskyrimo, kuris vykdys privalomąją mediaciją. Tokiu atveju mediacijos paslaugos turės būti apmokamos ginčo šalių lėšomis, o mediacijos paslaugų kaina bus nustatoma ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu.

Jeigu ginčo šalys pageidaus valstybės lėšomis apmokamų mediacijos paslaugų, bus galimybė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl mediatoriaus parinkimo ir paskyrimo. Privalomąją mediaciją inicijuotų ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš šalių. Kai privalomoji mediacija inicijuojama ginčo šalių bendru sutarimu ir mediacija vykdoma valstybės lėšomis, ginčo šalys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai turės pateikti bendrą prašymą dėl mediatoriaus skyrimo. Kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių ir mediaciją pageidaus vykdyti valstybės lėšomis, ši ginčo šalis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai turės pateikti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo.

Privalomąją mediaciją, apmokamą iš valstybės biudžeto lėšų, galės vykdyti tik tie mediatoriai, kurie įrašyti į LR mediatorių sąrašą ir bus sudarę su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba privalomosios mediacijos teikimo paslaugų sutartį.

Pažymėtina, kad patalpas privalomai mediacijai vykdyti turės užtikrinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, tačiau ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu privalomoji mediacija galės būti vykdoma ir kitose patalpose.

Valstybės lėšomis apmokama valstybės privalomoji mediacija galės būti vykdoma iki keturių valandų. Iš valstybės biudžeto lėšų taip pat apmokama už mediatoriaus pasirengimą privalomajai mediacijai, kuris galės trukti iki vienos valandos, ir mediacijos rezultatų įforminimą, kuris galės trukti iki vienos valandos. Jeigu pasibaigus šiam laikui galutinis susitarimas dėl taikaus ginčo sprendimo dar bus nepasiektas, ginčo šalys galės toliau savanoriškai tęsti privalomąją mediaciją savo lėšomis.

Numatomos naujovės mediacijos paslaugų srityje turėtų atverti naujas galimybes pačioms ginčo šalims laisvanoriškai, savarankiškai priimti sprendimus, susitarti ir tam tikrais atvejais, susitaikyti, apsaugoti vaikų interesus nuo neigiamų emocijų. Tikimasi, kad tokiu būdu priimtų susitarimų bus laikomasi efektyviau nei sprendimų, kuriuos priimtų teismas.

Asta SLIDZIAUSKIENĖ

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patarėja