Lapkričio pabaigoje posėdžiavusi Šilalės savivaldybės taryba ketvirtą kartą tikslino svarbiausią dokumentą – rajono biudžeto pajamų ir išlaidų planą. Nors nuo vasario, kai buvo patvirtintas, pajamų surinkimo planas padidintas beveik 1 mln. 703 tūkst. eurų, biudžeto augimas anaiptol nereiškia, jog tiek lėšų ir pavyks surinkti. Baigiantis lapkričiui, savivaldybė pagal planą nebuvo surinkusi maždaug 5 mln. Eur. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.94

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, žengdamas per Naujųjų Metų slenkstį, publikai dovanoja kultinio Piotro Čaikovskio „Spragtuko“ premjerą.

Paskutinė, jau penktoji, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šių metų premjera patikėta vienam ryškiausių nūdienos choreografų Kirilui Simonovui. Žiūrovai gruodžio 20 d. ją galės išvysti Vilniaus „Siemens“ arenoje, o gruodžio 27 d. – Klaipėdos Švyturio arenoje.

2020 m. gruodį šis „Spragtukas“ bus rodomas jau Klaipėdos Žvejų rūmuose. Tiesa, tai jau bus mažesnei scenai adaptuota to paties spektaklio versija - mat įspūdingų parametrų scenografija bei vaizdo efektai, kuriais žadama stebinti šiųmetinės premjeros žiūrovus, yra pritaikyti specialiai universalių arenų erdvėms.

Apie choreografo K. Simonovo reiklumą šokėjams sklinda legendos. Pasak Muzikinio teatro vyriausiojo choreografo Aurelijaus Liškausko, „Spragtukas“ trupę kilstelės į naujas aukštumas: „Linkėčiau išvysti jį kiekvienam. Publika matys scenoje didžiulį namą, eglutę, daug įspūdingų kaukių ir penkiolika pelių“.

Anot Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės Laimos Vilimienės, Kalėdos neįsivaizduojamos be nuostabios P. Čaikovskio muzikos: „Gyvename laukdami naujojo teatro pastato, tačiau metus vainikuoja  „Spragtuko“ premjera. Tai dovana visiems ir kiekvienam: dovana orkestrui groti tokią muziką, dovana šokėjams dirbti su tokiu ambicingu choreografu ir pagaliau dovana publikai išvysti tokią ryškią premjerą!  Ne veltui „Spragtukas“ taip mylimas pasaulyje ir yra tapęs gražiausių metų švenčių simboliu. Didžiuojuosi Muzikinio teatro kolektyvu, kuris 2020-uosius pasitinka su aukštai pakelta meninės kokybės kartele ir ypatingų kūrėjų komanda“, – kalbėjo L. Vilimienė.

Premjeros muzikos vadovas Tomas Ambrozaitis akcentavo, kad orkestro laukia iššūkis gerai sugroti visų gerai žinomą ir mėgstamą kūrinį, kuriame klausytojai pastebėtų net menkiausią klaidelę. „Ši muzika puikiai skamba, klausyti jos lengva, o atlikti sunku. Genialusis P. Čaikovskis savo muzikos šedevrą parašė labai greitai, bet natų jame labai daug.  Tai muzika, kuriai netgi nebūtinas vaizdas scenoje: klausydami melodijų, žmonės nesunkiai įsivaizduos ir Spragtuką, ir Pelių karalių... Paprastos natos, o gali „paimti“ visą pasaulį“, – paniūniavęs melodiją, tikino Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas.

Maskvietė scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja akcentavo, kad kartu su kolega Aleksandru Barmenkovu kuriami „Spragtuko“ kostiumai bus unikalūs, nes atspindės netikėtą tradicinės pasakos interpretaciją. Pirmame veiksme žiūrovus stebins didžiulės spektaklio veikėjų galvos: „Kol būname maži, suaugusieji mums atrodo tokie dideli, o ypač jų veidai. Tad Klarą ir Spragtuką sups herojai su didelėmis kaukėmis ant galvų“, – intrigavo dailininkė. 

J. Zlajai ir A. Barmenkovui dažniau tenka dirbti dramos teatruose, kur lėlės ir kaukės naudojamos dažnai. „Spragtukui“ meistrai sukūrė net 35 įspūdingas kaukes, kurioms speciali, šokėjų neapsunkinanti medžiaga buvo pargabenta net iš Amsterdamo. Milžiniškam spektakliui buvo sudėtinga rasti ir ypatingų audinių kostiumams, ypač – krokodilo ir tigro kailio imitacijų, kurių prireikė elegantiškiems šokėjų švarkams.

Kostiumus „Spragtuko“ šokėjams teks keisti ne vieną kartą: jų parengta net šimtas.  Pastatyme šoks ne tik visa Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė, bet ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Olga Konošenko. Pasirodyti turės galimybę ir jaunosios šokių mokyklos „Coda“ auklėtinės. Spektaklyje dainuos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vaikų operos studijos dainorėliai.

Visus juos į „Spragtuko“ sceną lydės Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, kurio arenose atliekama P. Čaikovskio muzika dar labiau sustiprins žiūrovų emocijas. Baleto šventei ruošiasi net du iškilūs dirgentai – Tomas  Ambrozaitis ir Vytautas Lukočius.

Daugeliui kūrėjų taptų iššūkiu klasikinio šokio spektaklį pristatyti universaliose arenose, bet tik ne K. Simonovui jau ne kartą tai dariusiam su įvairių šalių trupėmis. Kritikų už meninius išsišokimus bei tradicinių dogmų nepaisymą neretai plakamas choreografas „Spragtuko“ veiksmą perkels į šiuolaikinį pasaulį.

Klaipėdos Švyturio arenoje laisvų vietų liko visai nebedaug. Užteks tik patiems atkakliausiems...

KVMT inf.

Algirdo KUBAIČIO nuotr.

Šešėlinės ekonomikos mažėjimas akcizinių prekių rinkoje Lietuvoje atsimušė „į grindis“: tyrimai rodo, kad šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje sudaro apie 22 proc., cigarečių – 19 proc. Tokias tendencijas atskleidžia Lietuvos laisvosios rinkos instituto kartu su rinkos tyrimų bendrovėmis atlikti tyrimai.

„Žiūrint į bendrą šešėlinės ekonomikos lygį, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, po krizės ėmęs mažėti „šešėlis“ toliau kasmet stabiliai traukiasi. Pagrindinis to veiksnys – ekonomikos augimas, gyventojų ir verslo finansinės padėties gerėjimas. Panašią tendenciją matėme ir iki 2008 metų krizės. Tačiau tam tikruose sektoriuose, konkrečiai – stipriausiai apmokestintose akcizinių prekių grupėse, tokiose kaip cigaretės ar stiprieji alkoholiniai gėrimai, ženklus „šešėlio“ kritimas buvo iki maždaug 2015 m. Po to šešėlis tapo stabilus ir gana atsparus augančioms pajamoms ar valdžios taikomoms kovos priemonėms“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovas Vytautas Žukauskas.

Tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, 12 proc. gyventojų pripažino per pastaruosius metus įsigiję ar vartoję nelegalaus alkoholio (pilstuko, naminės, kontrabandinių gėrimų ir pan.) – tiek pat, kaip ir prieš dvejus metus. Ir net 22 proc. gyventojų teigia pateisinantys nelegalaus alkoholio vartojimą.

„Iš tiesų tai, kad kas penktas stipriojo alkoholio butelis yra nelegalus, atrodo labai daug. Tačiau reikia suprasti, jog dažniausiai šešėlį renkasi žmonės, kuriems parduotuvėje pirkti tiesiog per brangu. Akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams 2012-2017 m. laikotarpiu buvo padidintas 6 proc., o žmonių vidutinis darbo užmokestis per šį laiką išaugo 36 proc. Tačiau nuo 2017 m. situacija apsivertė: akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams augo net 36 proc., o vidutinis darbo užmokestis – tik 27 proc. Taigi viena iš priežasčių, kodėl stipriojo alkoholio rinkoje šešėlis nemažėja yra ta, kad apmokestinimas auga sparčiau nei žmonių pajamos“, – pastebi V. Žukauskas.

Naujausios seniūnų apklausos rodo, kad galimybė įsigyti nelegalaus alkoholio skirtinguose Lietuvos regionuose taip pat išlieka didelė. Maždaug 35 proc. apklaustų seniūnų teigia, jog jų vietovėje galima nusipirkti nelegaliai gaminamo ar platinamo alkoholio.

„Tai, kad net ir ekonomikai augant sąlyginai didelė dalis žmonių vis dar pateisina ir vartoja nelegalų alkoholį, cigaretes, o šešėlis atrodo nebepajudinamas, turėtų būti ženklas valdžiai, jog, priimant sprendimus, svarbu numatyti tokias jų pasekmes kaip šešėlis. Jam vešėti sąlygos ypač palankios, kai akcizai auga sparčiau nei didėja žmonių pajamos. Nepamatuoti sprendimai dėl mokesčių, lėtėjant ekonomikos augimui, gali suveikti taip pat, kaip į ugnį įpylus žibalo. Juolab, kad apklausos rodo, jog net pusė žmonių, pablogėjus finansinei padėčiai, svarstytų pirkti prekes ar paslaugas šešėlyje“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė.

„Nielsen“ atlikto „Tuščių cigarečių pakelių tyrimo” duomenimis, vidutiniškai kas penktas surūkomas cigarečių pakelis yra nelegalus (19 proc.), panašus šešėlio lygis šiame sektoriuje nesikeičia nuo 2015 m. Akcizai tabakui Lietuvoje per pastaruosius aštuonerius metus augo 54 proc. Kaimyninėse šalyse cigarečių šešėlis yra mažesnis: Latvijoje jis siekia 16 proc., Estijoje – 12 proc.

„Šilalės artojo“ inform.

Gruodis daugeliui siejasi ne tik su didžiausių šeimos švenčių laukimu, užbaigiamais darbais, bet ir skubėjimu bei išlaidomis dovanoms. Tačiau šie metai gali būti išlydėti kitaip, neištuštėjusiomis piniginėmis ir ramiau – juk dabar „Tele2“ internetinėje parduotuvėje bei salonuose taikomi itin viliojantys pasiūlymai planams, telefonams, kompiuteriams bei išmaniesiems įsigyti.

„Norėjome, kad klientai šiais metais galėtų Kalėdoms pasiruošti lengviau, sutaupytų ir laiko, ir pinigų. Todėl visais mūsų šventiniais pasiūlymais galima pasinaudoti net tik salonuose, bet ir internetinėje parduotuvėje, o tokiu būdu išvengti eilių, spūsčių bei streso“, – sakė Vaida Burnickienė, „Tele2“ pardavimų direktorė.

Su „Tele2“ planais – naujausi „iPhone“ net iki 230 Eur pigiau!

Užsukti į internetinę parduotuvę www.tele2.lt tikrai verta – pavyzdžiui, dėl „Tele2“ taikomos šventinės nuolaidos pokalbių planui su 2,5 GB duomenų, kuriuos galima naudoti visoje Lietuvoje. Sudarant 12 arba 24 mėn. sutartį, šis mokėjimo planas su neribotais pokalbiais ir SMS žinutėmis dabar kainuoja vos 7,5 Eur/mėn. Duomenis naudojant ES ir EEE šalyse, taikoma papildoma priemoka.

Įsigijus naują planą, verta atsinaujinti ir išmanųjį – jiems įsigyti „Tele2“  taip pat paruošė viliojančių pasiūlymų. Itin suskubti turėtų svajojantys apie „iPhone“ flagmanu – dabar nuolaidos jiems siekia net iki 230 Eur! Pasiūlymai galioja, telefonus įsigyjant kartu su neribotų pokalbių, SMS ir interneto planais nuo 7,50 Eur/mėn., skelbiamais www.tele2.lt, bei sudarant 24 mėn. sutartį. Nuolaidos dydis priklauso nuo pasirinkto mokėjimo plano.

Pasiūlyme dalyvauja net trys „Apple“ išmaniųjų modeliai. Vieni tokių – ryškiaspalviais korpusais išsiskiriantys flagmanai „iPhone 11“. Tokį modelį su 64 GB atmintine ir dviguba kamera dabar galima įsigyti itin patraukliomis sąlygomis. Jį verta rinktis daug filmuojantiems – šis išmanusis ypač aukštos kokybės 4K vaizdo įrašus fiksuoja net 60 kadrų per sekundę greičiu.

Gerų naujienų paruošta ir norintiems įsigyti dar galingesnius, net tris kameras turinčius „Pro“ serijos „Apple“ flagmanus. Ypatingos nuolaidos šiuo metu taikomos tiek „iPhone 11 Pro“, tiek „iPhone 11 Pro Max“ modeliams.

Nuolaidos „Samsung“ išmaniesiems – iki 54 proc.

Šventiniais „Tele2“ pasiūlymais džiaugtis turėtų ir „Samsung“ gerbėjai. Dabar šio gamintojo išmaniuosius įsigyti galima net iki 54 proc. pigiau. Nuolaidos galioja telefonus įsigyjant kartu su neribotų pokalbių, SMS ir interneto planais nuo 7,50 Eur/mėn., skelbiamais www.tele2.lt, bei sudarant 24 mėn. sutartį. Nuolaidos dydis priklauso nuo pasirinkto mokėjimo plano.

Suskubti turėtų svajojantys įsigyti naująjį „Samsung S10+“ modelį su 128 GB atmintine. Šis net 6,4 colių įstrižainės ekraną turintis išmanusis itin tiks ieškantiems galingo bei spartaus, taip pat ir stilingo telefono.

 „Samsung S10e“ rinktis verta ieškantiems kompaktiškesnio bei lengvesnio modelio. Beje, šis telefonas tinka ir daug fotografuojantiems – gamintojo teigimu, jo atminties užteks daugiau nei 50 tūkst. nuotraukų saugojimui.

Pasiūlymas paruoštas ir „Samsung A50“ modeliui su 128 GB atmintine. Šį, subtilaus dizaino, lengvą, tačiau kartu ir tvirtą telefoną šiuo metu galima įsigyti daug pigiau. Rinktis galima iš keturių spalvų: juodos, baltos, mėlynos arba koralinės.

 Jei Kalėdų proga šeimos narius ketinate nustebinti išmaniuoju įrenginiu,  taip pat skubėkite į operatoriaus internetinę parduotuvę ar saloną. Nuo ausinių, kolonėlių iki roboto siurblio – „Tele2“ siūlo ne tik platų šių įrenginių asortimentą, bet ir iki 30 proc. siekiančias nuolaidas jiems įsigyti.

Apie visus pasiūlyme dalyvaujančius išmaniųjų telefonų bei įrenginių modelius, nuolaidų sąlygas, mokesčius ir taisykles daugiau sužinosite www.tele2.lt, „Tele2“ salonuose ar paskambinę 117. Akcijos laikas bei įrenginių kiekis – riboti.

Kartu su „Tele2 Laisvu internetu“ – kompiuteriai tik nuo 99 Eur

Artimuosius ketinantys nustebinti nauju nešiojamu kompiuteriu jau dabar gali pasinaudoti ankstyvais „Tele2“ kalėdiniais pasiūlymais – kainos prasideda nuo 99 Eur!

Pasiūlymai galioja, kompiuterius įsigyjant kartu su „Tele2 Laisvo interneto“ neribotu planu (už 18,90 Eur/mėn.) ir sudarant 24 mėn. sutartį. Mėnesio įmokos už pasiūlyme dalyvaujančius kompiuterius prasideda vos nuo 3,08 Eur.

Apie visus pasiūlyme dalyvaujančius kompiuterių modelius, nuolaidų sąlygas, mokesčius bei taisykles sužinosite www.tele2.lt, „Tele2“ salonuose ar paskambinę 117. Akcijos laikas bei įrenginių kiekis – riboti.

Jovita JARUTIENĖ

Šilalės viešoji biblioteka įgyvendino projektą „Inžinerijos stebuklas robotika Tavo rankose“. Juo  buvo siekiama supažindinti mūsų rajono vaikus su robotika ir lego konstruktoriais. Užsiėmimuose dalyvavo Obelyno, Upynos, Pajūralio ir Kvėdarnos bibliotekų lankytojai. Iš viso surengta 20 robotikos mokymų, juos lankė apie 60 vaikų nuo 7 iki 14 metų, sukonstruota 16 skirtingų robotų.

Netradicinių pamokų metu vaikai mokėsi programuoti, modeliuoti, sėmėsi žinių ir patirties IT srityje. Mokiniai dirbo su naujausiais lego konstruktorių rinkiniais, kurie yra skirti mokytis žaidžiant. Vieną rinkinį sudaro net 455 detalės. Vaikai konstravo lego robotus, kurių sudėtingumą ir galingumą tikrino sumo varžybų metu. Pastarosios sulaukė daugiausiai emocijų.

Tris mėnesius bibliotekos įgyvendintą projektą vainikavo finalinis renginys. Apkeliavus keturias rajono bibliotekas,  savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko finalinės robotų konstravimo varžybos. Keturios mokinių komandos nustatytą laiką iš lego detalių rinko naują robotą, taip pademonstruodami mokymų metu įgytas robotikos žinias. Stipriausią robotą pagamino Obelyno komanda. Antrąją vietą užėmė kvėdarniškiai, o trečioje liko upyniškiai. Komandai –nugalėtojai atiteko pagrindinis prizas – kelionė į Energetikos ir technikos muziejų Vilniuje.

Po finalinio renginio visi dalyviai galėjo atsipalaiduoti, žaisdami virtualius žaidimus Interaktyvioje jaunimo erdvėje.

Rima NORVILIENĖ,

Šilalės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir informacinių technologijų skyriaus vedėja

AUTORĖS nuotr.

Penki mokiniai ir dvi mokytojos iš Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos pagal „Erasmus+“ programą „Skaityk, įsivaizduok, kurk“ lankėsi Ispanijoje, Pedreguer mieste. Projektas skirtas skatinti knygų skaitymą, o šio susitikimo tema – aktoriai scenoje ir gyvenime.  

Visą savaitę mokiniams paskaitas skaitė ir praktinius užsiėmimus vedė profesionalūs aktoriai. Dar prieš susitikimą jo dalyviai turėjo perskaityti V. Šeks­pyro dramą „Romeo ir Džuljeta“. Jos pagrindu, naudodami įvairią vaidybos techniką, mokiniai pastatė šiuo­laikinį mini spektaklį apie visiems puikiai žinomą meilės istoriją. Grįžus į Lie­tu­vą, jų laukia ir namų darbai – filmuko, pristatančio V. Šeks­pyro dramą, kūrimas. 

Mokymosi procesas projektų metu vi­sada derinamas su kultūrinėmis kelionėmis. Šįkart apsilankėme Alikantės radijo stotyje, kur vaikai galėjo eteryje perskaityti pranešimą. Alikantė turi ir sa­vo regiono televiziją, ten pamatėme, kaip rengiama informacija, koks yra korespondentų darbas. Nemažą įspūdį paliko ir filmų kūrimo studija. Kita kultūrinė išvyka buvo į Valensiją. Susipažinome ne tik su senamiesčiu, bet ir su didžiulį įspūdį palikusia naująja miesto architektūra, lankėmės sferiniame kine. 

Gyvendami šeimose, mokiniai turėjo galimybę pažinti ispanų kultūrą, jų tradicijas, paragavo įvairių  patiekalų.

Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos remia­mos programos „Erasmus+“.

Lineta DARGIENĖ 

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos mokytoja, „Erasmus+“ projektų koordinatorė

AUTORĖS nuotr.

Tokią nuomonę išsakė antradienį rajono savivaldybėje  susitikimą surengę Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žu­vi­nin­kystės programų departamento vyresnioji pata­rė­­ja Al­­ma Vals­kytė, Tauragės administravimo skyriaus ve­dė­­jas Algirdas Paliokas, Žemės ūkio rūmų koopera­ci­­jos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė, rūmų or­ganizatorė mūsų rajonui bei Rietavo savivaldybei Bi­­ru­tė Dromantienė. Aptarti šios žemės ūkio veiklos prob­le­mų bei galimybių jas išspręsti buvo pakviesti ne tik mū­­sų rajono uogininkai, daržininkai, sodininkai, bet ir au­gin­tojai iš Rietavo savivaldybės. Susitikimas orga­ni­zuotas savivaldybės tarybos Kaimo reikalų komiteto pir­mi­nin­ko Egidijaus Gečo ir savivaldybės tarybos narės Vitalijos Jankauskaitės-Milčiuvienės iniciatyva.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.93

Kiekvienąkart, pasigirdus „Bijotaičių“ kapelos muzi­kos garsams ir skaidriam Karolio Kaminsko tenorui, per kūną perbėga šiurpuliukai: atrodo, balsas plevena ore, tuoj tuoj pakils ir nuskris paskui žuvėdrą ar parugėm, kur saulės ir vėjo glostomos svyruoja rugiagėlės...

Muzika tramdė ir ramino

Karolis niekada nematė sau­lės. Jo mama prisimena, kaip kartą labai seniai, kai Karolis buvo dar mažiukas, sėdėdamas ant slenksčio, staiga su­šuko: kaip šviečia saulutė! Ma­ma sako puolusi sūnaus klau­sinėti, ar jis mato saulutę. Ne, sakė vaikas, ji šildo. Mamos toks atsakymas nenustebino: nuo gimimo buvo pasakyta, kad berniukas nematys.

Tačiau saulės šviesos ir šilumos tokia turtinga Karolio siela. Tai tik įrodo, jog jeigu gyvenimas žmogui kažko pagaili, duoda daug daugiau, negu paprasti, kasdieniai dalykai.

Karolis prisimena, kokie jie­du su broliuku, dabar jau am­žinatilsį, vaikystėje buvę nenuoramos. Tad, anot jo, tėvai ieškoję būdų, kaip juos sudo­minti ir nuraminti. Ir tuomet atsirado muzika. Kad vaikas galėtų mokytis, tėvai nuvežė jį į Kauno aklųjų ir silpnare­gių ugdymo centrą, kur jis bai­gė vidurinę. Pradėjęs nuo paruošiamosios kla­­sės, antroje ėmė lanky­ti ir mu­zi­kos mokyk­lą. Didelio inst­rumentų pasi­rinkimo, pasak mamos, tada nebuvo, tad teko Karoliui imti į rankas klarnetą, kuris iš pradžių nelabai patiko, buvo, kaip sako mama, tik šuniui erzinti... Karolis nesigina: taip, bu­vo toks laikotarpis, kai jam, paaugliui, norėjosi prieš viską maištauti. Bet dabar jis dėkin­gas savo tėvams bei mo­kytojams, nes klarnetą labai myli.

Dvigubas iššūkis

Baigus vidurinę ir muzikos mokyklą, Karoliui pasiūlė stoti į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją. Tai nebuvo taip pa­prasta. Pirmiausia dėl to, kad jis – neregys, ir tai buvo iššūkis pačiai ugdymo įstaigai. Juo labiau, kad, kaip sako Karolis, prieš jį ten studijavusi neįgali mergina buvo sukėlusi kai kurių problemų savo perdėm aukštais reikalavimais. Tad dar vienas toks studentas nebuvo pageidaujamas. Tačiau vaikiną į stojamuosius atlydėjo visa de­legacija, pradedant ugdymo centro direktore, jo muzikos mokytoju, baigiant ki­tais pedagogais, kurie savo auklėtinį charakterizavo puikiai. Tai ir nulėmė, jog Karolis buvo priimtas.

„Turėjau niekam nepridary­ti problemų, negalėjau nuvilti manimi pasitikėjusių žmo­nių. O buvo labai nelengva: vienas toks tarp reginčiųjų, informacijos – daugybė, vieta nauja, nežinoma. Kaip ką susirasti? Skyrė man padėjėją, kuri lydėdavo į paskaitas ir iš jų, daug ką parodė, supažindino. Be to, iš pradžių jautėsi ir tam tikras atstumas nuo kitų studentų – juk buvau kitoks. Bet tas dalykas manęs nei skaudino, nei glumino“, – nemažai streso kėlusias dienas prisimena Karolis.

27-erių jaunuolis sako jaučiąs, jog požiūris į neįgalų žmo­gų keičiasi. Tačiau jo nešokiruoja, kai žmonės tiesmukai paklausia: o kaip tu darai tą ar aną? Anot vaikino, gali stebėtis, juoktis ar pykti, bet gali ir suprasti, nes jie nėra to patyrę, savo rate neturi tokių žmonių. O kas nežinoma, visada atrodo paslaptinga, keista. Todėl, sako Karolis, tiesiog reikia paaiškinti.

Muzikiniai gabumai buvo pastebėti

Dar besimokydamas Kauno ak­lųjų ir silpnaregių ugdymo cent­re, Karolis vaidino spektakliuose, aktyviai dalyvavo įvai­­riuose būreliuose, daina­vo pop chore, folkloro ansamb­ly­je, poe­zijos bei pro­zos skaitymo konkursuose. Tai tę­sėsi ir kon­servatorijo­je. Vieno tokio ren­gi­nio metu Ka­rolis susipažino su Kauno ka­merinio teat­ro aktore Kris­tina Kazakevičiūte, su kuria bendrus projektus organizuoja iki šiol.

„Maironio gimnazijoje tuomet vyko dainuojamosios po­ezijos ir raiškiojo skaitymo kon­­kursas, aktorė buvo verti­nimo komisijos pirminin­kė. Konkur­santų buvo labai daug. Nekė­liau sau didelių tikslų, tiesiog norėjau sudalyvauti taip, kad nebūtų gėda ir pats gerai jaus­čiausi. Pavyko, užėmiau pir­mą vietą. Aktorė pasiūlė: ar aš nie­ko prieš, jeigu kartais ji pasi­kviestų mane į vieną ar kitą ren­ginį. Sutikau. Taip papuoliau į Marijos radiją, paskui surengėme literatūrinius skaitymus apie P. Širvį „Geriu žalią tylą“, Čiurlionio „Laiškus Sofijai“, koncertą, kur aš atlieku savos kūrybos dainas. Pasirodome kultūros namuose, bibliotekose. Ir Bijotuose pasirodėme. Buvo baimės, kad žmonės neateis. Bet prisirinko pilna salė, dauguma sakė, kad gražu, patiko“, – pasakoja Karolis.

Kapeloje – tarp savų

Vaikinas yra dalyvavęs „Cho­rų karuose“, nors, ko gero, di­džioji dalis žmonių Karo­lį žino iš kapelos „Bijotaičiai“ – negali nepatraukti dė­mesio skaidrus balsas ir profesionalus muzikavimas. Ir jo atėjimas į kapelą visiškai natūralus, juo labiau, kad jis – bijotiškis. Nors pradžia, anot vaikino, buvo tikrai netikėta.

„Nei mąstai, nei planuoji, bet ima ir nutinka. Buvau gal penkiolikmetis, abu su broliu ėjome Sutvirtinimo sakramento. Mūsų būrelį išskirstė: vieni pa­tarnavo prie šv. Mišių, aš su grupe kitų stovėjau tarp bažnyčios choristų. O ten buvo ir grojančių bei dainuojančių kapeloje, vadovė – taip pat. Ji, pasiūlius ilgamečiam kapelos dalyviui Jonui Surkiui, pakvietė ateiti į repeticiją. Nu­ėjau. Pagrojome, padainavome – išeina. Tokia buvo pradžia. Paskui vadovė išėjo motinystės atostogų, kurį laiką vis­kas nutrūko. Iki tol, kol kapelai vadovauti ėmėsi dabar jau amžinatilsį Stasys Bugenis. Pri­simenu jį visada energingą, reiklų, kupiną idėjų. Gaila, kad taip staiga išėjo...

Netekome ir dviejų instrumentų – be armonikos, kuria grojo vadovas, dėl amžiaus ne­begriežia smuikininkas. Po va­dovo mirties kapelą paliko ir jo žmona – vienas iš stipresnių balsų. 

Ar ateis į kolektyvą naujų – sunku pasakyti. Tiesa, mus pa­laiko Evaldas Skrodenis, vil­niškis, bet čia – jo tėvo gimtinė, tad jam brangus šis kraštas. Pasiūlo mums naujų kūrinių. Kai jo nėra, kapelos muzikinė dalis tenka man. Tas pasitikėjimas įpareigoja, bet kartais man pačiam to pasitikėjimo stinga. Bijai pasakyti kažką tokio, kas žmones gali užgauti. Sakys: kažkoks pie­menys čia mat aiškina. Bet kai pavyksta, kai darniai suskamba naujas kūrinys, yra smagu. Nors jei atsirastų kas nors kitas vietoj manęs, tikrai perleisčiau vadovavimą“, – kuklinasi Karolis.

Jau vienuolika metų kapeloje grojantis ir dainuojantis vaikinas prisipažįsta, jog prie jos populiarumo labai prisidėjo televizija. Jos dėka ir jis, Karolis, yra žinomas ne tik savo krašte. Ne kartą yra koncertavęs, kai vaikai, anūkai su­galvoja padaryti staigmeną tė­vams ar seneliams jubiliejų, sukakčių proga. Tokie maršrutai tęsiasi jau po visą Lietu­vą. 

Muzika lydės visada

Ji yra didelė Karolio gyvenimo dalis. Jaunas vyras sako negalvojantis, koks jis būtų, jeigu likimas būtų lėmęs kitaip. 

„Su kapela esame sukūrę kli­pų, juos galima pamatyti „Yuotube“. Skai­tau atsiliepimus – jie geri. Tai džiugina. Supranti, jog darbas ne veltui“, – sako Karolis.

Jis neslepia ir pats kuriantis. Tiesa, tų kūrinių nėra daug ir jie dažniau skamba tik labiau kamerinėje aplinkoje. Ta­čiau gyvenimas tęsiasi, idėjų jaunuolis nestokoja, tad jų neabejotinai atsiras daugiau. Dar Karolis labai mėgsta skaityti. Be Brailio rašto, yra ir gar­sinis. O poezijos, prozos skaitymai yra svarbi jo veiklos dalis. Ir nereikia galvoti, jog neregintis žmogus yra atkirstas nuo pasaulio. Karolis naudojasi visomis išmaniosiomis technologijo­mis – dabar tam yra specia­lios programos. Tiesiog visam tam reikia trupučio daugiau laiko. O jei staiga nelieka elektros, anot mamos, visiems kyla panika, kaip čia ką surasti tamsoje?! O Karoliui panika dėl to, kad neveikia elektros prietaisai.

„Gali sėdėti, dejuoti, kaip tau blogai, ir nieko nedaryti arba laukti, kol už tave kažkas padarys. Bet gali eiti koja kojon. Žinoma, būna dienų, kai nenori, svyra rankos, nepavyksta kažkas. Bet dažniausiai pasitaiko, kuomet visos veiklos supuola į krū­vą, ir turiu spėti, nuvažiuoti, dalyvauti. Ir padaryti ne bet kaip, o tik gerai, nes tik tada jaučiuosi savimi patenkintas“, – sako Karolis.

Mintimis vaikinas nuolat grįž­ta į vaikystės prisiminimus. O ji buvusi kaip daugelio vaikų: ir dviračiu lakstė, ir griuvo, ir po kombainus kartu su vaikėzais karstėsi. Rūpėjo, kaip ravimas 

daržas ir kaip karvė melžiama. Buvo mėlynių ir guzų, bet prie visko prisiliesti, viską patirti norėjo pats. O tas siaubas, sukeltas namiškiams, kai jis įjun­gė zeimerį, bet, laimė, vis­kas baigėsi gerai, dabar jau ke­lia tik juoką tarsi vaikystės pokštas.

Visada drauge su Karoliu – jo mama: ir ligoninėse, kai mažiukas labai sirgo, ir skaityti bandė kartu. Brailio raštu. Karolis išmoko, mama – ne. Dažnai ir dabar ji lydi sūnų. Vasarą šeimą ištiko nelaimė: jie neteko tėvo. Anot Redos Kaminskienės, reikėjo apsi-

­spręsti, kaip bus su ūkiu. Dirb­ti su traktoriais, kitokia technika – ne moters jėgoms. Tad pasvarstę nutarė, jog ūkyje lie­ka jaunėlis sūnus Mikas, pernai baigęs vidurinę. Vyresny­sis Vilius su šeima gyvena Kau­ne, mažiausioji atžala Marija – antrokė.

Gražūs namai – jaukūs ir šil­ti. Tyliai groja muzika. Kaip kažkada, kai ji pirmąkart užvaldė Karolio dėmesį. Dabar ji svarbiausia jo gyvenime.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.