Idėjos pralinksminti karantine esančius daugiabučių gyventojus į Lietuvą atkeliavo iš kitų šalių, didesniuose miestuose tai jau nieko nebestebina. Tačiau Šilalėje į to­kias „išmones“ dar žiūrima skeptiškai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.29

Ilgai tvyrojusi ramybė išsisklaidė: šią savaitę jau ir Ši­lalėje atsirado sergančiųjų koronavirusu. Abu susirgu­sieji yra rizikos grupei priskiriami vyresni nei 60 metų žmo­nės. 

Gydėsi plaučių uždegimą

Trečiadienio popietę Šila­lę pasiekė žinia, jog susirgo mies­te gyvenantis vyras. Ty­rimas jam atliktas antradienį Tauragės mobiliajame punkte. Nuo plaučių uždegimo niekaip nepasveikstantis vyriškis paskambino numeriu 1808 ir už­siregistravo tyrimui. Šiuo metu jis gydomas Klaipėdos ligoninėje. Į gydymo įstaigą tre­čiadienį jį pristatė Šilalės grei­tosios medicinos pagalbos bri­gada. 

Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Valdemaras Jasevičius užtikrino, kad iškart buvo imtasi visų atsargumo bei apsaugos priemonių, susirgusiojo šeimos narys izo­liavosi, jam taip pat turėtų būti atliekamas COVID-19 tyrimas. 

Susirgęs šilališkis į užsienį išvykęs nebuvo, Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko duomenimis, kontaktų su grįžusiais iš užsienio neturėjo. Didžiausia tikimybė, jog koronavirusu užsikrėtė kovo 27 d. Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriuje lankydamas artimą asmenį. 

Atvejai tarpusavyje nesusiję

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Šilalės skyriaus vedėja Elvyra Daubarienė informavo, jog vyksta epidemiologinis tyrimas, konkretūs susirgusiojo maršrutai visuomenei bus paskelbti specialioje programoje. 

„Žmogus pensinio amžiaus, gyvena dviese, daug kontaktų negalėjo turėti“, – sakė E. Dau­barienė. 

Ketvirtadienį atėjo dar viena nerimą kelianti žinia – Klai­pėdoje atliktas koronaviruso testas patvirtino dar vieną Šilalės rajono gyventoją turint pavojingą infekciją. Jo gyvenamoji vieta neskelbiama. 

„Abu atvejai tarpusavyje ne­susiję. Ir šis žmogus užsikrėtė Lietuvoje. Vyksta epidemiologinis tyrimas“, – paaiškino E. Daubarienė. 

Spėjama, kad ir jis virusą galėjo pasigauti Klaipėdos ligoninėje, kur nuo vasario pabaigos gydosi paūmėjusias lėtines ligas. Per tą laiką į savo gyvenamąją vietą jis nebuvo grįžęs.

Kaukės tampa privalomos

Blogiausia, jei tikrai, kaip gir­dėti kalbant Šilalėje, net ir jausdamas ligos simptomus, pirmasis infekuotas asmuo vaikščiojo po miestą, lankėsi parduotuvėse, vaistinėse. Toks elgesys nerimą turėtų pasėti visiems, kurie demonst­ruoja drąsą, vaikščiodami be veido apsaugos kaukių, toleruoja be pirštinių dirbančias pardavėjas, nebodami realaus pavojaus, lankosi pas draugus ar susitikę pažįstamus parduotuvėje, susiburia pasišnekučiuoti. 

Ne be reikalo specialistai pa­taria į kiekvieną žmogų žiūrėti kaip į galimą viruso nešiotoją. Būtent dėl to nuo šiandien veido apsaugos kaukes dėvėti privaloma. 

Darbo medikams nesumažėjo

Savivaldybės gydytoja Dalė Briedienė informavo, jog pirmadienį Šilalės ligoninėje pradėjusi veikti Karščiavimo klinika iki vakar ryto dar neturėjo nė vieno paciento. 

„Matyt, nebuvo sukarščiavu­siųjų arba neatitiko kiti simptomai“, – svarstė D. Briedienė. 

Karščiavimo klinikoje pacientai priimami tik su šeimos gydytojo siuntimu ir iš anksto užsiregistravę. 

Kad karščiuojantys ligoniai nedažnai kviečia Greitąją medicinos pagalbą, pripažino ir UAB „Ambulansas“ Šilalės sky­riaus vadovė Loreta Kalnikaitė. Pavyzdžiui, balandžio 8 d. buvo tik du tokie iškvietimai. Tačiau darbo „greitosios“ medikams nesumažėjo. Atvirkščiai, dabar po kiekvieno iškvietimo tenka plauti ir dezinfekuoti automobilius. Ypač vargina tie iškvietimai, į kuriuos vykstama su specia­liais kombinezonais. 

„Po kelių valandų žmonės jaučiasi lyg vandenyje, sunku kvėpuoti ir judėti. Blogiausia, kad, nuvežę ligonį, neturi kur persirengti, tenka nusirenginėti lauke, rizikuojant savo sveikata“, – piktinasi L. Kalnikaitė.

Velykoms – uždaryti visi įvažiavimai į Šilalę

Vyriausybė trečiadienį pratęsė karantiną iki balandžio 27 d., o nuo šiandien vakaro griežtai apriboja judėjimą tarp miestų. Šilalės rajono policijos komisariato viršininkas Audrius Lukošius sako, jog įvažiuoti į Šilalę visą šventinį laikotarpį negalės nė vienas svetur gyvenantis.

„Nuo penktadienio 20 val. iki pirmadienio 20 val. Lietu­voje ribojamas patekimas į mies­tus, visuose įvažiavimuose bus įkurti policijos postai, pareigūnai budės 24 val. per parą. Šilalėje bus stebima net dešimt įvažiavimų. Iš miesto išvykti bus leidžiama, tačiau judėti galima tik savo rajono ribose. Žmonių prašome šventiniais pirkiniais pasirūpinti iš anksto, kad nekiltų nesusipratimų“, – sako komisaras. 

Mažesni miesteliai (Kvėdarna, Laukuva, Pajūris ar Kaltinėnai) uždaromi nebus.

Šilalėje per Velykas teks dirb­ti absoliučiai visiems pareigūnams, gali būti, jog prie šilališkių prisijungs ir aplinkinių savivaldybių policininkai. Mat kiti miestai turi mažiau įvažiavimų ir ten reikės mažiau pajėgų. 

A. Lukošius primena, kad bus uždaryta ir visa automa­gistralė. Vietos gyventojams bus paliktas tik Žemaičių plen­tas. 

Visos šios sąlygos negalios specialiųjų tarnybų („greitosios“, gaisriniams, policijos) au­tomobiliams bei krovininiam transportui, į parduotuves ga­benančiam maisto produktus.

Velykų savaitgalį išimtys bus taikomos tiems, kurie į kitą miestą vyks dėl artimųjų mirties, darbo ar siekiant suteikti būtinąją medicinos pagalbą. Vykti į kitą rajoną galės ir tie, kurie ten turi nekilnojamojo turto.

Planuojama, kad iš viso šven­tinį savaitgalį šalyje dirbs maždaug 3000 pareigūnų, policija pasitelks ir viešai nematomas technines priemones, o viešąją tvarką bei žmonių saugumą padės užtik­rinti policijos rėmėjai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei kitų institucijų pareigūnai. 

„Visas tris šventines dienas pareigūnai važinės po rajoną ir informuos apie būtinybę laikytis karantino sąlygų. Tuo pačiu bus vykdomi ir žolės deginimo reidai“, – informavo Šilalės PGT viršininkas Vaidotas Kėbla.

Pajūryje dislokuoto Mo­tie­jaus Pečiulionio artilerijos ba­taliono vadas plk. ltn. Vadimas Jeriominas paaiškino, jog Lietuvos kariuomenės paskirtis – užtikrinti šalies saugumą, o kova su infekcija, vietos gyventojų saugumo užtikrinimo klausimai pavesti Krašto apsaugos savanorių pajėgoms (KASP).

KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 308 pėstininkų kuopos vadas kpt. Gintaras Noreika patikino, kad jokios užduoties dėl karantino reguliavimo ar stebėjimo rajone veiksmų iš savo vadovybės iki ketvirtadienio nebuvo gavęs.

„Bet mes tam ruošiamės, in­formuojame karius, jog gali būtų skirta užduotis“, – sakė kpt. G. Noreika. 

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Rusų Obelyno kaime gaisras kilo pirmadienio popietę, apie 17 val. Nors abu šei­mininkai buvo namuose, nuostoliai – milžiniški. Tiesa, juos galbūt kompensuos drau­dimas, bet sudegusių augintinių niekas nebesugrąžins.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Šilalės PGT nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.29

Geri orai verčia skubėti atlikti būtiniausius ūkio darbus. Tad seniūnijos ėmėsi kelių greideriavimo, nes dėl jų šiemet žmonės nepaliauja skųstis. Greideriuojami jie ir Šilalės kaimiškojoje seniūnijoje. Tačiau Mišučių kaimo gyventojai tikina, kad toks skubotas darbas pridarė daugiau žalos nei atnešė naudos.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.29

Pasak Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo, Bažnyčios istorijoje nėra buvę, kad Velykų šventė vyktų be žmonių. Tik būdami tremtyje, tikintieji ir kunigai buvo atskirti nuo Bažnyčios. Tačiau niekas negali sutrukdyti melstis ten, kur esame. Gavėnia yra ramybės, gilinimosi į dvasinį lygmenį metas. Šita krizė būtent tai mums ir duoda.

Didžiąją savaitę bei Velykas šiemet švęsime kitaip – šv. Mišios vyks be žmonių, dauguma liturginių apeigų apskritai atšaukiama.

Kaip šiuo išskirtiniu laikotarpiu susitelkti tikintiesiems, kalbamės su Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos dekanu kun. Sauliumi Katkumi.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.28

Kol vieni gyvena baimėje ir nežinioje, kur gali tykoti pavojingoji infekcija, bei visomis išgalėmis stengiasi atsiriboti nuo bet kokių socialinių ryšių, kitiems su karantino iššūkiais tenka susigrumti tiesiogine pras­me. Šiuo laiku artimųjų netekę ir juos laidoti privalantys žmonės pa­tiria tas pačias baimes, tačiau dėtis nėra kur. O neretai ir taip skaudžius išgyvenimus dar labiau aitrina ir aplinkinių nesupratingumas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.28

Kelių eismo taisyklės numato, kad dygliuotas padangas draudžiama eksploatuoti nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. Šiemet, Vidaus reikalų ministerijos teigimu, padangų keitimo terminas pratęstas iki karantino pabaigos, o tolerancijos laikotarpis truks 14 dienų nuo jo pabaigos. Tačiau dalis vairuotojų šio darbo neatideda. Tad, prasidėjus automobilių padangų keitimo sezonui, dažnam kyla retorinis klausimas: kur dėti nebetinkamas naudoti automobilio padangas?

Aktualią informaciją galima sekti internetinėje svetainėje www.uabtratc.lt.

UAB „Tauragės atliekų tvarkymo centro“ inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.28

Neiti iš namų, nebūti didesnėse nei dviejų žmonių grupėse, nekontaktuoti ilgiau kaip 15 minučių – tokius nurodymus girdime kasdien, už jų nepaisymą įstaigoms gali būti skiriamos 6 tūkst. eurų siekiančios baudos. Tačiau Šilalės rajono valdžia, at­ro­do, pasidarė sau išimtį – Kultūros cent­ro salėje penktadienį surengė savi­val­dy­bės tarybos posėdį. Jame užsiregist­ra­vo ko­ne pusšimtis dalyvių: sprendimų pro­jek­­tų au­torių, stebėtojų, techninio perso­nalo. Nors įeinant į salę buvo matuojama temperatūra, o politikai dar turėjo ir pa­si­ra­šyti raštą, kad neserga, didžiuliame žmo­nių susibūrime išvengti viruso nebūtų pa­dėjusios net patikimiausios apsaugos prie­monės. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.28

Atėjo šventas metas – šv. Velykų laukimas. Nereikia būti uoliam tikinčiajamm, kad prisimintumei: grįžta tė­vai Verbų sekmadienio rytą iš bažnyčios, išverčia mus mažiukus iš lovų ir sušeria kadaginėmis šakelėmis, tardami „Verba muša, ne aš mušu, už nedėlios bus Velykos!“ Tada ir mes lyg pašventinti. Šokam visi tarsi įgelti, bet linksma, juokas, pakilu...

Nepamenu, ar kada nors neturėjome Verbų puokštelės – to simbolio, kuris pagal šv. Raštą reiškia Kristaus įžengimą į Jeruzalę. Šiemet kitaip: nors gamta tiesiog sprogdina atūžiantį pavasarį, esame susigūžę, atsargūs, įtarūs, baimingi. O be reikalo.

Kardinolas Sigitas Tamkevičius savo homilijoje Verbų proga rašė: „Šiuo sunkiu Lietuvai ir visam pasauliui laikotarpiu nedejuokime, bet elkimės kaip apaštalas Paulius: visa, ką teks patirti, dėkime prie Jėzaus kryžiaus; kur reikia pasikeisti, keiskimės; išbraukime iš mūsų gyvenimo savimeilę bei savanaudiškumą ir pastebėkime žmones, kuriems galbūt reikia mūsų dėmesio bei pagalbos...“

Istorija rodo, jog būtent per sunkmečius lietuvių tauta susitelkia, vienijasi, susikimba „už rankų ir širdžių“ ir taip įveikia visas negandas. Ar šiandien mes kitokie?

Nelemta pandemija mus jau daug ko išmokė. Sūnums, dukterims, anūkams tarsi ir pridera globoti senolius, bet štai anądien skambina kaimynė – mokytoja iš rusų mokyklos: ar jums nereikia ko padėti, nupirkti maisto, vaistų ar ką nugabenti? Jaudina iki sielos gelmių. Juk susitikę su ja beveik nekalbėdavome. Kaip dabar įprasta tarp kaimynų...

Išmokome gyventi virtualiai. Šio žodžio labai nemėgstu, nes jis rodo mūsų susvetimėjimą, abuojumą artimam, santykių šaltumą. Tačiau viruso plitimo sąlygomis mūsų vaikai ir anūkai mokosi per 

kompiuterius ir televiziją, tokiu būdu net sportuoja, mankš­tinasi, lanko visokius būrelius, kepa pyragus. Kažkur net išpažintys priimamos privažiavus automobiliu. Televizija mums dovanoja puikius koncertus iš namų. 

Ir mes, vyresnieji, prigludę prie radijo imtuvų ir televizorių. Tiesa, ne viskas mums ten patinka. Daug visokio šlamšto, netikrų dievukų, mėgavimosi vietiniais pranašais, laidose pastebimas ir „paaug­lystės sindromas“, kai pašnekovui tariama: sėskime, paplepėkime, nesvarbu, apie bet ką... O vieną dieną pasigavau kultiniu tapusį ir Kanuose „Auksine palmės šakele“ bei net 4 „Oskarais“ apdovanotą Pietų Korėjos režisieriaus Bong Joon-ho filmą „Parazitas“ (tiksliau būtų – „Parazitai“). Sunkiai gyvenanti korėjiečių šeima apgaule įsiskverbia į turtingo architekto namus ir juos pamažu užvaldo, paskui, nesveiko godulio pagauti, išžudo visą šeimą...

Ko mus moko tokie kūriniai? Ne, ne bolševikinio darbo žmonių susidorojimo su pasiturinčiais, o užuojautos, nuolaidumo, atgailos, sutari­mo ir artimo meilės. Kitas pasakys: gerai jam mylėti artimą, kai jis visko pertekęs... Tik nuosekliu darbu, pagalba vienas kitam, o ne revoliuciniu smurtu ir kerštu kitaip gyvenančiam ar galvojančiam galima kurti geresnę rytdieną.  

Koronavirusas dar nesitrau­kia. Nors mūsų verslininkai jau spaudžia Vyriausybę, kad ši atleistų karantino varžtus, atsipalaiduoti anksti. Net sukūrus naują vakciną (o ji pasirodys tik po kokių metų ar pusantrų), negalime tikėtis, jog būsime saugūs. Dažnai nusiraminimo virusą sėja patys valstybių vadovai. Visai neseniai iš Donaldo Trumpo lūpų girdėjome, kokia atspari COVID-19 yra Amerika ir jis pats, o šiandien užsikrėtusiųjų skaičiumi ji beveik triskart pralenkė Ispaniją ir Italiją. Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka bravūriš­kai šaiposi iš pandemijos, patardamas kaitintis pirtyje, gerti naminukę, žaisti ledo ritulį ir sėsti už „belaruso“ traktoriaus vairo...  

Šią šventinę savaitę mums nebūtina tiesti rankų į dangų ir šauktis Aukščiausiojo malonės. Kaip niekada turime laikytis 10 Dievo įsakymų ir juose neįrašytų bendrabūvio taisyklių: padorumo, savitarpio pagalbos, šviesios vilties bei pakantumo. 

Česlovas IŠKAUSKAS