Šią savaitę startavo unikali internetinė savitarpio pagalbos platforma „Stopcovid19.lt“, skirta padėti atsitiesti nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiems Lietuvos žmonėms. Sustojus viešajam visuomeniniam gyvenimui, didelė dalis gyventojų, medicinos įstaigų, paramos organizacijų  ar verslo įmonių susiduria su neeiliniais iššūkiais bei patiria finansinius sunkumus.

„Siekiame švelninti pandemijos padarinius, todėl sukūrėme erdvę, kurioje galintys padėti geradariai atras tuos, kam šiuo metu labiausiai reikia pagalbos. Padėti vieni kitiems galime aukodami pinigų, dovanodami daiktus, skirdami savo laiko ir netgi mainydamiesi tuo, ką turime“, – sako devyniolika metų dirbančios leidyklos UAB „New World Baltic“ direktorius ir projekto iniciatorius Pavelas Drutelis.

Portalas „Stopcovid19.lt” veikia skelbimų lentos principu. Paramos organizacijos, įmonės bei fiziniai asmenys gali viešai skelbti savo pagalbos prašymus, o norintieji padėti su jais susisiekti ir tuos prašymus išpildyti.

„Mūsų portalo išskirtinumas yra tas, kad čia žmogus žmogui gali padėti tiesiogiai. Norime, jog žmonės tarpusavyje komunikuotų be tarpininkų. Tokiu būdu visi kartu efektyviau galėsime spręsti kylančias problemas“, – teigia P. Drutelis.

Kad fiziniams asmenims būtų drąsiau viešai kreiptis, organizatoriai sudarė galimybę savo istorijas pasakoti anonimiškai, neviešinant tikrojo vardo.

„Pastebėjome, kad kai kuriems žmonėms nepatogu pasakoti apie savo bėdas, gėda prašyti pagalbos. Tai yra labai žmogiška ir suprantama. Todėl visi norintys pagelbėti kontaktus gaus susisiekę su puslapio organizatoriais. Kviečiame visus, kas šiuo metu dėl netikėtai užklupusios pandemijos patiria didelių sunkumų, nesidrovėti ir dalintis savo istorijomis, o turintiems finansinių bei žmogiškųjų išteklių – suteikti taip reikalingą pagalbą“, – sako P. Drutelis.

Solidarizuotis kviečiantys portalo kūrėjai akcentuoja, kad Lietuvos gyventojai, įmonės ar paramos organizacijos susiduria su labai skirtingais iššūkiais, todėl šioje erdvėje galima prašyti ne tik finansinės paramos, bet ir darbo, profesionalios psichologinės konsultacijos, pagalbos išparduodant gendančius produktus, organizacijos gali kreiptis, jei patiria darbuotojų ar savanorių trūkumą ir t.t.

www.stopcovid19.lt

Mieli senjorai, nerimą kelia žinios, kuriose pranešama, kad dažnai nesilaikote karantino sąlygų – einate apsipirkti, naudojatės viešuoju transportu, karantino metu susitinkate su bičiuliais. Prašau, pakentėkite ir nedarykite to! Nors pastaruoju metu karantino sąlygos yra kiek sušvelnintos, saugokite save. Esate brangūs savo vaikams, anūkams, kurie norės su Jumis susitikti, kai visi kartu, elgdamiesi atsakingai, įveiksime koronaviruso iššūkį ir galėsime grįžti prie įprasto gyvenimo.

Mielieji, Jūs esate labiausiai pažeidžiami ir, užsikrėtę šia klastinga liga, galite daugiau nepamatyti savo artimųjų. Todėl prašau Jūsų – būkite atsakingi. Sulaukiame klausimų, ar karantino metu senjorams leidžiama verstis prekyba – pardavinėti gėles, augalus ar kitus produktus.

Mielieji, to daryti tikrai negalima. Pasaugokite save. Prie įprasto gyvenimo greičiau galėsime grįžti tada, jei patys laikysimės karantino reikalavimų. Visas reikiamas prekes, įskaitant maistą, vaistus ar kitas būtinas priemones, Jums gali padėti įsigyti artimieji – vaikai, anūkai, kaimynai. Nebijokite kreiptis pagalbos. Nesate silpni, kai prašote padėti. Priešingai – saugodami save ir kitus, parodote, kad esate atsakingi mūsų valstybės piliečiai.

Savanoriai irgi yra pasirengę Jums padėti. Geros valios žmonės iš Nacionalinio savanorių pagalbos koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ gali padėti Jums įsigyti maisto produktų, vaistų. Šiame centre savanoriauja daugybė atsakingų žmonių – šaulių, skautų, kitų pilietinių organizacijų narių. Jais galite pasitikėti. Skambinkite nemokamu pagalbos numeriu 1827 ir tikrai sulauksite pagalbos.

Tuo pačiu noriu pasidžiaugti ir pasveikinti verslo iniciatyvas numatyti rytines valandas, skirtas būtent Jums, kad galėtumėte saugiai apsipirkti. Kviečiu Jus būtinai pasinaudoti šia galimybe, jeigu reikia apsilankyti parduotuvėje ir nerandate, kas galėtų tai padaryti už Jus.

Tačiau būtinai laikykitės saugaus atstumo, dėvėkite apsaugines kaukes ir vienkartines pirštines, dezinfekuokite rankas.

Suprantu, jog šiuo įtemptu laikotarpiu patiriate daug nerimo ir neužtikrintumo. Taip jaučiasi daugybė žmonių. Todėl Lietuvoje pradeda veikti nemokama emocinės paramos telefonu linija. Paskambinę numeriu 1809, gausite emocinę pagalbą, kurią suteiks emocinės pagalbos linijų savanoriai bei profesionalūs psichologai. Nemokamas telefonas veiks viso karantino metu.

Mieli senjorai, mes, dirbantys viešajame sektoriuje, tūkstančiai atsakingų verslo atstovų, žmonių, dirbančių nevyriausybinėse organizacijose, savanoriaujančiųjų, darome viską, kad bendromis jėgomis įveiktume koronaviruso iššūkį.

Prašome ir Jūsų – būkite atsakingi piliečiai, likite namuose!

Aurelijus VERYGA

sveikatos apsaugos ministras,

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas

Kai gydytojai paskiria vaikams antibiotikų, tėvai ne­re­tai susimąsto: ar tokie stiprūs vaistai nepakenks vai­­ko imunitetui dar labiau, ar tikrai jie yra būtini, o gal­­­būt yra įmanomi kiti gydymo metodai. Pasak kom­peten­tingų gydytojų, toks nerimas dažniausiai būna vi­siškai nepagrįstas, todėl vertėtų atsakingai vertinti vi­sas vi­suomenės sveikatos priežiūros specialistų re­komen­da­cijas ir jokiu būdu šios grupės vaistais ne­pikt­nau­džiauti. 

Apie tai, kaip savo vaikų sveikata rūpinasi ir kokiais pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais vadovaujasi, pa­sakoja vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė, keturių vaikų mama Ieva Arnauskienė. 

Auga taip pat, tačiau imunitetai – skirtingi

Kone visi vaikai vienaip ar kitaip yra sirgę tam tikromis ligomis, bet dažniausiai jos suaktyvėja, pradėjus lankyti darželį arba mokyklą, kitaip tariant, kai padidėja tikimybė pasigauti kokį nors virusą ar bakteriją. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pataria dėl to labai nesijaudinti, nes šio etapo ligos padeda natūraliai formuotis vaiko imunitetui.  

Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus, ir nevertėtų vieno lyginti su kitu, net jei ir abu yra iš tos pačios šeimos – vienas identišką ligą gali įveikti labai leng­vai, o kitam gali prireikti stip­resnių vaistų. Tai puikiai iliustruoja tinklaraštininkės I. Arnauskie­nės šeima, kurioje yra dvi dvynukų poros: dešimtmečiai Džiugas ir Mažvydas bei keturmetės Mėta ir Ula. 

Anot mamos, kai augo berniukai, būdami tokio amžiaus kaip mergaitės, jie sirgdavo labai dažnai, o dukros, palyginti su broliais, beveik visai neserga. 

„Visus vaikus auginame vie­no­dai, tačiau berniukų imu­ni­tetas tikrai prastesnis nei mergaičių. Prie berniukų grei­tai prikimba įvairūs peršalimai, roto virusas ar kitos ligos, o mergaitės bent jau kol kas yra atsparesnės“, – pasakoja I. Arnauskienė. 

Neprieštarauja, kai gydytojas paskiria antibiotikų

Vos tik atsiradus pirmiesiems ligos simptomams – daž­niausiai peršalimo (sloga, kosulys, gerklės perštėjimas ar nedidelis karščiavimas), I. Ar­nauskienė iš pradžių stengiasi gydyti vaikus naminiais me­todais: duoda daug įvairių žolelių arbatų bei kitų skysčių, kokybiško maisto, papildomų vitaminų, jei prireikia – ir nereceptinių vaistų. 

Kaip bebūtų, dėl pačių įvairiausių dvejonių Ieva konsultuojasi su gydytojais nuo pat vaikų gimimo, nes pasitiki jų žiniomis bei kompetencija. Tačiau kiekvieną kartą stengiasi sąmoningai vertinti situaciją ir pati. 

„Jei gydytojas sako, jog antibiotikų tam tikru ligos atveju vertėtų gerti, aš tikrai neprieštarauju ir nesakau ne, o sąžiningai ir atsakingai duodu jų vaikams. Juk negalime vaiko palikti likimo valiai ir galvoti, kad išgysime tomis žolelėmis, nors matome, kad jos jau tik­rai nebepadeda, o liga toliau progresuoja, silpnindama vaiko organizmą“, – teigia I. Arnauskienė.

Griežtai laikosi rekomendacijų

Moteris prisipažįsta nemėgs­tanti improvizacijų, juolab, kai kalbama apie vaikų sveikatą, todėl itin griežtai laikosi gydytojų nurodymų: kaip, kiek ir kada duoti paskirtų antibiotikų, žino, kad reikia baigti visą jų kursą, papildomai vartoti daug skysčių, ne­pamiršti gerti gerųjų bakterijų. 

„Jeigu būna kažkas neaišku, visuomet klausiu gydytojos – tikrai nenumoju ranka. Juk per ilgą laiką su gydytojomis, kurios rūpinasi tavo vaikų sveikata nuo pat mažens, susidraugauji. Be to, jos pačios dažniausiai irgi yra mamos, todėl visus iškylančius klausimus kuo puikiausiai supranta“, – neabejoja I. Arnauskienė. 

Tiesa, ji atvirauja, jog kartą su vyru buvo labai sunerimę, kai atsikėlę rytą pamatė sūnaus Džiugo išbertą kūną. Tačiau tėvai, pasikonsultavę su gydytojais, suprato, kad visa tai yra tik šalutinis antibiotikų poveikis, todėl gerai, jog jis pasireiškė paskutinę antibiotikų vartojimo dieną, o bėrimai praėjo savaime. 

Kaip bebūtų, pasak specialistų, pastebėjus nepageidaujamą reakciją į antibiotikus ar kitus vaistus, būtina kuo skubiau pranešti savo gydytojui, kuris paaiškins, kaip teisingai pasielgti. Gydytojas informaciją apie šalutinį vaisto poveikį suveda į sistemą, kuria naudojasi ir kiti sveikatos priežiūros specialistai. Todėl pranešdami apie šalutinį vaisto poveikį, padedame ir kitiems medikams skirti savo pacientams tinkamesnius vaistus bei įvertinti galimą papildomą jų poveikį.

„Vaikų tikrai neauginame šiltnamio sąlygomis“ 

Pasak visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, tėvai stipriai prisideda prie vaikų imuniteto ir gali paveikti didžiąją dalį jį silpninančių veiksnių, tokių, kaip neteisinga mityba, skatinanti mažą naudingųjų medžiagų įsisavinimo kiekį bei vitaminų trūkumą, netinkama šeimos atmosfera, stimuliuojanti įvairias psichologines traumas, ir panašiai. 

I. Arnauskienė stengiasi grū­dinti vaikų imunitetą, nau­dodamasi keliomis pagrin­di­nėmis taisyklėmis. 

„Esu už tai, kad vaikai visuomet pabūtų gryname ore, ir vadovaujuosi taisyk­le, jog blogo oro nėra – yra tik netinkama apranga. Stengiuosi, kad viskas vyktų sąmoningai, todėl, pavyzdžiui, jei vaikas perbėgo per balą ar pargriuvo ant žemės ir šiek tiek sušlapo, tikrai nepuolu iškart perrengti“, – pasakoja mama. 

Taip pat kiekvieną dieną ji duoda vaikams žuvų taukų ir vitamino C, prižiūri, kad jie gertų pakankamai skysčių. O kai senelių darže jau atsiranda šviežių uogų ar vaisių, skuba į kaimą pasinaudoti šia vitaminų gausa. 

„Savo vaikų tikrai neauginame šiltnamio sąlygomis, bet kartu ir besąlygiškai rūpinamės jų imunitetu bei sveikata, o užklupus ligoms, konsultuojamės su savo gydytojais ir atsakingai laikomės jų nurodymų bei rekomendacijų. Jeigu kompetentingas specialistas ir savo srities profesionalas paskiria antibiotikų ar kitokių vaistų, vadinasi, jis žino, ką daro“, – tvirtai įsitikinusi I. Arnauskienė.

Atrodo, jog įstatymų, galinčių sutramdyti smurtautojus, netrūksta, tačiau kai kuriuos tokius tipus lydi savotiška sėkmė – nors nustatoma, kad jie nuolat skriaudžia savo artimuosius, nuo realios bausmės jiems pavyksta išsisukti. Ir, deja, ne be pačių nukentėjusiųjų pagalbos.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.30

Aš, Bolius Sakinis, oficialiai pareiškiu, kad tampu savanoriu. Kaukių iš valdiškos medžiagos nesiūsiu ir bananų senukams nenešiosiu, prašau tais klausimais manęs be reikalo netrukdyti. Imsiuosi daug reikšmingesnės veiklos: per visą karantiną rinksiu žinias ir nešiu jas merui Algirdui. Bendraminčius kviečiu prisijungti – būsite mano komanda.

Bolius SAKINIS 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.30

Šiųmetės Velykos Šilalės rajone paženklintos jauno vaikino žūtimi. Tragedija įvyko vėlų balandžio 13-osios vakarą Bagdonų kaime (Laukuvos sen.). Šiuo metu prie vie­nintelio sankryžoje augančio medžio siūruoja rožių kerelis ir dega žvakės...

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.30

Dešimt būstų per pastaruosius keletą metų pardavusi Šilalės savivaldybė pakeitė poziciją – praėjusiame tarybos posėdyje buvo atmestas privatizuojamų būstų sąraše įrašytame bute gyvenančios šilališkės prašymas leisti įsigyti nuomojamą butą. Politikai spėlioja, ką toks valdančiosios daugumos balsais priimtas sprendimas reiškia ir ar tokios pozicijos nuo šiol bus laikomasi visų savivaldybės būstų atžvilgiu.

Daiva BARTKIENĖ 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.30

Nuo penktadienio 20 val. visos šalies teritorijoje policija įrengė patikros postus ties įvažiavimais į miestus. Šilalėje jų yra penki. Tačiau, anot Šilalės rajono policijos komisariato viršininko Audriaus Lukošiaus, situacija gali būti kintanti, postai gali būti perkelti į kitas vietas.

Šeštadienį policija tikrino visus važiuojančiuosius Pietinio kelio gatve, įvažiuojančius į Šilalę Šiluose, Pūtvės Pilies g., Tauragės g. bei Dariaus ir Girėno gatvėje, ties parduotuve „Gaiva“.

Šioje vietoje patruliuojantys pareigūnai patikino, jog automobilių srautas – itin intensyvus. Kai kurie vairuotojai į Šilalę vėl ir vėl suko net ne po kelis, o po keliasdešimt kartų. Policininkai juokavo, kad gal vietiniai tikrina policijos budrumą. Vieną automobilį čia teko ir apgręžti.

„Sunku pasakyti, ar vairuotojas kalbėjo rimtai, ar juokavo, bet tikino, jog vyksta tranzitu į Vilnių. Nesiteiravome, iš kur jis atvažiavo, tiesiog nepraleidome“, – pasakojo poste dirbantys pareigūnai.

Čia vienu metu patikros laukė 3–4 automobiliai. Tačiau spūsčių nesusidarė. Ko teiraujasi pareigūnai, stabdantys įvažiuojančių vairuotojų?

„Klausiame vardo, pavardės, tikslaus adreso, kur gyvena ir tuo pačiu stebime, kaip į klausimus reaguoja automobilyje esantys žmonės. Jeigu kyla įtarimų, galima fotografuoti asmens, automobilio dokumentus. Niekas juk protokolų vietoje neišrašinėja, tam mes neturime laiko. Tad informacija gali būti patikrinta ir protokolai surašyti vėliau, o baudos už karantino sąlygų pažeidimą yra tikrai didelės: nuo 500 iki 1500 eurų“, – pasakojo kitame kelio poste, Šiluose, sutiktas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) viršininkas Marius Draudvila.

Jo turimais duomenimis, iki šeštadienio vidurdienio visoje AVPK teritorijoje buvo apgręžta apie 10 automobilių. Buvo uostamiesčio gyventojų, kurie vyko į Rusnę pažvejoti, buvo ir gyvenamosios vietos niekur nedeklaravusių žmonių.

„Šilalės keliuose srautai ženkliai sumažėję, o automagistralėje eismo beveik nėra. Tiesa, vakar apie 22–23 val., buvo kelios mašinos, kuriomis vyko keltu į Klaipėdos uostą grįžusieji. Grįžo jų ir į Šilalę. Du ar trys asmenys šiuo metu yra saviizoliacijoje“, – apie situaciją Šilalės rajone pasakojo M. Draudvila.

Tauragės AVPK viršininkas minėjo, kad postuose, o taip pat ir miesto viešosiose vietose budėti padeda karo policija, pasieniečiai (Pagėgių savivaldybėje), šauliai. M. Draudvila skaičiuoja, kad vienu metu visoje AVPK teritorijoje (be tiesiogines pareigas atliekančiųjų) postuose budi apie 50 pareigūnų, Šilalės keliuose – dar 14 policininkų.

Pietinio kelio poste dirbę policijos pareigūnai bei šauliai su šypsena pasakojo, kad apgręžti nedrausmingų vairuotojų jiems neteko, nes šie patys, pamatę pareigūnus, dar neprivažiavę posto, gręžėsi ir riedėjo atgal. Tokių buvo net keletas.

Tauragės g. kolegą pavadavęs pareigūnas, kuris kurį laiką budėjo Pūtvės Pilies g., pasakojo, kad vairuotojai iš anksto žinojo, jog bus tikrinami ir atsakingai reagavo: turėjo visus reikalingus dokumentus. Net ir tie, kurie yra rajono gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, vyko su atšviestų dokumentų kopijomis, jog įrodytų, kad tikrai yra šilališkiai.

M. Draudvila primena, kad rajono gyventojai šiomis dienomis gali judėti visame rajone nevaržomai, t. y. kaimiškų seniūnijų gyventojai be baimės gali važiuoti į Šilalę. Tačiau A. Lukošius akcentuoja, kad, nepaisant šios galimybės, savo poreikius reikėtų įvertinti atsakingiau, suplanuoti išvykas ir sumažinti važinėjimą iki minimumo.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Balandžio 3-iąją posėdžiavę rajono politikai aštuonis mėnesius ruoštą funkcinės zonos „Tauragė+“ strategiją, kuriai įgyvendinti Šilalė jau artimiausiu metu turėtų gauti maždaug 2,1 mln. eurų, nusprendė papildyti 3,5 mln. Eur vertės sporto ir laisvalaikio centro projektu. Iš­girdę, jog šilališkiai politikai strategiją taiso, trijų Tauragės apskrities savivaldybių merai svarsto, kad šį projektą jie galėtų kurti ir be Šilalės.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.29