Praėjusi savaitė buvo išties šventiška. Praūžė šv. Valentino diena, ir vyrams atsirado gera proga suminkštinti savo mylimųjų širdis. O per Vasario 16-ąją – vieną šilčiausių šios keistos žiemos dienų – padvelkė tikru pavasariu, kuris, sumišęs su Nepriklausomybės 102-ųjų metinių šurmuliu, daugelį nuteikė itin pakiliai.

Yra du dokumentai...

Dar kartą – turbūt kelioliktą – iš Signatarų namų balkono pasiklausėme pirmojo šalies vadovo, prof. Vytauto Landsbergio kalbos, kuriai vieni plojo, kiti traukė pečiais. Bet šioje šventėje pasigendi vieno akcento: juk lygiai po 31-erių metų visai kitokiomis sąlygomis buvo priimta vadinamoji Minaičių Dek­laracija – labai svarbus, 8 par­tizanų vadų pasirašytas Lie­tuvos Laisvės kovos Są­jū­džio Tarybos dokumentas, skelbiantis lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demok­ratinę valstybę. Beje, pra­ėjusią savaitę buvo rastas dar vienas šios Deklaracijos egzempliorius.

Kai kas sako, kad jis net svarbesnis už 20 signatarų priimtą 1918 m. Nepriklausomybės Aktą. Juk jį aštuoni vyrai pasirašė bunkeryje, prie žibalinės lempos, virš galvų švilpiant okupantų ir stribų kulkoms, o aną dailiai pasirėdę inteligentai priėmė jaukiame didmiesčio kabinete, gurkšnodami arbatėlę, atokiai stebint vokiečių valdžiai. Bet lyginti šiuos dokumentus – beprasmis užsiėmimas, nes juk jie abu vedė mus į laisvę, nepriklausomybę ir demokratiją. Netrukus šį ilgą kelią apvainikuosime Kovo 11-osios 30-mečio švente.

Didžioji Astravo patyčia

Tačiau žmogus gyvena ne vien šventėmis. Jį graužia kas­dieniai nepritekliai, neužtik­rinta rytdiena, valstybę supantys

pavojai. Tarp anos savaitės linksmybių įsiterpė nerimo šešėliai. Turiu galvoje ne mū­sų link artėjančią koronaviruso šmėklą (antai vienas užkrėstasis mirė už Azijos ri­bų), o didesnę – galbūt visos tautos išnykimo grėsmę. 

Nekaltinkite manęs fantazijomis, nes šeštadienį Seime įvykęs Sąjūdžio prieš Astravo AE (sutrumpintai – „Anti-A“) pirmasis suvažiavimas paro­dė, jog Černobylis-2 visai įma­nomas, ir katastrofa gali įvykti ne už 640 kilometrų, o už kokių 50. Lietuvos pastangos sustabdyti jėgainės statybą kol kas bevaisės, bet tai nereiškia, jog galime nuleisti rankas, sakė diskusijos dalyviai. Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos du­etas tik nuduoda, kad nesutaria, o Maskva, kaip sakė prof. V. Landsbergis, „naudojasi silp­nesnės Baltarusijos erdve ir resursais“. Ji nepaiso Lietuvos protestų.

„Astravo afera yra didžioji patyčia – jūs mažiukai, jūs bejėgiai, jūs nieko negalit padaryt, o mes, ką norėsim, tą darysim. Bet mes sakom, jog galim padaryt – mes priešinamės ir kažin, ar jums taip be­sąlygiškai seksis, neišsigąs­tam patyčios“, – sakė V. Lands­bergis.

Branduolinis kuras pirmajam Astravo AE reaktoriui turėtų būti atgabentas 2020 m. pirmąjį ketvirtį, o patį reaktorių tikimasi įjungti šiemet. Vėliau turi būti pastatyti dar trys reaktoriai. 

Sukrusti dar ne vėlu

Žinoma, visuomenė sukruto per vėlai. Kalti ir politikai, kurie pasyviai stebėjo, kai rusiškas „Rosatom“ ruošiasi statyti AE prie Lietuvos sienų. Dažnai skamba priekaištai ir anuometiniam Prem­je­rui Andriui Kubiliui, kuris dviračiu pasivažinėjo iki Ast­ravo ir atgal ir nesiėmė jokių priemonių. Pylos gauna ir buvusi Prezidentė Da­lia Gry­bauskaitė, tik stebėjusi vietos parinkimą jėgainės statyboms ir maloniai su gėlėmis sutikinėjusi A. Lu­kašenką.

Štai kodėl nuo šio Sąjūdžio nusišalino Lietuvos socialde­mokratų partija, pareiškusi, jog šitas konservatorių vajus skirtas artėjantiems rinkimams.

„Tai konservatorių rinkiminė akcija, jie tradiciškai siekia mobilizuoti savo rinkėjus su šūkiu „Lietuva pavojuje“, – pareiškė socialdemokratų atstovas Justinas Argustas.

Kaip ten bebūtų, Lietuva tik­rai stumiama į pavojaus zoną. Kaip iš Seimo tribūnos kalbėjo koncerno „Bod Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius, mums gresia ne tik tiesioginis branduolinis pavojus, bet ir visais 4 laipsniais atšilusios Nėries arealo pokyčiai, galima panika žmonių evakuacijos metu, galų gale šiuo chaosu gali pasinaudoti Astravo jėgainės užsakovas Rusija, bandysianti peržengti Lietuvos sie­nas. Gal teisus politologas Ma­rius Laurinavičius, tvirtinęs, kad jau dabar prasidėjo hibridinis karas prieš Baltijos šalis.

Sakysite: vėl fantazijos? Čer­­nobylio katastrofa beveik prieš 34 metus įrodė, kad abe­jingumas ir pasyvumas ga­li daug kainuoti mūsų vaikams bei anūkams, visai Lie­tu­­­vos valstybei.

Tad ar dar galime užslopinti šį branduolinį monstrą? Toks klausimas skambėjo per visą diskusiją. Priimta Deklaracija, rezoliucija, kreipimasis į Eu­ro­pos Parlamentą, nusiųstas kupinas nerimo laiškas A. Lu­kašenkai, pasirašoma peticija... Aišku, to maža. Reikia, jog sukrustume visi. Juk mokame ne tik švęsti, bet ir pasirūpinti savo Lietuva.

Česlovas IŠKAUSKAS

Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungoje lankėsi gydomosios mitybos specialistė, „Gydanti lėkštė” radijo laidos vedėja, lektorė Ingrida Kuprevičiutė. Ji skaitė paskaitą „Gydomoji mityba: ateik ir sužinok, koks maistas gydo, o koks – sargdina“. Paklausyti paskaitos susirinko nemažas būrelis klausytojų, kuriems norėjosi pagilinti savo žinias sveikatinimo tema.

Lektorė paskaitą pradėjo įžvalga, jog dar visai neseniai į maistą žiūrėjome tik kaip į savotišką kurą, suteikiantį mums energijos. Tačiau šiuolaikinė medicina, tirdama maistą iki smulkiausių jo sudedamųjų dalių, atskleidė, kaip skirtingos maistinės medžiagos veikia organizmo sistemas, kokią įtaką maistinių medžiagų trūkumas turi ligų atsiradimui, bei įrodė, jog maistas, kurį valgome, turi tiesioginę įtaką mūsų savijautai bei sveikatai.

„Šiandien laikoma įprastu dalyku, kad jaučiamės pavargę, neturime energijos, kad daugelį žmonių kamuoja migreniniai galvos skausmai, skauda sąnarius vis jaunesniems žmonėms. Bet tai nėra normalu. Tai simptomai, kurie turėtų priversti susimąstyti, jog kažkas ne taip. Ir kaip tik mityba turi didelį poveikį įvairių ligų simptomų mažinimui, nors šis poveikis dažnai yra pamirštamas. Pavyzdžiui, vis daugiau žmonių patiria įvairius skausmus, uždegimus, o nuo jų vartoja nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ir skausmo. Tačiau jei žmogus yra fiziškai neaktyvus, pakankamai neišsimiega, vartoja daug pridėtinio cukraus, miltinių produktų, gaiviųjų gėrimų, vartodamas vaistus nuo uždegimo, savo valgomu maistu tuos uždegiminius procesus dar labiau skatina“, – aiškino I. Kuprevičiūtė.

Pasak specialistės, daugėja susirgimų, kurie priskiriami gyvenimo būdo ligoms. Tai yra mūsų netinkamų, sveikatai nepalankių kasdienių įpročių pasekmė. Didžiulę įtaką šioms ligoms atsirasti turi sveikatai nepalanki mityba, fizinis neaktyvumas, miego trūkumas. Prie gyvenimo būdo ligų galėtų būti priskiriamas nutukimas, antro tipo cukrinis diabetas, širdies ligos. Vis dažnesnis sutrikimas – susilpnėjusi skydliaukės veikla. Jį gali sukelti nemažai veiksnių, bet pirminė problema – nusilpusi imuninė sistema.

„Imuninė sistema labai priklauso nuo žarnyno veiklos: kaip pasisavinamos maistinės medžiagos, ar žarnyno gerosios bakterijos užtikrina terpę, kuri padeda mažinti uždegiminius procesus. Todėl nustačius lėtinį skydliaukės uždegimą, pirmiausia reikėtų sutvarkyti žarnyno veiklą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kepenų veiklą – kad jos nebūtų suriebėjusios, o kepenų fermentai nebūtų padidėję“, – pasakojo gydomosios mitybos specialistė.

Be to, anot lektorės reikia išsitirti vitamino D kiekį ir užtikrinti, kad organizme jo būtų pakankamai, nes vitaminas D yra labai svarbus imuniniams procesams. Taip pat esant skydliaukės problemoms, svarbu, jog netrūktų seleno, cinko, kurie reikalingi aktyviai skydliaukės veiklai. Labai svarbu, jog nebūtų vidurių užkietėjimo ir būtų tuštinamasi kiekvieną dieną, nors esant sutrikusiai skydliaukei, tai nėra lengva. Todėl maiste turėtų būti daug skaidulų, reikia gerti pakankamai vandens ir užtikrinti, kad organizmui netrūktų magnio, nes tai skatina vidurių užkietėjimą. Esant nesveikai skydliaukei, I. Kuprevičiūtė pataria iš mitybos raciono išbraukti šiuos labiausiai uždegiminius procesus sukeliančius produktus: cukrų, miltinius, pieno produktus, taip pat turinčius glitimo (kviečiai, rugiai, miežiai – juos geriau keisti grikiais, bolivine balanda, daržovėmis, sojų produktais).

„Skydliaukės veiklai labai svarbūs antinksčiai. Tai organas, kuris reaguoja į stresą. Sutrikusią jų veiklą rodo tai, kad žmogus labai jautriai reaguoja net į menkiausią streso situaciją, daugiau energijos turi vakare, o rytą jam sunku išlipti iš lovos. Šiam organui labai reikalingas vitaminas C, magnis ir B grupės vitaminai. Taip pat patartina susirasti sau tinkamus streso mažinimo būdus: tai gali būti pasivaikščiojimas, meditacija, kvėpavimas.

Jeigu kamuoja lėtinė sloga, pirmiausia iš mitybos raciono reikėtų išbraukti pieną bei pieno produktus. Be galo daug žmonių netoleruoja pieno produktų ir net gali to nežinoti. Jeigu žmogus kažkam alergiškas, reakcija pasireiškia labai greitai, suvalgius vienokio ar kitokio maisto. Esant netoleravimui, reakcija į išgertą stiklinę pieno ar suvalgytą varškės porciją gali pasireikšti tik po kelių dienų. Natūralu, jog žmogus nesusieja šios reakcijos su prieš kelias dienas valgytu maistu. Be to, pieno produktai skatina gleivių kaupimąsi, vidurių užkietėjimą. Ar reikia išbraukti dar kokią nors produktų grupę, reikėtų vertinti konkrečiu atveju ir vėliau, kai paaiškės, kaip padėjo pieno produktų vengimas“, – akcentavo I. Kuprevičiūtė.

Pasak sveikos mitybos specialistės, apie 80 proc. mūsų maisto turi būti augalinis. I. Kuprevičiūtė teigė esanti už mėsos vartojimą, bet mėsa turi būti kokybiška, t. y. gyvulys šertas grūdais, žole, pašaru be hormonų ir antibiotikų.

„Pirmiausia būtina kiek įmanoma sumažinti pridėtinio cukraus vartojimą. Dažnai žmonės kavą, arbatą geria be cukraus, bet nežino, kad jo dedama praktiškai į visus gatavus, net į duoną. T. y. didžioji dalis mūsų suvartojamo pridėtinio cukraus yra „paslėpta“ įvairiuose produktuose, ir jeigu neskaitome etikečių, galime net nenutuokti, kiek jo suvartojame. Pačios blogiausios kalorijos – tai gaivieji gėrimai. Su vienu tokio gėrimo buteliuku galime gauti apie 50 g cukraus – tai vos ne trijų dienų norma. O kadangi nejudame, tos kalorijos nusėda organizme kaip riebalai – auga svoris, riebėja kepenys“, – įspėja gydomosios mitybos specialistė.

Pasak jos, suriebėjusios kepenys dabar aptinkamos net vaikams, antro tipo diabetu serga vis jaunesni žmonės. Ne veltui, anot lektorės, mokslininkai spėja, jog per 200 metų pirmą kartą gali atsitikti taip, jog vaikai nepergyvens savo tėvų, t. y. gali mirti anksčiau už tėvus nuo prevenciškai visiškai išvengiamų ligų.

Violeta KASNAUSKAITĖ

Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė

Vilmos GRYGALIENĖS nuotr.

Nuo šių metų padidėjo vaiko pinigai ir papildoma išmoka, mokama neįgaliems, gausių bei nepasiturinčių šeimų vaikams. Taip pat išsiplėtė papildomos prie vaiko pinigų mokamos išmokos gavėjų ratas, nes buvo padidinta vertinamų pajamų riba. Tai reiškia, kad po 100 eurų, kuriuos sudaro 60 Eur vaiko pinigai ir 40 Eur papildoma išmoka, kas mėnesį gauna daugiau vaikų nei iki šiol. Šie pakeitimai įstatyme buvo priimti anksčiau, tačiau dabar Vyriausybė patikslino Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatus, kurie nurodo įgyvendinimo gaires savivaldybėms: pavyzdžiui, kaip kreiptis dėl išmokų, kokie dokumentai tam būtini, kaip skiriamos bei mokamos išmokos ir panašiai.

Vaiko pinigai ir papildoma išmoka

Nuo šių metų kiekvienam vaikui mokami vaiko pinigai padidėjo nuo 50 iki 60 Eur per mėnesį. Išmoka mokama už praėjusį mėnesį, todėl padidėję vaiko pinigai į šeimų sąskaitas jau atkeliavo arba atkeliaus šį vasarį.

Papildoma išmoka, mokama neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams paaugo nuo 20 iki 40 Eur per mėnesį. Gausia šeima laikoma tokia, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų. Ši nuostata nuo praėjusių metų nesikeitė. Tačiau nepasiturinčios šeimos sąvoka šiek tiek keitėsi: jei anksčiau nepasiturinčia šeima buvo laikoma ta, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršijo 183 Eur, tai nuo šių metų į papildomą išmoką galima pretenduoti, jei vidutinės šeimos pajamos vienam šeimos nariui neviršija 250 Eur. Ta reiškia, kad prasiplėtė šeimų ratas, kuriose vaikai per mėnesį gauna po 100 Eur (60 Eur vaiko pinigai ir 40 Eur papildoma išmoka).

Skaičiuojant bendras pajamas šeimos nariams, nėra įskaitomi patys vaiko pinigai, papildoma išmoka ir 15-35 proc. darbo užmokesčio.

Kada nevertinamos suaugusio vaiko pajamos?

Kai mokama papildoma išmoka prie vaiko pinigų nepasiturinčioms šeimoms, kuriose auga 1 ar 2 nepilnamečiai vaikai, o kiti kartu gyvenantys vaikai yra pilnamečiai, kyla grėsmė, jog papildomos suaugusių vaikų pajamos ne padės šeimai, bet pakenks, nes taip galima prarasti papildomas išmokas prie vaiko pinigų, kurios mokamos mažesniems vaikams.

Dėl šios priežasties apskaičiuojant vidutines šeimos pajamas vienam nariui gali būti neįskaitoma ir dalis pilnamečių vaikų pajamų, tačiau pilnametis šeimos vaikas iki 24 metų imtinai turi studijuoti ar mokytis ir neturėtų būti sukūręs savo šeimos.

Į bendras šeimos pajamas tokiu atveju neįskaitomos jo pajamos iki 125 Eur per mėnesį. Taip sudaroma galimybė jaunuoliui gauti šiek tiek pajamų be grėsmės, kad dėl to brolis ar sesuo neteks papildomos išmokos.

Jaunuolio iki 24 m. pajamos gali būti iš viso nevertinamos kaip šeimos pajamos, tačiau tik tuomet, jei jis yra gausios šeimos narys.

Išmokų vaikams įstatymo pataisomis įtvirtinta, kad kai gausios šeimos vaikai gauna vaiko pinigus su papildoma išmoka, jaunuolių iki 24 m. pajamos iš viso nėra vertinamos – jie ir toliau įskaitomi į gausios šeimos sudėtį. Iki 2020 m. jaunuolis, uždirbantis daugiau nei 125 Eur, nebuvo laikomas bendrai gyvenančiu asmeniu.

Nauja tvarka apsaugo nuo to, kad, pavyzdžiui, įsidarbinus studentui broliui, jaunesni du vaikai lieka be papildomos išmokos, nes šeima nebelaikoma gausia. Pats jaunuolis vaiko pinigus gauti gali ilgiausiai iki 21 m.

Visais šiais sprendimais išplėtus papildomos išmokos gavėjų ratą, papildomą išmoką vaikui gaus apie 151,6 tūkst. vaikų iš gausių, nepasiturinčių šeimų bei neįgalių vaikų. Prognozuojama, kad vien tik padidinus universalios bei papildomai skiriamos išmokos vaikui dydį bei vertinamų pajamų ribą, skurdo rizika sumažės 0,6 proc., o vaikų skurdo rizikos lygis sumenks 2,4 proc.

Laikinosios priežiūros išmoka

Priėmus įstatymo pataisas, nuo šių metų buvo įteisinta ir vaiko laikinosios priežiūros išmoka, kuri mokama tais atvejais, kai vaikui nustatomas apsaugos poreikis ir jis laikinai prižiūrimas ar apgyvendinamas pas fizinius asmenis, pavyzdžiui, pas giminaičius ar kitus emociškai su vaiku susijusius asmenis.

Laikinosios priežiūros išmokos dydis siekia 234 Eur per mėnesį už vieną vaiką, bet konkretus sumos dydis priklauso nuo to, kiek laiko vaikas prižiūrimas. Laikinosios priežiūros metu, kai vaiką prižiūri giminaičiai ar emociškai susiję asmenys, išmoka mokama nuo ketvirtos priežiūros dienos, o kai vaikas paimamas iš nesaugios aplinkos ir apgyvendinamas, pavyzdžiui, pas būsimus globėjus – nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose Vyriausybė įtvirtino kreipimosi dėl šios išmokos, jos  skyrimo ir mokėjimo tvarką, papildė dokumentų, kurių reikia kreipiantis dėl išmokos, sąrašą. Kreiptis dėl laikinosios priežiūros išmokos skyrimo galima pasibaigus vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo laikotarpiui.

Aktualu į Lietuvą atvykusioms šeimoms su globojamu vaiku

Nuo šiol taip pat numatyta aiškesnė tvarka, kaip globos ar rūpybos išmoka bei jos tikslinis priedas skiriami tais atvejais, kai vaiko globa nustatyta ne Lietuvoje, bet vykdymą perima Lietuvos institucija. Tai užtikrina, jog į Lietuvą iš kitos šalies persikėlę asmenys su globojamu vaiku gautų globos išmokas ir jų priedus. Globos ar rūpybos išmoka, kuri mokama globojamam vaikui, nuo 2020 m. siekia 156 Eur per mėnesį, tokio pat dydžio yra ir globos ar rūpybos išmokos tikslinis priedas, kuris mokamas šeimai, šeimynai ar budinčiam globotojui.

Kadangi nuo 2020 m. augo bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis, pagal kurį skaičiuojama dalis išmokų vaikams, augo ir kitos išmokos: vienkartinė išmoka vaikui (mokama gimus ar įsivaikinus vaiką), išmoka, gimus dvynukams, trynukams ir daugiau vaikų vienu metu, išmoka karo prievolininko vaikui, taip pat besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka įsivaikinus vaiką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inform.

Savivaldybių organizuojamiems bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių konkursams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiais metais skyrė 2 mln. eurų. Už šias lėšas konkursus laimėjusios organizacijos vykdys socialinę veiklą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, senjorams ar neįgaliesiems, sieks įtraukti į bendruomenę grįžtančius iš emigracijos piliečius ar atvykstančius užsieniečius, ugdys bendruomenės narių pilietiškumą, populiarins socialinio verslo plėtrą, stiprins bendruomenės gyventojų sutelktumą.

Konkursai – savivaldybių rankose

Dabar estafetę perima savivaldybių administracijos – priemonės įgyvendinimą organizuoja būtent jos. Savivaldybei paskelbus projektų atrankos konkursą, apie tai turi būti informuojama savivaldybės interneto svetainėje. Čia nurodoma visa svarbiausia informacija ir darbuotojo, kuris atsakys į rūpimus klausimus, kontaktai. Paraiškas savivaldybės priims ne trumpiau nei 1 mėnesį nuo konkurso paskelbimo. Ministrui patvirtinus aprašą bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir religinės bendruomenės jau gali planuoti savo veiklas, kurioms sieks finansavimo savivaldybėms paskelbus konkursus.
Esminiai prioritetai šiemet nekinta, bet yra naujovių – skatinama, jog bendruomenės įtrauktų į Lietuvą parvykusius emigrantus ir atvykusius užsieniečius, kovotų su klimato kaita, bendradarbiautų su partneriais iš kitų savivaldybių ir seniūnijų.

Ypatingas dėmesys – emigrantų ir užsieniečių integracijai

Daugėjant į Lietuvą parvykstančių piliečių ir augant užsieniečių imigracijai, bendruomenėms siūloma imtis iš emigracijos grįžusių tautiečių ar šalyje apsigyvenusių užsieniečių įtraukimo. Tiek senokai Lietuvoje negyvenusiems, tiek visiškai naujoje aplinkoje atsidūrusiems žmonėms dažnai sudėtinga pritapti pasikeitusioje visuomenėje. Vienas efektyviausių kelių, kaip tai padaryti – įsitraukimas į bendruomeninę veiklą. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. į Lietuvą grįžo 20,4 tūkst. Lietuvos piliečių ir atvyko 19,7 tūkst. užsieniečių.
Kaip ir pernai, taip ir šiemet finansuojamos veiklos, skirtos socialiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, vienišiems žmonėms, neįgaliesiems, žmonėms, turintiems priklausomybių ar įvairių socialinių problemų. Siekdamos padėti tokiems gyventojams, bendruomenės organizuoja savitarpio pagalbos grupes, mokymus ir kitus renginius.
Taip pat toliau remiama veikla, skirta bendruomenės narių pilietiškumo, lyderystės ugdymui, gyvenimo kokybės gerinimui, skatinama plėtoti socialinį verslą.
Siekiant didesnio bendruomenės narių sutelktumo, finansuojami bendruomenės vaikų ir jaunimo laisvalaikio užsiėmimai, pavyzdžiui, stovyklos, renginiai, kitos veiklos, skatinančios asmeninių ir socialinių gebėjimų ugdymą. Remiama ir bendruomenės narių kultūrinė, švietėjiška, sporto ir sveikatinimo veikla, įvairios akcijos ir iniciatyvos, skirtos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimui.

Kaip gauti papildomų balų

Finansavimą savo veiklos gali gauti bendruomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos ir religinės bendruomenės, bet prioritetas skiriamas bendruomeninėms organizacijoms.
Skiriant papildomus balus, skatinama bendruomenių partnerystė su nevyriausybinėmis organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ar kitomis pelno nesiekiančiomis organizacijomis. Šiųmetinė naujovė – palankiau vertinama, jeigu partneriai veikia kitoje seniūnijoje ar savivaldybėje.
Papildomi balai gaunami į projekto įgyvendinimą įtraukus savanorius, socialinę atskirtį patiriančius asmenis, jaunimo atstovus.
Nuo 2020 metų aukštesnį įvertinimą gaus ir projektai, kuriuose naudojamos kovos su klimato kaita priemonės.

Aprašas patvirtintas. Kas toliau?

• Savivaldybės paskelbia projektų atrankos konkursą.
• Bendruomenė, nevyriausybinė organizacija ar religinė bendruomenė teikia paraišką.
• Susirenka išplėstinė seniūnaičių sueiga: sprendimo priėmimo teise joje dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Patariamojo balso teise gali dalyvauti seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai.
• Išplėstinė seniūnaičių sueiga vertina paraiškas ir nusprendžia, kurioms seniūnijos teritorijoje veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ar nevyriausybinėms organizacijoms skiriamas finansavimas.
•  Įgyvendinami projektai, kuriems skirtas finansavimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inform.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, kad nuo vasario 4 d. paukščių augintojai privalo naminius paukščius laikyti uždarose patalpose arba lauko aikštelėse, įrengtose taip, kad jie neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais. Tuo labiau, kad, kaip informuoja Ventės rago ornitologai, paukščių migracija vis intensyvėja. Gausesni žąsų, gulbių ir ančių pulkai stebimi ne tik Kuršių marių pakrantėje esančiame Ventės rage ir Rusnėje, jų daugėja ir Nemuno deltoje, kur migruojantys paukščiai leidžiasi pailsėti ar pasimaitinti. Dėl to mūsų šalies paukščių laikytojams reikėtų ypač sunerimti, nes rizika Europos Sąjungos (ES) valstybėse šiuo metu plintančiam paukščių gripo virusui patekti į Lietuvos teritoriją grėsmingai didėja.

Apie pirmąjį protrūkį naminių paukščių ūkyje informavo Vokietija. Didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) viruso židinys identifikuotas nekomerciniame Vokietijos ūkyje, kuriame savo reikmėms laikyti 57 naminiai paukščiai, taip pat augintos 9 kanarėlės ir 3 fazanai. Visi ūkyje laikyti paukščiai jau nugaišinti ir saugiai sunaikinti. Prieš tris savaites šioje valstybėje vienas gripo atvejis buvo patvirtintas laukiniam vandens paukščiui – laukiui. Paukščių gripo epidemija plačiai yra apėmusi kaimyninę Lenkiją (21 protrūkis, o artimiausias židinys užregistruotas vos už 200 kilometrų), taip pat kitas netolimas ES valstybes – Slovakiją (4 protrūkiai), Čekiją (1) ir kt. Veterinarijos specialistų ilgamečiai stebėjimai rodo, kad ligą dažniausiai perneša šiuo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie užkrečia aplinką. 

„Situacija aštrėja – paukščių gripo protrūkis nustatytas vos už 200 km nuo Lietuvos, situaciją sunkina ir gamtinės sąlygos, ankstinančios paukščių migraciją. Norėdami apsisaugoti nuo paukščių gripo, turime būti tikri, jog dėl paukštininkystės sektoriaus padarėme viską. Pasitarę su ministerijos, VMVT specialistais nusprendėme maksimaliai sumažinti rizikos galimybę naminiams paukščiams turėti sąlytį su laukiniais paukščiais“, – apie sprendimą nurodyti naminius paukščius laikyti uždarose patalpose arba aptvertose lauko aikštelėse sakė žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Paukščių gripas yra itin pavojinga ir greitai plintanti liga, galinti atnešti didžiulių nuostolių visam žemės ūkio sektoriui. Šių metų sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra laikoma daugiau kaip 11 mln. naminių paukščių.
VMVT direktorius direktorius Darius Remeika informavo, kad nurodymas laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvertose lauko aikštelėse privalomas visiems paukščių augintojams ir galios iki atskiro nurodymo. Tarnyba kontroliuos, kaip laikomasi šio nurodymo, tačiau tikimasi ir pačių paukščių augintojų atsakingumo bei sąmoningo elgesio, siekiant apsisaugoti nuo paukščių gripo, galinčio pridaryti milžiniškų nuostolių ne tik atskiriems ūkiams, bet ir visam paukštininkystės sektoriui bei pakenkti eksporto plėtrai.
Pagrindiniai viruso nešiotojai ir platintojai – migruojantys laukiniai vandens paukščiai. Ūkyje nustačius paukščių gripo virusą, visi paukščiai, produkcija, kiaušiniai, lesalai, pakratai ir menkavertis inventorius sunaikinami. Aplink židinius nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos.
Lietuvos paukščių laikytojai turi išlikti itin budrūs ir atidžiai stebėti auginamus paukščius. Privaloma laikytis biologinio saugumo priemonių, saugoti paukščius nuo bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais, negirdyti jų atviro telkinio vandeniu, lesalus bei kraiką laikyti laukiniams paukščiams nepasiekiamoje vietoje. Taip pat dažnai plauti ir dezinfekuoti rūbus, batus ir įrankius, naudojamus atliekant paukščių priežiūros darbus, paukščius laikyti patalpoje su stogu.
Keliautojų, kurie šiuo metu lankosi paukščių gripą patvirtinusiose Europos valstybėse, primygtinai prašoma būti atsargiems, vengti kontaktų su paukščiais, laikytis asmens higienos, iš tų šalių nesivežti paukštienos ir jos gaminių.
Norėdama paskatinti ūkius aktyviau investuoti į prevenciją ir siekdama kompensuoti dalį lėšų, ŽŪM paankstino paramos priemonės paraiškų rinkimo pradžią.
Šiuo metu ES plintanti paukščių gripo atmaina nepavojinga žmogui – vartojant paukštienos gaminius užsikrėsti pavojaus nėra.

Pastebėjus netipinę paukščių elgseną (nustojus lesti, gerti, pasireiškus apatijai, atsiradus barzdelių, kitokių odos pakitimų) raginame nedelsiant informuoti veterinarijos gydytojus arba artimiausią VMVT departamentą.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Švenčiant Vasario 16-ąją, vis atsiranda patrauklių idėjų, kurios ne tik kelia nuotaiką, bet ir buria bendruomenę. Tokios idėjos šiemet sklandė Laukuvoje. Deja, Šilalėje šventinę nuotaiką kūrė tik Pajūrio bataliono kariai ir šau­liai – miestelėnų Vasario 16-osios minėjime beveik nesi­matė. Galbūt šventėme kiekvienas atskirai, savo namuo­se, savo širdyje?

Vasario 16-osios renginiai pirmiausia pradėti minėti Lau­kuvoje. Kaip ir daugelyje rajono gyvenviečių, ši diena pradėta šv. Mišiomis Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Po jų parapijos klebonas kun. Virgilijus Pocius ir Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vadas pulkininkas leitenan­tas Vadimas Jeriominas pasirašė bendradarbiavimo sutar­tį. Bažnyčios atstovas pažadėjo kariams parapijiečių bend­rystę ir teiravosi, ką visai Lietuvai prasmingą dieną pasirašyta bendradarbiavimo sutartis duos laukuviškiams.

„Pažadame Laukuvai tvirtą draugystę. Visa bendruomenė ir ypač jaunimas laukiami Pajūryje dislokuotame batalio­ne, o mūsų kariai visada pasiryžę atvykti į jūsų organizuojamas šventes“, – kalbėjo vadas plk. ltn. V. Jeriominas.

Bažnyčios ir kariuomenės atstovai apsikeitė simbolinėmis dovanomis: bataliono vadas išsivežė Nepriklausomybės Akto kopiją, parapijai liko įspūdingų fotografijų albumas „Neregėta Lietuva“. 

Kolona laukuviškių, kurių priekyje žengė kariai, nešini M. Pečiulionio bataliono vėlia­va, išsirikiavo prie Laukuvos centre esančio paminklo Lietuvos laisvės kovų didvyriams. Susirinkusiuosius pasveikino Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas.

„Ką tik sugiedojome Lietuvos himną. Labai prasmingi žodžiai, kuriais turėtume vadovautis: dirbti, susitelkti, būti teisingi ir teisūs. Tik tiek nedaug, kai dalis mūsų tautos didvyrių už visa tai turėjo paaukoti gyvybę“, – kviesdamas prisiminti ir pagerbti juos tylos minute, kalbėjo V. Ačas.

Pasak bataliono vado V. Jeriomino, į tokias šventes, bataliono kariai niekada nevyksta be nuolatinės savo palydovės 105 mm haubicos. Būtent iš šio pabūklo paleistos trys dedikacinės salvės sudrebino ir Laukuvos padangę.

Pakilią nuotaiką Laukuvoje kūrė ir specialiai šiai šventei surengta regioninė šokių šventė „Šitam dideliam būry“. Vasario 16-ąją kultūros namuose sukosi poros ne tik iš Laukuvos ar Šilalės, bet ir iš Ryškėnų bei Varnių (Telšių r.).

Kituose rajono miesteliuose švęsti Lietuvos gimtadienį pradėta nuo vidurdienio. Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje šventinę nuotaiką kūrė Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariai. Jos vadovas – Stasio Girėno 703-iosios kuopos vadas Rimas Vaičiakauskas ap­dovanojo geriausius na­rius. LŠS vado padėkos įteiktos Petrui Astrauskui (antrojo laipsnio Lietuvos šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklas „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“) bei Algimantui Dragūnui (laikrodis). Iš viso pagerbta per dvidešimt šaulių. Padėkos pareikštos už aktyvią veiklą, pareigų atlikimą ir asmeninį indėlį, stiprinant Šaulių sąjungą, už šauliškų vertybių puoselėjimą. Rajono meras Algirdas Meiženis, sveikindamas visus su Vasario 16-ąja, daliai šaulių įteikė padėkas už aktyvią visuomeninę veiklą Šilalės krašte, vadams – už jaunųjų šaulių ugdymą. Jis apdovanojo ir du geriausius 2019-ųjų LŠS narius: Joną Linkevičių bei jaunąjį šaulį Justą Nausėdą. Jiems įteiktos daiktinės dovanos – peiliai.

Po iškilmių bažnyčioje šauliai ir M. Pečiulionio artilerijos bataliono kariai išsirikiavo prie įspūdingo ilgio Tri­spalvės, kuri nuplevėsavo iki Laisvės šauklio skulptūros. Trumpam stabtelėjusi kolona pagerbė ir tremtinius, kurių atminimui Jono Basanavičiaus gatvėje pastatytas paminklas, o prie Laisvės šauk­lio į dangų tris salves paleido Krašto apsaugos savanoriškųjų pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Šilalės 308 lengvosios pėstininkų kuo­pos ka­riai. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas 40 sekun­džių pasaulyje įvyksta savižudybė, vadinasi, per dieną pasaulis netenka 2160 žmo-

­nių. Daugiau nei pusę savižudybių įvykdo žmonės, kenčiantys nuo vie­no dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų – depresijos. Prognozuojama, jog depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje, kuri jau paveikė daugiau nei 350 milijonų žmonių.

Apie tai, ką reiškia sirgti depresija bei koks ilgas ir sunkus yra ligos ke­lias, pasakoja stand-up komikas Airidas Jankus. 

Tai, kas slepiasi už komiko vardo

A. Jankus – vienos populiariausių tinklalaidžių Lietuvoje „Pralaužk vieną šaltą“ vedėjas, kuris gyvenime, rodos, žengia koja kojon su pozityvumu, pokštais ir gera nuotaika. Tačiau realybė yra kiek kitokia. 

A. Jankus nuo mažų dienų buvo labai smalsus, jam rūpėjo rasti atsakymus į galvoje besisukančius klausimus. Būdamas paauglys, jis suvo­kė, jog gyvenimas gali nutrūkti bet kurią akimirką, o žmogus šiame milžiniškame pasaulyje tėra būtybė, negalinti nieko pakeisti ar pasukti norima linkme. Fiziškai aktyvus vaikas Airidas išoriškai niekuo nesiskyrė nuo savo bendraamžių, tačiau viduje slėpė itin savitus įsitikinimus ir anuomet dar vaikiškomis atrodžiusias prob­lemas. Pavyzdžiui, būdamas mažas, Klaipėdoje gyvenęs Airidas tikėjo, kad vieną dieną Baltijos jūroje susidariusios didžiulės sūraus vandens bangos lūš Palangoje, apsems visus žmones ir pasiglemš jų gyvybes, o galimybės kažką pakeisti, pasipriešinti gamtos stichijoms nebuvimas varydavo jį į neviltį.

Liga neatsiranda akimirksniu

Depresija nesusergama pra­budus rytą blogos nuotaikos, nors psichiatras profesorius daktaras Arūnas Germanavičius tikina, jog kartais taip gali būti, bet daugeliu atvejų tai yra laipsniškai išsivystantis psichologinis sutrikimas. Jis gali vystytis nuo kelių savaičių iki kelių metų ir yra diagnozuojamas gydytojo psichiatro tik tada, kai įvertinama paciento psichikos būklė ir apatija, bloga, niūri nuotaika, pri­slėgtumas trunka ne trumpiau nei dvi savaites. Pirmasis pojūtis, jog kažkas negerai, aplankė Airidą, kai jis buvo vos keturiolikos. 

Atlikti tyrimai rodo, kad daž­niausiai depresija serga žmonės, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 45-erių. Vilniaus uni­ver­sitete studijuojančio Ai­rido sa­vi­jauta itin pablogėjo, kai jis, sulaukęs dvidešimties, iš Klai­­pėdos persikėlė gyventi į pers­­pektyvių, gražių ir, atrodo, idealių, problemų neturin­čių žmonių pripildytą sostinę. Tai buvo laikas, kai dingęs tikėji­mas savo jėgomis bei pačiu sa­vimi, prapuolęs apetitas, nuo­­latinis kūno raumenų trūk­čio­jimas ir nemiga privertė kreiptis pagalbos į specialistus, nes nepastebėti ar paslėp­ti kasdien prastėjančią sveikatą ir savijautą buvo neįmanoma.

Vienas neapdairus veiksmas ir – nokautas

Šios psichologinės ligos gydymas yra trejopas: psichotro­piniais vaistais, psichoterapija ir psichotropiniais vaistais kartu su psichoterapija. Iš pat pradžių skirtas gydymas psichoterapija greitai pastatė Airidą ant kojų, tačiau dėl to jis padarė didžiausią klaidą, kurios neišvengia kone visi sergantieji, – apsidžiaugė staigiu pagerėjimu ir atsisakė specia­listų pagalbos. Visa kova su depresija primena kovą bokso ringe: išsiveržimas į priekį, nokautas, išsiveržimas į prie­kį, nokautas. Airidas atsipalaida­vo, nuleido rankas – ir buvo nokautuotas, tad teko grįžti pas specialistus ir tęsti pradė­tą gydymą.

Ligos gydymas, visai kaip ir jos vystymasis, gali trukti mėnesį, pusmetį ar net metus, visa tai priklauso nuo ligos sunkumo. Airidui buvo nustatyta sunki depresijos forma, kurią jis trejus metus gydėsi psichoterapija, tačiau pastarąjį pusmetį palaikyti emocinį stabilumą jam padeda gydytojo paskirti antidepresantai bei papildai. 

(Ne)sustabdomas užburtasis ratas

Ne paslaptis, kad sveikata ir emocijos yra tiesioginio proporcingumo ryšiais susaistyti sveikatingumo matai. Kuo labiau slepiame savo jausmus bei emocijas, tuo didesnėmis sveikatos problemomis tai atsiliepia. Šių ryšių egzistavimu ir tvirtumu Airidas įsitikino savo kailiu. 

„Visada buvau uždaras, dažniausiai viską sugerdavau kaip kempinė. Bet juk net ir pati didžiausia kempinė kažkada persipildo, ir turi iš savęs išleisti visą susikaupusį vandenį. Mano atveju vanduo ištekėjo fizinio skausmo pavidalu“, – savo tuometinę būseną įvardija vaikinas. 

Prieš ketverius metus atsiradusios ir iki šiol besitęsiančios problemos su klubų sąnariais, nugara ir pečiais buvo tarsi atsakas į „kempinės“ gyvenimo būdą. Fizinis skausmas įsukdavo į užburtą ratą – „tau skauda, nes depresuoji, ir depresuoji, nes skauda“. Daugybės atliktų tyrimų rezultatai neatskleisdavo sutrikimų priežasčių, kol galiausiai buvo prieita prie išvados, jog visa tai yra psichologinių prob­lemų padariniai. 

Sunku išvardinti visas milijonus žmonių paveikusios ligos priežastis, tačiau, anot specialistų, dažna depresijos prie­žastis yra alkoholis – priemonė nuotaikai pakelti ir kartu nusiraminti, bet dažniausiai tai tik dar labiau pablogina esamą situaciją. Alkoholis bakalauro studijų studento gyvenime atsirado dar jam būnant paaugliu, tuomet šalia „kempinės“ gyvenimo būdo buvo pradėtas tiesti dar vienas kelias depresijos link. Alkoholį vyrukas vartodavo ne itin dažnai, tačiau labai dideliais kiekiais, todėl įvairiausių švenčių bei vakarėlių jis, dabar net ir labai norėdamas, negali prisiminti.

Airidas nedrąsiai prisipažįsta, jog nuo 21-erių kartu su daugybe jaunų, į jį panašių žmonių lankosi anoniminių alkoholikų (AA) grupės susi­tikimuose ir kovoja su šia priklausomybe. Iš pradžių ei­ti į AA susitikimus buvo nedrąsu, o visuomenėje susidaręs įspūdis apie anoniminių alkoholikų grupes bei joms priklausančius aso­cialius asmenis drąsos nesuteikė. Atsisakyti alkoholio Airidą paskatino kitą rytą po vakarėlio kankinančios moralinės pagirios, kartais užsitęsiančios iki kelių savaičių ir tik dar labiau gramzdinančios į neviltį. 

Šiandien Airidui 24-eri. Jis trejus metus sėkmingai dirba komiku, veda interneto tinklalaides ir jau metus nevartoja alkoholio. Jaunuolis pamažu pradeda jausti gyvenimo teikiamus malonumus ir džiaugsmą. Žinoma, jį vis dar kankina didelės ir dažnos nuotaikų kaitos, bet tai yra normalu. Bėgant laikui, viskas susitvarkys, tačiau blogiausia jau praeityje. Nuolat vartojami specia­lūs vaistai, konsultacijos su psichologu, atvirumas ir drąsa kalbėti apie savo problemas padeda nesuklupti ir kaip tik prideda pasitikėjimo savimi. Svarbiausia nebijoti kreiptis ir norėti sulaukti pagalbos, nes vos tik atsipalaiduosi ir nuleisi rankas – būsi nokautuotas.

Kai kalbama apie gaivų aromatą, sakome, jog kvepia gėlėmis. Ir neįsivaizduojame, kad lelijinių klasės gėlės gali ne kvepėti, o dvokti. Nežiūrint savito „aromato“, liaudiškai lavongėlėmis vadinamų gėlių žiedai yra nepakartojami.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.13