Miesto knygynas buvo privatizuotas 2016 metais. Taip nusprendė tuometė rajono valdžia. Jį nupirkusi bendrovė buvo įpareigota veiklą išlaikyti penkerius metus. Tą ir daro. Tačiau šilališkiai tikina, kad, perkėlus knygyną į kitas patalpas, iš tikrųjų ji labiau primena imitaciją, o ne tikrą darbą.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.18

Vasario 21-ąją minėjome ne tik Tarptautinę gimtosios kalbos, bet ir Gido dieną. Mūsų rajonas išties turi kuo didžiuotis ir ką parodyti iš atokiau atvykusiems svečiams. Tiesa, pasak vietos gidų, pasitaiko, kad savo šak­nų ar savo gyvenamosios vietovės pavadinimo kilmės nežino net vietiniai.

Apmaudu, bet kol kas Šilalė nėra turistų gausiai lankoma, nors žmonių, galinčių apie mū­sų kraštą išsamiai papasakoti, turime. Šilalės Vlado Stat­kevičiaus muziejuje dirba gidės Edita Merkelienė, Ju­dita Pakalniškytė ir Lina Ba­jorinienė.  

Judita į Šilalę atvyko iš Rie­tavo. Ji – vienintelė muziejaus darbuotoja, kurios išsilavinimas yra tiesiogiai susijęs su turizmu. 

„Dar mokydamasi gimnazijoje žinojau, jog rinksiuosi geografijos studijas. Bet ne­įstojau ten, kur norėjau, tad atsidūriau Lietuvos verslo kolegijoje, įgijau kaimo turizmo organizatorės specialybę. Po metų įsidarbinau Rietavo turizmo informacijos centre, tęsiau studijas Klaipėdos universitete – apsigyniau rekreacijos ir turizmo verslo vadybos magistro laipsnį. Tačiau gide Rietave dirbau labai trumpai, Šilalėje tuo užsiimu kur kas daugiau. O tai reiškia, kad ir informacijos srautas yra nepalyginamai didesnis. Man šis darbas leidžia greitai bei išsamiai susipažinti su krašto istorija“, – pasakoja dvejus metus mūsų krašte gyvenanti J. Pakalniškytė.

Jai antrina ir muziejininkė E. Merkelienė, kuri gido pažymėjimą įgijo prieš porą metų, kai savivaldybė buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos valstybine kolegija. Abi moterys pripažįsta, jog profesija įpareigoja plačiau domėtis kraštu, nes vien tik sausų istorijos faktų, norint patraukliai pristatyti ob­jektą, neužtenka.

Pasak Editos, šis užsiėmimas praturtina ir patį gidą: „Apie visus lankomus objektus papasakojame muziejuje jo lankytojams. Bet muzie­ji­ninkei dirbti gide reiškia, jog galime informaciją pateikti vaizdžiau, taip skatinant žmogų patį labiau pasidomėti Šilale, o galbūt ir dar kartą čia sugrįžti, atsivežti naujų interesantų“. 

Vlado Statkevičiaus muziejus yra sudaręs penkis turistinius maršrutus. Tačiau, gidžių tikinimu, jie gali būti keičiami pagal turistų pageidavimus. Ši­la­lėje maršrutas apima muziejaus ekspoziciją, pirmosios ir dabartinės katalikų bažnyčios vietas, paminklus, buvusią žydų sinagogą, vandens malūną ir t. t. Norintieji vienu ypu apžvelgti visą rajoną paprastai pasitinkami prie Baublių Bijotuose, lydimi per Girdiškę, Upyną, Vytogalą, Ši­la­lę, Laukuvą, Medvėgalį, Bi­lio­nius ir Kaltinėnus. Toks pažintinis turas trunka visą dieną (nuo 10 iki 18 val.), tad turistai yra vaišinami ne tik pietumis, bet ir Šilalės gastronominiu paveldo patiekalu „Meš­­­kos šūduku“. 

Tokias ekskursijas, anot J. Pa­­kalniškytės, dažniausiai už­­sisako Šilalės kraštą pamė­gę Vilniaus Trečiojo amžiaus universiteto lankytojai, atvyksta grupės ir iš kitų Lie­tu­vos pakraščių, o pavienių turistų sulaukiama net iš atokiausių pasaulio kampelių. 

„Turime Šilalės miesto bei ra­jono žemėlapių, muziejus yra parengęs ir virtualų pažintinį turą, dalis lankytinų objektų jau yra pažymėti. Tačiau gausu ir smulkių detalių, kurių nesužymėsi, o praeinant ar pravažiuojant galima priminti, kas buvo vienoje ar kitoje Šilalės miesto vietoje, kaip jis keitėsi. Pavyzdžiui, nedaug kas žino, kad netoli buvusios bažnyčios ir kapinių (dabar – parduotuvės „Gulbelė“ priei­gos) iki šiol stovintis medi­nis gyvenamasis pastatas yra senesnis už mūrinę katalikų bažny­čią“, – pasakoja E. Mer­kelienė ir J. Pakalniškytė.  

Toje gatvės atkarpoje iki 1960-ųjų prie tilto stovėjo vandens malūnas. Muziejaus duomenimis, jis priklausęs Mo­­tiejui Račinskiui, o pasta­ty­tas Pilsudskių valdymo (šei­­ma valdė Šilalę apie 200 me­­tų) pradžioje. Malūną nugriauti nuspręsta dėl tilto per Ašu­tį.

Visi žinome „Laisvės šauk­lio“ skulptūrą (architektas Ka­­zi­­mieras Kisielius, 1998 m.), skir­tą 1990-ųjų Kovo 11-ajai at­minti. Tačiau nedaug kas ži­no, jog po skulptūra yra maž­daug šimto šilališkių, auko­ju­sių jos pastatymui, pasirašytas testamentas. Dar mažiau šilališkių atsimena, kad šio­je vietoje kažkada stovėjo rau­donų plytų pastatas, kuriame veikė Valsčiaus vykdomasis komitetas.

Muziejaus darbuotojos atviros – kartais sulaukia klausimų, į kuriuos ne visada žino atsakymus. Bet jos neišsisukinėja, sako tai pripažįstančios. 

„Būtų naivu bandyti išsisukti nuo atsakymo ar meluoti, nes šiais technologijų laikais žmonės bet kada gali patikrinti, ar kalbame faktais. Tad netiesa būtų kur kas blogiau negu paaiškinimas, kad iki šiol niekas to klausimo nebuvo uždavęs“, – sako J. Pakalniškytė.

E. Merkelienė prisipažįsta dažnai sulaukianti nuostabos, kodėl nekalba žemaitiškai, nors yra kilusi iš Pajūrio. Edita juokiasi, jog nemoka.

„Pastebiu šį šilališkių bruožą – žmonės bijo savo tarmės. Tačiau aš esu paruošusi ekskursiją žemaitiškai“, – teigia rietaviškė J. Pakalniškytė.

Tiesa, iki šiol tokio pageidavimo dar niekas neišreiškė, bet Judita viliasi, jog norinčiųjų atsiras.

Beje, ekskursijos gali būti vedamos ir anglų kalba. O kad su turistų grupe būtų lengviau dirbti, muziejus įsigijo modernios įrangos – visa grupė gido pasakojimo per ausines gali klausytis, apžiūrėdama objektą už šimto met­rų. Turi muziejus savo fonduose ir daug vaizdinės medžiagos, kuri demonstruojama mūsų krašto istorija susidomėjusiems turistams. Gidės džiaugiasi, jog Šilalėje atsiranda vis daugiau informacinių stendų, tačiau pastebi, kad prie išnykusių objektų (pavyzdžiui, žydų sinagogos) jų trūksta. 

„Šilalės kraštas yra labai turtingas, čia išties yra ką pamatyti, ką parodyti. Todėl Ši­lalę atranda vis daugiau žmonių. Bet mes norime, jog ir patys šilališkiai daugiau žinotų apie savo tėviškę, galėtų kitiems aprodyti savo mėgstamas vietoves. O mes, gidės, pasiruošusios padėti tai padaryti“, – šypsosi pašnekovės ir primena, kad Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejų galima aplankyti ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais. 

Muziejus yra lankomas nemokamai kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį, o kasdien jo įkainiai įperkami bet kam (0,3–0,5 Eur). Beje, gido paslaugos irgi nebrangios (mies­te ekskursija kainuo­ja 10–12 Eur, rajone – 15–20 Eur). 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS ir muziejaus fondų nuotr.

Pradėjus mokėti pensijas, pastaruoju metu redakcija sulaukia nemažai skaitytojų klausimų, kas nutiko, kad jie gauna mažesnes pensijas. Žmonės teigia, jog, palyginus su sausiu, jiems išmokėta 1,5–2 eurais mažiau. Atrodytų, skirtumas nedidelis, bet gaunantiesiems menkas pensijas kiek­vienas euras yra brangus.

Kodėl taip nutiko, komentuoja „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.

Aldona BIELICIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.17

Mobiliojo ryšio bendrovė „Tele2“ savo klientams paruošė išskirtinių interneto namams pasiūlymų. Klientai, savo vardu operatoriaus tinkle turintys vieną ar daugiau numerių, jau dabar gali pasirinkti šeimos poreikius geriausiai atitinkantį „Tele2 Laisvo interneto“ planą nuo 1,99 Eur/mėn.

„Kuo daugiau šeimos numerių yra mūsų tinkle, tuo didesnė nuolaida šiuo metu yra taikoma namų internetui. Be to, siekiame, kad visi „Tele2“ klientai rastų būtent sau patraukliausius namų interneto pasiūlymus, todėl parengėme įvairių paketų, kurie skiriasi gigabaitų kiekiu“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

„Tele2“ klientai sau ir savo šeimai geriausią pasiūlymą išsirinkti bei juo pasinaudoti gali jau dabar. Tam tereikia užpildyti formą internetinėje svetainėje www.tele2.lt arba užsukti į bet kurį „Tele2“ saloną.

Kuo daugiau numerių – tuo didesnė nuolaida

Dabar daugiau numerių „Tele2“ tinkle reiškia ir didesnes nuolaidas namų internetui. Pavyzdžiui, klientai, operatoriaus tinkle savo vardu turintys 3 ir daugiau „Tele2“ numerių, namų internetą šiuo metu gali įsigyti tik nuo 1,99 Eur/mėn., registravę 2 numerius – nuo 2,99 Eur/mėn., o turintys vieną numerį – nuo 3,99 Eur/mėn.

Būti „Tele2“ šeimos dalimi verta dar ir dėl to, jog nepaisant turimų numerių skaičiaus, operatoriaus klientai dabar gali rinktis iš 5 skirtingų „Tele2 Laisvo interneto“ namams planų, o jiems dabar taikomos nuolaidos siekia net iki 85 proc., lyginant su kainomis be sutarties.

Tiems, kurie ieško itin pigaus interneto namams pasiūlymo, rekomenduojama rinktis planą su 25 GB duomenų. Akcijos metu šio plano kaina prasideda tik nuo 1,99 Eur/mėn. (kaina be sutarties ne akcijos metu –  13 Eur/mėn.).

Šeimos, kurioms reikia daugiau interneto duomenų, gali rinktis planą su 50 GB. Dabar jį įsigyti galima vos nuo 3,99 Eur/mėn. (kaina be sutarties ne akcijos metu – 15 Eur/mėn.).

Ne tik naršantiems internete, bet ir jame žiūrintiems filmus ar besiklausantiems muzikos patartina rinktis interneto namams planą su 100 GB duomenų. Šiuo metu jo kaina prasideda vos nuo 5,99 Eur/mėn. (kaina be sutarties ne akcijos metu – 19 Eur/mėn.).

Dažnai žaidžiantiems kompiuterinius žaidimus ar žiūrintiems vaizdo transliacijas realiu laiku  tinka interneto namams planas su 200 GB duomenų. Dabar šį planą įsigyti galima tik nuo 12,99 Eur/mėn. (kaina be sutarties ne akcijos metu – 22 Eur/mėn.).

Aktyviausiems internautams rekomenduojamas neribotas namų internetas. Visą akcijos laikotarpį jo kaina prasideda vos nuo 14,99 Eur/mėn. (kaina be sutarties ne akcijos metu – 24 Eur/mėn.).

„Tele2 Laisvo interneto“ pasiūlymas geresnėmis sąlygomis galioja „Tele2“ klientams, turintiems vieną ir daugiau pokalbių planų vieno vartotojo vardu, o nuolaidos dydžiai priklauso nuo turimų numerių skaičiaus. Pasiūlymas galioja pasirašant 24 mėn. sutartį kartu su įranga (modemu, kompiuteriu, planšete).

„Tele2 Laisvo interneto“ sutarties metu nutraukus pokalbių planų sutartis, nuolaida internetui nustos galioti. Pasiūlymo laikas ribotas ir jis negalioja verslo klientams.

Dar nesate „Tele2“ klientas?

Jei nesate „Tele2“ klientas ir savo vardu neturite nė vieno pokalbių plano operatoriaus tinkle, namų internetą šiuo metu vis tiek galite įsigyti pigiau. Rinktis galima iš visų 5 „Tele2 Laisvo interneto“ planų su skirtingais duomenų paketais, o jų kaina prasideda nuo 4,90 Eur/mėn.

Pasiūlymas galioja pasirašant 12 arba 24 mėn. sutartį kartu su įranga (modemu, kompiuteriu, planšete). Pasiūlymo laikas – ribotas.

Internetas ten, kur ir jūs

„Tele2 Laisvo internetas“ yra ypatingas tuo, kad juo naudotis yra itin paprasta, o tai daryti galima bet kurioje vietoje – jis nėra susietas su gyvenamosios vietos adresu.

Naudojimui tereikia trijų dalykų: modemo, „Tele2 Laisvo interneto“ SIM kortelės ir rozetės. Modemu ir SIM kortele pasirūpins „Tele2“ darbuotojai, o viskas, ką reikia turėti namuose, sodyboje ar kelionėje, tai – rozetė.

Jovita JARUTIENĖ

Ech, tos Užgavėnės! Kiek reikalų ir rūpesčių dėl jų! Viskas gerai, kai žiema jau pabodusi ir ją norisi išvaryti kuo greičiau...  Bet šiemet – viskas kitaip! „Na, ir kas gi čia tokio? Suorganizuosim Blynų šventę!“ – sako Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos tėvų komiteto atstovai.

Nuo to viskas ir prasidėjo! Užsidegę noru veikti, mokinių tėveliai darė viską, kad gimnazijos bendruomenė pajustų Užgavėnių siautulį ir šurmulį. Tarėsi, ruošėsi ir visas savo jėgas skyrė šventei. Iš vakaro mamos įrengė fotosieną, aptarė žaidimus. Galvosūkis buvo nemažas: kas krosnis kūrens, kas keptuvių turės, kokios tešlos ir kiek reikės užmaišyti, kas arbatą virs, kas žaidimus ves. O, jei oras lauke būti neleis?.. Viskas buvo apgalvota!

Ir tikrai – įdienojus Užgavėnės pasipuošė baltu žiemos rūbu. Tad visi, sniego išsiilgę, nė nemanė persikelti į gimnazijos patalpas blynų valgyti. Kepėjos prie keturių krosnių sukosi spėriai, kad suteiktų galimybę visiems paragauti įvairiausių blynų bei vaflių. Kam su uogiene, kam su grietine, o kam ir be nieko lauke, ant ugnies, keptos Užgavėnių vaišės buvo labai skanios.

Užgavėnių proga ir gimnazijos valgyklos darbuotojos visus nustebino ypač gausiu blynų asortimentu. Ypatingo skonio blynai valgykloje iš pilnutėlių indų tirpte tirpo.

Netrūko ir tų, kurie save norėjo išbandyti, žaisdami Užgavėnių žaidimus. Ypač aktyvūs buvo pradinių klasių mokiniai. Stipriausi, greičiausi, taikliausi buvo apdovanoti medaliais.             

Ir nieko tokio, kad šiemet Užgavėnės kitokios. Kartais „kitaip“ dar geriau. Už šią kitokių Užgavėnių idėją nuoširdžiai dėkojame patiems šauniausiems gimnazijos tėvų komiteto nariams bei visiems tėvams, kurie šią idėją padėjo įgyvendinti, o gimnazijos administracijai – už palaikymą.

Irena TVERIJONIENĖ 

Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja

AUTORĖS nuotr.

Su pavasariu atkeliauja ir naujas nacionalinio intelektinio žaidimo „Auksinis protas“ sezonas. Komandos kviečiamos registruotis į kovo 3, 17, 24 ir 31 d., 19 val., vyk­siančius turnyrus, kurie bus rengiami restorano „Meldai“ konferencijų salėje. Protų mūšius rajone jau devintus metus organizuojanti Šilalės viešoji biblioteka žada daug įdomių klausimų ir keturis turiningus vakarus. 

Organizatoriai tikisi ir šį sezoną sulaukti didžiulio būrio komandų. Pernai į turnyrus susirinko rekordinis jų skaičius – net 20, ir visos varžėsi dėl geriausiųjų vardo.

Jau daugelį metų rengiami in­telektiniai žaidimai sulau­kia didelio Šilalės rajono gy­ventojų dėmesio. Dalyviai lau­kia antradienio vakarų, kuomet galės susirinkti, linksmai bei intelektualiai praleisti laiką, sužinoti kažką naujo. Tokie renginiai skatina prasmingą ir turiningą laisvalaikį. 

Iki naujo sezono pradžios li­ko savaitė. Tad organizatoriai ragina suskubti ir registruotis, nes vietų skaičius – ribotas. 

Kviečiame komandas (iki 6 asmenų) registruotis tel. (8-696) 6-90-86.

Rima NORVILIENĖ, 

žaidimo „Auksinis protas“ Šilalėje organizatorė ir vedėja 

Jau tapo tradicija, kad Laukuvos Norberto Vėliaus gim­nazijos fizinio ugdymo mokytojai dar mokslo metų pra­džioje registruoja komandas dalyvauti rajono mokyklų žai­dynėse. 

Šiais mokslo metais sportinė sėkmė laukuviškiams buvo palanki: kvadrato varžybo­se (mokinių, gim. 2007 m. bei jaunesnių) berniukų ir mergai­čių komandos iškovojo pirmą­sias vietas. Merginų tinklinio komanda (gim. 2003 m. ir jau­nesnių) rajono ture taip pat buvo pirma ir užsitikrino teisę žaisti zoninėse varžybose. Lietuvos mokyklų žaidy­nių kaimo vietovių mokyklų zoninėse varžybose vaikinų ir merginų kvadrato komandos tapo nugalėtojomis, o tink­linin­kės, užėmusios antrąją vietą, iškovojo tei­sę dalyvauti tarpzo­ninėse var­žybose. Merginų tink­­linio ir mergaičių kvadrato ko­mandos pelnė pirmąsias vietas ir pateko į finalą. 

Finalinėse varžybose mūsų gimnazijos tinklininkės iškovojo pirmąją vietą ir tapo Lietuvos čempionėmis. Mergaičių kvadrato komanda liko antra.

Nueiti trys etapai, įveikta daug komandų, sužaista daugybė įtemptų rungtynių. Esame laimingos ir džiaugiamės laimėjimais, kurie gar­sina mū­sų gimnaziją Lietuvoje. 

Ingrida GIRČIENĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja metodininkė 

AUTORĖS nuotr.