Sakoma, kad savi marškiniai arčiau kūno. Todėl žmo­nėms rūpi ne tik Aleksejaus Navalno apnuodijimo pe­ripetijos, Aleksandro Lukašenkos represijos ar Do­nal­do Trumpo retorikos šuoliai, o ir savi reikalai: kaip rajone ar miestelyje sekasi gintis nuo koronaviruso, kada keli­ninkai pataisys rudens darganų apgadintą žvyrkelį, ko­kią ir kada gaus išmoką, dar – ką rinks į Seimą spalio 11-ąją. Tai štai apie tuos „marškinius“ platesne prasme. 

Praėjusią savaitę įvyko Pre­zidento Gitano Nausėdos inicijuotas kasmetinis Regionų forumas. Prezidentūroje ir Val­dovų rūmuose dvi dienas bu­vo aptarinėjami svarbiausi regionų politikos, savivaldos plėtros ir savarankišku­mo stip­rinimo klausimai. Pag­rin­di­niu jo akcentu tapo programos „Kurk Lietuvai” projekto dalyvių parengtas savivaldy­bių savarankiškumo stiprinimo priemonių planas. Antrą dieną Ekonominio bendradar­biavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Lietuvos skyriaus vadovas, decentralizacijos eks­pertas Hansjörgas Blö­chli­geris skaitė pranešimą „Sėk­mingos decentralizacijos ke­lias“, diskutavo ekspertai.

„Kurk Lietuvoje“ atliko 55 sa­vivaldybių tyrimą, kurio pag­­rin­dinė išvada – suteikti savivaldai didesnį savarankiškumą, ypač finansinį. Šito pageidavo forume kalbėję rajonų merai ir centrinių institucijų atstovai. Vidaus reikalų vicemi­nistras Tautvydas Ta­mu­levičius pabrėžė, kad, nors regionų socialiniai bei ekonominiai netolygumai yra dideli, savivalda reikia daugiau pasitikėti. „Centrinė valdžia ir jos institucijos yra ekspertinės, turi kompetencijų, bet jos veikia čia, Vilniuje. Kontrolė turi išlikti, bet atsakomybė turi būti regionuose“, – pažymėjo T. Tamulevičius.

Pasak jo, savivaldybės turi kokybiškai bendradarbiauti, o ne tik konkuruoti tarpusa­vy­je. Dažnai jos elgiasi kaip gyvenimo pamokytas ūkininkas: prašyk daugiau – gausi mažiau, bet vis tiek ne minimumą. Taip gudraudamos, rajonų tarybos verčiasi per galvą, kurdamos bei tvirtindamos nerealias projektų sąmatas, kitaip sakant, plaudamos pinigus, kurie kartais nusėda lyg tas vanduo į smėlį...

Tai patvirtino, tiesa, senokai (2015 m.), Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos prevencijos specialistų Panevėžio miesto ir Pasvalio rajono savivaldybėse atliktas tyrimas dėl lėšų skyrimo nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų įstaigų projektams finansuoti tvarkų. Pareigūnai nustatė, kad jose nebuvo įtvirtinta, kokią projekto dalį gali finansuoti savivaldybė, o kiek turi prisidėti projekto vykdytojas, t. y. neaišku, kokią didžiausią sumą projektui gali skirti savivaldybė. Be to, šiose savivaldybėse stokota viešumo: neskelbiama informacija apie atliktus darbus įgyvendinant projektus.

Štai todėl centrinė valdžia, vengdama galimo lėšų švaistymo, viską griebia į savo rankas. Kaip forume sakė „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Do­vilė Sujetaitė, „Lietuva yra vie­na labiausiai centralizuotų šalių Europos ekonomikos ir bendradarbiavimo organiza­cijoje, taip pat pagal šį rodik­lį ji yra žemiau Europos Sąjun­gos šalių vidurkio“.

Lietuvos savivaldybių asociacijai vadovaujantis Jonavos rajono meras Mindaugas Sin­kevičius prašė Prezidento ir Seimo paramos, keičiant Fis­ka­linės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir Biu­džeto sandaros įstatymą.

Tiesą sakant, daugelis forume dalyvavusių merų dideliu optimizmu netryško: konferencijos, pasitarimai, forumai praeis, ir viskas liks kaip buvę. Dažnai centrinės institucijos nemato ir nenori matyti, kuo gyvena savivalda, kuri yra arčiausiai žmonių. Tik artėjant rinkimams politikai staiga susirūpina būsimu rinkėju ir papila saldžių pažadų. 

Iš savo patyrimo: prieš trejus metus, švęsdami mano gimtojo Balbieriškio (Prienų r.) 515-ąsias įkūrimo metines, surengėme konferenciją apie mažų Lietuvos miestelių ateitį, regionų stiprinimą, paslaugas kaimo gyventojams. Tuo­­met girdėjosi prognozių, kad, kaip rašė žinomas ekonomistas Rai­mondas Kuodis, Lietuvoje teliks vos 2,5 didesnių miestų, o rajono centrai, juo labiau – mažesni miesteliai, jeigu nebus suteikta daugiau įgaliojimų ir veiksmų laisvės savivaldybėms, virs pavienėmis ištuštėjusiomis gyvenvietėmis. Priėmėme rezoliuciją, patvirtinome ją atviru balsa­vimu miestelio gyventojų šven­tėje, išsiuntinėjome valstybės va­dovams, Seimui. Tyla. Per tre­jus metus net atsakymo nie­kas nesiteikė atsiųsti... Tad iš kur semtis to optimizmo?

Česlovas IŠKAUSKAS

Ilgai trukę statybų darbai baigti. Nors ir ne iš pirmo karto, tačiau pa­vyko specialiai komisijai priduoti pastatą, o praėjusį penktadienį nukirpta simbolinė atidarymo juostelė.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.70

Rudenį daugiau laiko praleidžiame namuose, to­dėl dabar itin palankus metas išsirinkti na­mams skirtus išmaniuosius įrenginius už ypa­tingą kainą. Pasiūlymais jau dabar galima pasi­naudoti operatoriaus salonuose ir interneti­nėje parduotuvėje www.tele2.lt. 

„Kokybiškam laikui namuose svarbūs ir iš­ma­nieji įrenginiai. Svarstantiems apie naują te­levizorių, robotą dulkių siurblį ar išmaniosios televizijos pa­ketą, šiuo metu siūlome itin patrauklias sąlygas jiems įsigyti“, – sakė Petras Ma­­siulis, „Tele2“ gene­ralinis direktorius. 

Televizoriai su 1 Eur pradine įmoka 

Tiems, kas svajoja apie naują televizorių – geros naujienos. Dabar užsakant televizorių su 24 mėn. „Tele2 Laisvo interneto“ planu, pradinė televizoriaus įsigijimo įmoka yra tik 1 Eur. „Tele2 Laisvo interneto“ plano kaina prasideda vos nuo 4,90 Eur/mėn. 

Be jokio pabrangimo galima įsigyti vieną iš pasiūlyme dalyvaujančių „Xiaomi“, „Samsung“, „LG“, „Sony“, „Hisense“ ar „TCL“ gamintojų modelių. 

Pavyzdžiui, puikus pasiūlymas šiuo metu taikomas ypač gera vaizdo ir garso kokybe pasižyminčiam televizoriui „Xiaomi Mi Led TV 4A 32EU“. Itin lengvas – vos 4 kg, patogiai ir paprastai tvirtinamas prie sienos bei turintis net 8 GB vidinę atmintį. Nustebins ir ryškus HD raiš­kos ekranas, vaizdą atkuriantis 1366x768 pikselių kokybe. 

Užsakant šį televizorių su 24 mėn. interneto planu ir pasirašant 36 mėn. įrangos pirkimo sutartį, jo kaina – tik 4,66 Eur/mėn. Mokant visą sumą iškart – tik 169 Eur.

Geras televizorius be išmaniosios televizijos – kaip automobilis tuščiu baku. „Tele2 išmanioji televizija“ turi didžiausią turinio biblioteką Baltijos šalyse ir praleistų tiesioginių transliacijų peržiūros galimybę iki 7 d. Sutaupyti galima išmaniąją televiziją įsigijus kartu su „Tele2 Laisvo interneto“ planu. Tokio bendro paslaugų paketo kaina prasideda nuo 19,90 Eur/mėn.

Jei dvejojate ar nenorite ilgalaikių įsipareigojimų, išbandykite visiškai nemokamai be sutarčių dovanoja­mą „Tele2 išmaniosios televizijos“ 3 mėn. paketą „TV+Filmai“.

Pasiūlymas galioja, užsisakant „Tele2 Laisvo interneto“ planą ir pasirašant 24 mėn. sutartį. Modemo kaina į pasiūlymą neįtraukta ir prasideda nuo 2,5 Eur/mėn.

Robotai dulkių siurbliai – nuo 6,99 Eur/mėn.

Šiuo metu su bet kuriuo pasirinktu „Tele2 Laisvo interneto planu“ ir 24 mėn. sutartimi galima įsigyti vieną iš dviejų vartotojų pamėgtų siurblių robotų.

Siurblį „Ecovacs Deebot 500“ įsigysite su 1 Eur pradine įmoka už 6,99 Eur/mėn. Mokant visą sumą iš karto, šis dulkių siurblys kainuos vos 169 Eur. Išmanusis siurblys surenka dulkes bei nešvarumus net iš sunkiai pasiekiamų namų zonų, saugosi ir išvengia kliūčių, o pritrūkęs energijos pats nukeliauja iki maitinimosi stotelės.

Kitas siurblys robotas „Xiaomi Mi Robot Vacuum“ ypatingas tuo, jog ne tik siurbia dulkes, bet ir plauna grindis. Šį išmanųjį siurblį dabar įsigysite su 3 Eur pradine įmoka už 8,99 Eur/mėn. Mokant visą sumą iškart – 219 Eur.

Daugiau informacijos apie pasiūlymus ir akcijas suži­nosite www.tele2.lt, „Tele2“ salonuose arba pa­skam­binę telefonu 117. 

Įrenginiams papildomai taikomas vienkartinis laikmenos mokestis. Akcijos laikas bei įrenginių kiekis – riboti. 

Jovita JARUTIENĖ

Tarptautinė esperanto kalba Lietuvoje užgimė praėjus vos trejiems metams po jos pirmojo vadovėlio paskelbimo Varšuvoje (1887 m.). Lietuvos esperantininkų są­junga įkurta 1919 m. rugpjūčio 20 d. Kaune, bankinin­ko ir žymaus esperantininko Pauliaus Medemo bute. Jos kūrėjas ir pirmasis jos vadovas buvo Lietuvos visuo­menės veikėjas, prelatas, rašytojas, poetas, publicistas, literatūros kritikas, mokslininkas, pirmojo tarptautinės esperanto kalbos vadovėlio lietuviams (dėl carinės val­džios spaudos draudimo Lietuvoje 1890 m. išleisto Til­žėje) autorius bei pirmasis esperantininkas Lietuvoje profesorius Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas.      

Ši visuomeninė organizacija 1919–1940 m. buvo viena aktyviausių tuometinėje Lietuvoje. 1938 m. Lietuvoje buvo 880 organizuotų esperantininkų 76 Lietuvos vietovėse, jie leido knygą, žurnalą, organizavo esperanto kalbos kursus, daugelyje miestų veikė aktyvios esperantininkų draugijos.

Prasidėjus Lietuvos okupacijai, 1940 m. Lietuvos esperantininkų sąjunga, kaip ir didžioji dauguma organizacijų, okupacinės valdžios buvo likviduota, o pati esperanto kalba uždrausta. Esperantininkai buvo įtraukti į taip vadinamų tarybinės liaudies priešų sąrašą, kuriuos būtina ištremti ar kitaip izoliuoti ar net fiziškai lik­viduoti. Tik 1956 m., po Stalino mirties, žodis esperanto jau nebebuvo tabu tuometinėje sovietų sąjungoje, tačiau esperantininkams iki pat Atgimimo buvo daromos įvairios kliūtys. Ši organizacija viena iš pirmųjų Lietuvoje buvo atkurta 1988 m. Kaune. 1989 m. Lietuvos esperantininkų sąjunga kolektyvine nare įstojo į Pasaulinę esperantininkų sąjungą, UNESCO.

1991-aisiais atkurtas 1922–1940 m. leistas žurnalas espe­ranto kalba „Litova stelo“ („Lie­tuvos žvaigždė“), jis platinamas apie 50-yje pasaulio šalių. Lie­tu­vos esperantininkų sąjunga perėmė nuo 1959 m. kasmet Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje paeiliui organizuotų Baltijos esperantininkų dienų Lietuvoje organizavimą, kuriose paprastai dalyvauja po 300–500 esperantininkų iš 30 Europos bei kitų pasaulio šalių. Šiemet Panevėžyje įvyko 55-osios Baltijos esperantininkų dienos, ku­riose dalyvavo 450 esperantininkų iš 37 pasaulio šalių. 1991 m. Vyriausybei neatly­gintinai perdavus naudotis Lietuvos es­pe­rantininkų sąjungai pastatą Kaune, glaudžiai susijusiame su esperanto kalbos kūrėjo  Liudviko Zamenhofo gyvenimu ir veikla, įkurti Lietuvos esperantininkų namai. 1998 m. Veisiejuose L. Zamenhofui pastatytas  paminklas,  2005 m. Vilniuje viena gatvė pavadinta jo vardu.

Šiuo metu Lietuvoje yra per 6000 aktyvių esperantininkų, o Lietuvos esperantininkų sąjunga nuolat plečia ir puoselėja tarptautinius ryšius, jos nariai dalyvauja kongresuose įvairiose pasaulio šalyse. 

Tarptautinė esperanto kalba yra unikalus reiškinys. Jos kūrėjas L. Zamenhofas tikėjo, kad ši kalba suartins tautas, paskatins jas bendradarbiauti. Esperanto kalba sukurta, jog padarytų šį bendravimą lygiateisį ir demokratišką. Ši kalba egzistuoja jau 130 metų ir per tą laiką įrodė, kad ja galima perteikti pačias subtiliausias mintis. Pasaulyje ja kalba keli milijonai žmonių, ji tinka poezijai, mokslui, filosofijai, prekybai, susirašinėjimui. Nė vienai tautai esperanto kalba nėra gimtoji. Ji tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms.

„Idėjos, jei didžios, nemiršta kaip žmonės“ – sakė lietuvių kunigas ir literatūros klasikas Maironis. Ir esperanto kalba gyvuoja ir gyvuos ateityje, nepaisant politinių perturbacijų, ekonominių sukrėtimų, didžiųjų kalbų ekspansijos.

x x x

Lenkijos institutas Vilniuje Lenkijos užsienio reikalų ministerijos užsakymu, L. Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą,  jo ryšius su Lietuva, Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą bei paplitimą, skatina jos mokytis.

Lietuvos esperantininkų sąjungai padedant, L. Zamenhofui skirta paroda  jau pabuvojo UNESCO galerijoje Vilniuje, Kauno apskrities viešojoje bib­liotekoje, Kauno Rotušėje, Vytauto Didžiojo universitete, Panevėžio miesto savivaldybėje, Veisiejų regioniniame parke, Lazdijų krašto muziejuje, Tauragės rajono viešojoje bibliotekoje ir kt. 

Nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 5 d. paroda eksponuojama Šilalės viešojoje biblio­tekoje. Kvie­čiame aplankyti.

Povilas JEGOROVAS

Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas 

Akies lęšiukas savo funkcijas gerai atlieka tik būdamas skaidrus. Tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Vie­na iš jų – katarakta. Kas tai per liga ir kaip ją gy­dyti, pasakoja „Akių chirurgijos centro“ gydytojas Saulius Ačas.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.69

Biržų Lauko gyvenvietė – nedidelė: pagrindinė Akmenos gatvė ir kelios iš jos išsi­ša­­kojančios šalutinės. Akmenos upės pakrantėje, vaizdingoje vietoje, dar sovietmečiu bu­­vo pastatyti du aštuonbučiai, būstus juose suteikdavo ūkio spe­cialistams ir darbinin­kams.

„Į tėviškę iš Šilalės tenka važiuoti per Biržų Lauką. Jau ir akys priprato prie kiekvienos sodybos: gražiai čia tvarkosi dauguma žmonių, gyvenančių privačiuose namuose. Ir tik Akmenos gatvės pabaigoje sto­vintys du aštuonbučiai buvo tarsi kokie šašai. Atrodydavo, jog čia gyvenantieji nemėgsta nei tvarkos, nei grožio – namo aplinka apie žmogų daug pasako...

Dabar džiaugiuosi klydusi – ir kaimo žmonėms rūpi jų kasdienė aplinka. La­bai maloniai nustebino Ak­menos g. 7 namo išvaizda: per­nai rudenį pastatą renovavus,  šią vasarą neatpažįstamai sutvarkyta ir aplinka. Matyt, ir į mažesnius kaimus ateina reno­vacijai valstybės skirtos lėšos“, – rašo laiške redakcijai laik­raščio skaitytoja.

Deja, nieko panašaus: daugiabučio atnaujinimas ir pradėta tvarkyti aplinka – iš pačių gyventojų kišenės. Kadangi šio namo butai šildomi individualiai, kiekvienas turi atskirą krosnį ar kitą šildymo įrenginį, nėra bendros katilinės, pasinaudoti valstybės para­ma namo renovacijai gyventojai negali. Tačiau jie nebenori gyventi vėjo perpučiamuo­se butuose su kiauru stogu, sutrūkinėjusiais pamatais, nuolat besikemšančia kanalizacija. 

Pasak vienos iš  kalbintų namo gyventojų, ne iš karto buvo nuspręsta namą renovuoti, nes atsirado ir nepritariančių, bijančių mokestinių įsipareigojimų keliems metams. Ne sykį su gyventojais bendravo „Šilalės būsto“ atstovai, kol galų gale žmonės nutarė įsirengti kanalizacijos valymo įrenginius, apšiltinti stogą, pamatus, sienas. Praėjusių metų rudenį šie darbai buvo baigti, dabar gyventojai džiaugiasi, jog žiemą būstuose buvo šilta, sutaupė mažiau kūrendami. Darbams atlikti pinigų paskolino UAB „Šilalės būstas“, kuriam gyven­tojai skolą įsipareigojo sumokėti per penkerius me­tus.

Atėjus pavasariui, žmonės pamatė, kad prie gražaus pastato nedera niūri aplinka. Vis dar gyva nuomonė, jog aplinką labiau tvarko vyresnės kar­tos atstovai, o jaunesnieji tam neva neturi laiko. Gi šio namo prieigas gražinti ėmėsi visi gyventojai. Pinigų augalams ir skaldai susidėjo visi bendrai, o į nuolatines talkas susirenka kas gali. Tiesa, anot moterų, nei paramos, nei pagalbos nesuteikia savivaldybė, nors šiame name yra ir socialinis būstas. Biurokratai reikalauja pateikti pirkimo ir darbų atlikimo kvitus. Bet iš kur juos gauti, jei perkama iš žmonių, o dirbama savo jėgomis?

„Kol kas čia tik pradžia. Jau, atrodo, galėtume pasidžiaugti savo darbo rezultatais, tačiau svarbu ne vien vaizdas, bet ir patogumas. Norėtume įsirengti geres­nį įvažiavimą ir mašinų stovėjimo aikštelę kieme, nes jie labai duobėti. Planuojame sutvarkyti sandėliukų te­ritoriją. Darbų laukia daug, vis­kam rei­kia laiko ir lėšų. Savivaldybės parama būtų labai reikalinga“,  – sakė viena iš moterų, mananti, jog tai būtų ir kaip kompensacija už socialinį būstą.

Apie tai, jog kieme iš biudžeto lėšų būtų įrengta vaikų žaidimo aikštelė, suoliukai, apšvietimas, daugiabučio gyventojai nė nesvajoja. Jei kada pasidarys patys, tuomet ir turės. Nes kol kas visos tokioms reik­mėms skiriamos biudžeto lėšos atitenka Šilalei bei didesnėms gyvenvietėms.

Dabar šalia stovintis antra­sis aštuonbutis atrodo visai ap­gailėtinai – aptriušusios sienos, nuo stogo nutįsę smalos varvekliai.  Ir šiame name atsiras­tų žmonių, kurie sektų kaimynų pavyzdžiu, bet pirmiausia reikia vienybės, sutarimo, pasitikėjimo. Ir suvokimo, jog ne­užtenka susitvarkyti tik iki savo buto durų. Už jų – laiptinė, kiemas, kur visi bend­rai vaikštome, kuriais naudojamės. Ne veltui šios erdvės vadinasi bendro naudojimo, tad ir pri­žiūrėti jas reikia bendromis pas­tangomis, pasitelkus gerano­riškumą. 

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Antrą kartą šiais metais Šilalės savivaldybės taryba pakėlė maksimalius socialinės globos paslaugų dydžius – nuo šiol už globą institucinėse įstaigose savivaldybė galės mokėti iki 800 eurų per mėnesį.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.69

Retas šilališkis yra girdėjęs, jog kaimo gyventojai, norintys kurti verslą, visiškai len­g­vai gali gauti 70 tūkst. eurų – tereikia pareikšti tokį norą ir pateikti prašymą Šilalės vietos veiklos grupei (VVG). 2014–2020 m. vietos plėtros strategijai įgyvendinti Šilalės VVG yra gavusi net 2 mln. 246 tūkst. Eur. 75 proc. skirtų lėšų priva­loma išdalinti darbo vie­toms kurti. 

Pinigų dalybos įpusėjo, jau paskirstyta daugiau kaip 710 tūkst. Eur, tikinama, jog įkurtos net 22 darbo vietos. Atrodytų, galima džiaugtis rezultatais, tačiau savivaldybės tarybos narių susitikimas su VVG administracijos vadove Terese Jankauskiene ir pro­jekto finansininke Odeta Krasauskiene iškėlė daugiau klausimų, nei sulaukta at­sa­kymų. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.69

Rugsėjo 1-oji! Kodėl Mokslo ir ži­­nių dienos pavadinimą rašome iš didžiosios rai­dės? Ne dėl to, kad taip sugal­vo­­­jo „dėdės” iš Seimo ar kokie minis­terijos gal­vočiai. Ji įaugusi mu­­myse – mažuose ir dideliuo­se, mo­ki­nukuose, stu­dentuose ir sen­jo­ruo­se kaip jaunystės, džiaugs­mo, ži­­nių troškulio, ne­už­mirštamo drau­gų ūžesio bei šypsenų šventė. 

Neužmiršiu savo sūnaus nuo jaudulio drėgno delniuko tą vaiskų rytą pakeliui į pirmą klasę. Sunkus ilgas kardelis kitoje rankoje buvo didesnis už pyplį. Bet aš jaudinausi ne mažiau negu pirmokėlis: kaip jam seksis, ar nebus skriaudžiamas, ar gerai moky­sis, ar augdamas nepridarys kokių ei­bių… Tiesa, tas tėviškas jaudulys tę­sia­si visa gyvenimą, bet sūnus niekada mū­sų nepavedė.

Rugsėjo 1-oji šviesi diena ir kita pras­me. Prieš 23 metus Atmintinų die­nų įstatymu ji iš rugpjūčio 31-osios – Išsivadavimo dienos – perkelta į rugsė­­jo 1-ąją kaip Laisvės dieną. 1993 m. rugpjūčio pabaigoje po ilgų derybų iš Lietuvos pagaliau pasitraukė okupa­cinė sovietinė kariuomenė. Kai kas ver­tina, jog būtent tuomet Lietuvoje atkurta tikroji nepriklausomybė.

Manau, kad šios dienos viena kitą puikiai papildo. Tik laisvoje demokratinėje visuomenėje įma­nomas pilnavertis švietimas ir žinių sklaida. Šitai dar kartą įsisąmoniname, matydami bei gir­dėdami, kas dedasi už piet­rytinės mūsų sienos, Baltaru­sijoje.

Bet vis dėlto šiandien grįž­kime prie Rugsėjo 1-osios. Šie­­met ji kitokia, kaip kitoks buvo ir visas pirmasis pusmetis. Šventė šį­kart vyksta be masi­nių ren­ginių, laikantis atstumų ir at­sisa­kant įsišaknijusių tra­dicijų, pa­vyzdžiui, kai dvyliktokai į mo­­kyklą atveda pirmokus. Prie­­žastis visiems suprantama – vėl įsisiautėja koronavirusas. 

Principas irgi turi bū­ti aiškus: kuo ma­­žiau kon­taktų, sąlyčio,  bend­ravimo „veidas į veidą”. 

Vyriausybė parengė visą są­rašą rekomendacijų. Tačiau su­rašyti nurodymus, nepalie­kant laiko pasirengti naujam sezo­nui – viena. Visai kas kita yra juos įvykdyti, suorganizuoti, su­derinti visas tarnybas. Pa­vyzdžiui, patariama kiekvie­nai klasei turėti savo patalpą ar kabinetą, mokyklose numa­tyti mokinių judėjimo srautus, derinti skirtingus pamokų lai­kus, tariantis dėl jų su moksleivių pavežėjais. 

Atskira problema – tėvų darbas, jeigu staiga vėl prireiktų nuotolinio mokymosi. Iki rug­pjūčio 27 d. jis labiausiai grė­sė šešioms savivaldybėms: Mo­lė­tų, Kauno, Trakų rajonams, Kau­nui, Neringai ir Vilniui. Čia užkratų ypač daug.

O kaip dėl moksleivių maiti­nimo? Kokia kaukių dėvėjimo tvarka klasėse, kabinetuose? Ar pasiteisins griežti reikalavimai vaikams jas užsidėti tik per pertraukas? Jau anksčiau didmiesčiuose žmonės susi­durdavo su tokia problema: at­važiuoji po pamokų pa­im­ti vaikų, o prie mokyklos bu­di policija ir baudžia kiek­vie­ną vos sustojusį, mat yra ženk­las…

Nelemtas COVID-19 galuti­nai pakirto pedagogų pres­ti­žą, mokyklose ėmė jų trūkti: dalis pasi­traukė ne­no­rėdami rizikuoti savo sveikata, ki­tiems visi suvaržymai neatitiko jų atlyginimo, treti, ypač senjo­rai, jau anksčiau buvo at­leis­ti arba nepageidaujami. Štai todėl dar ne­mažai šalies mokyklų karštligiškai te­be­ieško moky-

tojų į laisvas darbo vietas. Ypač trūksta už­sie­nio kalbų, IT spe­cialistų, psi­chologų. Tai būtent tos profesijos, kurios paklausios ir ge­riau apmoka­mos kitose vietose, kur ir rizi­ka mažesnė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, visoje šalyje trūksta apie 700 pedagogų, daugiausiai – Vilniaus, Telšių apskrityse, Šiauliuose, Klaipėdoje.

Bet tikiu, jog šiuos sunkumus įveiksime. Pakeiksnodami valdžią, Premjerą ir sveikatos ministrą Aurelijų Verygą, prisimindami, kad visa tai jie daro prieš Seimo rinkimus, protestuodami prieš kaukių dėvėjimą ir bausmes, reikalaudami jų atsistatydinimo. Beje, vienas apžvalgininkas pa­siūlė apskritai atšaukti 2020–2021 mokslo metus...

Linksma ta Mokslo, žinių ir laisvės diena! Neištežkime prieš sunkumus. 

Česlovas IŠKAUSKAS