Per pasaulį praūžusi pandemija pakeitė ir pasaulį, ir žmones. 

Ir dabar skamba mintis: taip, kaip buvo, daugiau nebus. 

O gal kaip tik gerai, jei bus kitaip? Gal pandemijos pamoka – 

visi esame vienoje valtyje, vadinasi, atsakingi esame ne tik už save, bet ir už kitus – sutvirtins Valstybės pamatus? Nes piliečius vienija 

ne tik bendros šventės ir pergalės. Labiausiai vienija nelaimės. 

Jei piliečiai dar tebėra žmonės.

Tikime – yra. Pasaulinės nelaimės akivaizdoje buvome susitelkę, drausmingi, atsakingi, atidūs vieni kitiems. Iš svečių kraštų 

užsakomaisiais skrydžiais skubėjome NAMO. Nors taip neseniai tuos namus, tą Valstybę keikėme kaip pamotę. 

Nelaimės atveria akis. Dažnai – ir širdis.

„Išsikvėpė marai, išsikvėps ir virusai. Išbūsime. 

O išbuvę gal iš naujo pajusime ryšius ne tik vieni su kitais, 

su namais, bet ir su savo Valstybe, visų mūsų namų stogu. 

O gal ir ne – būsime kaip buvę. Iki kito karto. 

Iki kito viruso“. (Viktorija Daujotytė).

Pamatysime, kaip bus. 

Bet, atrodo, viena tikrai supratome – Valstybė esame mes visi.

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Laukuvos šaškių-šachmatų klubas „Laukuva“ nuolat rengia įvairius turnyrus, atstovauja Šilalei šalies renginiuose. Deja, mūsų rajone šių sportininkų nelabai kas žino, o valdžia šaškių mėgėjus netgi ignoruoja, tad loginį sportą pamėgę rajono gyventojai plečia savo gretas, naudodamiesi „Šilalės artojo“ laikraščiu.

Kai visi gyvenome įtampoje ir nebežinojome, kaip praskaidrinti karantino kasdienybę, laukuviškiai sumanė surengti „Koronos turnyrą“. Buvo paskelbtos trys užduotys, kurias šaškių mėgėjai galėjo spręsti visą mėnesį. 

„Laikraštyje spausdinome užduotis, o žaidėjai namuose stengėsi jas įveikti“, – atvykęs pasveikinti turnyro nugalėtojų, sakė „Laukuvos“ klubo vadovas Zenonas Gedminas. 

Ir nors, pasak jo, šįkart žaidėjų buvo ne itin daug, rezultatai – labai geri. Bene labiausiai džiugina tai, jog į žaidėjų gretas įsitraukia patys jauniausi šaškių mėgėjai.

10-metis laukuviškis Gustas Rimkus drąsiai prisipažįsta šaškėmis žaidžiantis vos metus, bet jau yra nuskynęs ne vieną pergalę. Ir šiame turnyre jis pateko tarp nugalėtojų – užėmė trečiąją vietą. Aukštesniam rezultatui koją pakišo tik viena klaida, tačiau patyrę šaškininkai neabejoja, kad berniukas išaugs puikiu meistru. Antroji vieta atiteko kvėdarniškiui Viliui Vildžiūnui.

Sėkmingai visas užduotis įveikęs Alfonsas Stasytis iš Kvėdarnos sako šį pomėgį ugdantis jau bene 50 metų ir labai džiaugiasi mokyklomis, kur šaškėms ar šachmatams skiriama daug dėmesio ar net atskiros pamokos.

„Jeigu visose mokyklose ši sporto šaka taptų privaloma, tikrai būtų didelis pliusas. Šis žaidimas labai vysto atmintį, ugdo loginį mąstymą. Jis yra kur kas naudingesnis, nei kompiuteriniai žaidimai“, – įsitikinęs turnyro nugalėtojas.

Šaškių-šachmatų klubo „Laukuva“ nariai atstovauti Šilalei liepos pirmąjį savaitgalį vyks į Telšių rajoną, kur rengiamas regioninis turnyras.

„Komandoje bus apie 10–12 žmonių, ne tik vyrai, bet ir moterys. Atstovausime įvairioms amžiaus grupėms, vešimės ir jaunuosius savo šaškininkus. Esame aplankę įvairias respublikos apskritis. Visi džiaugiasi, kad atvažiuoja žemaičiai, ir su malonumu mus priima. Gaila, tačiau mes negalime atsilyginti tuo pačiu: geriausiu atveju pajėgiame nusipirkti šokolado plytelę, nors patys gauname kitų savivaldybių tarybų narių dovanas. Net keista: jie yra tokie pat vietos politikai, kaip mūsiškiai, bet randa ir laiko, ir finansinių galimybių prisidėti prie šaškių-šachmatų populiarinimo bei žinomumo. Todėl tenka tik apgailestauti, jog Šilalėje apie mus rajono išrinktieji greičiausiai nė nežino, ką jau bekalbėti apie paramą“, – kalbėjo klubo „Laukuva“ vadovas Z. Gedminas.

Pasak šaškių entuziasto, komandą į turnyrus gabenančio savo transportu, rajone yra itin gerai žaidžiančių žmonių, kurie nepriklauso jokiam klubui. Tad šachmatininkai rajono viešo­siose vietose pasigenda ilgalaikės infra­st­ruktūros, kuri leistų šį pomėgį puoselėti gamtoje. Juk kituose miestuose ar mažose gyvenvietėse esama aikštynų su nešiojamomis figūromis, stalų su išraižytomis šachmatų lentomis. Kodėl tokių negalėtų atsirasti Šilalės rajono viešosiose vietose? Tuo labiau, kad vyresnės kartos žaidėjai įsitikinę, jog būtina jaunimui suteikti bent progą prisiliesti prie šio loginio sporto – kas gali žinoti, galbūt išaugintume did­meistrį.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Birželis. Saulė jau pasiekė patį aukščiausią savo tašką danguje, die­na pati ilgiausia, o naktis – trumpiausia, žolynai auga, klesti, žydi. Turbūt visiems žinomi šie simboliai, paliudijantys, jog švenčiame Ku­poli­nes, Rasas ar Jonines. Neliko be šios šventės ir Pajūralio bend­ruomenė.

Į smagų susibūrimą Sauslaukio kaimo seniūnaitės Ritos Eitmonienės sodyboje sukvietė laisvalaikio salės renginių vedėja Alma Šimkuvienė. Šventė prasidėjo apsiprausimu, vos įžengus pro vartus – simbolišku apsivalymu tiek išore, tiek vidumi. Po to renginio dalyviai buvo pakviesti rinkti žolynų, pinti vainikėlių. Iš sudėtų į vainiką gėlių buvo buriama ateitis, aiškintasi, kokią reikšmę žmogaus gyvenime turi žolynai, suskinti Joninių naktį. Jaunos mergelės nupintus vainikus metė ant beržo šakų – norėjo sužinoti, ar šiemet ištekės. Taip pat buvo plukdomi vainikai su žvakutėmis. Manyta, jog jei vainikas su žvakute plaukia, tai pasiseks žiedelį gauti šiais metais. Ir, žinoma, pasveikinti Jonai, Janinos, Rasos, jie padabinti nupintais ąžuolų vainikais.

Kupolinių šventėje akcentuoti pag­rindiniai simboliai: oras, vanduo, ug­nis ir žemė su augmenija. Paskutinis ritualas – ugnies Gabijos garbinimas. Kiekvienas dalyvis, paėmęs žiupsnelį druskos, bėrė į ugnį, sakydamas palinkėjimą. Iki vėlumos skambėjo dainos, vaikų juokas, sukosi šokėjų poros.

Nuoširdų ačiū tariu visiems, padėjusiems organizuoti šventę, t. y. Jonui Baubliui, R. Eitmonienei, Elenai Linkienei, Stasei Jankienei, Zosei Grikšienei, Vidui Šimkui.

Alma ŠIMKUVIENĖ

Pajūralio laisvalaikio salės renginių vedėja 

R. EITMONIENĖS nuotr.

Tai, kad triukšmas viešose vietose yra ribojamas, kad negalima pjauti medžių, skaldyti malkų ar burzginti žoliapjovės po kaimynų langais nei ankstyvą rytą, nei vėlų vakarą, atrodo, jau turėtų žinoti kiekvienas – informacijos tikrai netrūksta. Nuolat skelbiama ir apie tai, jog reikia gerbti kaimynus ir atliekant remontą savo būste. Deja, kartais visos taisyklės pamirštamos arba sąmoningai ignoruojamos, taip paminant kitų žmonių interesus.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto SNARSKIO pieš.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.51

Savivaldybės taryba dviem mėnesiams pratęsė Pajūrio ambulatorijos likvidavimo terminą. Sužlugdytos sveikatos priežiūros įstaigos uždarymui iš biudžeto skirta dar 10 tūkst. eurų – pinigų pritrūko atleistų darbuotojų socialinio draudimo mokesčiams.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.51

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai atkreipia dėmesį, kad vasarą padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis. ULAC duomenimis, beveik kasmet po vasaros registruojama daugiau susirgimų, todėl dabar pats laikas priminti apie lytiškai plintančių infekcijų prevenciją. Rizikinga elgsena – atsitiktiniai lytiniai santykiai, trumpalaikės pažintys ir lytiniai santykiai be apsaugos priemonių – visa tai yra rizikos veiksniai.

Zigmantas NAGYS 

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Švietimo ir komunikacijos skyriaus vedėjas 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.51

Lietuvoje pagal jos mastus daug keistenybių. Ypač jų gausu prieš rinkimus, kurių per ketverių metų ciklą būna treji. Žinoma, mes neprilygsime Donaldo Trumpo akibrokštams, kai jis stengiasi sublizgėti geografijos žiniomis, ar Vladimirui Putinui, įžūliai revizuojančiam Bal­tijos šalių istoriją, ir net mūsų tautiečiui, buvusiam Bo­gotos merui Antanui Mockui, kuris bėgiodavo miesto gatvėmis persirengęs supermeno kostiumu, o būdamas Ko­lumbijos universiteto rektoriumi savo studentams parodė nuogą užpakalį...

Merų pramogos

Ne, Lietuvos politikai kitokio sukirpimo. Ką ten koks Šilalės meras su savo užmojais ir planais! Štai Vilniaus vadovai kai drioksteli kokią idėją, tai nuščiūva net Prezidentas. Prisimename 2011 m. tuome­čio Vilniaus mero pasivažinė­jimą šarvuočiu Gedimino pros­pektu, kai jis sumaigė ne vietoje paliktą „Mersedesą“. Rek­laminio klipo filmavimą skan­dinavams Artūras Zuokas tuo­met aiškino taip: man įgriso pra­bangių automobilių neteisėtas statymas pagrindinėje sostinės gatvėje...

Tiesa, atrakcija žmonėms patiko, ir politikas savo postą išsaugojo dar kelis metus. 

Po jo į mero kėdę sėdęs Re­migijus Šimašius irgi ne pės­čias. Tai įsako naktį nukabinti atminimo lentą žymiam partizaninio judėjimo vadui Jonui Noreikai-Vėtrai (jis esą dalyvavo žydų geto steigime), tai liepia rašyti gatvių pavadini­mus lenkų ir rusų kalbomis (o Katedroje laikyti pamaldas ir lenkų kalba), tai stoja prieš Vyčio paminklą Lukiškių aikštėje…

O dabar Lukiškių aikštė ta­po dar viena naujo mero aki­brokšto vieta. Be jokio svars­tymo miesto taryboje jis staiga nusprendė čia pripilti smė­lio, išdėlioti gultus ir įkurti paplūdimį. Nors jaunimui ši idė­ja patiko, tačiau dauguma kitaip laisvę suprantančių žmo­nių teigia, jog šitaip me­ras pa­niekino už tą laisvę ko­vo­jusių ir kentėjusių atminimą. Jie sako, jog sulyginti šią nuo­galių pramogą su NKVD ir so­vietinio saugumo represi­jo­mis, o pliažo gultus su ka­lė­ji­mo kamerų gultais yra švent­vagystė. Pridurkime dar tą mė­ga­vimąsi anglų kalba…  

Prieš metus įkurtos Laisvės partijos vadovė Aušrinė Ar­mo­naitė R. Šimašių regi ša­lies Prezidento poste. A. Zuo­kas su dar dviem antikvari­niais politikos dinozaurais Re­mi­gi­jumi Žemaitaičiu ir Artūru Paulausku taip pat veržiasi į valdžią. Jie ir toliau „daug ža­dantys”...

Aišku, rinkėjų valia spręsti, bet nemažai šansų, kad tokios reklaminės idėjos ne tik kad nepadės iškovoti žmonių autoriteto, bet išsvajota valdžia išbyrės lyg tas Lukiškių pap­lū­dimio smėlis pro pirštus… 

Ginčai su „braliukais“

Lietuvos santykiai su Balta­rusija ir Rusija ne medumi tepti. Bet štai pradeda griūti ir dviejų „braliukų“ kaimyninė draugystė. Istorikai primena 1919 m., kai lapkritį 150 latvių kareivių su dviem kul­kosvaidžiais ir dviem patran­komis užėmė Palangą ir visą ruožą su Būtinge bei Šventąja. Konfliktas buvo išspręstas tik 1921 m. kovą pasirašius su­tartį.

Kitas nesutarimas su Ry­ga kilo jau prezidentau­jant Algir­dui Mykolui Bra­zaus­kui. 1995 m. gegužės 20–21d. (suprask – naktį) po šaunios elitinės me­džiok­lės siurbčiojant na­mi­nę girios namelyje prie Mai­šia­galos, su Latvijos prezidentu buvo pasirašytas susitari­mas su „slaptaisiais protoko­lais” – perduoti Latvijai naf­tin­gą Baltijos jūros šelfą. Tuo­me­tiniais duomenimis, 2675 kv. kilometrų jūros teritorijoje galėjo būti nuo 8 iki 50 mln. tonų naftos atsargų.

Tiesa, po pusantrų metų, su­­pratęs padaręs klaidą, A. M. Bra­­zauskas savo parašą at­šaukė… Bet iki šiol jūros šleifo problema dviejų valstybių pa­sie­nyje neišnyko. 

O šiemet iškilo kita trintis. Pleištą įkalė Astravo ato­minė elektrinė, kurios pirmą reaktorių ketinama paleisti jau rugpjūtį. Pirks ar nepirks Ry­ga baltarusių elektros ener­giją? Latviai aiškiai nepasa­ko, ar jie įsipareigoja neskal­dyti išsvajotos baltiškos vie­ny­bės. Lietuviai nekantrauda­mi linčiuoja savo energe­ti­kos ministrą, jog šis ne­vy­ku­­siai veda derybas ir nuo­lai­­džiauja kaimynų pragma­tiz­­mui. Alyvos į ugnį įpylė kon­servatorių atstovas Žy­gi­man­tas Pavilionis, Latvijos TV lep­te­lėjęs, jog „Ryga dirba Pu­ti­nui” (ar atvirkščiai), jog Lat­vi­jos sprendimai – tai „Ru­sijos interesai” ir t.t.

Perfrazuojant žinomo filmo pavadinimą, birželis – sunki vasaros pradžia. Karšta ir spal­vinga. Smėlėta ir nervin­ga. Nugriaudėjo karantino per­kūnija, siaučia politinės liū­tys. Ar išlaikysime?

Česlovas IŠKAUSKAS 

Pusmetį delsę, birželio pabaigoje rajono vadovai pagaliau ryžosi tarybos nariams pateikti sprendimą keisti rinkliavos už atliekų surinkimą bei tvarkymą apskaičiavimo metodiką ir dydį. Prasidėjus diskusijoms, mero patarėjas oficialiame savivaldybės interneto puslapyje ir žiniasklaidoje pažėrė kritikos oponentams, manantiems, jog penktadaliu branginama rinkliava prieštarauja prieš metus „tvarkiečių“ programoje išsakytoms rinkiminėms nuostatoms. Ir nors mokestis už atliekų surinkimą būtų pakilęs nedaug, pusė posėdyje dalyvavusių tarybos narių atsisakė balsuoti už tokį sprendimą. Taip pasipriešinta ne būtinybei padengti atliekų tvarkymo išlaidas, o primityviam mero ir jo komandos politikavimui.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.51

Nors karantinas gerokai apkarpė Tauragės džiazo festivalio planus – teko atidėti atlikėjų iš JAV, Meksikos, Airijos, Ukrainos ir kitų šalių pasirodymus geresniems laikams, džiazo ritmai šiemet vis tiek skambės. Jau šeštąjį kartą festivalį „Džiazo dienos Tauragėje“ rengiantis Valdas Latoža žada, kad savitos nuotaikos bei kokybiškos muzikos karantino iškankintiems žmonėms tikrai nestigs. 

Anot festivalio organizatoriaus, lengviausia būtų pasinaudoti proga nieko nedaryti – daugelis džiazo festivalių šiemet Lietuvoje atšaukti, pirmiausia tie, kurie turėjo vykti dar galiojant karantino suvaržymams.

„Situacija nesmagi, nes su užsienio atlikėjais jau buvo pasirašytos sutartys. Kiekvienais metais norisi projektą „truktelėti“ į priekį, o pandemija tą truktelėjimą labai suvaržė. Turėjome ambicijų, susitarimų, kai kuriems atlikėjams jau ir bilietai buvo nupirkti, avansai sumokėti, tačiau teko jų pasirodymus nukelti į kitus metus. Bet mums laikas išpuolė dėkingas, karantiną atšaukė. Žmonės renginių išsiilgę. Ir penkerių metų įdirbis duoda savo, gaila būtų sustoti, be to, susikūrė savotiškos tradicijos, tad pasijunti įsipareigojęs tam žmonių ratui, kurie jau įprato prie džiazo skambesio“,– sako V. Latoža.

Nors turėjo atsisakyti atlikėjų iš tolimųjų kraštų, organizatorius nenusimena – Lietuvoje taip pat gausu puikių muzikantų, tad šių metų festivalis bus lietuviškesnis. Nors pamatysime mažiau tarptautinių projektų, V. Latoža įsitikinęs, kad renginių kokybė nenukentės ir džiazo dvasia vasariškoje Tauragėje gyvuos.

„Reikia sutikti su tuo, kad užsieniečių „korta“ visgi groja, nors turiu pavyzdžių, kai į užsieniečių atlikėjų pasirodymus atėjo mažiau žiūrovų, nei į lietuvaičių. Tai labai asmeniška ir individualu“, – kalba organizatorius.

Šiemet ieškoma naujų erdvių džiazo skambesiui – be jau patikrintų erdvių Pilies kiemelyje, J. Viktoro Kalvano parke, organizatoriai nusprendė pasirinkti „Bangos“ parką, mat, kaip sakė V. Latoža, norisi laisvesnės, neįpareigojančios aplinkos, betarpiškos atmosferos. Be to, siekiama išlaikyti saugumo rekomendacijas ir atstumus tarp žiūrovų. Vienas festivalio koncertų taip pat vyks Kultūros rūmų skvere. Kita šių metų naujovė – visi festivalio renginiai bus nemokami.

Anot V. Latožos, per penkerius metus jau susiformavo festivalio fanų ratas, ir tai dažniausiai yra žmonės, kurie žino, ko jiems reikia ir ką atėję gaus.

„Didžioji dalis pasirinkusiųjų džiazą mėgsta kitokius renginius, kitą muziką, galbūt jie neina į Vasaros estradoje vykstančias įvairias fiestas. Daug klausytojų atvažiuoja iš aplinkinių rajonų – Kelmės, Pagėgių, Jurbarko, Šilalės, Klaipėdos. Manau, kad didžioji dalis, kurie eina į džiazo renginius, moka klausytis tos muzikos. Džiugu, kad džiazo dvasia regionuose po truputį atgyja, čia ji šiek tiek kitokia, negu didmiesčiuose. Provincijoje žiūrovai labiau išsigryninę“,– teigia V. Latoža.

Taip pat jis tikina, jog Tauragės publiką ypač giria užsienio atlikėjai:

„Pavyzdžiui, JAV kuriantis džiazmenas Kęstutis Vaiginis Tauragėje koncertavo jau ne kartą. Kaip jis pats sakė, pasitiko labai intelektuali publika, mokanti klausytis“.

Na, o kodėl šiemet verta ateiti į festivalio renginius?

„Priežasčių yra daug ir jos visos tinka tiek  melomanams, tiek muzikos mylėtojams: įdomūs, vertingi ir pasaulio scenose pripažinti muzikos projektai, naujos erdvės, puiki vakaro atmosfera su draugais, pasaulinio lygio bliuzo grandai „Latvian Blues Band“ iš Rygos, Arturo Novikovo „Jazz Island“ vokalo fenomenas, tikrų Afrikos būgnų workshp‘as ir šou, o kur dar jaunųjų Tauragės talentų džiazo bandymai. Papasakoti neįmanoma – reikia pamatyti, pajausti ir išgirsti. Stipri džiazo dvasia skatina atvirą,  geranorišką ir šiltą žmonių bendravimą, o tai svarbiausia visai miesto bendruomenei.

Festivalio programa:

Liepos 2 d., 18 val., ketvirtadienis

Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčioje

Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinis ansamblis „Jazz Island“

*****************************

Liepos 9 d., 18 val., ketvirtadienis

Bangos parke

Tauragės jaunimo džiazo orkestro koncertas „Jaunieji talentai džiazuoja“

Projekto vadovas Arūnas Rakevičius;

19 val.

Latvian Blues Band (Latvija)

********************************

Liepos 15 d., 18 val., trečiadienis

J. V. Kalvano parkas

Afrikos būgnų šou ir workshop'as

Norintiems dalyvauti workshop'e reikalinga išankstinė registracija

************************************

Liepos 16 d., 19 val., ketvirtadienis

Prie Tauragės kultūros rūmų

Nebylus kinas „The General“: Petras Vyšniauskas ir Arkadijus Gotesmanas

Esant blogoms oro sąlygoms koncertas vyks Tauragės kultūros rūmuose.

***************************************

Liepos 17 d., 18 val., penktadienis

Skaudvilės kultūros namų lauko scenoje

Kauno diksilendas „DixXband“

Vintage Jazz programa „Nuskraidink mane į diksilendo šalį“ 

Liepos 21 d., 18 val., antradienis

Lauksargių geležinkelio stotyje

Veronika ChiChi

********************************************

Rugsėjo 17 d., 18 val., ketvirtadienis

Kauno kolegijos Tauragės sk. II a. fojė

Arina ir „Veto Bank“

**********************************

Į visus koncertus įėjimas laisvas, daugiau informacijos: www.tauragejazz.lt

Facebook: https://www.facebook.com/tauragejazz

Informacija parengė

Eglė ČERVINSKAITĖ

Tarptautinis operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ šiemet startuoja unikaliausiu vasaros operos įvykiu, kurį pratęs net trijų savaičių intriguojanti programa. Teatro ir muzikos gurmanams siūloma rinktis malonius vakarus su opera, baletu, simfonine bei vokaline muzika.

200 metų sukaktį nuo pirmojo operos pastatymo Klaipėdoje šiemet švenčiantis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras festivalio preambulę sieja su prūsiškomis teatro ištakomis bei laikotarpiu, kuomet XIX a. pradžioje tuometinio Memelio Vokiečių teatre buvo pradėti rodyti muzikiniai spektakliai. Ta proga festivalio atidaryme žiūrovų laukia ypatinga premjera – Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“!

2020 m. festivalio programa:

Rugpjūčio 1 d., 21.30 val., Senajame uosto elinge – R. Wagner. Opera „Skrajojantis olandas“. 

Premjera skiriama Klaipėdos miesto gimtadieniui. Muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras siekia į neįprastą „Skrajojančio olando“ sceną suburti iš pajūrio krašto kilusius žymius lietuvių operos solistus. Skrajojančio olando partiją atliks Vokietijoje R. Wagnerio operose dainuojantis bosas-baritonas Almas Švilpa, Zentos – pagrindinis LNOBT sopranas Sandra Janušaitė, Dalando – Vokietijos ir Šveicarijos operos teatruose dainuojantis bosas Tadas Girininkas. Taip pat išgirsime Rafailą Karpį, Dalią Kužmarskytę ir iš Rygos atvykstantį tenorą Andrį Ludvigsą.

Bilieto kaina – 7, 10, 15 Eur.

Rugpjūčio 5 d., 19.30 val., Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje – teatralizuotas koncertas „Vivat kava!“ Du vienaveiksmiai muzikiniai spektakliai – J. S. Bach „Kavos kantata“ ir G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“. Dirigentas Dmitrijus Zlotnikas.

Dvi neįmantrios, bet nuotaikingos buitinės muzikinės istorijos, pasiekusios mus iš aštuonioliktojo amžiaus. Du skirtingų kraštų, bet puikiai savo darbą įvaldę to paties laikmečio kompozitoriai – vokietis J. S. Bachas ir italas G. B. Pergolesi. Du vienaveiksmiai muzikiniai spektakliai – J. S. Bacho „Kavos kantata“ ir G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“, patiekiami žiūrovams tą patį vakarą kartu su kava ir šokoladu!

Bilieto kaina – 10 Eur.

Rugpjūčio 6 d., 19.30 val., Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje – kamerinės muzikos koncertas „SMS: Kur vėjams grojant, bangos dainuoja...“ Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro styginių instrumentų grupė. Dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Istoriniai Klaipėdos kiemeliai jau savaime nuteikia romantiškam nuotykiui. O jei dar juose nenustygdami šoka strykai, kurių dailiai sumegztos melodijos plevena virš netoliese tekančios Danės, senamiesčio stogų, ir... nuo pamatų kylančių naujųjų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmų?

Pasijunti it devyniolikto amžiaus pabaigoje – romantizmo epochos saulėlydyje. Būtent tuo metu – 1893 m. Klaipėdos teatro pastatą, kuriame anuomet skambėdavo ir operos, ir koncertai, iš privačių savininkų perpirko miestas ir rekonstravo jį neoklasicistiniu stiliumi: rūmai tapo puošnesni, didingesni. 

Bilieto kaina – 10 Eur.

Rugpjūčio 7 d., 19.30 val., Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje – Eduardo Balsio dainų teatralizuotas koncertas „Aš – senas jūrininkas“.

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė. Dirigentas Egidijus Miknius.

2019 m. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kartu su visa Lietuva minėjo kompozitoriaus E. Balsio gimimo 100-ąsias metines. Joms buvo skirtas ir kompozitoriaus dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“, pirmąkart nuskambėjęs praėjusią vasarą.

Kartu tai buvo pirmasis Muzikinio teatro bandymas vasaros rezidencijoje ugdyti būsimąją šalies muzikantų bei teatralų kartą ir siekis sudominti ją lietuviška muzika. Programoje skamba ne tik garsieji „Elektrėnų žiburiai“, bet ir kompozitoriaus dainos apie jūrą, jūreivius ir Klaipėdą, kurių šiame krašte augusio E. Balsio muzikiniame palikime gausu. Šiemet koncertinę programą atliks Muzikinio teatro jaunieji ir orkestro instrumentinė grupė.

Bilieto kaina – 10 Eur.

Rugpjūčio 8 d., 19.30 val., Palangos Kurhauze – teatralizuotas koncertas „Vivat kava!“

Bilieto kaina – 10 Eur.

Rugpjūčio 9 d., 18 val., Palangos koncertų salėje –  E. Balsio šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ su muzikos įrašu.

Choreografas Martynas Rimeikis.

Choreografo M. Rimeikio šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ sugrįžta į Palangą – miestą, kuriame daug laiko praleido garsiausią nacionalinį baletą parašęs kompozitorius E. Balsys. Būtent Palangos koncertų salėje 2019 m. rugpjūtį ir buvo parodyti premjeriniai šio pastatymo spektakliai.

„Eglė žalčių karalienė“ buvo įvertinta „Padėkos kauke“ kaip geriausia 2019 m. uostamiesčio teatrų premjera. Spektaklį pastebėjo ir „Auksinių scenos kryžių“ komisija: M. Rimeikis šalies teatro apdovanojimuose nominuotas kaip geriausias metų choreografas. Eglės vaidmenį atlikusi

A. Krasauskaitė tokį garbingą apdovanojimą jau turi – 2018 m. už šokio spektaklį „Karmen“ Jaunojo menininko debiuto kategorijoje „Auksinį scenos kryžių“ ji pelnė.

Bilieto kaina –  14 Eur. 

Rugpjūčio 11 d., 18.30 val., Palangos koncertų salėje – edukacinis spektaklis pagal W. A. Mozarto operą „Don Žuanas“.

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė. Dirigentas Dmitrijus Zlotnikas.

„Don Žuanas“ – nepranoktas W. A. Mozarto operinės muzikos šedevras. Net jei genialusis kompozitorius nieko daugiau nebūtų sukūręs, vien šiuo savo veikalu jis būtų pelnęs nemirtingą šlovę. Anot žymaus vokiečių rašytojo, kompozitoriaus ir dailininko Ernsto Theodoro Amadėjaus Hoffmano, W. A. Mozarto „Don Žuanas“ yra „operų opera“. Edukacinio renginio metu scenoje vyksta improvizuotas operos veikėjų susitikimas, jų mūšiai dėl įžeistos garbės ir, žinoma, skamba nuostabi W. A. Mozarto muzika.

Renginys – nemokamas.

Rugpjūčio 12 d., 18.30 val., Palangos Birutės parko rotondoje, – E. Balsio dainų teatralizuotas koncertas „Aš – senas jūrininkas“.

Groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė. Dirigentas Egidijus Miknius.

Gražiausias kompozitoriaus E. Balsio, kūrusio Palangoje, dainas atliks Muzikinio teatro jaunieji solistai ir orkestro instrumentinė grupė. Pajūryje gimusios dainos šioje romantiškoje vietoje skambės ypatingai!

Renginys – nemokamas.

Rugpjūčio 14 d., 19.30 val., Palangos koncertų salėje – Kristiano Benedikto gala koncertas „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis...“

Palangos poilsiautojų laukia nuostabus vakaras klausantis gražiausių operų arijų, kurias atliks vienas ryškiausių šiandienos lietuvių tenorų – Kristian Benedikt, Lietuvoje žinomas ir kaip Vaidas Vyšniauskas. Kartu su juo klausytojus džiugins sopranas Ieva Juozapaitytė ir baritonas Mindaugas Rojus. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.

Bilieto kaina –  15, 21 Eur.

Rugpjūčio 21 d., 19.30 val., Klaipėdos koncertų salėje – simfoninės muzikos koncertas „Ramios, malonios vasaros naktys...“

KVMT simfoninis orkestras koncertuoja kartu su lenkų fleitininku Łukaszu Długoszu. Gimęs Lenkijoje, artistas iš pradžių studijavo Vokietijoje (Freiburgo ir Miuncheno muzikos akademijose), vėliau Paryžiaus nacionalinėje muzikos ir šokio akademijoje, o galiausiai iškeliavo tobulintis į Jeilio universitetą JAV. Koncertuoja ir kaip solistas, ir kaip kamerinių ansamblių narys.

Koncertą diriguoja Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Šervenikas.

Bilieto kaina – 14 Eur.

Rugpjūčio 23 d., 17.30 val., Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje – koncertas „Vienybė težydi!“, skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautas 1989 m. suvienijusiai „Baltijos kelio“ akcijai atminti.

Beata Ignatavičiūtė (sopranas).

Dalia Kužmarskytė (mecosopranas).

Andrius Bartkus (tenoras).

Aurimas Raulinavičius (tenoras).

Artūras Kozlovskis (bosas).

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras.

Dirigentas  Tomas Ambrozaitis.

Festivalis su klausytojais atsisveikina simfoniniu koncertu „Vienybė težydi“, dedikuojamu Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautas 1989 m. suvienijusiai Baltijos kelio akcijai atminti.

Ta proga Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje skambės F. Schuberto Mišios Nr. 6 Es-dur. Šį kūrinį genialusis austrų kompozitorius F. Schubertas parašė Vienoje 1828-ųjų birželį – paskutinę savo trumpo, vos 31 metus trukusio gyvenimo vasarą. Kaip ir daugelio kitų savo kūrinių, jis pats niekada neišgirdo jo atliekamo.

Mišių tekstas skamba lotynų kalba. Susikaupkime klausydami įkvepiančios bažnytinės muzikos ir keliaukime prie Baltijos jūros pakrantėje liepsnosiančių atminimo laužų...

Renginys – nemokamas.

Tel. (8-46) 39 74 00. El. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro inform.