„Sodra“ pradėjo mokėti vienkartines 200 eurų išmokas. Jos pasieks pen­sininkus, neįgaliuosius ir šalpos išmokų gavėjus kartu su periodiniais mo­kėjimais, todėl pervedimų skaičius šį mėnesį bus beveik dvigubai didesnis. 

„Siekiant sklandaus išmokų mokėjimo ir reguliuojant operacijų srautus, mokėjimų į sąskaitas grafikas buvo paskirstytas į daugiau mokėjimo dienų”, – sako „Sodros“ Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Rasa Domarkienė.

Jei gavėjas yra pasirinkęs gauti pensiją į banko sąskaitą, pensijos bei vienkartinio 200 Eur išmokėjimo terminas priklausys nuo to, kurio banko paslaugomis žmogus naudojasi ir kokiame regione gyvena. 

Jeigu pensija pristatoma į namus, ten bus pristatyta ir vienkartinė išmoka. Išmokų pristatymas į namus bei atsiėmimas pašte vyks įprastu grafiku – nuo rugpjūčio 10 d. iki 26 d.

Vienkartines išmokas gaus visi gaunantieji socialinio draudimo senatvės pen­siją, išankstinę senatvės pensiją ar se­nat­vės pensiją neįgaliajam. Išmokos taip pat priklauso netekto darbingumo (in­va­lidumo) pensijų gavėjams. Gavėjų są­ra­šuose atsidūrė ir asmenys, gaunantys našlių ir našlaičių bei maitintojo netekimo pensijas.

Vienkartinė 200 Eur išmoka taip pat pa­sieks ištarnauto laiko pensijos ar kom­pensacijos už ypatingas darbo sąlygas ga­vėjus. Pinigų sulauks ir tie asmenys, kurie gauna įvairių rūšių šalpos pensijas ir šalpos kompensacijas bei socialines pensijas. Žmonėms, gaunantiems kelias pensijas, skiriama viena vienkartinė 200 Eur išmoka.

Pinigų sulauks beveik milijonas gyventojų, jiems iš viso bus išmokėta apie 180 mln. Eur.

Dalis pensininkų sulauks kompensacijų

Taip pat bus pradėtos mokėti kompensacijos už per krizę sumažintas socialinio draudimo, valstybines pensijas, kompensacijas bei rentas, kurios iki šiol buvo likusios nekompensuotos. Gyventojai gaus 10 proc. netektos išmokos dalies dydžio vienkartines kompensuojamąsias sumas. Jos dydis priklausys nuo per kri­zę netektos išmokos dalies. Pavyzdžiui, gaunantiems našlių pensiją bus išmokėta apie 2,4 Eur vienkartinė kompensuojamoji suma. Tokio dydžio sumą gaus gyventojai, kurie našlių pensiją gavo visus 2010 ir 2011 m.

Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos dydis sieks 27,8 Eur. Tiek gaus tie, kurie nuken­tėjusio asmens pensiją gavo visus 2010, 2011, 2012 ir 2013 m.

Asmenims, gaunantiems pensijas ar pen­sinio pobūdžio išmokas į banko sąskaitas, rugpjūtį bus pervestos vienkartinės kompensuojamosios sumos. 

Tie žmonės, kurie gauna pensijas ar pensinio pobūdžio išmokas į namus arba jas atsiima pašte, vienkartines kompensuojamąsias sumas gaus kartu su periodiniais mokėjimais rugsėjo mėnesį.

Toks sprendimas pasirinktas, siekiant supaprastinti kompensuojamųjų sumų pristatymą ir nesukelti papildomų rūpesčių gyventojams. 

Kadangi pensijų mokėjimai yra formuo­jami mėnesio pradžioje, o kompensuojamųjų sumų apskaičiavimas baigtas keliomis dienomis vėliau, pristatant kompensuojamąsias sumas į namus, rugpjūtį reikėtų papildomo apsilankymo. Tad dėl gyventojų patogumo šios sumos bus pristatytos į namus kartu su rugsėjo mėn. išmokomis.

Iš dalies kompensuotos bus tik valstybinės pirmo ir antro laipsnio, pareigūnų bei karių, mokslininkų, nukentėjusių asmenų pensijos, taip pat socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos, maitintojo netekimo pensijos, ištarnauto laiko pensijos. 

Dalį per krizę netektų lėšų atgaus ir kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, kompensacines išmokas buvusiems teatrų bei koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, šalpos kompensacijas, sportininkų rentas gavę asmenys.

Iš viso vienkartines kompensuojamąsias sumas gaus per 200 tūkst. gyvento­jų, šiam tikslui numatyta skirti 5 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų.

Ligos išmokoms – 129 mln. Eur daugiau nei planuota

Šiuo metu yra apie 600 žmonių, turinčių nedarbingumo pažymėjimus dėl epideminės situacijos. Tai asmenys, sergantys koronavirusine infekcija, privalantys izoliuotis arba slaugantys senjorus namuose.

Per pirmąjį šių metų pusmetį išduota 1 mln. 492 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Ligos išmokoms „Sodra” jau sky­rė 325 mln. Eur – 129 mln. Eur daugiau nei planuota.

Iš viso nuo karantino ir ekstremaliosios situacijos pradžios išduota per 342 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų dėl epi­deminės situacijos. Iš jų vaiko priežiūrai – beveik 289 tūkst. Vidutinė vienos dienos ligos išmoka sudarė 32,7 Eur.

Ligos išmokos gavėjų sąskaitas pasiekia per 17 darbo dienų, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ir gavus visus reikiamus ligos išmokai skirti dokumentus bei duomenis arba, jeigu nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas – per 17 darbo dienų pasibaigus 14 dienų nedarbingumo periodui.

Nedarbo išmokų – 70 proc. daugiau nei prieš metus

Liepą „Sodra” išmokėjo beveik 27 mln. Eur nedarbo draudimo išmokų. Ši suma yra 70 proc. didesnė nei prieš metus, kai bedarbiams buvo išmokėta 15,5 mln. Eur. 

Bedarbių skaičius taip pat didėjo ir liepos mėnesį siekė 88 tūkst. Birželį Lietuvoje buvo 82 tūkst. registruotų bedarbių, o tuo pačiu laikotarpiu prieš metus – 58 tūkst. 

Visgi pagal iki šiol gautus draudėjų pra­nešimus liepą į darbą buvo priimta apie 19 tūkst. žmonių daugiau negu at­leista. Šis skaičius bus patikslintas mė­nesio viduryje, kadangi dalį pranešimų apie priėmimus ir atleidimus „Sodra” gauna pavėluotai. 

Bedarbio statusas įgyjamas, kai asmuo užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Nedarbo išmokas tiems gavėjams, kuriems jos buvo paskirtos ankstesniais mėnesiais, ir tiems, kurie pirmą kartą Užimtumo tarnyboje registravosi liepą, „Sodra” mokės vienu metu – nuo rugpjūčio 20 d.

Kitų išmokų mokėjimo terminai šį mėnesį nesikeis

Šalpos išmokos per kredito įstaigas jau išmokėtos. Atsiėmimas Lietuvos pašto sky­riuose numatomas iki rugpjūčio 26 d. Iki tos pačios dienos šalpos išmokos bus pristatomos į namus.

Auginantys mažylius iki dvejų metų išmokas irgi gavo, o negaunantys viso ar dalies priteisto išlaikymo jų sulauks nuo rugpjūčio 25 d.

Motinystės išmokos papildys gavėjų sąskaitas per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais reikalingais dokumentais ir duomenimis gavimo, o tėvystės – per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Ilgalaikio darbo išmokos pervedamos į gavėjų sąskaitas per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.

Malgožata KOZIČ 

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Rugpjūčio 6-ąją Palentinio seniūnijos gyventojai rin­kosi į bendruomenės ir seniūnijos  prog­ramos „Stiprin­ti bendruomeninę veiklą savi­val­dybėse“ projektų užbai­gi­mo proga surengtą šven­tę.

2019 m. įgyvendinant projektą „Sportas – sveikata jaunam ir senam“, buvo įsigyti 2 lauko treniruok­liai. Šiemet vykdėme projektą „Aktyvus laisvalaikis“ ir įsigijome vandens dviratį bei gelbėjimosi liemenes. Abiem projektams įgyvendinti trūko lėšų, todėl dalį jų paaukojo seniūnijos gyventojai, likusius prisidėjo bendruomenė iš savo 2 proc. gautos paramos.

Atidarymo metu buvo perkirpta juosta, bendruomenės pirmininkas Kazys Rakickas padėkojo visiems už pagalbą, ypač – Linai Misevičienei, kuri parašė abu projektus. Labiausiai prisidėjusiems buvo įteiktos padėkos – knygos. Pirmininkas linkėjo visiems daugiau sportuoti ir gražinti savo seniūniją.

Norinčiųjų išbandyti treniruoklius ir paplaukioti 

dvi­­račiu buvo labai daug, susidarė net eilutė. Bend­rau­­dami vaišinomės nuostabaus skonio šašlykais, kuriuos paruošė A. Laurinavičius, už kitas vaišes dėkojame Palentinio seniūnijai. Norėtųsi tikėti, kad mū­sų seniūnija, kuriai vadovauja seniūnė Miglė Zy­bar­tienė ir bendruomenės pirmininkas Kazys, ir toliau kurs gražią bei saugią aplinką, kurioje gyvename.

Gražina LAURINAVIČIUTĖ

Palentinio bendruomenės narė 

AUTORĖS nuotr.

Šilalėje įvyko jau ketvirtosios Šilalės miesto bėgimo varžybos. Jos darosi vis po­pu­liaresnės tarp Lietuvos bėgimo entuziastų ir tapo Lietuvos bėgimo taurės bei Lie­tu­vos bėgimo mėgėjų asociacijos taurės etapu. 

Šilalės miesto stadione susirinko daugiau nei 700 dalyvių. Jie galėjo rinktis iš trijų distancijų: „Biovela“ 10 km bėgimas, „Norfa“ 2,8 km šeimų ir jaunimo bėgimas bei „Picerija Bamba“ vaikų 400 m bėgimas.

„Biovela“ 10 km distancijo­je startavo 269 sportininkai, o startą  istorinio pabūk­lo šūviu davė brigados genero­lo Mo­tiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai. Po įtemptos kovos šiame bėgime triumfavo Aurimas Rimkus („Stadija“), fi­nišavęs per 33 min. 27,3 sek. Šis bėgikas Šila­lėje startavo trečius metus iš eilės ir pirmą kartą tapo nugalėtoju. Prieš dvejus metus jis buvo ketvirtas, pernai – antras.

Tarp moterų greičiausia ant­­rus metus iš eilės buvo Li­na Ki­riliuk (Šiaulių universitetas) – 38 min. 20,7 sek. Sportininkė liko sužavėta šiuo bėgimu ir gyrė išskirtinį organizuotumą, prilygstantį didiesiems šalies bėgimo renginiams.

„Norfa“ 2,8 km šeimų ir jaunimo bėgimui startą davė Ši­lalės garbės pilietis dviratininkas Ramūnas Navar­daus­kas. Šioje distancijoje į Šila­lės miesto gatves išbėgo 173 bėgikai, tarp kurių geriausią rezultatą parodė Nedas Kas­paras iš Kelmės – 9 min. 18,9 sek. ir Gintė Bailey – 10 min. 37,2 sek.

„Picerija Bamba“ vaikų 400 m bėgime, kaip visada, gausiai dalyvavo tiek jaunieji šilališkiai, tiek vaikai iš kitų Lietuvos vietovių. 280 bėgikų startavo lydimi animacinių personažų, o po bėgimo linksminosi ant batutų.

Alinantis karštis nesutrukdė Šilalės miesto bėgimo dalyviams siekti aukštų rezultatų. Visų, įveikusių trasą, laukė išskirtinio dizaino medaliai ir momentinės nuotrau­kos.

Dėkojame visiems dalyviams, renginio rėmėjams bei partneriams. Džiaugiamės dideliu Šila­lės rajono verslininkų ir bend­­­ruome­nės pa­skatinimu bei palaikymu, or­­ganizuojant tokias varžy­bas. Šis renginys tampa tradicija ir į mūsų miestą pritraukia vis daugiau sportininkų iš visos Lietuvos.

Modestas GUDAUSKAS,

varžybų organizatorius

AUTORIAUS nuotr.

Šilalės savivaldybė nykstančias kaimo mokyklas mė­gi­na gelbėti investicijomis į ikimokyklinio ugdymo plėtrą. Ne­pavykus rasti mokinių, norinčių mokytis savo kaimo mokyklose, tikimasi, jog tuščius pastatus užpildys dar­že­linukai. Sumanymas geras, tik neaišku, ar pasiteisins: kai­me jaunų, vaikus auginančių šeimų, deja, nedaugėja. Todėl bent jau kol kas atrodo, kad naujos, dažais kvepiančios grupės bus pustuštės.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.64

Pradėsiu nuo Sigito Gedos eilėraščio eilučių: „Buvau į Lietuvą išėjęs. Ten paukščiai, moterys ir vėjas. Į dieną visos karvės ėjo, ir vėju siautė ir plazdėjo...“ Jas prisimi­niau savaitgalį, kai vietoj visokių užsienių pasukau Ry­tų ir Šiaurės Lietuvos link.

Pažintis su Šiaurės Lietuva

Pasirinkau tikslą – aplankyti keletą įspūdingiausių dvarų. Kelias nuo Zarasų palei Latvijos pasienį – kalvotas ir vingiuotas. Paskui prasideda derlingos lygumos, ir apie Bir­žus bei Pasvalį horizontas gerokai atitolsta. Už Onuškio dulkėtu vieškeliu, „apendikse“ prie pat sienos, pasiekiame Ilzenbergo dvarą – jaukų, vėsų ir lankytojų neužpildytą, puikiai restauruotą 10 hektarų parką su dvaro pastatais ir nuo 1515 metų plėtojamu ūkiu, kuris toks yra vienintelis Baltijos šalyse. Lankytojus pasitinka milžiniška bulvė – tarsi paminklas viduramžiais į Lietuvą įvežtam ir ypač paplitusiam šakniagumbiui (sakoma, jog Kolumbas jį atgabeno kaip gėlę).

Kitas mūsų kelionės objektas – Pakruojo dvaras. Čia vy­ko gėlių festivalis. Didžiulės, kvapą gniaužiančios kompozi­cijos, skulptūros, meninės instaliacijos verčia įsiamžinti. Čia

pat lauke vyksta vaidi­ni­­mas pa­gal V. Šekspyro „Va­sar­vi­džio nakties sapną“, įtrau­kian­tis ir žiūrovus. Mil­ži­niš­koje dvaro teritorijoje rasi ko nori: amatų dirbtuves, ūkį su „veikiančiais“ gyvuliais, spirito varyklą, alaus bravorą, Ne­įpras­tybių kambarį, arbatines, trak­tierius, gali paplaukioti Kruo­joje, nueiti į Meilės salą, net­gi pabuvoti Bausmių rūsyje. 

Tiesa, čia žmonių daug, o sau­lė kepina negailestingai. Dva­ras pritaikytas ir pramogai, ir poilsiui, ir apsipirkimui. Nors, čia, kaip ir visur Lietuvoje, galima įžvelgti ir kičo, ir apsileidimo, ir noro pasipelnyti, gerokai keliant kainas. Tokios vietos šalyje ypač atkuto, kai dėl koronaviruso apribotas lankymasis užsienio šalyse. 

Bet šitais savo įspūdžiais jokiais būdais neketinu reklamuoti lankytinų vietų, tik noriu nuraminti tuos niurzglius, kurie raunasi plaukus nuo galvos, negalėdami išvykti kur toliau, o sugrįžę turi izoliuotis. Lie­tuva yra įdomi, neištirta, sau­gi. 

Grįždamas šiaurinės Lietu­vos keliais, savyje pagavau pa­triotizmo intencijas: nors buvo Žolinės šventė, laukuose virė darbas. Pats metas kulti javus, gabenti juos į elevatorius, kurie, nepajėgdami sudoroti gausaus derliaus, grūdus – mačiau – pila į milžiniškus te­ri­konus. Žem­dirbiai skundžiasi, kad reikia stovėti ilgose eilėse, o grūdų kainos krinta. Supirkėjai neskuba jų parduoti. 

Vyrai, sukaitę nuo alsios kait­ros ir dulkių, kiauras dienas vairuoja kombainus, pila į savivarčius ir veža į surinkimo punktus. Pagarba jiems. Tokia štai Lietuva – žalia, darbšti, karšta. Didžiuokimės ja!

Gudai euforijoje

Antra savaitė mūsų dėmesys prikaustytas prie Baltarusijos. Praėjusi baigėsi didžiuliu mitingu Minsko centre, bet šalia vyko ir Aliaksandro Luka­šenkos palaikymo mitingas. Prieš tai antrą kartą per parą jis ir Vladimiras Putinas kalbėjosi telefonu. Užsitikrinęs Ru­sijos valdytojo paramą, A. Lu­kašenka mitinge vėl gyrėsi garantavęs baltarusiams gerą gy­venimą per 26 savo valdy­mo metus, pliekė NATO ir Va­karus, jog neva šie kėsinasi į valstybės nepriklausomybę, ir ragino į mitingą suvežtus savo rėmėjus ginti į pavojų patekusią savo tautą. Kliuvo ir Lietuvai. 

O ką Lietuva? Prezidento Gi­tano Nausėdos iniciatyva parengtą trijų dalių tarpininkavimo planą A. Lukašenka atmetė. Jam tarpininkų nereikia, nes, jei kas, į pagalbą ateis Rusijos „žalieji žmogeliukai“. Tuo tarpu Lietuvos vadovas, matyt, ir nesitikėjęs, jog siūlomas dialogas gali įvykti, pasigyrė, kad esą štai dėl šios iniciatyvos riaušės Minske nuščiuvo. Savimeilės sindromas?

Kas dabar? Jeigu streikuojančios Baltarusijos įmonės nutrauks savo protestus ir sukilėlių reikalavimai paskęs šventinėje euforijoje, opozicijai nenumačius tolesnių veiksmų, Bal­tarusijoje viskas liks kaip buvę. „Gėlių revoliucija“ (kiti šį pakilimą vadina „bulvių“, mat bulvė yra šios tautos nacionalinė daržovė) išsikvėps, ir mes vėl, kaip sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, su Minsku palaikysime „pragmatiškus santykius“. 

Ar tikrai mums šalia reikia liepsnojančio laužo?

Česlovas IŠKAUSKAS

Karantinas seniai baigėsi, tačiau dalies įstaigų durys gyventojams vis dar užrakintos. Bene skaudžiausia, kai mokesčius mokantys žmonės turi kęsti skausmus vien dėl to, jog nepavyksta užsiregistruoti pas gydytoją, tėvai nervinasi prieš mokslo metų pradžią negalintys užregistruoti vaikų profilaktiniam patikrinimui, daug žmonių nesulaukia specialistų konsultacijų ar negali atlikti reikalingų tyrimų. Su tokiomis problemomis susiduria ir mūsų rajono gyventojai.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.64

Vienam mūsų rajono mėgėjui žvejoti rugpjūčio 11-osios rytas prasidėjo kraupiu radi­niu. Aitros upės pakrantėje jis aptiko negyvą jauną moterį. Policija pradėjo nužudymo tyrimą ir ieško asmenų, kurie tuo metu važiavo keliu Mažeikiai–Plungė–Tauragė.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.63

Nugeltę javai, pilkšvos ražienos, kukurūzų miš­kas, pjau­namas atolas, šiaudų rulonų primėtyti laukai liu­dija – va­sara eina į pabaigą. Kartu su ja ir svarbiausias dar­by­me­tis – javapjūtė.

Aldona BIELICIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.63

Švelnindama karantino padarinius, Vyriausybė parengė įvairių pagalbos priemonių dirbantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai, taip pat verslui, netekusiems darbo, šeimoms su vaikais, pensinio amžiaus gyventojams bei neįgaliesiems. Tačiau iki šiol smulkieji ūkininkai negalėjo pasinaudoti jokia paramos forma, todėl šio sektoriaus atstovams numatytos specialios vienkartinės ir periodinės išmokos. 

Smulkieji ūkininkai, kurių ūkis yra iki 4 EDV, gali kreiptis vienkartinės arba pe­rio­di­nės išmokos už karantino laikotarpį. Prašymus galima pildyti iki gruodžio 11 d. 

Dėl išmokų reikia kreiptis į savivaldybės administraciją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, o išmokėtos jos bus iki šių metų pabaigos. Išmokėjimu rūpinsis „Sodra“.

Žemės ūkio ministerijos inform.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.63