Lietuvoje prasidėjus antrajam karantinui biurai vėl kraustosi į namus. Šis procesas bus daug sklandesnis pasitelkus „Tele2“ nuotolinio darbo sprendimus verslui.

„Siekiame būti ten, kur yra mūsų klientai, kad darbas nuotoliniu būdu vyktų be jokių rūpesčių, o verslo procesai nesustotų. Išmanius sprendimus verslui galima užsisakyti neišeinant iš namų – „Tele2“ savitarnos svetainėje“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius.

1. Valdykite skambučių srautą

Kiekvienas skambutis verslui dabar ypatingos reikšmės. Išmaniuoju skambučių valdymu (ISV) nepasiekiamo darbuotojo skambučiai automatiškai nukreipiami kolegai, o bendrojo įmonės numerio skambučiai – į kitus pasirinktus telefono numerius. Išmanioji autoatsakiklio funkcija klientui leidžia pasirinkti skyrių, su kuriuo norima susisiekti – taip išvengiama papildomo tarpininkavimo.

Darbą namuose ypač palengvina skambučių statistika, su kuria efektyviau valdomas klientų aptarnavimo procesas. Daugiau apie ISV: https://tele2.lt/verslui/sprendimai-verslui/ismanus-skambuciu-valdymas/

2. Komandos darbą organizuokite virtualiai

Efektyviam nuotoliniam įmonės valdymui rekomenduojame skaitmenizuoti procesus bei planavimą su sprendimu „Tasker“. Įrankiu eliminuojama popierinė dokumentacija ir galimas su tuo susijusias klaidas. Išsamiau: https://tele2.lt/verslui/sprendimai-verslui/tasker-programa

Dar sklandesnį įmonės klientų aptarnavimą, projektų bei pardavimų valdymą užtikrina ryšių su klientais valdymo sistema „Tele2 Hanna CRM“. Ji integruota su „Tasker“ ir „Išmanaus skambučių valdymo“ sprendimais, todėl svarbiausius verslo procesus valdyti ypač patogu. Sužinokite daugiau apie „Tele2 Hanna CRM“: https://tele2.lt/verslui/sprendimai-verslui/hanna-crm/

Komandos darbui taip pat svarbus virtualus įrankių paketas „viskas viename“, lengvai pasiekiamas iš namų. Tokį paketą siūlo „Microsoft 365“ – galinga el. pašto programa, aplikacijos bendravimui ir talpi duomenų debesija. Išsamiau: https://tele2.lt/verslui/sprendimai-verslui/office-365/

3. Informuokite savo klientus

Svarbią informaciją klientams ar darbuotojams praneškite efektyviu „SMS verslui“ sprendimu. Juo greitai išsiųsite didelį skaičių žinučių pasirinktiems gavėjams. Vienos žinutės kaina – vos 0,016 Eur. Daugiau apie „SMS Verslui“: https://tele2.lt/verslui/sprendimai-verslui/sms-verslui

4. Naudokite mobilųjį parašą

Pasitikrinkite, ar veikia vienas pagrindinių nuotolinio identifikavimo įrankių – mobilusis parašas, asmens parašo ir asmens tapatybės dokumento elektroninis atitikmuo.

M. parašu galima pervesti pinigus, pasirašyti sutartis, sumokėti mokesčius, užsisakyti pažymas iš valstybės institucijų ir kita.

Dėl asmens duomenų apsaugos m. parašas išduodamas ir pratęsiamas tik fiziniuose salonuose, todėl juo pasirūpinti rekomenduojame iš anksto susitarus su aptarnaujančio operatoriaus vadybininku. Daugiau: https://tele2.lt/verslui/sprendimai-verslui/mobilusis-parasas

5. Įrangą darbui namuose įsigykite pigiau

Dabar „Tele2“ internetinėje parduotuvėje taikomi specialūs pasiūlymai verslui reikalingos įrangos įsigijimui. Pasirinkus neribotų GB mobilaus interneto planą verslui su 12 arba 24 mėn. sutartimi, suteikiama 100 Eur nuolaida išmaniems įrenginiams. Daugiau apie pasiūlymus verslui:

https://tele2.lt/verslui/internetas/mob-internetas-kompiuteryje/planai/
https://tele2.lt/verslui/kompiuteriai/
https://tele2.lt/verslui/aksesuarai/

6. Pasirūpinkite sklandžiu interneto ryšiu

Darbui per atstumą reikalingi spartūs interneto sprendimai. „Tele2 Laisvą internetą“ itin paprasta įdiegti, o pradėti naudotis galite iškart. Mobilaus interneto plano kaina prasideda vos nuo 3,50 Eur/mėn. Išsamiau: https://tele2.lt/verslui/internetas/mob-internetas-kompiuteryje/planai/

Prireikus šviesolaidinio interneto, rekomenduojame rinktis jungtinį telekomunikacijų paslaugų planą verslui. Mobiliųjų planų ir šviesolaidinio interneto jungtinio paketo kaina prasideda vos nuo 4,90 Eur/mėn. Sužinokite daugiau: https://tele2.lt/verslui/internetas/sviesolaidinis-internetas

7. Taupykite su išmaniais planais verslui

Užsisakę keletą verslo paslaugų viename pakete – „Tele2 Išmanus planas“ verslui ne tik sutaupysite, bet ir gausite pridėtinių naudų. Dvigubai daugiau duomenų pokalbių planams, nemokami skambučiai į ES šalis. Taip pat pasisveikinimo pranešimai, balso pašto, skambučių nukreipimo ir pokalbių statistikos paslaugos bei 6 mėn. nemokamas m. parašas. Neišnaudoti interneto duomenys automatiškai perkeliami į kitą mėnesį. Išsamiau: https://tele2.lt/verslui/ismanus-planai-verslui

Šiuo laikotarpiu rekomenduojame lankytis fizinėse klientų aptarnavimo vietose tik tada, kai negalima paslaugų užsisakyti elektroniniu būdu. Operatorius primena, kad atvykus į salonus būtina dėvėti veido kaukes, išlaikyti saugų bent 1 m. atstumą, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo bei pasirūpinti rankų higiena.

„Tele2“ paslaugas verslui galite užsisakyti internetinėje svetainėje www.tele2.lt, „Tele2“ salonuose arba paskambinę telefonu 117.

Praėjusių metų pradžioje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia.

Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Karantino privalumai, kovojant su virusu

Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos pramogos, o darbas ir švietimas perorientuotas veiklai nuotoliniu būdu. „Karantino paskelbimas, be abejo, gerokai prisidėjo prie COVID-19 epidemijos suvaldymo Lietuvoje ir užkirto kelią nevaldomam viruso plitimui visuomenėje, todėl Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, fiksuotas mažesnis sergamumas ir mažiau netekčių, susijusių su COVID-19. Karantinas suteikė galimybę sutelkti visus pajėgumus, priemones ir persitvarkyti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Nepaprastai svarbus buvo ir visuomenės susitelkimas, supratimas ir pagrindinių apsisaugojimo priemonių ir keliamų reikalavimų laikymasis“, – karantino privalumus vardija PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Pavasarį, kai žiniasklaida nesustabdomai pildėsi žiniomis apie koronavirusą, Lietuva galėjo džiaugtis pakankamai gera padėtimi šalyje. Pasak Ingridos, tai lėmė veiksnių visuma: Lietuvoje buvo gana anksti sureaguota į pirmuosius pranešimus apie COVID-19 infekcijos plitimą Kinijoje, o vėliau ir už jos ribų; visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos buvo mobilizuotos atvejams nustatyti, kontaktams išaiškinti ir stebėti; visuomenė buvo nuosekliai ir aktyviai informuojama; anksti pradėtos patikros ir informacijos platinimas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste; pasiaukojantis medikų darbas; aktyvus ne sveikatos priežiūros institucijų, tokių kaip policija, pasienio tarnyba, kariuomenė, visuomenė ir kt., įsitraukimas; tarpžinybinis palaikymas Vyriausybės lygmeniu ir kt.

Pandemijos nuovargis – papildomas iššūkis

Pandemijos nuovargis – tai natūrali ir tikėtina reakcija į užsitęsusį ir neišspręstą neigiamą reiškinį. 27-iose Europos šalyse atliktos gyventojų apklausos rodo, kad iki 60 proc. gyventojų nesijaučia motyvuoti laikytis priemonių, kurios apsaugotų juos pačius ir aplinkinius nuo viruso.

I. Zurlytė akcentuoja, kad empatija ir bendruomenių įtraukimas yra labai svarbūs dalykai. „Rasti efektyvius būdus, kaip įveikti šį nuovargį ir paskatinti visuomenės budrumą, yra vis didėjantis iššūkis, su kuriuo susiduria valdžios institucijos ir sveikatos priežiūros įstaigos šios ilgalaikės visuomenės sveikatos krizės akivaizdoje. Ypač svarbu stebėti visuomenės nuomonę, rinkti duomenis, atlikti tyrimus ir remiantis atliktų tyrimų rezultatais įsitraukti į dialogą su visuomene ir tokiu būdu kartu ieškoti sprendimų, kaip įgalinti žmones išlaikyti elgesį, kuris leistų apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo COVID-19 viruso plitimo“, – kaip stengiamasi susidoroti su pandemijos nuovargio reiškiniu, pasakoja PSO atstovė.

Pandemija nepraeis savaime

Skaičiuojama, jog iš viso pasaulyje yra užregistruota 40 milijonų užsikrėtimų SARS–CoV–2 virusu, o Lietuvoje – kiek daugiau nei 7 tūkstančiai.

Pastarųjų savaičių duomenimis, bendras atvejų skaičius 100 000 gyventojų Lietuvoje yra 235,7, o mirčių milijonui gyventojų – 39,5. Palyginimui: Estijoje atvejų skaičius yra 297,7/100 000 gyventojų, Latvijoje – 154,3/100 000 gyventojų, Lenkijoje – 374,3/100 000 gyventojų, o mirčių, atitinkamai, 51,3, 21,5 ir 84,9 milijonui gyventojų.

Mokslininkai prognozuoja, kad jei nebus imamasi tam tikrų ribojimų, 2021 metų pradžioje dienos mirtingumas nuo COVID-19 gali būti 4–5 kartus didesnis nei balandžio mėnesį, virusui tik įsibėgėjus.

„Šiandien jau daugiau žinome apie COVID-19 ir apie tai, kaip suvaldyti infekcijos plitimą. Tai yra žingsnis po žingsnio griežtinamos proporcingos, tikslingos ir apribotos erdvėje ir laike priemonės. Gali prireikti ir karantino, bet tai būtų paskutinė priemonė, jei kitos nepakankamai suveiktų, ir galimai šis karantinas būtų kitoks nei pavasarį“, – teigia I. Zurlytė.

Pandemija nepraeis savaime, bet mes galime pakeisti jos eigą, todėl pašnekovė ragina laikytis atstumo, vengti didelių susibūrimų, laikytis rankų higienos, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, nuolat vėdinti patalpas ir dėvėti nosį ir burną dengiančias veido kaukes.

Vabalėliai, vabalai – 

Prigužėjo daug čionai.

Čia taškeliai, čia ūseliai,

Tiesūs ir kreivi sparneliai.

Boružėlės štai taškeliai,

Žiogo virpantys ūseliai.

Čia nė vienas nebaisus,

Myli jie vaikus visus.

                                   (L. Rupšytė)

Prieš savaitę Šilalės me­no mokyklos Laukuvos ir Ši­lalės dailės skyrių moki­niai (mokytoja ekspertė Lai­mutė Rupšytė) bei jų tė­ve­­liai rinkosi į parodos „Linksmieji vabalėliai” ati­da­­rymą. Nors už lango – niūrus ruduo, Šilalės švietimo pagalbos tarnybos ant­ras aukštas pasipuošė moki­nių piešiniais su linksmais mar­gaspalviais vabalėliais. Sma­gu buvo stebėti, kaip vaikai didžiuodamiesi rodė savo darbelius tėvams bei seneliams, fotografavosi prie jų. Vieniems tai – pirmoji pa­roda, kitiems ne, bet visi buvo džiugiai susijaudinę, išdidūs savo kūrinių autoriai.

Po šiltų sveikinimo žodžių jauniesiems dailininkams įteiktos padėkos. Fotografuodamiesi tik trumpam nusiėmėme kaukes, kurias būtina dėvėti dėl COVID-19 grėsmės. Šypsenos veiduose primins šią džiugią nuotaiką.

Laimutė RUPŠYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Nuo praėjusių metų pabaigos pasaulis diena iš dienos grumiasi su koronavirusu, o grumtynių rezultatai kasdien vis skirtingi. Vieną dieną laimi pasaulis, išsaugodamas žmonių gyvybes, o kitą koronavirusas jas nusineša su savimi. Savo asmenine patirtimi, sergant šia liga, dalijasi alternatyvios popmuzikos atlikėja Rūta Loop.

Atsakymas jau buvo aiškus jo nesulaukus

Rūtą Žibaitytę galima vadinti televizijos šou ir muzikos pasaulio senbuve. Ji – neseniai solinę karjerą pradėjusi atlikėja, žymiausių Lietuvos atlikėjų pritariančioji vokalistė, kurios karjerą puošia patirtis daugybėje muzikinių projektų bei „Eurovizijos“ dainų konkursuose.

Praėjusiais metais šokių muzikos radijuje „Power Hit Ra­dio“ laidų vedėja dirbanti mergina išleido pirmąjį solinį albumą „Chap­ter“ ir šiemet, antrąkart išbandžiusi jėgas na­cionalinėje „Eurovizijos“ dai­nų konkurso atrankoje, pasiekė finalą. Tačiau ryškiausiai atlikėjos vardas nušvietė visos šalies žiniasklaidą, rugpjūtį socialiniuose tinkluose pasirodžius jos įrašui apie teigiamą koronaviruso testą.

Rugpjūčio pradžioje koronavirusas buvo nustatytas vienam iš „Power Hit Radio“ darbuotojų, todėl visa komanda nedelsiant izoliavosi, bet Rūta išsitirti nuėjo savo noru.

Radijo laidų vedėja antrąją mėnesio savaitę pajuto pirmuosius dar iki tol tiksliai nežinomos ligos simptomus: pa­kilusi temperatūra, galvos skausmas, svaigimas, gerklės perštėjimas ir kosulys. Lau­kiant testo rezultatų, merginai din­go skonis ir uoslė, tad atsakymas buvo aiškus – užsikrėsta koronavirusu.

„Visada galvojau, kad aš tai jau tikrai nesirgsiu“

Rugpjūčio 11-ąją atlikėjai bu­vo patvirtintas koronaviru­sas ir tądien prasidėjo saviizoliacija. Rūta, prisimindama lemtingą dieną, atvirauja: „Sekiau naujienas ir situaciją pasaulyje, tačiau, neslėpsiu, visada galvojau, jog aš tikrai nesirgsiu. Ir tik susirgusi visiškai patikėjau virusu ir kad jis gali bet kada pasiekti kiekvieną iš mūsų“. 

Bendradarbiaujant su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, buvo atrasti bei užfiksuoti visi as­menys, su kuriais mer­gina kontaktavo per tam tikrą laiko­tarpį, su visais jais bu­vo susisiekta, jie at­sakingai užsiregist­ravo, atliko testus ir izoliavosi.

„Man tikrai pasisekė, jog sirgau lengva forma, ir pasireiškę simptomai manęs stipriai nenualino fiziškai. Turbūt labiau išsekau psichologiškai, kai reikėjo leisti dienas tarp keturių namų sienų“, – palankia koronaviruso eiga dalijasi 27-erių atlikėja.

Saviizoliacija tarp keturių sienų

Anot merginos, veiklos jai iš tiesų netrūko, ji susitvarkė kiekvieną namų kampelį, kū­rė muziką, rašė, skaitė, gamino maistą, sportavo bei visomis veiklomis dalijosi savo paskyroje socialiniame tinkle „Instag­ram“. 

„Stengiausi save nuteikti kuo pozityviau – svajojau, dainavau, šokau, bendravau su kaimynais per balkoną ir mėgavausi kiekviena galimybe nors iš toli pamatyti draugus, kurie lankydavo, stebindavo dovanomis bei rūpinosi manimi“, – prisiminimais dalijasi magist­ro laipsnį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje apsigynusi Rūta. 

Kad ir kaip būtų, užplūdus niūrioms dienoms, subjurus nuotaikai, merginai paramą bei prieglobstį suteikdavo šeima, draugai ir mylimasis, kuriems ji jaučiasi labiausiai dėkinga. 

„Pasidaro kur kas lengviau, kai jauti, jog kažkam rūpi ir jautiesi mylima. Svarbu nebijoti prašyti pagalbos, paskambinti ir papasakoti, kaip jautiesi“, – įsitikinusi atlikėja.

Rūta sako: „Man pasisekė“

Kai viskas baigėsi, emocijos nuslūgo, į tai, kas buvo, lengva pažvelgti kitomis akimis. 

„Man pasisekė: namuose tu­riu du balkonus ir gyvenu jaukiame rajone, todėl įgrisusius namų kampus galėjau pakeisti gryno oro bei saulės vonio­mis viename iš balkonų“, – prisiminusi saviizoliacijos laikotarpį, kuris leido artimiau susipažinti su gyvenančiaisiais kaimynystėje bei atrasti namų privalumus, pasakoja atlikėja.

Rugsėjo 16-ąją R. Loop turbūt prisimins ilgai. Tai diena, kai koronavirusas buvo įveiktas – atlikti du testai parodė neigiamus atsakymus. 

Mergina, pasidalijusi savo istorija, ragina būti itin sąmoningiems ir nepamiršti saugotis: „Atsargumas yra būtinas dėl savęs, dėl artimųjų bei aplinkinių žmonių“.

Taip pat Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klini­kų Infekcinių ligų centro COVID-19 I skyriaus vyresnioji infekcinių ligų gydytoja Birutė Zablockienė primena, jog efektyviausia apsauga nuo koronaviruso – veido kaukės, rankų plovimas muilu, dezinfekavimas, susibūrimų uždarose patalpose vengimas ir atstumo laikymasis.

Projektas „Sąmoningumas – raktas į sveiką kūną ir protą“ yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija

Iš Pajūrio kilęs Rokas Pocius vos prieš porą metų dar buvo gimnazistas, kuriam gyvenimo keliai buvo prieš akis. Tačiau dabar 21-erių vaikinas jau tvirtai žino, ko sie­kia, ir savo užmanymų keisti neketina: Rokas yra užsi­brėžęs tikslą tapti profesionaliu restorano virtuvės šefu. 

Tai, jog vaikinas sugeba gaminti ir turi išskirtinį pomėgį, paaiškėjo atsitiktinai: Rokas paruošė užkandžių savo ma­mos Robertos rankdarbių pa­ro­dos atidarymo dalyviams. Vie­no kąsnio sumuštiniai abejingų ne­paliko, visi, juos ragavę, buvo nustebinti ne tik pateikimu, bet ir įspūdingu skoniu. Jau tada Roko mama juokavo, kad paragavusieji sūnaus užkandžių pamiršo, jog atėjo į parodos atidarymą.

Apie savo talentą bei planus pajūriškis mielai sutiko pasikalbėti su „Šilalės artojo“ laik­raščiu.

Rokas kulinarijos paslapčių semiasi Bulgarijos sostinėje So­fijoje esančioje „HRC Culinary Academy“. 

„Gilintis į kulinarijos paslap­tis ėmiau dar mokydamasis Pa­jūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje. Sužinojau, kad Lie­tu­voje aukštesnio lygio kulinarijos studijų nėra, o Vakarų Europoje jos gana brangios. Taip ir aptikau, jog dauguma lietuvių renkasi HRC Kulinarijos akademiją Bulgarijoje. Tai – ga­na aukšto profesinio rengimo akademija, o ir studijų kaina kur kas  prieinamesnė“, – pasakoja Rokas.

„HRC Culinary Academy“ įkurta 2008 m., studijos trunka dvejus metus ir yra bene pačios pigiausios Europoje. Ypač svarbu, kad teorinės studijos derinamos su praktika, o absolventai dėl įsidarbinimo tarptautinių tinklų restoranuose gali būti garantuoti. Apie tai Rokas sužinojo dar tuomet, kai ruošėsi abitūros egzaminams. O į tėvų nuogąstavimus, jog ketina studijuoti toli nuo namų, atsakydavęs ambicingai: „Aš nenoriu būti tik virėjas, noriu tapti virtuvės šefu“.

Žinoma, namiškiai tuos žodžius vertino kaip jaunat­viš­ką maksimalizmą, tačiau, lai­kui bėgant, suprato, kad Rokas savo tikslo siekia atkakliai. 

„Trumpam buvau suabejojęs ir domėjausi informatiko spe­cialybe, bet grįžau prie savo svajonių ir jas išpildžiau“, – kalba į Lietuvą dėl pasaulį apėmusios pandemijos grįžęs vaikinas.

Pasak Roko, Akademijoje su dar 60 bendramokslių, tarp ku­rių – ir trys lietuviai, jis pasirinko kulinarijos menų specia­lizaciją. Studijų trukmė priklau­so nuo prog­ramos. Pajūriškis norėjo gauti pilną bagažą žinių, todėl rinkosi ilgiausiai, dvejus metus, trunkančias studijas, nes į jas įeina ir dvi gamybinės praktikos. 

„Studijos vyksta anglų kalba. Kai kam tie mokslai pasirodo pernelyg sudėtingi, kiti – ne to tikėjosi ir t. t., tad paskutiniame kurse iš 60 studentų beliko 44“, – pasakoja Rokas.

Akademijoje studentai gamin­ti pradeda vos po kelių savaičių nuo studijų pradžios, o po pirmojo pusmečio visi vyksta atlikti praktikos. Be to, ir paskaitos yra siejamos su praktika. Kaip pavyzdį vaikinas pateikia užsiėmimus amfiteatro tipo auditorijoje: virtuvių šefai prie stalų gamina patiekalą, studentai stebi. Vėliau šie juos ragauja ir profesionalams užduoda klausimų, o kitą paskaitos dalį pasikeičiama vietomis: studentai gamina, vertina pro­fesionalai.

„Nors mano specializacijos pavadinime yra minimi menai, piešti mūsų niekas nemoko“, – nusijuokia vaikinas.

Anot jo, dėstomi dalykai siejami su tuo, ką iš tiesų tenka dirbti virtuvėje. Mokoma ne tik derinti produktus, jų skonius, bet ir išmanyti saugos reikalavimus: kaip laikyti šviežią mėsą ar žuvį, kaip elgtis su virtuvės įranga bei pan. Roko manymu, tokios žinios darbe yra labai reikšmingos.

Savo pirmąją praktiką pajūriškis atliko viename Londono restoranų. Dirbo ten penkis mėnesius, bet niekada į virtuvę negalėjo įeiti su mobiliuoju telefonu. Kodėl? Tikrai ne dėl to, jog restoranas saugo savo patiekalų gamybos paslaptis, kurias, pasinaudojant telefonu, galima atskleisti. Pasirodo, toks reikalavimas taikomas, siekiant išvengti galimos taršos, o būtent telefonas yra vienas didžiausių jos šaltinių.

„Aukšto lygio restoranai negali sau leisti jokios rizikos. Tokią virtuvę galima lyginti su operacine. Klysta ir tie, kurie mano, kad restorano virtuvėje gali dirbti bet kuris mėgstantis gaminti. Tikrai ne. Pirmiausias bei griežčiausias darbuotojo atrankos kriterijus – pedantizmas. Įsivaizduokite, jeigu ant tos pačios lentos aš pjaustyčiau ir šviežią žuvį, ir šviežią mėsą, o patiekalas patektų asmeniui, kuris kažkuriai iš tų medžiagų yra alergiškas – restoranas privalėtų prisiimti atsakomybę už to žmogaus gydymą, o gal net ir gyvybę“, – sako kulinarijos meno studijas bebaigiantis jaunuolis. 

Ir teorijos, ir praktikos ragavęs būsimasis virtuvės šefas primena, jog darbas reikalauja ir daug fizinių jėgų. Pavyzdžiui, Londone restorane jis praleisdavo po 14 valandų ant kojų. Be to, dirbant virtuvėje, negalima atsipalaiduoti nė minutei. Tad miegoti per parą tekdavo vos po 2–3 valandas ir taip – kelias paras iš eilės. Tačiau visus vargus atperka įgytos žinios ir patirtis, todėl Rokas tai ypač vertina. Tuo labiau, jog praktikos metu jam buvo mokamas ir solidus atlyginimas.

Po praktikos vaikinas tęsė stu­dijas ir jau rengėsi ant­rajai prak­­tikai, po kurios studentams įteikiami diplomai, bet pasaulį sukaustė COVID-19. Tad vietoje pasirašyto kontrakto su vienu restoranu Jungtinėse Amerikos Valstijoje teko grįžti į tėviškę ir laukti, kol viskas vėl stos į savo vėžes.

„Visi kulinarijos akademijos studentai, jeigu tik nori, yra garantuotai įdarbinami. Akademijos partneriai (restoranai) yra išsidėstę visame pasaulyje ir nuolat ieško darbuotojų, siunčia pasiūlymus. Todėl pirmoji mūsų praktika visada yra Europos šalyse, o antrosios vietą galime rinktis. Daugiausiai pasiūlymų ateina iš JAV.  Konkreti vieta pasiūloma, likus 3–4 mėnesiams iki išvykimo. Žinoma, gali nesutikti, bet tokiu atveju rizikuoji apskritai nebaigti mokslų ir negauti dip­lomo. Kita vertus, jo Bulgarijoje nelabai kas ir siekia – kai kada didesnė siekiamybė yra gauti darbą aukštos klasės restorane“, – sako Rokas.

Dėl pandemijos pasikeitus pla­nams, Rokas nenusimena ir sako, kad anksčiau ar vėliau ši problema išsispręs ir jo užsibrėžtas gyvenimo kelias tęsis. 

„Antroji praktika gali trukti net iki metų. Kadangi teoriniai mokslai Akademijoje jau baigti, o diplominio darbo rašyti nereikia, pagrindinis ir galutinis studijų įvertinimas bus, kai baigsime antrąją praktiką. Kitaip sakant, kiekvieno studento įvertinimas priklausys nuo restorano savininkų sprendimo. Pasibaigus praktikai, galima likti dirbti toje pačioje vietoje arba ieškotis kitos. Pavyzdžiui, aš norėčiau išmėginti save įvairiose virtuvėse. Nors studijų pagrindą sudaro Europos virtuvės, jau teko pasisemti ir kitų šalių virtuvių praktikos. Manau, jog kuo daugiau praktikos, tuo lengviau judėti į priekį. O mano profesijoje reikia nuolat mokytis, nes pasaulis keičiasi“, – aiškina būsimasis virtuvės šefas.

Anot Roko, kuo aukštesnio lygio restoranas, tuo įvairiapusiškesnė jo virtuvė. Paklaustas, ar lankosi restoranuose Lietuvoje ir kaip vertina mūsų šefų virtuvę, vaikinas sako, jog nėra aplankęs jų tiek daug, kad galėtų kalbėti apie virtuvės kokybę. Tačiau prisipažįsta, kad dabar jo požiūris ir vertinimas yra visiškai kitoks nei tuomet, kai gyveno tėvų namuose ir valgydavo pietus gimnazijoje. 

„Maistui nesu išrankus, mano mitybos įpročiai studijuojant nepasikeitė, tačiau dabar jau suprantu, koks maistas yra geras, ar profesionaliai pagamintas. Taip pat nenorėčiau sakyti, jog kažkurios tautos virtu­vė yra geresnė ar prastesnė. Mano galva, kiekviena virtuvė (europiečių, ameri­kiečių, azijiečių) yra įvairialypė, turin­ti tiek mums įprastų, tiek svetimų skonių. Kiekvienos virtuvės maistas yra geras, jei­gu jis tinkamai gaminamas“, – įsitikinęs Rokas.

Paklaustas, ką pats labiausiai mėgsta, atsako, kad jam karalių maistas yra žuvis: ji skani visaip ruošta.

„Bet nereikia pamiršti, jog bet kuriame patiekale negalima vis­ko maišyti, kaip papuola. Kiek­vienas ingredientas turi jam būdingą skonį, o patiekale visi tie skoniai privalo būti aiškiai išreikšti ir ne užgožti, o papildyti vienas kitą“, – pataria į maisto gaminimo subtilybes be­sigilinantis pajūriškis.  

„Be penkių minučių“ profesionalas Rokas „Šilalės artojo“ skaitytojams atskleidžia savo gamintų užkandžių (juos per kelias minutes išgraibstė mamos gamintų popierinių gėlių parodos dalyviai) receptą.

Sumuštinukui su brokoliu ir česnaku reikės: brokolio gal­vos, juodos duonos, česnako, kreminio sūrelio „Filadelfia“, medaus, džiovintų čili pipirų.

Suvynioti česnako galvą į foliją su trupučiu aliejaus bei druskos ir kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30 min. Brokolį 4 min. pavirti pasūdytame vandenyje ir įmesti į ledinį vandenį (tai padeda išlaikyti ryškią žalią spalvą). Atvėsusį brokolį suskaidyti smulkiais gabaliukais, sumaišyti porą šaukštų medaus su tiek pat alie­jaus bei čili pipirų ir apipilti šiuo užpilu. Iš orkaitės išimtą česnaką sutrinti iki tyrės konsistencijos ir įmaišyti į kreminį sūrį, pagal skonį įberti šiek tiek druskos. Juodą duona supjaustyti stačiakampiais gabaliukais. Užtepti ant jų kreminę užtepėlę ir papuošti brokolio skiltelėmis.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

R. Pociaus asmeninio archyvo nuotr.

Rūpesčių, kas po pamokų prižiū­rės pradinukus, kyla ne tik mieste gyvenančioms šeimoms – kai­mo mokyklų vadovai vis dažniau girdi tėvų pra­šy­mų steigti prailgintos dienos grupes. Tokios jau vei­kia Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje, Kvė­dar­nos Kazimiero Jau­niaus gimnazijoje, o Kvė­dar­­nos vai­kų darželyje „Saulutė“ ilgiau pa­būti gali prieš­mokyklinukai. 

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.85

Daugeliui iš mūsų šiuo metu yra sunkiau nei įprastai, todėl ypač svarbu žinoti, kokios emocinės ir psichologinės pa­galbos galima gauti nemokamai visoje Lietuvoje. 

Psichologė Sonata Mickuvienė pasakoja, ką šiuo me­tu išgyvena dauguma šalies piliečių, o Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas dalijasi atsinaujinusios na­cionalinės platformos Pagalbasau.lt ir mobiliosios emo­cinės savipagalbos programėlės „Pagalba sau“ priva­lumais bei pabrėžia, jog svarbiausia nebijoti ieškoti ir kreiptis pagalbos.

Metas – sunkus visiems

Visuotinė pandemija ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje sukėlė neigiamų pasekmių žmonių emocinei bei psichologinei sveikatai. Kiek­vienas susiduriame su neplanuotais iššūkiais, kovojame su problemomis ir nuolat galvojame, kas bus toliau. 

„Žmogus nebegali nieko pla­nuoti taip, kaip anksčiau, ir net neįsivaizduoja, kada galės, todėl ši nežinomybė kelia stresą bei nerimą. Dėl to nukenčia mūsų kasdienė emocinė būsena, krinta produktyvumas darbe, kamuoja nuolatinis suirzimas“, – aiškina psichologė S. Mickuvienė, pridurdama: „Visiškai normalu, kad visuomenė yra pavargusi nuo negalėjimo planuoti savo laiko, atostogų bei kitų pramogų. Nors ir suprantama, jog visa tai yra apribota dėl visų mūsų gerovės, tačiau kai dažniau lankydavomės įvai­-

riuose renginiuose bei pra­mo­­gaudavome, daugiau pra­si­blaškydavome, o tai labai stiprindavo mūsų emo­cinę svei­katą“.

Viskas, ko gali prireikti, – vienoje vietoje

Siekiant sumažinti koronaviruso COVID-19 sukeltas neigiamas pasekmes šalies gyventojų emocinei sveikatai bei skatinti informuotumą apie psi­chikos sveikatą, buvo atnaujinta nacionalinė platforma Pa­galbasau.lt ir sukurta tokio paties pavadinimo mobilioji aplikacija, leidžianti žmonėms daugiau sužinoti apie savo bei artimųjų psichikos sveikatą ir rasti reikiamą pa­galbą vienoje vietoje.

„Jeigu žmogus jos ieško, vadinasi, nerimauja ir nori gauti tam tikrus atsakymus į klausimus, o besiblaškant po įvairias interneto svetaines, prisiskaitoma skirtingų nuomonių, kas galimai tik padidina nerimą ir nežinomybės jausmą. Ka­dan­gi platforma „Pagalba sau“ teikia sukoncentruotą kompetentingų savo srities specialistų atrinktą informaciją vienoje vietoje, manau, tai ne tik taupo laiką, bet ir yra itin patogu žmogui“, – teigia psichologė. 

„Pagalba sau“ – emocinės sveikatos link

Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, ne­paisant to, kaip besistengtume susigyventi su naująja realybe, pasirūpinti savo emocine sveikata reikia suskubti jau dabar. 

Pagalbasau.lt svetainėje ir mobiliojoje programėlėje galima rasti visą aktualią informaciją apie emocinę sveikatą bei psichologinę pagalbą pandemijos metu. Taip pat galima, atlikus testą, įsivertinti savo emocinę būseną, interaktyviame žemėlapyje rasti Lietuvoje pagalbą teikiančių įstaigų adresus, kontaktinius duomenis ir teikiamas paslaugas, būtiniausią informaciją apie dažniausiai pasitaikančius psichikos bei elgesio sutrikimus ir juos lydinčius simptomus, kaip atpažinti psichikos sutrikimų rizikos veiksnius ir kokiais būdais galima padėti sau bei artimajam, o prireikus gauti profesionalią specialistų pagalbą.

„Šioje platformoje visa informacija yra patikrinta ekspertų, glaustai bei prieinamai pateikta visuomenei – tiek gyventojams, tiek specialistams. Siekiama, kad žmogus susirastų pagalbą, nebijotų kreiptis, žinotų, kur ir kada tai daryti. Labai svarbu pažymėti, jog tai negali pakeisti specia­listo pagalbos bei diagnostinio įvertinimo. Platforma yra skirta suprasti ir įsivertinti savo bei aplinkinių psichikos sutrikimus, o jei įtariamas psichikos ar elgesio sutrikimas ir būtina pagalba, reikėtų kreiptis į psichikos sveikatos centro, kur gyventojas yra prisiregistravęs, specialistus“, – atkreipia dėmesį Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas I. Rubikas. 

Kad ir kokia tamsi atrodytų naktis, kad ir koks apsiniaukęs dangus, rytas visada ateina, saulė pasirodo. Svarbu nepamiršti: tu nesi vienas. 

Projektas „Sąmoningumas – raktas į sveiką kūną ir protą“ yra finansiškai remiamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija