Įvedus sustiprintą karantiną, judėti leidžiama tik savo savivaldybėje. Ne išimtis ir Šila­lė – čia praėjusį savaitgalį veikė trys postai, kiti įvažiavimai į miestą buvo užtverti kelio ženklais. Policija sako, kad pirmasis išbandymas pavyko puikiai.

„Gyventojai turėjo pasiruošę reikalingus dokumentus, todėl nesusipratimų buvo nedaug“, – vakar sakė Šilalės policijos komisariato viršininkas Audrius Lukošius.

Jis pats savaitgalį budėjo kito rajono keliuose, tad išsamiau apie akcijos rezultatus galėjo papasakoti viename iš postų dirbęs komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Gintas Vai­­čikauskas. 

„Dvylika valandų budėjau Ši­lalėje, Dariaus ir Girėno g. įreng­tame poste. Kartu su kolege apgręžėme penkis automobi­lius, dar dviem ekipažams bu­vo surašyti administraciniai pro­tokolai už tai, kad automobiliu vyko vienai šeimai nepriklausantys asmenys“, – informuoja Veiklos skyriaus vadovas.

Pareigūno teigimu, svetimų savivaldy­bių gyventojų pasiteisinimai – patys įvairiausi. Pa­vyzdžiui, tau­ragiškiai atvažiavo pasižiū­rėti Šilalės eglės, šilutiškius neva klaidingai atvedė navigacija ir pan.

Tiek jis, tiek komisariato vadovas A. Lukošius paneigė socialiniuose tinkluose plintančią informaciją, jog negalima įvažiuoti tik į Šilalės miestą, o rajone važinėti kitų savivaldybių gyventojams leidžiama.

„Policija patru­liuoja ir rajone, pajėgos yra gerokai sustip­rintos. Gali būti sustabdytas ir patikrintas bet kuris automobilis. Ir jeigu paaiškėja, kad jo vairuotojas yra iš kitur, jam pasiūloma palikti savivaldybę arba surašomas administracinis protokolas. Kiekvienu atveju situacija vertinama individualiai, bet vienoda tvarka galioja visoje šalyje“, – primena policijos pareigūnai.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Lina Banienė informuoja, jog trijuose Šilalės postuose per savaitgalį patik­rintos 3679 transporto priemonės, iš kurių 29 apgręžtos. Taip pat nustatyti penki administraciniai nusižengimai (visi dėl karantino sąlygų nesilaikymo – už daugiau nei vieno šeimos ūkio kontaktą automobilyje). 

Reikalavimas be ypatingai svarbaus reikalo palikti savo gyvenamąją vietą galios iki sausio 3 d. Šilalės policijos komisariato vadovai įspėja, kad sustiprintas patruliavimas tiek mieste, tiek rajone vyks viso sugriežtinto karantino metu. Pareigūnams talkina policijos rėmėjai, šauliai, kariai, pasieniečiai, Karo policija. 

Tiems, kurie abejoja, ar gali vykti į kitą savivaldybę, skirtas informacijos numeris (8-700) 6-00-00, kuriuo paskambinus bus suteikta konsultacija.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Paskutinę lapkričio dieną LRT didžiojoje studijoje, pasak laidos „Duokim garo“ ve­dėjos Astos Stašaitytės, talentą demonstravo puikūs žmonės iš Žemaitijos krašto, Bijotų, kurie – ne tik Baubliai, pirmasis kraštotyros muziejus, rašytojas Dionizas Poška, puikiai sutvarkytas ir turistų lankomas kraštas. Bijotai jau seniai neįsivaizduojami ir be liaudiškos muzikos kapelos ,,Bijotaičiai“, kuri jau dvylika metų ištikima lietuviškai dainai, žemaitiškam optimizmui bei užsispyrimui.

Laidos scenoje – vienuolika pui­kių muzikantų, kuriems vadovauja Kristina Mizgirienė ir Evaldas Skrodenis. Tai žmonės, kuriems brangus gimtasis kraštas, tradicijos, bendrystė 

dainoje. Ir kaip sakė kita šios laidos vedėja Loreta Sungailienė, jie nepaiso atstumų, aukoja savo laisvalaikį tam, kad išliktų Bijotų pasididžiavimas, į širdį smingančios ir žmonėms reikalingos „Bijotaičių“ dainos. Kapelos sėkmė, kuri kažkada atskrido kaip ,,Žuvėdra“, pasak Stanislovo Kavaliausko, – muzikantų paprastumas ir jų kūrybos nuoširdumas. Žmonės dai­nuoja ir groja visa savo esybe, ir žiūrovai tai jaučia.

Miela klausytis „Bijotaičių“ dai­nų, o kapelos solisto Karo­lio balsas ir jo atliekamos melodijos pasiekia ne tik mūsų ausis, bet ir širdis.

Bijotiškiai didžiuojasi, kad jų re­pertuare skamba ir „Bijotų daina“, kurią sukūrė Šilalės kraš­to poetė bei dainų kūrėja Re­nata Gužauskienė. 

„Kertelėj šioj Lietuvos 

pakrašty oš amžinai 

ąžuolai dideli, 

O jų didybė jau senais laikais 

keistai vadinama Baubliais, 

Bijotų kaime, po senais 

ąžuolais, malūnas senas 

žarsto vandenį delnais, 

Pelos upelis tau širdį atgaivins 

ir krašto šio mylėt tau nieks neužgins, 

Vyšnių, Simėnų piliakalniai 

matys, koksai gražus 

kaimelis šis“...

Puiku, jog turime talentingų žmonių, o jų kūrinių tekstai alsuoja mūsų krašto dvasia, žemaičių dūnininkų šneka. Ko gero, jau visa Lietuva žino Renatos atliekamą jos pačios sukurtą dainą ,,Aš myliu“.

„Aš mīliu: kuožna pīvas žīda

Ī kvāpa šviežē pjauta šīna;

Ī kuožna, kuožna akmenuka;

Kap svīstu nūtepta keliuka.

Aš mīliu: kuožna vāndens lāša,

Katras upēle krantus tāška; 

Senas, sukrypuses truobas

Ī pasiriemuses tvuoras.

Aš mīliu: kuožna kēle kryžiu

Ī kālna, iš katruo nebgrīšiu,

Ī jūda dūna, saldu pīna.

Aš mīliu kuožna, kuožna vīna...“

„Savęs nepateikinėju kaip po­etės ar dainų autorės, nesu iš­leidusi rinkinių ar kompaktinių diskų – tai atsiremia į finansus“, – kuklinasi R. Gužauskienė (Beišytė), Upynos kultū­ros namų koncertų (spektak­lių) organizatorė ir kolektyvų vadovė.

Kai kurios dainos, vis nuskam­bančios laidose ,,Duokim garo“, iš dalies finansuotos Šilalės kul­tūros centro, bendruomenės pro­jektų.

„Upynoje kokybiškų įrašų ne­padarysi, nors tenka tuo užsiimti, dirbant su meno mėgėjais. Tačiau suprantama, jog LRT tokia kokybė netenkina“, – juokiasi Renata.

Būtent kokybė turi didelę sėkmę, tad vos kelių minučių transliacija yra nepigi. Vien muzikinis įrašas studijoje kainuoja apie 500 eurų, o kur dar televizinis įvaizdis, kelionės, kitos išlaidos. Televizija – dide­lė prabanga ir galinga bei įtakinga nuomonės formuotoja: kaip pavyks susikurti pirminį įvaizdį, taip ir būsi priimtas, po­žiūrį pakeisti gali būti beveik neįmanoma. Žinoma, viską, ir patirtas išlaidas, atlygina dėmesys, aplodismentai, komplimentai, iš džiaugsmo bei jaudulio ištrykštanti ašara, šypsenos, supratimas, jog tai, ką darai, yra prasminga ir reikalinga. Todėl, pasak Renatos, norisi viską tęsti. Tačiau kūrėjo-atlikėjo kelyje būtinos kelios sąlygos: gabumai, norai, sėkmė ir, be abejo, aplinkinių palaikymas. Pirmosios dvi ją lydėjo visą laiką, o štai likusiųjų kartais ir pritrūkdavo…

„Vaikystėje namuose turėjo­me du vaikiškus akordeonus. Muzikinę veiklą pradėjau turbūt iš pavydo dėdei, kuris juo jau grojo – labai norėjau ir aš taip išmokti. Tiesa, vienas akor­deonas buvo lyg ir geresnis, todėl, nors groti ir nemokėjau, to „geresnio“ akordeono klavišuose atradau džiaugsmo, liūdesio, „gražių ir negražių“ są­skambių. Nepatikėsite – man „talkino“ mūsų šuo, kuris, išgirdęs mano grojimą, puikiai pritardavo savąja „vokaline partija“, – juokiasi Renata.

Pasak moters, dėl drąsos, savito ir stipraus balso ji neliko nepastebėta – Upynos vaikų dar­želyje atlikus populiariausią to meto dainą „Tau, mano mamyte“, jos fotografija buvo paskelbta „Šilalės artojuje”.

„Labai norėjau mokytis Meno mokykloje, tačiau tėvai buvo užsiėmę ir vis sakydavo: „Šilalė – toli, tu – išdykusi...“ Bet kartą, rodos, tada buvau trylikos metų, pamačiau laikraštyje paskelbtą kvietimą mokytis Šilalės meno mokykloje. Ir jau neatleidau įkyrumo vadelių: pa­rašyti prašymą į Meno mokyk­lą mamą nusivedžiau aš. Konkurso metu, prisimenu, komisijai dainavau „Graži mano pelėda” iš upyniškės Vaidilutės Jončaitės vadovauto etnografinio ansamblio repertuaro. Priėmė į akordeono klasę. O inst­rumentą nupirko promočiutė. Beje, kaip tik šiemet pavyko jį restauruoti. Po poros metų, paskatinta tetos, profesionalios muzikos teoretikės Klaipėdoje, įstojau į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. Studijuoti šalia septynetą metų muzikos besimokiusių kursiokų buvo sudėtinga, laimė, tapau dėstytojos Audronės Purlienės choro specialybės studente. Baigusi studijas, dirbau Kretingos rajone, vėliau ieškojau laimės svečioj šaly, bet galiausiai grįžau į savo kraštą ir jau 18 metų stengiuosi kūrybiškai džiuginti žmones. 

„Bijotaičių“ kapelos formavimosi išta­ko­mis drįsčiau įvardinti 2002-uosius, kuomet suaktyvėjo muzikuojančių kaimo žmonių būri­masis. Mintis pradėti muzikinę veiklą sukirbėjo tuometiniams Bijotų laisvalaikio salės darbuotojams Birutei Gestautienei ir Algimantui Meištininkui, kurie mane pakvietė būti kapelos muzikine vadove. Joje visi grojo kas kuo norėjo ir kas kokį instrumentą turėjo, kas šaukė, kas dainavo, kas šiaip smagiai leido laiką... Bet pamažu viską susidėliojome, ir nors galbūt aukšto lygio nepasiekėme, esame patenkinti tuo, ką darome.  

Saviti, išskirtiniai nori būti visi kolektyvai. Tad pagalvojau, kad toks žavus Šilalės rajono kampelis galėtų turėti savo dainą. Visada dėmesį skiriu tekstui, todėl pradėjau nuo informacijos apie Bijotų krašto išskirtines vietas rinkimo. Stengiausi kuo šilčiau suasmeninti tekstą žmonėms, kurie turi sąsajų, sentimentų, sugrįžta į šias vietas. Idėjų sėmiausi iš tuome­tinio kolektyvo narių a. a. mo­ky­tojos Reginos Surkienės, 90-metį greitai švęsiančios Ade­lės Plaipienės, kultūros darbuotojų. Galutinį rezultatą pademonstravau kolektyvui ir papra­šiau groti, kaip kam išeina, o dainuojant mėginome išlaikyti du balsus. Kūrinys sužavėjo dabartinį „Bijotaičių“ vadovą Evaldą. Bet jis tik po 18 metų paprašė leisti šią dainą įtraukti į „Bijotaičių“ repertuarą. Kas galėtų būti geresni kūrinio atlikėjai“, – sako šiandien populiarios dainos autorė.

Renatai šie metai kaip kūrėjai ir dainų atlikėjai ypatingi – ,,Duokim garo“ laidoje „Dainos karalienės“ konkurse ji atliko du autorinius kūrinius, kurie konkuravo aukščiausiose vietose, o daina ,,Kol tu esi“ žiūrovų balsais pelnė nugalėtojos nominaciją. Be to, šiais metais ,,Duokim garo“ laidoje dalyvauta net šešis kartus.

„Kalbant apie „Bijotaičius“ ir jų sėkmę, negalima pamiršti nė vieno kolektyvo vadovo: prie ansamblio klestėjimo prisidėjo Kęstutis Kareiva, Arvydas Ektis, Vesta Trimirkienė, K. Mizgirienė, dabar jau a. a. Stasys Bugenis. 

„Džiaugiuosi, kad pavyko suburti tokį šaunų kolektyvą. Per 12 metų daug kas pasikeitė, vieni išėjo, kiti atėjo, bet liko ištvermingiausi. Branginu juos už tai, kad nesikeičia, priklausomai nuo aplinkybių, nesipui­kuoja, yra pareigingi, nuoširdūs, džiaugsme ir skausme esame kartu. Ne veltui vadinamės šeima. Ypatingai džiaugiamės kapelos ,,varikliu“ Karoliu, kuris ne tik groja ir dainuoja, bet ir gali valandų valandas pasakoti linksmus nutikimus, dviem instrumentais grojančiu Rimu, sugrįžusia Irena Bugeniene. Šios šeimos indėlis išskirtinis – manau, kad a. a. Stasio ,,Žuvėd­ra“, ,,Rugiagėlė“ išliks tautos lobynuose ir bus dainuojamos. Ansamblio vadovas E. Skrodenis gyvena Vilniuje, tačiau, nepaisydamas atstumų, atvyksta pas mus su gera nuotaika, idėjomis. Dabartiniu prieškalėdiniu laikotarpiu norisi padėkoti ir kolektyvo narių antrosioms pusėms už solidarumą, supratingumą, pasitikėjimą, savivaldybės vadovams – už pagalbą transportu, Šilalės kultūros centro direktorei – už padrąsinimą bei pastabas. Esame dėkingi Bijotų seniūnui Ignui Gužauskiui, be to, turbūt žiūrovai pastebėjo naujas nėriniuotas ansambliečių sukneles, už kurias tariame ačiū jų siuvėjai“, – sako „Bijotaičių“ vadovė Kristina.

Ir linki visiems priimti tai, ko negalime pakeisti, atrasti kasdienybėje džiaugsmo akimirkų, būti sveikiems, o kaip geriausią dovaną skirti artimiesiems nuoširdų žodį.

Arūnas MIKALAUSKAS,

istorikas 

Nuotr. R. GUŽAUSKIENĖS

Dėl COVID-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai patvirtinti daugiau verslo paramos priemonių bei kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais. 

Šiuo metu verslas gali pasinaudoti INVEGA garantijomis už imamas paskolas, gauti sutelktines paskolas, taip pat kreditus iš alternatyvių finansuotojų itin palankiomis sąlygomis. Šią savaitę Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pradėjo tartis su Europos Komisija dėl kitų skubios pagalbos verslui priemonių – pirmame etape numatoma skirti 180 mln. eurų smulkiajam ir vidutiniam verslui.

„Mūsų tikslas – kuo skubiau pradėti taikyti pirmąsias pagalbos priemones: subsidijas ir paskolas smulkiajam bei vidutiniam verslui. Tam reikia ir Europos Komisijos (EK) pritarimo, todėl greita mūsų reakcija yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Bus teikiamos subsidijos ir paskolos

Lietuva siekia pratęsti kai kurias jau galiojančias priemones, kad dėl užsitęsusios COVID-19 pandemijos būtų galima paleng­vinti ir atidėti paskolų grąžinimą tiems verslams, kuriems 

paskolos jau buvo suteiktos. Be to, prašoma EK pritarimo dėl 150 mln. Eur valstybės pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ši parama turėtų būti skiriama toms įmonėms, kurių bend­ra apyvarta krito daugiau nei 30 proc. 

Su EK taip pat tariamasi dėl valstybės teikiamų paskolų vers­lui, kurios sudarys apie 30 mln. Eur. Abi priemonės skirtos mažoms bei vidutinėms įmonėms, kurios labiausiai nukentėjo nuo antrosios COVID-19 bangos ir kurias labiausiai paveiks numatytos karantino sąlygos.

Pasak A. Armonaitės, pirmuoju etapu numatyti 180 mln. Eur – ne riba, planuojama verslo paramai skirti mažiausiai 230 mln. Eur. Todėl artimiausiu metu ministerija ketina numatyti daugiau priemonių nuo karantino nukentėjusiam verslui. Lietuva siekia, jog EK šias priemones leistų naudoti kuo skubiau.  

„Alternatyvos“ paskolos – iki 7 proc. palūkanų

Jau nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmo­nės gali pasinaudoti finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministerijai papildžius INVEGOS siū­lomą „Alternatyvos“ priemonę valstybės pagalba. Priemonei įgyvendinti skirta 50 mln. Eur iš valstybės biudžeto, ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos.

Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 14 d. jau priimta daugiau nei 15,7 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo. 

Sužinoti, kokia pagalbos priemonė verslui aktualiausia ir kaip ja pasinaudoti, galima, paskambinus nemokama linija tel. 1824. Šis numeris sujungia pagrindines verslą konsultuojančias institucijas: VšĮ „Versli Lietuva“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Valstybinę mokesčių inspekciją, Užimtumo tarnybą bei Valstybinę darbo inspekciją. Nuo ateinančių metų šį telefono numerį pakeis kitas, kuris bus paskelbtas „Verslios Lietuvos“ svetainėje.

Ekonomikos ir inovacijų minis­terija palaiko socialines iniciatyvas, viena jų – Šiaulių banko „Planas A“. Joje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis bei kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, daugiau nei 10 Lietuvos savivaldybių.

Pandemija – ne kliūtis plėtrai: iš Šiaulių žengs ir į Vilnių 

Šiaulių centre, Vilniaus gatvėje, WOK patiekalus siūlantis greito maisto restoranas „Kao Bao“ duris atvėrė besibaigiant pirmajam karantinui – šių metų gegužę. Pandemija verslo naujokų neprivertė atsisakyti ambicingų plėt­ros planų.

„Iš valstybės teikiamų paramos priemonių pasinaudojome darbdavio subsidija, skirta kompensuoti dalį atlyginimo, taip pat gavome InvegA garantiją už pasko­lą. Tai mums tikrai pagelbėjo. Tie­sa, nors vasara buvo nebloga, dabar apyvartos yra sumažėjusios“, – pasakojo „Kao Bao“ valdančios įmo­nės „Giritėja“ direktorius Paulius Vachteris. 

Karantino metu greito maisto restoranas parduoda patiekalus išsinešti, taip pat siūlo juos užsisakyti į namus. Negana to, bend­rovė jau suplanavo ir plėtrą – kitų metų pradžioje dar viena užeiga turėtų būti atidaryta sostinės Antakalnio mikrorajone.

„Nors dėl COVID-19 susidūrėme su sunkumais, rankos tikrai nenusvyra. Turime didelių planų ir juos stengiamės įgyvendinti. O mū­sų patiekalus pamėgusiems klientams nėra sudėtinga jų užsisakyti per „Wolt“ ar „Bolt“ prog­ramėles arba pas mus – darbuotojai laikosi visų saugumo bei higienos reikalavimų, naudojami tik švieži ir kokybiški produktai. Juo­lab, kad Šiauliuose esame kone vieninteliai, siūlantys tokio tipo WOK patiekalus“, – pasakojo P. Vach­teris.

Saulenis POŠKA

Patekusios į COVID-19 pandemijos verpetus, nemažai įmo­nių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, jog kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai ma­žos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finan­savimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų. 

Tokia galimybė atsirado Ekonomikos ir inovacijų ministe­rijai pakeitus finansinės priemonės „Alternatyva“ sąlygas. Prie­monei įgyvendinti skirta 50 mln. eurų iš valstybės biu­džeto, o ja pasinaudoti galima iki 2022 m. pabaigos. 

Paskolos – investicijoms ir apyvartinėms lėšoms

„Nors daugelis įmonių verslo plėtrą ir kasdienes išlaidas įprastai finansuoja nuosavomis lėšomis, tačiau dėl COVID-19 pandemijos ne vienas verslas išgyvena šių lėšų trūkumą. Dar lapkričio mėnesį kas ketvirta šalies įmonė buvo susidūrusi su veik­los apribojimais, o griežtinant karantino sąlygas, tokių verslininkų, tikėtina, daugės. Todėl verslo finansavimo klausimas iškyla visu aštrumu, o atnaujinta INVEGA priemonė bent daliai įmonių gali padėti sprendžiant šį klausimą“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Europos Sąjungos investicijų koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė. 

Pasak jos, šis instrumentas, įtraukus valstybės pagalbą, išple­čia skolinimosi galimybes verslui ir paneigia mitą, kad skolintis ne iš bankų, o iš alternatyvių finansuotojų yra brangu.

Papildžius jau pusmetį INVEGA siūlomą „Alternatyvos“ priemo­nę valstybės pagalba, tvariai veikiantys smulkiojo bei vidutinio verslo atstovai iš ne bankinio sek­toriaus subjektų gali gauti finansavimą investicijoms bei apyvartinėms lėšoms dar palankesnėmis sąlygomis nei anksčiau. „Alternatyvos“ su valstybės pagalba maksimalus paskolos terminas pa­didintas nuo 24 iki 60 mėnesių, o maksimali palūkanų norma negali viršyti 7 proc. Verslai, ku­rie neturi teisės pasinaudoti „Alternatyva“ su valstybės pagalba, gali ir toliau naudotis paskolomis „Alternatyva“ rinkos sąlygomis.

Jau pasinaudojo per 500 įmonių

Nuo balandžio iki spalio pabaigos šiuo INVEGA finansiniu inst­rumentu jau pasinaudojo 513 įmo­nių, kurioms skirta 20 mln. Eur paskolų. Atnaujinus priemonę, di­džiausia iš „Alternatyvos“ lėšų finansuojamos paskolos dalis padidinta nuo 200 tūkst. iki 500 tūkst. Eur. 

Norint pasiskolinti, reikia kreip­tis į finansų įstaigą, pasirašiusią bendradarbiavimo sutartį su INVEGA – gruodžio pradžioje tokias paskolas teikė šešios ne bankinių paslaugų įmonės, jų sąrašas plečiamas.

Nukentėjusioms įmonėms – subsidijos ir kitos priemonės

R. Armonienės teigimu, nuo COVID-19 pandemijos nukentėjęs smulkusis bei vidutinis verslas gali naudotis ir kitomis valstybės siūlomomis pagalbos priemonėmis. 

Pagal Vyriausybės patvirtintą naują koncepciją, 30 proc. ir didesnį apyvartos sumažėjimą patyrusios įmonės galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 Eur iki 800 tūkst. Eur. Per artimiausias savaites tikimasi gauti Europos Komisijos patvirtinimą šiai subsidijų schemai, tad įmonės paraiškas subsidijoms galės teikti po Naujųjų metų. 

Verslas aktyviai naudojasi ir kitomis pagalbos priemonėmis COVID-19 pasekmėms sušvelninti. INVEGA duomenimis, iki gruodžio 7 d. jau buvo priimta daugiau nei 15 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo. Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams kartu su finansiniais tarpininkais suteikta 200 mln. Eur paskolų. Nuomos mokesčio kompensavimui panau­dota 37 mln. Eur, palūkanų kompensavimui – 21,5 mln. Eur.

Pandemijos pasekmes verslui sušvelninti padeda ir socialinė Šiaulių banko iniciatyva „Planas A“, kurioje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis bei kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, INVEGA, dau­giau nei 10 Lietuvos savivaldybių.

Įmonės savininkas: valstybės indėlis – labai svarbus

Kauno tradicinių ir ekologiškų statybinių medžiagų prekybos įmonės „Hakuna“ savininkas ir vadovas Tomas Kazlauskas pirmosios pandemijos metu pasinaudojo net keliomis valstybės pagalbos priemonėmis.

„Nors tai jau antroji krizė, kurią dirbdamas versle išgyvenu ir turiu sukaupęs nemažai patirties, nesinaudoti siūlomomis pagalbos priemonėmis būtų neprotinga tik toms įmonėms, kurios turi perteklinį apyvartinį kapitalą ar sukauptą rezervą. Juolab, kad visi susidūrėme su situacija, kurios anksčiau nebuvome patyrę, todėl prognozuoti ateities perspektyvas staiga tapo ypač sudėtinga“, – sako T. Kazlauskas.

„Hakuna“ pasinaudojo INVEGA priemonėmis „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“, „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“, taip pat gavo subsidiją darbuotojų užmokesčiui, nes neatleido nė vieno darbuotojo.

„Esu patenkintas valstybės indėliu šios krizės metu – jis tik­r­ai reikalingas ir prasmingas. Juk būtent verslas bei jame dirbantys žmonės yra pagrindinis valstybės donoras, tad ir ji turi padėti verslui, kai jis susiduria su sunkumais ar krize. Žinoma, krizės metu visada atsiranda tų, kurie skundžiasi, jog parama labai lėtai pasiekia konk­rečius verslus, bet jei būdamas įmonės vadovas ar už finansus atsakingas asmuo pirmą kartą girdi, kas tai yra elektroninis parašas, tada paramos gali ir visai nesulaukti. Mums nekilo jokių problemų, pildant reikiamus dokumentus, gal dėl to, jog nuolat investuojame į verslo vadybos kompetencijos didinimą“, – sako  verslininkas.

Antrosios COVID-19 bangos metu T. Kazlausko vadovaujama įmonė taip pat ketina pasinaudoti valstybės pagalba, iš dalies finansuojant verslo perkėlimą į elektroninę erdvę.

Saulenis POŠKA

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (NKIKIA) kartu su Ateities visuomenės institutu vykdo Lietuvos kultūros tarybos inicijuotą tyrimą „Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas“. Pagrindinis tyrimo tikslas – išanalizuoti kūrėjų fizines ir finansines sąlygas kurti Lietuvoje, įvertinti, ar veiksmingos šiuo metu Lietuvos valstybės taikomos kūrėjų paramos priemonės, ir valstybinėms institucijoms pateikti rekomendacijų, kaip galėtų būti pagerinta menininkų socialinė ir kūrybinė padėtis Lietuvoje.

Pirmasis tyrimo etapas jau atliktas. Jo metu buvo išanalizuoti valstybės dokumentai ir šiuo metu taikomi finansavimo mechanizmai. Ši teorinė analizė padėjo susisteminti visas priemones, kurias Lietuvos valstybė šiuo metu naudoja šalies kūrėjų būklei pagerinti.

„Vien teorinės dokumentų analizės nepakanka, nes ji negali parodyti, kaip patys kūrėjai vertina savo būklę ir valstybinių institucijų pastangas ją pagerinti, todėl vykdome antrą tyrimo etapą – menininkų apklausą, kuria siekiame išsiaiškinti, kaip patys Lietuvos menininkai vertina savo padėtį“, teigia tyrimo vadovė dr. Rusnė Kregždaitė.

Apklausa atvira absoliučiai visiems Lietuvos kultūros ir meno kūrėjams. Ji anoniminė, o jos rezultatai bus naudojami apibendrintai. Apklausoje galima sudalyvauti, paspaudus šią nuorodą: https://forms.gle/AAWR2aGEd4UDvYMA6

Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija – 2008 metais Lietuvos kūrybinių industrijų lyderių įsteigta organizacija,  kurios tikslas – siekti darnios kūrybinių industrijų plėtros Lietuvoje, šiam sektoriui palankios įstatyminės ir teisinės bazės bei efektyvių valstybės ir Europos Sąjungos investicijų kūrybinių industrijų augimui. Asociacija atstovauja kūrybines industrijas ir jų kūrėjus politikos lauke: aktyviai dalyvauja kultūros, aukštojo mokslo bei studijų politikos formavime; teikia siūlymus dėl valstybės ir Europos Sąjungos investicijų į kūrybinių industrijų sektorių, finansavimo programų ir priemonių; akcentuoja kūrybinių industrijų sektoriaus indėlio svarbą šalies ekonomikai ir visuomenės gerovei. Šiuo metu asociacija jungia per 80 narių, tarp kurių yra Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kolegijų, skirtingų kūrybinių industrijų sričių ir meno kūrėjų asociacijų, menų inkubatorių, viešųjų įstaigų ir kūrybinio verslo įmonių, kūrėjų bendruomenių ir fizinių asmenų.

Daugiau informacijos: dr. Rusnė KREGŽDAITĖ,

tyrimo vadovė, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija

+370 682 02683, Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte, su kuria aptarė Europos Komisijos planą gruodžio 27 d. visoje Europos Sąjungoje pradėti ES piliečių vakcinavimą nuo koronaviruso.

Europos medicinos agentūrai gruodžio 21 d. autorizavus „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo COVID-19, vakcina ES šalis pasieks iki gruodžio 26 d. Šią naujieną Lietuvos vadovui ketvirtadienio rytą patvirtino Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen biuras. Prezidento nuomone, jau kitą dieną Lietuvoje turi būti pradėtas vakcinavimas.

„Europos Komisijos pirmininkė pranešė, kad ES šalis pirmoji vakcinos siunta pasieks iki gruodžio 26 d. Lietuvai teks proporcingai 0,6 proc. pirmosios vakcinos siuntos dalies, t. y. keli tūkstančiai dozių. Lietuvą, kaip ir kitas šalis, pasieks iš anksto suderintas vakcinų kiekis, proporcingas gyventojų skaičiui, tad bus užtikrintas vakcinų paskirstymo skaidrumas ES. Vos gavusi vakciną Lietuva ims skiepyti savo piliečius. Pirmieji skiepijami žmonės Lietuvoje bus medikai ir didžiausioje rizikos grupėje esantys asmenys – senjorai“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovas su Premjere aptarė būtinybę pagreitinti pasirengimo vakcinacijai darbus ir užtikrinti vakcinacijos proceso efektyvumą Lietuvoje jau kitą savaitę.

Planuojama, kad antroji vakcinos siunta Lietuvą, kaip ir kitas ES šalis, pasieks sausio mėnesį. Derybos dėl reikalingo vakcinos kiekio gamybos ES šalims ir greičiausio vakcinos siuntų paskirstymo vyksta aukščiausiu ES lygiu.

Prezidento komunikacijos grupė

Daiva Bartkienė, Rasa Milerytė, Brigita Sabaliauskaitė, Viktorija Vitkauskaitė, LRT.lt

Lietuvos žurnalistų grupės tyrimas parodė, kad buvusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuota Vyriausybė galimai užmerkė akis prieš realų COVID–19 pandemijos sukeltą ilgalaikį poveikį piliečių mirtingumui. Lapkričio mėnesį pasipylusios koronaviruso komplikacijų sukeltos mirtys atkreipė nepriklausomų tyrėjų dėmesį į šalies gyventojų mirtingumo rodiklius, ypač – vieną jų. Būtent šis rodiklis parodo tikrąsias pandemijos pasekmes ir sveikatos sistemos kokybę bei galimai pirmosios bangos suvaldymo metu padarytas grubias, tačiau nuslėptas klaidas.

Daugiausia mirčių – lapkritį

Šilalės rajono savivaldybėje sergamumas koronavirusu spalio-lapkričio mėnesiais ir gruodžio pradžioje dvigubai didesnis nei vidutiniškai sergama Lietuvoje. Virusu šį rudenį užsikrėtė daugiau nei 900 žmonių, o kasdien nustatoma po kelias dešimtis naujų atvejų. Tačiau mirė tik aštuoni žmonės. Tokie skaičiai turėtų raminti, bet reali padėtis vietiniams gyventojams jau kelia siaubą.

„Tiek laidotuvių, kiek šį lapkritį turėjome, niekada nėra buvę per visą mūsų bendrovės istoriją“, – sako bendrovės „Gedmina“, teikiančios šarvojimo ir laidojimo paslaugas, direktorius Donatas Grigalis. Šilalės savivaldybei priklausanti įmonė rajone užima apie tris ketvirtadalius šios srities paslaugų rinkos. Lapkritį įmonės darbuotojai šarvojo ir laidojo 34 mirusiuosius, kai daugių daugiausia šiuo metų laiku yra buvę 24 užsakymai, o įprastai per mėnesį šarvojama 15–20 palaikų.

Savivaldybės administracijos pateiktais duomenimis, didžiausias mirtingumas rajone buvo 2015 metais, kai per vienuolika tų metų mėnesių mirė 351 žmogus. Nuo tada mirtingumas kasmet mažėjo. Per vienuolika praėjusių metų mėnesių mirė tik 268 šio rajono gyventojai, šiemet – jau 310.

Nuo 2015 m. Šilalėje lapkričio mėnesiais registruota ir 20, ir 27 mirtys, daugiausiai laidoti 35 asmenys. Šis lapkritis jau tapo rekordinis: rajone užregistruotos net 45 mirtys.

Šilalės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Jolanta Milišiūnienė sako, kad rajone koronavirusas skaudžiausiai smogė Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje gydytiems senjorams. Iš 36 senelių, likusių gydytis nuo koronaviruso Šilalės ligoninėje, mirė 12.

Pasak gydytojos, net jei žmogus ir įveikia virusą, netrukus pradeda kibti naujos infekcijos, atsiranda kitų, iki tol nebuvusių ligų.

„Virusas pažeidžia visą imuninę sistemą, taip nualina organizmą, kad visi keliai būna atviri bet kokiai infekcijai. Gulinčiam lovoje, atrodo, tik to ir reikia – subujoja visos iki tol buvusios ligos“, – pastebi gydytoja.

Mirtys persekioja ir jurbarkiečius

Jurbarkietei Sofijai (teksto autoriams tapatybė yra žinoma, vardas pakeistas) šie metai tarsi juoda neganda: liepą mirė vyras, slaugoma močiutė tapo pirmąja koronaviruso auka Jurbarke, po laidotuvių pasiligojo 86 metų uošvienė. Ligoninės ir bendravimas su medikais Sofijai tapo kone kasdieniu reikalu.

Vidurvasarį 50-mečiui Sofijos sutuoktiniui sustreikavo širdis. Po penkiolikos parų LSMU Kauno ligoninės reanimacijoje atsirado vilties, kad vyrą pavyks išgelbėti. Bet perkeltas į palatą tik silpo.

„Prašiau vežti į Kardiologijos kliniką patikrinti širdies stimuliatoriaus, bet ligos istorijoje nebuvo diagnozės COVID–19, todėl niekas nekreipė dėmesio. Gydantis gydytojas dirba kas dešimtą dieną, kitiems nerūpi – ateina, paskiria tuos pačius vaistus ir palieka likimo valiai. Verkdama prašiau, kad ištirtų kasą: reanimacijoje vyras buvo peršalęs, skaudėjo pilvą, visą laiką drebėjo, bet gydytojai tikino, kad tai tik paprastas pilvaplėvės uždegimas. O mirties liudijime įrašyta, jog mirė nuo kasos uždegimo. Medikams dabar niekas neįdomu, žiūri, kaip nuo savęs tolyn nustumti“, – lieja apmaudą našlė.

J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Nespėjusi atsigauti po laidotuvių, Sofija jau raudojo dėl slaugomos močiutės mirties. Iš buto penktame aukšte niekur neišeinanti devyniasdešimtmetė – viena pirmųjų, kuriai Jurbarko ligoninėje nustatytas koronavirusas. Kaip tai atsitiko, močiutę slaugiusi Sofija iki šiol nesupranta.

„Koronaviruso testus į Klaipėdą vežanti tirti ligoninė diagnozę paskelbė vos po kelių valandų nuo tepinėlio paėmimo, nors įprastai rezultatus laboratorijos praneša tik kitą dieną“, – stebisi moteris.

Kad neliktų kalta dėl prižiūrimo žmogaus mirties, Sofija ir pati pasidarė PGR testą, kuris buvo neigiamas. Neigiamo atsakymo sulaukė ir močiutę retsykiais aplankydavusi slaugytoja. Sofijos globota senolė po dviejų parų mirė LSMU Kauno ligoninėje, o mirties liudijimą išrašiusi šeimos gydytoja paaiškino, jog galėjo užsikrėsti virusu „nuo pirkinių maišelio“.

Panašia istorija apie nežinia iš kur „atneštą“ virusą dalinasi ir kaunietė Rima (teksto autoriams tapatybė yra žinoma, vardas pakeistas). Sunkiai sirgusį ant patalo gulėjusį šeimos senolį slaugiusių dukros ir anūkės testai buvo neigiami, tačiau senoliui nustatytas koronavirusas, o po mirties dėl kontakto su senoliu giminaitėms teko izoliuotis.

„Įsivaizduokit, mes esame jo vienintelės artimos giminaitės, net nėra kam pasirūpinti laidotuvėmis. Teko laukti 14 parų, kol galėjome palydėti žmogų į paskutiniąją kelionę“, – ašaras dar šiandien braukia moterys.

Kita 86-erių jurbarkietė su didele viltimi laukė Tauragės ligoninėje suplanuotos sąnario keitimo operacijos. Nors kaulas lindo iš kojos, moteris beveik negalėjo vaikščioti ir kentė baisus skausmus, Tauragės medikai atsisakė ją operuoti, nes senolei nustatė koronavirusą.

„Ligos sukėlėjų rado seilėse, nors moteris nei iki tol, nei per dvi vėlesnes savaites COVID–19 taip ir nesusirgo“, – pasakoja jos artima giminaitė.

Neseniai močiutę prireikė vežti į ligoninę dėl pavojingai sukilusio kraujo spaudimo. Skubios pagalbos skyriuje įvertinę būklę, Jurbarko medikai pasiuntė pacientę į Šakių ligoninę – vieną nedaugelio likusių nekovidinių regiono ligoninių, kuriose teikiamos ir kitos sveikatos priežiūros paslaugos Suvalkijos ir Jurbarko rajono gyventojams.

„Šakiuose senolę 1,5 paros laikė stebėjimo palatoje. Diagnozė – kemšasi širdies kraujagyslės, bet sako, kad guldyti negali, nes turi sergančių koronavirusu. Prašėme pervežti į Kauną, bet pasiūlė važiuoti gydytis namo. Kaip namuose gali išsigydyti užsikimšusias kraujagysles, man neaišku. Dabar jau esu 100 proc. įsitikinusi, kad medicinos Lietuvoje neliko, visi gydo tik covidą“, – konstatuoja jurbarkietė.

Iki atsiritant koronaviruso bangai, Jurbarko ligoninėje buvo teikiamos visos antro lygio sveikatos priežiūros paslaugos. Šiuo metu gydomi tik COVID–19 sergantys pacientai – neliko stacionarinių chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos, medicininės reabilitacijos, vidaus ir vaikų ligų gydymo paslaugų, apribotas ambulatorinių paslaugų teikimas konsultacinėje poliklinikoje. Tačiau Jurbarko ligoninės vyriausioji gydytoja Rūta Lukšienė nemano, jog šiuo metu pacientai negauna tinkamos medicininės pagalbos.

„Pacientų srautų judėjimo procesai valdomi organizuojančių įstaigų lygmenyje, stengiamasi viską suderinti, paskirstyti. Nors visiems įprasta stacionarinė pagalba Jurbarko ligoninėje neteikiama (pacientams tai tikrai nepatogu, tačiau nėra pasirinkimo galimybės), bet šiuo sunkiu metu teikiama tolimesnėse aplinkinių rajonų asmens sveikatos priežiūros įstaigose – Raseinių ir Šakių ligoninėse“, – tvirtina Jurbarko ligoninės vadovė.

Nematomos pandemijos aukos

Nors Finansų ministrė Gintarė Skaistė prognozuoja, esą bendras vidaus produktas šalyje 2020 m. gali trauktis apie 1,5 proc., tačiau vertinant tik ne ritualinių paslaugų ir laidojimo verslą. Statistikos departamento pateikti duomenys rodo, kad „graborių“ pardavimo pajamos šių metų III ketvirtį gerokai augo. Higienos instituto (HI) duomenimis, jau daugelį metų Lietuvos gyventojų mirties priežasčių strukūra lieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. 2019 m. kraujotakos sistemos ligos sudarė beveik 55 proc. visų mirties priažasčių, piktybiniai navikai – virš 21 proc., išorinės mirties priežastys – daugiau, kaip 6 proc. žmones ištikusių mirčių. Šiemet sausio–rugsėjo mėnesiais daugiausiai žmonių mirė dėl kraujotakos sistemos ligų, išeminės širdies ligos, piktybinių navikų, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų, cerebrovaskulinių ligų (pvz., insulto), virškinimo sistemos ligų, kvėpavimo sistemos ligų, išorinių mirties priežasčių, miokardo infarkto.

„Nuo 2017 m. Lietuvoje buvo stebimas mirčių skaičiaus mažėjimas, todėl negalima lyginti pernai ir šių metų mirtingumo. Korektiškas palyginimas būtų paskaičiuoti kelerių metų – 2017, 2018 ir 2019 m. mėnesių vidurkius, o tada tas perteklinis mirtingumas gaunasi vos ne dvigubai mažesnis“, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas, dr. Romualdas Gurevičius, kuris yra prie Prezidentūros suburtos COVID–19 pandemijos valdymo ekspertų grupės – Sveikatos ekspertų tarybos narys, dirbantis Situacijos analizės ir prognozavimo grupėje.

Pasak dr. R. Gurevičiaus, skaičiuoti perteklinį mirtingumą yra mokslininkų užduotis, nes mūsų mirčių registras parodo tik faktą, o ne priežastis. „Įrodyti, ar tikrai trūko sveikatos priežiūros paslaugų, yra kitas klausimas. Ir tai dar neįrodytų (perteklinio mirtingumo – V. V. past.) priežasties: reikėtų organizuoti tyrimus ir aiškintis, ar tie, kurie mirė, tikrai kreipėsi tų paslaugų ir jų negavo. Tada būtų galima padaryti tokią išvadą“, – sako jis.

Tiesa, iki šiol valstybės institucijos šio rodmens neanalizavo.

Pirmieji ėmėsi perteklinio mirtingumo tyrimo

Nuo valdžios institucijų nepriklausomoje Įrodymais pagrįstos medicinos grupėje (ĮPMG) pagrindais susibūrę Lietuvos mokslininkai ir medikai gruodžio pradžioje užbaigė savo iniciatyva atliktą Lietuvos gyventojų perteklinio mirtingumo tyrimą, kuris rodo, kad dėl pandemijos poveikio šalyje miršta kelis kartus daugiau žmonių nei parodo oficiali statistika.

Jų analizuotas Perteklinio mirtingumo tyrimas parodė, kiek daugiau žmonių numirė per tam tikrą laikotarpį, negu kad buvo galima tikėtis, sprendžiant iš istorinių duomenų.

„Peržiūrėję 20 metų Lietuvos mirtingumo statistiką, matome, kad pavyzdžiui, 50–ąją šių metų savaitę (lapkričio 7–13 d.) Lietuvoje turėjo mirti vos daugiau nei 700 asmenų, kuriems virš 50. Tačiau šiemet būtent šiuo periodu tokių asmenų mirė daugiau nei 1100. Iš jų oficialiai nuo COVID–19 – apie 170. Klausimas yra, nuo ko mirė likę 230 žmonių?“, – retoriškai klausia drauge su kitais nepriklausomais tyrėjais į perteklinio mirtingumo skaičius įsigilinęs duomenų analitikas Jonas Bačelis, neseniai pradėjęs dirbti Lietuvos statistikos departamente.

„Ši mirčių perviršio tendencija stebima jau devynias savaites, nuo spalio vidurio. Kiekvieną iš tų savaičių 2020–ieji metai buvo rekordiniai mirčių skaičiumi“.

Tyrėjai po atlikto tyrimo konstatavo, kad dėl pandemijos poveikio šalyje miršta pustrečio karto daugiau žmonių nei parodo oficiali COVID–19 mirčių statistika. Nuo COVID–19 sukeltų komplikacijų mirusių žmonių skaičius – tai tik ledkalnio viršūnė, tačiau oficialiai statistikoje nematomoje zonoje atsiduria tos žmonių mirtys, kurios, grupės manymu, greičiausiai įvyko dėl įvairių kitų pandemijos sąlygotų priežasčių.

„Tai yra nematomos pandemijos aukos, jų greičiausiai nebūtų, jei neplistų SARS–CoV–2 virusas. Taip, šie žmonės vieną dieną mirtų, bet kažkada vėliau, savo laiku. Tačiau jie miršta dabar“, – sako J. Bačelis.

Rekordinis mirčių perviršis

Gruodžio 16 d. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastarąsias devynias savaites Lietuvoje buvo stebimas rekordinis mirčių skaičius. Pasak tyrėjų, didėjantis perteklinis mirtingumas Lietuvoje stebimas nuo spalio mėnesio ir trunka jau bent devynias savaites, kurios sutampa su pastarojo meto pandemijos banga Lietuvoje.

Lietuvos statistikos departamento išankstiniais skaičiavimais, kurie atlikti 50+ amžiaus žmonių grupei, 42–50 savaitę Lietuvoje pagal pritaikytus istorinius duomenis tikėtasi 6426 mirčių, o užfiksuota 1960 mirčių daugiau nei tikėtasi. Tuo laikotarpiu nuo COVID–19 oficialiai mirė apie 670 asmenų. Tad nematomų pandemijos aukų toje amžiaus grupėje yra maždaug 1290 (beveik dvigubai daugiau nei oficialių aukų).

Pasak tyrėjų, šis reiškinys ypač ryškus vyriausios amžiaus grupės asmenų grupėje (80+ m.). Duomenų tyrime buvo atsižvelgta į paskutinių 20–ies metų Lietuvos gyventojų mirtingumą, taip pat atsižvelgta į tai, kad skirtingais metais gyventojų demografinė sudėtis buvo nevienoda (skirtingas asmenų skaičius amžiaus grupėse ir lyčių kategorijos) taip pat atsižvelgta į bendrą mirtingumo mažėjimo tendenciją daugelio metų eigoje.

„Įvertinome kiekvienų metų demografinę sudėtį, amžių, lytį. Anksčiau gyveno mažiau senyvų žmonių, visame pasaulyje gyventojų amžius ir Lietuvoje tampa ilgesnis – į tai taip pat atsižvelgta. Dėl pritaikytų kruopščios analizės metodų, visi ankstesni 20 metų duomenys tapo palyginami su šių metų duomenimis, o tai ir leidžia mums daryti šias išvadas“, – aiškina J. Bačelis.

Paklaustas, ką jam pačiam reiškia šis tyrimas, ekspertas sako: „Turime pripažinti tiesą, kad gyvenimas pasikeitė ir, jei norime iš situacijos išeiti su kuo mažiau aukų – turime kiekvienas permąstyti kasdienį savo elgesį“.

Du susisiekiantys indai

„Kai gydymo įstaigoms fiziškai nebėra galimybių suteikti paslaugų, nes patalpos užimtos, o medikai, kurie darydavo endoskopijas arba širdies tyrimus, nukreipiami COVID–19 pacientų priežiūrai, lėtinių ligų našta sunkėja ir po to tai pasireikš mirtingumu, kurio būtų buvę galima išvengti, jei nebūtų perkrauta sveikatos apsaugos sistema“, – sako Šiaulių ligoninės skubiosios medicinos gydytojas Martynas Gedminas.

Gydytojas prognozuoja, kad dėl pandemijos susiklosčiusi situacija ateityje smogs dar didesne jėga.

D. Umbraso/LRT nuotr.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, jei vėžį diagnozuojame trimis mėnesiais vėliau, tai stipriai sumažina žmogaus išgyvenamumą penkerių metų laikotarpyje. Ateityje turėsime daugiau su širdies ligomis susijusių problemų, mažės žmonių darbingumas, o dalies žmonių dėl laiku negautos pagalbos svarbiausios organizmo funkcijos turės būti palaikomos vaistais“, – apie galimas pandemijos poveikio pasekmes kalba M. Gedminas.

Pasak jo, dabartyje padarytas klaidas ir menko visuomenės sąmoningumo pasekmes pamatysime per 2–5 artimiausius metus.

Kuo daugiau žmonių sirgs – tuo labiau taps perkrauta sveikatos apsaugos sistema, vis daugiau medikų gydys COVID–19 komplikacijų paveiktus ligonius, o tie, kurių ligos atvejai nebus skubūs, turės laukti, sako medikas. Kažkam tas laukimo laikas gerokai patrumpins gyvenimo laiką, o kažkam – galbūt kainuos gyvybę.

„Šiuo metu šalies ligoninėse ketvirtadalis ligonių yra gydomi dėl COVID–19, pusei šių pacientų tenka taikyti deguonies terapiją, o reanimacijoje jie sudaro daugiau kaip pusę sergančiųjų. Tai reiškia, kad koronavirusu sergantys ligoniai vyrauja, sistema iš esmės pradeda gydyti vieną ligą“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis, kuris taip pat taip pat yra prie Prezidentūros suburtos COVID–19 pandemijos valdymo ekspertų grupės – Sveikatos ekspertų tarybos narys, dirbantis Sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo grupėje.

Jis sako esą įsitikinęs, kad jei dabar gydysim tik COVID–19 ir teiksim tik ekstra pagalbą, o visą kitą teks atidėti mažiausiai 2–3 mėnesiams, tai taip pat neabejotinai turės neigiamų pasekmių ateityje.

„Nebūtinosiomis dabar vadinamų paslaugų nesuteikimas taip pat didina sergamumą, invalidumą, o galiausiai ir mirštamumą, ir tai didelė problema“, – kalbėjo prof. K. Petrikonis.

Vis daugiau pajėgų – COVID–19 pacientams

Apie tai, kad ligoninių skyriuose, kuriuose turi būti gydomi koronaviruso paveikti pacientai, viršytos visos įmanomos vietos, 50–os metų savaitės pradžioje visuomenei pranešė pagrindinė koronovirusą Kaune gydanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninė. Tuo metu ligoninėje buvo gydoma 214 pacientų, o koronavirusu sirgo 212 įstaigos medicinos personalo darbuotojų. Kitą dieną ligoninėje jau sirgo daugiau medikų nei buvo ligonių – 221. Iš viso nuo rugsėjo Kauno ligoninėje sirgo net 408 medicinos darbuotojai, kai per pirmąją bangą – vos 20.

Kitą dieną po šio pranešimo Kauno Ekstremalių situacijų ir operacijų valdymo centro vadovas Paulius Keras konstatavo, kad užsipildžius Kauno ligoninės pajėgumams, pagal poreikį koronavirusu sergančių kauniečių hospitalizacijai bus naudojamos atraminės ligoninės visame regione – Kėdainių, Jonavos, Marijampolės, Jurbarko, taip pat LSMU ligoninė Kauno klinikos. Tačiau 50–os metų savaitės pradžioje vietų koronavirusu sergantiems buvo likę vos dviejose Kauno regiono ligoninėse – 7 Kėdainiuose (iš kurių 2 – reanimacijoje) ir 4 (1 iš jų reanimacijoje) – Jonavoje.

Vėliau LSMU Kauno klinikos pažadėjo artimiausiu metu suformuoti 145 papildomas vietas, iš kurių 5 – reanimacijoje.

Dar lapkričio 18 d. Kauno regione buvo 340 COVID–19 skirtų lovų ir 50 vietų reanimacijoje, palaipsniui, augant poreikiui, terapinių lovų skaičius išaugo iki 430, o nuo gruodžio 14 d. buvo planuojama, kad regione bus 520 terapinių lovų bei 55 vietos reanimacijoje su dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV). Iš viso regione COVID–19 pacientų gydymui turėjo būti skirtos 575 lovos.

„Kitomis ligomis sergančių pacientų gydymas (…) tampa didele problema. Mes darome viską, kad medicinos pagalbą gautų visi – onkologinėmis, hematologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis bei ūmiomis būklėmis sergantys pacientai, pirmenybę teikiant skubiai ir neatidėliotinai pagalbai“, – žurnalistams sakė LSMU Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė–Šviažienė.

Ji teigė, kad Kauno klinikoms kol kas pavyko regione išlaikyti visų medicinos paslaugų spektrą, tačiau konstatavo, kad didėjant hospitalizuojamų COVID–19 pacientų skaičiui, ši situacija gali keistis.

Utenoje vietas padvigubino

Utenos ligoninėje COVID–19 sergantys ligoniai pradėti gydyti 46–ąją metų savaitę. Buvusiame Infekcinių ligų skyriuje šia liga sergantiems pacientams gydyti skirtas 25 vietas po 4 savaičių teko dvigubinti. Kaip informavo ligoninės direktorius Dalius Drunga, pritrūkus vietų, skyriuje pastatyta dar 20 lovų. Taigi iš viso – 45 vietos.

Utenos ligoninės vadovas sako: „Šiuo metu ligoninėje svarbiausia užtikrinti skubios pagalbos teikimą tiek sergantiems COVID–19, tiek kitų sveikatos problemų turintiems pacientams.“ Jo teigimu, paslaugų teikimas Utenos ligoninėje nėra sutrikdytas.

Jis taip pat nenori sutikti su teiginiu, kad galbūt dalis žmonių yra linkę pakentėti dėl kilusių sveikatos problemų ir vengia kreiptis į medikus. Ligoninės vadovas nemano, kad žmogus gali atidėti skubios medicinos pagalbos poreikius, ištikus insultui, infarktui, pilvo ir kitų skausmų atvejais.

„Jei žmogus gali atidėti kreipimąsi, gal ta pagalba ne tokia ir būtina?“, – retoriškai klausia ligoninės vadovas. Jo teigimu, žmonių baimė kreiptis į medikus pirmosios bangos metu buvo ženkliai ryškesnė.

Tačiau nenorėjusi savo tapatybės atskleisti kita šios ligoninės medikė laikėsi kitokios nuomonės (teksto autoriams vardas ir pavardė žinomi).

„Bėda yra ne ligoninė, o žmonių mąstymas: klaidingas įsivaizdavimas, kad dabar ligoninėse gydomi tik COVID–19 pacientai, priverčia žmones kentėti. Jie įsitikinę, kad ligoninėje negaus pagalbos, todėl problemas bando spręsti patys. Atvažiuoja per vėlai, su per daug apleistomis patologijomis, sudėtingomis komplikacijomis. Užuot išsprendę gana nesudėtingą bėdą (pvz., atlikdami apendektomiją), medikai turi gydyti kraštutinai sunkias komplikacijas“, – komentavo medikė.

Neproporcingas dėmesys – realybė

Kad garantuotą bilietą į ligoninę šiomis dienomis suteikia tik COVID–19 diagnozė, o šiai ligai, lyginant su kitomis, skiriama neproporcingai daug dėmesio, sako ir Respublikinės Šiaulių ligoninės skubiosios medicinos gydytojas M. Gedminas.

Pasak jo, uždaromi skyriai, medikų pastangų nukreipimas rūpintis tik COVID–19 pacientais ir žmonių baimė kreiptis į gydytojus po 2–5 metų jau gali aiškiai parodyti, kad ilgalaikėje perspektyvoje mūsų sveikatos sistema pralaimėjo kovą dėl žmonių sveikatos.

M. Gedminas sako, esą visame pasaulyje žmonių tolerancija įvairaus stiprumo skausmams didėja, tai lemia, jog į medikus kreipiamasi per vėlai. Ypač ryškiai ši tendencija pasireiškė pirmosios COVID–19 bangos metu. Paskutinius keletą mėnesių, informavo sveikatos specialistas, pacientų srautai buvo normalizavęsi, bet pastaruoju metu vėl matoma, jog į ligoninę atvykstama rečiau.

„Insultas, infarktas yra aterosklerozės (kraujagyslių pažeidimo) išraiška. Ši liga formuojasi keletą ar keliasdešimt metų. Labai staigiai jos statistika nepasikeičia – turi įvykti kultūriniai pokyčiai, bet jeigu mes matome, kad vienų metų kovo–balandžio mėnesiais buvo daug daugiau infarktų ligoninėse, negu kad šių metų tais pačiais mėnesiais, galime daryti prielaidą, kad tas skirtumas atsirado, nes dalis žmonių neatvažiavo į ligoninę. Greičiausiai – dėl baimės“, – sako M. Gedminas.

Jis patikslina, kad esama skirtingo intensyvumo infarktų: sudėtingesni greitai komplikuojasi ir baigiasi mirtimi, o lengvesnius, sumažinus judėjimo intensyvumą, galima „pravaikščioti“.

„Kai žmogus atvyksta pas mus su vidutinio intensyvumo širdies skausmais ir jam nustatomas, liaudiškai tariant, nedidelės apimties infarktas, laiku atkimšę kraujagyslę išsaugome jo širdies ląsteles ir fiziškai lieka daugiau širdies raumens, jis gali efektyviau susitraukinėti, tad širdies darbas nenukenčia arba nukenčia mažiau. Jeigu žmogus „pravaikšto“ miokardo infarktą, laiku negauna reikiamo gydymo, jo širdyje ten, kur buvo raumuo, kur užako kraujagyslės, susiformuoja randas. Tas randas gali nulemti širdies ritmo sutrikimus, silpnesnį širdies susitraukinėjimą, ji blogiau veikia, žmogus dūsta, jam pasireiškia širdies nepakankamumo reiškiniai“, – sakė skubiosios medicinos gydytojas.

Pasak gydytojo M. Gedmino, dėl neteisingų sisteminių sprendimų sveikatos apsaugos sistema nebefunkcionuoja tinkamai: „Tarkime, įprastomis sąlygomis pilvo skausmų varginamas žmogus galėtų iškart gauti ambulatorinę pagalbą, o dabar, sutrikus paslaugų teikimui, žmogus laukia keletą savaičių ar net mėnesių. Kai galiausiai sulaukia pagalbos, jam nustatomas navikas.“

Lemtingi trys mėnesiai

Šio tyrimo autorių kalbinti ekspertai neabejoja, kad perteklinio mirtingumo didėjimui įtakos turi ir tam tikri pirmosios bangos metu priimti sprendimai, vienas jų – sustabdytas arba apribotas asmens sveikatos paslaugų teikimas.

Kovo 16 d. Vyriausybės nutarimu buvo stabdomas stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, atidėtos planinės operacijos, išskyrus pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė, sustabdyta planinė pacientų hospitalizacija dėl kitų diagnostinių ir gydomųjų paslaugų teikimo, taip pat apribotas medicininės reabilitacijos paslaugų teikimas.

Sprendimas leisti medicinos įstaigoms atnaujinti šią veiklą, kai jos bus tam pasiruošusios, priimtas balandžio 29 d., tačiau faktiškai dar birželio pradžioje planinių paslaugų nebuvo atnaujinusios apie 30 proc. ligoninių. Dėl to SAM net teko pagrasinti sumažinti finansavimą toms įstaigoms, kurios neskuba atnaujinti paslaugų.

„Tikrai girdime daug nerimą keliančių žinučių, pačių pacientų nusiskundimų, kad gauti paslaugas jiems tapo tikrai sudėtinga, nors įstaigos tikrai turėjo pakankamai laiko pasiruošti tų planinių paslaugų atnaujinimui“, – LRT radijui, praėjus trims mėnesiams nuo pandemijos paskelbimo Lietuvoje pradžios, sakė buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Šalies gyventojai įvairių planinių asmens sveikatos paslaugų negavo du, o kai kuriose įstaigose – net tris mėnesius. LSMU Kauno ligoninė skelbė pradedanti vėl teikti kai kurias ambulatorines ir planines paslaugas nuo birželio 1 d. VUL Santaros klinikos – nuo gegužės 13 d. Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centras – nuo gegužės 11 d. Respublikinė Klaipėdos ligoninė atnaujino dalies gydytojų konsultacijas ligoninės padaliniuose gyvai nuo birželio 1 d., o šios ligoninės chirurgai, kurie iki tol turėjo užtikrinti paslaugų teikimą pačioje ligoninėje dėl COVID–19 grėsmės, Dienos chirurgijos centre paslaugas atnaujino nuo liepos 1 d.

Daugumai šalies medicinos įstaigų ikikarantines sveikatos paslaugų teikimo pacientams apimtis beveik pavyko pasiekti tik liepą. Ligonių kasų turima preliminari statistika parodė, kad liepą ženkliai padidėjo beveik visų asmens sveikatos paslaugų teikimas, tačiau nerimą kėlė tendencija, kad „po karantino tapo sudėtinga prisiskambinti į poliklinikų registratūras“, – teigta Valstybinės ligonių kasos pranešime.

Ekspertai prieštaravo uždarymui

„Lietuva visą laiką vėluoja, o perteklinių mirčių temą kėliau dar vasarą, kai buvo paskelbtas tyrimas apie tai, kad 24–iose Europos valstybėse dėl pandemijos padidėjo perteklinis mirtingumas. Lietuva ir dar kelios valstybės tos statistikos nepateikė, akivaizdu, nebuvo padaryta mokslinė šio rodiklio analizė“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, medicinos mokslų dr., prof. Saulius Čaplinskas.

Prieš baigdamas kadenciją buvęs SAM vadovas A. Veryga paskelbė, kad prof. S. Čaplinską atleidžia iš darbo.

Perteklinis mirtingumas, pasak S.Čaplinsko, vienose šalyse padidėjo dėl didelio mirusiųjų nuo COVID–19 skaičiaus, kitose – dėl kitų ligų, nes visas dėmesys buvo sutelktas gydyti covidą. Trečiose šalyse šiam rodikliui įtakos turėjo abu veiksniai.

„Visi žinome, kaip dabar sudėtinga laiku gauti medicininę pagalbą, kurios žmonėms reikia planine tvarka, tačiau net ekstra atvejais skubi pagalba yra uždelsiama, kol žmogui atliekamas covido tyrimas“, – sako prof. S. Čaplinskas.

„Pagalba sergantiems užkrečiamosiomis ligomis esą patenka į ekstra kategoriją, o kai dėl didelio sergamumo ekstra pagalbos poreikis itin išauga ir nebeužtenka pajėgumų – vietų ligoninės, personalo – tenka pergrupuoti paslaugų teikimą, paslaugos atidedamos ir to pasekmė – išaugęs perteklinis mirtingumas“, – tvirtina S. Čaplinskas.

Jis įsitikinęs, kad pirmojo karantino metu kai kurios ribojimo priemonės buvo perteklinės tiek savo pobūdžiu, tiek savo trukme. Esą gerokai anksčiau buvo teiktos rekomendacijos greičiau atlaisvinti medicinos paslaugų teikimo ribojimus, tačiau į jas valdžia neįsiklausė.

„Buvo susikoncentruota vien į žmonių judėjimo ribojimo priemones, o kitos epidemijos valdymo priemonės, ypač testavimas ir kontaktų atsekimas, taikomos pavėluotai ir nepakankama apimtimi. Iki šiol nėra valstybinės koronaviruso komunikavimo ir švietimo strategijos“, – spragas nurodo medicinos ekspertas.

Apie kritiką dėl planinio sveikatos paslaugų teikimo stabdymo pirmosios bangos metu kalba ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis.

„Aš iškart sakiau, kad planinė pagalba negali būti ne tik kad stabdoma, bet reikia ją net teikti padidintomis apimtimis, nes žmonės išgyvena psichologinį stresą, žymiai prasčiau jaučiasi, gyvena baimėje, todėl jokiu būdu negalima stabdyti kitų sveikatos paslaugų teikimo“, – sako jis. Pasak V. P. Andriukaičio, vietoje to, kad būtų sudarytos sąlygos poliklinikose, teikiamos išvažiuojamos į namus paslaugos, buvo priimtas visiškai priešingas sprendimas – viską uždaryti.

„Tai iš tiesų buvo kliniškai nepamatuotas, neargumentuotas sprendimas“, – sako medicinos ekspertas.

V. P. Andriukaitis yra susipažinęs su kitos organizacijos – Sveikatos ekonomikos instituto – atliktu tyrimu, kuriame buvo lyginamas tik praeitų ir šių metų mirtingumas. Nors metai dar nesibaigę, tyrimas taip pat rodo, kad mirčių Lietuvoje šiemet jau 3042 daugiau nei ankstesnių metų vidurkis.

„Kad pamatytume, pavyzdžiui, mirštamumo nuo onkologinių ligų tendencijas, reikalingas ilgalaikis – penkerių, mažiausiai – trejų metų tyrimas“, – sako V. P. Andriukaitis, pripažįstantis, kad perteklinio mirtingumo skaičiai jaudina visas pandemiją išgyvenančias šalis.

„Tai lemia planinių paslaugų sutrikimas dėl covido pandemijos, tai, kad žmonės galbūt nesikreipia dėl diagnostikos, nes girdi, kad poliklinika uždaryta, taip pat neina, nes bijo užskrėsti“, – kalba jis.

Nei iniciatyvos, nei statistikos

Dar vasaros pabaigoje–rudens pradžioje pradėti viešai skelbti perteklinio mirtingumo rodikliai įvairiose Europos šalyse, tačiau Lietuvos duomenų šioje statistikoje nebuvo. Perteklinio mirtingumo duomenis analizavo ir skelbė EuroMOMO – Europos mirtingumo monitoringo tinklas, nuo 2009 m. skirtas identifikuoti ir išmatuoti perteklinį mirtingumą, susijusį su sezoniniu gripu, pandemijomis ir kitomis viešosios sveikatos grėsmėmis. Šiuo metu tinklas vienija 26 Europos šalis, kurios kas savaitę pateikia oficialią nacionalinę mirtingumo statistiką, tačiau Lietuvos tarp jų nėra.

EuroMOMO projektų koordinatorius Lasse Vestergaard teigė, kad Lietuva iki šiol nebuvo parodžiusi didesnės iniciatyvos tapti šio tinklo nare: „Bet kuri šalis yra laukiama ir skatinama tapti EuroMOMO nare. Mes labai norėtume turėti tarp savo narių ir Lietuvą, taip pat ir Latviją, kaip kad jau anksčiau mūsų nare yra tapusi Estija. Pernai Lietuvos ir Latvijos atstovai dalyvavo EuroMOMO tinklo susitikime čia, Kopenhagoje, su tikslu prisijungti prie EuroMOMO, bet tai taip ir neįvyko dėl man nežinomų priežasčių. Tačiau kaip tik vakar (gruodžio 7 – red. past.) su mumis susisiekė Lietuvos statistikos departamento pareigūnai, išreiškę savo norą prisijungti prie mūsų tinklo. Tai galbūt šįkart tai įvyks, kas būtų tikrai puiku“, – teigiama EuroMOMO atstovo komentare.

Kodėl Lietuvoje iki pat šių metų pabaigos valstybės institucijų iniciatyva nebuvo analizuojamas perteklinio mirtingumo faktorius, kiek jo tikimybė buvo įvertinta ruošiant planus su pandemija pirmojo bei antrojo karantino metu – į šiuos žurnalistų komandos klausimus nei jau buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, nei buvęs premjeras Saulius Skvernelis neatsakė.

„Apgailestauju, tačiau dėl premjero užimtumo jo komentaro pateikti neturėsime galimybės“, – argumentavo buvęs S. Skvernelio patarėjas viešųjų ryšių klausimais Tomas Beržinskas ir rekomendavo kreiptis į A. Verygą.

A. Verygai skirti klausimai SAM buvo išsiųsti gruodžio 4 d., jam tebeeinant ministro pareigas. Gruodžio 11 d. ministerijos viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistas Lukas Vosylius pateikė tokį atsakymą: „Atsakymus į klausimus, kurie adresuoti Sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai, gali pateikti tik ministro politinės komandos nariai. Kaip žinia, ministro A. Verygos komandos įgaliojimai eina į pabaigą ir atsakymų tiesiogiai iš ministro ir jo komandos, deja, nebus. SAM šiuo metu keičiasi vadovybė, tad suderinti ministro atsakymo su jo politinės komandos nariais šiomis įtemptomis dienomis nebuvo galimybės ir, deja, nepavyko.“

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žurnalistams pateiktuose atsakymuose teigė, jog perteklinio mirtingumo klausimas – labai aktualus ir nepelnytai buvo paliekamas paraštėse.

„Tai vienas iš rodiklių, kurį būtina analizuoti. Svarbi ne tik paties rodiklio augimo analizė, bet ir priežastys, kodėl taip nutinka. Deja, jau dabar žinome, kad šis rodiklis auga ne tik dėl COVID–19, bet ir dėl kitų priežasčių, kurių negalime įvardinti tiksliai, nes vėlgi neturime tokių duomenų. O kai neturime duomenų – negalime taikyti ir tikslingų priemonių“, – sakė ministras.

Komentuodamas ĮPGM viešai pateiktus duomenis apie perteklinį mirtingumą Lietuvoje, A. Dulkys teigė, jog šis skaičius kelia susirūpinimą. Tačiau jis pastebėjo, kad tikrosios priežastys, kodėl išaugo šis rodiklis, tyrimo metu buvo paremtos prielaidomis, o ne duomenimis: „Šiuo metu galime tik spėlioti: jei mirtingumo rodiklis auga dėl neužtikrinamų planinių paslaugų – turime peržiūrėti jų organizavimą, jei priežastis yra medikų skaičius – turime rasti būdą, kaip perskirstyti resursus, jei tai susiję su visuomenės baime kreiptis į gydymo įstaigas ir gauti būtinąją pagalbą – tokiu atveju reikalingos visiškai kitokios priemonės. Kol nežinosime, kokios perteklinio mirtingumo augimo priežastys, nėra įmanoma imtis veiksmingų priemonių, siekiant išvengti mirčių.“

Šis tyrimas – „Media4Change“ projekto „The Future Investigative Story Lab“ dalis. Projektu siekiama skatinti nepriklausomą, grįstą bendradarbiavimu regioninių žiniasklaidos priemonių analitinę ir tiriamąją žurnalistiką. Projektas numato naujos įtraukiosios žurnalistikos platformos diegimą, jos išskirtinumas – dėmesys regionams, kokybę stiprinantys inovatyvūs žurnalistinio darbo įrankiai ir į turinio kūrimą auditoriją įtrauksianti žurnalistika. Vienas iš šios platformos tikslų – sukurti regionų žurnalistų tobulėjimui skatinti skirtą ekosistemą, kuri tiek vietos, tiek nacionalines žiniasklaidos priemones papildys analitiškais žurnalistikos darbais.

Per Kalėdas draugus ir artimuosius nustebinkite išmaniomis dovanomis. Išskirtiniais šventiniais „Tele2“ pasiūlymais jau dabar galite pasinaudoti operatoriaus salonuose ir internetinėje parduotuvėje www.tele2.lt.

„Išmanieji įrenginiai palengvina mūsų kasdienybę ir leidžia nevaržomai bendrauti su šeima. Šiuo metu taikome ypač patrauklias sąlygas ir dideles nuolaidas išmaniesiems daiktams įsigyti“, – sakė Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Ausinėms ir garso kolonėlėms nuolaidos iki 30 proc. Ausinės, laisvų rankų įranga ir belaidės kolonėlės – puiki dovana kiekvienam. Dabar kokybiškos, patogios ir stilingos belaidės ausinės „JBL T500BT“ – tik 39 Eur. O patikimą ir lengvai valdomą laisvų rankų įrangą „Jabra Talk 5“ galite įsigyti vos už 14,90 Eur. Vaikams patiks belaidė garso kolonėlė „Gudrutis“, sukurta specialiai mažiesiems muzikos gerbėjams. Ją dabar įsigysite už 17, 99 Eur.

Išmanieji laikrodžiai iki 110 Eur pigiau. Kalėdinės akcijos taikomos ir daugybei išmaniųjų laikrodžių modelių. Pigiau įsigykite vieną iš „Samsung“, „Fitbit“ ar „Huawei“ laikrodžių. Pavyzdžiui, modernų ir ištvermingą išmanųjį laikrodį „Samsung Galaxy Watch“ (42 mm) dabar įsigysite vos už 199 Eur.

Išmanieji telefonai tik nuo 139 Eur. Puikūs pasiūlymai laukia „Apple“, „Huawei“ ir „Xiaomi“ išmaniųjų gerbėjų. Štai „Xiaomi Redmi 9“ (32 GB) mokant visą sumą iškart dabar kainuoja vos 139 Eur. Naujas išmanusis gali tapti gera dovana sau, tėvams arba seneliams.

Planšetės su laisvu internetu nuo 6,58 Eur/mėn. Svajojantiems įsigyti naują planšetę ar ją padovanoti – geros naujienos. Universalią ir sparčią planšetę „Lenovo Tab M10 4G“ (32 GB) su 1 Eur pradine įmoka dabar įsigysite vos už 6,58 Eur/mėn. Įrangą galite įsigyti mokant nurodytas įmokas su bet kuriuo iš www.tele2.lt  skelbiamų „Laisvo interneto“ planų ir 24 mėn. sutartimi.

Nešiojami kompiuteriai nuo 14,83 Eur/mėn. Jei ieškote nešiojamo kompiuterio, dabar puikus metas jį įsigyti. Nuolaidos taikomos įsigyjant kompiuterį su  su vienu iš www.tele2.lt skelbiamų „Laisvo interneto“ planų ir 24 mėn. sutartimi. Be to, užsisakant vieną iš akcijoje dalyvaujančių „Lenovo“, „Dell“, „Apple“ ir „Asus“ nešiojamų kompiuterių, prie užsakymo už simbolinę 0,01 eur priemoką dovanų pridedamos belaidės ausinės „JBL T600BT“.

Televizoriai nuo 1,99 Eur/mėn. Šiuo metu užsisakant televizorių su 24 mėn. neribotu „Laisvo interneto“ planu ir „Go3“ išmaniąja televizija, pradinė televizoriaus įsigijimo įmoka yra tik 1 Eur. Interneto ir televizijos paketo kaina prasideda vos nuo 21,64 Eur/mėn. Galite rinktis iš „Xiaomi“, „Samsung“, „Philips“ ir „LG“ televizorių modelių.

Išmanūs daiktai iki 20 proc. pigiau. Kalėdinės nuolaidos dabar taikomos ir kitoms išmanioms prekėms: žaidimų konsolėms, robotams kontruktoriams, sonarams ir dulkių siurbliams. Pavyzdžiui, puikiai vertinamą robotą dulkių siurblį „Xiaomi Mi Robot Wet & Dry“ dabar įsigysite vos už 209 Eur.

Kviečiame pirkti internetu

Operatorius rekomenduoja paslaugas užsisakyti nuotoliniu būdu. Jei to padaryti nėra galimybės, atvykus į saloną ragina laikytis visų saugumo taisyklių: bent 2 m atstumo nuo aplinkinių, dėvėti apsaugines kaukes, pasirūpinti rankų higiena ir laikytis čiaudėjimo etiketo.

Daugiau informacijos apie pasiūlymus ir akcijas sužinosite www.tele2.lt, „Tele2“ salonuose arba paskambinę telefonu 117. Įrenginiams papildomai taikomas vienkartinis laikmenos mokestis. Pasiūlymų laikas ir įrenginių skaičius ribotas.