„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Aukštagirės trasos užimtumas nesiekia nė pusės pajėgumo

Vyriausybei apsisprendus šiek tiek atlaisvinti karantino gniaužtus, suteiktas leidimas pasidžiaugti snie­gu – leista veikti slidinėjimo trasoms. Tačiau toks spren­dimas paskutinį žiemos mėnesį nudžiugino ne visus šios srities verslininkus: pasivyti prarasto laiko niekaip ne­pavyks. Visgi netoli Bilionių įsikūrusi Aukštagirės sli­dinėjimo trasa jau veikia. Nors, jos atstovės teigimu, sezo­nas prasidėjo liūdnai.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.10

Politikai susirūpino vaikais

Kone 2 tūkst. eurų per mėnesį vieno vaiko išlaikymui – nelabai įsivaizduojama suma net ir pačioms turtingiausioms šeimoms, bet globos namams tai yra realija, atitinkanti da­bartinius reikalavimus.

„Man praėjo noras gimdyti – ta prasme, daryti vaikus“, – taip į šitą sumą reagavo Šilalės savivaldybės vicemeras Tadas Bartkus, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitete diskutuojant apie maksimalių globos kainų padidinimą. Praėjusiame savivaldybės tarybos posėdyje paaiškėjo, jog ne tik vicemerui, bet ir kitiems rajono politikams atrodo, kad trijų vaikų išlaikymas Skalvijos vaikų globos namuose tapo našta biudžetui.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.10

Trumpalaikis džiaugsmas – didesnis

Vingininkuose gyvenantį Dainių Jankauską žmonės pažįsta kaip medžio meistrą, tautodailininką, koplytstulpių kūrėją. Pats Dainius save labiau laiko laisvu menininku, nenorinčiu niekam įsipareigoti. 

D. Jankauskas yra Tauragės Dailiųjų amatų gildijos asociacijos narys, turi tikslą tokią gildiją įkurti ir Šilalėje bei suburti kūrybingus žmones, kurių netrūksta ir mūsų rajone. Deja, sako meistras, viską sustabdė karantinas. Tačiau idėjų įvairovės, entuziazmo, pasirodo, ne­įveikia jokie ribojimai.

Jau kone savaitė Vingi­nin­kuose, Lauryno Ivins­kio gat­vė­­je, prie D. Jankaus­ko namų stab­teli ar net būriuojasi žmonės. Kiekvieno praeinančio ar pravažiuojančio žvilgsnį patrau­kia įspūdingos sniego skulp­tūros.

„Pradžia buvo visai paprasta. Dabar, kaip žinote, pamokos vaikams vyksta nuotoliniu būdu. Taip mokosi ir mano dukros trečiokė Deimantė bei

aštuntokė Gabrielė. Per vieną pertrauką Deimantė pasiū­lė man kartu išeiti į kiemą. Sniego buvo daug, ėmėme kas­ti. Susidarė didelė krūva, Dei­mantė pakišo mintį pa­bandyti ką nors suformuoti. Pradėjome lipdyti, žiūrime į ką panašu. Taip viena po kitos ir atsirado tos skulptūros. Man smagu, kad dukra turi potraukį kurti, mato vaizdą erdvėje. Tai ugdo meninę gyslelę“, – pasakojo D. Jan­kauskas.

Tiesa, anot Dainiaus, pati pirmoji skulptūra buvo dar prieš Kalėdas, kuomet lipdiniams sniegą reikėjo gaudyte gaudy­ti, nes jo buvo labai mažai. Ta­da jis buvo nulipdęs jautuką. Pa­sidalinęs socialiniuose tink­luose, teigė sulaukęs daugybės gerų atsiliepimų.

„Ne tik atsiliepimų – žmonės dalijosi savo panašių darbų nuotraukomis, o kartu – ir geromis emocijomis. Aišku, šis grožis trumpalaikis, bet dėl to ir džiaugsmas yra didesnis, nei matant materialų kūrinį. Kartais pagalvoju apie ledo skulptūras, bet tam reikėtų dau­giau pastangų bei entuzias­tų“, – pasakoja Dainius.

Sinoptikai artimiausiu metu prognozuoja orų atšalimą, tad sniego skulptūroms „mirtis“ kol kas negresia.

„Pavasaris artyn, pradės atšilti. Skulptūros ištirps, išbėgs upeliukais... Pagirdys žolę, augalus – dar ir tokia iš jų bus nauda“, – įsitikinęs Dainius.

Tačiau dėl laikinumo būtų galima ginčytis – išlikę žmonių atmintyje tokie kūriniai, pati idėja, pakišta ne vienam jos sekėjui, daro juos įsimintinus ir išliekančius ilgai.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Dėl COVID-19 įmonių patirtos išlaidos pavėžėjant darbuotojus gali būti tarp atskaitymų

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad karantino dėl COVID-19 metu įmonės patirtos išlaidos dėl darbuotojų, negalinčių dirbti iš namų, vykimui į darbą ar parvykimui iš jo, taip pat ir maitinimui gali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams kaip būtinosios darbo saugos ir darbuotojų apsaugos išlaidos.

„Kai darbdavys, siekdamas užtikrinti efektyvų darbo organizavimą, veiklos tęstinumą ir sklandumą, karantino dėl COVID-19 metu savo darbuotojams apmoka tam tikras paslaugas, įsigyja tam tikras prekes ar leidžia naudotis įmonės turtu, tokiu būdu apsaugodamas darbuotojus, atliekančius įmonei svarbias užduotis, pajamų natūra nuostatos netaikomos, nes laikoma, jog tokias išlaidas įmonė patiria savo, o ne darbuotojo naudai“, – sako Klaipėdos AVMI viršininkas Audrius Morkūnas.

Jis primena, kad leidžiamiems atskaitymams taip pat galima priskirti ir įmonės patirtas išlaidas darbuotojams atliktiems COVID-19 testams bei skiepams. Tokiu atveju laikytina, jog darbuotojas asmeninės naudos negavo, todėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo nuostatos netaikomos.

Klaipėdos AVMI pažymi, kad tuo atveju, kai organizuodamas nuotolinį darbą darbdavys suteikia (neperduodamas nuosavybėn) darbuotojui visas reikalingas darbo priemones (kompiuterį, spausdintuvą, telefoną ir kt.) ar patiria papildomas sąnaudas nuotolinei darbo vietai namuose įrengti ar su to turto naudojimu tik darbo tikslais susijusioms išlaidoms apmokėti, pagal GPM įstatymo nuostatas nepripažįstama, kad darbuotojas gavo pajamas natūra ir tokios darbuotojo gautos pajamos GPM neapmokestinamos.

Pelno mokesčio įstatymo taikymo prasme, jeigu įmonė turtą naudoja savo veikloje pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti (įskaitant ir nuotolinio darbo organizavimo atvejais darbdavio suteiktą darbuotojui anksčiau minėtą įrangą), tai apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, trumpalaikio turto įsigijimo išlaidos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei kitos su turto eksploatavimu susijusios išlaidos yra priskiriamos leidžiamiems arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie dėl COVID-19 taikomų mokestinių pagalbos priemonių bei mokesčių įstatymų taikymo galima rasti www.vmi.lt/evmi/duk-informacija-verslui-d%C4%97l-covid-19.

Visos VMI paslaugos yra teikiamos ir konsultacijos vyksta tik nuotoliniu būdu. Konsultacijas mokesčių klausimais galima gauti tel. 1882 ar pateikus paklausimą elektroniniu būdu per Mano VMI.

Laimonas RIMKUS

Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos specialistas

Valdininkų sąstatas ilgėja kaimo specialistų sąskaita 

Nuo metų pradžios įsigaliojusi nauja Šilalės savivaldybės administracijos struktūra paliko ištuštėjusius mažųjų rajono seniūnijų pastatus. Kol tęsiasi karantinas su gy­ven­tojų judėjimo ribojimais, o žemę dengia sniegas, seniūnijose dirbusių specialistų mažai kas pasigenda, tačiau pavasarį kaimo žmonėms gali kilti nemažai problemų. Se­niūnai nuo­gąstauja, jog vieną dieną per savaitę atvažiuojančio specialisto neužteks. Kai­mo gy­ventojams apmaudu dar ir dėl to, kad jų sąskaita sutaupyti sumaniusi rajono val­džia pri­steigė nemažai naujų etatų, o jiems išlaikyti pinigų reikės dar daugiau.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.9

 

„Savų marškinių“ principas

Žmonės sako: savi marš­kiniai arčiau kūno. Šis po­sa­kis vartojamas ir tei­gia­ma, ir neigiama pras­me. Tar­kime, vieni pateisina, jog Ši­lalės rajono ligoninėje keli vilniečiai be eilės bu­vo paskiepyti medikams skir­ta vakcina, kiti gi sa­vi­val­dybę ir ligoninę vadina korupcijos židiniu. 

Vieniems atrodo, jog rep­resijos Baltarusijoje ir Rusijoje yra svarbiau už mūsų provincijos problemas, kiti sako, kad pirmiausia reikia apsikuopti savo kieme. Iš tiesų tas posakis galioja ir kalbant apie koronavirusą. 

Štai britai „išdūrė“ visą Eu­ropos Sąjungą. Kol Jungtinė Karalystė dar nebuvo pasitraukusi iš ES, ji per Briuselį už­sisakė didelius kiekius „Ast­raZeneca“ skiepų, gaminamų čia pat, Britanijoje. Dabar, kai Londonas jau nebe bendrijos narys, anglų-švedų bendrovė britams tiekia visą pažadėtą skiepų dozių kiekį, o europiečiams – tik ketvirtadalį. Ji atsisakė nukreipti vakcinų atsargas iš savo gamyklų Jungtinėje Karalystėje į ES šalis. „Brexit“ sutartis esą draudžia jas neribotai eksportuoti į kitas valstybes. 

„Savų marškinių“ principas gali skaudžiai smogti ES šalims. Ispanija ir Prancūzija pranešė, kad jau atideda ant­rą gyventojų skiepijimą. Taip 27 šalys įsukamos į konflikto verpetą. Kol kas pristačiusi vos 2,2 dozės šimtui žmonių, ES gerokai atsilieka nuo JAV ir JK. Europos Komisija, kuri koordinuoja visą vakcinos kiekio paskirstymą (pernai iš viso užsakė 2,33 mlrd. dozių), dabar tik skėsčioja rankomis. Sa­vait­galį savo ruož­tu Europos Ko­mi­sija patvir­tino skubią vakci­nų eksporto į kitas šalis, pavyz­džiui, į Ry­tų partnerystės ar Va­karų Bal­kanų valstybes, tvar­ką.

Lietuva taip pat pateko į tą akivarą. Prezidento Gitano Nau­sėdos pažadai, jog iki Vals­ty­bės dienos bus paskiepy­ta apie 70 proc. visų gyventojų, atrodo, ir teliks pažadais. Eu­roparlamentaras Petras Aušt­revičius bando švelninti situaciją, sakydamas, kad Europos Komisija tiesiog nori kontroliuoti, jog vakcinų gamintojos nepardavinėtų savo produkcijos už ES ribų.  

Nepasitikėjimą ES veiksmais didina ir tai, kad, stringant skiepų pristatymui, Eu­ro­pos vaistų agentūra skelbia, jog leidžia juos naudoti visiems suaugusiems žmonėms. Anksčiau buvo paskelbtos rekomendacijos pirmiausia skie­pyti vyresnius žmones, o dabar gi – iki 65 metų amžiaus. Šį patarimą pirmoji pasigriebė Vokietija, kuri pareiškė reko­menduojanti „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 skiepyti tik jaunesnius nei 65 m. žmones.

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos viceminist­rė Ži­vi­lė Simonaitytė penkta­die­nį sakė, kad, jos žiniomis, ES agentūros rekomendacija yra nenaudoti vakcinos vyresniems žmonėms, todėl Lie­tu­vo­je bus skiepijami jaunesni žmonės. Vėliau ji pasitaisė, aptakiai pareiškusi, jog sprendimas Lietuvoje bus priimtas detaliai išanalizavus informaciją.

Žmonės klausia: ar vyresnieji bus palikti likimo valiai? Kodėl keičiami gyvybiškai svarbūs sprendimai? Kodėl skatinamas nepasitikėjimas tiek visa ES politika, tiek mūsų valdžia? Ar nepakanka nerimui kelti vien neaiškių kovos su virusu planų? Ko vertos tos Vyriausybės patvirtintos sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio 130 priemonių iš keturių A, B, C, D scenarijų?

Tuo metu, kai auga nepasitikėjimas valdančiaisiais, ministras visuomenę maitina „po­pieriniais“ pažadais. „467 – toks keturiolikos dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų yra šiandien. Štai įrodymas, ką galime kartu! Žmonių pastangomis mes įžengėme į scenarijų C. Tai reiškia, kad atsiveria galimybės, nors ir ne pačios plačiausios, bet galimybės peržiūrėti mūsų tolimesnius veiksmus, suteikti mūsų gyvenimui naujų spalvų. Ačiū visiems, kurie prisidedate prie viruso įveikimo!“ – savo „Fa­cebook“ paskyroje pompastiškai parašė ministras. Jo nuomone, greitai pasieksime ir 200 sergančiųjų ribą, kuri jau reikš karantino atsisakymą. 

Tačiau žmonės turi ir kitą la­kų posakį: neperšokęs griovio, nesakyk – op. Jis tinka ir Pre­zidentui, kuris nesiliauja žadė­ti šviesią skiepijimo ateitį (nors Europoje vyrauja tikras pasimetimas), ir Vyriausybei, ku­ri džiūgauja santykinai kasdien mažėjančiais sergamumo rodik­liais (nors jie nesugretinami su perpus mažesniu skaičiumi atliekamų tyrimų), ir nutyli labai lėtus skiepijimo tempus (praėjusią savaitę vieną dieną skiepus gavo tik 36 žmonės).

Briuselis išrado naują terminą: „vakcinų nacionalizavimas“. Jis ES nepageidautinas. Tai reiškia, kad mes ir toliau turime laukti Briuselio malonės. Regis, gyventi pagal „savų marškinių“ principą mes pradėsime dar negreitai.  

Česlovas IŠKAUSKAS

Pasiskiepydami saugome savo ir aplinkinių sveikatą

Koronaviruso pandemija yra didžiulio masto pasaulinė krizė, paliekanti skaudžius pa­darinius ir turinti milžinišką neigiamą poveikį ne tik žmogaus sveikatai, bet ir socialiniam bei ekonominiam gyvenimui. Norint greičiau grįžti į įprastą rutiną ir apka­binti seniai matytą artimą žmogų, yra būtinas visuotinis imunitetas, o jį įmanoma suformuoti tik skiepijantis. 

Apie koronaviruso vakci­na­cijos svarbą, ištirtą skie­pų efektyvumą bei de­zin­for­ma­ci­ją kalba Santaros klinikų di­rektorius medicinai, gydytojas hematologas Valdas Pe­če­liūnas. Taip pat aktoriaus Mariaus Jampolskio žmona Rena­ta Jampolskė dalijasi savo šei­mos skiepijimosi patirtimi bei pasakoja, kodėl planuoja skie­pytis ir nuo koronaviruso. 

Saugumas ir efektyvumas

Pasaulis jau neteko daugiau nei 2 milijonų žmonių, o korona­viruso atvejų užregistruota jau per 96 mln. Kad ir kiek pas­tangų bei jėgų būtų įdėta į ko­vą su šiuo virusu, jis negailes­tingai pasiglemžia gyvybes ir ga­li sukelti sunkių ligų su dar ne­žinomomis ilgalaikėmis pa­sek­mė­mis bet kokio amžiaus žmo­nėms. 

Norint apsaugoti visuomenės sveikatą, patvirtintos saugios bei veiksmingos vakcinos, suke­lian­čios imuninį organizmo atsaką į koronavirusą. Visų pirma svarbiausia jomis pasiskiepyti ne tik sveikatos priežiūros specia­lis­tams, bet ir pagyvenusiems bei lėtinių ligų turintiems žmo­nėms, kad apsisaugotų pati pa­žei­džiamiausia grupė. 

Kaip teigia V. Pečeliūnas, kai kalbama apie bet kokius vaistus, o tarp jų – ir vakcinas, visuomet yra įrodymais pagrįstos informacijos apie jų saugumą bei efektyvumą. Jeigu vaisto efektyvumas viršija jo galimą sukel­ti žalą – šalutinius poveikius, atitinkamos institucijos priima sprendimą dėl šio vaisto vartojimo ir jį užregistruoja. Europoje tokia institucija yra Europos vais­tų agentūra, atitinkamai visose Eu­ropos šalyse veikia Vaistų kont­rolės agentūros, o Lietuvoje – Vals­tybinė vaistų kontrolės tarnyba. 

Vakcinos nuo koronaviruso

Vakcina „Comirnaty“ padeda ap­saugoti nuo koronavirusinės in­fekcijos asmenis, vyresnius nei 16 metų, o vakcina „Moderna“ skir­ta vyresniems nei 18 m. Abie­jų šių vakcinų ištirtas efek­ty­vu­mas yra 95 proc., o pa­si­reiš­kian­tys šalutiniai reiš­ki­niai – įpras­ti: nedidelis skausmas ar patini­mas vakcinacijos vietoje, taip pat galimas nuovargis, raumenų skausmas ar karščiavimas, kuris gali būti pakankamai aukštas, bet paprastai netrunka ilgiau nei vie­ną dieną. 

V. Pečeliūnas pabrėžia, jog esminis klausimas turėtų būti, ko­kią žalą daro pats koronavirusas.

„Kaip žinome, Lietuva dėl šio dalyko yra tarp pirmaujančių pa­saulyje – tūkstančiai mirusių žmo­nių, dešimtys miršta kiek­vie­ną dieną. Vakcinavimas net 95 proc. gali sumažinti šios ligos paplitimą, todėl pasekmių būtų gerokai ma­žiau. O jeigu pasiskiepys apie 70 proc. visos populiacijos, koronaviruso plitimas bus sustabdytas, nes netgi ir tie žmonės, kurie yra juo už­sikrėtę, neužkrės kitų, turinčių vakcinacijos būdu suformuotą imu­nitetą“, – tvirtina gydytojas. 

Mokslu pagrįsta informacija

Deja, melagingos ir klaidingos informacijos, susijusios su koronavirusu bei vakcinacija nuo jo, yra labai daug, todėl itin svarbu, kad visa informacija būtų gau­na­ma tik iš patikimų šaltinių, tokių kaip oficialus Lietuvos Res­publikos svei­katos apsaugos mi­nisterijos puslapis (www.sam.lrv.lt), oficia­lus Lietuvos Respublikos Vy­riau­sybės skelbiamos informacijos šal­tinis „Korona Stop“ (www.koronastop.lrv.lt) ar kitos oficialios Eu­ropos Sąjungos bei Pasaulio svei­katos organizacijos interneto svetainės. 

Gydytojas V. Pečeliūnas tei­gia savo aplinkoje retai susidu­riantis su dezinformacija dėl koronaviruso vakcinacijos, tačiau būna tokių pacientų klausimų ar atvejų, kurie labai nustebina.

„Neseniai socialiniuose tink­luo­se buvo išplitęs fotomontažas, kuriame vaizduojama populia­raus naujienų portalo skelbiama žinia, jog po koronaviruso vakcinacijos mirė jauna mergina. Aš tai pa­va­dinčiau piktybine nusikalstama veikla, kai stengiamasi diskredituoti vakcinaciją“, – sako medikas.

Be to, neretai platinama jokių sąsajų su realybe neturinti informacija, jog koronaviruso vakcinacija daro neigiamą poveikį vai­singumui ar sukelia kitų il­ga­laikių sveikatos sutrikimų. 

„Remiuosi tik mokslu pa­grįs­tais duomenimis, kurių prieina­mumas yra labai platus ir bet kuris žmogus tą informaciją pa­norėjęs gali rasti. Tačiau problema ta, jog ne visi to nori, ki­ti verčiau linkę įsiklausyti į ne­būtus da­ly­kus ir sąmokslo teorijas“, – tei­gia V. Pečeliūnas. 

„Nebijome ir planuojame skiepytis“

Aktoriaus M. Jampolskio žmona Renata sako, jog abu su vyru supranta vakcinacijos svarbą ir reikšmę, todėl niekada nekėlė jokios diskusijos apie tai, ar apskritai verta skiepytis: „Aiškiai suprantame bei pasitikime moksliniais tyrimais paremta informacija, juk ne veltui praeityje buvusios baisios ligos dingo“. 

Taip pat ir savo dukrą jie skiepijo visais rekomenduojamais skiepais, o papildomai – dar ir nuo meningokokinės ir roto infekcijos. Nors ir po trečiojo me­ningokokinės infekcijos skiepo dukrai buvo šiek tiek pakilu­si temperatūra, tai nė kiek ne­iš­gąsdino tėvų, nes jokių kitų ša­lutinių vakcinacijos poveikių nebuvo. 

Be to, R. Jampolskė pažymi, kad planuoja skiepytis ir nuo koronaviruso: „Norime kuo grei­čiau grįžti į įprasto gyvenimo vėžes ir susitikti su artimaisiais bei draugais, todėl nebijome ir planuojame skiepytis nuo naujojo viruso, jog galėtume šiuos norus įgyvendinti ir apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius“. 

Šilalės ateities vizijose – patriotų krašto kūrimas

Beveik prieš mėnesį Šilalės savivaldybė interneto puslapyje paskelbė Strateginio plėt­ros plano nuo 2021 iki 2030 m. projektus. Visuomenei siūloma diskutuoti, kaip gyvensime ateinančius dešimt metų, kokią rajono viziją kursime ir kokių tikslų sieksi­me. Atspaus­dinus elektroninius dokumentus, jų krūva turėtų atrodyti įspūdingai, mat prirašyta net 250 puslapių. Tačiau juos perskaičius, bent jau šiuo metu vargu ar galima būtų įžvelgti nors vieną konkretų darbą, kurio galėtume tikėtis iš valdžios – visi planai ap­siriboja tradici­niais biurokratiniais terminais „sieksime“, „gerinsime“, „skatinsime“, „for­muosime“.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.7

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą