Įpusėjo paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėt­ros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumposioms tiekimo gran­dinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Pa­raiškos priimamos nuo liepos 12 d. iki rugsėjo 10 d. Že­mės ūkio ministrui patvirtinus naujas įgyvendinimo tai­sykles ir skyrus papildomą sumą regioninio lygmens lo­gistikos centrų kūrimui, paramai skirta daugiau kaip 7,7 mln. eurų.

Galimi pareiškėjai

Paraiškos šiai priemonei gali būti teikiamos tik kartu su partneriais, kurie kartu su pareiškėju turi dalyvauti projekte, jį įgyvendinti bei finansuoti. Jų bendradarbiavimas privalo būti įtvirtintas jungtine veiklos sutartimi.

Į paramą gali pretenduoti ir ūkininkai, ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ir (arba) rinkodara, žemės ūkio ir maisto produktų prekyba, bei viešieji juridiniai asmenys.

Projekte jie gali užimti bet kurią poziciją, t. y. gali būti pareiškėjais, partneriais bei tarpininkais (išskyrus viešuosius juridinius asmenis). Be­je, tarpininkas (kuris gali bū­ti tik vienas) projekte nėra privalomas. Svarbu, jog bend­radarbiaujantys projekto part­neriai, kartu įgyvendindami pro­jektą, sukurtų trumpąją maisto tiekimo grandinę, t. y. kad žemės ūkio produkcija kuo greičiau ir trumpiausiu keliu pasiektų vartotoją.

Paramos suma

Paramos suma skiriama diferencijuotai, t. y. didžiausia suma iki 120 tūkst. Eur skiriama vienam projektui, jeigu jame dalyvauja skirtingų že­mės ūkio sektorių subjektai, atsižvelgiant į projekto grandinės dalyvių skaičių, vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 30 000 Eur  (šis ribojimas netaikomas žemės ūkio kooperatyvams). Jei projekte dalyvauja vieno žemės ūkio sektoriaus subjektai, atsižvelgiant į projekto grandinės dalyvių skaičių, vienam projekto grandinės dalyviui gali būti suteikiama iki 15 000 Eur (šis ribojimas netaikomas žemės ūkio kooperatyvams).

Į 200 tūkst. Eur paramą (iki 50 tūkst. Eur vienam projekto grandinės dalyviui) gali pretenduoti tie pareiškėjai, kurių projekte numatytos investicijos, susijusios su žemės ūkio ir maisto produktų tiekimu į realizacijos vietas, įskaitant maisto produktų saugojimo bei laikymo įrangą, viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms ar įmonėms.

O 700 tūkst. Eur parama galima, jei projekte numatytos investicijos regioninio lygmens logistikos centrui kurti ir (arba) naudoti esamos logistikos infrastruktūrą.

Logistikos centrų kūrėjai

Steigiantiems regioninio lyg­mens logistikos centrą (nauja statyba arba esamo NT pritaikymas), parama teikiama, atsižvelgiant į pareiškėjo patirtį trumposios tiekimo grandinės veikloje, taip pat – 5 vietą. Jis turi būti savivaldybėje, besiribojančioje su miestu, kurio gyventojų skaičius yra ne mažiau kaip 149 tūkst. gyventojų, o produkcija turi būti tiekiama kelių savivaldybių įstaigoms, įmonėms ar pirkėjams.

Per 5-erius metus privalu užtikrinti pagrindinių produktų grupių (grūdų produktų, daržovių, vaisių ir uogų, riebalų, pieno produktų, mėsos ir kiaušinių) besikeičiančio, t. y. laipsniškai plečiamo, asortimento krepšelį. Kasmetinė produkcija turi siekti 15 tūkst. kilogramų.

Tinkamos finansuoti išlaidos

Galės būti kompensuojamos verslo plano įgyvendinimo išlaidos, tokios kaip transporto priemonės su šaldymo įranga įsigijimas, mechaniniai-hid­rauliniai vežimėliai, krautuvai, išskyrus teleskopinius, prekybiniai baldai (stelažai, lentynos, šaldymo vitrinos bei kt.) ir prekybinė įranga (svarstyklės, kasos aparatas bei kt.), fasavimo ir (arba) pakavimo įranga bei medžiagos ir kt.

Tinkamos ir einamosios bend­radarbiavimo išlaidos, kurios būtinos susitikimams organizuoti, administracinių patalpų (biuro) nuomai, kanceliarinėms prekėms bei dezinfekavimo ir kitoms medicininėms apsaugos prekėms, taip pat darbo užmokestis projekto vadovui.

Tinkamos išlaidos yra ir pardavėjo, logistikos cent­ro darbuotojo darbo užmokestis, prekybos vietos nuoma, dalyvavimo renginiuose vietos nuoma, transportavimas, kasos aparato modifikavimas, transportas (kuras, transporto nuoma), dezinfekcinės priemonės ekst­remaliu dėl COVID-19 laikotarpiu. 

Projektas išmokė bendradarbiauti

Bitininkai Rušėnai iš Ro­kiš­kio rajono sako, jog dalyvavimas trumpos tiekimo grandinės projekte juos išmokė bend­radarbiavimo, dalijimosi patirtimi bei įranga. 

„Mes pirkome įrangą, kuri leistų kitaip pateikti produktą. Tai tas pats medus šaukštelyje – t. y. asmeninis dozuotas medaus kiekis. Nereikia kabinti iš bendro stiklainio. To rinkoje nėra ir, mūsų nuomone, turėtų būti įdomu bei praktiška“, – įsitikinusi bitininkė Diana. 

O tai, kad projekte numatyta ir parama marketingui, ypač pasitarnavo kuo greičiau pasiekiant vartotoją, buvo galima sukurti žaismingą saldų filmuką. 

Rušėnų medaus ūkio nuotr.

Pajūryje įrengta turgavietė pradeda skaičiuoti trečiąjį mėnesį nuo atidarymo. Pagrindine turgaus diena buvo paskirtas ketvirtadienis.

Emilija POCIŪTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 60

Šiais metais Lietuvoje bičių ūkiai prisuks daugiau medaus nei pernai. Tam nesutrukdys net anksčiau pasibaigęs medunešis. 

Vesta VITKUTĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 60

Atrodo, kad kartu su rugpjūčiu paskubėjo ateiti ir ruduo. Bet vis dėlto atšalę bei lietingi orai žiūrovų nuo renginių po atviru dangumi neatbaidė. Tiesa, kultūros dangų kiek aptemdė kita žinia – didėjant COVID-19 virusu užsikrėtusiųjų skaičiui ir siekiant išvengti visuotinio karantino, Vyriausybė žada koreguoti lankymosi viešose vieto­se – taigi, ir renginiuose, muzie­juose bei galerijose – taisykles. Pa­keitimai dėl apribotų paslaugų ir veiklų žmonėms, neturintiems ga­limybių paso, kaip žadama, įsi­galios nuo rugsėjo 13 d. 

O kol kas renginiai vyksta pakankamai laisvai – Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale, praėjusią savaitę pra­ūžė 17-asis Klaipėdos pilies džiazo festivalis, kurio koncertus nemokamai stebėti galėjo visi norintieji. Festivalyje pasi­rodė garsūs lietuvių improvizacinės mu­zikos muzikantai bei svečiai iš Sa­kartvelo, Ukrainos, Latvijos, Švedijos, JAV, Vokietijos. Jazz, funk, fusion, soul muziką atlikę muzikantai sugebėjo prikviesti daugybę klaipėdiečių bei miesto svečių net ir pliaupiant lietui – klausytojus žavėjo muzikantų kūryba, improvizaciniai sugebėjimai, vokalai, energija bei charizma.

Praėjusį savaitgalį Plungės dvare įvyko kasmetinis „Santaros-Šviesos“ suva­žiavimas. Jis Žemaitijoje organizuotas pirmą kartą. Kaip ir kasmet, šiame su­važiavime buvo aptartos visuomenei aktualios laisvės, mokslo, švietimo, kul­tūros temos, išklausyta Prezidento Val­do Adamkaus kalba, skaityti inte­lek­tua­lų pranešimai. Suvažiavime taip pat vyko filmų „Marija Alseikaitė-Gim­bu­tie­nė“ (rež. Algirdas Tarvydas), „Rau­do­noji Cerro“, „Patagonijos atmintis, ar­ba Lietuvių motina“ (rež. Henrikas Gul­binas, Egidijus Aleksandravičius), „Alek­sandro Štromo laisvės horizontai“ (rež. Saulius Sondeckis) peržiūros. Po­ezi­jos vakare savo kūrybą pristatė poe­tas Gintaras Grajauskas, skaityti poetų Dalios Staponkutės, Valdo Papievio tekstai.

Praėjusį šeštadienį prasidėjo ir Ne­ringos festivalis „Kuršių nerija“. Jis tęsis iki spalio 2 d., o jo metu skambės Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiami koncertai, pasirodys ryš­kūs solistai, programoje taip pat numatyti edukaciniai renginiai bei festivalio akcentu tapsianti operos „Neringa“ premjera, vyksianti rugpjūčio 14 d. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro lauko estradoje. Operos „Neringa“ libretą parašė Gintarė Dikšienė, muziką sukūrė kompozitoriai Vaida Striaupaitė-Bei­narienė, Loreta Narvilaitė ir Algirdas Martinaitis. Bilietus į festivalio koncertus ir operos „Neringa“ premjerą galima įsigyti tinklalapyje www.filharmonija.lt.

Nuaidėjo Šilalės miesto šventė – renginių gausybe šilališkiai paminėjo 488-ąjį savo miesto gimtadienį. Vis dar tęsiasi tradiciniu tampantis ir šiemet jau trečią kartą surengtas Bijotų dvaro festivalis. Sekmadienį po Gir­diškės bažny­čios skliautais aidėjo išskirtinio balso ir charizmos dainininko Liudo Mi­ka­­lausko atliekamos melodijos (jam akom­panavo Audronė Juo­zaus­kaitė). 

Kotryna PETRAITYTĖ 

Tik nereikia mūsų gąs­din­ti... Šis lakus drąsios ša­lies posakis atėjo iš Są­jū­džio laikų, kai buvome pa­siryžę viskam: žūtbūt atkurti ne­priklausomybę, atsispirti ag­resoriui, atlaikyti ekono­mines blokadas, iš­kęsti Va­karų abejingumą. Lip­du­kai su šiuo šūkiu dar ilgai bu­vo ant šaldytuvų, au­to­mo­bilių, kabinetų durų, net­gi ant kasos aparatų. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.60

Prieš ketverius metus iš Kvėdarnos kultūros namų pastato dėl prasidėjusios renovacijos iškeldinta miestelio biblioteka tapo kampininke. Nors atrodė, jog problema laikina ir ją visiškai nesunkiai panaikins sprendimas nuomoti patalpas, pasikeitus jų savininkui, ne tik stipriai išaugo nuomos kaina, bet ir nebeliko garantijos, kad biblioteka galės ten veikti dar penkerius metus.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.60

Tradiciškai kasmet, pirmą rugpjūčio šeštadienį, Pagramančio regioniniame parke vyksta dviračių žygis. Šiemet jam buvo parengtos dvi trasos – 37 ir 70 km. Trumpesnį maršrutą rinkosi mėgstantys ramų pasivažinėjimą su dažnesniais sustojimais prie lankomų objektų, ilgesnis buvo skirtas mėgstantiems didesnį tempą.

Nors tądien orų prognozės nieko gero nežadėjo, tačiau susirinko 30 gerai nusiteikusių dviratininkų. Prieš startą buvo aptarti maršrutai ir bendra žygio tvarka. Pajudėjome visi kartu vienoje grupėje, o po kelių kilometrų maršrutai išsiskyrė. Žygio metu purškė smulkus lietus, miško keliai kai kur bemat pažliugo, todėl minti buvo sunkoka.

Apie 12 val. pasiekėme „Lakštingalų slėnį“, kur pietavome bei trumpai pailsėjome. Prieš akis laukė dar ilga žygio atkarpa. Nepaisant oro sąlygų ir kelių būklės, trumpojo maršruto dalyviai įveikė net 50 km.

Apie 16 val. pirmieji dviratininkai grįžo prie Lankytojų centro, kur jų jau laukė karšta arbata ir dalijimasis įspūdžiais. Visiems žygeiviams įteikti atminimo diplomai.

Tomas KALAŠINSKAS

Pagramančio regioninio parko ekologas

AUTORIAUS nuotr.

„Bijotų dvaro festivalis“ keičia savo lo­ka­­­ci­ją – rugpjūčio 8 d. žiūrovai kviečiami į kon­certą Gir­diškės Švč. Mergelės Marijos Snie­ginės baž­ny­čioje, kur iškart po Šv. Mišių, 13.30 val., koncer­tuos Liudas Mikalauskas, jam akompanuos Aud­ronė Juozauskaitė.

Ko gero, nereikia priminti, kuo unikali Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės baž­nyčia – šie dvasios namai neįprasti ir savo pavadinimu, ir ąžuoliniais, į dan­gų šakas tiesiančiais altoriais.

Unikalus savo artistiškumu bei tembru ir besiruošiantis Gir­diškės bažnyčioje koncertuoti atlikėjas L. Mikalauskas, kuriam akompanuos A. Juo­zaus­kaitė. Kažkada atsisakęs siūlomos tuomet prestižinės profesijos, Liudas pasuko savo vaikystės svajonės keliu ir tapo viso­je Lietuvoje žino­mu atlikėju. Jo švelnaus temb­ro bosas, ne­įtikėtinas artis­tiškumas bei charizma užkariavo muzikos mylėtojų širdis. Liudo pasiekimus ir nuopelnus vardyti būtų galima vieną po kito gana ilgai, bet jie neatstos galimybės išgirsti atlikėjo balsą, pamatyti jį patį. Būtent tokia galimybė ir pasitaikys jau ateinantį sek­madienį Girdiškėje.

Kai unikalus atlikėjas koncertuoja unikalioje baž­ny­čio­je, rezultatas taip pat turėtų būti pritrenkiančiai unikalus.

„Bijotų dvaro festivalis“ kvie­čia visus į Švč. Mer­gelės Marijos Snie­ginės baž­nyčią, kurioje, kaip byloja legendos, rugpjūčio mėnesį gali įvykti ir dar vienas unikalus reiškinys – pasirodyti sniegas. Juk ne veltui Švč. Mergelė Marija čia – Snie­ginė... 

Irina SADAUSKIENĖ

Neringos RUTKAUSKIENĖS nuotr.