Praėjusį trečiadienį duris atvėrė atnaujinta Šilalės „Gulbelė“ parduotuvė, esanti Jono Basanavičiaus g. 3 Pasak prekybos tinklo atstovų, supirkta naujausia produktų laikymo įranga, pakeistas prekių išdėstymas, išplėstas prekių asortimentas – pagrindiniai atnaujinimo darbai, kurie buvo atlikti bei kuriuos pastebės ir pajaus ne tik darbuotojai, bet ir lojalūs krautuvės klientai.

Atnaujintos vidaus patalpos

Daugiausiai dėmesio atnaujinant Šilalės „Gulbelė“ parduotuvę buvo skirta parduotuvės vidui – suremontuota ir perdažyta prekybos salė, sudėtos naujos pakabinamos lubos, pakeisti ir atnaujinti prekybiniai stelažai, perplanuotas jų išdėstymas. Pasak „Gulbelės“ tinklo direktorės komercijai Lauros Aurylės, šie pokyčiai buvo reikalingi tam, kad dar geriau būtų atliepti pirkėjų ir darbuotojų lūkesčiai.

„Pavasaris – atsinaujinimo metas, tad džiugu, kad atsinaujinome ir mes. Matėme būtinybę ir poreikį pakeisti prekybinius stelažus ir pergrupuoti prekes. Manome, kad šilališkiams dėl to bus paprasčiau judėti po parduotuvę ir patogiau apsipirkti“, – sako „Gulbelės“ atstovė.

Buvo įsigyta ir nauja įranga – talpūs ir modernūs šaldytuvai bei šaldikliai. Šios investicijos užtikrins aukštą produktų kokybę, tvaresnį energijos naudojimą.

„Atnaujinimai nėra apie šiandieną, jie yra apie rytojų. Naujoji šaldymo įranga ne tik leis nuosekliai išlaikyti aukštą produkcijos kokybės lygį, bet ir tvariau naudoti energiją. Tai į tvaresnę ateitį orientuotas investicinis sprendimas, kuris toliau bus tęsiamas diegiant inovacijas mūsų tinklo parduotuvėse“, – teigia L. Aurylė.

Geros naujienos smaližiams ir gyvūnų augintojams

Poreikis pakeisti prekybinių stelažų išdėstymą susijęs ir su išaugusiu bei turtingesniu asortimentu. Kiekviena prekių kategorija pasipildė naujais pasiūlymais. Ryškiausi jų – smaližiams.

„Saldumynų mėgėjai tikrai apsidžiaugs tuo, kad krautuvėje išsiplėtė saldainių ir sausainių asortimentas. O vietoje kepamos šviežios bandelės neabejotinai atsiras pas daugelį prekių krepšeliuose“, – asortimento naujienas įvardija prekybos tinklo direktorė komercijai ir papildo, kad keliskart per savaitę numatomas „Gulbelės“ kepyklėlės paklausiausių gaminių papildymas.

Kur saldumynai, ten neabejotinai turi būti ir kava. Šalia parduotuvės yra įrengtas ir veikia kavos automatas. Gardžia kava bus galimybė mėgautis netrukdomai bet kuriuos paros metu parduotuvės prieigose.

Gerų žinių taip pat yra gyvūnų augintojams. Dėl išplėstos gyvūnų maisto kategorijos atnaujintoje Šilalės parduotuvėje prekių skyrius augintiniams bus didesnis ir įvairesnis.

Greičiau tirpstančios eilės prie kasų ir taromato

Kiekvieno parduotuvės atnaujinimo atveju yra siekiama, kad klientų apsipirkimo patirtis būtų kuo geresnė. Daugelis ją sieja su apsipirkimo greičiu ir kokybe.

„Atsižvelgėme į svarbiausius klientų lūkesčius – patogų, kokybišką ir greitą aptarnavimą, todėl atnaujinome kasos zoną, čia esantį inventorių, papildomai pastatėme ir savitarnos kasą. Toks nedidelis, bet reikšmingas pokytis leis sutrumpinti eiles prie kasų ir taupyti visų laiką“, – komentuoja „Gulbelės“ atstovė.

Taip pat į naują vietą perkeltas taromatas. Jis dabar stovi atskiroje, specialiai įrengtoje patalpoje, kairėje parduotuvės pastato pusėje.

„Taromatas yra gausiai pildomas gyventojų sunešta tara, todėl prie įėjimo į krautuvę, kur jis anksčiau stovėjo, kartais susidarydavo ilgos ir patekimą į ją blokuojančios eilės. Nusprendėme taromatą perkelti į kitą parduotuvės teritorijoje esančią vietą ir taip spręsti šią problemą. Kita vertus, džiugu, kad visi kartu prisidedame prie atliekų rūšiavimo, suprantame žiedinės ekonomikos bei gamtos tausojimo svarbą ir aktyviai tą darome“, – sako L. Aurylė.

Pasak mažmeninės prekybos tinklo „Gulbelė“ vadovo Arūno Tarnausko, Šilalės krautuvės naujinimo darbai buvo vykdomi pagal numatytąjį 2023-iųjų metų renovacijos planą.

„Šių metų mūsų planuose ir tiksluose – dalies parduotuvių atnaujinimas visoje Lietuvoje. Kurioms jų ateina eilė atsinaujinti nusprendžiame įvertindami krautuvės pastatą, įrangą, baldus, kitą inventorių. Reaguojame į klientų ir darbuotojų siūlymus, ką reikėtų keisti, tobulinti, o ką palikti ir toliau vystyti. Tačiau esminis aspektas, kurio siekiame ir ką bendrai visi palaikome – tai naujovių diegimą. Pastarosios leidžia kelti kokybės kartelę, pagerinti apsipirkimo patirtį ir siekti tvarumo – kas mums yra labai svarbu. Tikimės, kad atnaujinimo darbai Šilalės krautuvėje vietos gyventojų ir miesto svečių bus sutikti ir įvertinti teigiamai“, – sako tinklo vadovas.

Į Šilalės „Gulbelė“ krautuvės atnaujinimo darbus ir įrangos supirkimą iš viso investuota per 150 tūkst. eurų. Artimiausiu metu bendrovė planuoja atnaujinti dar 2 tinklo parduotuves – Mokolų „Gulbelė”, Marijampolėje ir Kriūkų „Gulbelė”, Šakių rajone. Šiuo metu įmonei priklauso 63 krautuvės Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Jurbarko, Panevėžio, Šilalės, Tauragės, Kelmės, Prienų rajonuose, Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje.

Jau treti metai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rengiamas choreografines dirbtuves „Dėmesio! Baletas” šiemet Tarptautinės šokio dienos (balandžio 29-ąją) proga vainikuos ypatingas projektas „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, skirtas Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Nuo 2022 m. rugsėjo vykdomo projekto metu buvo ne tik sukurti trys trumpametražiai šokio filmai, bet ir trylika choreografinių miniatiūrų, kuriose universalia judesių ir muzikos kalba pasakojama apie Klaipėdos krašto unikalumą bei kintančią jo tapatybę. Iš kokių permainingos Klaipėdos krašto istorijos fragmentų ir savo asmeninių patirčių choreografinių miniatiūrų koliažą sudėliojo KVMT baleto trupė paaiškės jau šį šeštadienį, balandžio 29 d., 18.30 val. Klaipėdos kultūros centre Žvejų rūmuose.

Į kvietimą kurti miniatiūras šiam projektui atsiliepė devyni menininkai – tiek pirmą kartą mėginantys savo jėgas choreografijoje, tiek labiau patyrę kolegos. Tarp jų – iš skirtingų šalių ir kultūrų į Klaipėdos baleto trupę suvažiavę buvę ir esami šokėjai: amerikietė Kirstin Ann Zahradnick, lietuvės Viktorija Galvanauskienė ir savo karjerą trupėje jau baigusi, šiuo metu Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vyriausiosios baletmeisterės pareigas einanti Aušra Krasauskaitė, ukrainiečiai Roman Budko, Daria Verovka, Yuliia Kovalenko ir Roman Semenenko, kolumbiečiai Laura Carolina Figueroa Orduz ir Brayan Steven Valencia Sarmiento.

Daug žadantys jaunieji ukrainiečių choreografai

KVMT baleto trupės narė Daria Verovka – viena iš ukrainiečių šokėjų, aktyviai dalyvavusi KVMT projekte „Dėmesio! Baletas“, o praėjusių metų pabaigoje publikai kartu su kolegomis pristačiusi savo kompoziciją šokio spektaklių triptike „Dona Kichotė“. Šiame projekte Daria Verovka pristatys keturias naujas choreografines miniatiūras: „Born by the sea“ (Gimę prie jūros), „Mentality“ (Mentalitetas), „Can‘t forget“ (Negaliu pamiršti) ir „Next one“ (Kitas).

2019 m. D. Verovka baigė Serge'o Lifario vardo Kyjivo savivaldybės šokio akademijos liaudies choreografijos skyrių (vadovas Vadimas Sabadašas) ir įgijo pedagogės bei ansamblio artistės diplomą su pagyrimu. Ten pat 2021 m. įgijo bakalauro diplomą su pagyrimu. 2019 m. jai kaip choreografijos srities meno kūrėjai buvo skirta Ukrainos prezidento stipendija. Dar studijų metais pradėjo bendradarbiauti su Ukrainos nacionalinės operos baleto trupe ir Kyjivo savivaldybės akademiniu vaikų ir jaunimo operos ir baleto teatru. Šoko Ukrainos nacionalinėje operoje Kristiano Leverio 2018 m. pastatytame šokio spektaklyje „Under the Tide“. Nuo 2019 m. vasaros ji dirba KVMT. Tarp svarbesnių jos sukurtų vaidmenų: Marina (M. Theodorakio balete „Graikas Zorba“), Baronienė Rainakienė ir Liucė („Altorių šešėly“), Frau Štalbaum ir Rytiečių šokėja (P. Čaikovskio balete „Spragtukas“), Eglės sesuo ir Dukra Drebulė (E. Balsio balete „Eglė žalčių karalienė“), Margarita („Faustas“), Auklė (S. Prokofjevo balete „Romeo ir Džuljeta“), Solistė (I. Stravinskio balete „Šventasis pavasaris“).

Dvi choreografines miniatiūras „Here‘s that rainy day“ (Štai toji lietinga diena) ir „Severance“ (Išsiskyrimas) kuria pagrindinius vaidmenis KVMT šokio spektakliuose atliekantis solistas Roman Semenenko. 2020 m. jis baigė baleto specialybę Kyjivo Serge'o Lifario municipalinėje šokio akademijoje. 2019 m. žinias tobulino tarptautinėje vasaros baleto mokykloje „M&G International Ballet Summer School Dresden 2019“. KVMT baleto trupėje šoka nuo 2020-ųjų spalio. Tarp svarbiausių vaidmenų šiame teatre: Platūnas ir Indrulis „Altorių šešėly“; Džonas M. Theodorakio balete „Graikas Zorba“, Jaunasis Faustas šokio spektaklyje „Faustas“, už kurį buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“, Romeo šokio spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“ pagal Sergejaus Prokofjevo baletą. 2021 m. jis dalyvavo projekte „Dėmesio! Baletas”, kuriam sukūrė miniatiūrą „Get out from the dark“ (Išeik iš tamsos) pagal Philipo Glasso muziką.

Projekto debiutantai

Nuo 2020 m. kovo KVMT baleto trupėje šokanti ukrainietė Yuliia Kovalenko jau spėjo sukurti ne vieną pagrindinį vaidmenį repertuariniuose spektakliuose, o dabar debiutuoja kaip choreografė. Publika išvys jos sukurtą miniatiūrą „So what?“ (Tai kas?). Nuo 2021 m. lapkričio prie trupės prisijungęs baleto artistas Romanas Budko pristato savo pirmąją choreografinę miniatiūrą „459“.

Nuo praėjusių metų sausio Klaipėdoje šokanti amerikietė Kirstin Ann Zahradnick, kurios solinius vaidmenis žiūrovai jau įsidėmėjo naujausiuose KVMT šokio pastatymuose „Dona Kichotė“ ir „Sapnai ir kaktusai“, pristatys pirmąją savo choreografinę miniatiūrą „The Song We Won‘t Forget“ (Daina, kurios neužmiršime), kurios garso takeliui ji pasirinko įrašytas paukščių giesmes.

Į Klaipėdą tik pernai rudenį iš Kolumbijos atvykę baleto artistai Laura Carolina Figueroa Orduz ir Brayan Steven Valencia Sarmiento pristatys savo pirmąjį bendrą kūrybinį darbą – choreografinę miniatiūrą „Por quinta vez“ pagal gerai žinomą Lotynų Amerikos populiariosios muzikos hitą – Héctoro Riveros dainą „Mujer Divina“ (Dieviška moteris).

Nugalėti jaudulį

„Pristatyti savo choreografiją teatre – didžiulė atsakomybė, tad tenka susikaupti ir „perlipti“ per savo jaudulį. Kasmet ruošiu po vieną ar kelis naujus numerius, save motyvuodama tuo, kad jei to nepadarysiu, labai gailėsiuosi“, – juokiasi KVMT baleto trupės koordinatorė, baleto artistė Viktorija Galvanauskienė, kviečianti balandžio 29-ąją apsilankyti Klaipėdos Žvejų rūmuose ir išvysti jos bei kolegų kūrinius. Šiemet ji pristatys naują choreografinę miniatiūrą „Without the right to choose“ (Be teisės pasirinkti) ir 2021 m. projektui „Dėmesio! Baletas” sukurtą „Intention“ (Intencija). V. Galvanauskienė taip pat premjerai ruošia savo baleto klasės (studija „Baleto erdvė“) auklėtinę Safiną Judiną, kuri atliks Darios Verovkos miniatiūrą „Mentality“.

Choreografinių miniatiūrų programą „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“ vainikuos jos buvusios kolegės baleto šokėjos ir choreografės Aušros Krasauskaitės „Pavana“ pagal Giedriaus Puskunigio muziką.

Tarp A. Krasauskaitės darbų KVMT – šokio spektakliai „Karmen“ (2017), „Tikroji dinozaurų istorija“ (2019), šokio filmas „Viskas bus gerai“ (2021). Ji taip pat kasmet sugrįžta į Klaipėdą dalyvauti KVMT choreografinių miniatiūrų programose „Dėmesio! Baletas”, o neseniai sukūrė šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ antrąją dalį (2022). 2018 m. choreografė pelnė „Auksinį scenos kryžių“ kaip jaunoji menininkė, „Padėkos kaukę“ už šokio spektaklį „Karmen“, 2022 m. – KVMT apdovanojimą „Pagauk bangą“ už geriausią metų virtualų projektą – šokio filmą „Viskas bus gerai“.

Patyrusi kūrėja yra prasitarusi, kad vadovaujasi tokia gyvenimo filosofija: „geriau gailėtis padarius, nei verkti nepabandžius“. Tokia nuostata į kūrybos kelią išsviedė ne vieną į visokias menines avantiūras linkusį artistą. Nuoširdžiai tikimės, kad šis bandymų ir klaidų kelias nenuvils nei projekto dalyvių, nei premjeros žiūrovų.

KVMT inform.

Karas visuomet yra ir nelaimė, ir tragedija. Bet teisūs yra ir tie, kurie teigia, kad kai kas iš karo turi naudos, o kiti netgi tvirtina, jog karas – pažangos variklis. Bet kodėl dikta­toriai ir jų nusikalstami režimai griebiasi agresijos, jeigu žino, į ką ji gali išvirsti – į liūdną savo pačių baigtį, į nesuskaičiuojamas netektis? Atsakymo į šį klausimą dar neteko girdėti.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 32

Tonomis kurą į savo automobilių bakus pilantys tarybos nariai rinkėjams neatskleidžia, nei kur, nei kokiais tikslais važinėja. Nors turėtų – vadovaujantis Tarybos veiklos reglamentu, atsiskaityti politikai privalo iki kiekvienų metų gegužės. Šiemet pateikti oficialias ataskaitas sutrukdė rinkimai, o balandžiui baigiantis, vieninteliai ją viešai pristatę yra konservatoriai. Tačiau ir jie apie skiriamas išmokas neužsiminė. Tuo tarpu apie kitų frakcijų darbus niekam neteko girdėti. Paskutiniame tarybos posėdyje apie tai taip pat nė nebuvo užsiminta, o ir padėkoti rinkėjams už tai, kad ketverius metus turėjo galimybę tvarkyti rajono reikalus, naudodamiesi biudžeto pinigais, prieš pusantros savaitės savo kadenciją baigusi taryba irgi nesugebėjo. Tačiau poryt veiklą pradėsiantiems naujai išrinktiems kolegoms, o tiksliau – patiems sau, mat taryboje lieka didžioji dalis šios kadencijos politikų, „dovanėlę“ paliko: naujajame Tarybos veiklos reglamente patvirtinta ir nauja apmokėjimo tvarka, remiantis kuria, tarybos nariams per mėnesį bus priskaičiuojama maždaug šešis kartus daugiau įvairių išmokų, nei jų buvo iki šiol.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 32

Vos prieš kelis mėnesius Šilalės trečiojo amžiaus universitetas (TAU) atšventė 10-ąjį veiklos ju­bi­liejų ir džiaugiasi, kad narių skai­čius pa­ste­bimai auga. Pra­ėju­sią savaitę mokslo metų už­baigimo šventėje pa­žymėjimai įteik­ti beveik 300 gy­ventojų.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 32

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje pa­mi­nėtos Jurginės – tradiciškai reng­ti folkloro muzikos koncertai, bend­ruomenių susibūrimai. Ši savaitė skirta knygoms – balandžio 23–29 d. vyksta Bibliotekų savaitės renginiai tema „Kartu įveikiant krizes“. Ji skir­ta diskusijoms apie tai, kokią įtaką bibliotekų bendruomenėms da­ro kelis pastaruosius metus mus lydinčios įvairios kri­zi­nės situacijos.

Balandžio 24–30 d. rengiama „Knygų savaitė“ šiemet kviečia domėtis istorija, pamėginti suprasti, kaip mąstome, kuo gyvename ir kaip dabarties kasdienybėje ataidi buvęs laikas. Knygų leidėjai pristato pasirodžiusias knygas ir skatina jomis pasipildyti lentynas. Gausia Bibliotekų savaitės programa išsiskiria Tauragė bei šio rajono miesteliai. Savaitė pradėta tradiciniu bibliotekininkų žygiu – tauragiškiai žygiavo vaizdingu Sūduvos kraštu ir grožėjosi Kazlų Rūdos apylinkėmis, o Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje šią savaitę vyks akcija „Nerimstanti bib­lioteka“, kurios metu ir visuose jos filialuose skaitytojo bilietai bus tiesiog dovanojami. 

Šilalės viešoji biblioteka neatsilieka nuo kaimynų – vakar jau vyko eduka­ci­ja „Par­fumerinio garderobo formavimas. As­­me­ninė komunikacija kvepa­lais. Meni­nės parfumerijos patyrimai“ su parfumerijos edukatore Edita Vi­ge­lyte, taip pat įdomūs susitikimai surengti Tū­bi­­nių ir Pajūralio bibliotekose. Tre­čia­die­­nį, nuo 11 val., Kaltinėnų biblioteka kviečia į renginį „Skaitau, džiaugiuosi, da­linuosi“, kurio metu bus apdovanoti aktyviausi skaitytojai ir pristatyta Ire­nos Rin­dei­kienės rankdarbių paroda „Siu­vi­nėjimas kryželiu”. Obelyno bib­liotekoje tądien nuo 9 iki 14 val. vyks akcija „Ateik. Skai­tyk. Džiaukis sodo biblio­tekoje“, o 15 val. skaitytojai kviečiami į Šila­­lės biblioteką susitikti su psichoterapeute ir knygų autore Rasa Andrikiene. Balan­džio 27 d., 12.30 val., Šilalės bibliotekoje mažųjų šilališkių lauks vaikų rašytoja Ina Lukauskaitė ir jos knyga „Lapė Salegna“.

Be to, kaip informuoja Šilalės viešosios bibliotekos Komunikacijos ir inovacijų skyriaus vedėja Rima Norvilienė, visą savaitę rajono bibliotekose veiks įvairios parodos: Kvėdarnoje – piešinių paroda „Ma­no svajonių biblioteka“, Žadeikiuo­se  – žadeikiškės Alviros Meižienės nėrinių paroda ir kt.

Į Varnių Žemaičių vyskupystės muziejų įkelti nauji varpai. Jie – vieni didžiausių Lietuvoje, išlieti Austrijoje. Dai­lės pa­minklais vadinami varpai dedikuoti Tai­­kos karalienei, Vy­tau­tui Di­džiajam, vyskupystės muziejaus steigėjams. Tie­sa, nors darbai jau baigti, varpai dar ku­rį laiką tylės – laukiama specialistų iš Aust­rijos, kurie juos suderins. 

Vilniaus paveikslų galerijoje atidary­ta senųjų Europos meistrų paroda iš dviejų nacionalinių Ukrainos muziejų, taip tęsiant Lietuvos dailės muziejaus bend­radarbiavimą ir siekiant išsau­goti vertingiausias kolekcijas vykstant karui. Vil­niaus paveikslų galerijos ekspozicijoje – vertybės iš Lvivo nacionalinės Boryso Voz­nyckio dailės galerijos, didžiausio Uk­­rainos meno muziejaus. 

Kauno dailininkai surengė metinę darbų parodą, kurioje – per šimtą tapybos, grafikos, skulptūros, tekstilės, akvarelės, keramikos darbų. Menotyrininkė Violeta Jocienė parodoje išskyrusi stiprius skulp­tūros, keramikos darbus, tapyboje sako pasigendanti proveržio, emocijų. Paroda galerijoje „Drobė“ – iki gegužės 13 d.

Kotryna PETRAITYTĖ

Visais laikais menas turėjo teigiamą įtaką žmogaus gyvenimui. Šiandien net patys mažiausi vaikai kviečiami lankyti teatro, šokių, dainavimo, piešimo ir kitus kūrybinius užsiėmimus. Pasak specialistų, menas padeda socializuotis, ugdo asmenybę, moko pažinti save. Be to, per meninę veiklą vaikas gali atviriau reikšti savo jausmus ir patirtis. Šilalės meno mo­kykla gali drąsiai vadintis savotiška meno kalve, kuri per 56-erius sa­vo gyvavimo metus išugdė ne vieną menišką sielą. 

Meno mokyklos ugdytiniai kiekvienais metais sėkmingai dalyvauja ir reprezentuoja rajoną įvairiuose respub­likiniuose bei tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose, dainų šventėse. Šis, pirmasis, metų ketvirtis mūsų mokyklai ypatingai dosnus laimėjimais ir apdovanojimais. 

Mokyklos dailės skyriuje mokosi 160 mokinių. Jaunieji dailininkai aktyviai dalyvauja rajoniniuose ir tarptauti­niuo­se piešinių konkursuose. Sausį vyku­sio nacionalinio mokinių piešinių konkur­so „Mes užaugome laisvi“, kurį organi­zavo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras bei Dai­lės mokytojų asociacija, laureatu tapo Rapolas Mu­raus­­kas (mokyt. Ilona Venc­kienė). Ori­gi­­na­liausių piešinių autoriais paskelbti net 11 mūsų mokyklos jaunų­jų dailininkų: Mėta Ciparytė, Indrė Pa­vilonytė, Luka Čaraitė (mokyt. So­nat­a Dargienė), Emilė Karutytė, Vita Kuit­niaus­kaitė, Luk­nė Bendžiūtė, Evita Pryš­mantė, Va­dym

Kharaminskyi, Ugnė Gra­žins­kaitė, Saulė Mu­rauskaitė, Benas Prabi­šas (mokyt. I. Venc­kienė). O 30-ajame pasaulio vaikų piešinių konkurse Japoni­joje, į kurį buvo atsiųsta daugiau nei 9300 piešinių iš 56 šalių, šilališkės U. Gra­žins­kaitės piešinys įvertintas sidabro medaliu.

Tarptautinis dailės darbų konkursas „Jei aš būčiau paukštis...“ Kauno Antano Martinaičio meno mokykloje sulaukė 249 darbų ne tik iš Lietuvos dailės ir meno mokyklų, bet ir iš Latvijos, Ukrainos, Turkijos, Rumunijos. Šilalės meno mokyklos 4 dailės klasės mokinė E. Pryšmantė savo amžiaus kategorijoje apdovanota laureatės diplomu (mokyt. I. Venckienė). Taip pat Evita rajono ugdymo įstaigų piešinių ir plakatų konkurse „Grėsmės šalia mūsų“ pelnė pirmosios vietos diplomą. Tarptautiniame piešinių konkurse Bulgarijoje „Nova Za­gora 2023“, kuris vyko sausio mėnesį, trečiokas R. Murauskas (mokyt. I. Venc­kienė) tapo laureatu.

Džiaugiamės ir Šilalės meno mokyk­loje vykusios Lietuvos mokinių dailės olimpiados II-uoju etapu. Šių metų tema – „Eni beni diki daki aš einu ieškoti“. Olimpiadoje dalyvavusios mūsų mokyklos mokinės pasirodė puikiai: ant­roji vieta atiteko Smiltei Trimirkaitei, trečiąsias pasidalino Viltė Kybar­taitė ir Julija Kelpšaitė. Mokines ruošė dailės mokytoja I. Venckienė.

Kovo 30 d. į respublikinį Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos karininkų ra­movės organizuoto piešinių konkurso „NATO – mano akimis“, skirto Lie­tuvos įstojimo į NATO die­nai paminėti, apdovanojimus buvo pakviesti ir Šilalės meno mokyk­los mokiniai – Smiltė Žy­man­­čiūtė apdovanota trečiosios vie­tos diplomu (mokyt. I. Venc­kie­nė).

Meno mokyklos muzikos sky­riuje mokosi 240 mokinių, jie savo laimėjimais taip pat garsina mūsų mokyklą ir rajoną. Klaipėdos Jeronimo Ka­čins­ko muzikos mokykloje vykusia­me respublikiniame solfedžio kon­kurse „Muzikos labirintai“, kuriame dalyvavo 24 mokiniai iš Šiaulių, Ši­lalės, Palangos, Ma­­žei­kių, Klai­pėdos, šilališ­kiai Bri­gita Lidžiūtė (4 kl.) ir Gy­tis Jankus (5 kl.) užėmė pirmąsias vietas (mokyt. Lina Kaziu­ko­nie­­nė), o kovo pradžioje Ma­žei­­kių Vytauto Klovos muzikos mo­­kykloje vykusiame IV Že­­­mai­tijos krašto solfedžio konkurse sėk­mingai pasirodė Irmantas Jan­kus (6 kl.), kuris užėmė pirmąją vietą (mokyt. L. Ka­ziuko­nie­nė).

Žemaitijos ir Klaipėdos krašto akordeonininkų festivalyje-konkurse „Akordeonų pavasa­ris 2023“ Tauragėje dalyvavo 25 mokiniai iš Pagėgių, Jur­bar­ko, Klaipėdos, Tauragės bei Ši­lalės meno mokyklų. Mo­ky­­to­jos Ramintos Pivoriū­nai­tės jaunie­siems akordeonininkams šis konkursas buvo sėk­min­gas: Ugnius Milašius (1 kl.) tapo ant­rosios vietos laureatu, Mei­da Capaitė (1 kl.) ir Emilis Za­muls­kis (1 kl.) pelnė pirmąsias vietas, Aistė Ca­paitė (8 kl.) savo amžiaus kategorijoje taip pat užėmė pirmąją vietą. Tie patys jaunieji akordeo­nininkai dalyvavo ir Utenos meno mokyk­los organizuotame respublikiniame virtualiame jaunųjų atlikėjų konkurse „Naujieji atradimai 2023“ bei pelnė prizines vietas: A. Ca­pai­tė – pirmąją, M. Capaitė, U. Mi­lašius ir E. Za­mulskis – trečiąsias.

Klaipėdos Stasio Šimkaus kon­servatorijoje respublikinia­me bendrojo fortepijono mokinių konkurse „Jūros eskizai“ sėkmingai pasirodė 3 kl. mokinys Stasys Aidanas Šerpe­taus­kis, laimėjęs trečiąją vietą (mokyt. Aušra Petraitienė).

Kovo 31 d. – balandžio 1 d. Kau­ne, Juozo Gruodžio konser­vatorijoje, vyko XXX respublikinis Juozo Pakalnio jaunųjų atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumen­tais konkursas. Šis konkursas turi labai gilias tradicijas, yra pats svarbiausias Lie­tu­voje, kaskart sulaukia daug dalyvių, todėl pelnyti jame prizines vietas – didelis laimėjimas. Konkursas vyko trimis turais: regioninis, zoninis ir respublikinis. Pu­čia­mų­jų klasės moksleiviai į Šilalę iš respublikinio turo parsivežė puikių laimėjimų: Arnas Ramanauskas, grojantis althornu (mokyt. Mi­kas 

Karosas, koncertmeisteris Arū­nas Goštautas) tapo pirmosios vietos laureatu, trečiosiomis vietomis džiaugiasi Rokas Barila, grojantis saksofonu (mokyt. Ta­das Zakarauskas, koncert­meis­te­ris A. Goštautas), Povi­las Vait­ke­vi­čius (tūba, mokyt. Algi­man­tas Krėpšta, koncertmeisteris A. Goštautas) bei I. Jankus (tū­ba, mokyt. M. Karo­sas, koncert­meisteris A. Goštau­tas). 

Balandžio pradžioje Radvi­liš­kio muzikos mokykloje vyko VII Lietuvos jaunųjų pianistų konkursas „Čiurlionio jūra“, skir­tas kompozitoriui M. K. Čiur­lioniui atminti, todėl vienas iš privalomų buvo jo kurtas kūrinys. Dalyvavo 30 jaunųjų pia­nistų iš Jo­niškio, Klaipėdos, Kau­no, Kau­no rajono, Kėdainių bei kt. muzikos ir meno mokyk­lų bei me­nų gimnazijų. Didžiuo­jamės ir džiaugiamės mūsų mokyk­los pel­ny­­tais laimėjimais, kuriuos į Ši­lalę parvežė: Aus­tėja Viliu­šy­tė – pirmosios vietos laureato dip­lo­mas (mo­kyt. Daiva Bar­tu­šie­nė), Ovi­dijus An­sunas – antrosios vietos laureato diplomas (mokyt. Gin­taras Bar­tušis), Rokas Kaz­lauskis – pirmosios vietos laureato dip­lomas (mokyt. D. Bartu­šie­nė) ir nominacija už geriausiai atliktą pjesę, Liudas Pukinskis – antrosios vietos laureato dip­lomas (mokyt. G. Bartušis) ir nominacija už geriausiai atliktą pjesę.

Balandžio 5 d. į Šilalės meno mokykloje vykusį I-ąjį Žemai­ti­jos krašto pianistų konkursą „Links­mosios natelės“ sugužėjo 30 jaunųjų pianistų iš Ma­žeikių, Plun­gės, Rieta­vo, Endriejavo, Gargždų, Laukuvos, Tauragės bei Ši­la­­lės muzikos ir meno mokyk­lų. Jie varžėsi 3 grupėse pagal klases, jaunuosius virtuozus ver­tino komisija. Visiems dalyviams įteikti saldūs prizai, o laureatai apdovanoti nuostabiais specialiai konkursui pagamintais suvenyrais „Smuiko raktas“.

Mūsų mokyklai atstovavo 7 jaunieji pianistai. Pirmosios vietos laureato diplomą pelnė 6 kl. mokinys R. Kazlauskis (mo­kyt. D. Bartušienė), antrosios vietos laimėtojais tapo 7 kl. mo­ki­­­nys L. Pukinskis (mokyt. G. Bar­tu­šis) ir 3 kl. mokinė A. Viliu­šy­tė (mokyt. D. Bar­tu­­šie­nė), trečiosios vietos laureate pripažinta 6 kl. mokinė Ju­li­ja Teresė Sa­daus­ky­tė (mokyt. Ilona Be­ne­tie­nė). Dip­lo­­man­tais tapo antrokės Aus­tėja Virba­šiūtė (mokyt. Gintarė Sa­ba­liaus­kienė) ir Žemyna Da­jo­rai­tė (mokyt. I. Benetienė) bei 4 kl. mokinė B. Lidžiūtė (mokyt. G. Bartušis). Konkursą organizavo Šilalės meno mokyk­los fortepijono mokytojai metodininkai D. ir G. Bartušiai.  

Šilalės meno mokyklos choreografijos skyriuje mokosi 140 jaunųjų šokėjų. Kovo 11 d. šokių studija „Lokysta“ dalyvavo tarptautiniame vaikų ir jaunimo šokių festivalyje „Laisvės vaikai 2023“ Plungėje. Kartu su šilališkiais scenoje sukosi šokėjų poros iš Plungės, Joniš­kio, Šilutės, Latvijos ir Mol­dovos.

Ypač sėkmingas „Lokystos“ šokėjams buvo Tauragėje vykęs Žemaitijos regiono moki­nių liaudiškų šokių grupių šokių festivalis-konkursas „Šal­tinio kviestinis“. Pirmoji vieta skirta jaunių grupei (mokyt. Lai­­ma Andrejauskienė), antroji – jung­tinei jaunučių ir mergaičių grupei (mokyt. Digma Konono­vie­nė).

Onore de Balzakas yra pasa­kęs, kad atkaklus darbas yra ir meno, ir gyvenimo dėsnis. Dė­kojame mokiniams bei jų mo­kytojams už šaunius laimėjimus ir už mokyklos vardo garsinimą. Tikimės ir ateityje puikių rezultatų bei sėkmingų konkursų.

Rasa RAMANAUSKIENĖ 

Šilalės meno mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui 

Choreografinių miniatiūrų programa „Klaipėda: vakar, šiandien, rytoj“, universalia judesių ir muzikos kalba pasakojanti apie Klaipėdos krašto unikalumą ir nuolat kintančią jo tapatybę, žada malonių staigmenų. Balandžio 29 d., šeštadienį, 18.30 val. Žvejų rūmuose Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys ypatingą projektą, skirtą Tarptautinei šokio dienai ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Paskutinės šio sezono premjeros svečiai turės galimybę prieš pasirodymą paskanauti šiame krašte jau nuo XVIII a. vidurio geriamos tradicinės popiečio kafijos. O kad šis proginis kavagėris taptų dar įsimintinesnis, kviečiame premjeros žiūrovus pasipuošti tradiciniais lietuvninkų kostiumais ir įsiamžinti nuotraukose!

Kaip permainingą Klaipėdos krašto istoriją suprato ir kokį sceninį pavidalą jai suteikė KVMT baleto trupė? „Klaipėdos praeitis, dabartis ir ateitis neatsiejama nuo gamtos, jūros, jūreivių... Išvysite senoviniais autentiškais rūbais pasipuošusius žmones, atliekančius senovines apeigas, geriančius kafiją, nes tik Klaipėdos krašte ja mėgautasi jau prieš daugiau kaip šimtą metų. Šių dienų klaipėdiečiai mėgaujasi kava, o kuo kvepės ateities Klaipėdos rytai – galima tik spėlioti arba įsivaizduoti“, –mįslingai apie naująją choreografinių miniatiūrų programą pasakojo KVMT vyriausiasis choreografas, Baleto tarnybos vadovas, vienas projekto meno vadovų Aurelijus Liškauskas.

Tarp daugelio Klaipėdos kraštą apibūdinančių temų ir simbolių, tokių kaip gamtos gaivalai ir su jais kasdien kovojantys, prie jų išmokę prisitaikyti ar net savo naudai pajungti žmonės, kasmet migruojantys paukščiai, potvyniai ir atoslūgiai, miestas ir uostas, svarbi teminė gija šioje programoje tenka būtent kavai, Mažojoje Lietuvoje vadintai kafija. Kafijos gėrimas buvo labai populiarus visoje Rytų Prūsijoje jau nuo XVIII a. vidurio. Žinoma, kad kafijos mėgdavęs paskanauti Tolminkiemio klebonas ir lietuvių literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis (1714–1780). Netoli Priekulės gimusios rašytojos Ievos Simonaitytės (1897–1978) raštuose taip pat randame ne vieną liudijimą, kaip ją, atėjusią pasisvečiuoti pas savo tantę (vok. „Tante“ – teta), vaišindavo kafija: sau ir vyrui teta gėrimo įpildavo į didelį dubenį ir iš jo semdavo, o mažajai Ėvikei – į mažesnį induką.

Lietuvių ir žemaičių pusryčiams įprastai valgomą sriubą ar košę Mažojoje Lietuvoje išstūmė iš vokiečių perimta mada prieš dienos darbus pasistiprinti kafija užsigeriamais buterbrodais (vok. „Butter“ – sviestas, „Brot“ – duona). Antrąkart kafija būdavo geriama kur nors verandoje, sode ar namuose ketvirtą valanda popiet, dažniausiai užsigardžiuojant tradiciniais Rytų Prūsijos kepiniais: vofeliais (širdutės formos vafliais), krafais (spurgomis), krendeliais (riestainiais), meduoliais, anyžiniais sausainiais, štrudelio, štroizelio ar kokio kito pyrago gabalėliu.

Kiekviena lietuvininkė turėjo savo paslapčių ruošiant šį tradicinį gėrimą, todėl dažnai galime išgirsti skirtingus kafijos virimo receptus. Miestuose gyvenę Rytų Prūsijos lietuviai turėdavo galimybę gauti iš Tilžės ar Karaliaučiaus parvežtos tikros kavamedžio pupelių kavos, o kaimuose – kas kaip turėjo. Mažiau pasiturintys gerdavo balintą miežių salyklo, skrudintų ir maltų miežinių, kvietinių, ruginių kruopų, ąžuolo gilių ar paprastųjų trūkažolių (cikorijų) šaknų kafiją. Todėl verta pašmekioti (paragauti) įvairių rūšių kafijos ir išsirinkti mėgstamiausią pagal savo skonį!

Balandžio 29 dieną kviečiame ne tik išvysti premjerą, bet ir šiek tiek anksčiau atvykus į Žvejų rūmus nuo 18 valandos išgirsti pasakojimą apie šį gėrimą, pasivaišinti tradicine kafija ar projekto rėmėjų – kavos skrudinimo namų „Musangas“ – paruošta ekologiškų pupelių kava. Po šio popiečio kavagėrio kviečiame mėgautis premjera, kurios metu taip pat nuo scenos galimai pakvips kava...

KVMT inform.