Projektų vadovė ir fotografė Domantė prisipažįsta, kad besimokant mokykloje nuolat užduodamas klausimas „kuo nori būti užaugusi?“ ypatingai negąsdino. Tačiau nors atsakymo į jį mergina sako iškart ir negalėdavusi pateikti, nebuvo taip, kad bijotų ir dėl to kaip nors ypatingai suktų galvą. Šiandien, kai jau užsiima mėgstama veikla, Domantė tikina mananti, jog besimokant mokykloje reikia mėgautis tuo, kad gali svajoti, nes svajoti ir galvoti, kuo nori būti, yra pakankamai lengva. Sunkiau tada, kai tampi tuo, kuo svajojai. Tada nebežinai, kas bus toliau.
„Nuo mažens turėjau pomėgių, kurie man buvo itin svarbūs – užsiėmiau fotografija, domėjausi reklamomis. Mane žavėjo ir vis dar be galo žavi tai, kaip toks reiškinys kaip reklama mūsų protus gali paveikti taip stipriai, kad galiausiai nusiperkame vienokį ar kitokį reklamuojamą daiktą ar paslaugą. Kartais to mums nė nereikia. Žinoma, mano apsisprendimui įtakos turėjo tėvai ir mokytojai, bendravimas su žmonėmis, mokymasis iš jų, tam tikrų vertybių perėmimas. Svarbi buvo ir draugų nuomonė – kai kurie iš jų jau studijavo universitetuose“, – sako Domantė.
Ar „svajonių specialybės“ studijos neprivertė nusivilti? Pasak Domantės, vis dar apie tai retsykiais pagalvojanti.
„Po mokyklos baigimo turėjau du labai aiškius variantus: rinkausi tarp fotografijos bei reklamos. Tėvai patarė rinktis reklamos kryptį, o fotografiją palikti kaip mylimą užsiėmimą. Pamaniau, kad planas geras, tačiau mintis „o kaip būtų buvę, jei“ sukirba ir dabar. Vis dėlto tai nereiškia, jog būtų tekę nusivilti. Studijų lūkesčiai, galima sakyti, išsipildė – mokslas buvo įdomus ir naudingas. Tik tada dar nesupratau vieno svarbaus dalyko – jau darbinantis turėjau pasistengti, lankiau papildomus kursus, nes studijose buvo pasenusių dalykų ir tai, turbūt, normalu – reklamoje naujovių atsiranda kiekvieną dieną“, – teigia Domantė.
Jaunuoliams, svarstantiems, ką rinktis, ji pataria nebijoti: pasak jos, nereikia manyti, kad, pasirinkus studijas, pasirašai gyvenimo nuosprendį – dažniausiai universitete įgytas išsilavinimas atveria daug kelių, nes kiekviena sritis juk turi daug pakraipų. O pradėjus dirbti, išmoksti daugybę naujų dalykų, patiri kasdienių iššūkių. Ir visai nebūtina apsistoti ties „svajonių profesija“ visą gyvenimą – nieko nekeisdamas ir nebandydamas naujų dalykų, nesužinosi, kiek daug įvairiausių talentų bei galimybių tavyje dar slypi.
Paklausta, kas labiausiai motyvuoja, Domantė nedvejoja: „Kaip ir studijų metais, taip ir dabar – noras išmokti kuo daugiau. Manau, kad būti smalsiam ypatingai svarbu, o troškimas atrasti bei suprasti naujų, anksčiau nepažintų ar nepatirtų dalykų yra didysis varikliukas kasdienai. Galbūt motyvuoti gali ir kiti dalykai, bet manau, kad svarbiausia, jog pats siektum eiti pirmyn“.
Pasak merginos, norint tapti geru reklamos specialistu, reikia būti kūrybiškam, sugebėti greitai reaguoti ir tuo pačiu metu galvoti apie kelis skirtingus dalykus. Ir, žinoma, vertinti įvairias darbines patirtis – jei nori tobulėti, reikia ne tik aklai eiti per kasdieną, bet ir kiek įmanoma analizuoti, galvoti, pažiūrėti, ar iš tos patirties galima kažko pasisemti bei išmokti.
„Dėl šios priežasties kartais pabandau į savo patirtis bei situacijas žvilgtelėti iš šono – tai padeda suprasti ir geriau įvertinti save bei aplinką. Laikui bėgant pastebi, jog su tokiu kritišku mąstymu darbus atlieki kokybiškiau, padarytos klaidos nesikartoja, o tas, kurios pasitaikys ateityje, tikrai sugebėsi išspręsti greičiau, efektyviau“, – neabejoja Domantė.
Kotryna PETRAITYTĖ
AUTORĖS nuotr.
Praėjusią savaitę Vilniuje vykęs mitingas prieš būsimus suvaržymus Galimybių paso neturintiems žmonėms sukėlė nemažą visuomenės susipriešinimą. Tuo tarpu kultūros atstovai būsimą naują tvarką vertina greičiau teigiamai – jie sako, jog jai yra pasiruošę, o ji visiems suteiks ne tik daugiau saugumo, bet ir leis užpildyti sales bei apsaugos nuo visiško karantino. Vyriausybės sprendimu, Galimybių paso neturintiems žmonėms nuo rugsėjo 13 d. užsivers pramogos, renginiai viduje ir kinas. Bet kol kas – besitęsianti kultūros vasara visiems.
Praėjusį šeštadienį Klaipėdoje baigėsi tarptautinis Klaipėdos festivalis. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras istoriniame laivų elinge žiūrovams suteikė galimybę pamatyti tarptautinio pripažinimo sulaukusią Richardo Wagnerio operą „Skrajojantis olandas“, išgirsti ypatingą simfoninės muzikos koncertą su smuiko virtuozu Maksimu Fedotovu bei išvysti net dvi choreografo Edvardo Clugo šokių spektaklių premjeras „Sabat mater“ ir „Šventasis pavasaris“. Neįprastoje, menininkams iššūkį keliančioje vietoje vykę renginiai sulaukė didelio dėmesio bei teigiamų įvertinimų. Štai architektas Romas Gailius sakė: „Džiaugiuosi, kad didžiausi priešai – vėjas, vanduo, laivai ir opera, baletas, muzika – tapo neišskiriamais draugais. Nors kol kas“.
Iki pat rugpjūčio 29 d. muzikos mylėtojai kviečiami į pajūrį – čia vyksta įspūdingi Kretingos senosios muzikos festivalio koncertai. Jau penktą kartą rengiamame festivalyje šiemet – net septyni pasaulinio lygio atlikėjų iš Šveicarijos, Prancūzijos, Argentinos, Belgijos, Brazilijos, Jungtinės Karalystės koncertai, į kuriuos patekti galima nemokamai – juose kviečiama aukoti pagal galimybes. Tiesa, klausytojai raginami į koncertus atvykti ir vietas užsiimti anksčiau, nes žiūrovų skaičius bus ribojamas. Visų koncertų pradžia – 19 val., o tikslią festivalio programą galima rasti tinklalapyje kretingarkc.lt.
Kultūros ministerija laukia paraiškų Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijoms gauti. Jotvingių premija jau nuo 1985 m. įteikiama už per pastaruosius dvejus metus išleistą geriausią poezijos knygą. Jaunojo jotvingio premija nuo 1998 m. skiriama už geriausią jauno autoriaus (iki 35 metų) originaliosios poezijos, verstinės poezijos arba poezijos kritikos knygą. Kandidatus premijoms gali teikti leidyklos, meno kūrėjų asociacijos bei kūrybinės organizacijos, taip pat nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys. Šių metų premijos bus įteikiamos rugsėjo 29 d. – spalio 4 d. vyksiančiame poetiniame Druskininkų rudens festivalyje.
Užtenka renginių ir Šilalės rajono gyventojams. Štai Kvėdarnoje ateinantį šeštadienį vėl atgis autentiškos klojimo teatro tradicijos – Lembo kaime, prie mūsų krašto kalbininko Kazimiero Jauniaus klėtelės-muziejaus rengiamas jau VII-asis respublikinis klojimo teatrų festivalis „Pri klietelis“.
Sekmadienį į Šilalės Bendruomenių parką užsuks jau aštuntus metus žiūrovus lankantis Kino karavanas, rodantis ryškiausius, daugiausiai kritikų pripažinimo bei žiūrovų simpatijų sulaukusius „Kino pavasario“ filmus. Šilališkiams bus suteikta galimybė pažiūrėti filmus „Vampyriukas“, „Aš esu Greta“ ir „Dar po vieną“. Nemokami kino seansai po atviru dangumi vyks 16 val., 18 val. ir 20 val.
Kotryna PETRAITYTĖ
Nors viešieji ruporai nepaliaujamai įrodinėja, jog gyvenimo lygis kyla ir vis labiau artėjame prie Vakarų Europos, eiliniams piliečiams tokie postringavimai kelia pyktį – vidutines ar minimalias pajamas gaunantieji išgyvena vos ne vos. Ir tai ne dėl valdžios malonių, o dėl savo žemaitiško kantrumo ir gebėjimo prisitaikyti prie sudėtingiausių sąlygų. Pasak šilališkių, kainos už paslaugas bei prekes nuolat auga, o tai reiškia, jog po kiekvieno pabrangimo dar labiau sumažėja lėšų pragyvenimui.
Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Algimanto SNARSKIO pieš.
Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 61
Nuo šaltibarščių ir cepelinų iki vabzdžių ir gyvo aštuonkojo – elementariausias kultūrinis šokas lietuviui, atvykusiam į Aziją. Tačiau iš Šilalės krašto kilęs Aurimas Tiriūna nepabūgo kontrastų ir jau dvejus metus gyvena vienoje perspektyviausių pasaulio valstybių – Pietų Korėjoje. Vaikinas sutiko papasakoti, kaip ir dėl ko ten atsidūrė bei ką ketina veikti ateityje.
Paskui svajonę – į kitą pasaulio kraštą
Aurimo emigracijos priežastis paprasta – į tolimąją šalį jį nuvedė mokslo kelias. Baigęs Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnaziją, vaikinas įstojo į jungtinę Mykolo Romerio ir Dongseo universitetų programą Informatika ir skaitmeninis turinys. Po pirmųjų dviejų kursų Vilniuje, studijos persikėlė į antrą pagal dydį Pietų Korėjos miestą Pusaną.
„Visada labai aukštinau ir žavėjausi menininkais, norėjau būti tokiais, kaip jie“, – teigia Aurimas.
Nors studijų programos pavadinimas visai neskamba kaip kažkas, kas gali būti susiję su menu, jaunuolis tikina atradęs savo sritį: „Kai pradėjau galvoti apie studijas, neretai gaudavau pasiūlymų studijuoti architektūrą, nes man gerai sekėsi tiek matematika, tiek menai, tačiau tai manęs netraukė. Čia, kur esu dabar, reikia ir loginio mąstymo, ir kūrybiškumo. Aš turiu šiuos įgūdžius, todėl jaučiuosi esantis savo vietoje“.
Kaip pasakoja Aurimas, jo studijos orientuotos į kompiuterinių žaidimų, 3D animacijų kūrimą, o tai sudaro dvi dalys: tikslieji mokslai (programavimas, duomenų bazės ir kt.) ir skaitmeniniai menai (3D modeliavimas, animavimas, apšvietimas, specialieji efektai ir kt.). Jis, kaip jau galima suprasti, pasirinko meno kryptį ir kuria įvairiausius 3D modelius. Beje, jo darbai antrus metus iš eilės yra matomi ir „Šilalės miesto bėgimo“ reklamoje.
Neretai yra klaidingai manoma, kad menininkų darbas nėra sunkus, tuo labiau, kai dirbama su kompiuterinėmis sistemomis. Visgi Aurimas su tuo nesutinka: „Norint dirbti tokį darbą, būtina turėti daugybę įgūdžių ir žinių. Jeigu nori sukurti, pavyzdžiui, skaitmeninę žmogaus skulptūrą, turi išmanyti anatomiją, visais atvejais svarbu gebėti komponuoti spalvas ir formas.“
Koks vabzdžių skonis?
Priprasti prie kitos kultūros užtrunka. Tačiau po dviejų gyvenimo metų Pietų Korėjoje, Aurimui darosi sunku įvardinti skirtumus: „Kuo ilgiau čia būnu, tuo mažiau viskas skiriasi nuo lietuviškos kultūros.“
Pasikapstęs atminties stalčiuose pašnekovas prisiminė, jog jam didelį įspūdį iš pradžių padarė valgomi gyvi aštuonkojai, kurių čiulptuvėliai susitraukdami prilimpa prie liežuvio, ir skardinėse konservuoti vabzdžiai. Virtualaus pokalbio metu Aurimas parodė vieną tokią dėžutę ir prisipažino, jog drąsos jų paragauti pristigo.
Be to, anot Aurimo, mums egzotiškoje šalyje jaučiami ir žmonių mentaliteto skirtumai. A. Tiriūna apie tai kalba naudodamasis pandemijos pavyzdžiu: „Pietų Korėjoje niekada nebuvo tokio griežto karantino kaip Lietuvoje, nes čia yra kitokia kultūra. Lietuvoje anksčiau būtų buvę labai keista pamatyti žmogų su kauke ne ligoninėje, o čia net peršalus yra įprasta ją užsidėti, žmonės labai gerbia vieni kitų sveikatą.“
Lietuva – ranka pasiekiama
Paklaustas apie ateities planus, Aurimas apie grįžimą namo kol kas nekalba: „Labai pamėgau gyvenimą Pietų Korėjoje, todėl, gavęs pasiūlymą likti dirbti, lengvai sutikau“.
Taigi pirmuosius savo karjeros žingsnius jaunasis 3D modeliuotojas žengia toli nuo Lietuvos – Pietų Korėjoje jis kuria virtualios realybės simuliacijų aplinkas, skirtas treniruotis policininkams, ugniagesiams, jūreiviams ir kt.
Tačiau nors artimiausiu metu vaikinas ir neketina grįžti į gimtinę, jis aktyviai domisi Lietuvos politiniu gyvenimu, seka šalies aktualijas. Aurimas teigia svetur iš naujo atradęs savo pilietybę.
„Pabuvęs užsienyje, pradedi pastebėti, koks esi žmogus kaip lietuvis ir kuo skiriesi nuo kitų. Šita patirtis manę įkvėpė daug labiau didžiuotis Lietuva ir tuo, kad esu lietuvis“, – prisipažįsta pajūriškis.
Dėl to, kad yra toli nuo namų, Aurimas per daug nesisieloja: skaitmenizacijos laikais gimta šalis ir namai tampa ranka pasiekiami. O geriausiai tai įrodo pokalbis su „Šilalės artojo“ praktikante – beveik 8000 kilometrų atstumas netapo kliūtimi sklandžiai pabendrauti.
Emilija POCIŪTĖ
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos studentė
Nuotr. iš pašnekovo albumo
Šią vasarą VšĮ „Kalbų ir kultūrų lizdelis“ suorganizavo kelias anglų kalbos stovyklas įvairaus amžiaus vaikams. Dieninė stovykla vyko Rietavo žirgyne, Stovyklos su nakvyne – Paršežerio stovyklavietėje, šalia Požerės.
Pagrindinė stovyklų idėja – tobulinti anglų kalbos žinias. Dalis užsiėmimų vyko tik anglų kalba, buvo keletas vadovių iš užsienio: Gabriela Ramos – iš Portugalijos, Anastasia Chichina – iš Ukrainos ir Claire McGrath – iš Airijos. Nė viena iš jų nekalba lietuviškai, tad vienintelis būdas bendrauti ir dalyvauti veikloje – kalbant angliškai.
Prie stovyklų organizavimo prisidėjo ir įvairių dalykų mokytojos: gamtos mokslų, kūno kultūros, teatro, anglų bei vokiečių kalbų. Taip buvo užtikrintas stovyklų programos įvairumas ir turiningas ugdomasis turinys. Visi užsiėmimai buvo rengiami konsultuojantis su dalykininkais specialistais, o tetro mokytoja padėjo užtikrinti, kad veiklos būtų žaismingos bei patrauklios vaikams ir jaunuoliams, stovyklos dvasia būtų ypatinga.
Stovyklose savanoriavo 12 jaunųjų savanorių. Ne tik stovyklos organizatoriams svarbūs savanoriai, galintys padėti atlikti įvairias užduotis, bet ir jiems patiems tai buvo naudinga patirtis. Savanoriška veikla atverė daug galimybių savęs tobulinimui ir suteikė darbo su vaikais ir jaunimu patirties.
Dieninės stovyklos dalyviai penkias dienas „keliavo“ po įvairias pasaulio šalis, pažindami jų vėliavas, žemėlapius, tradicinį maistą, susipažindami su įdomiais faktais apie jas, žaidimais, šokiais, dainomis atrasdami jų kultūros įdomybes. Pradėta buvo nuo Lietuvos pažinimo. Portugaliją pristačiusi savanorė Gabriela pamokė portugališkų žodžių, kartu su vaikais gamino skanumynus, žaidė tradicinius žaidimus. Indonezijos diena buvo ypač spalvinga: vaikai galėjo pasimatuoti autentiškus tautinius drabužius, pajausti egzotiškus kvapus su indonezietiškais smilkalais, groti tradiciniais muzikos instrumentais. Visa tai parūpino Indonezijoje pusę metų gyvenusi studentė Milda.
Netrūko ir kitų įdomių veiklų: ištvermę skatinantis žygis pėščiomis (nueiti beveik 7 km), edukacija apie žirgus su galimybe visiems vaikams bent trumpam pajodinėti, dainos prie lauželio ir keptos dešrelės, sportas, vandens žaidynės bei kitos pramogos.
Stovyklos su nakvyne kvietė dalyvius į kitokį mokslo bei kalbų pažinimo pasaulį, kurio tikslas – stiprinti mokinių kompetencijas anglų kalbos, matematikos, gamtos mokslų ir kitose srityse. Pagrindiniu stovyklos veikėju buvo pasirinktas britės rašytojos J. K. Rowling sukurtas personažas Harris Potteris, o kiekvienas stovyklos dalyvis tapo išskirtinės Hogvartso mokyklos mokiniu, kurioje laukė daug nuotykių ir integruotas gamtamokslinis, matematinis, užsienio kalbos ugdymas.
Grupės buvo sudarytos iš skirtingų mokyklų mokinių: Rietavo Lauryno Ivinskio, Laukuvos Norberto Vėliaus, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus, Pajūrio Stanislovo Biržiškio, Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus, Rietavo sav. Tverų gimnazijos, Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija, Žadvainių pagrindinė mokykla. Kiekvieną dieną grupių laukė skirtingi iššūkiai ir išbandymai (žygiai, tyrimai, eksperimentai, aplinkos pažinimas, strateginiai žaidimai) ir viskas vyko integruojant anglų kalbos ugdymą.
VšĮ „Kalbų ir kultūrų lizdelis“ nuoširdžiai dėkoja visiems prisidėjusiems prie stovyklų įgyvendinimo.
Virginija CANINO
VšĮ „kalbų ir kultūrų lizdelis“ turinio kūrėja
Kviečiame išbandyti savitarnos svetainę, kurioje „Tele2“ klientai gali lengvai ir greitai pasitikrinti savo duomenis ir sąskaitas, patogiai keisti mokėjimo planus bei pasirinkti kitas norimas paslaugas. Savitarną privatiems ir verslo klientams rasite mano.tele2.lt.
Savitarnos svetainėje – viską valdote patys
Vasarą visą savo laiką norisi skirti išvykoms, paplūdimiui, draugams bei vandens pramogoms. Taupant šias brangias valandas, verta išbandyti specialią „Tele2“ savitarnos svetainę, kuri sukurta atsižvelgiant į klientų poreikius. Joje galite paprastai valdyti savo paslaugas, keisti mokėjimo planus, peržiūrėti išklotines ir sąskaitas bei jas apmokėti. Taip pat sekti einamojo mėnesio išlaidas ir valdyti kitas naudingas paslaugas arba peržiūrėti paslaugų naudojimosi statistiką.
Prie savitarnos jungiantis pirmą kartą, prireiks tik jūsų telefono numerio – tuomet SMS žinute gausite laikiną slaptažodį, kurį galėsite pakeisti. Savitarnos puslapyje rasite daug naudingos informacijos: dabartinį mokėjimo planą, jo galiojimo laiką, einamojo mėnesio išlaidas, išklotines, sąskaitas bei naujus, jums skirtus pasiūlymus.
„Tele2“ savitarnos paskyroje vos per kelias minutes galite ne tik patikrinti savo duomenis, bet ir pakeisti planą, sužinoti savo SIM kortelės PUK kodą, užregistruoti pradelstą mokėjimą bei greičiau atnaujinti paslaugas, jei netyčia pamiršote laiku apmokėti sąskaitą. Kadangi visus atsakymus rasite akimirksniu, jums net nereikės gaišti savo laiko ir skambinti ar vykti į saloną.
Į jūsų klausimus atsakys virtuali konsultantė
Jei visgi iškiltų klausimų, į kuriuos patiems nepavyksta rasti atsakymo, jums gali padėti dirbtinio intelekto asistentė „Rūta“. Ji savitarnoje pasiekiama visą parą, o jos aptarnavimo vertinimas viršija rinkoje vyraujančių analogiškų asistentų vertinimo vidurkį.
„Rūta“, pradėjusi veikti „Tele2“ savitarnos svetainėje kiek daugiau nei prieš pusmetį, sparčiai tobulėja ir jau išmoko atsakyti į daugiau nei 1700 klausimų. Iki šiol ji aptarnavo jau daugiau nei 78 tūkst. klientų. Ji gali padėti sąskaitų, techninių problemų, sutarčių pasirašymo, naujų paslaugų užsakymo, e. parduotuvės prekių ir kitais klausimais. Užduoti klausimą Rūtai labai paprasta. Prisijungę prie savo „Tele2“ savitarnos puslapio, spauskite pokalbio ikonėlę apatiniame dešiniajame lango kampe. Tuomet galėsite pasirinkti norimą temą ir susirašinėti su virtualiu konsultantu.
Mobilioji aplikacija „Mano Tele2“ – jūsų išmaniajame telefone
Kasdienes „Tele2“ paslaugas galite patogiai tvarkyti ir nemokamoje „Mano Tele2“ programėlėje, pritaikytoje „Android“ ir „iPhone“ telefonams. Aplikacija galėsite naudotis kaip savitarna – čia rasite visą svarbiausią informaciją. Pavyzdžiui, galėsite realiu laiku peržiūrėti interneto duomenų likutį ir sunaudojimo vidurkį. Pritrūkus duomenų, čia iškart galėsite užsisakyti papildomą vienkartinį jų paketą.
Taip pat rasite kredito limitą, galėsite jį pasikeisti arba patikrinti jo likutį. Be to, pačioje programėlėje galėsite vos keliais paspaudimais greitai apmokėti sąskaitą per savo asmeninį banką. Klientų patogumui „Mano Tele2“ aplikacijoje nuo šiol rasite dar kelias naudingas funkcijas: galėsite papildyti „Pildyk“ sąskaitas, sekti įrenginio remonto būseną ar peržiūrėti kelių skirtingų numerių informaciją.
Telefono draudimas – 3 mėn. nemokamai
Tik ką įsigytas išmanusis sukelia ne tik daug džiaugsmo, bet ir šiek tiek nerimo. Kyla baimių, kad tik nenumestum naujo telefono nuo stalo, neapipiltum kava ar jis netyčia įkristų į vandenį. Šiuos rūpesčius palengvina telefono draudimas. Šiuo metu, įsigijus naują išmanųjį, dovanojame net 3 mėn. telefono draudimo paslaugą. Pasiūlymas įrenginių draudimui „3 mėn. nemokamai“ galioja visiems, perkantiems išmanųjį telefoną (perkant internetu arba „Tele2“ prekybos vietoje) ar planšetę (perkant „Tele2“ prekybos vietoje) kartu su įrenginio draudimu (negalioja perkant tik ekrano draudimą).
Po 3 mėn. paslauga bus apmokestinta kas mėnesį pagal telefono draudimo kainą, nurodytą pirkimo metu. Mokestis bus įtrauktas į „Tele2“ mobiliojo ryšio sąskaitą. Telefono draudimo paslaugą galėsite nutraukti bet kuriuo metu. Pasiūlymas negalioja pasirinkus išankstinio apmokėjimo draudimo paslaugą. Pasiūlymo laikas – ribotas.
Daugiau informacijos rasite www.tele2.lt, „Tele2“ salonuose arba paskambinę telefonu 117.
Jovita JARUTIENĖ
Kai už lango pilkas dangus ir lietus vos ne priverstinai liepia sėdėti namie, Girdiškėje ir vėl snigo. Taip taip, neapsirikote – Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčioje per mišias pasnigo ir sniegas tarsi dar vieną stebuklą dovanojo koncertą. Šį kartą vietinių gyventojų ir svečių dėmesio pareikalavo bei patys jo sulaukė „Bijotų dvaro festivalio“ svečiai – atlikėjas Liudas Mikalauskas ir akomponiatorė Audronė Juozauskaitė.
Harizmatiškasis L. Mikalauskas pavergė klausytojų širdis ne tik savo balsu, bet ir įdomiomis bei šmaikščiomis istorijomis. Koncertas netikėtai kiek užtruko, nes Liudas nutarė atsidėkodamas klausytojams už palaikymą aplodismentais bei pritarimą dainuojant, atlikti dar keletą kūrinių. Po koncerto atlikėjus ir vietos gyventojus pasveikino Bijotų seniūnas Ignas Gužauskis bei Seimo narys Jonas Gudauskas. Festivalio organizatoriai atsidėkojo atlikėjams tradiciniais festivalio meduoliais ir festivalio suvenyrais. Koncertui pasibaigus, Girdiškės gyventojai bei miestelio svečiai neskubėjo skirstytis – jie, tarsi užburti, ilgai nepaleido atlikėjų, fotografavosi su atlikėju, džiaugėsi galimybe paklausyti garsenybės savo bažnyčioje, ir, kaip patys juokavo, „gyvai jį pačiupinėti“.
Tai jau antras „Bijotų dvaro festivalio“ išvažiuojamasis koncertas. Pirmasis vyko prieš porą savaičių Trepuose. Kaip teigia „Bijotų dvaro festivalio“ organizatorius vadovas Valdas Latoža, tradiciškai festivalio koncertai vyksta ne tik Bijotuose, nes taip norima aprėpti didesnę klausytojų auditoriją, suteikti žmonėms, gyvenantiems kiek tolėliau nuo didžiųjų kultūros centrų, galimybę išgirsti kokybišką muziką, pamatyti puikius ir žinomus atlikėjus. Girdiškė taip pat buvo pasirinkta neatsitiktinai – vietovė netoli Bijotų, čia – unikali architektūra, erdvė ir puikiai besidarbuojanti Girdiškės kaimo bendruomenė, kuri, deja, ne visuomet turi finansinių galimybių pasikviesti žinomų atlikėjų. O festivalis tokią galimybę suteikia.
Rugpjūčio 27 d. muzikos mylėtojai kviečiami į koncertą po Bijotų ąžuolais – grupė „U’Elements”, jungianti Lietuvos, Latvijos ir Armėnijos muzikantus, atvyksta į Šilalės kraštą. Jų kūryboje susilieja lietuvių, latvių, armėnų liaudies muzikos motyvai bei džiazo kalba ir improvizacija. Kaip žada festivalio organizatoriai, klausytojai išgirs energingas jazz, folk, drum&bass bei world music melodijas, skirtas tiek įdomaus skambesio ieškantiems muzikos gurmanams, tiek muzikos profesionalams.
Be to, festivalio organizatoriai primena, kad Baublių muziejuje vis dar galima aplankyti instaliacijų parodą „Kilowac“ ir nemokamai išsiųsti atvirlaiškį, skirtą Bijotų mažosios kultūros sostinės vardo suteikimui, ir taip netradiciškai perduoti linkėjimus iš Bijotų – sau, artimui, draugui, bičiuliams Lietuvoje ar užsienyje.
Irina SADAUSKIENĖ
Linos LAUCIUVIENĖS nuotr.
Pernai dėl COVID-19 pandemijos atšaukti Porciunkulės atlaidai po metų pertraukos grįžo į Tenenius. Juose šurmuliavo ne tik teneniškiai, bet netrūko ir svečių iš mūsų bei Šilutės rajonų.
Daugiau nei amžių Teneniuose vykstantys atlaidai tradiciškai prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Barboros bažnyčioje, kurias aukojo Lietuvos katechetikos centro vadovas kun. Rimantas Gudlinkis. Dvasininkas pasidžiaugė, kad procesijoje dalyvavo labai daug vaikų, Tenenių seniūnė Loreta Petravičienė gyrė bažnyčioje besidarbuojančias Jolantą Trakšelienę bei Nijolę Jurgaitienę, kurios ne tik rūpinasi jaunimo įsitraukimu į religinės bendruomenės veiklą, bet ir puoselėja Tenenių bažnytėlę bei jos aplinką.
Vakare atlaidų šventė persikėlė į Tenenių miestelio stadioną. Ją pradėjo Olgos Jogminienės vadovaujamas Laukuvos kultūros namų šokių kolektyvas „Laukiva“, didžiulio dalyvių susidomėjimo sulaukė neįprastas automobilių garso sistemų pasirodymas „Show off“, kurį surengė Šilalės „Bildukai“. Vėliau savo dainomis džiugino atlikėjai Vainora ir Valdas Lacko, o po jų gerą nuotaiką dalijo grupė „Lietuvaičiai“. Renginį vainikavo lazerių šou „Ypatinga akimirka“.
Tenenių seniūnė nuoširdžiai dėkojo prie šventės organizavimo prisidėjusiems gyventojams, ūkininkams, verslininkams Ilonai ir Petrui Daukšiams bei Alfonsui Rupšlaukiui, Tenenių bažnyčios parapijai, vietos bendruomenės nariams. Šventės dalyvius pasveikino Seimo narys Jonas Gudauskas bei savivaldybės administracijos direktorius Tadas Bartkus, kuris įteikė atminimo dovanėlę Tenenių bendruomenės pirmininkei Liudai Aistei Trakšelienei bei padėkos raštus Genovaitei Ciparienei už ilgametį, nenuilstantį felčerės darbą ir pagalbą seniūnijos gyventojams, Egidijui Gečui – už darbo vietų kūrimą, Ingridai Kurmytei – už visuomeninę pagalbą.
Milda JOKUBAITĖ
AUTORĖS nuotr.
Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius.
Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja žmonės iš skirtingų šalies rajonų.
„Kartu mes galime nuveikti daugiau“
Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara bei pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių“.
Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, tačiau visi atsakymai buvo neigiami.
„Oficialiai koronavirusu nesirgau, bet dirbu maisto tiekimo sferoje, ir mano aplinkoje vyksta nuolatinė komunikacija su klientais bei tiekėjais. Keletas kolegų sirgo, tad galbūt to nesuprasdama ir nejausdama persirgau besimptome šio viruso forma“, – pasakoja ji.
Pradžioje į skiepus žiūrėjusi skeptiškai, Indrė pripažįsta, jog, kaip ir kiti, pasidavė „bandos“ jausmui, nes atrodė, kad per tokį trumpą laiką atrasti veiksmingą vakciną yra neįmanoma, ir ateityje turėsime daug su sveikata susijusių problemų, kurioms įtaką bus padarę skiepai.
Kaip bebūtų, galiausiai ji nusprendė vakcinuotis tam, jog darbas sklandžiai vyktų ir toliau, o dabar ragina kitus padaryti tą patį: „Galvokite ne tik apie save ir kaip tai tiesiogiai gali palengvinti jūsų gyvenimą, bet ir apie tai, kad vienas vienintelis jūsų skiepas dar gali išgelbėti ir begalę aplinkinių, o juolab šeimą bei kitus artimuosius – juk visi jiems linkime tik paties geriausio ir norime apsaugoti. Jei visi būsime sąmoningesni ir vieningesni, tikiu, jog šią pandemiją suvaldyti bus galima per trumpesnį laiką. Juk ne veltui sakoma, kad kartu mes galime nuveikti daugiau“.
„Virusas nedings lyg niekur nieko“
Vestuvių planuotojai Laurai, kilusiai iš Jurbarko, šiltasis metų sezonas – pats aktyviausias darbymetis, nes žmonės planuoja savo vestuves ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Laura teigia pasitikinti mokslu ir mano, kad mes visi esame tokioje situacijoje, kurioje be vakcinų nėra kitos išeities.
„Virusas nedings lyg niekur nieko. Nesu skiepų maniakė, paprastai nuo gripo nesiskiepiju kasmet, tačiau šis virusas yra toks, kai nevalia rizikuoti ne tik savo paties sveikata, bet ir artimųjų. Pandemija paveikė mano verslą, todėl kito varianto nematau, tik vakcinaciją, kad galėtume kaip galima greičiau grįžti į normalų gyvenimą“.
Tai, kad dabar Lietuvoje sergančiųjų skaičiai yra mažesni, dar nereiškia, jog rudenį mes vėl neturėsime kritinės pandeminės situacijos. Net, sakyčiau, labai tikėtina, kad turėsime. Tad kuo daugiau bus pasiskiepijusių, tuo mažiau šansų vėl visiems sėdėti namuose“, – sako moteris, pridurdama, kad ją pasiekia įvairūs mitai bei istorijos, susijusios su vakcinacija, bet dažniausiai tuos mitus išgalvoja žmonės, nė kiek nepasigilinę į mokslininkų nuomonę.
„Labiausiai man nerimo kėlė kalbos, jog skiepui išrasti reikia daugiau laiko, kurio mes nelabai turime. Tačiau, kita vertus, esu per gyvenimą išgėrusi ir suvalgiusi daug ką, kieno cheminės sudėties tikrai nežinojau. Tad dabar abejoti medicina, kai viskas yra po didinamuoju stiklu tikrinama, nematau net menkiausios priežasties“, – savo nuomone dalijasi Laura.
Kam galioja rekomendacijos ir galimybių pasas?
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, šiuo metu apsauginės veido priemonės privalomos vyresniems nei 6 metų asmenims viešose uždarose erdvėse, pavyzdžiui, parduotuvėse, viešajame transporte ar renginiuose. Išskyrus tuos atvejus, kai sportuojama arba kai teikiama paslauga, kurios negalima suteikti jos gavėjui būnant su kauke, ir kai dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negalima ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).
Be to, turint neigiamą COVID-19 testo rezultatą, pasiskiepijus nuo COVID-19 ar persirgus šia liga, galima gauti galimybių pasą, kuris nuo rugpjūčio 2 d. galioja vieną mėnesį.
Pasiskiepijus „Comirnaty“ arba „Moderna“ vakcina, galimybių pasas įsigalioja praėjus vienai savaitei po antrosios vakcinos dozės suleidimo; „Janssen“ vakcina – praėjus dviem savaitėms po vienintelės dozės suleidimo; „Vaxzevria“ vakcina – praėjus keturioms savaitėms po pirmosios dozės suleidimo ir iš karto po antrosios dozės.
Persirgus COVID-19, galimybių pasą galima gauti praėjus dviem savaitėms po bet kurios vienos vakcinos dozės, o turint neigiamą COVID-19 testo rezultatą, svarbu žinoti, jog antigeno testas galioja 48 val. nuo ėminio paėmimo, SARS-CoV-2 PGR tyrimas galioja 72 val. nuo ėminio paėmimo.
Daugiau apie galimybių pasą, galiojančias rekomendacijas ar kitos su pasauline pandemija susijusios aktualios informacijos galite rasti tinklalapyje www.koronastop.lrv.lt, www.gpasas.lt arba paskambinę numeriu 1808.