Pasakymas, kad sveikata yra brangiausias žmogaus turtas, įgauna vis didesnę prasmę. Jei anksčiau ja susirūpindavome tik tuomet, kai imdavo kaustyti skausmai, tai dabar vis labiau suprantame, jog, norėdami išlikti darbingi, negalime laukti, kol įsisirgsime. Pagalbą savijautai gerinti ryžosi siūlyti ir Šilalės ligoninė – teigiama, kad neva čia bus galima gauti tokias pat ar net geresnes paslaugas, kaip bet kurioje sanatorijoje. 

Reabilitacija – ne tik šilališkiams

Šį rudenį Šilalės ligoninės Fi­zinės medicinos ir reabilitaci­jos skyriaus patalpos bei jose bu­vusi įranga pasikeitė iš esmės, o pacientus sutinka jaunas ir draugiškas personalas. Gy­dy­­to­­jas Rytis Butkus sako per die­ną priimantis ir fizioterapijos procedūras paskiriantis kelioms dešimtims žmonių, todėl pacientų šiame skyriuje netrūksta. Daugėja ir atvykstančiųjų su ambulatorinės reabilitacijos paskyrimais – šiemet sveikatos atstatymui po traumų ir sunkių ligų Šilalės ligoninę pasirinko apie 200 žmonių. Paslaugomis, pasak ligoninės atstovų, naudojasi ir pacientai iš kaimyninių Šilutės, Rietavo, Ra­seinių savivaldybių, pasitaiko netgi kėdainiškių ar uteniškių.

„Priimame visus, turinčius nukreipimą ambulatorinei reabilitacijai, dar paraginame, kad atsivežtų savo tėvus, senelius, papasakotų iš užsienio grįžusiems giminaičiams. Kam priklauso Teritorinių ligonių kasų apmokamos paslaugos, mokėti už procedūras nereikia, kiti gali susimokėti – ligoninė nėra pelno siekianti bendrovė, kainos pas mus žmoniškos, visiems įkandamos“, – tikina gydytojas R. Butkus. 

Atvykusiems iš tolimesnių šalies vietų siūloma išsipirkti vienvietę palatą, o norintiems – ir ligoninės maitinimą. Paslaugų dienai kaina yra tik apie 11 eurų.

Investavo daugiau nei pusę milijono 

Antri metai kartu su Rusijos federacijos Kaliningrado srities Baltijsko miesto ligonine Šilalės medikai įgyvendina medicininių paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo programą. Šilalės ligoninei iš jos skirta 650 tūkst. Eur – 90 proc. šios sumos finansuoja Europos Są­jungos struktūriniai fondai, todėl rajono savivaldybei užteko prisidėti tik 65 tūkst. Eur.  

Šilalės ligoninės ūkio administratorius Alfonsas Motuzas teigia, jog didžioji dalis lėšų – apie 450 tūkst. Eur – išleista ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus patalpų remon­tui bei vertikalių vonių įrengimui. Su­remontuota ir dalis Palaikomojo gydymo bei slaugos skyriaus patalpų, kuriose įkurti keturi nauji masažo kabinetai, perkelti parafino aplikacijų kabinetai. Pakeista ir elektros instaliacija, įrengta vėdinimo bei šildymo sistema. Pagaliau sutvarkyti įėjimo į ligoninę laiptai, kurie iškloti neslidžiomis akmens masės trinkelėmis, įrengta neįgaliųjų įvažiavimo rampa. 

Dabar Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius ligoninėje užima net 618 kv. m. Iki projekto pradžios čia veikė druskų kambarys, buvo daromos parafino aplikacijos, kineziterapija, tačiau skirtas finansavimas sudarė galimybę nupirkti dar daugiau naujos įrangos ir praplėsti vandens pro­ce­dūras. Iš projekto naujai įrangai įsigyti skirta 100 tūkst. Eur.

„Ligoninės įranga nebeatitiko reikalavimų, nes neturėjo ES CE sertifikato, todėl jau bene pusantrų metų negalėjome naudoti daugybės prietaisų“, – pripažįsta A. Motuzas.  

Pasak jo, iki birželio pradžios planuojama suremontuoti kelią nuo Pri­ėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus iki atskiro įėjimo į Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrių. Tam yra numatyta 29 tūkst. Eur. Bet greičiausiai pinigų pritrūks, todėl teks jų ieškoti arba ligoninės, arba savivaldybės biudžete. 

Reabilitacijos skyrių atnaujino ir Bal­tijsko miesto ligoninė. Tik jos administ­racija didžiąją dalį lėšų buvo suplanavusi aplinkai tvarkyti – tiesė kelius ir klojo šaligatvius, kad medikams bei pacientams nereikėtų bristi purvo. 

Prie jūros geriau važiuoti pasveikus 

Fizinės medicinos gydytojas R. But­kus džiaugiasi atnaujintu skyriumi – ja­me sumontuoti tokie šiuolaikiški prietaisai, kuriuos, jo teigimu, iki šiol turėjo tik Kauno sveikatos mokslų universiteto klinikos. Lazerinė stimuliacija ir smūginės bangos 2–3 kartus pa­grei­ti­na ląstelių atsinaujini­mą bei paskati­na skaudamų sąnarių, raumenų, nervų, sausgyslių, žaizdų gijimą. Lazerinis prie­­­tai­sas naudojamas gydant tuos žmo­nes, ku­riems įprastos procedūros ne­pa­­de­da. Kvan­­ti­nės medicinos įranga su­­dė­tin­ga ir brangi, todėl su ja gali dirbti tik gydytojas.

Pasak R. But­kaus, ypač džiugina ir įrengtas liftas – atsirado galimybė ne­įgaliesiems ant­rame ligoninės aukšte teikti parafino, masažo, kineziterapijos, elektros stimuliacijos procedūras. 

Kompiuteri­zuo­ta stuburo tempimo įranga, nauji magneto žiedai, ultragar­so, šviesos terapijos aparatai, daug prie­monių gydomajai mankštai – iš vi­so nupirkta net 68 vienetai medicininės įrangos. Kol kas nedaugelis šalies li­goninių turi ir pasyvaus judesio kine­tikos aparatą, judinantį sustingusias žmo­gaus galūnes. Jis taip pat brangus, kainavo 10 tūkst. Eur – jei ne projektas, gydytojo manymu, ligoninei tokia aparatūra būtų buvusi per brangi. 

Nauji aparatai nupirkti ir peties, rankų, kelio bei čiurnos sąnarių judrumui atstatyti. Gydytojo teigimu, projekto biudžetas leido išsirinkti Vokietijoje ir Ja­ponijoje pagamintus medicininius prietaisus. 

Bet kone didžiausias stebuklas – ne­įgaliesiems pritaikytas baseinas su vertikalia stuburo tempimo įranga, vandens masažo sienelėmis. Vienu metu ja­me gali būti mankštinami 3–4 žmonės. Yra ir keltuvas neįgaliesiems.

„Tokias vertikalias vonias turi ne kiek­viena sanatorija. Miesteliui, kuria­me tė­ra vos 4 tūkst. gyventojų, toks skyrius yra prabanga. Užsimojome plačiai, kad nenusileistume nei Drus­ki­nin­kams, nei Pa­langai. Galiu garantuo­ti, jog ligoninėje kiekvienas pacientas, atvykęs ambula­torinei reabilitacijai, gaus daugiau procedū­rų nei bet kurioje sanatorijoje, ir jos bus pigesnės. Ši­lalėje nėra tik jū­ros, bet prie jos nuvažiuo­ti yra smagiau pasveikus“, – šypsosi gydytojas.

Gydo geriau už tabletes

Medikai pripa­žįsta, jog rasti pa­cientų, kurie nesiskųstų įvairiausiais neurologiniais skausmais, galūnių tirpimu ar kraujotakos sutrikimais, nėra paprasta. Ligos jaunėja, daugėja ir problemų dėl stuburo, skausmą sukeliančių judamojo aparato sutrikimų, jauni žmonės patiria aktyvaus laisvalaikio pramogų sukeltų traumų, kurios negydomos vėliau primena apie save skausmais. 

„Žmonės dažniausiai nori pagyti išgėrę tabletę, bet fizioterapija ir reabilitacija turi tokį poveikį, kokio cheminiais preparatais nepasieksi“, – tvirtina fizinės medicinos gydytojas R. Butkus.

Pasak jo, sveikatinimo procedūros gelbsti net ir po sunkių COVID-19 ligos komplikacijų – tą turėtų žinoti vidutine ir sunkia forma persirgę gyventojai, dažniausiai dar ilgai patiriantys liekamuosius reiškinius: kosulį, dusulį, silp­numą, galvos skausmus. 

Ar bus Šilalėje kam dirbti su pačia moderniausia aparatūra? R. Butkus tikina, jog specialistų, galinčių teikti sveikatinimo paslaugas, ligoninėje nepritrūks. Įsteigus du naujus etatus, dabar skyriuje dirba 16 darbuotojų. Yra numatytas ir rezervas ambulatorinei rea­bilitacijai sustiprinti – gydytojas bet kada gali pasikviesti į pagalbą tris slaugytojas iš Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus. 

„Ar stiprinti sveikatą laiko ras patys žmonės, priklauso tik nuo jų požiūrio. Bet neabejoju, jog norint, viskas yra įmanoma“, – tvirtina gydytojas. 

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Esame tarpukalėdyje – lai­kotarpyje tarp šv. Kalėdų ir Trijų Karalių. Tos dvi sa­vai­tės – pusiau šventės, o va­karai – šventvakariai. Že­mai­tijoje šis laikas vadi­namas bernelių laikotarpiu, Mažosios Lietuvos laukininkai laiką nuo Kalėdų iki Naujųjų metų vadino at­šven­tėmis, o Rytų Lietuvoje Naujųjų metų išvakarių vakarienė buvo vadinama Kūčialėmis. Tarpukalėdžio dienomis jaunimas, su­si­rin­­kęs į vienus namus, dai­nuo­davo, rengdavo vaka­ruš­­kas, išsidūkdavo už vi­­sus metus. Ypač linksmai šį laiką leisdavo aukštaičiai, pa­sa­koja viena mokslinė interneto svetainė.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 98

„Mano laikas ribotas, aš pasi­rin­­kau meną ir grožį“, – rašė Jonas Mekas. Nepaisant to, kad dar vie­nus metus gyvenome kiek ki­taip, nei įprasta – kurį lai­ką ne­ga­lė­jome lankytis meno erd­vėse, renginiuose, o vėliau į juos ėjo­me dėvėdami kaukes ir tik tu­rė­da­mi už tikrą pasą svarbesniu ta­pu­sį Galimybių pasą, vis tik ga­li­me džiaugtis dvasiškumu turtingais 2021-aisiais. Pasirinkusieji gy­­venti su menu ir grožiu juos už­baig­ti praėjusią savaitę galėjo Lie­tu­vos miestuose vykusiuose kalė­di­niuo­se renginiuose bei mugėse.

Dvigubai gerų naujienų iš praėjusios savaitės turi Kaunas – baigėsi beveik metus trukęs „Kaunas – Europos kul­tūros sostinė 2022“ žingsnių iššūkis. Pra­nešama, jog 11 mėnesių kartu su kultūra žingsniavę miesto bei rajono gyventojai yra pasiruošę netrukus atidaryti didžiausia scena Europoje tampantį Kauną. Iššūkio „Nė žingsnio be kultūros“ metu buvo kviečiama nužingsniuoti vieną iš ypatingų Europos kultūros sostinės titulo atidarymo datų – 2022 01 22. Dalyvių žingsnius skaičiavo speciali prog­ramėlė, o iššūkis įveiktas vos per dvi savaites. Paskelbta, kad planuotas atstumas nueitas beveik 124 kartus, iš vi­so – beveik 2,5 milijardo žingsnių.

Antroji Kauno dovanota gera naujie­na – „Kaunas 2022” bendruomenių prog­ramos „Fluxus labas“ projektas „Kultūra į kiemus“ – buvo įvertintas užsienio šalyse. Projektas inicijuotas tam, jog sugrąžintų žmonėms tiesioginį ryšį ir dalinimąsi džiaugsmu su aplinkiniais bei atvežtų kultūrą tiesiai po langais. Projektas gyventojus kvietė stebėti teatro, šokio, šiuolaikinio cirko, muzikos atlikėjų pasirodymus tiesiai iš savo „ložių“ – namų balkonų. 2020 m. šis projektas buvo tarp dešimties geriausių su pandemija kovojančioje Europoje Politikos inovacijų instituto apdovanojimuose, o šiemet išrinktas unikaliausiu muzikos projektu pasaulyje „Classical: NEXT 2021 Innovation Award“ apdovanojimuose.

Ypatinga žinia ir iš Tauragės. Tauragės krašto muzie­jus „Santaka“, gavęs finansavimą iš Lie­tu­vos kultūros tarybos ir rajono savivaldybės, restauruoja italų kronikininko Aleksandro Gvanjinio kroniką (1611 m.). Pasak muziejaus specialistų, A. Gvan­jinio kronika – seniausia muziejuje esanti knyga ir vienas vertingiausių eks­ponatų. Ši knyga pirmiausiai išleista lotynų kalba (1578 m.), o 1611 m. – lenkų, joje pateikiami mišraus pobūdžio istoriniai bei geografiniai aprašymai apie Lenkijos, Lietuvos, Prūsijos istoriją nuo legendinių laikų iki XVI a. „Kro­nika“ greitai grįš iš Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių dirbtuvių. Eks­ponatą nuolat bus galima pamatyti Istorijos ekspozicijoje.

Kultūros ministerija kartu su partneriais tęsia Skaitymo skatinimo programą. Praėjusią savaitę patvirtintas jos įgyvendinimo 2022–2024 m. veiksmų planas. Kaip skelbiama ministerijos pranešime, pagrindiniai programos tikslai – kurti ir palaikyti skaitymą skatinančią aplinką bei užtikrinti jos prieinamumą, stiprinti mokinių skaitymo gebėjimus, formuoti teigiamą požiūrį į skaitymą bei pan. Projekto tikslą skatinti skaityti nuo pat mažų dienų atspindi šūkis „Su kiek­viena knyga – ūgteli karta!“

Kotryna PETRAITYTĖ

Nuo gruodžio 28 d. šalies gyventojams, pasiskiepijusiems pagal pilną vakcinacijos planą prieš daugiau nei 7 mėn., Galimybių pasas arba jam alternatyvūs dokumentai nebegalios. Atsižvelgiant į planuojamus pokyčius, gyventojams, kuriems jau atėjo laikas skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze, rekomenduojama registruotis vakcinai ir pasiskiepyti.

Galimybių pasas ar jam alternatyvūs dokumentai galios 16 m. ir vyresniems:

vakcinuotiems asmenims:

· Ribotą laiką – kai asmuo yra pasiskiepijęs viena iš šių COVID-19 vakcinų:

- praėjus vienai savaitei, bet ne daugiau kaip 210 dienų nuo „Comirnaty“ ar „Spikevax“ vakcinos antrosios dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą;

-praėjus 2 savaitėms, bet ne daugiau kaip 210 dienų nuo „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos dozės suleidimo;

-praėjus 4 savaitėms, bet ne daugiau kaip 13 savaičių nuo pirmos „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo. Po antros „Vaxzevria“ vakcinos dozės suleidimo pagal skiepijimo schemą praėjus ne daugiau kaip 210 dienų;

-praėjus 2 savaitėms, bet ne daugiau kaip 210 dienų nuo „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu;

-praėjus vienai savaitei, bet ne daugiau kaip 210 dienų nuo „Comirnaty“ ar „Vaxzevria“ vakcinos antrosios dozės suleidimo, jei pirmajai skiepo dozei buvo naudojama „Vaxzevria“ vakcina, o antrajai – „Comirnaty“ vakcina arba atvirkščiai.

·Neribotą laiką – kai asmuo:

-pasiskiepijęs sustiprinančiąja „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „COVID-19 Vaccine Janssen“ vakcinos doze (įsigalioja tą pačią pasiskiepijimo sustiprinančiąja doze dieną). Skiepijimas sustiprinančiąja doze iki 18 m. amžiaus vaikams nevykdomas;

-pasiskiepijęs pagal pilną schemą, jei jis yra 16 - 18 m. amžiaus asmuo (įskaitant persirgusius, jei liga patvirtinta PGR tyrimu ir pasiskiepijusius nepilna schema asmenis).

-persirgęs COVID-19 liga (patvirtinta teigiamu PGR tyrimo rezultatu) ir paskiepytas pagal pilną schemą.

Persirgusiems asmenims:

·kai asmuo persirgo COVID-19 liga ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas).

Tyrimus atlikusiems asmenims:

·kai asmuo prieš mažiau nei 60 dienų yra gavęs teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą. Atkreipiame dėmesį, kad mobiliuose punktuose atliekami greitieji serologiniai testai Galimybių pasui nėra tinkami. Šalies gyventojai gali atlikti kiekybinį ir pusiau kiekybinį serologinį tyrimą ir po persirgimo, ir po pilnos vakcinacijos schemos.

·atlikusiems mokamą PGR tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą – ne anksčiau nei prieš 72 valandas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento).

Nuo gruodžio 28 d. Galimybių pasas ar jam alternatyvūs dokumentai bus privalomi ir vaikams nuo 12 metų ir 2 mėnesių iki 16 metų amžiaus. Galimybių pasas ir jam alternatyvūs dokumentai bus išduodami pasiskiepijusiems, persirgusiems ar tyrimus atlikusiems vaikams:

·ne anksčiau kaip prieš 7 dienas (skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento) atliktas PGR tyrimas arba nosies landų tepinėlių ėminių kaupinių tyrimas PGR metodu ugdymo įstaigoje ir nustatytas neigiamas rezultatas;

·neribotą laiką išduodamas pasiskiepijus pagal pilną schemą arba persirgus (kai liga patvirtinta teigiamu PGR tyrimo rezultatu) ir pasiskiepijus bent viena vakcinos doze. Šiuo metu sustiprinančiąja doze vaikai nėra vakcinuojami;

·persirgus, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų (bet ne anksčiau, nei asmeniui baigėsi paskirtos izoliacijos terminas);

·prieš mažiau nei 60 dienų gavus teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą.

Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pasiskiepyti pirmą kartą arba gauti sustiprinančiąją COVID-19 vakcinos dozę gyventojai gali registruodamiesi internetu Koronastop.lt arba telefonu 1808. Pasiskiepyti taip pat galima kai kuriose sveikatos priežiūros įstaigose pas šeimos gydytoją. Norėdami sužinoti, ar asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, šalies gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.

Ko svarbu nepamiršti asmenims, turintiems Galimybių pasą?

·Siekiant išvengti COVID-19 plitimo, pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, labai svarbu likti namuose ir registruotis COVID-19 tyrimui skambinant į Kartąją liniją 1808 arba internetu 1808.lt. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) naujausiose rekomendacijose nurodo, kad dažniausi COVID-19 simptomai yra kosulys, karščiavimas, dusulys ir staigus skonio bei kvapo netekimas. Rečiau pasireiškiantys simptomai gali būti gerklės skausmas, sloga, nosies užgulimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, raumenų skausmas, nuovargis, vėmimas ir (arba) viduriavimas, svaigulys.

·Asmuo, pajutęs COVID-19 ligos simptomus, gali atlikti ir savikontrolės testą, tačiau pasireiškus simptomams, rekomenduojama likti namuose ir į vaistinę nevykti. Nepaisant savikontrolės tyrimo atsakymo, svarbu užsiregistruoti patvirtinančiam PGR tyrimo atlikimui šalies mobiliuose punktuose.

·Taip pat svarbu vengti nebūtinų kontaktų su kitais asmenimis – nedalyvauti renginiuose, nesibūriuoti viešose vietose, prekybos centruose. Griežtai rekomenduojama vengti nebūtinų kelionių.

·Jei nustatyta COVID-19 liga, asmuo privalo izoliuotis, užpildyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro anketą, kurią galite rasti čia, ir joje nurodyti visus sąlytį turėjusius asmenis bei lankytas vietas.

SAM Spaudos tarnyba

Sausio 14 d. 18.30 val.

SAULĖS VAIKAI

Sausio 16 d. 14.00 val.

SNIEGO KARALIENĖ 

Sausio 19 d. 18.30 val.

MAMA DRĄSA (16+) 

Sausio 22 d. 18.30 val.

Sausio 23 d. 17.00 val.

MŪSŲ KLASĖ 

Sausio 29 d. 18.30 val.

Sausio 30 d. 17.00 val.

PAŠALINIAMS DRAUDŽIAMA

Aušra KAZLAUSKYTĖ

Administratorė

Kiekvienas savaip prisimename šį metą prieš šventas Kalėdas. Ta­čiau bendras jo bruožas – neramus laukimas, susirūpinimas ne tik ką ant šventinio stalo padėsi, kaip na­mus išpuoši, bet ir kaip savo ar­timu pasirūpinsi: ar jis neliks vie­nas, ar pakaks jam visa ko, ar jis bus sveikas ne tik šiemet, bet ir ki­tais metais, kokio, nors ir nedidelio, džiaugsmo jam suteiksi.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 97

Prieš didžiąsias metų šventes kul­tūros ir pramogų pasaulyje įsi­tvir­tina ramuma – didieji renginiai, premjeros, koncertai, parodos planuo­jamos per šventes ar jau nau­jaisiais metais. Laiką iki tol ski­­ria­me mažesniems, Adventui pri­­tin­­kantiems bendruomenių su­si­­bū­rimams bei vakarojimams, 2021-uosius pa­lydime įvertindami la­biausiai menui bei kultūrai nusipel­niusius.

Praėjusią savaitę įteiktos 2021 m. Kul­tūros ministerijos premijos. Už Lietuvai svarbias bei vertingas įžvalgas, moks­linius tyrinėjimus, meno kūrinius, nuveiktus darbus bei iniciatyvas apdovanoti kūrinių autoriai, bibliotekininkai, muziejininkai, restauratoriai, mokslo darbuotojai, kultūros puoselėtojai ir kt.

Tiesa, neapsieita be šiokių tokių ne­su­tarimų: Kultūros ministerija kartu su PEN centru įsteigtą Bronio Sa­vu­­ky­no premiją šiemet įteikė žurnalo „Ne­mu­nas“ vyriausiajai redaktorei Erikai Drun­gytei – už kūrybingą bei drąsų žurnalo koncepcijos atnaujinimą, leidybi­nės tradicijos ir aktualumo dermę.

Ta­čiau kultūrologo B. Savukyno sūnus pasipiktino tokiu ministerijos sprendi­mu. Anot jo, E. Drungytės paskelbi­mas laureate yra „neįtikėtinai įžūlus ir skandalingas“ dėl jos „necenzūri­nių pasisakymų“ bei paramos buvusiai teisėjai Neringai Venckienei. Aistis I. Sa­vu­kynas kreipėsi į kultūros ministrą Si­mo­ną Kairį, žiniasklaidą, premijos tei­kimo komisijos narius, paskelbdamas, kad, jo manymu, laureatės reputacija nedera su B. Savukyno propaguotomis elgesio ir etikos normomis. Vis dėlto komisija sprendimo keisti neketina. O, anot pačios laureatės, „jei premijas pradėsime teikti pagal bet kokius žmonių įsitikinimus ar pažiūras, tada įsirašome į Baltarusijos režimą“.

Praėjusią savaitę 2021-ųjų laureatus išrinko ir Lietuvos meno kūrėjų asocia­cija, Lietuvos kinematografininkų są­jun­ga bei Lietuvos rašytojų sąjunga. Pre­­mijos skirtos poetei, prozininkei, dra­maturgei, vertėjai Ramutei Sku­čai­tei, už geriausius praėjusių metų kū­ry­bi­nius darbus šiemet pagrindinį ap­do­­vanojimą pelnė ir režisierius Al­gi­man­tas Puipa, diplomus – režisierė Gied­rė Žickytė bei Inesa Kurklietytė. Jau 31-oji Rašytojų sąjungos premija atiteko prozininkei, eseistei, dramaturgei Vaidai Juknaitei – už autobiografinę apysaką „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“.

Žadama, jog bene laukiamiausia me­tų knygų šventė – Vilniaus knygų mugė – vasario 24–27 d. šiemet vyks jau UNESCO literatūros miestu tituluotoje sostinėje. UNESCO kūrybiškų miestų tinklas įkurtas 2004 m. – štai Kaunas UNESCO dizaino miesto statusą turi jau keletą metų.

„Vilnius jau seniai norėjo tapti pasaulio knygų sostine, tačiau šis titulas skiriamas tik metams, o literatūros miesto vardas – visam laikui. Manau, kad Vilnius tokio titulo nusipelnė“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. Toks titulas Vilniui suteiktas ne tik dėl minias žmonių sutraukiančios knygų mugės – sostinėje renginių literatūrai apstu, be to, jų nuolat daugėja. Bilietai į 22-ąją Vilniaus knygų mugę jau platinami.

Gausi apdovanojimais buvo ir šila­liš­kių savaitė: jaunimo asociacija „Aps­kri­tasis stalas“ jau 7-ą kartą pagerbė aktyviausius savo narius, savivaldybės „Pa­garbos lašai“ už darbą bei atsidavimą savo kraštui įteikti dešimčiai nominantų ir kt.

Kotryna PETRAITYTĖ

Baigiasi dar vieni visomis prasmėmis sunkūs metai. Karantino ribojimai, slegianti baimė užsikrėsti ir sunkiai sirgti, nerimas dėl šalutinio vakcinos poveikio suskaldė visuomenę ir atitolino žmones vienus nuo kitų. Šventės, anksčiau suburdavusios šeimas bei praturtindavusios širdis bendravimu, taip pat keičiasi – daugelis jas sutinka vienumoje ir ne taip džiaugsmingai. Tačiau yra dalykų, kurie amžini, kaip pasaulis, ir viskas, kas vyksta mūsų gyvenime, turi savo prasmę. Tokia mintimi Kūdikėlio Jėzaus gimimą švęsti kviečia Telšių vyskupas Algirdas JUREVIČIUS. 

– Kintant žmonių gyvenimo būdui ir nykstant tradicijoms, keičiasi ir Advento supratimas. Šių laikų žmogus neturi kada sustoti, atsikvėpti, užbaigti darbus, kaip anksčiau tą darydavo tradicijas šimtmečiais formavusi žemdirbiška visuomenė. Nesame linkę atsisakyti prieššventinių vakarėlių, nebežinome, kas yra susilaikymas ir kodėl reikia pasninkauti. O gal tai jau ir neturi jokios prasmės? Kaip dabartiniai žmonės galėtų prasmingai išgyventi Advento laikotarpį? 

– Nors gyvenimo sąlygos ir labai pasikeitė, tačiau žmogaus prigimtis išlieka tokia pat, nes ieško tvarių dalykų: gyvenimo prasmės, saugaus būvio ir laimės. Biblija sako, jog net ir plaukas nuo galvos nenukrenta be Dievo valios. Pandemija taip pat turi savo prasmę, kuri mums dar nėra atskleista. Gal tai ir yra tas pasaulio pristabdymas, nes greitas gyvenimo tempas ir vis aukštesnių rezultatų reikalavimas žeidžia žmogaus orumą, paversdamas jį sistemos varžteliu. Kai Dievas kūrė pasaulį, po kiekvienos kūrybos dienos Jis tarsi atsitraukdavo, pažvelgdavo iš tolo ir tardavo, jog tai buvo gera. Mums pristinga laiko atsitraukti nuo darbų, kad galėtume jais pasigėrėti.

Susilaikymas skirtas ne tam, jog kažką atimtų, o kad suteiktų mūsų būčiai naują kokybę. Tik alkį pajautęs žmogus mokės džiaugtis duonos rieke bei kitais paprastais dalykais, o susilaikymo atsisakęs ir pasinėręs į beatodairiško vartojimo kultūrą nesijaus laimingas prekių, paslaugų bei kitų malonumų apsuptyje.

Kvietimas Advento metu santūriai laukti ir pamatyti kitų žmonių poreikius padės džiaugsmingai išgyventi Kristaus gimimo šventes. Nebūtų teisinga pasi­rinkti tik kažko nedaryti. Atraskime ter­pę, kurioje galėtume daug nuveikti dėl savęs ir dėl kitų žmonių, pavyzdžiui, kas­dien skirti laiko Šventojo Rašto skai­ty­mui bei kitiems dvasiniams dalykams, atsigręžti į stokojančius žmones. Tuo mes pradžiuginsime ne tik kitus, bet pa­tys pasijausime laimingesni.  

– Nustebinote ir pradžiuginote gražia idėja – Advento kalendoriumi, kuriame kiekvienai dienai skiriama trum­pa dvasinė mintis. Jos skamba radijo stočių laidose, plinta socia­li­niuo­se tinkluose ir vaizdo platformo­se. Ar nesusidarys įspūdis, jog ne žmo­gus ieško Dievo, kaip būdavo įpras­ta, o atvirkščiai – Dievas ieško sa­vo paklydusių avelių? 

– Nesu šioje srityje novatorius, nes Dievas visuomet ieško žmonių. Jėzaus klausytojai tiesiog pasipiktino, kuomet Viešpats jiems pristatė palyginimą apie Gerąjį Ganytoją, kuris dykumoje palieka devyniasdešimt devynias avis ir eina ieškoti vienos paklydusios. Daug žmonių ateina į Bažnyčią ir gauna dvasinio maisto, tačiau ganytojui turi rūpėti ir tie, kurie to stokoja. Tad iš šio rūpesčio ir gimė tokia iniciatyva. Suprantu, kad šiandieninis žmogus neturi daug laiko klausyti ilgų pranešimų, bet dar geba rasti kelias minutes ir pasiklausyti trumpo dvasinio impulso. Pasitaiko, kad net vienas sakinys pakeičia gyvenimą.

– Jūsų Vyskupo herbe įrašyti psalmės žodžiai „Tarnaukite Viešpačiui su džiaugsmu“. Kaip tai galėtumėte paaiškinti – juk tarnystė yra darbas, reikalaujantis nemažai pastangų ir ne visada keliantis džiugesį? 

– Kunigystė yra labai kompleksiška realybė, kurią paprastai vadiname tarnyste, tačiau joje yra labai daug darbo – 

sielovadinio, socialinio, statybinio, vadybinio ir t. t. O nuo darbo paprastai pavargstama ir krenta nuotaika, bet pas tave atėjusiam žmogui negali pasakyti, kad šiandien nesi nusiteikęs dirbti, todėl jis geriau teateina kitą dieną... Trokštu, jog kiekvienas žmogus, gyvenantis pagal savo pašaukimą, būtų laimingas ir džiaugsmingas. Ne išimtis yra dvasininkas, kuris nori savo tarnystę atlikti su džiaugsmu.

– Daugelis žmonių, ypač vyresnių, jaučia ne­priteklių. Prieš didžiąsias metų šven­tes Bažnyčia kviečia parapijiečius gai­lestingumo tarnystei, galinčiai uždegti viltį vargstančių širdyse. Prag­ma­tiš­koji visuomenės dalis aukojimą vertina kaip veiksmą sąžinei nuraminti. Kokią aukojimo prasmę matote Jūs?  

– Aukojimas ar parama reikalinga ne tiek tam, kuriam duodi, kiek pačiam sau. Lengviausia yra keletą kartų metuose kažką paremti ar paaukoti, bet galėtume pagalvoti apie ilgalaikį įsipareigojimą savanorystei labdaringoje organi­zacijoje. Ne vien drabu­žių, maisto ar daiktų sto­koja žmonės – labiausiai trūksta dėmesio, išklausymo, supratimo ar buvimo kartu. Tai ne kažkiek kainuoja, bet yra labai brangu.

– Šventoji šeima simbolizuoja visų žmonių bendrystę, tačiau kasdieniame gyvenime jos lieka vis mažiau. Žmo­nės tolsta vieni nuo ki­tų, nepasitikima niekuo – nei valdžia, nei ar­timu, nei Dievo pagalba. Šaukiamės Jo tik pritrūkę jėgų toliau gyventi. Gal išbandymai mums tam ir siunčiami, kad grįžtume prie savo dangiškojo Tėvo?   

– Išbandymai apnuogina mūsų silp­numą. Dar mokykloje girdėjau, jog greitai mokslas nugalės visus sunkumus bei ligas, ir žmogus gyvens ilgai ir sveikai. Pandemija parodė, kad tai tebuvo pasakos. Tarp žmonių pastebimas susvetimėjimas ir nepasitikėjimas, bet žmo­gus yra sukurtas bend­rystei. Pra­ma­tydamas šiuos neigiamus reiškinius, Dievas įkūrė Bažnyčią, kurioje galime vienas kitą vadinti broliais bei seserimis, nes tikėjimas išlaisvina mus nuo nepasitikėjimo ir leidžia pasitikėti tiek Dievu, tiek žmonėmis. Jei žmonės kartais ir nuvilia, Viešpats visuomet lieka ištikimas!

– Diena kita – ir jau švęsime Ka­lė­das, sveikinsime gimusį Kūdikėlį Jė­zų. Kiekvienas skirtingai išgy­ve­name šį stebuklui prilygstantį slė­pi­nį. Tačiau šiemet džiugų laukimą apkartino iš Briuselio pasigirdęs raginimas neminėti Kalėdų pavadinimo, kad neįsižeistų kitatikiai. Kaip ma­note, kodėl atsiranda tokių raginimų ir ką jie galėtų reikšti? 

– Liberali ideologija deklaruoja tole­ranciją, tačiau yra nepakanti krikščio­nims. Iš to gimsta draudimai nešioti krikščioniškus simbolius, rekomenduojama vengti Kalėdų... Prastas tas paukštis, kuris bijo savo plunksnų. Eu­ro­­pos civilizacija yra pastatyta ant krikš­­čioniškos kultūros pamatų, todėl krikš­čionybės ignoravimas ar niekinimas gali ženklinti civilizacijos žlugimo pradžią.

Destrukciniams procesams galime pa­sipriešinti, drąsiai išpažindami savo krikš­čioniškąją tapatybę ir giliai išgyvendami Kristaus gimimo slėpinį. Bū­ki­me tuo, kuo esame, nieko neslėpdami ir pasidalindami dvasiniais turtais su kitaip manančiais. Brandi kultūra reikalauja priimti kitaip mąstantį ir jo neniekinti, bet dėl to tikrai negalime išsižadėti savo tapatybės.

– Esate rašto žmogus: išleidote knygą, bendradarbiaujate su įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis. Tai rodo, jog nesate užsisklendęs, atvirai dalijatės tikėjimu ir rodote pavyzdį dvejojantiems, ieškantiems savo kelio. Lai­mingi tie, kurie gimsta tikinčiose šeimose, tačiau daugeliui žmonių Kū­rėją tenka atrasti patiems. Pa­si­da­lin­kite patirtimi – kur ieškote Jo buvimo įrodymų? 

– Teologijoje yra disciplina, ieškanti loginių argumentų Dievo buvimui įrodyti, bet netikinčių žmonių tai neįtikina. Man akis atvėrė pandemijos sukeltas visuomenės susipriešinimas. Moks­liškai pagrįsta ir akivaizdu, kad virusas egzistuoja, tačiau dalis žmonių užsispyrusiai tai neigia, priskirdami ligą paprastam peršalimui ar gripui. Jei net viruso, kurį galima pamatyti per mikro­skopą ir išgyventi tragiškas pasekmes, egzistavimu netikima, tai su Dievo buvimu būtų dar sunkiau. Mikroskopas čia bejėgis.

Patarčiau Dievo buvimo įrodymų ieškoti savo gyvenimo istorijoje. Juk gyvenimą gauname kaip dovaną, kurią išvynioti ir nesulaužyti užtrunka iki pat mirties. Prabilau ir apie mirtį, nes ji yra sudedamoji gyvenimo dalis. Krikščionys pasakytų, jog tai tik slenkstis į geresnį gyvenimą. Jei norite to, kviečiu tą slenkstį priimti ir jį peržengti.

– Prieš pusantrų metų, priimdamas paskyrimą Telšių vyskupu, sakėte, jog su džiaugsmu atrasite Mažąją Lietuvą ir Žemaitiją. O ar atradote Šilalę, ar jau spėjote pažinti mūsų kraš­to grožį ir žmones? 

– Su džiaugsmu atrandu man dar nepažintas vietas ir nuoširdumu spinduliuojančius žmones. Esu aplankęs beveik pusę Šilalės dekanato parapijų teikdamas Sutvirtinimą ar lankydamas parapijas. Maloniai nustebino Kristaus Atsimainymo atlaidai Požerėje, sukvietę nepalyginamai daugiau žmonių negu gyvena toje parapijoje. Pamaldos vyko šventoriuje, prasidėjęs lietus neišbaidė maldininkų, bet paskatino dalintis su artimu, priimant jį po savo skėčiu. Krašto ir žmonių pažinimas, taip pat ir Dievo pažinimas nėra baigtiniai, todėl jie vis dar tęsiasi ir tęsis.

* * *

„Biekem ī Betlieju paveizietė, kas tėn īvīka!“ (Lk 2,15)

Naktėis tīla parskruodė 

Kūdikė kriuokėms. 

„Džiaukis žēmė, Dievs gėmė“ – skelb Kaliedu gėismie. 

Viešpaties Jėzaus Kristaus 

gimėma iškėlmė mas išgīvenam na tik kāp švėntinės pamaldas, bet kāp pasaulinė māsta īvīki, 

nes Dievs tāpa žmuogumi 

dėl visun i visims.

Švėntun Kaliedu 

i Naujun mētu pruoga

būkit sveiki i palaiminti!  

Telšiun vīskups 

Algirds JUREVIČIUS 

Kaliedas 2021, Telšē

Daiva BARTKIENĖ

Gausių kalėdinių dovanų metas išankstinio mokėjimo „Pildyk“ paslaugos vartotojams jau prasidėjo. Iki pat šių metų pabaigos kiekvienas, pasipildęs savo sąskaitą per e-bankininkystę ar mokėjimo kortele bent 7 Eur, dalyvauja žaidime, kuriame gali laimėti neribotų gigabaitų ir minučių planą metams, „Samsung“ laikrodį „Galaxy Watch 4“ arba flagmaną „Z Flip3 5G“.

„Metų pabaigos šventės simbolizuoja ryšį su artimaisiais ir dosnumą vieni kitiems. To­dėl paruošėme ypatingų dovanų, kurios padės bendrauti savęs nevaržant, o joms laimėti nereikia atlikti jokių sudėtingų veiksmų“, – sakė Dominyka Jonušienė, „Pildyk“ ženklo vadovė.

Kiekvienas, savo „Pildyk“ sąs­kaitą papildęs per e-bankinin­kystę ar mokėjimo kortele 7 Eur ar didesne suma, au­to­ma­tiškai dalyvauja žaidime. Pa­pil­domai daryti nieko nereikia – su laimėtojais dėl prizų pristatymo ar atsiėmimo susisiekiama asmeniškai.

Neriboti gigabaitai ir pokalbiai iki pat 2023-iųjų: laimėti galima kasdien

O laimėtojų, sulauksiančų sveikinančio skambučio, bus itin daug. Iki pat metų galo kiek­vieną savaitę burtų keliu bus išrenkami 7 sėkmingi numeriai. Jų savininkai dovanų gaus neribotų gigabaitų, pokalbių minučių ir SMS žinučių planą visiems metams.

Įprastai toks neribotų duomenų, minučių ir SMS planas, galiojantis Lietuvos teritorijoje, ne akcijų metu „Pildyk“ savitarnos svetainėje kainuoja 14,99 Eur/mėn. Tačiau visiems vartotojams, šį planą laimėjusiems kalėdiniame žaidime, jis bus aktyvuotas nemokamai ir automatiškai, taip pat nemokamai prasitęs kas mėnesį iki pat 2023-įųjų.

Kas savaitę – po tris laikrodžio „Galaxy Watch 4“ laimėtojus

Tai dar ne viskas. Iki pat me­tų pabaigos kiekvieną savaitę net trys „Pildyk“ žaidime dalyvaujantys vartotojai laimės po „Samsung“ išmanųjį laikrodį „Galaxy Watch 4“. Do­vanos vertė – 319 Eur.

Šis juodos spalvos laikrodis pasižymi ne tik moderniu dizainu, bet ir išmaniu ekranu, kurio skersmuo siekia net 40 mm. Jame galima patogiai matyti visus skambučių bei ži­nučių pranešimus. Be to, su „Galaxy Watch 4“ galima ir atsiskaityti – jame įdiegta „Google Pay“ funkcija.

Išmaniojo laikrodžio laimėtojai galės ir paprasčiau įgyvendinti naujametinius pažadus gyventi sveikiau bei aktyviau. Specialūs įrenginio jutikliai matuoja pulsą, miego kokybę bei kraujyje esančio de­guonies kiekį – visus šiuos duo­menis galima stebėti tiesiog ant rankos riešo. Beje, laik­rodis fiksuoja net 90 skirtingų sporto šakų aktyvumą bei pasivaikščiojimo ir bėgimo maršrutus.

Didysis savaitės prizas – telefonas „Samsung Z Flip3 5G“

Ypač pasiseks tiems žaidi­mo dalyviams, kurie laimės didžiuosius savaitės prizus – išmaniuosius telefonus „Sam­sung Flip Z3 5G“ (128 GB). Šių smėlio spalvos flagmanų vertė yra 1059 Eur.

Akį traukiančio dizaino telefonas labiausiai išsiskiria analogų neturinčiu besilankstančiu ekranu. Nors jo įstrižainė siekia net 6,7 colių, tačiau išmanusis gali būti perlenkiamas pusiau ir patogiai tilpti į kišenę. Maža to, su „Samsung Flip Z3 5G“ galima užfiksuoti ypač aukštos kokybės nuot­raukas. Tai užtikrina dviguba galinė ir 10 MP asmenukių kamera. Beje, asmenukes galima daryti net ir užverstu telefonu.

Vienas žaidimo dalyvis ja­­me laimėti gali tik vie­ną kartą. Išsami informa­ci­­ja apie žaidimo taisyk­les bei są­­lygas skelbiama in­ter­­ne­ti­­nėje sve­tainėje www.pildyk.lt/akcijos/ zaidimo-taisykles arba sutei­kiama pa­skam­binus trumpuoju nu­me­riu 1577 (0,09 Eur/ skamb.) ar „Tele2“ salone.

(Užs. Nr. 211)

Žiema sniego negailėjo jau pirmomis gruodžio dienomis, ir rajoninės reikšmės keliai, kaip kasmet, vėl lieka paskutinėje vietoje.

Aldona BIELICIENĖ

Paežerio k. ūkininkų nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 96