Policija praneša, kad Šilalės rajone vėl aptiktas nemenkas kiekis rūkalų, nepaženklintų LR banderolėmis. Šįkart teisėsaugai įkliuvęs vyras ci­garetes slėpė bulvių lauke.

Žydrūnė MILAŠĖ

Policijos nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 63

Vienišumas – jausmas, apibrėžiamas kaip ryšio nejautimas su kitais žmonėmis. Tai reiškia, kad vienišumą galima jausti net ir aplink esant daug žmonių, bet neturint su jais gilesnio ryšio. Žmonės su negalia, kaip ir kai kurios kitos visuomenės grupės, gali būti pažeidžiami ir dažniau jausti vienišumą dėl to, kad visuomenėje vis dar vyrauja įvairios stigmos, kurios neretai skatina ats­tū­mimą, trukdo kurti gilesnį ryšį. 

„Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas pasakoja apie negalią turinčių vaikų bei jaunimo psichikos sveikatos gerinimą ir teigia, jog, norint suteikti pagalbą, svarbu užtikrinti saugią erdvę tai padaryti.

Pagalba atvira visiems

Dalydamasis savo patirtimi M. Kriščiūnas sako, kad neretai jaunam žmogui yra sunku tiksliai išsakyti savo jausmus, mintis, todėl pokalbis prasideda nuo to, kuo žmogus gyvena čia ir dabar. Eksperto teigimu, pasitaiko situacijų, kai sunerimę tėvai ar suaugusieji paragina savo vaikus prašy­ti pagalbos, kartais tiesiogiai kreipiasi ir vaikai bei paaug­liai be atskiro paraginimo.

Psichologo nuomone, saugumą ir pasitikėjimą kuria tai, kad „Jaunimo linijos“ teikia­ma pagalba yra nemokama, anonimiška ir konfidenciali.

„Mes neklausiame žmogaus amžiaus, vardo, gyvenamosios vietos bei kitų aplinkybių, kalbamės tik apie jo patiriamą situaciją ir kylančius sunkumus. Tad ir artimieji gali nesužinoti, jog žmogus kreipėsi pagalbos.

„Jaunimo linija“ ir mūsų savanoriai didžiuojasi tuo, kad priimame visus, kuriems reikalinga emocinė parama. Kadangi bendrauti su savanoriais gali­ma tiek telefonu, tiek pokalbiais internetu, keliskart padi­dėja emocinės paramos prieinamumas. Kai kuriems gali būti lengviau bendrauti vienu ar kitu formatu – kuriama saugi atmosfera, kuri paskatina kreiptis įvairaus amžiaus asmenis, turinčius negalią“, – pasakojo psichologas.

Pasak M. Kriščiūno, tikslios statistikos, kiek į „Jaunimo lini­ją“ kreipiasi negalią turinčių vaikų, iki šios dienos nėra, tačiau teigiama, kad tokių kreipimųsi išties pasitaiko.

Kalbama suprantama kalba

„Jaunimo linijoje“ naudojami universalūs instrumentai ir technikos, kurios gali būti pritaikomos nepriklausomai nuo amžiaus ar kitų charakteristikų. Emocijos ir mąstymas yra universalūs reiškiniai, kurie pasireiškia bet kokiame amžiuje bet kokiai lyčiai.

„Be jokios abejonės, skiriasi skirtingų žmonių kalbėjimo manieros, mintys, gebėjimas išreikšti savo jausmus, tad kiek­vienas savanoris stengiasi užmegzti unikalų ryšį su savo pašnekovu. Tačiau su kiekvienu iš jų stengiamės kalbėtis nuoširdžiai, asmeniškai, įvardinti jausmus ir vadinti daiktus tik­raisiais vardais. Matydami, kad problemos gali būti sudėtingos ir ne vienkartinės, visuomet raginame kreiptis toli­mesnės pagalbos į skirtingus specialistus“, – kalbėjo jis.

Pasak psichologo, kai kurių žmonių emocijas būna leng­va atpažinti iš karto, o kai kurių emocijų žodynas yra apribotas žodžiais „gerai“, „blogai“ ar „normaliai“. Dėl šios priežasties stengiamasi prisitaikyti prie besikreipian­čiojo ir kalbėti jam suprantama kalba. Kartais savo emocijas yra lengviau pažinti per fizines išraiškas, kartais – per veiksmus ar mąstymą („noriu rėkti“, „noriu verkti“, „noriu juoktis“). Atpažinus emocijas tampa leng­viau tvarkytis su nerimu, stresu bei kitomis kylančiomis problemomis.

Matomas pokytis

Kiekviena nemaloni ir negatyvi patirtis gali atitolinti nuo kitų žmonių, gali susidaryti įspūdis, kad jeigu su keliais žmonėmis nejaučiama ryšio, jo nebus galima pajusti su niekuo.

„Po pokalbių su „Jaunimo linijos“ savanoriais neretai girdime, kad priimti ir išgirsti žmonės jaučiasi įkvėpti vilties, jog ir su kitais žmonėmis jiems gali sektis bendrauti ir būti kartu. Manau, kad bendruomenei svarbu suvokti būtinybę būti atviriems, siekti priimti kitus nepriklausomai nuo jų negalios ar statuso, įvertinti tai, jog su kai kuriais žmonėmis galime turėti mažiau natūralių sąlyčio taškų, tačiau tam tikrą ryšį su kitu žmogumi norime pasiekti kiekvienas“, – kalbėjo specialistas.

Pastaraisiais metais pastebimi pokyčiai „Jaunimo linijoje“: pokalbiai tampa ilgesni, o prob-

lemos – įvairesnės. To priežas­tys, anot M. Kriščiūno, yra kompleksinės. Jis įvardijo ilgą laiką besitęsusią koronaviruso pandemiją ir karantiną, prasidėjusį karą, taip pat pridūrė, kad ir ekonominiai sunkumai išties prisideda prie įtampos bei nerimo visuomenėje.

Didelė paramos paklausa

M. Kriščiūnas akcentavo, kad jauni žmonės vis drąsiau kalba apie savo psichikos sveikatą, tad ir temos, kuriomis jie kalba, yra vis įvairesnės; visuomet dažnos yra santykių, vienišumo, nerimo, psichikos sveikatos sutrikimų temos, taip pat daugiau nei kas dešimtas kreipimasis yra susijęs su savižudybės rizika ar savęs žalojimu, kuris yra neretai pasitaikantis tarp jaunų žmonių“, – dėstė M. Kriščiūnas.

Be visa ko, patartina suvokti, kad jauni žmonės, pradedantys savarankišką gyvenimą, šiuo laikotarpiu dažnai būna nežinioje dėl daugelio visuomeninių, technologinių bei kitų pasikeitimų. Psichologas pabrėžė, jog emocinės paramos poreikis visuomet buvo aukštas, o dabartinis laikotarpis išsiskiria tuo, kad problemų ir sunkių jausmų šaltinių mastas yra itin platūs.

„Jaunimo linija“ teikia emocinę pagalbą telefonu (8-800) 2-88-88 arba internetu https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ 

Daugiau apie emocinius ir psichikos sveikatos sunkumus bei nemokamos pagalbos galimybes galima rasti interneto svetainėse www.pagalbasau.lt, www.tuesi.lt.

Rodos, suprantama, jog kiekviena motina rūpinasi vaikais, skiria jiems visą savo dėmesį. Deja, nestinga ir tokių gimdytojų, kurioms savi poreikiai yra daug svarbesni už mažųjų interesus ir saugumą.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 63

Jau esame atkreipę dėmesį į rug­pjūčių fatališką reikšmę Lietuvai ir jos nepriklausomybei. Ir nors tuos laikotarpius – tarp 1939-ųjų rug­pjūčio 23-iosios ir 1991 m. rug­pjū­čio 19–22 d. pučo Maskvoje – ski­ria daugiau kaip pusė amžiaus, ta­­čiau anas vasaros pabaigos metas lė­mė valstybės likimą.

Česlovas IŠKAUSKAS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 63

Rugsėjo 8 d., 18.30 val., ir 9 d., 17 val., – premjera. B. M. Koltès „Vakarų krantinė“ (rež. A. Juška).

Rugsėjo 22 d., 18.30 val., – J. Pulinovič „Elzės žemė“ (rež. P. Gaidys).

Rugsėjo 23 d., 18.30 val., ir 24 d., 17 val., – D. Krymov „Fragmentas“.

Rugsėjo 28 d., 18.30 val., – M. M. Matthis „Labas rytas, pone Triuši“ (16+) (rež. M. Pažereckas).

Rugsėjo 30 d., 17 val., – S. Šaltenis „Kalės vaikai“ (rež. E. Nekrošius).

* * *

Spalio 6 d., 18.30 Val., – „Mama drąsa“ pagal bertoldą brechtą (16+) (rež. Elmārs Seņkovs).

Spalio 7 d., 17 val., – Agata Duda-Gracz „Tarp Lenos kojų“, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą (18+).

Spalio 11 d., 18.30 val., – Doman Nowakowski „Kai kurios erelių rūšys“ (rež. Igoris Reklaitis).

Spalio 14, 15 d., 17 val., – Premjera! Bernard-Marie Koltès „Vakarų krantinė“ (rež. Adomas Juška).

Spalio 21 d., 12, 17 val., – August Strindberg „Tėvas“ (rež. Māra Kimele).

Spalio 22 d., 17 val., – „Varovai“ pagal D. Farr pjesę „Medžioklė“ (16+) (rež. Elmārs Seņkovs).

Spalio 26, 27 d., 18.30 val., – Agota Kristof „Storas sąsiuvinis“ (rež. Jokūbas Brazys).

Spalio 28 d., 17 val., – „Robotų pasakos“ pagal Stanisławą Lemą (rež. Konrad Dworakowski).

Spalio 29 d., 17 val., – Maksim Gorkij „Saulės vaikai“ (rež. Laura Groza).

* * *

Lapkričio 4 d., 17 val., – Eduardo de Filippo „Kalėdos Kupjelų namuose“ (rež. Povilas Gaidys).

Lapkričio 5 d., 17 val., – H. Ch. Andersen „Sniego karalienė“ (7+) (rež. Paulius Tamolė).

Lapkričio 18 d., 12, 17 val., – Jaroslava Pulinovič „Elzės žemė“ (rež. Povilas Gaidys).

Lapkričio 23 d., 18.30 val., – Jean Anouilh „Euridikė“ (rež. Marius Pažereckas).

Lapkričio 24 d., 18.30 val., 25 d., 17 val., – Agota Kristof „Storas sąsiuvinis“ (rež. Jokūbas Brazys).

Lapkričio 26 d., 12, 17 val., – August Strindberg „Tėvas“ (rež. Māra Kimele).

* * *

Gruodžio 1 d., 18.30 val., – „Mama drąsa“ pagal Bertoldą Brechtą (16+) (rež. Elmārs Seņkovs).

Gruodžio 2 d., 17 val., – Maksim Gorkij „Saulės vaikai“ (rež. Laura Groza).

Gruodžio 3 d., 17 val., – Jaroslava Pulinovič „Elzės žemė“ (rež. Povilas Gaidys).

Gruodžio 6 d., 18.30 val., – Dmitry Krymov „Fragmentas“.

Gruodžio 8 d., 18.30 val., – Doman Nowakowski „Kai kurios erelių rūšys“ (rež. Igoris Reklaitis).

Gruodžio 9 d., 17 val., – H. Ch. Andersen „Sniego karalienė“ (7+) (rež. Paulius Tamolė).

Gruodžio 12 d., 18.30 val., – Milan Marković Matthis „Labas rytas, pone Triuši“ (16+) (rež. Marius Pažereckas).

Gruodžio 13 d., 18.30 val., – „Varovai“ pagal D. Farr pjesę „Medžioklė“ (16+) (rež. Elmārs Seņkovs).

Gruodžio 14 d., 18.30 val., – August Strindberg „Tėvas“ (rež. Māra Kimele).

Gruodžio 16 d., 17 val., – Jean Anouilh „Euridikė“ (rež. Marius Pažereckas).

Gruodžio 17 d., 17 val., 19 d., 18.30 val., – premjera! Bernard-Marie Koltès „Vakarų krantinė“ (rež. Adomas Juška).

Gruodžio 20, 21, 27 d., 18.30 val., – Eduardo de Filippo „Kalėdos Kupjelų namuose“ (rež. Povilas Gaidys).

Gruodžio 28, 29 d., 18.30 val., – Gintaras Grajauskas „Pašaliniams draudžiama“ (rež. Oskaras Koršunovas).

Daugiau informacijos: www.kdt.lt.

Klaipėdos dramos teatras, tel. (8-46) 31-44-64.

El. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Pernai „Šilalės artojas“ pakvietė savo skaitytojus da­ly­vauti konkurse – siuntėte savo išaugintų gėrybių nuot­rau­kas, o redakcija atrinko tris laimėtojus ir apdovanojo „Ši­lalės artojo“ prizais. Šiemet konkursą kartojame – laukiame jūsų derliaus nuotraukų ir trumpo aprašymo. Siųskite nuotraukas el. paš­tu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., dalinkitės socialinių tink­lų profilyje.

Pirmasis rekordišku radiniu pasidalijo Pranas Pocius, atskubėjęs į redakciją su įspūdingu grybu. 

„Kad būna tokių apskritai nežinojau, tik dabar išsiaiškinau, kas jie. Pasirodo, šie grybai yra valgomi“, – stebėjosi Pranas.

Vyras grybą (ir ne vieną – augo gal aštuoni ar daugiau) aptiko negyvenamoje sodyboje netoli Kvėdarnos. Giminaitės nekilnojamąjį turtą prižiūrintis žmogus sako iš pradžių pagalvojęs, kad gal prikrito didelių obuolių. Eidamas arčiau stebėjosi, iš kur negyvenamoje teritorijoje išdygo moliūgų, o paspyręs suprato, jog tai grybai.

Didysis kukurdvelkis, mūsų kraštuose vadinamas pumpotaukšliu, kaip skelbia Panemunių regioninis parkas, gali užaugti iki 1–2 metrų apimties ir sverti apie 20 kg, didžiuliai balti rutuliai pievose atsiranda per vieną naktį. Pumpotaukšliai auga liepos–spalio mėnesiais pievose, ganyklose, parkuose ar soduose. Ne taip seniai šie grybai dar buvo įrašyti į Raudonąją knygą (išbraukti nuo 2019-ųjų).

Tai yra valgomas ketvirtos kategorijos grybas. Žinovai sako, kad jauną grybą (kol mėsa balta) galima valgyti tiek termiškai apdorotą, tiek šviežią. Paruošimas labai paprastas: supjaustyti plonais griežinėliais, šiek tiek užberti druskos, pašlakstyti citrinų sultimis bei pa­likti kelioms valandoms. Ska­nu ir keptas – tiesiog apvoliotas džiūvėsėliuose ir iškeptas keptuvėje ar ant grotelių. Pastebima, jog šiam grybui reikia daugiau nei kitiems grietinės, sviesto, o šiaip maistinėmis savybėmis didysis kukurdvelkis nenusileidžia net baravykams. 

„Kukurdvelkį gerai pažįsta Sibiro gyventojai, ypač medžiotojai, medkirčiai, geologai – tie, kurių darbas pavojingas ir dažnai tenka susižeisti. Tokios nelaimės atveju pati geriausia priemonė yra kukurdvelkis. Šviežias jis perlaužiamas ir vidine puse dedamas ant žaizdos. Sustabdo kraujavimą, žaizda greitai užsitraukia ir nekyla jokių komplikacijų“, – skelbia Panemunių regioninio parko direkcija. 

Skirtinguose Lietuvos regio­nuose šis grybas vadinamas įvairiai: kukurbezdis, milžininis bizdžius, kukurbezdalis, kubyzdalis (Dzūkijoje, Simno apy­linkėse), skusbezdalis (Su­val­ki­joje), pumpotaukšlis (Že­mai­tijoje, Dzūkijoje), kubezdolis, di­dysis bezdukas. 

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Į gyvenimą sparčiai besiveržiančios technologijos – ir į gerą, ir į blogą. Iš vienos pusės žmonės nebemoka kliautis savo galva, iš kitos – progreso nesustabdysi. Tik bėda, kad ne visi geba prisitaikyti prie spartaus pokyčių tempo. To pavyzdys – Kvėdarnos gatvių pavadinimai, kurie patvirtina, jog nebeužtenka žinoti, kas kur gyvena, bet reikia ir tikslių adresų.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 62

Praėjusį penktadienį Pa­jū­ryje vasaros šventę-sąs­krydį surengė Lietuvos sa­vi­val­dy­bių asociacija. Iš vi­sos Lietuvos su­va­žiavę se­niūnai bendravo su Seimo nariais, Vidaus reikalų mi­nisterijos (VRM), „Ke­­lių priežiūros“, savivaldybių vadovais, pa­ger­bė labiau­siai nusipelniusius seniū­nus, da­li­josi patirtimi bei problemomis.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 62

Remiantis moksliniais tyrimais, rūkymas dažniausiai tampa įpročiu dar paauglystėje. Kuo jaunesnio amžiaus pradedama rūkyti, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo taps priklausomas nuo nikotino. 

Apie tai, kas šitai lemia ir kodėl visi rūkymo būdai yra pa­vojingi sveikatai, kalbėjo Gražina Belian, Narkotikų, ta­bako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direk­toriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas. 

Rūkyti pradeda paauglystėje

G. Belian teigimu, jaunimas pradeda rūkyti skatinamas smalsumo, noro eksperimentuoti, išbandyti ką nors naujo, pritapti prie bendraamžių. 

„Tabako pramonės kasmet išleidžia milijardus dolerių, kad sukurtų ir parduotų rek­lamas, kuriose rūkymas rodomas kaip įdomus, žavingas ir saugus. Nors tabako rek­lama Lietuvoje bei daugelyje Europos šalių yra uždrausta, tabako vartojimas vis dar rodomas vaizdo žaidimuose, internete ir televizijoje. Taip pat didžiulę įtaką daro filmai, kuriuose rodomi rūkantys žmonės. Tyrimai liudija, kad jauni­mas, matydamas tokius filmus, rūkyti pradeda dažniau“, – kal­bėjo NTAKD atstovė. 

Be to, naujus iššūkius visuomenės sveikatai kelia sparčiai išpopuliarėjusios naujovės, tokios kaip elektroninės cigaretės ir kaitinamojo tabako gami­niai.

„Šie produktai naujus vartotojus, ypač jaunus, traukia įvairiais skoniais, išskirtiniu di­zai­nu bei prietaisų funkcijo­mis. Ga­mintojai šiuos produktus pristato kaip „saugesnę alternatyvą“ įprastiems tabako ga­mi­niams ar priemonę, galinčią pa­dėti mesti rūkyti. Tačiau būtina suprasti, jog bet koks rūkymas yra žalingas ir jokie alternatyvūs nikotino pro­duktai nė­ra patvirtinti kaip sveikesnės ar veiksmingos priemonės. Dėl to norintieji mesti rūkyti turėtų visiškai at­si­­sakyti rūkymo, o ne ieškoti „svei­­­kesnių“ alternatyvų“. 

Simptomai išsivysto į mirtinas ligas

Rūkomo tabako dūmuose, be nikotino, dar yra iki 400 įvairių kitų medžiagų, tokių kaip dervos ar anglies monoksidas, kurios yra itin kenksmingos sveikatai. 

„Pradėjus rūkyti, iškart pajuntama daugybė šalutinių po­veikių – jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai: pakilęs kraujo spaudimas, galvos skaus­mas ir svaigimas, nemiga, nerimas, drebulys, nuovargis, burnos ir gerklės gleivinės sudir­ginimas, krūtinės skausmas ir spaudimas, sausas kosulys, pa­sunkėjęs kvėpavimas, per­ša­li­mo simptomai, raumenų bei sąnarių skausmas, sutrikęs virškini­mas, išsausėjusi oda ir daug kitų neigiamų reiškinių. Taip pat rūkymas silpnina uoslę bei skonio pojūtį, blogina klausą, greitina senėjimą: trupa dantys, pagelsta oda“, – vardijo G. Belian. 

Jos teigimu, jaunam žmogui priklausomybė nuo nikotino iš­sivysto greičiau nei suaugusia­jam – tai gali įvykti per kelias savaites, net tada, kai surūkomos vos kelios cigaretės per dieną. 

„Rūkymas yra vienas iš pag­rindinių daugelio plaučių li­gų, taip pat ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir plaučių vėžio rizikos veiksnių. Be to, ilgalaikis rūkymas gali lemti ir kitų vėžio rūšių, pavyzdžiui, gerklų, skrandžio ar kepenų, išsivystymą. Su cigaretės dūmais į organizmą patekęs nikotinas veikia galvos smegenyse esančius kvėpavimą ir širdies darbą reguliuojančius centrus, dėl to padažnėja širdies susitraukimai, pakyla kraujospūdis. Ištirta, kad rūkančius žmones tris kartus dažniau ištinka širdies infarktas“, – teigė specialistė.

„Sveikesnių“ alternatyvų nėra

Kone pagrindiniai mitai, susiję su elektroninių cigarečių rūkymu, – neva tai nekelia pavojaus sveikatai, nesukelia priklausomybės. NTAKD atstovė pabrėžė, jog dažniausiai e-cigarečių skystyje nikotino yra daugiau nei degančiame tabake, o jose nurodytas sintetinio nikotino kiekis neatitinka tik­rojo nikotino kiekio.

Neretai tikima, kad rūkymas mažina stresą ir padeda pasijusti ramiam bei atsipalaidavusiam. Bet iš tiesų tabako komponentai ne atpalaiduoja, o slopina svarbiausias cent­rinės nervų sistemos sritis, dėl priklausomybės nuo nikotino žmogus palaipsniui be cigaretės nebegali atsipalaiduoti. 

„Susidaro užburtas ratas: streso atsiradimas ir jo įveikimas tampa priklausomas nuo rūkymo. Be to, nikotinas palaipsniui blokuoja smegenų ląstelėse esančius mediatorius bei sumažina galimybę patirti malonumą“, – akcentavo G. Belian. 

Ji pažymėjo, kad neegzistuoja „lengvesnis“ rūkymas ir visi rūkymo būdai yra žalingi. 

„Lengvos“ cigaretės yra tokios pat pavojingos, kaip ir bet kokios kitos. Rūkant „leng­ves­­nes“, įtraukiama daugiau dū­mų. Taip pat žalingas yra ir nepastovus rūkymas – surūkant nuo vienos iki keturių cigarečių per dieną, gresia didesnė rizika susirgti plaučių vėžiu ar širdies liga nei nerūkančiajam“, – aiškino NTAKD direktoriaus pavaduotoja. 

Pasyvus rūkymas – per mažai įvertina grėsmė 

Kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru vadinamas pasyviu rūkymu. Švedijos Na­cio­nalinės sveikatos ir gerovės tarybos finansuotas tyrimas atskleidė, jog pasaulyje pasyvus rūkymas kasmet nusineša 603 tūkst. nerūkančiųjų gyvybių.

Pasyvus rūkymas gali 25–30 proc. padidinti širdies ligų riziką, 20–30 proc. – plaučių ligų riziką: sukelti plaučių vėžį net tiems žmonėms, kurie niekada nerūkė. Taip pat 40–60 proc. išauga galimybė susirgti astma. 

Ūmus pasyvaus rūkymo poveikis pasireiškia akių sudirginimu, čiauduliu, sloga, kosuliu, pykinimu, galvos skausmais bei kitais simptomais.

„Geriausias būdas išvengti pasyvaus rūkymo – visiškas metimas rūkyti. Tačiau tai gali būti labai sunku, ne visiems pavyksta iš pirmo karto. Todėl, norint išvengti kitų asmenų pasyvaus rūkymo, svarbu stengtis nerūkyti ten, kur yra žmonių, ypač vaikų bei nėščiųjų, taip pat transporto priemonėse, uždarose patalpose, kavinėse“, – ragino G. Belian. 

Kiekvienas mėginimas mesti rūkyti yra žingsnis užsibrėžto tikslo link. Interneto puslapyje www.nerukysiu.lt pateikiama informacija bei patarimai, priklausomai nuo to, kuriame

metimo rūkyti etape esate – iki svarstymo, pasirengimo, veiksmų, palaikymo, pokyčių įtvirtinimo ar atkryčio.

Daugiau informacijos apie rūkymą, jo žalą sveikatai bei patarimus metantiems rasite NTAKD interneto puslapyje www.nerukysiu.lt.