Kai kada baimė atsakyti už savo veiksmus yra tokia didelė, kad sugalvojama pačių keisčiausių viražų, tikintis kaip nors išsisukti. Tačiau ne be reikalo sakoma, kad „no­rėjo kaip geriau, o išėjo kaip visada“...

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Tūkstančio ar net kelių šimtų eurų neplanuotų išlaidų būtiniausiems gyventojų poreikiams nerandanti valdžia savęs nusiskriausti neketina – savivaldybės administracija turi verstis per galvą, kad rastų pinigų tarybos narių darbo užmokesčiui. Praėjusiame tarybos posėdyje buvo apkarpytas savivaldybės administracijos darbo užmokesčio fondas, bet pinigų politikų algoms užteks mėnesiui, geriausiu atveju – dviem. O iki metų galo tarybos narių atlyginimams reikia 130 tūkst. eurų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Valstybės duomenų agentūra praneša, kad 2023 m. ant­rąjį ketvirtį bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo apie 400 eurų. Tačiau konkrečiai Šilalės rajono gyventojai, palyginti su vilniškiais, uždirbo gerokai mažiau: jei sostinės dirbančiųjų atlyginimas siekė apie 2291 Eur, tai šilališkiai gavo tik 1583 Eur, neatskaičiavus mokesčių.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Šilalės savivaldybės administracijai teikti paraiškas nevyriau­sy­binių organi­za­cijų veiklos stiprinimui 2023–2025 m. pagal priemonę „Stip­rinti bendruomeninę veiklą sa­vivaldybėse“ ir numatant tam finansavimą, Kaltinėnų seniūnijos seniūnaičių sueiga šiemet 1169 eurus patikėjo Kal­tinėnų miestelio bendruomenei, kuri toliau tęsia projektą „Pažink gimtąjį kraštą“. Šįkart nutarėme aplankyti Telšius.

Asta BATAITYTĖ,

Kaltinėnų miestelio bendruomenės narė

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Nuo šiol naujausi Vlado Statkevičiaus muziejaus eksponatai pirmiausiai bus pristatomi lauko vitrinoje. Pasak naujojo įstaigos direktoriaus Antano Ivinskio, taip tikimasi į muziejų pritraukti daugiau lankytojų. 

Muziejininkė Edita Merkelienė sako, kad vitrinos eksponatai bus nuolat keičiami, o pirmieji čia atsirado praėjusią savaitę.

„Naujieji muziejaus fondų eksponatai dabar jau matomi ir einantiems gatve. Tikimės, kad ši maža reklama „įvilios“ istorijai neabejingus praeivius ir į muziejaus vidų“, – viliasi muziejininkė.

„Stengiamės su visuomene dalintis savo fondų turtais, nau­jovėmis, galbūt taip sudominsime žmones užsukti į muziejų, pasidomėti ekspozicijomis“, – idėjos esmę apibūdina muziejaus vadovas A. Ivinskis.

Šiuo metu vitrinoje – ekspozicija, susijusi su „Lituanikos“ skrydžio per Atlantą 90-osiomis metinėmis: knygelė „S. Darius ir S. Girėnas 1933–1983“, sąsiuviniai su lakūnų atvaizdais, menininko Aloyzo Jonušausko kurti bronziniai medaliai ir kt. Pasak muziejaus darbuotojų, vieni šių eksponatų liks fonduose visam laikui, kiti yra paskolinti ir po kurio laiko grįš į asmenines kolekcijas. Planuojama, kad ekspozicija veiks apie mėnesį, vėliau vitrinoje eksponatai turėtų keistis dažniau. 

Be to, Vlado Statkevičiaus muziejuje pokyčių yra ir daugiau: antrajame aukšte atsi­naujino sakralinė ekspozicija, lankytojų laukia ir muziejui priklausanti atnaujinta Kazimiero Jauniaus klėtelė Lembo k. (Kvėdarnos sen.). 

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Šie metai Pūtvei – išskirtiniai, o praėjusį savaitgalį paminėtos net trys sukaktys: Vlado Putvinskio-Pūt­vio 150-osios gimimo metinės, kop­lytstulpio atkūrimas bei Europos pa­veldo dienos.

Pasak kaimo senbuvių Albinos ir Pet­ro Macijauskų, šiuo metu Pūtvėje gyventojų beveik nebeliko, nors kažkada čia veikė pradinė mokykla. 

„Aš pats joje mokiausi, čia buvo mano tėvonija, čia ir šeimą sukūrėme. Anuomet vien tik Pūtvėje, neskaitant aplinkinių kaimų (Andriejaičių, Burkėnų) gy­veno 24 žmonės. Kai prasidėjo melioracija, žmonės išsikėlė, mokykla sunyko“, – pasakojo šiuo metu Šilalės priemiestyje gyvenantis P. Macijauskas.

Į Pūtvę šeštadienį sukvietė Pagramančio regioninio parko direkcija. Pagrindu tam tapo, pasak kultūrologės Linos Misiulytės, batakiškės tautodailininkės Onos Paulauskienės atkurta pernai mįslingomis aplinkybėmis iš koplytstulpio dingusi Šv. Antano skulptūra. 

Tautodailininkė, kuriai netrukus sukaks 85-eri, pasakojo, jog yra išdrožusi per 400 darbų, o šis Šv. Antanas – jau 35-asis. 

„Džiaugiuosi, kad Dievas vis dar duoda jėgų dirbti, kad rankos dar paklūsta, kad mane prisiminėt ir galėjau pasitarnauti Pūtvės žmonėms“, – sakė skulptūros autorė.

Beje, Pūtvės gyventojai prisiminė, kad tai – nebe pirmas vandalizmo išpuolis prieš šią sakralią vietą. 

„Kiek atsimenu, iš pradžių koplyt­stulpyje buvo Šv. Jurgis ir Šv. Antanas. Soviet­mečiu vidury darbo dienos kažkas atvyko iš rajono centro ir norėjo tas skulptūras pasiimti, bet spėjo išlupti tik Šv. Antaną, nes sukilo gyventojai. Sakė, jog skulptūrų neva reikia muziejui, todėl Pūtvėje paliko vienas Šv. Jurgis. Po kurio laiko ir jis dingo. Tada kažkas buvo išdrožęs labai gražią Šv. Antano skulptūrą, kuri labai ilgai mus džiugino, bet ir vėl atsirado piktavalis žmogus, kuris nusprendė skulptūrą pasisavinti“, – pasakojo dabar Pagramantyje gyvenanti Birutė Normantienė-Sirvydaitė.

Sirvydo pavardę minėjo ir senieji pūt­viškiai, kurie ir buvo tie keturi gyventojai, 2000–2005 m. atstatę ąžuolinį kop­lytstulpį. Tiesa, šiemet jį teko kiek patrumpinti, bet kultūrologė L. Misiulytė mano, jog dabar jis dar tarnaus bent keletą metų. 

Pūtvę puošia ir baltiškais raštais išraižytas akmuo – kai kaimas šventė 70-ąsias paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metines 2007 m., tuometinis Šilalės kaimiškosios seniūnijos vadovas Stasys Lidžius taip sumanė įamžinti šią sukaktį.

Ir nors Pūt­vė priklauso Šilalės rajo­nui, tikintie­ji šventadienius dažniausiai mini Pag­­ramantyje, iki kurio – vos 7 kilometrai. Tad ir šįkart naująjį koplytstulpį pašventino Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas kan. Vytautas Petrauskas, jam talkino Tauragės Švč. Trejybės bažnyčios Sumos choro grupelė (vad. vargonininkas Saulius Bernotas).

Po oficialios ceremonijos pūtviškiai dar ilgai nesiskirstė, dalijosi prisiminimais, kuriems peno davė ir L. Misiulytės atneštos senųjų Pūtvės gyventojų nuotraukos. 

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Įprasta nuo rugsėjo grįžti ne tik į ugdymo, bet ir į kultūros įstaigas, kur taip pat startuoja naujasis sezonas. Šilalės kultūros centro meno mėgėjų kolektyvai šiuo metu skelbia apie sezono pradžią ir kviečia įsilieti į kultūrinį gyvenimą tuos, kurie iki šiol vis nesiryžo to padaryti.

Žydrūnė MILAŠĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69

Pradedame savaitę, kurioje – ne­mažai nemokamų ir vertingų ren­gi­nių. Iki rugsėjo 17 d. Šilalės kultūros centre veikia Astos Ulos tapybos dar­bų paroda „Regėjimas“, o iki rug­sėjo 22 d. čia galima apžiū­rėti „Ma­­žosios Šilalės krašto archi­tek­tū­ros“ eksponatus – paroda yra vie­nas iš paveldo dienų etapų.

Šią savaitę (rugsėjo 15 d.) Šilalėje vėl rengiama etninė kultūros akcija „Visa Lietuva šoka“, o Kvėdarnos kultūros namuose įdomios veiklos bus jauniesiems – rugsėjo 13 d. čia vyks VIII-asis respub­likinio klojimo teatrų festivalio „Pri klie­telis“ renginys vaikams – kūrybinės dirb­tuvės su „Klaipėdos jaunimo teatro” aktoriais.

Rugsėjo 13-ąją verta apsilankyti ir Tauragėje, kur kultūros rūmuose bus galima stebėti Adakavo socialinių paslaugų namų teatro trupės spektaklį „Širdys” (režisierius Sigitas Kancevyčius). 

Dauguma miestų kviečia kartu paminėti Europos paveldo dienas, kurias inicijuoja Europos Taryba ir Europos Komisija. Europos paveldo dienose dalyvauja net 48 šalys, o šių metų tema „Gyvasis paveldas: meistriškumo laboratorija“ skatina susipažinti su kūrėjais. Lietuvoje paveldo dienos rengiamos jau 30-ąjį kartą, šiemet jos vyksta iki rugsėjo 17 d. Šilalėje, kaip ir kituose miestuose, ta proga organizuojamos parodos, pristatymai, edukacijos.

Žvelgiant į praėjusios savaitės kultūrinius įvykius, dėmesį patraukia Šiauliai. Anot organizatorių, antrojo tarptau­tinio Josepho Achrono vardo muzikos festivalio atidarymo koncertas „Žydiška giesmė“ Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje rugsėjo 7-ąją tapo svarbiu įvykiu. 

Progų apsilankyti aukštos muzikinės vertės koncertuose dar bus. Per rugsėjį aštuonios skirtingos programos bus atliktos ne tik įvairiose Šiaulių erdvėse, bet ir Pakruojo sinagogoje, Joniškėlio Karpių dvare, Joniškio Raudonojoje sinagogoje, o publika išgirs garsiausių lit­vakų, Baltijos šalių ir kitų kompozitorių kūrinius, kuriuos atliks žinomi Lietuvos ir užsienio muzikantai – pianistas Lukas Geniušas, akordeonistas Tadas Motiečius, Estijos žvaigždė Triin Ruubel-Lilleberg (Estijos nacionalinio orkest­ro koncertmeisterė), žymus norvegų pianistas Ole Christianas Haagenrudas, perkusininkai Pavelas Giunteris ir Guntaras Freibergas (Latvija) bei kt. 

Ypač garsus ir spalvingas savaitgalis praėjo Kaune. Čia Nepriklausomybės aikš­tėje surengta Kultūros mugė, įvyko žymusis „Fluxus“ festivalis, kurio dalyviai kopė į Parodos kalną, buvo galima susipažinti su kultūros nau­jienomis, naujomis teatrų, festivalių, mu­ziejų programomis. Šeštą kartą rengiamas „Fluxus“ manifestavo laisvę, kūrybiškumą ir įvairovę – įsikūniję į personažus, apsirengę keisčiausiais kostiumais gyventojai kopė į Parodos kalną, kur visus pasitiko daktaras Jurgis, išrašantis nuobodulį žudantį receptą. Festivalis Kaune vyksta nuo 2018 m., o „Fluxus“ – XX a. septintajame dešimtmetyje susikūręs tarptautinis menininkų judėjimas, siekęs panaikinti ribą tarp meno ir gyvenimo, kūrybą grindęs ironija, žaidimu.

Praėjusią savaitę „Vilniaus galerijų savaitgalis“ kvietė pažinti mieste veikiančias šiuolaikinio meno erdves, galerijas, muziejus, lankyti parodas, susitikti su kūrėjais. Šiais metais, minint Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų, į sostinės meno lauką nuspręsta pažvelgti iš aukso amžių perspektyvos.  

Kotryna PETRAITYTĖ

Prislėgta nuotaika, verksmingumas, irzlumas, pyktis – tai tik keletas pogimdyvinės depresijos požymių. Ja serga kas penkta pagimdžiusi moteris, tačiau, pasak sveikatos psichologės Neringos Martišienės, pogimdyvinės depresijos nereikia painioti su pogimdyviniu liūdesiu.

Eglė DAGIENĖ

(manodaktaras.lt)

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69