„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: silalesartojas@gmail.com
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Mobilioji Žemės ūkio ministerijos komanda jau lankėsi ir mūsų rajone

Gegužės 24-osios pavakarę pieno ūkio savininkas iš Kūtymų Edmundas Lapinskas susitikti su Že­mės ūkio ministerijos Patariamosios pagalbos ūkiams darbo grupe į savo ūkį pakvietė būrį rajono pie­nininkų. Mo­biliąją komandą sudarė jos vadovas, žemės ūkio mi­nist­ro pata­rėjas Jonas Pupius, ministerijos 1-ojo Europos Są­jun­gos paramos skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė, Au­ga­li­nin­kystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus ve­dėjas Jo­nas Lisauskas, Maisto pramonės ir kokybės sky­­riaus ve­dė­ja Jolita Martutaitytė. Susitikimą moderavo mi­­nistro patarėja Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.41

Skaudu dėl niokojamų pasėlių

Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambinusi Kaltinėnų seniūnijos Rūtelių kaimo gyventoja skundėsi, jog, ruo­šiant asfaltuoti kelią per gyvenvietę, darbininkai, kasantys griovius, žemes esą supila ant gyventojų pasėlių – javų, daržų, bulvių.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.41

Skandalas savivaldybės įmonėje: katilinės darbuotojai – pornografijos mėgėjai

Naujajam UAB „Šilalės šilumos tinklai“ direktoriui Kęs­tučiui Ačui, dvi kadencijas patarinėjusiam buvusiam rajono merui Jonui Gudauskui, kiaulę pakišo įmonės katilinės darbuotojai. Pirmadienį policijos pareigūnai valdiškame kompiuteryje rado pornografinio turinio informacijos. Pareigūnų vizito sulaukė ir įmonės administracija: patikrinti visi bendrovės kompiuteriai.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.38

 

 

 

 

Ambulatorijos automobiliui – krovininio taksi paskirtis?

Gegužės 10-ąją prie parduotuvės „Statybų duona“ šilališkiai pastebėjo į savivaldybei pavaldžios Pajūrio ambulatorijos ženklu pažymėtą tarnybinį automobilį kraunant statybines medžiagas. Kadangi šiuo metu ambulatorijoje jokie remontai lyg ir nevyksta, žmonės įtarė, jog valdiškas turtas galimai naudojamas ne visuomenės, o buvusios vaistinės patalpas privačiai klinikai steigti Pajūryje nusipirkusios bendrovės reik­mėms. Juo labiau, kad automobilį vairavo šios klinikos vadovu viešai prisistatantis Kazimieras Nausėda.

Daiva BARTKIENĖ

Skaitytojų nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.38

Deklaravimas vyksta vangiai

Balandžio 15 d. prasidėjęs žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas tiesioginėms išmokoms gauti tęsis iki birželio 7-osios. Pateikus paraišką pavėluotai (iki liepos 2 d.), už kiekvieną pradelstą darbo dieną paramos suma bus mažinama 1 proc. Mažiausias plotas, už kurį gali būti mokamos tiesioginės išmokos, yra 1 hektaras. Paraiškas reikia teikti seniūnijoje, kurioje įregistruota pareiškėjo žemės ūkio valda. Taip pat jas galima pildyti internetu, prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos. Lietuvos ūkininkams už 2019 m. žadama išmokėti apie 517 tūkst. eurų paramos.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.  

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.38

Koks bus kryžių likimas?

Į „Šilalės artojo“ redakciją paskambinęs žmogus teigė esąs pasipiktinęs, kad visiškai apleistos kapinaitės prie kelio Laukuva–Ža­deikiai.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37

Skaičiuoja šalnų padarytus nuostolius

Po netikėtų pavasario karščių Lietuvą užplūdo tokia pat netikėta arktinio oro srovė – praėjusią savaitę smogė šimt­mečio rekordus sumušusios šalnos, sustingdžiusios ne tik žemę, bet ir žydinčius sodus. Nors atšalimas šiuo metu Lietuvoje yra gana įprastas reiškinys, visgi šįkart nuostoliai prašoko liūdniausias prognozes. Sodininkai jau paskelbė, jog šiemet valgysime tik lenkiškus obuolius, praktiškai nebus ankstyvųjų braškių, drebučiais virto net ir agroplėvele uždengti ankstyvieji kopūstai. Žemės ūkio ministerija savivaldybėms išsiuntė nurodymus skubiai užregist­ruoti nuostolių patyrusių ūkininkų prašymus ir suskaičiuoti praradimus. Tačiau akivaizdu, kad nukentėjo ne tik ūkininkai. Pajamų skundžiasi negausiantys ir žaliavų pritrūksiantys perdirbėjai.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37

Prekybos centras „Senukai“ atšventė įkurtuves

I. Alijošienės PKF „Agava”, atstovaujanti didžiausiam Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių tink­lui „Kesko Senukai“ Tauragėje bei Šilalėje, įgyvendindama plėtros planus, praėjusį trečiadienį atidarė naują prekybos centrą Šilalėje, Nepriklausomybės g. 13 a.

Aldona BIELICIENĖ

Valdo ARLAUSKO nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.36

Brangstanti kiauliena vers gyventi sveikiau

Kainų kilimas jau nieko nestebina, bet kai produktai brangsta ne keliais centais, o kelias eurais, negali nepastebėti. Šį pavasarį šuoliais į viršų kyla kiaulienos kaina. Žmonės sunerimo: iki šiol pigiausia buvusi mėsa nuo seno yra kone pagrindinis patiekalas ant mūsų kasdienio ir šventinio stalo. Kas atsitiko, kad ji taip smarkiai brangsta?

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.34

Gyvenimas ant grindinio tampa nemadingas

Ornamentais išbarstytus spalvotus akmenukus sodybose keičia briliantinė vejų žaluma, cementinius vazonus – medinės dėžės nuo pirkinių, o sodo dekoracijas puikiausiai gali atstoti prekių paletės. Tokias tendencijas sodininkams šiemet padiktavo Berlyno „Žalioji savaitė“ – žydintį miestą po stogu kurianti didžiausia Europoje že­mės ūkio, maisto pramonės ir sodininkystės paroda. Dabar pats laikas šias idėjas įgyvendinti savo sodybose. 

Šiemet soduose turėtų karaliauti švelnios pavasario spalvos ir ekologinės medžiagos. Miestų ir kiemų puošybos madas diktuojantys vokiečiai sodininkams siūlo gyventi pagal „žiedinės ekonomikos“ principus: nieko neišmesti, o nereikalingiems daiktams suteikti antrąjį gyvenimą. 

Vokietijos kraštovaizdžio architektai į didžiausią Berlyno parodų ir konferencijų komp­leksą „Messe Berlin“ šiemet atsivežė 26 tūkstančius europalečių ir sukrovė jas miesto mūrus imituojančiais blokais. Kai kurie „dangoraižiai“ iškilo iki 7 metrų aukščio. Juos pridengė jaukumo salei suteikusios medinėse dėžėse susodintos pušys, daugybė žydinčių tulpių, narcizų bei raktažolių. Parodos organizatoriai paskelbė, jog salei papuošti buvo panaudota 50 tūkstančių žydinčių pavasarinių gėlių, keli tūkstančiai skintų žiedų ir daugiau kaip 1300 įvairių visžalių krūmelių. 

Tarp europalečių susodintos ryškiaspalvės raktažolės medines „blokų“ sienas pavertė žydinčiais kilimais. Taip pat įspūdingai atrodė ir medinėse dėžėse nokstantys raudoni bei geltoni vyšniniai pomidoriukai, apsupti žalsvų ir pilkšvų prieskoninių augalų krūmelių. Vokiečių sodininkai pademonstravo, kad tokiu ryškiaspalviu daržu galima papuošti ne tik savo namų kiemą, bet ir balkoną – gyvenant daugiabutyje, žalumos norisi dar labiau. 

Gėlių augintojų kooperatyvo „Landgard“ projekto vadovė Elena May lankytojams aiškino, jog europaletės buvo pasirinktos neatsitiktinai: siekiant tvaraus ūkininkavimo, neturi būti atliekų, o daugumą pakavimui ir pervežimui skirtų priemonių galima panaudoti keletą kartų. 

Europalečių lieka kiekvienoje mažmeninės prekybos vietoje, todėl jų nebrangiai galima įsigyti sodo prekių cent­ruose, statybinių medžiagų parduotuvėse.

Pagrindinė augalų salės šeimininkė Vokietijos nacionalinės sodininkystės asociacija, vienijanti apie 50 tūkstančių sodininkų, lankytojams priminė, kad augalai žmones lydi visą gyvenimą ir net po mirties – kapinėse žiemą vasarą žydi gėlės ir žaliuoja krūmeliai. O prisidėti, išsaugant bio­loginę įvairovę, galime kiek­vienas: savo soduose, kiemuose, šalia privažiavimo kelių auginti gėles ir medžius, o ne padengti tuščias vietas žvyru, kad būtų lengviau prižiūrėti. 

Vokiečiai skelbia remiantys alternatyvas durpių paieškai, kad būtų išsaugotos natūralios pievos, o vietoje jų siūlo naudoti kokoso ir medienos pluoštą – medžio perdirbimo atliekas. Sodininkai atkreipė dėmesį, jog dėl žemės ūkyje naudojamų cheminių augalų apsaugos priemonių nyksta bitės, todėl skatino ūkininkus auginti joms draugiškus augalus. 

Prie 100 metų artėjančioje „Žaliosios savaitės“ istorijoje šiemet pirmą kartą „Žydinčiu miestu“ vadinamos salės papuošimui buvo panaudota daugiau kaip 100 tūkstančių augalų. Į didžiausią Europoje sodininkystės parodą atvykę Vokietijos gėlių augintojų „Fleurop“ ir „Blooms“ kooperatyvų atstovai pademonst­ravo, jog be žalios spalvos gyvenimas būtų pilkas.   

„Kasdien yra tūkstantis priežasčių džiaugtis gėlėmis“, – sakė floristai, lankytojus mokę kurti kompozicijas iš mini orchidėjų. Naudojant vielą, samanas, įvairius plaušus, medžio žievę, galima suformuoti ne tik tradicines orchidėjų puokštes, bet ir natūraliai kabančius jų sodus. 

Papuošti savo namų duris bei langus visada galima bet kokių augalų šakų vainiku. O jei yra kvepiantys, dar ir valys uždarų patalpų orą. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą