Nors karščiai Lietuvoje atslūgo, afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas nesiliauja plitęs kiaulių laikymo vietose. Praėjusios savaitės pabaigoje jis buvo nustatytas Kauno, Prienų ir Kazlų Rūdos rajonų ūkiuose, kuriuose iš viso buvo augintos 9 kiaulės.

Egidijus JAKŠTAS

Šilalės VMVT viršininkas–valstybinis veterinarijos inspektorius

AUTORIAUS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55

Kartais užtenka tik priminti, kad su netvarka susigyvenusieji pradėtų liuobtis. Tai pasakytina ne tik apie pavienius asmenis, privačių sklypų savininkus, bet ir dideles įstaigas bei seniūnijas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS ir skaitytojų nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.54

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose baigta nagrinėti civilinė byla, kurioje viena buvusi mūsų rajono valdininkė prašė pagal įgyjamąją senatį patvirtinti jai nuo­savybės teise priklausančius statinius. Nei VĮ „Turto bankas“, nei Šilalės rajono sa­vivaldybės administracija šiam norui neprieštaravo.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.53

Netikėtas sprendimas išlaikyti žlungančiais mokyklas, atlyginimų didinimas savivaldybės administracijos dar­buotojams ir nemažai kitų įsipareigojimų, kuriuos į kai­rę ir dešinę dalija naujoji rajono valdžia, sunkiai derinasi su rajono biudžeto galimybėmis. Jau dabar aiš­ku, kad metų pabaigoje trūks bemaž milijono eurų, o di­džiausia dalį trūkstamų lėšų sudarys biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestis bei socialinio draudimo mokesčiai.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.53

Birželį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje rajono politikai daug dėmesio skyrė jaunimui. Prabilti šia tema teko, svarstant taip vadinamus patentus ir prisimenant priešrinkiminius pažadus: norėdami būti išrinkti į valdžios postus, jie aiškino, kaip bandys motyvuoti jaunimą pasilikti rajone, ką darys, kad jauni žmonės, įgiję specialybę, grįžtų į Šilalę, net svarstė galimybę skirti savivaldybės subsidijas jauniems specialistams, jog atlyginimai leistų jauniems žmonėms kurti šeimas ir oriai gyventi. Bet labai greitai paaiškėjo, kad geri norai kalbomis ir baigiasi – valdančioji dauguma nusprendė nesuteikti lengvatų verslą pradedančiam jaunimui, nes verslo liudijimas „nėra dideli pinigai“.

Daiva BARTKIENĖ 

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.52

Jaunų ūkininkų Laimos ir Mindaugo Kilinskų ūkis – Ruskių kaimo pakraštyje, pamiškėje, Laimos se­nelių sodyboje. Dar tebestovi ir senoji troba, tačiau ji tuščia – Mindaugas ir Laima įkurtuves atšventė naujame name. Spėjo pasistatyti ir ūkinį pastatą. 

Abu kilę iš kaimo. Mindaugas – nuo Žadeikių, Laima už­augo viename iš keturbučių Ruskiuose. Abiem nuo ma­žumės teko paragauti sūraus darbo prakaito. Abu, baigę vidurinę, patraukė į Klaipėdą. Mindaugas moks­lų nesiekė – iš karto įsidarbino. Ir dabar kasdien važinėja į uostamiestį. Be to, savaitgalių naktimis dar dirba apsaugoje. Tad namuose jo rasti nepavyko. Laima įgijo interjero apipavidalintojos specialybę, bet niekada tuo neužsiėmė. Prieš 12 metų atšventę vestuves, jauni žmo­nės mieste neužsibuvo – prieš dešimtmetį grįžo į gimtinę. Ap­si­gy­venę Ruskiuose, dar kurį laiką abu už­darbiavo Norvegijoje – daugiausia žemės ūkyje. Nebuvo lengva, todėl nutarė nebedirbti svetimiems, o kurti nuosavą verslą. 

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.50

Ne pačios geriausios dienos UAB „Šilalės šilumos tinklai“ – savivaldybei priklausančios uždarosios akcinės bendrovės nuostoliai pernai pasiekė 874805,3 euro. Rajono žmonės pasibaisėję: iš kur tokios sumos? 

„Kaip susidarė tokia padėtis įmonėje ir kaip tai atsilieps šilumos kainoms?“ – klausia savivaldybės tink­lalapio silale.lt skaitytojai. Jie nedviprasmiškai reikalauja buvusių vadovų darbo analizės.

Petras DARGIS,

savivaldybės mero patarėjas

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.50

Į redakciją paskambinęs Pajūralio gyventojas teiravosi, į ką kreiptis, kad būtų suvaldyta iš aptvaro pa­s­prukusi danielių banda. Vilniaus aplinkosaugininkai paaiškino bendrą tvarką, ką tokiais atvejais reikėtų daryti, vietos aplinkos apsaugos specialistai (vienas jų gyvena tame pačiame Pajūralyje) komentuoti si­tua­ciją atsisakė, o savivaldybės Žemės ūkio skyriaus darbuotojai, nors ir žino problemą, pasirodo, yra bejėgiai ką nors pakeisti.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.50

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ekspertų duomenimis, afrikinis kiaulių maras (AKM) į ūkius, kuriuose šiemet patvirtinti ligos židiniai, pateko dėl bio­loginio saugumo reikalavimų pažeidimų. 

Situacija ypač grėsminga Marijampolės ir Šakių rajonuose: juose daug smulkių kiaulių laikytojų, nuolat randama AKM užsikrėtusių šernų. Pirmasis AKM atvejis šiais metais užfiksuotas Šakių rajono Plokščių seniūnijoje, nedideliame ūkyje, kuriame buvo laikomos 2 kiaulės. Tuo tarpu Marijampolės rajone vos per vieną savaitę patvirtinti net 2 AKM atvejai. Virusas įsisuko į nedidelio ūkio Tursučių kaime tvartą, kuriame savo reikmėms gyventojai penėjo 6 kiaules. Po kelių dienų įtarimų dėl galimo ligos protrūkio kilo Netičkampio kaime esančiame didesniame, komercine veikla užsiimančiame ūkyje, kuriame laikytos 52 kiaulės – 3 paršavedės, 22 paršeliai ir 27 penimos kiaulės.

Kaip teigia visi su maru susidūrę kiaulių laikytojai, pirmieji ligos požymiai buvo labai panašūs: kiaulėms staiga dingo apetitas, pakilo temperatūra, gyvūnai tapo vangūs, o po kelių valandų ar kitą dieną nugaišo. Savininkai, pastebėję nerimą keliančius požymius, apie tai informavo privačius veterinarijos gydytojus ir VMVT specialistus, buvo atrinkti mėginiai, kurie ir patvirtino, kad į ūkius pateko kiaulėms mirtinai pavojingas virusas. Nedelsiant imtasi visų būtinų apsaugos priemonių, kad jis neišplistų į gretimus ūkius. Aplink užkrėstus ūkius nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, visos laikytos kiaulės nugaišintos, ūkių teritorija, pastatai, įrenginiai išvalyti ir dezinfekuoti. 

„Ūkiai, kuriuose pasireiškė AKM, mūsų inspektorių buvo patikrinti dar šių metų gegužę ir įspėti, pamokyti, pakonsultuoti dėl biologinio saugumo priemonių taikymo. Deja, ne visi kiaulių laikytojai tinkamai reagavo į perspėjimus, todėl dabar turime tokias pasekmes“, – pabrėžė VMVT direktorius Darius Remeika.

Vis dar aplaidžiai žiūrima į keliamus reikalavimus

AKM protrūkių tyrimo metu specialistai nustatė, kad smulkiuose ūkiuose kiaulėms buvo duota šviežiai nupjautos žolės ir maisto atliekų. Vieno iš ūkių savininkai dažnai lankėsi aplinkiniuose AKM už­krėstuose miškuose, kuriuose rinko sraiges. Taip pat abiejų ūkių šeimininkai, įeidami į tvartą, nereguliariai ir netinkamai naudojosi dezinfekciniais kilimėliais, neužpildydavo jų dezinfekcinėmis medžiagomis, ne visuomet pasikeisdavo drabužius ir avalynę, kiaules laikė drauge su kitais iš ganyklų parvestais ūkiniais gyvuliais. Visa tai sudarė didelę riziką AKM virusui iš gamtos (miško) patekti į kiaulių laikymo vietas.

VMVT vadovas pabrėžia, jog didžiausią pavojų kelia vis dar pasitaikantys atvejai, kuomet kiaules gyventojai augina nelegaliai, t. y. jų nedeklaravę, o dar blogiau, kad dažnai nesilaiko absoliučiai jokių bio­loginio saugumo reikalavimų. Vienas naujausių tokių atvejų užfiksuotas Šakių rajone, tikrinant aplink AKM židinį esančius ūkius. Prie įėjimo į kiaulių laikymo vietą nebuvo dezinfekcinio kilimėlio, neaptvertas įėjimas į kiaulių laikymo patalpas, nebuvo saugomasi nuo graužikų ir pan., o kiaulės buvo neženk­lintos ir įsigytos be privalomų dokumentų, t. y. be veterinarijos pažymėjimo ir gyvūnų gabenimo važtaraščių. Tokie kiaulių laikytojai rizikuoja sulaukti ne tik didelių baudų – jie privalės paskersti kiaules bei savo lėšomis apmokėti laboratorinių tyrimų išlaidas. Tad už kiekvieną nedeklaruotą kiaulę gali tekti susimokėti iki 200 eurų. 

„Kiekvienas AKM atvejis kiau­lių ūkyje sukelia neigiamų pasekmių ne tik patiems ūkiams, kuriuose liga nustatyta, bet ir visos šalies ūkiui. Kiekvienas AKM židinys – tai ribojimai eksportui, prekybai gyvuliais ir mėsos produktais. Vadinasi, nuostolius patiria aplink židinį kiaules auginantys ūkiai, skerdyklos ar mėsos perdirbimo įmonės. Visi turi suvokti, kad neatsakingai į biosaugą ūkyje žiūrintys ir elementarias atsargumo taisykles ignoruojantys kiaulių laikytojai savo veiks­mais sukelia didelį pavojų kaimynams, aplinkiniams ūkiams bei įmonėms“, – sakė D. Remeika.

Vasarą – ypatingas pavojus

VMVT specialistai nuolat perspėja kiaulių laikytojus, jog vasarą kyla ypač didelis pavojus AKM virusui plisti. Apie 98 proc. visų AKM protrūkių Lietuvoje įvyksta būtent šiltuoju metų laiku. Todėl kiaulių laikytojai turi rea­liai įvertinti, ar gali užtikrinti, kad ūkyje biologinio saugumo reikalavimų bus laikomasi nuolat. Kitu atveju specialistai primygtinai pataria geriau nerizikuoti ir kiaules paskersti. Sveikų kiaulių mėsą galima vartoti savo reik­mėms. Nustačius AKM, kiaulės nugaišinamos, o jų mėsa bei produktai sunaikinami, taigi nuostoliai būna daug didesni.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių ūkyje gali kilti AKM protrūkis:

• AKM užkrėsta teritorija, kurioje aptinkama šia liga sergančių šernų;
• aplaidumas nesilaikant biosaugos priemonių;
• kiaulių šėrimas šviežia žole ir maisto atliekomis; 
• lankymasis miškuose, ren­kant sraiges, uogas, grybus, medžiojant ir kt.;
• kitų gyvūnų laikymas kartu su kiaulėmis toje pačioje patalpoje. 

Kiaulių laikytojai, norintys apsaugoti savo ūkį, privalo griežtai laikytis biologinio saugumo reikalavimų: keisti avalynę ir darbinius drabužius bei švariai nusiplauti rankas prieš įeidami į kiaulių patalpas, naudoti dezinfekcinius kilimėlius ir juos nuolat užpildyti AKM virusą veikiančiomis dezinfekcinėmis medžiagomis, kiaules šerti tik termiškai apdorotais pašarais.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT

Nuo kovo vidurio vis dar esu paskendęs palaimoje. Ko nesidžiaugti? Gamta žydi, saulutė šviečia, moterys šypsosi, valdžia pensiją visu 20 eurų pakėlė – ne gy­ve­nimas, o šventė! Ir dar tokia netikėta pusbrolio Aliaus Šakinio sėkmė: vos išėjęs į pensiją, iškart pakilo valdžios laiptais. Tiesiai į antrą pagrindinių Šilalės rūmų aukštą, įsitaisė naujojo mero dešinėje. Iš pradžių galvojau, kad juokauja – juk pamenate, ir prieš porą metų, kai tuometinė rajono valdžia vienu metu atostogavo, keliavo, buvo „išsikomandiravusi“, jis jau siūlėsi perimti vadovavimą. Todėl ir dabar iš pradžių spėliojau, kad gal kokį tyrimą atlieka, „infiltravosi“, kad pasitikėjimą įgytų. Bet, matyt, būsiu apsirikęs – Alius šį sykį rimtai nusprendė ten įsitaisyti ir, atrodo, jam ten patinka. Tačiau visuomenės be aukštuomenės žinių nepaliksi, tad ir teko man, jo giminaičiui, imtis šios misijos. Tiesa, pavardės mūsų šiek tiek skiriasi, mat raštininkas, kuris mane užregistravo, ne tik viena ausim blogiau girdėjo...

Bolius SAKINIS

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.48