Trys jaunuoliai balandžio 12-ąją, sukurpę planą, api­plėšė netoli Nevočių gyvenusį vyrą – pavogė tris mai­šus alkoholio butelių ir neva netikėtai tarp grobio aptiko stiklainyje laikytus 400 eurų. Teismo jie pripažinti kaltais, tačiau realių laisvės atėmimo bausmių vaikinams išvengti pavyko, atlyginus nu­kentėjusiajam nuos­tolius.

Vėlų balandžio vakarą Tadas B., Martynas B. ir Aidas N. laiką leido kartu. Kaip teisme vienas po kito pasakojo kaltinamieji, mintis apiplėšti Egidijaus V. namus kilusi Aidui N., kai apie vidurnaktį, būnant pas Martyną B., kompanija užsinorėjo prasimanyti pinigų ir alkoholio. Vos pilnametystės sulaukę draugai esą žinojo, jog Egidijus V. namuose visada turi alkoholinių gėrimų. Martynas B. teismui prasitarė, kad iš jo jau buvo jų pirkęs. Tad jaunuoliai nutarė, jog Egidijus V. jiems atvers duris.

Planas buvo apgalvotas: vai­kinai Martyno B. namuose susirado kepures, jose iškirpo skyles akims, taip pasigamindami kaukes veidams paslėpti. Pasiėmė ir darbines pirštines. Jau važiuodami į Nevočius, užsuko į degalinę nusipirkti lipnios juostos – ji galinti praversti, jei namų šeimininkas sumanys priešintis.

Kaip Šilalės rajono apylinkės teisme teigė kaltinamieji, atvykę į Nevočius, jie nusprendė būti atsargūs ir į Egidijaus V. kiemą nevažiavo – mašiną paliko šiame kaime, o likusią kelio atkarpą iki Kadžygoje gyvenančios aukos namų ėjo nuošaliais takais, stengėsi likti nepastebėti.

Kaltinamieji teismui dėstė, kad pabeldus į duris, šeimininkas jas iš karto ir be jokių klausimų atidarė. Vos joms prasivėrus, Martynas B. trenkė Egidijui V., jog šis nesipriešintų. Tadas B. vyrą laikė, kol Aidas N. lipnia juosta rišo rankas. Jaunuoliai žmogų iš tamsaus koridoriaus nutempė į kambarį ir paguldė ant lovos. Aidas N. teismui tvirtino, jog pamatęs, kad per surištojo galvą bėga kraujas, jį nušluostė pagalvės kampu.

Pasirūpinę, jog šeimininkas nesipriešintų, Tadas B. liko jo prižiūrėti, o kiti jaunuoliai puolė ieškoti grobio. Ir rado: net tris maišus įvairių alkoholinių gėrimų butelių. Kaip vėliau paaiškėjo, jie susirinko 26 butelius stipriųjų alkoholinių gėrimų ir 18 įvairios talpos butelių bei skardinių alaus, kurių bendra vertė siekė 262 Eur. Iškraustė ir kambaryje kabojusios striukės kišenes, iš kurios ištraukė apie 20 Eur. Tarp alkoholio butelių atsidūrė ir stiklainis su 400 Eur. Bendras nukentėjusiajam padarytas nuostolis siekė 682 Eur. O išeinant vienas iš jaunuolių čiupo ir šeimininko turėtus 4 mobiliuosius telefonus, kurių vogti esą nesiruo­šė – išmetė laukuose prie namų, kad nukentėjusysis negalėtų išsikviesti pagalbos.

Gėrimų pilnais maišais nešini jaunuoliai pėstute pasileido Nevočių link. Tačiau baimindamiesi būti sučiupti, tempti iki mašinos jų nerizikavo ir paslėpė miškelyje. Galiausiai visi susirinko pas Tadą B. atšvęsti „pergalės“. Tik kitą dieną išsiruošė pasiimti paslėptų butelių.

Teismui kaltinamieji įrodinėjo, kad atvykę pasiimti paslėptų svaigalų, maišuose radę ir stiklainį su 400 Eur. Žinoma, nieko nelaukę, pinigus pasidalino. Nors nukentėjusysis, dar atliekant ikiteisminį tyrimą, pareigūnams teigė, jog stiklainis su pinigais buvęs kambaryje, po pagalve, o ne kartu su buteliais.

Po šio žygio jaunuoliai išsiskirstė ir dvi savaites ramiai gyveno, kol idilės nesutrukdė policija. Egidijus V. pareigūnams atskleidė, jog vienas iš trijulės buvo be kaukės. Policijos darbuotojai nukentėjusiajam pateikė 6 nuotraukas, ir auka atpažino Aidą N. Jaunuolių tapatybes nustatyti padėjo ir lipni juostelė – tyrėjai išsiaiškino, kad ji buvo pirkta vienoje degalinėje, kurios vaizdo kameros užfiksavo jų automobilio numerius.

Martyną B. pareigūnai sulaikė einantį iš mokyklos ir dviem paroms uždarė į areštinę. Aidas N. buvo sulaikytas draugo garaže. Tadas B. dienas leido užsienyje, kol Martynas B. nepranešė, jog jis yra ieškomas pareigūnų ir pačiam neparvykus į Lietuvą, jam gresia deportacija. Suskubęs į gimtąją šalį, jaunuolis vienintelis iš trijulės išvengė areštinės gulto.

Supratę, kad policija viską išsiaiškino, vaikinai pripažino savo kaltę, atlygino nukentėjusiajam visą padarytą žalą ir jo atsiprašė. Todėl Egidi­jus V. atsisakė reikšti civilinį ieškinį, tvirtindamas, jog pretenzijų neturi. Teismo posėdyje nukentėjusysis nedalyvavo.

Bylos nagrinėjime prokuroras teiravosi jaunuolių, kodėl šie nutarė įsitraukti į tokią „avantiūrą“ – gal buvo neblaivūs ar gyvena labai nepasiturinčiai. Tačiau visi trys patikino, jog visko užtenka, o apiplėšimą suplanavo blaivūs.

Baigiamojoje kalboje proku­roras tvirtino, kad veikimas bendrininkų grupėje laikomas sunkinančia aplinkybe. Net ir atsiskaičius su nukentėjusiuoju, už tokią nusikalstamą veiką skirtina bausmė yra laisvės atėmimas. Todėl visiems trims prašė skirti metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, jas atidedant vieneriems metams. Taip pat po 50 valandų neatlygintino darbo.

Po prokuroro kalbos teismo salėje sulaukta kiek neįprasto advokatės pritarimo siūlytai bausmei – anot gynėjos, po prisipažinimo ir gailėjimosi, esant tokiai nusikalstamai veikai, daugiau nieko kito ir negalima tikėtis.

Suteikus kaltinamiesiems paskutinį žodį, visi atsiprašinėjo dėl savo padarytos, kaip patys įvardijo, „nesąmonės“, tikino, jog gailisi, ir žadėjo daugiau nebenusikalsti.

Šilalės rajono apylinkės teismas paskelbė Tadui B., Martynui B. ir Aidui N. skiriantis vienų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant taip pat vieneriems metams. Kaltinamieji įpareigoti 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vaikinai negali išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Be to, jiems teks po 30 val. nemokamai padirbėti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose. Tą padaryti jie privalo per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Privačių bei valstybinių miškų valdytojai kviečiami teik­ti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miš­ko plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlygini­mas“. Paraiškos renkamos iki rugsėjo 29 d.

Projekto tikslai

Pagal šią veiklos sritį remiamas miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas, miškų gaisrų stebėsenos bei pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas, stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimas. Dėl paramos gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 2 mln. 124 tūkst. 279 Eur.

Projektų atrankos kriterijai

Paraiškos miškų projektams finansuoti turi surinkti mažiausiai 30 atrankos balų. Jeigu vertinant projektą nustatoma, kad jis tiek nesurinko, paraiška atmetama.

Atrankos kriterijai ir skiriami balai:

* pažeisto miško, kuriame vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) spygliuočių medžių rūšys, atkūrimas – skiriama 20 balų;

* pažeisto miško, kuriame vy­rauja (daugiau kaip 50 proc.) lapuočių medžių rūšys, atkūrimas –15 balų;

* atkuriamas pažeisto miško plotas yra nuo 3 ha iki 10 ha imtinai – 10 balų;

* atkuriamas pažeisto miško plotas yra daugiau kaip 10 ha – 20 balų;

* pareiškėjas yra privataus miško valdytojas – 20 balų;

* pareiškėjas prašo mažes­nio paramos intensyvu­mo, nei nustatytas galimas didžiausias (taikoma, kai paramos prašoma prevencinėms priemonėms) – už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui skiriamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų;

* prevencinės priemonės diegiamos didelės gaisrų rizikos teritorijose – 20 balų;

* pareiškėjas yra miško sa­vi­ninkų asociacijos arba miš­ko savininkų kooperatyvo na­rys – 5 balai.

Didžiausia galima balų suma – 100 balų.

Pagrindiniai 2017 m. taisyklių pakeitimai

Liepos 24 d. žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti veik­los srities „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ įgyvendinimo taisyklių pagrindiniai pakeitimai:

* Jei pareiškėjas investuoja į bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, teisė turi būti nustatyta notaro patvirtintoje ir Nekilnojamojo turto registre įregist­ruotoje sutartyje. Paraiškos pateikimo dieną turi būti įregist­ruota notarinė naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka.

* Siekiant paramos prevencinėms priešgaisrinėms priemonėms, kartu su paraiška turi būti pateikta VĮ Miškų urėdijos (jei pareiškėjas yra VĮ Miškų urėdija – Generalinės miškų urėdijos) pažyma apie miško plotų priskyrimą prie didelės ar vidutinės gaisrų rizikos grupės.

* Parama miško keliams su žvyro danga įrengti ir (arba) rekonstruoti neskiriama atskiruose iki 5 ha lapuočių miškuose.

* Parama miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangai įdiegti ir gerinti bei atviroms vandens paėmimo vietoms įrengti ir (arba) rekonstruoti teikiama, jeigu pareiškėjas yra valstybinių miškų valdytojas.

* Su pareiškėjais, siekiančiais paramos stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo veiklai, paramos sutartis nebus sudaroma.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Įprasta, jog vasarą daugiau laiko tenka skirti ap­lin­kos priežiūrai. Deja, kai kuriose seniūnijose ši tai­syklė negalioja, o apleistos viešosios erdvės tiesiog bado akis. Todėl nenuostabu, kad redakcija sulaukia daug skambučių su prašymais paviešinti tokius ap­sileidėlius.

Bene daugiausiai pakvietimų nufotografuoti, pasak gyventojų, dilgėlynus, sulaukiame iš Upynos – net keista, jog ši seniūnija neturi ambicijų nors kiek susiimti ir pagaliau apipjauti šabakštynus. Beje, upyniškiai šaiposi, kad jų nepastebėjo ir meras: visai neseniai nusifotografavo tarp dilgėlių ir patenkintas išvažiavo...

„Upynoje vaikams buvo surengtos architektūros dirbtuvės, projekto dalyviai pastatė medinį taką, o į jo pristatymą pakvietė merą. Bet ir sugalvok tokioje apžėlusioje vietoje poilsiui skirtą objektą įrengti. Tiesa, merui atbristi takas buvo prapjautas, gal dėl to jam ir neužkliuvo tos dilgėlės. Manau, čia pritrūko seniūnės akies.

Verta paminėti ir neprižiūrimus pakelių kryžius. Ypač išsiskiria netoli Girdiškės esan­tis. Medinis kryžius stovi atokiau nuo kelio, pievoje. Ta­čiau aplink jį veši kone jo dy­džio žolės. Ar tik tokios pagarbos jis nusipelno? 

Negi taip sunku pastebėti ir sutvarkyti tokias vietas? Juk seniūnijos tam ir yra, kad rūpintųsi mūsų viešosiomis erd­vėmis“, – stebėjosi upyniškė.

„Šilalės artojas“ įsitikino, jog Upy­nai tikrai trūks­ta gero ir ūkiško šeiminin­ko: daugelyje vietų  netvarka tiesiog bado akis. Ir aplink mi­nė­tą kryžių že­lia žolė, ir vaikų sukonstruotas takas skendi žmogaus ūgio dilgėlėse. Beje, ir šiukšlių apstu, nors takas tėra vos kelios savaitės.

Upynos se­niū­nė Stefa Ka­žu­kaus­kienė, padėkojusi už pranešimą, patikino sutvarkysianti teritorijas.

„Žolę prie kryžiaus nupjausime. O taką gaminę sto­vyk­lautojai bei jų vadovai su seniūnija nė karto nesusisiekė ir apie savo darbus bei planus neinformavo. Jau kaip nors bū­tume nušienavę teritoriją, padėję ją paruošti. Dabar ten viskas vyko be seniūnijos žinios.

Šienavimo ir aplinkos priežiūros darbai mums labai stringa, nes seniūnijos trimeris sugedo, visai neseniai sužinojau, kad jo remontas atsieis apie 400 eurų. Už tiek ir naują galima nusipirkti. Sa­vivaldybės administracija iš sutaupytų lėšų leido pirkti tik stumdomą žoliapjovę. Su ja galėsime kapines prižiūrėti. Dar viena bėda, kad neturime nuolatinio darbininko. Jei būtų, kaip nors išsiverstume. Tačiau dabar su turimais įrankiais dirba nuolat besikeičiantys darbininkai – vienas moka jais naudotis, kitas ne. Kai niekas nesaugo, tie prietaisai ir genda. Tenka pripažinti, jog mes dar net savo piliakalnių nenušienavome – neturime su kuo. Manau, kad ir patys gyventojai kartais galėtų ne tik kritikuoti, bet ir prisidėti prie bendros tvarkos“, – nuoskaudos neslėpė seniūnė.

Belieka tikėtis, kad vis tik Upyna pabus ir savo teritorijas sutvarkys. 

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Vytautas M., kaltintas peiliu subadęs Joną G., kalti­namųjų suolo taip ir nepasiekė. Šilalės rajono apylinkės teisme vos pradėta nagrinėti byla, mirus kaltinamajam, buvo nutraukta. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Teismo nutartyje skelbia­ma, jog šių metų sausio 21-ąją, apie 16.45 val., neblaivus Šilalėje gyvenęs pensininkas Vytautas M. peiliu 3-4 kartus dūrė Jonui G. Nukentėjusysis patyrė rimtus sužalojimus: padarytos pjautinės žaizdos pilve bei kairiajame žaste, pažeistas trigalvis raumuo. Buvo nustatyta, kad vyrui sveikata sutrikdyta sunkiai.

Bylą bandyta nagrinėti keliskart, tačiau dėl kaltinamojo sveikatos būklės posėdžiai buvo atidėliojami. Galiausiai teisme pasirodžiusi jo žmona paaiškino, jog vyras serga onkologine liga ir nežinia kada medikai išleis jį iš gydymo įstaigos. Viename iš teismo posėdžių nukentėjusysis Jonas G. nuogąstavo, kad teisingumas jo atžvilgiu taip ir liks neatstatytas. Žmogus reikalavo priteisti jam 2000 eurų neturtinės žalos. Be to, į teismą kreipėsi ir Valstybinė ligonių kasa, reikalaudama 2525,17 Eur turtinei žalai atlyginti.

Tačiau teismui gavus žinią, jog liepos 23-iąją kaltinamasis mirė, prokuroro prašymu nuspręsta bylą nutraukti. Su tokiu sprendimu sutiko ir nukentėjusysis, ir kaltinamojo gynėjas. Civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėti, o miręs kaltinamasis laikytinas nekaltu, to neįrodžius ir teismui nepaskelbus.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Olendra pranešė, jog rajone prasidėjo masinė javapjūtė. Sinoptikų prog­no­zės apie keletą dienų išsilaikysiančius giedrus orus išjudino javų augintojus. Ir jie nedelsia – sėda į kombainus ir, vos tik rasa nukrenta, iki vėlumos plukdo juos javų jūrose. Trečiadienio po­pietę didžiuliai laukų masyvai nuo pat Kaltinėnų iki Kryžkalnio, nuo Bijotų iki Balsių jau buvo nupjauti. 

Vytogalos pakraštyje ūkininkas Gedeminas Sungaila iš kombaino bunkerio pylė kviečius į traktoriaus priekabą.

„Nesitikėjau tokio derliaus. Pavasarį žiemkenčius suvar­gino sausra, gąsdino iki vidurvasario kone visoje Lietuvoje keliskart praūžusios liūtys. Pla­navau, jog visi grūdai tilps viename bokšte, bet, dar tik įpusėjus javapjūtei, vieną jau pripildžiau. Pirmą kartą savo ir tėvų laukuose sėjau „Skelta“ veislės kviečius. Derlingi, atsparūs išgulimui, ligoms“, - džiaugėsi Gedeminas.

Onutės ir Gedemino Sun­gai­lų ūkis – daugiašakis: Obe­lyne jie augina šilauogių ir braškių, Vytogaloje, Gedemino senelių bei prosenelių žemėje, sėja vasarinių javų bei žiemkenčių. Be to, G. Sungaila talkina Vytogalos pašonėje įsikūrusiems tėvams, tad nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens darbo jam netrūksta.

„Turime visą techniką, padargus, sandėlius. Viską pasidarome savo jėgomis. O derlių parduodame, kai būna palankiausios kainos“, - nesiguodė ūkininkų dalia G. Sun­gaila.

Aldona BIELICIENĖ

Justo AMBROZOS nuotr.

Didžioji dalis žmonių puoselėja ir saugo savo aplinką ir visa, kas teikia džiaugsmą: medį, krūmą, augalą. De­ja, vis dar atsiranda ir tokių, kurie su jais barbariškai susidoroja.

Į „Šilalės artojo“ redakciją užsukusi moteris be nuoskaudos negalėjo kalbėti apie tai, ką patyrė savaitgalį. Ir papasakojo istoriją nuo pat pradžių:

„Duktė išvažiavo į užsienį, ten ištekėjo, susilaukė dviejų pametinukų sūnų. Mes, seneliai, nusprendėme pasodinti anūkėliams po ąžuoliuką. Auginome juos kolektyviniame sode, bet kadangi labai mylime pušyną, mat senelis šalia jo augo, nutarėme, kad juos reikia perkelti ten. Ir pasodinome gražioje vietoje, šalia suoliuko, pavėsinės: prieš metus - vieną, o kitą - šiemet. Medeliai augo gražūs, kaip ir anūkėliai.

Praėjusį penktadienį nuėjome prie jų, pasidžiaugėme, o sekmadienį jie jau gulėjo ant žemės nulaužytomis šakomis ir viršūnėmis.

Labai liūdna, kad esama tokių beširdžių, bedievių, sąžinę praradusių žmonių. Nežinau, kaip reikės pa­aiškinti dukrai, nes ji svajojo atvykusi visų pirma su vaikais aplankyti ąžuoliu­kus...

Noriu paprašyti pušyne besilankančių žmo­nių, gal kas nors matė, kaip buvo draskomi ir pjaustomi medeliai“.

Norisi tikėti, jog atsiras pilietiškų žmonių, ir niokotojai bus nubausti.

Eugenija BUDRIENĖ

Skaitytojos nuotr.

Ūkininkai, gaunantys tiesiogines išmokas bei dalyvau­jantys su plotu susijusiose kaimo plėtros programos priemonių veiklose, turėtų nepamiršti prisiimtų įsipareigojimų ir būtinuosius ūkio darbus atlikti laiku. Darbų atlikimo terminai priklauso nuo vykdomos veiklos.

Šiais metais tiesioginių išmokų taisyklėse nustatytas vėlesnis šienavimo darbų atlikimo terminas pareiškėjams, kurie Ūkinių gyvūnų registre yra įregistravę bičių šeimas. Bitininkai pievas privalo nušienauti ne mažiau kaip vieną kartą per metus ir ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.

Kaip vykdomi įsipareigojimai, paprastai tikrinama pasibaigus galutiniam reikalavimų įvykdymo terminui. Kadangi šiais metais oro sąlygos nepalankios atlikti kai kuriuos būtinuosius ūkio darbus laiku, NMA patikras dėl šienavimo įsipareigojimo laikymosi pradės rugpjūčio 14 d.

Dalyvaujantiems Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 m. programoje

Ūkininkai, vykdydami įsipa­reigojimus pagal priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, antraisiais bei paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę nupjauti ir išvežti privalėjo iki rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu antrąjį žolės pjovimą galima pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienavimą baigti iki rugsėjo 30 d. Deklaruotuose laukuose ganant gyvulius, ganiavos laikotarpiu (nuo gegužės 1 d. iki spalio 30 d.) ganyti gyvulius galima ne didesniu intensyvumu kaip vienas sutartinis gyvulys viename hektare (1SG/ ha), o nenuganytos žolės likučius būtina nušienauti ir išvežti iš lauko iki spalio 30 d.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, ūkininkaujantys natūraliose ir pusiau natūraliose pievose bei gaunantys išmokas už nykstančių meldinių nendrinukių buveinių saugojimą, šienavimą pusėje teritorijos gali pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., jei Aplinkos ministerija randa buveinėse perinčių paukščių. Nušienauti visą likusį plotą bei išvežti nušienautą žolę pareiškėjai laiko turi iki spalio 1 d., išskyrus atvejus, kai dėl aukšto gruntinio vandens į tokius laukus negali įvažiuoti žolei išvežti reikalinga technika. Tuo tarpu vykdantys veik­lą šlapynėse, kuriose nustatytos meldinių nendrinukių buveinės, bei gaunantys išmokas už šių paukščių buveinių saugojimą, pradėti šienauti pusę teritorijos ploto gali ne anksčiau kaip nuo rugpjūčio 1 d.

Ūkininkai, vykdydami veik­lą „Dirvožemio apsauga“, įsipareigoja ankštinius ir (arba) jų mišinį arba jų ražienas suarti pasėjimo metais nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 1 d. Ant­raisiais metais daugiametes žoles, jei įsėjamas daugiamečių žolių įsėlis, jų nenušienavus – suarti nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d.

Vykdydami veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“, pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja melioracijos griovio šlaitą ir 1 metro apsauginę juostą nušienauti kartą per metus – pradėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 1 d. ir baigti iki rugsėjo 30 d.

Tęsiantiems įsipareigojimus pagal Lietuvos KPP 2007–2013 m. programą

Vykdantys priemonės „Agra­rinės aplinkosaugos išmo­kos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ privalo liepos–rugpjūčio mėn. arba balandžio–gegužės mėn. įsėti medingųjų augalų mišinio, susidedančio iš ne mažiau kaip

3 rūšių medingųjų augalų. Mišinio laukai įveisiami kaip atskiri laukai arba ne siauresnės kaip 6 m pločio juostos. Nė vienas iš medingųjų augalų, vertinant vizualiai, negali sudaryti daugiau kaip 70 proc. mišinio.

Tie patys ūkio darbų atlikimo terminai, kaip ir 2014–2020 m. programinio laikotarpio dalyviams, galioja tęsiantiems įsipareigojimus pa­gal priemonės „Agrarinės ap­linkosaugos išmokos“ prog­ramą „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ ūkininkams. Jie privalo antraisiais ir paskesniais metais po įsėjimo pirmąją žolę nupjauti ir ją išvežti iki rugpjūčio 1 d. Tuo tarpu antrąjį žolės pjovimą galima padėti ne anksčiau kaip rugpjūčio 15 d., šienavimą baigti iki rugsėjo 30 d.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Šilalės rajono apylinkės teisme nagrinėjami vieni iš paskutiniųjų prašymų anksčiau numatyto termino grą­žinti teisę vairuoti automobilį po to, kai ji dėl įvairių pažeidimų buvo atimta. Nuo šiol atgauti vairuotojo pa­žymėjimą, nesuėjus nustatytam terminui, nebebus įma­noma, mat šių metų sausio 1 d. įsigaliojusiame nauja­jame Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) to­kios lengvatos nebeliko.

Kreipėsi dėl teisės vairuoti grąžinimo 

Pareiškėjas D. Ž. kreipėsi į Šilalės apylinkės teismą prašydamas anksčiau grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą. Jo vieneriems metams vyras neteko 2016-ųjų gruodžio 19 d. dėl vairavimo išgėrus (0,73 prom. alkoholio). Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Ž. sumokėjo 289 eurų baudą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio bei narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, taip pat jokių naujų pažeidimų per šį laikotarpį nepadarė. Šiuo atveju teismas nusprendė, jog bausmės tikslai pasiekti ir vairuotojas „išmoko pamoką“, todėl bausmės terminas sutrumpintas.

Kiek kitaip įvykiai susiklostė A. S. Jis teismo prašė anksčiau grąžinti vairuotojo pažymėjimą, nes šis jam būtinas, kadangi dažnai tenka lankytis pas medikus tiek pačiam, tiek jo žmonai. Vyras net pabrėžė, kad vairuotojo pažymėjimo neturėjimas esą trukdo jam užsiimti labdaringa veikla. Nors žmogus buvo išklausęs paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą, baigęs papildomą vairuotojų mokymą, tačiau teismas neturėjo jokių duomenų apie tai, ar jis yra sumokėjęs 300 Eur baudą, kuri buvo skirta. Be to, vyras šiuo laikotarpiu sugebėjo dar kartą nusižengti – jam skirta 30 Eur bauda už mokesčių administ­ratoriaus reikalavimų nevykdymą. Ir tai dar ne viskas: paaiškėjo, jog vos 30 proc. darbingumą turintis vyras už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas net 15 kartų (taip pat - ir dėl vairavimo girtam). Todėl teismas nutarė, kad A. S. nepadarė tinkamų išvadų, ir jo prašymas susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą anksčiau buvo atmestas.

Teismas taiko griežtas sąlygas

Iki 2016-ųjų pabaigos galiojusiame Administracinių teisių pažeidimų kodekse (ATPK) nusižengusiems vairuotojams buvo numatyta lengvata. Netekus vairuotojo pažymėjimo už chuliganišką vairavimą, vairavimą išgėrus ar apsvaigus nuo vaistų, narkotikų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pasišalinus iš eismo įvykio, buvo galima kreiptis į teismą su prašymu sutrumpinti nuobaudą. Kitaip tariant, pra­ėjus daugiau nei pusei paskirto termino, tam tikras sąlygas įvykdę piliečiai galėjo prašyti teismo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo laiką ir anksčiau susigrąžinti tokią galimybę.

„ATPK 329 straipsnyje buvo nustatyta, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė pažeidimų, nuobaudą paskyrusi institucija, gavusi asmens prašymą, gali, pra­ėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo termino, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo laiką. O kai teisė vairuoti atimta už tai, kad asmuo už vairo sėdo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, pažeidėjas turi gauti ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, jog išklausė specialią mokymų programą. Neįvykdžius šių sąlygų, teismas prašymą anksčiau grąžinti vairuotojo pažymėjimą atmesdavo“, – paaiškino Šilalės rajono apylinkės teismo atstovė Monika Vyšniauskienė.

Verta paminėti, kad, praradus teisę vairuoti dėl vidutinio ar sunkaus girtumo, nusižengusiajam nebuvo vilčių susigrąžinti pažymėjimą net ir turint kitų svarių priežasčių. Neretai kaip argumentą anksčiau grąžinti teisę vairuoti teisme piliečiai aiškindavo, jog pažymėjimas esą reikalingas dėl vaikų – nuvežti ir parsivežti juos iš darželio ar mokymo įstaigos, vežioti į būrelius bei pan.

„Aplinkybes pažeidėjai nurodo tikrai labai įvairias. Ne vienas teigia, kad turi ūkį ir jam reikia valdyti traktorių, kitam neva reikia važiuoti į darbą, dar kiti privalantys periodiškai lankytis pas medikus, o neturėdami vairuotojo pažymėjimo jie patiria nepatogumų, nes tenka prašyti kieno nors pagalbos. Teisėjai įvertina šias priežastis. Bet lemiamą įtaką daro piliečio elgesys ir, žinoma, būtinų sąlygų, kurias jau minėjau, įvykdymas“, – teigė Šilalės rajono apylinkės teis­mo teisėjo padėjėja M. Vyš­niauskienė.

Lengvata panaikinta

Tačiau nuo šių metų sausio 1-osios įsi­galiojus naujajam ANK, galimybės anksčiau nei nustatyta atgauti teisę vairuoti nebeliko. Šilalės rajono apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjami paskutiniai nusižengėlių prašymai anksčiau sugrąžinti vairuotojo pažymėjimus. Pasak M. Vyšniauskienės, šie asmenys teisės vairuoti neteko 2016-aisiais ar dar anksčiau, todėl dar turi galimybę pasinaudoti ATPK esančiomis lengvatomis.

„Visi pažeidėjai, kuriems tei­sė vairuoti buvo atimta dar galiojant senajam ATPK, gali pasinaudoti ATPK 329 str. numatyta teise prašyti teisių atėmimo termino sutrumpinimo. Nes naujasis ANK iš esmės yra griežtesnis ir sunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį - asmenys, nubausti jau jam įsigaliojus, teisės prašyti sutrumpinti vairavimo teisės atėmimo terminą nebeturi“, – aiškino teismo atstovė.

Morta MIKUTYTĖ

Į kroniką kreipėsi nuolatinis ir ištikimas jos skaitytojas Vacys. Jis labai nusiminęs, kad niekaip negali įsilieti į valdžios ir kitokios mūsų aukštuomenės gretas. Nors, pasak jo paties, visaip stengiasi su ja eiti koja kojon: visada viskam pritaria, stebi rinkimus, nė sykio apie ją net pagalvojęs blogai nėra, ne tik kad pasakęs. Ir kitiems to neleidžia.

„Gerbiamoji aukštuomenės kronika! - parašė jis savo laiške. - Jaučiu didelę neteisybę savo asmens atžvilgiu. Nors esu tikras patriotas, moku šokti klumpakojį, apėjau visus piliakalnius (gal ir ne visus, bet juk niekas nematė). Štai neseniai buvau Lenkijoje, nepasakysiu dabar, kokiame mieste, bet pataikiau į jo šventę. Dalyvavau mokslo ir meno konferencijose, stebėjau vietinių kolektyvų pasirodymus ir net buvau Mišiose. Turiu pasakyti, kad man tai buvo puiki galimybė...

Vos parsiradęs, savivaldybės tinklalapyje radau žinutę: „Dalyvavimas kitų šalių organizuojamuose renginiuose – puiki galimybė pasisemti gerosios patirties. Delegacija dalyvavo šv. Mišiose, mokslo ir istorijos konferencijose bei stebėjo vietinių kolektyvų pasirodymus. Vizito metu delegacijos nariai galėjo palyginti skirtingų miestų švenčių ypatumus...“  

Taip apsidžiaugiau: pagaliau ir mane pastebėjo. Nes aš tikrai palyginau tuos ypatumus: Šilalėje per šventes viskas daug geriau: ramu, žmonių mažai, programa kelinti metai beveik tokia pat, atmintinai žinai, kas ką kalbės. Bet, pasirodo, ne! Pasirodo, rajono mero vedama delegacija irgi buvo Lenkijoje, Krašniko mieste. Kaip ir aš, dalyvavo šventėje, žiūrėjo visokius ten pasirodymus. Ir tuos pačius ypatumus matė. Tačiau apie juos paskelbė, o manęs net nepaminėjo. Tai kuo mes skiriamės? Ar aš ir rajono meras užsiimame ne ta pačia veikla, ar mes ne tas pačias šventes lankome? Kuo aš prasčiau nuvažiavau į Lenkiją? Įspėju, kad važiavau už savus, už savus ūžiau šventėje, už savus pagiringas grįžau atgal...

Man bičiuliai sako, kad aš nemoku prieiti. Tai gal aukštuomenės kronika galėtų pasakyti, kaip ir kur man eiti? Girdėjau, kad šiandien rajono aukštuomenė ant Bilionių piliakalnio kelia pusiau uždarą ir pusiau oficialų festivalį. Gal pasinaudoti šita proga su ja suartėti ir deramai sudalyvauti? Bet tada prašau pranešti kai kurias detales.

Ar viskas ten bus už savus, ar už mūsų visų? Jei už savus, tai kiek ir kokio stiprumo atsinešti? Turėti laikraštį užkandai pasidėti ar bus koks bendras „divonas“? Neštis užkandą ar ji bus kepama cent­ralizuotai? Vestis su savimi antrąją pusę ar galima bus susirasti vietoje?

Jeigu žinote dar kokių smulk­menų, praneškite papildomai. Skolingas neliksiu“.

Ir ką gi, Jums, Vacy, atsakyti? Mėginkite bent prisiartinti. Gal pasiseks. Tačiau kad bus ne­lengva, aukštuomenės kronika garantuoja.

O festivalis skirtas kultūrai kelti. Kaip visada, viskas vyks tik už savus, nes mūsų visų pinigai yra tokie pat savi, kaip ir visa Lietuva. To laikraščio, kurį turite galvoje, jokiu būdu nesineškite, nes vakarėlis pačiam baigsis nė neprasidėjęs. Tokie susiėjimai yra skirti blaiviam, kultūringam bendravimui, todėl viską, ką pasiimsite, susipilkite į bealkoholinių gėrimų butelius, o kad nesiskirtų spalva, geriausia - į mineralinio „bambalius“. Dar reikėtų parepetuoti kelis tostus už blaivybę - ten bus geriausia vieta juos pasakyti. Kadangi priešiškos jėgos gali užleisti droną su filmavimo kamera, kad nebūtų matyti veido, patartina užsivožti didelę skrybėlę. Ir jokiu būdu iš centrinės palapinės nekišti rankos su putojančio vandens bokalu!

Šiemet vakarėlio tema yra piliakalniai, todėl gali būti visokių ritualų ir apeigų su ugnimi, vandeniu, užkeikimais, žyniais bei vaidilutėmis. O kadangi prasidėjo trečias vasaros mėnuo, mintis apie žmonių aukojimą dėl geresnių orų jau neatrodo tokia barbariška. Todėl vertėtų pasisaugoti, kad į vakarėlio pabaigą kokia nors vaidilutė ar žynys nenuspręstų Jūsų, Vacy, paaukoti. Nebent, vardan suartėjimo su aukštuomene, esate viskam pasiryžęs. Bet įspėjame, jog tokių yra ir daugiau, todėl Jums, gerbiamasis, bus sunku...

Alius ŠAKINIS

Regis, vagys vėl įsisiautėja: savaitės pradžioje iš miesto daugiabučių kiemų pavogti net du automobiliai. Itin nesėkmingai rugpjūtis prasidėjo šilališkiams, gyvenantiems Dionizo Poškos ir Maironio gatvėse - jie pasigedo „BMW“ markės automobilių. Policijos pareigūnai, dėl šių įvykių pradėję ikiteisminį tyrimą, pataria gyventojams brangesnes transporto priemones drausti nuo vagysčių.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja, jog antradienio rytą, apie 8 val., moteris (gim. 1985 m.), išėjusi į daugiabučio namo kiemą Maironio g., automobilių stovėjimo aikštelėje neberado nakčiai ten palikto užrakinto balto 2008 m. „BMW 320XD“. Jai padarytas nuostolis siekia 8000 eurų.

Tą pačią dieną, apie 10.30 val., gautas 56-erių vyro pranešimas, kad jam paskambinęs sūnus (gim. 1988 m.) pranešė, jog daugiabučio namo kieme Dionizo Poškos g. nebėra tamsios spalvos 2007-ųjų laidos „BMW 5ER REIHE“. Nuostolis - 8500 Eur.

Šilalės policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Gintas Vaičikauskas „Šilalės artojui“ sakė, kad atskleisti daugiau šių vagysčių detalių negali, jog nepakenktų ikiteisminiam tyrimui.

„Galiu tik patarti gyventojams nepalikinėti automobiliuose jokių dokumentų bei paraginti drausti brangesnes transporto priemones nuo vagysčių. Kiek man žinoma, šiuo metu tarp vagių „madingiausi“ ir yra būtent BMW automobiliai“, – įspėjo G. Vaičikauskas.

Dėl automobilių vagysčių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ilgapirščiams, jei jie bus nustatyti, gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Tačiau skelbiama statistika negailestinga – Lietuvoje ištiriama apie 30 proc. automobilių vagysčių. O pavogtos apynaujės mašinos neretai išgabenamos į Rusiją, kur itin maža tikimybė jas rasti bei grąžinti tikriesiems savininkams.

Morta MIKUTYTĖ