Šio pavasario šalnos buvo kaip reta negailestin­gos ir užklupo tuomet, kai žydėjo dauguma kaulavaisių, braškės, vasarinės avietės, mėlynės. Užtat aplenkė obelis, dėl to obuolių derlius šiemet yra gana gausus. Rudeninių obuolių skynimo sezonas tik prasideda. Obuolienei ar kitiems gaminiams šių vaisių daug ne­reikia, todėl dauguma gyventojų juos veža į sulčių spau­dyklas. 

Lietuvoje obuolius perdirbti superka tik dvi įmonės – UAB „Vaiskona“ Vilkaviškyje bei „Anykščių vynas“ Anykš­čiuose. Iš išspaustų sulčių jos gamina koncentratą, kurio tik nedidelę dalį pasilieka sa­viems poreikiams, o likusį par­­duoda į užsienį.

Jau dabar į Anykščius ir Vil­ka­viškį sunkvežimiai su obuoliais rieda iš visos Lietu­vos. Po savaitės kitos, tikėtina, susidarys net eilės. „Vaiskona“ per dieną gali supirkti 500-700 tonų obuolių. Ir ne tik Vilkaviškyje, bet ir visoje Lie­tu­voje obuolių derliaus nuėmi­mo metu įsteigiami supirkimo punktai. Jei atsiranda stambių pardavėjų, galinčių pasiūlyti bent 10 t obuolių, įmo­nė juos pasiima pati. Į supirkimo punktus obuolių atveža ir nedidelių sodų savininkai – kas maišą kitą, kas daugiau. 

„Vaiskonos“ darbuotoja „Ši­la­lės artojui“ telefonu paaiškino, jog įmonė superka visokius obuolius, svarbu, kad jie būtų nesupuvę ir ne smulkūs. Jeigu atvežama 2 t ir daugiau, šiuo metu mokama po 12 centų už kilogramą, jei mažiau - 10 ct. Su stambiaisiais obuolių tiekėjais sudaromos individualios sutartys. Kiek moka privatūs supirkėjai, „Vaiskonos“ atstovė teigė nežinanti. Ji patikino, jog įmonė obuolius pirks, kol tik jų bus.

Jurbarko rajono Klausučių žemės ūkio bendrovės direk­torius Skirmantas Dumb­liaus­kas taip pat sakė, kad bendrovė pasiruošusi priimti obuolių derlių. Tačiau kiek mokės, neatskleidė. Kaina esą priklausys nuo obuolių kiekio, kokybės, neatmetamos ir derybos.

Nemažai obuolių iš mūsų krašto iškeliauja į Panevėžio rajone esančią UAB „Malus“. Šios įmonės atstovė sakė, jog kol kas planuojama mokėti po 8-10 ct už kilogramą. Ar supirks obuolius iš šilališkių, dar neapsispręsta, tai priklausys nuo pasiūlos. Šiai bendrovei, kaip ir daugeliui kitų, pagal iš anksto sudarytas sutartis obuolius pristato privatūs supirkėjai.

Tokią pat kainą siūlo ir Anykš­čių rajone esanti UAB „Ažuo­že­rių sultys“, kuri išspaustas sultis parduoda koncentratų gamintojoms.

Šilutėje įsikūrusios UAB „Do­vega“ direktorė Virginija Bud­rikienė teigė, kad įmonė pir­miausia obuolius pirks savame krašte, o jeigu pritrūks, galbūt važiuos ir į kitus ra­jonus. Anot direktorės, už kilogramą obuolių įmonė ketina mokėti 10 ct, tai kur kas daugiau nei pernai. Tad, V. Bud­rikienės teigimu, žmonės turėtų paskubėti parduoti derlių, nes koncent­ratų gamintojai, įsigiję reikiamą kiekį obuolių, gali jų nebepirkti.

Anot Klaipėdos rajone esančios UAB „Sulčių namai“ vieno iš vadybininkų, priklausomai nuo parduodamo obuolių kiekio bei kokybės, numa­toma mokėti nuo 8 iki 14 ct už kilogramą. Artimiausias šios įmonės punk­tas yra Rietave.

Kvėdarniškių Zitos ir Alber­to Uosių sodas užima 5,5 hektaro ir yra vienintelis pramo­ninis sodas Šilalės rajone. Jame auga tik žemaūgės obelys. Va­sarinius obuolius čia pra­dedama skinti liepą. Tačiau šie­met didelė dalis ankstyvojo der­liaus liko neparduota – nebuvo pirkėjų. Rudeninių obuolių, pasak ūkininkų, jau teiravosi dvi sulčių spaudyklos, pažadėjusios mokėti po 15 ct už kilogramą. Kol kas sodininkai nė su viena sutarčių dar nesudarė, nes tikisi, jog gal kas nors pasiūlys geresnę kainą. Mat Uosių obuoliai yra itin geros kokybės, sodui suteiktas nacio­nalinės kokybės sodo vardas. Ūkininkai derliui skinti žmonių nesamdo, apsieina su savo šeima bei giminaičiais.

Šilalėje skelbimų lentose ir net ant pakelių medžių jau ka­bo skelbimai, kviečiantys trečiadieniais atvežti obuolius į buvusį gyvulių supirkimo punk­­tą. Supirkėjas siūlo 8 ct už kilogramą. 

Mūsų rajone veikia ir keletas nedidelių sulčių spaudyk­lų. Šiuo metu darbo joms netrūksta, tad norintiesiems išsispausti sulčių kartais tenka palaukti eilėje. Žmonėms patogu, nuvežus obuolius į spaudyklą, pasiimti sultis 3 ar 5 lit­rų talpose su kraneliu. Kiti pasterizuoja senoviškai - į stik­lainius. Kad sultys būtų gardesnės, prideda kriaušių, moliūgų, cukinijų, apelsinų, morkų bei kt.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Aukštuomenės kronika ga­vo griežtą, bet teisingą valdžios patrioto laišką:

- Aš vis paskaitau, ką rašinėjate, bet niekada nieko gero nerandu. Vis kri­tika, išsidirbinė­jimai, pasišaipymai iš gerbia­mų rajono vadovų ir nieko konstruktyvaus. Jeigu jums nepatinka rajono valdžios sprendimai, tai pasiūlykite ką nors geresnio. Kodėl nieko nesiūlote? Todėl, kad neturite ko!

Tikra tiesa, kad nieko dar ne­siūlėme. Ta­čiau netiesa, jog ne­turime ko. Ra­do­me ir ga­li­me pasiūlyti. Štai:

Mūsų galva, 4 eurai už vieną egzempliorių yra visai nebrangu, o perkant už biudžeto pinigus, tai jau iš viso būtų katino ašaros. 

Ir kiek jų čia reikia? Visiems mažesniems jų net nepriklauso turėti, tai būtų per didelė prabanga ir netgi keltų pavojų valdžios saugumui bei stabilumui.

O visam elitui už kokius 16 eurų būtų pats tas.

Alius ŠAKINIS

Dažnai girdint bauginančių pranešimų apie įvai­riausio plauko sukčius, į namus užsukantys oficialūs įmonių atstovai gyventojams sukelia nerimą. Štai visai neseniai redakcijai paskambino skaitytojai iš Kaltinėnų, nustebinti ESO atstovės vizito: žmonės prašė pasidomėti, ar tikrai įmonė siunčia savo darbuotojus tikrinti skaitiklių. O gal, pasak jų, apgavikai sugalvojo naują būdą įsibrauti į namus?

„Gyvename dviese su ne­įgaliu vyru, abu jau pensininkai. Žinoma, vaikai dažnai aplanko, tačiau ne kasdien. Vieną dieną į namus užsuko moteris, pasakė, jog nori užsirašyti elektros skaitiklių rodmenis. Nuvedžiau, parodžiau, ji nuramino, kad viskas gerai, ir išėjo. Tik po to susi­zgribau: o gal čia kokia apsimetėlė? Gerai, jog pas mus skaitik­liai yra prieangyje, tai nereikėjo į vidų įsileisti svetimo žmogaus“, – sakė kaltinėniškė Teresė.

„Pas mus tikrino elektros skaitiklius. Prisistatė, kad at­vyko iš ESO. Bet ar tikrai? Vil­kėjo ryškią liemenę, tačiau jo­kio pažymėjimo nepateikė. Paprašė, kad parodyčiau skaitiklius, tai turėjau vesti per visą namą, nes jie yra trobos gale. Buvo labai nejauku nepažįstamą žmogų įsileisti – iš kur man žino­ti, kad jis ne sukčius? Ar mažai senų žmonių apgaunama? Gal galėtų įmonė, prieš siųsda­ma žmogų į namus ko nors tikrinti, elektros naudotoją įspėti, tarkime, atsiųsti laišką?“ – svarstė tame pačiame miestelyje gyvenantis Petras.

AB ESO atstovė ryšiams su visuomene Akvilė Ado­mai­tytė paaiškino, jog Kalti­nė­nuose tikrai buvo tik­rinami elekt­ros skaitikliai, o pas gyventojus lankėsi ESO darbuotoja. Tačiau ji pripažino, kad yra buvę atvejų, kai į gyventojų namus atėję sukčiai prisistatė įmonės vardu, todėl tai, jog žmonės elgiasi atsargiai, yra sveikintinas dalykas. 

„Išties rugpjūčio pabaigoje kai kuriems Kaltinėnų miestelio gyventojams buvo nurašinėjami elektros skaitiklių rodmenys. Tai darė ESO rangovas įmonė „Inlinen“.

Skaitiklius tikrinančius ESO darbuotojus galima lengvai atpažinti, nes jie visada vilki bendrovės logotipu pažymėtą aprangą ir atvyksta ESO logotipu pažymėtu automobiliu. Jei skaitiklio patikrą atlieka įgalioti partnerių darbuotojai (kaip šiuo atveju – įmonė „Inlinen“), tuomet jie privalo pateikti specialius pažymėjimus, patvirtinančius ESO įgaliojimą atlikti skaitiklių priežiūros darbus.

Gyventojus visada raginame nepamiršti, jog darbuotojai ateina tik patikrinti skaitiklių ir nurašo rodmenis. Jie neturi teisės prašyti pinigų, tikrinti namų elektros tinklų ar juos remontuoti.

Jei kyla abejonių, prieš įsileisdami į namus skaitiklių rodmenis nurašyti atvykusį specialistą, gyvento­jai visada gali paskambinti trumpuoju numeriu 1802 bei pasitikslinti, ar jų adresu tuo metu yra numatytas specialisto apsilankymas“, – aiškino A. Adomaitytė.

Tad visada prašykite apsilankiusių tikrintojų pažymėjimų. O kilus abejonei, ar jis yra tikras, rekomenduojama paskambinti įmonės nurodytu telefonu. Taip kiek­vienas galės jaustis saugus dėl savęs ir savo turto.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalės rajono ūkininkai šiais metais deklaravo 65980 hektarų valdomos žemės. Iš jų per 51 tūkst. ha – pievos, ganyklos, šlapynės. Tad javams bei kitiems augalams lieka kiek daugiau nei 20 proc. dirbamos žemės. Šiemet rajono ūkininkai deklaravo 1636 ha žieminių kviečių, 357 ha – rugių, 707 ha – kvietrugių, 20 ha – žieminių miežių. Nedaug mažesni ir vasarinių javų plotai: avižų – 1175 ha, grikių – 265 ha, kviečių – 2323 ha, kvietrugių – 398 ha, miežių – 1883 ha, rugių – 1,3 ha, kukurūzų – 678 ha. Nemažus plotus užima ir ankštiniai augalai: žirniai – 1006 ha, pupos – 196 ha, lubinai – 18 ha.

Pastarosiomis dienomis ko­ne kiekvieną vakarą žemdirbiams svarbiausia žinia – kokius orus sinoptikai žada rytojui, o auštant klausomasi, ar nebarbena į langus jau įkyrėjęs lietus. Tačiau reikia pripažinti, kad mūsų rajono ūkininkai šią vasarą galėjo jaustis kaip Dievo užantyje. Kai Aukštaitijos, Rytų ir Vidurio Lietuvos, Suvalkijos žemės keliskart skendo nuo praūžusių liūčių, kurios išguldė ištisus javų masyvus, buvo dienų, kai šilališkiai laukdavo bent didesnės rasos. Tačiau, kaip ir visoje Lietuvoje, vėlyvas pavasaris javapjūtę nukėlė kone dvi savaites.

Bijotų kaimo ūkininkas Ro­mualdas Bertašius keturiuose kaimyniniuose rajonuose javais užsėja per 600 ha. Jis džiaugiasi, jog iki prasidėjusių lietingų orų spėjo nupjauti visus.

„Kūlėme ir dieną, ir naktį. Pra­dėjome nuo žiemkenčių, vė­liau išėjome į vasarojų. Der­liumi skųstis negaliu. Žiem­ken­čių biro viduti­niš­­­kai per 6 tonas iš hekta­ro. Panašiai buvo ir praėjusiais metais, tačiau šiųmečio derliaus grūdų kokybė – daug geresnė. Ne­prastas mū­sų žemėms ir vasarojams der­lius – vidutiniškai 5,5 t/ha. Sunkiausia buvo nuimti 150 ha žirnių – dalyje plotų jie buvo prastokai sudygę, kai kur išguldė lietus, dalis nubyrėjo. Tad 3 t/ha nėra geras rodiklis, bet ką padarysi - teko pasidalinti su gamta“, - apskritai šia vasara ir derliumi nenusivylęs R.Bertašius.

Laiku suspėjęs nukulti, ūkininkas itin dideliu javų drėgnumu nesiskundžia. Derlių džiovinti veža į prieš keletą metų pagal amerikietišką technologiją pastatytą bokštą. Išdžiovinęs laiko sandėlio aruoduose. Parduoda tuomet, kai supirkėjai pasiūlo geriausią kainą.

Nors dauguma ūkininkų po javapjūtės nedelsdami skuba ražienas aparti, R.Bertašius jau ne pirmus metus naudoja neariminį žemės dirbimo būdą: ražienas skuta, nupurškia. Dalis R.Bertašiaus buvusių žiemkenčių laukų jau žaliuoja, mat tuoj po javapjūtės į ražienas pasėjo garstyčių. Kai jos suvešės, įterps į dirvą. Anot ūkininko, garstyčios atstoja 40 tonų mėšlo hektarui. Pavasarį vasariniai javai. O šį rudenį, kai tik leis sąlygos, planuoja pasėti maždaug 350 hektarų žieminių. Dėl vienų nepalankių metų kitą pavasarį R.Bertašius teigia neatsisakysiantis ir žirnių, dėl sėjomainos jų planuoja užsėti apie 100 hektarų. Ūkininkas išbandė ir rapsus, tačiau jie nepasiteisino, todėl daugiau nebesėja.

Žadeikių seniūnijos, Mikulių kaimo ūkininkas Stasys Grikšas kasmet pasėja apie 50 ha vasarojaus: kviečių, kvietrugių, avižų. Jam, kaip ir R.Bertašiui, iki lietingojo laikotarpio pasisekė derlių nuimti. Anot S. Grikšo, derliumi jis negali lygintis su Suvalkijos ūkininkais, mat mūsų žemės nėra derlios. Vidutiniškai iš hektaro teigia prikūlęs šiek tiek daugiau nei 3 tonas. Visą derlių ūkininkas sušeria savo gyvuliams. Grūdus džiovina savo aruoduose, o gyvuliams juos ne mala, bet traiško traiškymo mašina. Nukūlęs derlių ražienų nearia – vasarojuje įsėja įsėlį. Taip ūkininkas kasmet atnaujina dalį pievų bei ganyklų. Pavasarį nuganytas ganyklas patręšia mėšlu ir aparia.

Šiauduvos kaimo ūkininkas Vytautas Žemeckis valdo virš 80 ha žemės. Šiemet pusę dirbamų plotų užėmė sėkliniai daugiamečių žolių plotai ir apie 40 ha javų. Žiemkenčius kviečius bei kvietrugius nukulti suspėjo, o dalis vasarinių kvietrugių dar ant lauko. 

„Derlius – vidutinis, maždaug 4,5 tonos iš hektaro. Jei ne šernai, briedžiai, elniai, stirnos, kurie pridarė visokių eibių, rodiklis būtų geresnis, – su nedideliu kartėliu kalbėjo Vytautas. – Manau, jog likusį vasarojų pavyks sudoroti, nuo lietaus javai kaip ir nesukrito“.

Kol nepavyksta kombainu įvažiuoti į laukus, V. Žemeckis skuba aparti numatytuosius žiemkenčiams. Be to, ir į sandėlius suvežtą derlių reikia džiovinti. Kol kas ūkininkas džiovyklos neturi įsigijęs, tad grūdus džiovina ventiliatoriais, taip vadinamu aktyvios ventiliacijos būdu. Derlių stengiasi realizuoti be supirkėjų pagalbos – veža į turgus, iš sandėlio išperka ūkininkai.

Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidas Toleikis bei vyr.specialistas Edgaras Laurinavičius šios savaitės pradžioje skambino daugeliui stambesnių rajono ūkininkų bei domėjosi, kaip pasisekė javapjūtė. Deja, prasidėję lietūs sutrukdė nuimti dar maždaug 30 proc. javų. Anot specialistų, žieminiai javai jau beveik nukulti, tačiau liko vasarojus – avižos, mišiniai, pupos. Kita problema - supirkėjai šiuo metu grūdų nesuperka, nes nesulaukta laivo jiems išgabenti. Beje, mūsų rajone nėra nė vienos įmonės, kuri supirktų grūdus dideliais kiekiais išvežti. Perka tik tie, kurie turi savo malūnus ir grūdus perdirba į kombinuotuosius pašarus.

„Stambesni rajono ūkininkai dėl to nesijaudina. Tie, kas augina grūdus pardavimui, paprastai turi sandėlius ar džiovyklas. Naujų, modernių, galingų dar nėra daug. Dalis ūkininkų susiremontavo ir pritaikė saviems poreikiams dar sovietiniais laikais statytus sandėlius su vėdinimo ventiliatoriais. Ne vienas nusipirko iš Vakarų Europos šalių jau naudotas džiovyklas, todėl didelio rūpesčio dėl grūdų džiovinimo ir laikymo nėra“, - sakė E. Lukoševičius.

Kol grūdai perkami su pertraukomis, ūkininkus kankina nežinia dėl kintančių kainų, baiminamasi, ar jos nebus mažesnės nei pernai. Geriausiai apmokamas derlius – rapsai. Tonos kaina svyruoja apie 340-350 eurų, kviečių, priklausomai nuo klasės, – nuo 120 iki 155 Eur, pupų – nuo 160 iki 175 Eur,  rugių – apie 120 Eur, miežių – 105-133 Eur. 

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Per pastaruosius 10 metų žemės ūkyje įvyko 1026 nelaimingi atsitikimai darbe. Iš jų – 46 mirtini. Vien šie­met žemės ūkio įmonėse jau užfiksuotos keturios sun­kios nelaimės.

Kur gresia pavojai? 

Darbai žemės ūkio sektoriuje priskiriami didelės rizikos kategorijai. Pavojingiau­si – mechanizatorių, gyvulininkystės darbuotojų, sandėliavimo (pakrovimo bei iškrovimo), statybos, remonto ir su tuo susiję darbai, kurie reikalauja atitinkamos kvalifikacijos, specialių darbų saugos žinių. Darbuotojai nuskęsta grūdų aruoduose, patiria traumas, nukritę nuo neaptvertų estakadų, transporto priemonių priekabų, juos sužaloja veikiantys įrenginiai, krentantys šiaudų ryšuliai bei pan.

Mechanizatoriams nelaimės gresia, kai dirbama su net­var­kinga technika, savavališkai nuimami apsauginiai įtaisai. Pavyzdžiui, kardaninis velenas kaiščiu užkabina traktorininko rūbus, įsuka juos, nuplėšia ranką dilbio srityje, sužaloja šonkaulius. Taisant gedimus, įrenginiai neišjungiami, mašina leidžiama naudotis pašaliniams asmenims. Darbuotojai sunkiai ir mirtinai susižaloja, nukritę iš aukščio arba į gylį, užkritus ant jų įvairiems daiktams.

Pavojingas yra ir darbas su galvijais. Nereti atvejai, kai žmones sunkiai ar net mirtinai sužaloja pervaromi galvijai.

Kodėl įvyksta nelaimė?

Valstybinė darbo inspekcija atkreipia dėmesį, jog dažniausios nelaimingų atsitikimų darbe priežastys bei darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimai kartojasi: nevertinama profesinė rizika, naudojami saugos reikalavimų neatitinkantys įrenginiai, netvarkinga technika. Neretai nepatyrusiems darbuotojams pavedama atlikti darbus, kurių jie nėra apmokyti.

Žūčių, sužalojimų išvengti padėtų, jei vadovai griežtai kontroliuotų, ar darbuotojai laikosi būtinų saugaus darbo reikalavimų, kad jiems neliktų galimybės rizikuoti akivaizdžiai pavojingomis situacijomis.

Technika – tik tvarkinga

Techniką privalu prižiūrėti taip, kad ji būtų saugi naudoti. Prieš pradedant dirbti, būtina įsitikinti, ar įrenginio skriemulių, diržų, dantračių, velenų ir kt. dalių apsauga bei apsauginiai įtaisai uždėti tinkamai, ar yra savo vietoje ir veiksmingi. Negalima leisti dirbti techniškai netvarkingomis žemės ūkio mašinomis, jų techninę būklę reikia nuolat kontroliuoti ir nustatyta tvarka organizuoti apžiūras.

Skolinant arba išnuomojant mašinas, būtina sudaryti laikinosios panaudos (skolinimo) sutartį, aptariant joje laikinojo naudotojo atsakomybę už saugią mašinos eksploataciją.

Darbuotojai turi būti apmokyti

Darbuotojus privalu supažindinti su būtiniausiais reikalavimais, kaip saugiai naudoti įrenginį, užtikrinti, jog šalia savaeigių darbo įrenginių, dirbančių agregatų būtų elgiamasi saugiai. Negalima leisti valdyti mašinų asmenims, neturintiems įgūdžių, atitinkamų pažymėjimų (teisių), neinst­ruktuotiems saugos ir sveikatos klausimais.

Ypatingas dėmesys – jaunam darbuotojui 

Svarbu atkreipti dėmesį į jau­nų žmonių, moksleivių, dir­bančių pas ūkininkus va­sa­rą, pažeidžiamumą. Dėl pa­tirties, įgūdžių, o dažnai ir dėl apmokymo stokos, jie nuskęsta grūdų aruoduose, juos sužaloja veikiantys įrenginiai. Ypatingai instruktuoti bei prižiūrėti privalu dirbančiuosius pirmus metus, ypač jiems atliekant grūdų džiovinimo, sandėliavimo, transportavimo darbus, kurie kelia didelę riziką būti sužalotiems.

Judančios dalys – pavojus čia pat 

Žemės ūkyje dirbama prie įrenginių, mechanizmų ar šalia judančių dalių, prie kurių prisilietęs žmogus gali būti traumuotas. Todėl negalima vilkėti laisvų drabužių, kad jų neįtrauktų ir neįsuktų mechanizmų įrenginiai. Darbo drabužiai turi būti prigludę, būtina naudoti asmenines apsaugos priemones.

Viena iš dažniausių nelaimių su mechanizmais priežasčių - kai, sutrikus darbui, gedimus bandoma šalinti jų neišjungus. Gedimus geriausia tvarkyti tam skirtose dirbtuvėse. Šių darbų negalima pavesti pašaliniams asmenims. Prieš vežant ar velkant prikabinamus žemės ūkio agregatus, būtina juos tinkamai pritvirtinti.

Būtina nušalinti neblaivų darbuotoją

Tikimybė, jog įvyks nelaimė darbe, keliolika kartų padidėja, jei darbuotojas yra neblaivus. Yra pasitaikę, kai net pusė žemės ūkyje mirtinas traumas patyrusių asmenų buvo girti. Todėl įmonių, padalinių vadovai privalo neblaivų darbuotoją nedelsiant nušalinti nuo darbo. Veiksminga priemonė yra dirbančiuosius, ypač vairuojančius automobilius, traktorius, kombainus, tikrinti dėl apsvaigimo.

Valstybinės darbo inspekcijos inform.

Rugsėjo 4 d. prasidės paraiškų, skirtų žemės ūkio val­dų modernizavimo paramai gauti, rinkimas. Jas Nacio­nalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti iki spalio 31 d.

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veik­los sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramą numatyta teikti supaprastinta tvarka. Pa­raiš­kų rinkimo etapui žadama skirti 30 mln. eurų. Di­džiausia galima suma vienam projektui – 50 tūkst. Eur, o 2014–2020 m. laikotarpiu bendra suma negali viršyti 400 tūkst. Eur.

Kokie pareiškėjai galimi

Pagal KPP veiklos sritį paraiškas galės teikti juridiniai ir fiziniai asmenys. Pareiškėjai turi būti ne trumpiau kaip 2 metus iki paraiškos pateikimo nepertraukiamai užsiimantys žemės ūkio veikla, gaunantys iš jos pajamų ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir (arba) valdą. Valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, privalo būti didesnis kaip 8000 Eur, išskyrus pripažintus žemės ūkio kooperatyvus, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba bei realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.

Pareiškėjais negalės būti kooperatinės bendrovės, ne­tu­rinčios pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statuso. Taip pat nebus priimamos pa­raiškos, pateiktos kartu su partneriais.

Paraiškos NMA turi būti teikiamos elektroniniu būdu, naudojantis Žemės ūkio ministerijos informacine sistema ŽŪMIS, adresu https://zumis.lt. 

Remiama veikla 

Priemonės įgyvendinimo tai­syklėse numatyta paramą skirti pareiškėjams, ketinantiems užsiimti žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimu (rūšiavimu, pakavimu, surinkimu ir t. t.), per­dirbimu bei tiekimu rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimu ir realizavimu, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimu. Pažymėtina, jog apdorojimo bei perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti nurodytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus).

Parama taip pat galės būti skiriama biodujų gamybai gyvulinin­kystės ūkyje iš jame susidarančių atliekų, bet išlaikant sąlygą, kad biodujos, šilumos ir elektros energija bus gaminama tik ūkio reik­mėms, o biodujų gamybai naudojamas tik pareiškėjo gyvulininkystės ūkyje susidaręs gyvulių bei paukščių mėšlas ir (arba) kitos biologiškai skaidžios atliekos.

Taip pat paramos lėšomis bus galima pasinaudoti, įsigyjant daugiamečių auga­lų – vaismedžių, vaiskrūmių – bei juos sodinant rangos būdu.

Numatyta kompensuoti ir bendrąsias išlaidas, tačiau finansuojama jų dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 10 proc. kitų tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertės be PVM ir būti ne didesnė kaip 1000 Eur.

Paramos intensyvumas 

Paramos dydis pareiškėjo projektui apskaičiuojamas, atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas, neviršijant veiklos sričiai nu­statytų paramos intensyvu­mo lygių – iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projek­to išlaidų, kai pareiškėjas vykdo veiklą gyvulininkystės (įskai­tant biodujų gamybą), sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės sektoriuose, augalininkystės sektoriuje, – iki 40 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 20 proc. punktų didesnis paramos intensyvumas visuose žemės ūkio sektoriuose galės būti taikomas tik pripažintų žemės ūkio kooperatyvų įgyvendinamoms kolektyvinėms investicijoms, tačiau bendras paramos intensyvumas negali viršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Plačiau apie tai – NMA in­ternetiniame puslapyje (www.nma.lt).

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Pavaikščiojus Šilalės gatvėmis, susidaro įspūdis, jog iš tiesų mieste nėra kam pasirūpinti sodmenimis: me­džiais, krūmais, gėlėmis.

Štai nuotraukoje matyti, kaip išsišakojusi pušis „užgulė“ šaligatvį centrinėje Jono Basanavičiaus gatvėje, trukdydama juo vaikščioti pėstiesiems! Be to, ji gerokai užstoja vaizdą į šią gatvę iš šalutinės įvažiuojant automobiliu.

Gal Šilalėje niekas nemoka medžių tinkamai apgenėti? Geriau, paėmus „družbą“, nurėžti visiškai?..

Nekaip atrodo ir savivaldybės aikštėje pasodintas ir jau keletą metų vargstantis svyrantis lapuotis - šakos nutįsusios ant žemės... Yra pag­rindinėje gatvėje ir daugiau „šedevrų“ – vienų medelių šakos šauna į viršų, kitų siekia šaligatvio trinkeles. Gal vis tik juos galima kažkaip formuoti?

Taigi jei pasodiname augalą, būtina juo ir deramai rūpintis. Jeigu jau nėra išmanančių, kaip tai daryti, galima pasitelkti visagalį internetą. Reikia tik noro ir iniciatyvos.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr. 

Šunų palaidų laikyti negalima. Kai kuriais atvejais privalu net antsnukį augintiniui užsegti. Šįkart į „Ši­la­lės artoją“ kreipėsi šilališkiai, kurie, pasak jų pačių, netikėtai gavo baudą už į kiemą netyčia išbėgusį šuniuką. Bauda nemenka – 120 eurų. Ar ne per daug už, kaip teigia laiško autoriai, mažą ir draugišką au­gin­tinį? Būtent šito ir pasiteiravome policijos pa­rei­gūnų. Juk neretai už menkesnius pažeidimus apsiribojama įspėjimu.

„Gyvename Šilalėje, nuomo­jamės dalį namo ir turime nepakančią kaimynę. Ji iškvietė policiją dėl netyčia į lauką išbėgusio šuniuko. Už tai mums buvo skirta 120 Eur bauda. Policijos pareigūnai neatsižvelgė į tai, jog šuniukas yra draugiškas ir mažas. Išrašė bau­­dą kaip už didelį šunį“, – rašoma redakciją pasiekusiame laiške.

Į klausimus, kodėl skirta bauda ir kodėl ji būtent tokio dydžio, atsakė Šilalės poli­ci­jos komisariato Reagavimo sky­riaus vyriausiasis tyrėjas Gied­rius Vyštartas.

„Policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie palaidą šunį, kuris lakstė bendro naudojimo patalpose, ėmėsi įstatymo numatytų priemonių. Šuns šeimininkai privalo jį prižiūrėti tinkamai, taip, kaip reikalauja gyvūnų laikymo Šilalės rajono savivaldybės gyvenamosiose vietovėse taisyk­lės, kurios yra patvirtintos savivaldybės administ­racijos direktoriaus įsakymu. Šuo bu­vo palaidas bend­ro naudojimo kieme, be to, jau anksčiau buvo gautas kaimynų skundas, jog šuns šeimininkai nesilaiko reikalavimų. Todėl dėl Gyvūnų laikymo taisyklių 43 punkto pažeidimo jie buvo patraukti administ­racinėn atsakomybėn, pagal LR ANK 346 str. 1 d., už šį pažeidimą skirtas įspėjimas.

Nepraėjus vieneriems metams, gautas pakartotinis kaimynų skundas dėl palaido šuns. Atsižvelgiant į tai, augin­tinio šeimininkas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 346 str. 3 d. (už tą patį pakartotinį pažeidimą, nepraėjus vienerių metų laikotarpiui). Už tai numatyta administracinė bauda nuo 120 Eur iki 230 Eur. Šiuo atveju šeimininkui už pakartotinį pažeidimą skirta mažiausia numatyta bauda.

Asmenys, laikantys šunis bendro naudojimo patalpose (kiemuose), turi juos prižiūrėti taip, kaip tai numato galiojantys teisės aktai, šuo negali kelti grėsmės ar pavojaus aplinkiniams. Kaimynystėje gyvenantys žmonės ar kiti pašaliniai asmenys turi teisę bet kuriuo paros metu netrukdomai ir saugiai ateiti į kiemą, naudotis bendro naudojimo patalpomis.

Gaila, kad šiuo atveju šuns šeimininkui neužteko įspėji­mo - jis ir po to padarė tokį pat pažeidimą. Todėl prisiėjo imtis griežtesnių priemonių.Skiriant administracinę nuo­­baudą, šuns dydis ar jo drau­giškumas neturi reikšmės. 

Priimtas sprendimas gali bū­ti apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka“, – teigė G. Vyš­­tar­­tas.

Šilalės rajono savivaldybės ad­ministracijos direktoriaus pa­tvirtintose Gyvūnų laikymo taisyklėse nurodoma, jog gyvūno laikytojas privalo „užtik­rinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose (atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt.) gyvūnai nebūtų paliekami ir (ar) laikomi be priežiūros. Augintiniui priteršus viešoje  vietoje, daugiabučių bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, jo savininkas nedelsdamas turi surinkti ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus“.

Morta MIKUTYTĖ

Šilalės rajono savivaldybėje priimamos paraiškos pa­ramai už papildomą bičių maitinimą. Šiemet parama ski­riama tiems bičių laikytojams, kurie turi ne daugiau kaip 150 bičių šeimų.

Duomenis apie turimą bičių šeimų skaičių bičių laikytojas turi atnaujinti Ūkinių gyvūnų registre prieš teikdamas paraišką. Jeigu po paraiškos pateikimo dėl nuo paramos gavėjo nepriklausančių aplinkybių (ligos, vagystės ar pan.) bičių šeimų skaičius sumažėjo, per 7 kalendorines dienas apie šį pasikeitimą jis privalo pranešti teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pagal savo gyvenamąją vietą arba buveinės adresą.

Šiais metais parama skiriama tiems bičių laikytojams, kurie turi ne daugiau kaip 150 bičių šeimų.

Pagal Paramos teikimo bičių laikytojams už papildomą bičių maitinimą taisyk­les, iš dalies atlyginamos išlaidos, susijusios su papildomu bičių maitinimu (įprastinio ir ekologiško cuk­raus įsigijimo išlaidos), bet ne daugiau kaip 5,79 euro už bičių šeimą arba ne daugiau kaip 11,58 Eur už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą ir ne daugiau kaip už 10 kg cuk­raus (ekologiško cukraus) arba ne daugiau kaip už 15 litrų invertuotojo cukraus sirupo vienos šeimos bičių papildomam maitinimui.

Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos einamaisiais metais iki paramos paraiškos pateikimo dienos (įskaitytinai).

Paraiškų rinkimas

Bičių laikytojas iki rugsėjo 15 d. (įskaitytinai) turi atvykti į Šilalės rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių (Jono Basanavičiaus g. 2). Su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų aprašą ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus (kasos čekius, sąskaitas-faktūras ar kitus dokumentus, kuriais įrodoma, kad buvo atliktas mokėjimas). Jeigu ūkis yra ekologinis, bičių laikytojas savivaldybės darbuotojui privalo pateikti sertifikavimo institucijos išduotą sertifikatą. Bi­čių laikytojas, pavėlavęs pateikti paraišką dėl svarbios priežasties (nenugalima jėga, sunki liga ir kt.), gali tai padaryti iki einamųjų metų rugsėjo 29 d. (įskaitytinai), kartu pateikdamas prašymą priimti paraišką bei vėlavimo priežastį pateisinantį dokumentą.

Išsamesnę informaciją suteiks savivaldybės Žemės ūkio skyriaus žemės ūkio spe­cialistas Aurimas Lukoševičius, tel. (8-449) 7-44-32.

Šilalės rajono savivaldybės inform.

Po lietaus Burkėnų kaimo gale esančiame žvyrkelyje atsiradusi duobė grasina rimtais automobilių va­žiuok­­lės gedimais. Į redakciją atėjęs pasiguosti šio kaimo gyventojas teigė, kad dėl prasto kelio pasiimti už­si­sa­­kytų laikraščių turi kulniuoti kone pustrečio kilo­metro, nes laiškininkė per duobes važiuoti nerizikuoja. Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stasys Li­džius sako žinąs šią problemą ir žada netrukus ke­lią paremontuoti. 

„Gyvenu beveik Tauragės rajone. Taip jau išėjo, kad šiek tiek mano sklypo visada priklausė ir Tauragei, ir Šilalei. Bet skaitau „Šilalės artoją“, apsipirkti važiuoju į už daugiau nei poros kilometrų esančią Burkėnų kaimo parduotuvę. Vargti pradėjome, kai žvyrkelyje atsivėrė didžiulė duobė. Laiškininkė nebepristato spaudos į namus, nors anksčiau dėl to jokių rūpesčių nekildavo. Dabar automobiliais ten niekas nebevažiuoja. Dar policija retkarčiais prasuka, tačiau ji naudojasi visureigiais. O ką daryti žmonėms su lengvuoju automobiliu? Taip ir gyvenu dabar atskirtas. Sakiau apie tai seniūnui jau bene prieš tris mėnesius, bet kol kas jokių pasikeitimų, niekas tos pelkės neužpila. O po geros liūties jos net kraštų nematyti – tokio dydžio pasidaro, kad neaišku, kur koją statyti. Tada jau ir dviračiu bijau važiuoti“, – kalbėjo A. T. (pavardė redakcijai žinoma).

Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas S. Lidžius garantavo, jog ši situacija jam yra žinoma.

„O nesakė, kad „greitoji“ neprivažiuoja? Žinau ir tą kelią, ir žmogų pažįstu, kuris juo važinėja. Tauragiškis jis, rajonų sankirtoje gyvena. Duobę pažadėjau užtaisyti, bet dar nespėjau. Per savaitę tikrai sutvarkysime. Manau, užteks žvy­ro papilti, jokio rimtesnio pavojaus tikrai ji nekelia. Tik gal kiek sunkiau lengvaisiais automobiliais išvažiuo­ti“, – pripažino seniūnas.

Morta MIKUTYTĖ

Justo AMBROZOS nuotr.