Garažą turinti šilališkė Irena (pavardė redakcijai žinoma), paskambinusi į redak­ciją, stebėjosi situacija, kai, jos manymu, žemės mokestį moka tik tie, kurie to nori. Tačiau argi jis neturėtų būti privalomas visiems, turintiesiems ga­ražus? Juk prieš įstatymą visi yra (arba bent jau turėtų būti) lygūs.

„Mes kiekvienais metais susimokame mokestį už garažą, esantį Dariaus ir Girėno gat­vėje. Priklausome ir bend­rijai. Bet girdėjau, kad kitose bend­rijose esančių garažų savininkai šito nedaro. Įdomu, kas turėtų šiuos reikalus tvar­kyti ir kodėl toleruojama tokia nelygybė?“ – teiravosi Irena.

Savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vyresnioji specialistė Nijolė Ma­rozienė paaiškino, jog sky­rius atlieka tik valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimą. Žemės mokestį administruoja Vals­tybinė mokesčių inspekcija.

„Ju­ri­dinių asmenų registre Šila­lėje yra užregistruo­tos 5 ga­ražų bendrijos. Vals­tybinės žemės nuomos mokestis yra skaičiuojamas ga­ra­­žų statybos bei eksploatavimo bend­rijoms „Že­­­­maitija“, „Sank­ryža“, „Lokysta“, „Signalas“, „Vairas“ ir Sigi­to Jasaičio vadovaujamai bend­rijai“, – „Ši­lalės artoją“ informavo N. Marozienė.

Savivaldybės specialistė teigė, kad, kilus neaiškumams, gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyrių (215 kab.).

Garažų bendrijos „Že­mai­tija“ pirmininkas Remigijus Rau­donius pripažįsta, jog žemės nuomos mokestis yra privalomas visiems, tačiau mo­ka jį, deja, nedaugelis.

„Mūsų bendrijos žemė yra valstybinė ir susimokėti nuomos mokesčio tenka eiti į savivaldybę. Ten išrašo ir deklaraciją. Bet turiu pasakyti, kad labai sunku rasti žmones, kuriems priklauso garažai. Ir mūsų bendrijoje yra nemažai tokių, kurie apsimeta kvailiais ir nieko nemoka. Tai sumoku pats už juos iš savo kišenės, kad tik neturėtume problemų. O ką daryti? Dalis garažų yra mažai naudojami, į kai kuriuos net takai užžėlę. Kaip tuos žmones surasi?“ – kalbėjo R. Raudonius.

Kiek iš viso Šilalėje yra garažų, niekas taip ir neatsakė – neva tą žinoti privalo bend­rijų pirmininkai, o kitiems tokia apskaita nereikalinga. Ta­čiau Šilalės miesto seniūnas Alfonsas Pau­likas sutinka, jog šioje srityje vis dar vyrauja anarchija. Jo teigimu, daugelis bendrijų nėra tinkamai įregist­ruotos, dažnai keičiasi jų pirmininkai, garažai taip pat neturi įstatymiškai įregist­ruotų savininkų, todėl ir atsakomybės pareikalauti nėra iš ko.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai yra smukdomi ir žemės ūkio produkcijos supirkėjų, ir, regis, pačios valstybės. Tačiau kaimo žmonės yra kantrūs ir stengia­si iš paskutiniųjų įdirbti žemę, kad ji nepagailėtų duonos ir pyrago, sviesto bei skilandžių.

Oficiali LR Žemės ūkio rūmų įkūrimo data yra laikoma 1926 m. gegužės 26-27 dienos, tačiau organizacinis suvažiavimas įvyko tik rugsėjo 23-24 d. Jame buvo išrinkta valdyba, kurios pirmuoju pirmininku tapo buvęs pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio ministras Jonas Pranas Aleksa (tuo metu Žemės ūkio ministerija ir Žemės ūkio rūmai dirbo drauge Kaune).

Rūmų veiklos pradžia galima laikyti dar Nepriklausomoje Lietuvoje prie keturių pradžios mokyklų įsteigtas pridėtines žemės ūkio klases. Jų tikslas buvo baigusiems pradžios mokyklas bei pasilikusiems kaime jaunuoliams suteikti būtiniausių žemdirbystės, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, bi­tininkystės bei žemės ūkio kooperacijos pagrindų. Kai Lie­tuvoje atsirado kvalifikuotų specialistų, pradėtos steigti Žemės ūkio mokyklos. Pirmoji įkurta Alovėje (Alytaus apskrityje). Iki Rusijos okupacijos 1940-aisiais tokias studijas baigė apie 5 tūkstančius jaunų žmonių.

Okupacijos, ka­ro, pokario me­tais ir iki pat Lie­tuvos Nepriklau­somybės atkūrimo žemės ūkio rūmų veikla buvo sustabdyta. Manyta, jog kvalifikuoti specialistai reikalingi stambiems kolektyviniams ūkiams, o smulkūs arba nestambūs išnyks, tad nei žemdirbius gi­nančios organiza­cijos, nei ūkininkavimo pagrindai jiems nebus svarbūs.

Atkūrus Lietu­vos Nepriklau­so­­­my­bę, žemė ati­teko tik­rie­­­siems šeimininkams. O 1991-aisiais at­kurti Žemės ūkio rūmai per 25-erius metus tapo svarbia bei įtakinga žemdirbių savivaldos organizacija. Žemės ūkio rūmai prisidėjo prie modernaus konkurencingo Lietuvos ūkio kūrimo, savo žiniomis bei patarimais padėjo kaimo žmonėms efektyviai ir kantriai diegti kaimo plėtros priemones, išsaugant senąją, istorinę vertę turinčią aplinką ir kuriant naują.

Nuolatinis darbas, kasdienis bendravimas su ūkininkais, ypač smulkesniaisiais, padeda Žemės ūkio rūmams pelnyti jų pasitikėjimą. Šiandien po Žemės ūkio rūmų „skėčiu“ glaudžiasi 48 nevyriausybinės organizacijos.

Praėjusį savaitgalį ŽŪR Šilalės skyrius paminėjo net du jubiliejus: Lietuvos žemės ūkio rūmų įkūrimo 90-metį bei atkūrimo 25-metį. Že­mės ūkio rūmų istoriją susirinkusiesiems pristatė savivaldos organizatorė Stasė Erciuvienė, Žemės ūkio rūmų vardu kartu su savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoju Vidu Toleikiu apdovanojusi aktyviausius, žin­geidžiausius įvairių kursų lankytojus, jaunuosius ūkininkus Sigitą Paliaką iš Žadeikių seniūnijos, brolius Karolį ir Tomą Žadeikius iš Laukuvos seniūnijos (apdovanojimą atsiėmė jų mama), kvėdarniškę Reginą Toliušienę, Valentiną Grybą iš Bijotų seniūnijos, Sigitą Petriką iš Vytogalos.

V. Toleikis padėkojo S.Erciu­vienei už gražų bendradarbiavimą, pagalbą, organizuojant bendrus renginius, mokymus, seminarus.

Renginį užbaigė teatro mėgėjų kolektyvas iš Bilionių, suvaidinęs Ed­mundo Untulio pjesę „Nosis su apgamu“.

Dar truputį pabendravę bei pasidaliję rūpesčiais ir džiaugsmais, ūkininkai išskubėjo namo, kur jų laukė kasdienė ruoša.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

R. Toliušienei LR ŽŪR apdovanojimus įteikia V. Toleikis ir S. Erciuvienė

Jau pusę amžiaus Kaltinėnuose gyvuojančioje bandy­mų stotyje pastaraisiais metais atliekami dirvožemio erozijos kalvotose vietovėse tyrimai. Mokslininkai taip pat teikia įvairias rekomendacijas ūkininkams, trąšų gamintojams bei Žemės ūkio ministerijai. Vis dėlto apytuštis pastatas bado akis – kadaise čia sugužėdavo net apie 30 darbuotojų, o dabar jų likę vos penki. Žemaitijos miestelyje įsikūrę mokslininkai dažnai kliaujasi pažintimis su vietiniais ūkininkais, kurie gelbs­ti savo šiuolaikine technika.

Biomedicinos mokslų daktarė, mokslo darbuotoja Ire­na Kinderienė Kaltinėnų bandymų stotyje dirba nuo 1982 metų. Moteris pasakoja, jog kadaise ši vieta klestėjo – triūsė daug specialistų, kurie atlikdavo įvairiausius tyrimus. Tačiau galiausiai liko tik penkiese. Įstaigos renesanso tikėtasi, ją priskyrus Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Vė­žaičių filialui. Tačiau ir tai nepadėjo. Bet, nepaisant „ap­trupėjusio“ kolektyvo bei ap­triušusio pastato fasado, mokslo darbuotojai tęsia veik­­­lą.

„Mūsų darbų pagrindas yra metodikų ruošimas. O tai užima nemažai laiko – kartais, kad rastumei naują, užtrunki visus metus ir net ilgiau. Naujausių žinių semiuosi iš užsienio literatūros. Ši vieta – vienintelė mūsų šalyje, kur reljefinėje vietovėje tiriama dirvožemio erozija bei su ja susiję procesai. Tyrimų duomenis galima pritaikyti įvairiose kalvotose vietovė­se. Lietuvoje dažniausiai – Že­­maitijos regione: Telšių, Tau­ragės, Plungės, Kelmės bei kituose rajonuose. Kai kurios mūsų rekomenduotinos priemonės turėtų tikti ir Bal­tijos aukštumoms“, – bandymų stoties veiklą pristato I. Kin­derienė.

Kaltinėnų bandymų stoties darbuotojai taip pat ruošia straipsnius, paremtus atliktų tyrimų duomenimis. Jie spausdinami tarptautinį pripažinimą turinčiuose leidiniuose.

„Nuo 2012 m. esame parengę 3 publikacijas Švedijos, Kroatijos šalių žurnaluose, taip pat Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidiniui. Šie rašiniai eiliniam skaitytojui nebūtų įdomūs – jie aktualūs mokslo bendruomenei, kadangi pateikiame duomenis apie dirvožemio derlingumo atstatymą, erozijos sulaikymą, žemės dirbimo supaprastinimą. Tendencijos krypsta į tokias žemės dirbimo technologijas, kurios nereikalauja kasmetinio gilaus dirvos arimo. Mūsų rekomendacijos – taikyti lėkščiavimą, frezavimą bei kitus paviršinius žemės dir­bimo metodus, gilųjį purenimą. Taip erozija būtų kur kas mažesnė“, - dalija patarimus specialistė.

Bandymų stotis šiuo metu tyrimus atlieka keturiose kalvose. Dviejose iš jų naudojami vandens ir dirvožemio nuoplovų rinktuvai, kurie leidžia gauti itin tikslius duomenis. Šie tyrimai tęsiami jau bene 18 metų. Kuo jie svarbūs?

„Per daugiau nei dvide­šimt­­metį, pasak klimatolo­gės Aud­ronės Galvonaitės, tem­pe­ra­­tūra atšilo 0,7 laipsnio. Kei­­čian­tis klimatui, matome ir dir­­vožemio agrocheminių bei fizikinių savybių kitimą, galime pasakyti, ar dirvožemis šarmėja, ar rūgštėja. Mes patariame, kokia lauko sėjomaina ar augalai išlieka derlingiausi, kaip keičiasi vi­sai nenaudojamas (jau ap­au­gan­­tis medeliais) dir­vo­že­­mis. Dar at­liekame įvairius tyrimus pagal užsakymus“, - pasakoja kaltinėniš­kė.

Biomedicinos mokslų daktarė vardija trąšų ir cheminių preparatų platintojus, kurie kreipiasi į Bandymų sto­tį, prašydami išbandyti vienas ar kitas naujausias trą­šas, biologinius preparatus („Amalgerol“, „Black Jak“, „NPK Magic“, „Nit­roteam“) bei jų veikimą kalvotose vietovėse. Ne taip seniai buvo gautas ir lenkų firmos EKOPLON užsakymas. Tačiau pelningi užsakymai Kaltinėnams naudos beveik neduoda – pinigai už atliktus tyrimus keliauja cent­rinei būstinei, o kalti­nėniškiai tenkinasi gavę atlyginimus. Net technikos tu­­ri­miems sklypams įdirbti ten­­ka ieškoti pas ūkininkus.

„Iš bendrų lėšų, LAMMC direktoriaus Zenono Dapke­vi­­čiaus asmeniniu pavedimu, gavome žolės ­rink­tuvą, ku­ris gerokai palengvino dar­bą. Tačiau dažniausiai pa­gal­­bos prisieina kreiptis į vie­­tinius ūkininkus, kurie tu­ri naują techniką. Už para­mą esu dėkinga Milašių šeimai iš Gineikių, Ro­mui Ber­ta­šiui iš Bijotų, Rimui Gu­daus­kui, Vytautui Karbauskui bei Sigitui Lau­rina­vičiui iš Kal­ti­nėnų ir kitiems, taip pat mū­sų stoties mechanizatoriams Stanislovui Petkui bei Ed­var­dui Mei­ženiui, kurie, esant reikalui, savo technika įdirba laukus. Neseniai mūsų stotyje lankėsi nemažai valdininkų, tarp kurių buvo ir Žemės ūkio ministerijos atstovų. Kiek­vie­nas pažadėjo atvežti po padargą, bet kol kas nė vienas pažadų ne­išpildė“, - rankomis skėsteli mokslo darbuotoja.

Dalis dirbančiųjų Bandymų stotyje – vyresnės kartos ats­tovai. Todėl I. Kin­derienė tei­gia jau norinti rasti sau pamainą. Deja, didelės kant­rybės reikalaujančio darbo, kuris ne visada duoda greitą rezultatą, leidžiantį spręsti gamtai bei žemės ūkiui labai aktualius klausimus, trokšta ne kiekvienas. Ir nors į Bandymų stotį nuolat atvyksta mokinių, kurie, anot mokslininkės, net išsižioję klausosi pasakojimų apie tyrimus, bakalau­ro, magist­ro darbams stotį ren­ka­si studentai iš Klaipėdos uni­ver­siteto, ap­si­lanko net vie­nas kitas doktorantas, o darbais domisi ir užsieniečiai, ilgiau Kaltinėnuose neužsibūna nė vienas. I. Kin­de­­rienės manymu, daugeliui jau­nų žmonių trūksta kant­rybės, mat tyrimai trunka ne kelias savaites ar mėnesius, o kelis metus. Be to, atlyginimai (ypač eilinių darbininkų) čia yra mažesni net už bedarbio pašalpą.

„Per savo darbo praktiką esu paruošusi 9 rekomendacijas. Atrodo, nedaug. Bet kad galėčiau tinkamai parengti vieną, stebėti ir tirti pasirinktą sritį tenka 4-5 metus. Vis dėlto smagu, jog esame naudingi. Tarkime, jei konsultacijų kreipiasi ūkininkai, jie gali būti tikri, kad pas mus gaus moksliniais tyrimais paremtą atsakymą. Trą­šomis, herbicidais bei kitais žemės ūkiui reikalingais produktais prekiaujančios firmos daro biznį ir siūlo bei giria tik savo produktą, o mes ištiriame ir atrenkame visų geriausią ir galime jį rekomenduoti be jokio šališkumo“, - aiškina specialistė.

Ji apgailestauja, kad stotyje dirbantys mokslininkai bei jų bendradarbiai ne visada tinkamai įvertinami: pastaruoju metu labiausiai atsižvelgiama į tai, kiek straipsnių mokslo darbuotojai publikavo tarptautinį pripažinimą turinčiuose lei­diniuose. Todėl ilgametė Kal­tinėnų bandymų stoties darbuotoja tikisi, jog vertinimo kriterijai keisis ir kada nors svarbesnis taps įdirbis savo kraštui, bus atsižvelgiama į visą mokslo darbuotojo veik­lą iš esmės.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Savivaldybės taryba patvirtino ateinančių metų verslo liudijimų kainas. Jau bene du dešimtmečius darbas su taip vadinamais patentais yra paprasčiausia verslo forma, tačiau pastaraisiais metais jų nuperkama vis mažiau. Žmonės nebenori iš anksto mokėti fiksuotą pajamų mokestį, antra vertus, mažėjant gyventojų per­kamajai galiai, dūsta ir smulkusis verslas.

Fiksuotas pajamų mokestis už verslo liudijimus, suteikiančius teisę užsiimti smulkiuoju verslu, kasmet didėja dėl kylančios minimalios mėnesinės algos. Nuo liepos 1-osios minimaliam mėnesiniam atlyginimui pakilus iki 380 eurų, metinis gyventojų pajamų mokestis sudaro 684 Eur. Tiek turės ateinančiais metais sumokėti smulkieji verslininkai, norintys veikti visoje Lietuvos teritorijoje. Lyginant su ankstesniais metais, mokestis perkantiesiems verslo liudijimus pabrangs 17 proc 

Tačiau užsiimantiesiems vers­lu savo rajone bei kitose savivaldybėse, išskyrus Aly­­taus, Kauno, Klaipėdos, Pa­lan­­gos, Panevėžio, Šiaulių, Vil­­niaus miestuose bei Ne­ringoje ir Marijampolėje, fiksuotas pajamų mokestis ir ateinančiais metais nesikeis - taip spalio 27 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje nusprendė Šilalės rajono politikai.

Šiuo metu yra per 100 verslo rūšių, kuriomis galima užsiimti, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įsigijus verslo liudijimą. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių skyriaus Šilalės poskyrio duomenimis, per devynis šių metų mėnesius rajono gyventojams išduoti 429 verslo liudijimai, už juos sumokėta 15,3 tūkst. Eur. Tai - gerokai mažiau nei ankstesniais metais.

2015 m. Šilalės rajono gyventojai įsigijo 637 verslo liudijimus, už juos sumokėjo 29,2 tūkst. Eur. 2014 m. buvo išduoti 733 verslo liudijimai už 33,4 tūkst. Eur.

Populiariausi vis dar išlieka verslo liudijimai paslaugoms. Pernai išduoti 96 patentai statybos darbams atlikti, 55 - prekybai maisto ir ne maisto produktais, 49 - kirpyklų bei grožio salonų paslaugoms, 40 - statybos baigimo ir apdailos darbams, 39 - automobilių remontui, 11 - siuvyk­lų paslaugoms. Papildomam mokymui verslo liudijimus įsigijo dešimt asmenų, aštuoni gamino baldus.

Svarstant verslo liudijimų kainas, savivaldybės tarybos opozicija susirūpino, kad rajonas neturi jokios verslo paramos strategijos. Pasak tarybos narių, nenormalu, jog žmonės atsisako verslo ir eina į savivaldybę prašyti pašalpų. Todėl, politikų nuomone, reikėtų aktyvinti smulkųjį verslą, padėti jam išlikti.

Tačiau Šilalės savivaldybės Turto valdymo ir ekonomikos skyriaus vedėja Reimunda Kibe­lienė nemano, kad dirbantiesiems su verslo liudijimais reikėtų paramos: jos įsitikinimu, užtenka, jog savivaldybė nedidina jų kainų. Be to, yra numatytos lengvatos mokiniams bei studentams, neįgaliesiems, pensininkams ir bedarbiams - jiems verslo liudijimo kaina mažinama net iki 50 proc. Pernai dėl lengvatų savival­dybės biudžetas neteko 1,5 tūkst. Eur, užpernai - 2,9 tūkst. Eur.

Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas taip pat nemato reikalo jaudintis dėl to, kad dirbančiųjų su verslo liudijimais mažėja. Jo nuomone, kam neapsimoka mokėti fiksuoto pajamų mokesčio už pasirinktą amatą ar paslaugas, renkasi kitą verslo formą.

„Individuali veikla dabar yra populiaresnė už darbą su verslo liudijimais, nes reikia sumokėti tik 5 proc. mokesčių“, - tarybos nariams sakė meras.

Ir tai tiesa: dauguma dirbančių savarankiškai naudo­jasi alternatyva mokėti pajamų mokestį nuo realaus veiklos rezultato, todėl renkasi individualią veiklą pagal pažymą. Šiai veiklai leidžiama supaprastintu būdu nustatyti sąnaudas - iš uždarbio atimti 30 proc. pajamų be jokių išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Taigi realiai 5 proc. pajamų mokestį reikia mokėti ne nuo visų, o tik nuo 70 proc. pajamų.

Tuo tarpu perkant verslo liudijimą, iš anksto sumokama ne tik visa nustatyta suma, bet ir socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčiai. Net jei savivaldybių tarybos, nustatydamos patentų kainas, tarifų ir nedidina, pakilus minimaliai mėnesinei algai, „Sodros“ ir PSD mokesčiai visada didėja. Taigi verslo išlaidos bet kuriuo atveju brangsta.

Daiva BARTKIENĖ

Apie Laukuvos Eitvydaičių gatvės rekonstrukciją, ku­rios konkursą laimėjo UAB „Diržė“, „Šilalės artojas“ jau rašė ne kartą. Vasarą laukuviškiai, norėdami iš­sa­kyti savo pageidavimus, net buvo pasikvietę rajono valdžios atstovus. Tačiau šią savaitę Laukuvos gyventojai vėl kreipėsi į redakciją. Pasak skambinusiųjų, juos papiktino kai kurių laukuviškių elgesys.

„Apmaudu, kad žmonės nevertina visų mūsų turto. Pastebėjome, jog asfaltas, kuris turi būti paklotas gat­vėje, visokiausiais būdais gabenamas į privačius kiemus: kas karučiais veža, kas kibirais tempia. Bet juk tai yra nepadoru - kas bus, jei visi pradėsime šitaip elgtis? Pati mačiau, kaip „naikinamos“ asfalto krūvelės“, - sakė viena laukuviškė.

UAB „Diržė“ direktorius Stasys RIMUTIS teigė, jog asfaltuojamos gatvės darbai jau eina į pabaigą. Įmonei talkino bei asfalto dangą klojo sub­rangovė UAB „Žemkasa“ iš Klai­pėdos.

S. Rimutis patikino, jog gat­vės pakraščiuose esančios krū­­velės - tai sušalusios nulygintų pakraščių asfalto liekanos ir artimiausiu metu jos bus išvežtos bei panaudotos kitur kelio pagrindui sustiprinti.

„Gal­būt  asfaltavusi įmonė ir davė kokiam žmogui karutį asfalto duobei užlyginti. Tačiau masinių vagysčių, o tuo labiau asfalto pardavinėjimo tikrai nėra“, - užtikrino UAB „Diržė“ vadovas.

Jis stebisi šios gatvės gyventojų tarpusavio nesutarimu, pavydu. Pasak jo, mažai duobei užtaisyti įmonė nė vienam nepagailės trupučio žvyro, asfalto, o tuo labiau jo atliekų. „Diržės“ vadovo teigimu, kartais žmonės pasinaudoja proga ir už savo lėšas nusiperka nedidelį kiekį reikiamos medžiagos, o pro šalį važiuojant buldozeriu ar volu, nesunku padėti.

„Mūsų įmonė netoleruoja pažeidimų, bet niekuomet neatsisakome pagelbėti smulkiuose darbuose. Tuo labiau, kad tvarkingas, be purvo kiemas neteršia ir gat­vės dangos“, - sakė S. Rimutis.

Eitvydaičių gatvėje dar yra viena kita asfalto atliekų krūvelė. Artimiausiu metu „Diržė“ planuoja jas išgabenti, tačiau neprieštarauja, jei kuris laukuviškis vieną kitą karutį nusiveš į savo kiemą.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Mėsos perdirbimo įmonei UAB „Grimeda“ keliama rest­ruktūrizacijos byla. Tokį sprendimą praėjusį tre­čia­dienį priėmė Klaipėdos apygardos teismas, nors ieškovė – „Sodra“ – dėl susikaupusių skolų prašė iškelti bankroto bylą. Suinteresuoti kreditoriai irgi siekė bankroto procedūrų. Tačiau tokia baigtis būtų ant plauko pakabinusi beveik 500 darbuotojų, dirbančių keturio­se įmonėse, likimus.

Nemokėjo socialinio draudimo įmokų

Nuo 1995 metų veikianti įmonė (pavadinimu UAB „Gri­­me­da“ ji įregistruota 2002-aisiais) skel­biasi esanti moderni bend­­­rovė, savo apyvartą kasmet didinanti po 12-15 proc. Ta­­čiau skolos „Sodrai“ bei žmo­­nių skundai rodo ką kita. O susidarius itin didžiuliams įsiskolinimams, Valstybinio socialinio draudimo fondo val­dybos (VSDFV) Šilalės skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, reikalaudamas iškelti UAB „Grimeda“ bank­roto bylą dėl nemokumo.

Klaipėdos apygardos teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene Kęstutis Butvydas „Šilalės artoją“ informavo, jog „Sodros“ Šilalės skyrius, pateikdamas ieškinį, nurodė, kad atsakovė nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. nesumokėjo įmo­kų už darbuotojus ir priskaičiuotų delspinigių.

„Kaip nurodo ieškovas, atsakovei buvo taikomos įvairios priemonės, bet įsiskolinimas nėra likviduotas. Taip pat ieškovas - VSDFV Šilalės skyrius - nurodė, jog atsakovė yra nemoki ir prašė iškelti bankroto bylą.

Tuo tarpu UAB „Grimeda“ direktorius prašė teismo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą bei restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“; nustatyti atitinkamą sumą bendrovės einamosioms įmokoms mokėti“, - sakė K. Butvydas.

Beje, restruktūrizavimui nu­siteikę įmonės atstovai ma­no, jog šio proceso administ­ratoriui turėtų būti mokama 1500 eurų mėnesinė alga.

Skolos vis auga

„Sodros“ Šilalės skyriaus direktorė Inga Šaulienė informavo, kad į teismą jie buvo priversti kreiptis dėl nesumokėtų 147 tūkst. 266,88 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų.

„Teisė „Sodrai“ teisminiu keliu inicijuoti bankroto procesą skolingai įmonei yra numatyta įstatymuose. Iki šio žingsnio buvo atliekamos kitos skolos išieškojimo procedūros, tačiau jos nebuvo efektyvios, nors apie tai įmonės vadovai privalėjo žinoti. „Sodros“ Šilalės skyrius įvertino ir tai, kad 2016 m. birželio 21 d. Klaipėdos apygardos teismas atmetė prašymą UAB „Grimeda“ kelti rest­ruktūrizavimo bylą, nurodydamas, jog įmonės veikla yra nuostolinga, o tai mažina galimybę „Sodrai“ atgauti susidariusią įmokų skolą. „Sodra“ siekia ne tik išieškoti skolą, bet ir sustabdyti VSDF biudžetui žalingą skolos augimą. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad bankroto bylose yra ginamas viešasis interesas“, - tvirtino I. Šaulienė.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu įmonėje dirba 113 darbuotojų. Pagal LR Juridinių as­menų registrui pateiktą 2015 m. balansą, UAB „Gri­me­da“ turi turto už 9 mln. 926 tūkst. 748 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 8 mln. 107 tūkst. 490 Eur, t. y. daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tai, „Sodros“ įsitikinimu, reiškia, jog įmonė yra nemoki.

Tuo, kad „Grimeda“ yra pajėgi įvykdyti įsipareigojimus bei su visais atsiskaityti, netiki ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvavęs AB Šiaulių bankas. Šios įstaigos atstovės teigimu, įmonės sunkumai nėra laikino pobūdžio, jos turtinė padėtis nuolat blogėja, todėl restruktūrizavimo bylos iškėlimas pažeistų kreditorių interesus. Be to, kadangi bankas nutraukė su įmone kreditavimo sutartis, pradelsti įsipareigojimai nuo šių metų spalio 13 d. dar padidėjo.

Gi pati bendrovė teismui nurodo, jog šių metų rugpjūčio 29 d. balanso duomenimis, ji neva turinti turto už daugiau nei 10 mln. Eur, o pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro apie 2 mln. Eur. Tiesa, ji pripažįsta, jog bendras įsiskolinimas yra per 8 mln. Eur.

Restruktūrizuojama visa įmonių grandinė

Šių metų rugpjūtį buvo paviešinta informacija apie kelių glaudžiai susijusių mėsos perdirbimo įmonių restruktūrizaciją. Klaipėdos apygardos teismui UAB „Grimeda“ atstovai pateikė duomenis, jog ši įmonė yra viena iš specia­lizuotų mėsos įmonių vientisos mėsos perdirbimo grandinės grandžių: RUAB „Pajūrio mėsinė“ užtikrina skerdimą, RUAB „Agrovet“ atlieka išpjaustymą, atsakovė gamina mėsos produktus, o RUAB „Kretingalės mėsa“ atlieka logistiką ir prekių realizaciją. Visoms minėtoms įmonėms, išskyrus UAB „Grimeda“, birželio mėnesį jau iškeltos rest­ruktūrizavimo bylos.

Teismui UAB „Grimeda“ nurodė, kad jos bankroto byla turėtų neigiamų pasekmių visai įmonių grandinei bei jau prasidėjusiai restruktūrizacijai. Tą patį teigė ir RUAB „Agrovet“, prašiusi atmesti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, nes šis paralyžiuotų visų keturių bendrovių veiklą, komplikuotų kitų trijų įmonių restruktūrizacijos procesus. Galimos net ypač skaudžios socialinės pasekmės – atsirastų grėsmė maždaug 500 visų minėtų bendrovių darbuotojams prarasti darbą.

Išgelbės išskirtiniai produktai?

Pasak UAB „Grimeda“ direktoriaus Alfonso Valatkos, „Sodrai“ nemenka skola susikaupė stokojant apyvartinių lėšų. O tam esą labiausiai įtakos turėjo Rusijos maisto prekių embargas, taip pat kilusi ekonominė krizė.

„Bendrovė yra parengusi restruktūrizacijos metmenis, juos pateikusi teismui ir kartu su kreditorių bei investuotojų pagalba mato realias galimybes išspręsti finansinius sunkumus. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas tiek so­cialiniu, tiek ekonominiu aspektu yra naudingesnis nei bank­roto skelbimas. „Sod­ra“ „Grimedos“ bankrotą lai­ko tie­siog vienu iš būdų greičiau išreikalauti valstybinio socialinio draudimo įmo­kas“, – teigė savo raštiškame atsakyme redakcijai A. Valatka.

Įmonės direktoriaus tvirtinimu, bendrovė vykdo gamybinę ir komercinę veiklą, gauna pajamas, moka einamuosius mokėjimus bei užmokestį darbuotojams.

„Būtų labai apmaudu, jeigu UAB „Grimeda“, kuri daug metų investavo į modernias, aukšto lygio technologijas, kuri gavo gausybę apdovanojimų, medalių bei įvertinimų už gaminamos produkcijos kokybę ir išaugino kvalifikuotų specialistų kartą, turėtų nutraukti savo veik­lą“, - tvirtino A. Valatka.

Finansinių sunkumų patiriančios įmonės vadovas patikino, jog, nepaisant susidariusių skolų, bend­rovė su darbuotojais visiškai atsiskaitanti. Pavyzdžiui, už 2016 m. birželį darbuotojams įmonė esą sumokėjusi 28 tūkst. 554,33 Eur darbo užmokesčio, už liepą – 43 tūkst. 293,39 Eur.

Jis taip pat tvirtino, kad įmonė stengiasi kuo daugiau savo produkcijos eksportuoti tiek į Vakarų, tiek į Rytų ša­lis. „Grimeda“ jau esanti įtraukta į bendrovių sąrašą, kurioms suteiktas leidimas eksportuoti savo gaminius į JAV rinką, o bendrovės administracija siekianti, jog šalies rinka kuo mažiau darytų įtaką gaminamos produkcijos apimtims. Šiuo tikslu vykdomos derybos dėl ritualinės (košer) produkcijos tiekimo į kitas rinkas.

Teismui pateiktuose dokumentuose UAB „Grimeda“ nurodo, kad jos pardavimo pajamos, 2016 m. rugpjūčio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenims, sudarė 4 mln. 073 tūkst. 124 Eur.

Be to, jos esą turinčios tendenciją didėti, mat šių metų birželį buvusi sudaryta 1 mln. Eur vertės bendradarbiavimo sutartis su viena didžiausių Lietuvos mėsos produktų gamintojų UAB „Krekenavos agrofirma“. Šiai įmonei, bylos duomenimis, „Grimeda“ teikia šaltai rūkytų dešrų gamybos paslaugą (2016 m. gegužę pagaminta 315,670 kg, 2016 m. birželį – 3803,388 kg, 2016 m. liepą – 8690,930 kg).

Pagrindinė „Grimedos“ produkcijos pirkėja Lietuvoje yra RUAB „Kretingalės mėsa“, gaminiai tiekiami į Turkmėnistaną, Olandiją, Baltarusiją bei kitas užsienio šalis.

Sprendimas palankus įmonei

Spalio 26 d. paskelbta teismo nutartis palanki Džiaugėnuose veikiančiai įmonei. Nuspręsta iškelti ne bankroto, o restruktūrizacijos bylą, suteikiant vilties ten dirbantiems žmonėms išsaugoti savo darbo vietas.

Po nutarties paskelbimo susisiekus su UAB „Grimeda“ direktoriumi, šis džiaugėsi ne tik teismo sprendimu, bet ir vykstančiomis derybomis su JAV dėl galimybių ten eksportuoti savo gaminius. Vadovo įsitikinimu, būtent tai galėtų padėti įmonei įveikti finansinius sunkumus.

„Sodros“ Šilalės skyrius, susipažinęs su teismo sprendimo motyvais, spręs, ar tikslinga jį skųsti apeliacinės instancijos teismui“, – po nutarties paskelbimo teigė „Sod­ros“ Šilalės skyriaus direktorė I. Šaulienė.

Teismo sprendimą galima apskųsti per 7 dienas po jo paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

„Po nesėkmingų rinkimų Darbo partija eina šuniui ant uodegos. Mes čia prie ligoninės patyliukais svarstom, kur dabar dėsis mūsų Antanas, visų partijų veteranas? Ar yra koks astrologinis būdas nuspėti jo būsimą partiją?“ - Aukštuomenės kronikos susirūpinęs klausia jau kelių partijų vedlio Šilalėje Antano kolega, nepartinis gyvulių daktaras Vacys.

Nė vienai partijai nesinori linkėti blogo, todėl teks patiems mėginti atspėti, į kurią dabar nusitaikys Antanas. Galima netgi loteriją surengti.

O kad būtų aiškiau ir leng­viau spėlioti, prisiminkime istoriją.

Ar dar mena kas nors pačiame politinio riestainio cent­re buvusią Lietuvos centro sąjungą? Pamiršote? Tikrai buvo tokia, žadėjo tapti mūsų visų centru. Deja, kai į ją įstojo Antanas - sąjungai amen.

Sutapimas? Sakykime.

Kai Centro sąjunga žlugo, centras liko tuščias. Dėl to ja­me susimetė Liberalų ir cent­ro sąjunga. Žadėjo ji daug - labai liberalų centrą. Bet - o nelaimė! - ir vėl į ją įstojo Antanas. Nei centro, nei liberalų...

Sakykime, irgi sutapimas.

Išnyko liberalusis centras - atsirado vieta pilietinei demokratijai. Ji taip ir pasivadino: Pilietinės demokratijos partija. Pilietiškam piliečiui Antanui - pats tas: negi jis ne pilietis, ne demokratas? Kaip tik Antano figūrai sukurta šitokia politinė jėga!

Tik įdomu, ar kitos figūros tada nieko blogo nepajuto? Nematė, kas stoja pas juos ir žada juos vairuoti? Bet kad jau laiku nesuprato, nepasisaugojo - patys kalti. Įstojo Antanas, partijos ir vėl nebėra...

Po to žlugo Krikščionių partija. Ar bereikia sakyti, kad ir jai vadovavo Antanas?

Pagaliau atėjo eilė Darbo partijai. Vos kelis metus ji tepabuvo po to, kai Antanas už pirmininką stojo... Liūdna kažkaip...

Vadai pilvoti, pakaušiai nuplikę, kas jūsų grožei senovinei tiki? Kur ta puikybė jūs pasidėjo, kur tas smarkumas politinio vėjo? Anksčiau būdavo kaip? Uspaskichą girdi - tai net ausį veria, vat taip linksmina dūšią, užu širdies tveria... Įstojo Antanas - ant lauko pliko nei Mazuronio, nei Graužinienės, nei Uspaskicho neliko!

Ir jūs dar norite, kad mes pranašautume? Ką mums padarė, sakykime, kokie liberalai, socdemai ar konservatoriai, kad pranašautume jiems Antaną? Sąžinės reikia turėti!

Bet vis tik, iš draugiškumo: Šilalėje dar likusių gyvų partijų nariai ir dalyviai, imkitės gi pagaliau proto, galvokite, kai rinksite pirmininką, jei norite sulaukti kitų rinkimų. Ir kai balsus už vadą skaičiuosite, atidžiai lenkite rankų pirštus ir žiūrėkite, jog balsavusių nebūtų atėję daugiau nei iš viso partijoje esate. Nelaimė, kaip sakoma, nemiega. O kad Antanas turi kažkokią karmą, kuri naikina partijas vieną po kitos, patys matote...

Alius ŠAKINIS

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Ūkininkams, siekiantiems sumažinti parduodamo pie­no kiekį, bus skiriama parama. Rugsėjo 14 d. žemės ūkio ministrės įsakymu patvirtintos paramos teikimo taisyklės.

Ši priemonė Lietuvoje įgyvendinama iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų ir skirta mažinti pieno perteklių rinkoje. Taip pat tikimasi, kad sumažėjusi perdirbamo pieno pasiūla padės pakelti kritusias supirkimo kainas.

Pieno gamintojų paraiškos priimamos savivaldybėje ar seniūnijoje pagal jų valdos registracijos vietą tiesiogiai arba per įgaliotą asmenį.

Apsisprendusieji dalyvauti šioje paramos schemoje įsi­pa­­reigoja mažinimo laikotarpiu, kuris trunka tris mėnesius, parduoti mažiau pieno, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Paraiškų rinkimo terminai: dėl pirmojo mažinimo laikotarpio, kuris apima 2016 m. spalio–gruodžio mėn., paraiš­kos renkamos iki 2016 m. rugsėjo 21 d., 13 val.; dėl ant­rojo mažinimo laikotarpio, kuris apima š. m. lapkričio-2017 m. sausio mėn., paraiškos renkamos iki 2016 m. spalio 12 d., 13 val.; dėl trečiojo mažinimo laikotarpio, kuris apima š. m. gruodžio-2017 m. vasario mėn., paraiškos renkamos iki 2016 m. lapkričio 9 d., 13 val.; dėl ket­virtojo mažinimo laikotarpio, kuris apima 2017 m. sausio-kovo mėn., paraiškos renkamos iki š. m. gruodžio 7 d., 13 val.

Atkreiptinas dėmesys, kad pieno gamintojas paraišką ga­li teikti tik vienam sumažinimo laikotarpiui. Tačiau jei paraiška teikiama pirmajam laikotarpiui, pieno gamintojas dar kartą ją galės teikti ketvirtajam.

Paramos dydis – 140 eurų už nepatiektą į rinką pieno toną. Parama bus skiriama už ne daugiau kaip 50 proc. parduoto perdirbti pieno kiekio sumažinimą, palyginus su ankstesniais metais atitinkamu laikotarpiu pristatytu kiekiu. Minimalus pieno kiekio sumažinimas yra 1500 kilogramų.

Pieno gamintojas, norintis pateikti paraišką, turi būti įsiregistravęs Žemės ūkio ir kaimo verslo registre valdos valdytoju ar partneriu bei ataskaitiniu laikotarpiu ir 2016 m. liepos mėn. pardavęs žalią pieną supirkėjams.

Nacionalinės mokėjimo agentūros inform.

Javapjūtė eina į pabaigą – Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje jau nupjauta 74 proc. grūdinių augalų ir beveik 85  proc. rapsų. Ūkininkai, kurie ne­sugebės visiškai įvykdyti sutartų įsipareigojimų grūdų supirkėjams, gali lengviau atsidusti – jiems pastarieji žada netaikyti sankcijų ar baudų.

Dėl prasto oro bei drėgmės pertekliaus šiųmečio derliaus grūdų ir rapsų kokybė gerokai nukentėjo. Nuogąstaujama, kad­ dėl nepalankių  oro sąlygų dalis  pasėlių  gali likti  nenupjauta. Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai  supirkimo įmonėms atvežama parduoti  su sausais grūdais sumaišy­tų sudygusių arba su pelėsiais grūdų. Esant tokiai sudėtingai situacijai, kyla nemažai ginčų dėl grūdų ir rapsų kokybės įvertinimo. Tokiu atveju geriausia kreiptis į Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos arba, jeigu sutartyje numatyta kitaip, į kitos kompetentingos laboratorijos specialistus.

„Šilalės artojas“ jau rašė apie tai, jog grūdų augintojai baiminasi, kad, neįvykdžius grūdų ar rapsų pirkimo-pardavimo sutartyse numatytų­ sutartinių įsipareigojimų, bus taikomos sankcijos. Tačiau dabar Žemės ūkio ministerija praneša, kad į bendrą susitikimą pakviesti grūdų augintojų bei grūdų supirkėjų interesams atstovaujančių organizacijų bei stambiausių grūdų supirkėjų atstovai aptarė šią situaciją. Tikimasi, jog grūdų supirkimo įmonės supratingai  įvertins žemdirbiams kilusias problemas tiek nuimant, tiek parduodant išaugintą derlių ir nežlugdys jų sankcijomis už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus.

Kita vertus, susitikime akcentuota ir tai, kad ūkininkai vis dėlto turėtų atidžiau skaityti pasirašomas sutartis ir nesudarinėti tokių, kurių reikalavimų nebūtų galima įgyvendinti. Savo ruožtu supirkėjai, matydami, jog grūdai neatitinka reikalavimų, sumažina supirkimo kainas.

Preliminariais duomenimis­, per rugpjūčio mėnesį iš šalies augintojų supirkta daugiau kaip 800 tūkst. tonų įvairių rūšių grūdų (įskaitant ankštinius augalus) ir 55,3 tūkst. t rapsų sėklos. Supirktų grūdų ir rapsų vertė siekia beveik 131 mln. Eur.

Grūdų bei ankštinių augalų, lyginant su praėjusių metų rugpjūčiu, supirkta apie 19 proc. mažiau, rapsų – 5 kartus mažiau, tačiau beveik du kartus daugiau supirkta ankštinių augalų grūdų. Iš rugpjūčio mėnesį supirkto kviečių kiekio ,,ekstra“ kviečiai sudarė 6,5 proc., I klasės – 17,3 proc., II klasės – 23,6 proc., III klasės – 14,9  proc. ir IV klasės (pašariniai) – 37,7 proc.

Lietuvoje praėjusią savaitę beveik visų rūšių grūdų bei rapsų vidutinės supirkimo kainos šiek tiek (3–9  Eur/t) padidėjo.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.