„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Prisimenu pirmą kartą...

(Pabaiga. Pradžia Nr. 3, 5, 7, 11) Mūsų šeimai kasdienę avalynę - medkurpes, aulenkas - padirbdavo tėtukas. Iš mažens matydavau, kaip jis ber­žo ar blindės kaladę skelia pusiau, aptašo, įpjauna kulnies pjūvį, pagal kurpalio formą apdrožia, išskaptuoja ir tada apkala oda. Sulaukęs 14 metų, pabandžiau kurpes pasidaryti pats. Pasidirbau. Bet jos buvo sunkios, nedailios, nepatogios. Tačiau jas šiaip taip sunešiojau.…
Dar ne galas pasakėlės...

Dar ne galas pasakėlės...

Sutikti mielą, nuoširdų, kalbų pašnekovą yra labai malonu. Kai kiekvienas jausmas - iš­gy­ventas ir nesumeluotas, kiekvienas žodis - tiesus ir neapsimestinis. To­kios mintys kyla, klausantis senos močiutės, regis, paprastos gyvenimo istorijos, jos mintinai deklamuojamų ei­lėraščių, pasakėčių. Tai kvė­dar­niškė Marijona Jocienė, išskirtinę dieną - vasario 16-ąją - paminėjusi savo devyniasdešimtmetį. „Vasario 16-oji mūsų šeimynai, kiek pradėjau suprasti nuo vaiko, visada buvo…
P. Žiauberis Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginyje Šilalės pušyne 2014 m. Nuotr. iš asmeninio archyvo

Valstybės amžininkas

99-erių metų Nepriklausomybės kelias - ilgas ir sun­kus. Visko jame buvo ir yra: pergalių ir praradimų, džiaugsmo ir kančios. Ir brandos. Jau galime klausti: ar mokame būti laisvi piliečiai? Ar galime prisiimti atsakomybę už savo poelgius, darbus, žodžius? Kaip tie, kurie kūrė Lietuvą ir kovojo už jos laisvę. Kažkas yra pasakęs, kad šalį išlaisvina ne kariuomenė, o žmonių savimonė. Todėl…
Į gimtinę parviliojo tėviškės šviesa

Į gimtinę parviliojo tėviškės šviesa

Plačiai Šilalės kraštuose žinoma Kęs­tu­čio Tarvydo kai­mo kapela, dar pla­čiau garsas sklinda apie joje gro­jan­tį bir­bynininką Kazį Budrį, baigusį pro­fe­siona­laus muzikanto karjerą ir su­grį­žusį tėviškėn birbynių gaminti. Ne be reikalo sakoma: namai ten, kur širdis. Kazio širdis net ir pačioje muzikanto šlovės viršūnėje tebebuvo Gorai­niuose, kur liepų žieduose dūzgia tėvo bitės, lauke džiūsta šienas ir prieš lie­tų iš sraunių Jūros…
K. Lovčikas prie paties surinktų senųjų namų apyvokos daiktų Upynos liaudies amatų muziejuje

Prisimenu pirmą kartą...

Mamutė melžė kolūkio karves. Vidurvasaryje, kai jos duo­davo daug pieno, melžėjos vesdavosi ką nors iš savo šeimos padėti. Su mamute eidavau aš. Karvių melžimas nebuvo man jokia nau­jiena. Rudeniop mamutė išvežė į Kaliningradą parduoti obuolių. Porą dienų turėjau melžti jos grupės karves. Vieną dieną vyko kaimynės Marytės vestuvės. Pavakary nuėjau su jurginų puokšte pasveikinti. Buvau pasodintas už stalo kartu su…
Eina paskui pašaukimą

Eina paskui pašaukimą

Praėjusių metų pabaigoje, jau dešimtą kar­tą, už atlik­tus reikšmingus darbus, nuopelnus visuomenei, bend­ruomeniškumo sklai­dą „Pagarbos lašo“ apdovanojimai įteikti sep­tyniems Šilalės kraštui nusipelniusiems žmo­nėms. Tarp jų - Lietuvos pensininkų są­jungos „Bočiai“ Šilalės rajono bendrijos na­rė, ilgametė pedagogė, aktyvi meno bei kultūros puoselėtoja Zina Vainorienė. Mes visi esame artistai Visa galva pasinėrusi į kultūrinę veiklą Šilalės „Bočių“ bendrijoje, Z. Vainorienė jaučia didžiulį…

Prisimenu pirmą kartą... (tęsinys)

* * * Buvau dvylikos metų. Atėjo šienapjūtė. Tėtukas suruošė keturis dalgius, nors namuose buvo tik trys vyrai: tėtukas ir du vyresni mano broliai. Tėtis šyptelėjęs pasakė: „Klemukas pjaus ketvirtu dalgiu“. Pava­kary ir išeinam į pievas keturi vyrai. Aš einu gale, o dalgis toks didelis ir sunkus. Tačiau nuotaika šventinė: pagaliau ir aš su vyrais, kaip lygus su jais. Pradėjome…
Traktoriaus šakės Rimantui būtų atsiėjusios 2 tūkst. eurų. Bet pasidarė pats, o kainavo tik metaliniai dantys

Geros mintys virsta puikiais mechanizmais

Menkiausias daiktas ūkyje kainuoja didelius pinigus. Bet negi būtinai pirkti? Štai ūkininkas ir tolimųjų reisų vairuotojas nuo Paežerio Rimantas Zobiela, jeigu ko reikia, beveik viską pasidaro pats. Visi jo kūriniai - tai buvęs metalo laužas. - Nori, paleisiu sparnus? - klausia Rimantas ir nedelsdamas kabarojasi aukštyn į vėjo malūną. Vėjo šiandien beveik nėra, tačiau ten, penkių met­rų aukštyje, jis šiaušia…
Ant Medvėgalio – startas Tautinio kostiumo ir Piliakalnių metams

Ant Medvėgalio – startas Tautinio kostiumo ir Piliakalnių metams

2017-uosius Seimas yra paskelbęs Tautinio kostiu­­mo, Piliakalnių, Lietuvių kalbos kultūros, Algir­­do Juliaus Greimo, Ievos Simonaitytės, Kazio Bradūno, Spor­to ir Reformacijos metais. Penk­ta­dienį gausus būrys svečių rinkosi ant Medvė­galio, kur oficialiai paskelbta Piliakalnių ir Tautinio kos­tiumo metų pradžia. Vėliau renginio dalyviai pakviesti į Šiauduvoje vykusius seminarus, o jaunimas nekant­riai laukė etnokultūrinės nakties, kuomet visi šoko ir dainavo, lankė Dievyčio piliakalnį bei…

Prisimenu pirmą kartą...

(Tęsinys. Pradžia Nr. 3) Prisimenu savo pirmąją pažintį su kvepiančiu tualetiniu muilu. Vytogaloje, pagiryje, vadinamoje Gatvelėje, gyveno mano senelis našlys Jonas Stanevičius. Po karo jis buvo priglaudęs vokietuką Jurgį Marinfeldą. Šis su savo mama ir mažu broliuku iš subombarduoto Karaliaučiaus pasitraukė į Lietuvą. Kelionėje broliukas mirė, netrukus - ir mama. Likęs vienas, Jurgis atklydo į Vytogalą, užsuko pas senelį, kuris…