Ant Medvėgalio – startas Tautinio kostiumo ir Piliakalnių metams
2017-uosius Seimas yra paskelbęs Tautinio kostiumo, Piliakalnių, Lietuvių kalbos kultūros, Algirdo Juliaus Greimo, Ievos Simonaitytės, Kazio Bradūno, Sporto ir Reformacijos metais.
Penktadienį gausus būrys svečių rinkosi ant Medvėgalio, kur oficialiai paskelbta Piliakalnių ir Tautinio kostiumo metų pradžia. Vėliau renginio dalyviai pakviesti į Šiauduvoje vykusius seminarus, o jaunimas nekantriai laukė etnokultūrinės nakties, kuomet visi šoko ir dainavo, lankė Dievyčio piliakalnį bei dalyvavo „Polka-tūpt“ maratone. Linksmybės tęsėsi iki paryčių.
Šaltas ir tirštas rūkas neišgąsdino žiūrovų – ant piliakalnio rinkosi istorijos ir etninės kultūros puoselėtojai, jai neabejingi žmonės. Po iškilmingo vėliavų pakėlimo nuskambėjo Tautinė giesmė, pagerbiant tradicijas, uždegtas didžiulis laužas, aplink sukiojosi Žemaitukų asociacijos raiteliai su savo žirgais, tautiniais kostiumais pasipuošę žemaičiai. Pritariant kanklėms, susirinkusieji traukė žemaitiškas dainas, o visa Lietuva ir Žemaitijos kraštas pagerbti šūvių salvėmis.
Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos direktorė Raimonda Kauneckienė linkėjo saugoti unikalų paveldą ir tradicijas, Laukuvos seniūnas Virgilijus Ačas sakė, jog didžiuojasi būdamas žemaičiu, o už puikų renginį jo organizatoriams - Etninės kultūros globos tarybai, Šilalės savivaldybei bei Kultūros centrui, VšĮ „Etnoklubas“, Šilalės krašto Žemaičių draugijai, Laukuvos seniūnijai, Šiauduvos bendruomenei ir kt. - dėkojo Kultūros ministerijos vyr. specialistas Romanas Senapėdis.
Po atidarymo šventės Šiauduvos laisvalaikio salėje vyko seminaras „Vietinės bendruomenės ir piliakalniai: bendrakultūrinis ryšys ir tradicijos“.
„Su delegacija iš Vilniaus aplankėme Dionizo Poškos Baublius Bijotuose, Klemenso Lovčiko muziejų. Smagu, jog šiomis tradicijomis aktyviai domisi jaunimas. Viena iš seminaro pranešėjų Karolina Tamašauskaitė pateikė idėjų, kaip išnaudoti piliakalnius renginiams, šventėms, įvairiems susibūrimams. Lietuvos archeologijos draugijos atstovas dr. Gintautas Zabiela priminė, kad dar, deja, ne iki galo įtvirtinti įstatymai, kurie apibrėžtų piliakalnių savininkus. O juk piliakalniai yra baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas bei tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis“ - „Šilalės artojui“ sakė vienas iš renginio organizatorių Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys.
Tautinis drabužis, pasak jo, yra viena iš etninio tapatumo bei nacionalinės kultūros išraiškos formų. Todėl ir seminaro tikslas buvo padėti geriau suvokti baltų (aisčių) paveldą, įkvėpti pasididžiavimą mūsų protėvių palikimu. O visi šie renginiai - įžanga į modernios Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimą.
Nepatingėjo į šią šventę atvykti ir audėjos Zita Paulikienė, kurios audiniai papuošė dizainerio Juozo Statkevičiaus kolekciją, bei Salomėja Udovičienė, atsivežusi į Šiauduvą audimo stakles. Prie jų, beje, išdrįso prisėsti ir išbandyti savo gebėjimus ne vienas dalyvis.
Po diskusijų laukė linksmybės – naktišokiai. Jų metu projekto „Visa mokykla šoka“ dalyviai mokėsi tautinių šokių žingsnelių. Be to, į kelią išlydėtas specialus autobusiukas – šio projekto koordinatoriai aplankys kiekvieną rajono mokyklą ir visus norinčiuosius pamokys tautinių šokių.
Kaip pasakojo Šilalės kultūros centro folkloristė Jolanta Kažukauskienė, Šiauduvoje vykusioje etnokultūrinėje naktyje šėlo daugiau nei 300 dalyvių iš įvairiausių Lietuvos kampelių.
„Žygiavome ant Dievyčio piliakalnio naktį, kur kaltinėniškė Aušra Vitaitė papasakojo piliakalnio padavimą, pašokome, padainavome. Grįžę gardžiavomės lauke virta sriuba, koše bei arbata. Ištvermingiausieji linksminosi visą naktį“, – sakė J. Kažukauskienė.
Paryčiais suorganizuotame „Polka-tūpt“ maratone jaunimas šoko polką ir rungėsi, kas ilgiau ištvers. Laimėtojai paaiškėjo po 34 minučių. Jais tapo iš Šiaulių atvykusi tarptautinė pora – latvis Ansis Berzins ir Ieva Vorobjovaitė. Antri liko šilališkiai Aušrinė Viršilaitė ir Netas Klimavičius.
Morta MIKUTYTĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.
