Seniausias „paziukas“ nėra autobusų parko veidas

Susisiekimo ministerija visuomenei atvėrė duomenis apie šalies viešąjį transportą – interaktyviame žemėlapyje galima pamatyti, kurio rajono autobusų parko transportu geriau važiuoti, taip pat patikrinti, kuriose vietovėse yra viešojo transporto stotelės. Tokie koncentruoti visos Lietuvos autobusų parkų duomenys leis gyventojams apsispręsti, kaip patogiau keliauti – viešuoju transportu ar nuosavu automobiliu. 

Seniausias autobusas kursuoja Šilalėje

Viešojo transporto būklės ste­bėjimas iki šiol nebuvo vykdomas. Pirmą kartą duomenis apie autobusų parko būklę Susisiekimo ministerijai šie­met pateikė 50 iš 60 savivaldybių. Parengtame interaktyvia­me žemėlapyje nurodoma, kiek kurio parko autobusų pri­tai­kyta neįgaliesiems, kokio amžiaus transportas veža keleivius, palyginti duomenis su kaimyninėmis savivaldybėmis.

Ministerija žada, kad interaktyvi platforma bus atnaujinama kasmet, tiek institucijos, tiek gyventojai galės įvertinti vyks­tančius pokyčius jų regionuose.

Per metus Lietuvos viešasis transportas nuvažiuoja beveik 1,3 mlrd. kilometrų, o šalies gyventojai juo pasinaudoja daugiau nei 274 mln. kartų. Kasmet per daugiau nei 12,5 tūkst. stotelių kursuoja virš 1,3 tūkst. autobusų maršrutų. Viešojo transporto sistema geriausiai išvys­tyta didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybių viešuoju transportu per metus pasinaudojama beveik 248 mln. kartų.

Vidutinis viešojo transporto parkų amžius siekia 11 metų. Patys seniausi autobusai, kurių amžiaus vidurkis yra didesnis nei 20 metų, rieda Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Molėtų, Pas­valio ir Rokiškio savivaldybėse. Ir, deja, absoliuti rekordininkė ne pačia gerąja prasme, minis­terijos duomenimis, yra Šila­lė – savivaldybei priklausan­čiame autobusų parke keleiviams vežti tebenaudojamas 1997 m. pagamintas autobusas. 

Ministerija akcentuoja, kad nors apie 65 proc. Lietuvos savivaldybių viešojo transporto parko vis dar sudaro dyzeliniai autobusai, savivaldybės nuosekliai atnaujina ir elektrifikuoja transporto priemones. Maždaug penktadalį autobusų jau sudaro elektriniai, o trijuose didžiausiuose šalies miestuose keleivius jau ve­ža 536 elektra varomi auto­bu­sai.

Tačiau žaliausiomis savivaldy­bėmis tampa ne tik didmiesčiai, bet ir regionai. Visas viešasis transportas elektra nuo 2023 m. jau varomas Druskininkų savivaldybėje, sparčiai elektrifi­kuojamas Jonavos autobusų parkas, šiame rajone jau veikia ir išmanios stotelės.

Susisiekimo ministerijos su­kurtoje metinėje savivaldybių viešojo transporto parkų ap­žvalgoje gyventojai taip pat gali matyti, kiek viešojo transporto priemonių yra pritaikyta žmo­nėms su negalia. Duomenys pateikiami ir apie bendrą šalies situaciją, ir apie kiekvieną autobusų parką. 

Lyderis – Tauragės autobusų parkas

Tauragės regione labiausiai atnaujintas yra Tauragės autobusų parkas, kurio transporto vidutinis amžius – mažiau nei 8 metai. Pats seniausias kaimynų autobusas – 2011 m. pagaminta „Setra“. Tauragės autobusų parkas turi 39 autobusus. Beveik pusė jų (16) yra varomi elektra. Visi autobusai pritaikyti vežti neįgaliuosius.

Tuo tarpu Šilalėje ir Jurbarke padėtis visiškai kitokia. Jur­bar­ko autobusų parkas turi 23 autobusus, iš jų 3 – elektriniai, kurie pritaikyti vežti ir žmo­nes su negalia. Ministerijos duomenys rodo, jog Jurbarko autobusų vidutinis amžius yra 10 metų. Šio rajono įmonė neturi nė vieno tolimojo susisiekimo maršruto.

Šilalė, Susisiekimo ministerijos duomenimis, yra tarp blogiausių autobusų parkų pagal vidutinį autobusų amžių. Ne tik dėl to, kad į maršrutus siunčia prieš 28-erius metus pagamintą „paziuką“, gal vienintelį tokį likusį Lietuvoje, o ir todėl, jog mūsų rajone vidutinis visų 36 eksploatuojamų autobusų amžius yra beveik 22 metai. Vietinius maršrutus aptarnaujantys autobusai jau yra vyresni nei 24 metų, į tolimojo susisiekimo maršrutus siunčiamas 18 metų autobusas.  Turintiems negalią pritaikyti tik trys elektriniai autobusai, kuriuos įmonė pradėjo eksploatuoti nuo praėjusių metų. 

Susisiekimo ministerija ypač akcentuoja žaliąjį kursą, tačiau elektrinių autobusų dar netu­ri 32 iš 61 autobusų parko. Dalis didesnių autobusų parkų yra įsi­giję nemažai dujomis varomų autobusų, tačiau ir jie teršia aplinką, gal tik mažiau nei dyzeliniai. Iš viso Lietuvoje važinėja 1988 dyzeliniai, 608 elektriniai ir 454 dujomis varomi autobusai. 

„Nesame patys blogiausi“

Šilalės autobusų parko direk­torius Vytautas Norkus tikina, kad ministerijos valdininkai klysta – „paziukas“, greitai švę­siantis 30-metį, nėra rajono autobusų parko veidas.

„Tai ne pagrindinis mūsų autobusas. Per dieną jis maršru­tuose būna daugiausiai 2 – 3 valandas. Laukiame naujo, neįga­liuosius vežti pritaikyto autobuso, jį gavus, duomenys apie parko amžių smarkiai pasikeis. Tikrai nesame patys blogiausi, tokią nuomonę susidarė pamatę, kad  eksploatuojame seną autobusą“, – teigia direktorius. 

Naujasis autobusas, kuriam įmonė turėjo imti paskolą su savivaldybės laidavimu, turėjo atvažiuoti liepą, tačiau pardavėjai paprašė atidėti sutarties įvyk­dymo terminą iki rugsėjo pirmo dešimtadienio.

 „Negaliu pasakyti, ar mūsų rajone daugėja važiuojančių keleivių, man rodos, jie auga Tauragės sąskaita, bet padėtis keičiasi, susisiekimas gerėja“, – garantuoja V. Norkus. 

Direktorius tikina, jog mažiau nuostolių šiemet uždirba elektriniai autobusai, ir per mokinių atostogas į didžiuosius rajono miestelius kursuojantys kiekvieną dieną. Tačiau atokes­nės vietovės autobusų sulaukia tik kas antrą dieną ar net dar rečiau. V. Norkus įsitikinęs, kad rajone tokio patogaus susisiekimo su centru, kaip didžiuosiuose miestuose, kur autobusai kursuoja kas pusvalandį, užtikrinti neįmanoma. 

Ne šių dienų problema

Regionuose susisiekimas apsunkintas, maršrutų, ypač tolimojo susisiekimo, liko ne­daug – ir tai nėra šių dienų problema. Jau bene antras dešimtmetis viešojo transporto sistema iš esmės pritaikyta tik moksleivių vežimui. Rengiant „Tauragė +“ plėtros strategiją, buvo nustatyta, jog galimybė naudotis viešuoju transportu tinkamu laiku sudaryta tik 50 proc. gyventojų. Iki 2023 m. Tauragės regione autobusų parkai buvo „pririšti“ prie moksleivių vežimo, tik vienas iš penkių maršrutų buvo skirti gyventojų susisiekimui. Tauragėje tokių maršrutų buvo 24, Jurbarke – 4, Pagėgiuose – 1. Šilalės savivaldybė nebuvo įsteigusi nė vieno gyventojams skirto maršruto – visi buvo priderinti prie mokinių vežimo laiko. Dėl to Šilalės rajono gyventojai beveik neturėjo galimybių susisiekti su rajono centru. Jei 2019 m. Lietuvoje vienas keleivis vidutiniškai vyko į 104 keliones autobusais (94 iš jų – autobusų parkų autobusais), tai vienas Šilalės rajono gyventojas autobusu važiavo vidutiniškai 2 kartus. 

2023 m. įvedus lengvatinį elektroninį bilietą ir įkūrus pirmuosius maršrutus, pritaikytus prie įstaigų bei įmo­nių darbo valandų, viešuoju transportu besinaudojančių re­giono gyventojų skaičius išaugo. 2024 m. regione kursuojančiuose autobusuose įdiegta sistema užfiksavo 836 tūkst. 792 elekt­roninių bilietų žymėjimus. Daž­niausiai viešuoju transportu keliavo Tauragės rajono gyven­to­jai, pažymėję net 66 proc. bilietų. Iš bendro važiuojančių skaičiaus 16,5 proc. kelei­vių sudarė Šilalės, apie 14 proc. Jurbarko ir maždaug 3,4 proc. – Pagėgių savivaldybių gyventojai. 

Daiva BARTKIENĖ