Grįžtantys iš užsienio Šilalės neaplenkia

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pernai iš emigracijos į Lietuvą gyventi grįžo per 19 tūkst. mūsų tautiečių. Nors didžioji dalis jų įsikūrė didžiuosiuose miestuose, nemažai yra norinčiųjų gyventi ten, iš kur kažkada išvyko. Tauragės regionas – ne išimtis: į apskrities savivaldybės pernai grįžo 677 buvę emigrantai, o iš jų į Šilalės rajoną – 112 žmonių. 

Nerimo dėl ateities nejaučia

Aušra ir Artūras Šakurskiai 12 metų dirbo Airijoje, bet prieš trejus metus įsikūrė Bijotuose. Pasak Artūro, pirmi metai nebuvo lengvi, užtruko, kol abu rado darbą.

„Tačiau dabar apie grįžimą į Airiją net negalvojame, nors galėtume – ten vis dar mūsų laukia. Čia visai kitas gyvenimas: turime savo namus, daugiau erdvės vaikams, šalia artimieji, draugai – visada yra į ką atsiremti, su kuo pabend­rauti. Užsienyje gyvenimas labai vienodas: kursuojame maršrutu „darbas – namai – darbas“, – sako Artūras.

Iš Bijotų kilęs A. Šakurskis į užsienį dirbti važiavo laikinai – metams ar dviem. Ir nors laikinumas gerokai užsitęsė, niekada nesiruošė ten įsikurti visam laikui. Dar gyvendama Airijoje, jauna šeima įsigijo namą Bijotuose, jį suremontavo, o galutinai apsisprendė keliauti namo tuomet, kai atėjo laikas vaikams pradėti lankyti mokyklą. 

„Tiesa, tikėjomės, kad jie galės mokytis Bijotuose, bet grįžę radome mokyk­lą uždarytą, todėl dabar žmona vežioja juos į Skaudvilę“, – teigia Artūras. 

Šiuo metu šeima laukiasi trečio vaikelio. A. Šakurskis ti­kina, jog, gyvenimui stojus į vėžes, nerimo dėl ateities nėra. Jis, kaip ir Airijoje, Lie­tuvoje dirba sunkvežimio vairuotoju. Bijotai yra labai patogioje vietoje, šalia automagistralės, todėl kiekvieną vakarą gali sugrįžti į savo namus. Jo žmona Aušra įsidarbino degalinėje operatore ir tapo jaunąja ūkininke: augina 70 arų braškių ir hektarą daržovių. 

„Darbo daug, bet pasikviečiam savaitgalį į talką draugus, giminaičius – susitvarkom. Gal kada galėsime gyventi vien tik iš ūkio“, – viliasi bijotiškis. 

Pirmauja mažosios savivaldybės

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, pernai į Lietuvą sugrįžo 19 tūkst. emigrantų. Tauragės apskrities savivaldybės sulaukė 677 Lietuvos piliečių. Daugiausiai grįžusių lietuvių, net 291, pasirinko gyventi apskrities cent­re, Jurbarko savivaldybėje įsikūrė 187, Pagėgiuose – 87 asmenys. Šilalėje grįžimą deklaravo 112 gyventojų.

Ministerijos išplatintame pra­nešime teigiama, jog, skaičiuojant, kiek grįžusiųjų tenka vienam rajono gyventojui, pirmauja mažosios Pagėgių, Palangos, Visagino, Šilutės, Pas­­valio, Akmenės, Skuodo, Kel­mės, Vilkaviškio, Joniškio savivaldybės.

„Visi Lietuvos regionai yra patrauklūs gyventi, dirbti ir kurti ateitį. Sugrįžę į gimtąsias Lietuvos savivaldybes tautiečiai prisideda prie regionų eko­nominio augimo, stiprina bend­­ruomenes, pritaiko už­sie­­nyje įgytas žinias, išsilavi­nimą ir patirtį“, – sakoma Už­sienio reikalų ministerijos pra­­ne­šime. 

Skatinant gižimą į Lietuvą, itin svarbus yra savivaldybių vaidmuo, todėl nuo šių metų ministerija aktyviai su jomis bendradarbiauja. 

Per ketverius pastaruosius metus į Lietuvą sugrįžo daugiau kaip 80 tūkst. emigrantų. Jau kelinti metai nesikeičia ir šalių, iš kurių daugiausiai lietuvių nusprendžia sugrįžti sąrašas. Paprastai tai yra tos valstybės, kuriose įsikūrusios didžiausios lietuvių bendruomenės, tad per šį laikotarpį iš Jung­tinės Karalys­tės į mūsų šalį sugrįžo 7571, iš Norvegi­jos – 2198, iš Vokieti­jos – 1825, iš Airijos – 1387, iš Nyder­lan­­dų – 924 asmenys. 

Grįžta mėgautis pensininkų gyvenimu? 

2024 m. Užimtumo tarnyboje buvo registruota daugiau nei 2600 iš užsienio grįžusių lietuvių, apie 190 įkūrė verslą, daugiau nei 1200 sėk­mingai įsidarbino – tapo vadovais, specialistais, tarnautojais, žemės ūkio, paslaugų bei pramonės sektorių darbuotojais. 

Jungtinės Karalystės lietu­vių bendruomenės pirminin­kė Alvija Černiauskaitė pripažįsta, jog Lietuva tampa patrauklia šalimi, nes kyla gyvenimo lygis, didėja atlyginimai. Tačiau ne vien didesnės galimybės skatina lietuvius vėl prisiminti gimtąją šalį. Lietuva į Europos Sąjungą įstojo prieš 20 metų, tuomet išvykę darbo ir geresnio gyvenimo ieškoti tautiečiai dabar jau sulaukė pensijos amžiaus, todėl, A. Černiauskaitės manymu, grįžtančiųjų banga dar tik kyla.

„Jie grįš ilsėtis, gaudami Jung­tinės Karalystės ir Lie­tu­vos pensiją“, – neslėpė su išeivijos žurnalistais kalbėdama Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Tačiau sumažėjo ir emigracijos į Jung­tinę Karalystę srautas. Nelengva kliūtimi lietuviams, prilygintiems trečiųjų šalių gyventojams, tapo vizų režimas. Per brangios Didžiojoje Britanijoje pasidarė ir studijos, todėl renkamasi nebent aukščiausio lygio Kembridžo ar Oksfordo universitetus.

Emigraciją pralenkė vidinė migracija

Vis dėlto pernai iš Lietuvos emigravo 9457 mūsų šalies piliečiai. Ir nors tai yra mažiau­sias emigravusių gyventojų skaičius nuo Lietuvos ne­pri­klau­somybės atkūrimo, vis tik specialistai ir ekspertai sako, jog jis dar yra per didelis.

Ieškoti svetur laimės ne taip mažai išvyksta ir iš mūsų kraštų. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, pernai iš Ši­lalės rajono į užsienio valsty­bes emigravo 68 asmenys. Anks­tesniais metais jų būdavo dar daugiau: 2020 m. emigravo 107, 2021 m. – 179, 2022 m. – 88, 2023 m. – 83 rajono gyventojai. Nuo 2001 m. į užsienį iš viso emigravo 4055 Šilalės rajono gyventojai. Ir reikia turėti omenyje, jog tai yra formalūs skaičiai, tikroji padėtis gali būti kur kas niūresnė, nes tikrai ne visi išvykstantieji tai deklaruoja oficialiai.

Mažėjanti emigracija džiugintų, jei sa­vo rajono gyventojų neprarastume dėl vidinės migracijos procesų. Valstybės duomenų agentūros pateikti skaičiai rodo, kad nuo 2020 m. į kitas Lietuvos savivaldybes gyventi išvyko 3463, o į Šilalės savivaldybę atvyko 2543 asmenys. 

Daiva BARTKIENĖ