Šilalės krašto knygnešiai – lietuviškos spaudos saugotojai

Vakar, kaip ir kasmet kovo 16-ąją, Lietuva paminėjo Knygnešių dieną ir pagerbė tuos drąsius žmones, kurie spaudos draudimo laikotarpiu saugojo lietuvišką žodį bei prisidėjo prie tautinės savimonės ugdymo.

Po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė lietuvišką spaudą lotynišku raidynu. Šis draudimas galiojo net keturis dešimtmečius – nuo 1864 iki 1904 m., bet atsakas į šią politi­ką buvo unikalus reiškinys – knygnešystė. Manoma, jog tuo laikotarpiu apie 3 tūkst. knygnešių slapta gabeno ir platino lietuvišką spaudą iš Mažosios Lietuvos.

Spaudos draudimo metu susiformavo ir organizuotos knygų platinimo struktūros. Vieną pirmųjų tinklų organizavo žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, aktyviai rėmęs lietuviškos spaudos platinimą. Jo organizuotas knygnešių tinklas veikė įvairiuose Žemaitijos regionuose, tarp jų – ir Šilalės krašte, kur nemažai žmonių aktyviai dalyvavo lietuviškos spaudos platinime.

Petras Kavaliauskas (1847–1935) gimė Gvaldų kaime, Kvėdarnos apylinkėse, baudžiauninkų šeimoje. 13-os metų susirgęs raupais, jis apako, tačiau, nepaisydamas negalios, iki pat spaudos draudimo panaikinimo gabeno lietuviškas knygas iš Tilžės ir jas platino Lietuvoje. Mirė 1935 m., palaidotas Kvėdarnoje.

Kazimieras Jaunius (1848–1908) gimė Lembo kaime, Kvėdarnos apylinkėse. Kunigas, kalbininkas ir profesorius buvo vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų. Jis taip pat rėmė lietuviškos spaudos platinimą ir knyg­nešių veiklą. Mirė 1908 m. Peterburge, palaidotas Kaune.

Antanas Surplys (1870–1959) gi­mė Keberkščiuose, vėliau gyveno Džiau­gė­nuose. Jis buvo valstietis ir knygnešys, platinęs lietuvišką spaudą Šilalės krašte. Palaidotas Šilalės kapinėse.

Vincas Birbalas (1866–?) gimė Reist­ruose. Jaunystėje emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, vėliau grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Teneniuose. Pradėjo gabenti lietuvišką spaudą ir organizuoti knygnešių tinklą. 1896 m. buvo ištremtas, tačiau 1900 m. pabėgo ir vėl apsigyveno Čikagoje. 1904 m. Bitėnuose išleido knygelę „Širdis žmogaus bažnyčia Dievo arba lizdu piktų dvasių“.

Lina BAJORINIENĖ 

Dionizo Poškos Baublių muziejaus muziejininkė Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus archyvo nuotr.