Pajūriškiai surengė smagią šventę rajono bočiams
Praėjusį penktadienį Pajūrio rekreacinėje zonoje susirinko didelis būrys šventiškai nusiteikusių žmonių – skambant muzikai, vieni kitus šypsenomis, apkabinimais sveikino iš viso rajono į šventę „Nupjovę rugelius, sutinkam svetelius“ susirinkę Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai” nariai. Šiuos žmones vienija ne tik bendra veikla, įdomios išvykos, bet ir šilti santykiai, tarpusavio pagalba bei nuoširdi bendrystė.
Vasaros sąskrydis seniai tapo tradiciniu Šilalės rajono „Bočių” renginiu. Antri metai jis vyko prie Jūros upės, kur bendraamžius buria nepailstanti šios sąjungos veiklos organizatorė Birutė Kuizinaitė. Net 17 metų Pajūrio bočiams vadovaujanti moteris įsitikinusi, jog renginiai, į kuriuos suvažiuojama iš viso rajono, turi didžiulę prasmę – jie suartina žmones, praplečia akiratį, praskaidrina kasdienybę, kuri daugeliui vyresnio amžiaus žmonių ilgainiui tampa labai vienoda ir varginanti.
Šiemet Pajūrio seniūnijos bočiai savo bičiuliams pasiūlė prisiminti senąsias javapjūtės tradicijas ir duonutės kelią namo. Laukuvos, Pajūrio, Upynos ir net du Šilalės „Bočių“ kolektyvai parengė programą, kurioje dainomis, patarlėmis, tautos išminties perlais garbino žemę, duoną bei darbą, šios kartos žmonėms buvusį gyvenimo prasme. Šventės kulminacija tapo Upynos atstovų atvežtos vaišės – tautiniu kostiumu pasipuošusios mergaitės padalinta naminė duonutė tirpo burnoje ir daugeliui priminė toli likusią vaikystę, kai aplink namus geltonavo rugiai, o vėjui papūtus, laukai bangavo lyg jūra. Pasak prisiminimais besidalinančių senjorų, toli sklisdavo rugius kertančių moterų dainuojamos dainos, kurios, sako, baigėsi tada, kai rugius pjauti pradėjo vyrai.
Ant scenos šmaikščiai visus sutiko ir su gėlėmis išlydėjo Pajūrio Saulės klinikos direktorius Kazimieras Nausėda, renginį papuošė Kauno samariečių centro mišrus vokalinis ansamblis (vadovas Vytautas Jonušaitis) ir jame dainuojanti Rūta Morozovaitė. Nors kauniškiai tvirtino, jog lauko scenose niekada nekoncertuoja, šįkart nesigailėjo padarę išimtį – šiltą liepos pavakarę jų dainos toli nuvilnijo Jūros upės slėniais, o dainininkai negalėjo atsigėrėti Žemaitijos paupių grožiu, šeimininkų vaišingumu bei nuoširdumu. Savo vokalinius sugebėjimus pademonstravo ir pajūriškiai – Saulės klinikos ansamblis „Jūrvingis“.
„Mums tokių suėjimų labai reikia – pabūti, pasikalbėti, kartu padainuoti retai pasitaiko progų. Dažniausiai sueiname mažomis grupelėmis, susitinkame pas kažkurį namuose ar sode, atšvenčiame gimtadienius, pasveikiname vieni kitus su jubiliejumi, paremiame sunkią valandą. Bet kai susirenkame į tokią šventę, širdis dainuoja, nesinori išsiskirstyti“, – neslėpė B. Kuizinaitė.
Pasak Birutės, išskirtinis bočių bruožas yra optimizmas – jie kitaip žiūri į gyvenimą, nesiskundžia ir nedejuoja, nes savo laiką naudoja prasmingai veiklai.
„Aš gėles ir žoleles auginu – prieskonines ir vaistines, arbatai jų sudžiovinu, kad visada turėčiau ką lauktuvių nuvežti ir draugams dovanų įdėti. Manau, jog veiklos visi galim rasti, o kai galva užimta smagiais dalykais, nėra vietos blogoms mintims ir nerimui“, – įsitikinusi B. Kuizinaitė.
Surengti smagią šventę Pajūrio seniūnijos bočiams padėjo visas būrys rėmėjų. Alfa Ringailienė, Vlada Verpečinskienė, Vaclovas Plauška smagiai sukosi prie žuvienės puodo ir užkandžių stalo, šventę rėmė Saulė ir Kazimieras Nausėdos, Alma ir Jonas Mockai, Ilona ir Petras Daukšiai, pagelbėjo Albina ir Vaclovas Vaitiekai, Staselė ir Zigmas Sėrapinai, Stasė Nikelienė, Zita Paičiūtė, svečius sutinkant smagiai maršus trenkė Kazys Budrius ir Vytautas Norkaitis.
Deja, iš viso rajono susirinkę bočiai taip ir nesulaukė nė vieno savivaldybės vadovo ar Socialinės paramos skyriaus darbuotojo, nors kvietė juos į šventę. Bet, kaip juokavo žmonės, rinkimai dar toli, jų balsų kol kas, matyt, niekam nereikia.
Daiva BARTKIENĖ
AUTORĖS nuotr.