„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: silalesartojas@gmail.com
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Politikų migracija – artėjančių rinkimų pranašas

Pavasarinė paukščių migracija dar neprasidėjo, bet kai kas, kaltindamas orų anomaliją, jau regėjo maklinėjantį gandrą, girdėjo džiugius paukščiukų balsus, stebėjosi prasikalančiais žiedeliais, kai kam alergiją pasėjo dulkantys vyriški lazdynų žirginiai. 

Aną kartą rašėme apie kito­kią – žmonių – migraciją. Šia­me rašinyje grįžtame prie ne mažiau už orus stebinančios vidinės politikų migracijos ir priešrinkiminių jų ambi­cijų. 

Džiaugiamės pagerėjusia Prem­jero Sauliaus Skvernelio sveikata. Todėl ir jo žmonos įsidarbinimas Lenkijos naftos kon­cerno „Orlen“ įmonėje nevertas tiek daug oponentų sukelto triukšmo, kad įtartume visą Vyriausybę paslaptingais ar net nusikalstamais ryšiais su juo. Vieno garsaus politiko kadaise ištarta formulė „kas gali paneigti, kad...“ šiuo atveju negali tapti rimtu įtarimu ir žiniasklaidos eskaluojamu skandalu. Tačiau, kaip sakė Sei­mo vicepirmininkas „valstietis“ Ar­vydas Nekrošius, „bet koks šešėlį metantis atvejis turi būti ištirtas, o jau tada bus galima matyti bet kokius įtarimus“.

Bet štai tų pačių „valstiečių“ likimas vis labiau neaiškus. Jų lyderis Ramūnas Karbauskis atsisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūno ir Kultūros komiteto pirmininko postų ir sako patrauksiąs į žygį per Lie­­tuvą, jog sutriuškintų mena­mus priešus, skleidžiančius „an­­ti­valstietišką“ propagandą. Kaip teigė politikas, Lie­tuvos žmo­nių nuteikimas prieš valdžios sprendimus yra sistemingas ir tendencingas. Vi­suomenė, pasak jo, mananti, kad valdžia per pastaruosius trejus metus nieko gero nepadarė ar padarė per mažai, yra tiesiog apgauta ir suklaidinta.

Ypač esą suklaidinti senjorai. R. Karbauskis savo interviu papasakojo vieną socialinės apsaugos ir darbo minist­rui Linui Kukuraičiui nutikusią istoriją. Pasak jo, kartą prie ministro priėjusi pensininkė šį sukritikavo: pavadinusi blogu žmogumi, nes šis, jos manymu, pensijas sugebėjo pakelti vos 3 eurais. O juk realiai pensija padidėjo vidutiniškai 30 eurų, nes pridėti 3 eurus buvo tik Prezidento inicia­tyva...

Ar remdamasis tokiu primityviu pavyzdžiu „valstiečių“ ly­deris jau gali pradėti savo rinkimų kampaniją? Šito retoriškai klausia politologas Algis Kru­pavičius. R. Karbauskis pra­­rado realybės jausmą arba, kaip tikino Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gin­tautas Paluckas, jis tiesiog gyvena iliuzijomis, jog žmonės prieš juos nusiteikę būtent dėl tų nelemtų trijų eurų...

Bet grįžkime prie politikų mig­racijos. Akivaizdu, kad R. Kar­bauskio reitingai nukenčia ne dėl prasto rūpinimosi senjorais, o dėl asmeninių ambicijų. Jo kerštingas smūgis buvu­siam susisiekimo minist­rui Ro­kui Masiuliui, paskelbiant „ga­limų draugų ir buvu­sių bend­radarbių įdarbinimo mi­nis­te­rijai paklūstančiose ins­titu­cijose“ sąrašą, aklas gy­ni­mas dabartinio ministro Ja­ros­la­vo

Narkievičiaus, didžiulės pas­tangos susitarus su Prem­­­je­ru S. Skverneliu užstoti jį krū­tine, norint išlaikyti stabi­lią Vyriausybę ir koaliciją, Pre­zi­den­to patarėjų puolimas – vi­sa tai susivijo į vieną nepalan­kių „valstiečių“ vertinimų kamuolį. O ir pasiūlymas S. Skver­neliui vesti sąjungą į rinki­mus neprideda pasitikėjimo šia val­dančia politine jėga. 

Štai kodėl LVŽS frakciją Sei­me vienas po kito palieka jo senbuviai. Iš jos pasitraukęs Vir­gilijus Poderys sako, kad to­kį sprendimą lėmė dažnai iš­siskirdavusios nuomonės įvai-

riausiais klausimais. Pa­vyz­­džiui, dėl rinkimų sistemos, rinkimų kartelės ar dėl di­džiųjų prekybos centrų įstatymo. Kur politikas „migruos“, kol kas neatskleidė. Išėjus V. Po­de­riui, „valstiečių“ frakcijoje liko 48 na­riai.

Anksčiau frakciją paliko Nag­lis Puteikis, Vytautas Ba­kas, Bronislovas Matelis. Pir­masis vėliau į ją sugrįžo, dabar suformavo naują politinį darinį. Praėjusį penktadienį LVŽS frakciją paliko ir Seimo narys Egidijus Vareikis, kažkada bu­-

vęs Tėvynės sąjungos-Lietu­vos krikščionių demok­ra­tų partijoje (TS-LKDP) ir dar gal penkiose. Perėjūnas-re­kor­di­ninkas pasuko į praėjusį šeštadienį Vilniuje savo suvažiavimą surengusią Krikš­čio­nių sąjungą „Santarvė ir gerovė“. R. Kar­bauskis sakė tikįs, jog naujasis politinis darinys bus LVŽS partneris. 

„Valstietis“ Arvydas Nek­ro-­­

šius sako, kad iš LVŽS frakcijos pasitraukę politikai yra silp­ni, o į ją atėję – tokie kaip Algimantas Dambrava, perbė­gęs iš buvusio „tvarkiečio“ Vy­tauto Kamb­levičiaus įkurtos frakcijos „Lie­tuvos gerovei“ – valdan­čiuosius tik sustiprina. 

Kitas politinis migrantas – parlamentaras Rimantas Jo­nas Dagys. Apžvalgininkai ne­mano, kad jo suburta Krikš­čionių sąjunga sugebės prisikviesti daug žymių politikų, o pats vadovas nėra autoritetinga bei žinoma asmenybė, jog patrauktų stabilius TS-LKDP rinkėjus. R. J. Dagys niekada nebuvo vertinamas kaip pirmo ryškumo politinė žvaigždė.

Taigi politikų migracija – ne pavasario, bet artėjančių rudens rinkimų pranašas.

 „Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur geriau“, – byloja liaudies patarlė. Galima dar pridurti: ir kur kvepia geresniu postu bei karjeros galimybe. Šis instinktas vargu ar skiria politikus nuo to paukščiuko, kuris vis ieško patogesnio ir saugesnio lizdo jaunikliams išperėti. Tuomet kuo jie skiriasi nuo gyvūnų?

Česlovas IŠKAUSKAS

Šilališkiai snieglentininkai – Lietuvos vicečempionai

Praėjusį savaitgalį Druskininkuose vyko „LTeam” žiemos festivalis ir Lietuvos mokyklų žaidynių finalinės varžybos, kuriose paaiškėjo keturių sporto ša­kų prizininkai. Šiais metais ženkliai išaugo dalyvių skaičius (virš 300), o tai reiš­kia, jog didėja tokių varžybų populiarumas bei konkurencija tarp spor­ti­nin­kų.

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos žiemos sporto šakų atstovai jau keletą pas­tarųjų metų aktyviai dalyvauja Lietuvos mo­­kyklų žaidynių finalinėse varžybose. Di­džiulio žiūrovų dėmesio sulau­kė kalnų sli­dinėjimo ir snieglenčių rungtys.

Druskininkų „Snow arenoje“ vykusių var­­žybų metu kalnų snieglenčių rungtyje trium­favo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos vaikinų komanda. Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos atstovai užėmė ant­rąją vietą, trečiąją – Biržų „Saulės“ gimnazija.

Mūsų komandos dalyvis Kristupas Šimkus parodė geriausią rezultatą ir kartu su ko­mandos draugais Einiumi Kononovu bei Aru Jankevičiumi tapo šios rungties vi­ce­čempionais.

Daiva MIKUTAVIČIENĖ

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos fizinio ugdymo mokytoja metodininkė 

AUTORĖS nuotr.: šilališkių komanda su švietimo, mokslo ir sporto ministru Al­girdu Monkevičiumi bei LTOK preziden­te Daina Gudzinevičiūte

Kultūros renginiai – tik miestiečiams?

Didmiesčiuose dažniausiai postringaujama apie prasigėrusius kaimus, apie nieko neišmanančius regionų gyventojus. Ir tik čia gyvenantys žmonės žino bei gali papasakoti, kokia situacija yra iš tikrųjų. Todėl labai keista, jog kaimo žmonėms, kad ir kaip jie norėtų dalyvauti kultūriniame gyvenime, lankyti renginius, ne visada sudaromos tokios galimybės.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.11

Kaimo kelius valdžia paliko likimo valiai

Jei savivaldybė, siekdama išsiaiškinti didžiausias gyventojus kamuojančias prob­lemas, rajone paskelbtų apklausą, pirmoje vietoje atsidurtų kelių priežiūra. Susitikę su Pajūrio miestelio gyventojais, tą turėjo suprasti ir Šilalės rajono vadovai. Pasisukus pokalbiui apie problemas, nebuvo vietovės, iš kurios atvykę žmonės nesiskųstų turintys bristi purvą iki kelių ar kasdien į darbą važiuoti kratydamiesi iš vienos duobės į kitą. Tačiau mero reakcija nustebino: užuot pažadėjęs pagalbą, rajono vadovas piktai barė „nesupratingus“ gyventojus ir bėrė priekaištus pagalbos prašiusiai Pajūrio seniūnei.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS ir AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.11

Venų varikozė gydoma šiuolaikiniais metodais

Išsiplėtusios venos – viena labiausiai papli­tusių šian­dienos ligų. Tai progresuojanti sveikatos problema, nes ne­gydoma varikozė gresia komplikacijomis: gali atsi­ver­ti trofinės opos, susidaryti trombai. Pirmieji venų va­ri­ko­­zės simp­­tomai – kojų nuovargis, sunkumas, tini­­mas, skausmai, naktinis mėšlun­gis. Pajutus šiuos simp­to­mus, rekomenduojama ne­delsti ir kreip­tis į chi­rurgą (an­giochirurgą, fle­bo­logą). Daž­niausiai bėdų dėl kojų ve­nų turi moterys, bet šios ligos neaplenkia ir vy­rų, kartais net labai jaunų.

Antanas DAMULIS

VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktorius

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Ar mums skauda, kai skauda „nesavam” vaikui?

Šiuo metu intensyviai vyksta vaikų globos namų sistemos pertvarka, institucinė globa – permainų kryžkelėje. Vadovaujantis naujai patvirtintais teisės aktais, vaikai į globos institucijas gali patekti tik kraštutiniu atveju, kai nėra galimybės jų apgyvendinti šeimos aplinkoje pas giminaičius, emociniais ryšiais susijusius asmenis ar budinčius globotojus.

Birutė GUDAUSKAITĖ-GIRČĖ

Šilalės rajono socialinių paslaugų namų globos centro socialinė darbuotoja 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

Geriausia vieta svaigintis – prie pradinės mokyklos?

Dalis visuomenės vis dar galvoja, jog rūkyti „žolę“ yra legalu. Kad taip nėra, įrodo teisėsaugos veiksmai – už kanapių vartojimą, jų laikymą ar gabenimą yra bau­džia­ma. Ir atsakomybė krenta ne bet kokia, o bau­džiamoji. Kitaip tariant, „nekaltas“ svaiginimasis už­traukia teis­tu­mą, kuris atsispindės asmens byloje visą likusį gyve­ni­mą.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4

 

Suskystintų naftos dujų balionų pardavėjai – tikrintojų akiratyje

Siekiant didesnio gyventojų saugumo naudojant suskystintų naftos dujų balionus, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) tikrins, ar prekiaujama techniškai tvarkingais, saugiais bei tinkamai paženklintais balionais.

Aurelija MACIŪTĖ

Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4 

Vienas – nulis opozicijos naudai: meras pripažino klydęs

Penktadienį savivaldybės taryba grįžo prie metus vėluojančio sprendimo: sutiko reorganizuoti Upynos Stasio Girėno bei Pajūralio pagrindinę mokyklas. Lygiai prieš metus toks sprendimas jau buvo priimtas, tereikėjo patvirtinti reorganizavimo sąlygas, tačiau sutrukdė rinkimai ir pažadai. Naujasis meras tada mūru stojo už mokyklų išsaugojimą, o opozicijoje likę buvę rajono vadovai, žinodami, kad toks sprendimas garantuotai žlugs, iš anksto pergalingai trynė rankomis. Kiek tokie politiniai žaidimai kainavo mokesčių mokėtojams, dabar niekas nenori skaičiuoti.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.4 

Greitai mūsų vėl bus 3 milijonai?

Nežiemiškas sausis baigėsi. Vasaris – kažkiek pateisindamas savo vardą – prasidėjo vasariška šiluma. Bet gamta, kaip sakoma, savo atsiims: sniego dar žadama, ir nemažai. Tačiau mums svarbiau kitokie pokyčiai.

Naktį į vasario 1-ąją Didžioji Britanija po 53 metų narystės oficialiai paliko Europos Sąjungą (ES). Iki metų pabaigos truks derybos dėl konkrečių tarpusavio santykių sričių. Ar Lietuva iš to išlošia ar pralošia? 

Viena aišku: „Brexit“ priver­tė daug ten emigravusių tautiečių vėl grįžti. Jungtinės Ka­ralystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asa­na­vičiūtė mano, kad išstojimas iš ES netiesiogiai veikia re­emigraciją.

„Pernai, palyginti su užpernai, į Lietuvą iš Didžiosios Bri­tanijos atvykusių gyventojų skaičius pašoko daugiau nei ketvirtadaliu – iki 9,7 tūkst., o iš Lietuvos emigravusių į šią šalį skaičius krito beveik 2 tūkst. – iki 10,1 tūkst.“ – sakė ji. 

Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad iš viso 2019 m. į Lietuvą grįžo 20,5 tūkst. šalies piliečių, t. y. ketvirtadaliu daugiau nei 2018 m. Jie sudarė daugiau nei pusę visų imigrantų. Lietuvos statistikos departamento generalinė direk­torė Jūratė Petrauskienė tvirtina, jog „tendencijai besitęsiant, 2020-ieji gali būti pirmieji metai nepriklausomos Lie­tuvos istorijoje, kai iš Jung­tinės Karalystės grįžusių­jų skaičius pranoks išvykusiųjų“.

Daugelis grįžtančiųjų nuogąstauja, kad po išsiskyrimo emigrantams atsiras daug kliū­čių, kurias vėl reikės įveik­ti. Pavyzdžiui, Jungtinėje Ka­ra­lystėje gyvenantiems dau­giau kaip penkerius metus teks vėl patvirtinti savo tei­sę joje gyventi ir dirbti, t.y. iki metų pabaigos gauti nuola­ti­nio gyventojo statusą, o esan­tiems čia iki penkerių me­tų – preliminaraus tokio gy­ventojo statusą. Tai bus ne­leng­va procedūra, nes reikės dek­laruoti ir gyvenamąją vie­tą, ir atitinkamas pajamas, ir gyvenimo perspektyvą. 

Kai kurie atvykę Lie­tuvon verslininkai sako, jog juos sekino netinkama britų švietimo ir sveikatos sistema, o socialiniai barjerai paskatina gimtinės nostalgi­ją. Niekas nežino, ar po atsiskyrimo nuo ES Di­džiosios Britanijos neištiks krizė, kai pabrangs nekilnojamasis turtas, dėl padidėjusių muitų su atskiromis ES šalimis išaugs prekių kainos, pasikeis santykis tarp pabrangusios nuomos bei gaunamų pajamų ir t.t.

Žinoma, „Brexit“ įtaka grįžimui netiesiogi­nė. Bet jau dabar apklausos rodo, jog, kaip sako D. Asa­navičiūtė, „grįžti į Lietuvą svars­to daugiau nei pusė tautiečių, tačiau nebūtinai trumpuoju laikotarpiu“. Juos veikia ir informacija, kad Lietuvoje ge­rėja gyvenimas, atsiranda daugiau galimybių dirbti ir surasti nišą versle. Tačiau Lie­tuvoje jų niekas nelaukia išskėstomis rankomis. Grįž­tan­tys susiduria su vaikų moky­mo gimtąja kalba, gydymo, darbo vietų problemomis. Pa­­vyzdžiui, daug darbo vietų Lie­tuvoje užėmę imigrantai ne iš ES šalių, piliečiai iš Uk­­rai­nos ir Baltarusijos, nes ši darbo jėga yra pigesnė, ja leng­viau manipuliuojama. 

2018 m. statistikos duomenimis, pagal Lietuvos miestus ir rajonus daugiausiai žmonių paliko Alytų (890), Klaipėdą (756) ir Kauną (534), iš rajonų – Mažeikių (572). Imig­ravusių ir emigravusių asmenų skaičiaus skirtumas palankus tik didiesiems miestams Vilniui (2014), Kaunui (2242) ir Klaipėdai (2249) bei prie jų prigludusiems ra­jo­nams (Šiaulių, Alytaus, Tra­kų). Dauguma šalies rajonų negali pasigirti imigrantų antplūdžiu. Pa­vyzdžiui, Ši­la­lės rajonas pagal minėtą skirtumą „su minuso ženk­lu“ buvo trečias – 526 asmenimis daugiau išvažiavo negu įvažiavo (po Mažeikių ir Telšių). 

Vargu, ar vienas „Brexit“ ga­­li nutraukti lietuvių tautos iš­siskirstymą, nors ir šauk­ti apie jos išnykimą per anks­ti. Ab­soliutūs skaičiai rodo, jog nuo 1990 m. kovo 11-osios iki 2020 m. sausio 1 d. iš Lietuvos emigravo 1 mln. 029 tūkst. 138 gyventojai. Per tą laiką imigravo 329 tūkst. 901, tad bendras šio laikotarpio užsienio migracijos balansas yra neigiamas –699 tūkst. 237 gyventojai. Tai, kad pastaraisiais metais vyksta tam tikras lūžis, ir emigracija mažėja trečius metus iš eilės, dar neduoda pagrindo tvirtinti, jog Lietuva vėl susitelkia, jog greitai mū­sų vėl bus 3 milijonai, o mes didžiuodamiesi trauksime kul­tinę Ma­rijono Mi­ku­tavi­čiaus dainą...

Pokyčiai vyksta ne tik ES, JAV santykiuose su bendrija, geopolitiniuose kloduose. Štai paniką ima sėti plintantis kiniškas koronavirusas, nerimą didina drastiška klimato kaita, kai anomalinis atšilimas sudaro geras sąlygas tarpti mus naikinančiai aplinkai...

Česlovas IŠKAUSKAS

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą