Savivaldybių organizuojamiems bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir religinių bendruomenių konkursams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiais metais skyrė 2 mln. eurų. Už šias lėšas konkursus laimėjusios organizacijos vykdys socialinę veiklą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, senjorams ar neįgaliesiems, sieks įtraukti į bendruomenę grįžtančius iš emigracijos piliečius ar atvykstančius užsieniečius, ugdys bendruomenės narių pilietiškumą, populiarins socialinio verslo plėtrą, stiprins bendruomenės gyventojų sutelktumą.

Konkursai – savivaldybių rankose

Dabar estafetę perima savivaldybių administracijos – priemonės įgyvendinimą organizuoja būtent jos. Savivaldybei paskelbus projektų atrankos konkursą, apie tai turi būti informuojama savivaldybės interneto svetainėje. Čia nurodoma visa svarbiausia informacija ir darbuotojo, kuris atsakys į rūpimus klausimus, kontaktai. Paraiškas savivaldybės priims ne trumpiau nei 1 mėnesį nuo konkurso paskelbimo. Ministrui patvirtinus aprašą bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir religinės bendruomenės jau gali planuoti savo veiklas, kurioms sieks finansavimo savivaldybėms paskelbus konkursus.
Esminiai prioritetai šiemet nekinta, bet yra naujovių – skatinama, jog bendruomenės įtrauktų į Lietuvą parvykusius emigrantus ir atvykusius užsieniečius, kovotų su klimato kaita, bendradarbiautų su partneriais iš kitų savivaldybių ir seniūnijų.

Ypatingas dėmesys – emigrantų ir užsieniečių integracijai

Daugėjant į Lietuvą parvykstančių piliečių ir augant užsieniečių imigracijai, bendruomenėms siūloma imtis iš emigracijos grįžusių tautiečių ar šalyje apsigyvenusių užsieniečių įtraukimo. Tiek senokai Lietuvoje negyvenusiems, tiek visiškai naujoje aplinkoje atsidūrusiems žmonėms dažnai sudėtinga pritapti pasikeitusioje visuomenėje. Vienas efektyviausių kelių, kaip tai padaryti – įsitraukimas į bendruomeninę veiklą. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. į Lietuvą grįžo 20,4 tūkst. Lietuvos piliečių ir atvyko 19,7 tūkst. užsieniečių.
Kaip ir pernai, taip ir šiemet finansuojamos veiklos, skirtos socialiai pažeidžiamiems bendruomenės nariams, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, vienišiems žmonėms, neįgaliesiems, žmonėms, turintiems priklausomybių ar įvairių socialinių problemų. Siekdamos padėti tokiems gyventojams, bendruomenės organizuoja savitarpio pagalbos grupes, mokymus ir kitus renginius.
Taip pat toliau remiama veikla, skirta bendruomenės narių pilietiškumo, lyderystės ugdymui, gyvenimo kokybės gerinimui, skatinama plėtoti socialinį verslą.
Siekiant didesnio bendruomenės narių sutelktumo, finansuojami bendruomenės vaikų ir jaunimo laisvalaikio užsiėmimai, pavyzdžiui, stovyklos, renginiai, kitos veiklos, skatinančios asmeninių ir socialinių gebėjimų ugdymą. Remiama ir bendruomenės narių kultūrinė, švietėjiška, sporto ir sveikatinimo veikla, įvairios akcijos ir iniciatyvos, skirtos viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimui.

Kaip gauti papildomų balų

Finansavimą savo veiklos gali gauti bendruomeninės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos ir religinės bendruomenės, bet prioritetas skiriamas bendruomeninėms organizacijoms.
Skiriant papildomus balus, skatinama bendruomenių partnerystė su nevyriausybinėmis organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ar kitomis pelno nesiekiančiomis organizacijomis. Šiųmetinė naujovė – palankiau vertinama, jeigu partneriai veikia kitoje seniūnijoje ar savivaldybėje.
Papildomi balai gaunami į projekto įgyvendinimą įtraukus savanorius, socialinę atskirtį patiriančius asmenis, jaunimo atstovus.
Nuo 2020 metų aukštesnį įvertinimą gaus ir projektai, kuriuose naudojamos kovos su klimato kaita priemonės.

Aprašas patvirtintas. Kas toliau?

• Savivaldybės paskelbia projektų atrankos konkursą.
• Bendruomenė, nevyriausybinė organizacija ar religinė bendruomenė teikia paraišką.
• Susirenka išplėstinė seniūnaičių sueiga: sprendimo priėmimo teise joje dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Patariamojo balso teise gali dalyvauti seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai.
• Išplėstinė seniūnaičių sueiga vertina paraiškas ir nusprendžia, kurioms seniūnijos teritorijoje veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ar nevyriausybinėms organizacijoms skiriamas finansavimas.
•  Įgyvendinami projektai, kuriems skirtas finansavimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inform.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, kad nuo vasario 4 d. paukščių augintojai privalo naminius paukščius laikyti uždarose patalpose arba lauko aikštelėse, įrengtose taip, kad jie neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais. Tuo labiau, kad, kaip informuoja Ventės rago ornitologai, paukščių migracija vis intensyvėja. Gausesni žąsų, gulbių ir ančių pulkai stebimi ne tik Kuršių marių pakrantėje esančiame Ventės rage ir Rusnėje, jų daugėja ir Nemuno deltoje, kur migruojantys paukščiai leidžiasi pailsėti ar pasimaitinti. Dėl to mūsų šalies paukščių laikytojams reikėtų ypač sunerimti, nes rizika Europos Sąjungos (ES) valstybėse šiuo metu plintančiam paukščių gripo virusui patekti į Lietuvos teritoriją grėsmingai didėja.

Apie pirmąjį protrūkį naminių paukščių ūkyje informavo Vokietija. Didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) viruso židinys identifikuotas nekomerciniame Vokietijos ūkyje, kuriame savo reikmėms laikyti 57 naminiai paukščiai, taip pat augintos 9 kanarėlės ir 3 fazanai. Visi ūkyje laikyti paukščiai jau nugaišinti ir saugiai sunaikinti. Prieš tris savaites šioje valstybėje vienas gripo atvejis buvo patvirtintas laukiniam vandens paukščiui – laukiui. Paukščių gripo epidemija plačiai yra apėmusi kaimyninę Lenkiją (21 protrūkis, o artimiausias židinys užregistruotas vos už 200 kilometrų), taip pat kitas netolimas ES valstybes – Slovakiją (4 protrūkiai), Čekiją (1) ir kt. Veterinarijos specialistų ilgamečiai stebėjimai rodo, kad ligą dažniausiai perneša šiuo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie užkrečia aplinką. 

„Situacija aštrėja – paukščių gripo protrūkis nustatytas vos už 200 km nuo Lietuvos, situaciją sunkina ir gamtinės sąlygos, ankstinančios paukščių migraciją. Norėdami apsisaugoti nuo paukščių gripo, turime būti tikri, jog dėl paukštininkystės sektoriaus padarėme viską. Pasitarę su ministerijos, VMVT specialistais nusprendėme maksimaliai sumažinti rizikos galimybę naminiams paukščiams turėti sąlytį su laukiniais paukščiais“, – apie sprendimą nurodyti naminius paukščius laikyti uždarose patalpose arba aptvertose lauko aikštelėse sakė žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Paukščių gripas yra itin pavojinga ir greitai plintanti liga, galinti atnešti didžiulių nuostolių visam žemės ūkio sektoriui. Šių metų sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra laikoma daugiau kaip 11 mln. naminių paukščių.
VMVT direktorius direktorius Darius Remeika informavo, kad nurodymas laikyti naminius paukščius uždarose patalpose arba aptvertose lauko aikštelėse privalomas visiems paukščių augintojams ir galios iki atskiro nurodymo. Tarnyba kontroliuos, kaip laikomasi šio nurodymo, tačiau tikimasi ir pačių paukščių augintojų atsakingumo bei sąmoningo elgesio, siekiant apsisaugoti nuo paukščių gripo, galinčio pridaryti milžiniškų nuostolių ne tik atskiriems ūkiams, bet ir visam paukštininkystės sektoriui bei pakenkti eksporto plėtrai.
Pagrindiniai viruso nešiotojai ir platintojai – migruojantys laukiniai vandens paukščiai. Ūkyje nustačius paukščių gripo virusą, visi paukščiai, produkcija, kiaušiniai, lesalai, pakratai ir menkavertis inventorius sunaikinami. Aplink židinius nustatomos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos.
Lietuvos paukščių laikytojai turi išlikti itin budrūs ir atidžiai stebėti auginamus paukščius. Privaloma laikytis biologinio saugumo priemonių, saugoti paukščius nuo bet kokio kontakto su laukiniais paukščiais, negirdyti jų atviro telkinio vandeniu, lesalus bei kraiką laikyti laukiniams paukščiams nepasiekiamoje vietoje. Taip pat dažnai plauti ir dezinfekuoti rūbus, batus ir įrankius, naudojamus atliekant paukščių priežiūros darbus, paukščius laikyti patalpoje su stogu.
Keliautojų, kurie šiuo metu lankosi paukščių gripą patvirtinusiose Europos valstybėse, primygtinai prašoma būti atsargiems, vengti kontaktų su paukščiais, laikytis asmens higienos, iš tų šalių nesivežti paukštienos ir jos gaminių.
Norėdama paskatinti ūkius aktyviau investuoti į prevenciją ir siekdama kompensuoti dalį lėšų, ŽŪM paankstino paramos priemonės paraiškų rinkimo pradžią.
Šiuo metu ES plintanti paukščių gripo atmaina nepavojinga žmogui – vartojant paukštienos gaminius užsikrėsti pavojaus nėra.

Pastebėjus netipinę paukščių elgseną (nustojus lesti, gerti, pasireiškus apatijai, atsiradus barzdelių, kitokių odos pakitimų) raginame nedelsiant informuoti veterinarijos gydytojus arba artimiausią VMVT departamentą.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas 40 sekun­džių pasaulyje įvyksta savižudybė, vadinasi, per dieną pasaulis netenka 2160 žmo-

­nių. Daugiau nei pusę savižudybių įvykdo žmonės, kenčiantys nuo vie­no dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų – depresijos. Prognozuojama, jog depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje, kuri jau paveikė daugiau nei 350 milijonų žmonių.

Apie tai, ką reiškia sirgti depresija bei koks ilgas ir sunkus yra ligos ke­lias, pasakoja stand-up komikas Airidas Jankus. 

Tai, kas slepiasi už komiko vardo

A. Jankus – vienos populiariausių tinklalaidžių Lietuvoje „Pralaužk vieną šaltą“ vedėjas, kuris gyvenime, rodos, žengia koja kojon su pozityvumu, pokštais ir gera nuotaika. Tačiau realybė yra kiek kitokia. 

A. Jankus nuo mažų dienų buvo labai smalsus, jam rūpėjo rasti atsakymus į galvoje besisukančius klausimus. Būdamas paauglys, jis suvo­kė, jog gyvenimas gali nutrūkti bet kurią akimirką, o žmogus šiame milžiniškame pasaulyje tėra būtybė, negalinti nieko pakeisti ar pasukti norima linkme. Fiziškai aktyvus vaikas Airidas išoriškai niekuo nesiskyrė nuo savo bendraamžių, tačiau viduje slėpė itin savitus įsitikinimus ir anuomet dar vaikiškomis atrodžiusias prob­lemas. Pavyzdžiui, būdamas mažas, Klaipėdoje gyvenęs Airidas tikėjo, kad vieną dieną Baltijos jūroje susidariusios didžiulės sūraus vandens bangos lūš Palangoje, apsems visus žmones ir pasiglemš jų gyvybes, o galimybės kažką pakeisti, pasipriešinti gamtos stichijoms nebuvimas varydavo jį į neviltį.

Liga neatsiranda akimirksniu

Depresija nesusergama pra­budus rytą blogos nuotaikos, nors psichiatras profesorius daktaras Arūnas Germanavičius tikina, jog kartais taip gali būti, bet daugeliu atvejų tai yra laipsniškai išsivystantis psichologinis sutrikimas. Jis gali vystytis nuo kelių savaičių iki kelių metų ir yra diagnozuojamas gydytojo psichiatro tik tada, kai įvertinama paciento psichikos būklė ir apatija, bloga, niūri nuotaika, pri­slėgtumas trunka ne trumpiau nei dvi savaites. Pirmasis pojūtis, jog kažkas negerai, aplankė Airidą, kai jis buvo vos keturiolikos. 

Atlikti tyrimai rodo, kad daž­niausiai depresija serga žmonės, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 45-erių. Vilniaus uni­ver­sitete studijuojančio Ai­rido sa­vi­jauta itin pablogėjo, kai jis, sulaukęs dvidešimties, iš Klai­­pėdos persikėlė gyventi į pers­­pektyvių, gražių ir, atrodo, idealių, problemų neturin­čių žmonių pripildytą sostinę. Tai buvo laikas, kai dingęs tikėji­mas savo jėgomis bei pačiu sa­vimi, prapuolęs apetitas, nuo­­latinis kūno raumenų trūk­čio­jimas ir nemiga privertė kreiptis pagalbos į specialistus, nes nepastebėti ar paslėp­ti kasdien prastėjančią sveikatą ir savijautą buvo neįmanoma.

Vienas neapdairus veiksmas ir – nokautas

Šios psichologinės ligos gydymas yra trejopas: psichotro­piniais vaistais, psichoterapija ir psichotropiniais vaistais kartu su psichoterapija. Iš pat pradžių skirtas gydymas psichoterapija greitai pastatė Airidą ant kojų, tačiau dėl to jis padarė didžiausią klaidą, kurios neišvengia kone visi sergantieji, – apsidžiaugė staigiu pagerėjimu ir atsisakė specia­listų pagalbos. Visa kova su depresija primena kovą bokso ringe: išsiveržimas į priekį, nokautas, išsiveržimas į prie­kį, nokautas. Airidas atsipalaida­vo, nuleido rankas – ir buvo nokautuotas, tad teko grįžti pas specialistus ir tęsti pradė­tą gydymą.

Ligos gydymas, visai kaip ir jos vystymasis, gali trukti mėnesį, pusmetį ar net metus, visa tai priklauso nuo ligos sunkumo. Airidui buvo nustatyta sunki depresijos forma, kurią jis trejus metus gydėsi psichoterapija, tačiau pastarąjį pusmetį palaikyti emocinį stabilumą jam padeda gydytojo paskirti antidepresantai bei papildai. 

(Ne)sustabdomas užburtasis ratas

Ne paslaptis, kad sveikata ir emocijos yra tiesioginio proporcingumo ryšiais susaistyti sveikatingumo matai. Kuo labiau slepiame savo jausmus bei emocijas, tuo didesnėmis sveikatos problemomis tai atsiliepia. Šių ryšių egzistavimu ir tvirtumu Airidas įsitikino savo kailiu. 

„Visada buvau uždaras, dažniausiai viską sugerdavau kaip kempinė. Bet juk net ir pati didžiausia kempinė kažkada persipildo, ir turi iš savęs išleisti visą susikaupusį vandenį. Mano atveju vanduo ištekėjo fizinio skausmo pavidalu“, – savo tuometinę būseną įvardija vaikinas. 

Prieš ketverius metus atsiradusios ir iki šiol besitęsiančios problemos su klubų sąnariais, nugara ir pečiais buvo tarsi atsakas į „kempinės“ gyvenimo būdą. Fizinis skausmas įsukdavo į užburtą ratą – „tau skauda, nes depresuoji, ir depresuoji, nes skauda“. Daugybės atliktų tyrimų rezultatai neatskleisdavo sutrikimų priežasčių, kol galiausiai buvo prieita prie išvados, jog visa tai yra psichologinių prob­lemų padariniai. 

Sunku išvardinti visas milijonus žmonių paveikusios ligos priežastis, tačiau, anot specialistų, dažna depresijos prie­žastis yra alkoholis – priemonė nuotaikai pakelti ir kartu nusiraminti, bet dažniausiai tai tik dar labiau pablogina esamą situaciją. Alkoholis bakalauro studijų studento gyvenime atsirado dar jam būnant paaugliu, tuomet šalia „kempinės“ gyvenimo būdo buvo pradėtas tiesti dar vienas kelias depresijos link. Alkoholį vyrukas vartodavo ne itin dažnai, tačiau labai dideliais kiekiais, todėl įvairiausių švenčių bei vakarėlių jis, dabar net ir labai norėdamas, negali prisiminti.

Airidas nedrąsiai prisipažįsta, jog nuo 21-erių kartu su daugybe jaunų, į jį panašių žmonių lankosi anoniminių alkoholikų (AA) grupės susi­tikimuose ir kovoja su šia priklausomybe. Iš pradžių ei­ti į AA susitikimus buvo nedrąsu, o visuomenėje susidaręs įspūdis apie anoniminių alkoholikų grupes bei joms priklausančius aso­cialius asmenis drąsos nesuteikė. Atsisakyti alkoholio Airidą paskatino kitą rytą po vakarėlio kankinančios moralinės pagirios, kartais užsitęsiančios iki kelių savaičių ir tik dar labiau gramzdinančios į neviltį. 

Šiandien Airidui 24-eri. Jis trejus metus sėkmingai dirba komiku, veda interneto tinklalaides ir jau metus nevartoja alkoholio. Jaunuolis pamažu pradeda jausti gyvenimo teikiamus malonumus ir džiaugsmą. Žinoma, jį vis dar kankina didelės ir dažnos nuotaikų kaitos, bet tai yra normalu. Bėgant laikui, viskas susitvarkys, tačiau blogiausia jau praeityje. Nuolat vartojami specia­lūs vaistai, konsultacijos su psichologu, atvirumas ir drąsa kalbėti apie savo problemas padeda nesuklupti ir kaip tik prideda pasitikėjimo savimi. Svarbiausia nebijoti kreiptis ir norėti sulaukti pagalbos, nes vos tik atsipalaiduosi ir nuleisi rankas – būsi nokautuotas.

Kauno rajono Ringaudų pradinėje mokykloje vyko Lietuvos mokyklų žaidynių (mokinių, gim. 2009 m. ir jaunesnių) kvadrato finalinės varžybos. 

Pirmąją vietą iškovojo šeimininkų Ringaudų pradinės mokyklos komanda, antrąją vietą užėmė Vilniaus Marty­no Mažvydo progimnazijos pra­dinukai, o trečiąją – Šilalės Da­riaus ir Girėno progimnazijos jaunieji sportininkai.

Komandos, užėmusios prizines vietas, apdovanotos dip­lomais, medaliais, taurėmis ir marškinėliais.

Atkaklus darbas bei kryptin­gas tikslo siekimas padėjo mums iškovoti prizinę vietą Res­pub­likoje. Didžiuojamės savo mokyklos ketvirtokų rinktine ir džiaugiamės mūsų pro­gim­na­zijos bei Šilalės miesto vardo garsinimu Lietuvoje.

Jolanta VILIUŠIENĖ

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos pradinių klasių mokytoja 

AUTORĖS nuotr.

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijoje jau penktą kartą vyko Šeimų sporto šventė. Orientacinėse varžybose bei įvairiose linksmosiose estafetėse savo jėgas išbandė 19 šeimų. 

Džiugu, kad tėveliai turi noro dalyvauti tokiuose rengi­niuose ir kartu su vaikais užsi­imti mėgstamais dalykais. Sa­vo pavyzdžiu jie moko vaikus, kaip smagiai ir aktyviai galima leisti laisvalaikį. Šventėje išrinktos trys šeimos nugalėtojos. Pirmoji vieta atite­ko Jog­minų šeimai, antroji – Gerybų, trečioji – Kėblų šeimai.

Papildomą rungtį – baudų metimo konkursą – moterų grupėje laimėjo Rūta Būdvytytė, vyrų grupėje – Darius Va­siliauskas, vaikų grupėje pirmas buvo Lukas Jogminas,  ant­ras – Edvinas Gedvilas, trečias – Vakaris Borodica. 

Kiekviena šventėje dalyvavusi šeima apdovanota padėkos raštais bei šakočiais. Nuoširdžiai dėkoju visiems varžybų rėmėjams ir džiaugiuosi, kad ši šventė tapo tradicine ir kasmet labai laukiama. 

Olga JOGMINIENĖ

Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos kūno kultūros mokytoja metodininkė

AUTORĖS nuotr.

Po pusantrų metų pertraukos Šilalėje vėl apsilankė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Šįkart jam labiausiai rūpėjo savivaldybės pradėta institucinė pertvarka. Šilalę pavyzdžiu kitoms savivaldybėms rodantis ministras įsitikinęs, jog vietos valdžia geriausiai privalo žinoti, kokių paslaugų reikia bendruomenei, todėl ne ministerija, o būtent savivaldybės turėtų spręsti, kaip skirstyti finansavimą.  

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.12

Turbūt šitiek dėmesio mūsų rajonui dar niekada nėra buvę – pastaruoju metu į Šilalę jau ne kartą skubėjo įvairių televizijos laidų reporteriai, straipsniai apie įvykius mūsų krašte publikuojami internetinės žiniasklaidos portaluose, o klausimų apie tai, „kas čia dedasi”, nuolat sulaukiame net iš užsienyje gyvenančių ir elekt­roninę laikraščio „Šilalės artojas” versiją prenumeruojančių buvusių šilališkių. Deja, džiaugsmo tos publikacijos nekelia, didžiuotis, jas perskaitę ar pažiūrėję reportažus, tikrai neturime kuo. Atvirkščiai – nors jie ir apie permainas, kurias prieš rinkimus žadėjo dabartiniai rajono valdantieji, tačiau toli gražu ne apie tokias, kokių, balsuodami už valdžios pasikeitimą, tikėjosi dauguma rajono gyventojų.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr. 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.12