Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priėmė svarstyti skundą dėl Šilalės sa­vi­valdybės tarybos narių Loretos Kalnikaitės ir Raimundės Gečienės viešųjų bei privačių interesų derinimo – skundo šiai tarnybai autoriai įsitikinę, kad abi jos „nusikalto“, pasisakydamos birželio 12 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje dėl Bijotų mokyklos pastato pritaikymo senelių globos namams ir Grei­tosios medicinos pagalbos stočiai. Skundas rodo, jog valdančioji dauguma, ko gero, išsigando medikių argumentų, nes rajono vadovai nutylėjo faktą, kad Bijo­tuose medikai bus įkurdinti Šilalės greitosios medicinos pagalbos stoties sąskaita. 

Pinigai svarbiau už žmones?

Bijotų mokyklos pastato pritaikymas senelių globos namams ir Greitosios medicinos pagalbos stoties veiklai yra dalis projekto „Tauragė+“ kūrimo strategijos. Bijotų projektui įgyvendinti numatyta 740 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramos ir 60 tūkst. Eur iš rajono biudžeto. Birželio 12 d. taryba leido administracijai skelbti projektavimo ir rangos darbų viešuosius pirkimus. Prieš priimant sprendimą, politikai ilgai diskutavo apie tai, ar Bi­jotuose įkurdinus greitosios medicinos pagalbos brigadą, nenukentės Šilalės ir didžiosios rajono dalies gyventojai. De­ba­tai užsitęsė, nes niekas ne­galėjo paaiškinti, nei kas finansuos Bijotuose įkurdintą grei­tosios medicinos pagalbos brigadą, nei kam ji priklausys. Tokių elementarių projekto veiklos dalykų nebuvo išsiaiškinę nei rajono meras Al­girdas Meiženis, nei sprendimo projektą rengęs In­vesticijų ir statybos skyriaus vedėjas Martynas Remeikis. Tik vicemeras Ta­das Bartkus pripažino, jog „Svei­katos apsaugos ministerija, dalindama kvotas, turėjo planų nuo Šilalės vieną brigadą nuimti ir skirti Skaudvilei“, todėl esą nenorėdami prarasti finansavimo, šilališkiai išsiderėję, kad „atimama“ brigada įsikurtų Bijotuose ir aptarnautų automagistralę. 

A. Meiženis džiaugėsi įtikinęs Taura­gės regiono plėtros tarybą, jog punktas turi būti Bi­jotuose, nes važiuoti 30–40 kilometrų į automagistralę Ši­la­lės „greitosios“ brigadai yra per toli.  

Tačiau nei meras, nei vicemeras aiškiai taip ir nepasakė, jog Bijotuose steigiama greitosios pagalbos brigada gali būti finansuojama Šilalės sąskaita.

Įgyvendinama nauja schema

Apie tai, kaip planuojama per­tvarkyti greitosios medi­cinos pagalbos stočių tink­lą, buvo kalbama sausio 20 d. Tauragėje viešint vidaus reikalų ministrei Ritai Tama­šu­nie­nei. Tauragės regiono plėtros tarybos nariai tuomet buvo supažindinti su Teritorinių ligonių kasų ir Sveikatos apsaugos ministerijos parengta schema, kurioje aiškiai nurodyta, kaip bus perdėliojamas greito­sios me­dicinos pagalbos stočių tinklas. Joje nurodoma, jog Tau­ragės regione šiuo metu finansuojamos 7,5 „greitosios“ brigados, jų užimtumas skiriasi maždaug 30 proc. Dėl to planuojama atimti finansavimą vienai Šilalėje veikiančiai brigadai. Tai atviru tekstu – „tokių nepilnai finansuojamų ir neturinčių krūvių brigadų kaip Šilalėje, negali būti“ – sausio 20 d. buvo pasakyta Tauragės regiono tarybos nariams. Šiai tarybai priklauso ir Šilalės rajono meras A. Meiženis bei jo pavaduotojas T. Bartkus. Tačiau kodėl jiedu „neišgirdo“ įspėjimo – jau kitas klausimas...

Ministerijos skaičiavimais, tipinė „grei­­tosios“ brigada 2018 m. turėjo 3030 iškvietimų, viename užtruko vi­du­­tiniškai 45 minutes: 11 min. vyko pas pa­cientą, 25 min. teikė pagalbą, o 9 min. vežė jį į ligoninę. 

2018 m. „greitosios“ brigados vidutiniškai buvo užimtos 25 proc. darbo laiko. Pas kaime gyvenančius pacientus jos turi nuvykti per 25 min., mieste – per 15 min. Nustatyta, jog vėluojama tik į 4 proc. iškvietimų, todėl Sveikatos apsaugos ministerija planuoja įdarbinti greitosios medicinos pagalbos brigadas regioniniu principu, nepaisant savivaldybių ribų. 

Tauragės regiono plėtros tarybai pateikta analizė rodo, kad „aklosios“ zonos, kuriose į iškvietimus nuolat vėluojama, dažniausiai yra prie savivaldybių ribų, todėl ministerija pusinį finansavimą gaunančią brigadą suplanavo perkelti į Skaudvilę.

Derantis dėl projekto „Tau­ra­gė+“, nuspręsta medikus įkurdinti senelių namams pritaikomoje Bijotų mokykloje, taip abi brigadas paliekant Šilalėje. Bijotuose dirbantys medikai turėtų aptarnauti ne tik Šilalės rajono gyventojus, bet ir kitų savivaldybių žmones bei vykti į avarijas magistralėje. 

Tikslas – nutildyti daugiau žinančius?

„Šilalės artojo“ gauta Sveika­tos apsaugos ministerijos ir Te­ritorinių ligonių kasų pareng­ta greitosios medicinos stočių veiklos optimizavimo prezen­tacija rodo, jog birželio 12 d. Šilalės  meras A. Meiženis nuslėpė nuo tarybos narių, kad Ši­­lalės greitosios medicinos pa­­galbos stotis gali būti išdras­kyta arba netekti dalies finansavimo. Būtent dėl to tarybos posėdyje politikus perspėjo tarybos narė R. Gečienė. Jos nuomone, atimti iš Šilalės vieną brigadą ir perkelti ją į Bijotus būtų nusikaltimas, nes Šilalėje jų ir taip trūksta, „greitosios“ nespėja lėkti iš vieno iškvietimo į kitą. Vieną brigadą iškėlus į Bijotus, būtų dar blogiau, nes medikai turėtų aptarnauti visą automagist­ralės teritoriją – kelias gretimas savivaldybes. 

Geriausiai greitosios medicinos pagalbos problemas žinanti L. Kalnikaitė įsitikinusi, jog niekas negali „atimti“ iš Ši­lalės vienos medikų brigados, nes Ligonių kasos dviejų brigadų nefinansuoja – dalį antrajai reikalingo finansavimo skiria UAB „Ambulansas“. 

„Mes pritariame, kad būtų skirta papildoma brigada Bi­jo­tams. Paslaugos būtų greičiau ir kokybiškiau suteikiamos. Bet dėl to, jog reikia brigados Bi­­­jotuose, rajono gyventojai ne­­tu­ri nukentėti“, – aiškino L. Kal­­nikaitė. 

Tačiau dabar tarybos narės etikos sargams turi aiškintis, kokių interesų turėjo kalbėdamos posėdyje. Ir panašu, jog gali būti pripažintos pažeidusios įstatymą, nes svarstė klausimą, susijusį su įstaiga, kurioje dirba. 

UAB „Ambulansas“ direktorius kokybei Algirdas Radvila įsitikinęs, kad savivaldybė, planuodama projektą Bijo­tuose, ir ministerija, ketinanti jį finansuoti, į posėdį turėjo pakviesti greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančios įstaigos vadovus, o ne užkrauti naštą L. Kal­nikaitei. 

 A. Radvilą Šilalės savivaldybės pozicija stebina: žinodami, jog paslaugų laiku nesulaukia rajono gyventojai, politikai sutinka vieną ekipažą perkelti į Bijotus, kur jis turės aptarnauti kitų savivaldybių žmones. 

Išgelbėtų tik papildomas finansavimas

UAB „Ambulansas“ kokybės direktorių piktina, kad Grei­to­­sios medicinos stočių opti­mi­zavimu rūpinasi tikrosios padėties nežinanti Vi­daus reikalų ministerija. Te­ritorinės ligoninių kasos Ši­la­lėje finansuoja tik 1,5 „greitosios“ brigados išlaikymą, tačiau įstatymai reikalauja, kad rajone būtų ne mažiau kaip dvi brigados, todėl dalį finansavimo prideda paslaugas teikianti įstaiga. 

„Mes tą darome Visagino sąskaita, nes ten daug mažesnė automobilių rida, dėl to brigadų išlaikymas atsieina pigiau. Šilalėje ypač daug iškvietimų, atstumai tolimi, automobilių rida didelė.  Benzino jie sunaudoja daug, remontuojami dažnai, todėl išlaikymas brangus. Labiausiai nukenčia darbuotojų atlyginimai“, – „Šilalės artojui“ sakė A. Radvila.  

Pasak „Ambulanso“ atstovo, jei ministerija nutartų atimti iš Šilalės vienos brigados finansavimą, liktų tik pusė. Tokiu at­veju „greitosios“ ekipažas paslaugas teiktų ne visą parą, o tik 12 valandų – dieną arba naktį. 

Gyventojams teikiama pas­lauga pablogėtų ir vieną brigadą perkėlus į Bijotus. 

„Labiausiai nukentėtų miesto ir kitos rajono pusės gyventojai. Šilalės „greitoji“ daug ligonių veža į Klaipėdą, Kauną – kelionėje tenka užtrukti iki 5 valandų. Tuo metu visi iškvietimai tektų Bijotuose dirbantiems medikams. Ar kas skaičiavo, koks būtų operatyvumas, kiek pabrangtų transporto išlaikymas? Toks perkėlimas nebūtų geriau nei gyventojams, nei įstaigai. Rezultatas – skundai ir nepasitenkinimas. Baisu pagalvoti, kas atsitiktų, jei šitoks sprendimas būtų priimtas“, – neslėpė A. Radvila. 

Jo nuomone, Šila­lės savivaldybė seniai turėjo įtikinti ministeriją skirti greitosios medicinos pa­galbos paslaugoms papildomą finansavimą. Du medikų ekipažai ir dabar niekaip neįstengia pasiekti gerų rezultatų: jei vienas išvykęs į Klaipėdą, kitam tenka dvigubas krūvis, todėl beveik ne­įmanoma per 25 min. nuvykti iš vieno rajono pakraščio į kitą. Bet koks mažinimas ar „perkėlimas“ situaciją dar pablogintų.   

Daiva BARTKIENĖ

Po valstybės švenčių mes vėl panirome į vietinių rei­ka­lų akivarą. Nuo Vidurio Lietuvos Vakarų link daugelis mėgaujasi neregėtu baravykų derliumi, o rytiniams rajo­nams belieka pavydėti. Vienos partijos džiaugiasi, kitos susirūpinusios augančiais ir krintančiais reitingais, po­litikai skaičiuoja savo turtus, derina vedlių į rinkimus są­rašus.

Bet, kaip ir buvo prognozuota, koronavirusas grįžta. Ati­darius sienas, iš įvairių šalių atvežami vis nauji „suvenyrai“ su COVID-19 firminiu ženklu. Praėjusį savaitgalį pasiektas naujas rekordas – 17 atvejų. Šeimyninė šventė Sa­lininkuose (Vilniaus rajonas), atvežtiniai atvejai iš JAV ir Švedijos. Keleto jų kilmė dar nežinoma, dėl kitų aiš­kinamasi.

Precedento neturi nauji užkratai pervežimo įmonėje „He­­gel­mann Transporte“, kurio­je dirba dešimtys atvykėlių iš Uzbekistano. Dabar jau žinoma, kad užsikrėtė daugiau nei 20 čia dirbusių šios Vidurio Azijos šalies piliečių. Ši vokie­čių kapitalo įmonė gyvuoja nuo 1998-ųjų, o Kauno bend­ro­vė įkurta prieš 16 metų. Ji teikia greitųjų, specialiųjų, standartinių pervežimų bei pervežimų be sustojimų paslaugas. Įmonės svetainėje rašoma, kad šiuo metu joje dirba 1827 apdraustieji darbuotojai, įmonės autoūkį sudaro 733 automobiliai, daugiausiai – sunkiasvoriai. Nemaža dalis vairuotojų – iš trečiųjų šalių, ypač iš buvusių SSRS respublikų. 

Sausio mėnesį portalo „Delfi“ skaitytojai transporto įmonę išrinko „Superdarbdaviu 2019”,  t. y. patraukliausia ieškantiems darbo bendrove Lie­tu­vo­je. Jos vadovas Tomas Jur­ge­le­vi­čius tuomet gyrėsi, jog vairuo­to­jų dažniausiai ieško Uk­rai­no­­je, Baltarusijoje, Ru­si­jo­je, Uz­be­kis­tane, Gruzijoje. Iš­kal­bin­gas fak­tas: įmonėje lietuvių ir užsieniečių vairuotojų santykis – 5 ir 95 proc.!

Dėl įmonės ekonominės veik­los niekas jokių priekaištų neturėjo. Tačiau ar ne jos vadovams reikėtų reikšti pretenzijas, kad, nuo Kinijos atūžiant koronavirusui, jie nesiėmė jokių atsargumo priemonių? Čia atlyginimas neblogas – apie 1600–1800 eurų „į rankas”. Įmo­nė viliojo darbuotojus iš tų šalių, kur žmonių mėnesio pajamos tesudaro kelis šim­tus ar net dešimtis eurų, ir ne­si­domėjo, kuo jau nuo metų pradžios alsavo visas pasaulis – COVID-19. 

Ir štai lemtis krito ant uzbekų pečių. Tačiau kenčia ne tik jie, nuostolių turi ir pati vokiečių kapitalo transporto bendrovė. Keliasdešimt „pigių” vairuotojų pateko į karantiną ir išsiųsti į Abromiškes. Jie pablogino pandemijos statistiką visoje Lie­tu­voje. Mes vėl pagal užkratų rodiklį vilksimės Baltijos ša­lių uodegoje. Bet tai tik viena problemos pusė. Kita gi – val­džios imigracijos politika. 

Pamenate, kaip didžiavomės, jog pagal Europos Sąjungos pri­mestą planą turėjome priimti virš 1100 imigrantų iš lai­kinų pabėgėlių stovyklų iš neramumų apimtų šalių, dau­giausiai arabų. Kai kas sakydavo, kad tai šiuolaikinis Trojos arklys: atvykėliai ne tik čia reikš nepamatuotas teisines bei socialines pretenzijas, bet ir išstums mūsiškę darbo jėgą. Na, gerai, daugeliui Lietuva ta­po tik tranzito šalimi. Didelių bėdų su jais neturėjome. Bet štai darbdaviai panūdo samdyti pigią jėgą iš buvusio „soc­la­gerio”, o tai jau tapo visos valstybės piktžaizde. Ne tik ekonomine prasme, bet ir nacionaline. O jeigu anie dar pagrasina: „išeisiu į miestą ir už­krėsiu kitus”?

Verslas, kuris vis aktyviau reikalauja didžiulių dotacijų šian­dien, šios pandemijos aki­vaiz­doje visiškai kurčias per­spėjimams, jog nežabota imig­racija ir pigios darbo jėgos antplūdis padarys Lietuvą at­vy­kėlių kloaka, prieš ką įnir­tingai kovoja kai kurios Rytų ir Vidurio Europos šalys. Mus dėl to kaltina kuo nori: nacionalizmu ir rasizmu, saviizolia­cija bei ES norminių aktų igno­ravimu. Tačiau šis laikmetis rodo, kad nevaldomos imig­ra­cijos priešininkų patarimai buvo logiški, ir koronaviru­sas tarsi pridėjo dar vieną ar­gu­mentą: su atvykėliais įvežamas beveik nekontroliuojamas už­kra­tas.

Todėl visiškai tikiu, jog netrukus gali būti sugrįžta į ka­ran­tino laikus. Antai liepos 16-ąją vyko COVID-19 komiteto posėdis. Kaip pranešė Prem­jeras Saulius Skvernelis, ko­mi­tetas priėmė kelis sprendimus, kuriuos, kaip paprastai, dar tvir­tina Vyriausybė.

„Bus nustatytas konkretus užsikrėtusių asmenų 100 tūks­­tančių gyventojų kriterijus. Jį pa­siekus, įsijungtų mecha­niz­­mas, leidžiantis svarstyti ir nu­statyti privalomą kaukių dė­vė­jimą tam tikrose erdvėse, pa­vyzdžiui, prekybos cent­ruo­­se, viešajame transporte ir ki­tur”, – teigė Ministras Pir­mi­nin­kas.

Pirmosios kregždės jau yra. Karantinas Nr. 2 ne už kalnų. Prisižaidėme. 

Česlovas IŠKAUSKAS

Šilalėje surengtose daugiadienėse dviračių plento lenktynėse Ramūno Navardausko taurei laimėti varžėsi geriausi Latvijos, Estijos ir Lietuvos dviratininkai. Po jų ant garbės pakylos kopė ir jų organizatoriai bei šeimininkai kvėdarniškiai. 

Liepos 17–19 d. Šilalėje su­rengtose lenktynėse startavo 77 dalyviai: jauniai (17–18 m.), jaunučiai (iki 16 m.), merginos jaunės ir moterys.

Lenktynių startas buvo duotas Žadeikiuose: prologe varžybų dalyviai įveikė 3,7 km. Čia geriausią rezultatą parodė Estijos nacio­nalinės rinktinės atstovas Joonas Kuritsas (4:07 min.), antras buvo taip pat estas Madis Mihkels (4:12 min.), trečias – Šilalės sporto mokyk­lai atstovaujantis Dviračių sporto klubo (DSK) „Kvėdarna“ narys Aivaras Mikutis (4:15 min.).

Pirmajame etape įvei­­kus 84 km, pirmąsias dvi vietas vėl dalijosi tie patys Estijos atstovai, A. Mikutis liko trečias. 

Antrajame etape, nu­važiavus 85 km, geriausią rezultatą parodė Vilniaus DSK „Vitus“ atstovaujantis Žygimantas Norutis, ant­ras buvo R. Sargūno sporto gim­nazijos auklėtinis kvėdarniš­kis Mantas Bitinas, trečias – Roose Kert iš „Otepaa Rataklub“ (Estija).

Trečiasis 60 km etapas vyko Šilalės miesto gatvėmis. Ta­čiau jo metu įvykusi didelė dviratininkų griūtis iš varžybų eliminavo nemenką būrį sporti­nin­kų. Finišą pa­sie­kė tik 41 iš 70 trečiajame eta­pe startavusių dviratininkų. Pirmąją vietą šiame etape už­ėmė vienas Estijos jaunių rink­tinės lyderių J. Kuritsas, lemiamame sprinte pranokęs antrąją vietą iškovojusį šilališkį A. Mikutį, o trečias finišo liniją kirto dar vienas Estijos jaunių rinktinės narys Andre Roosas. 

Merginų įskaitoje iki trečio­jo etapo pirmavo prologe ir pir­majame etape nugalėjusi Auk­sė Strainytė (DSK „Kvėdar­na“). Ji ir dar viena to paties klubo narė Monika Juškevičiūtė bei Rimantė Žiliūtė (visos trys yra Lietuvos rinktinės narės) pateko į merginų jaunių generalinę įskaitą.

Jaunučių gretose greičiau­sias buvo jau po prologo baltus „Eurobiuro“ įskaitos marškinėlius apsivilkęs Rokas Adomaitis („Viesulo SC–Klaipėda Cycling Team“). Antrąją ir trečiąją vietas šioje įskaitoje užėmę latvis Rihardas Reinfeldas ir Kristupas Mikutis (DSK „Kvėdarna“) atsiliko vos 7 sek.

Ramūno Navardausko taurę iškovojo Estijos jaunių rinktinės narys M. Mihkelsas, ant­rąją vietą galutinėje įskaito­je už­ėmė J. Kuritsas, trečiąją – A. Mikutis. Jis nuo nugalėtojo atsiliko 57 sek., o nuo antrąją vietą užėmusio esto – vos 25 sek.

Tarp komandų geriausiai pasi­rodė Estijos jaunių rinktinė, ant­ra – DSK „Kvėdarna“, trečia – Estijos ekipa CFC „Spordiklubi“.

DSK „Kvėdarna“ vaikinų jaunių komandą sudarė A. ir K. Mi­kučiai, Justinas ir Jomantas Venckai, Edgaras Žekas bei M. Bitinas.

Etapų ir galutinės įskaitos lyderiams atiteko taurės bei piniginiai prizai (piniginis prizinis fondas buvo 1250 eurų).

DSK „Kvėdarna“ vadovas Kęs­tutis Česaitis dėkoja visiems lenktynių rėmėjams, kurių pagalba pavyko tarptautinį renginį suorganizuoti sklandžiai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Prieš porą metų į Šilalę atvykęs kunigas Saulius Katkus daugumai pažįstamas kaip itin kuklus žmogus. Tad jo apsisprendimas viešai pri­statyti savo pomėgį kolekcionuoti religinius atvirukus ir paveikslėlius buvo tikra staigmena. 

„Tikriausiai Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus salės dar niekada nematė tokio būrio žmonių“, – sveikindamas kun. S. Katkų su parodos pristatymu, pastebėjo savivaldybės administracijos direktorius Valdemaras Jasevičius. Jis pasidžiaugė, jog dvasininkas yra ne tik dvasinis bendruomenės vedlys, bet ir itin visuomeniškas jos atstovas.

Tuo tarpu pats kunigas, kaip jam įpras­ta, kukliai šypsojosi: „Juk ne aš tuos paveikslėlius piešiau. Nesu vertas tokio dėmesio“.

Kun. S. Katkus prisiminė, kaip, būda­mas vos ketverių, cheminiu pieštuku „patobulino“ Stasio Krasausko iliustruo­tą knygą. Už tokius „dailės“ darbus, sako, buvo paauklėtas ir tuo jo, kaip dailininko, karjera užsibaigė.

Tačiau polinkis į grožį niekur nedingo – įspūdingos kolekcijos autorius prisipažino, jog renka paveikslėlius ir atvirukus nuo vaikystės. Tiesa, niekada neieškojęs jų specialiai.

„Patys susirinko“, – šyptelėjo kunigas, pirmuosius paveikslėlius pradėjęs rinkti būdamas 10-ies.

Kun. S. Katkus yra gimęs ir užaugęs Kretingoje. Taigi, tik­ras žemaitis. Kunigauja jis jau trisdešimt metų, yra edukologijos mokslų magistras, tarna­vo Klaipėdoje, Sedos, Salan­tų, Platelių, Švėkšnos parapi­jose, o prieš porą metų buvo paskirtas Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonu.

Parodoje, kuri muziejuje bus eksponuojama iki rugpjūčio 20 d., iš viso pristatoma 230 paveikslėlių, nors kolekcijoje jų yra keliasdešimt kartų daugiau. Vienu pačių brangiausių klebonas įvardija tą, kurį gavo 1973-iaisiais, eidamas Pirmosios Komunijos, o išskirtiniausiu laiko Jono Mačiulio (Maironio) mirties metais išleistą paveikslėlį su nekrologu. Kun. S. Katkaus žiniomis, tokių paveikslėlių nebuvo daug, tad jį išsaugoti iki šių dienų – retenybė. Vienas seniausių kolekcijoje yra maždaug 120 metų Šiluvos paveikslėlis su Rusijos caro laikų prierašu. 

„Pamenu, gyvenome dideliame name gal aštuonios šeimos. Kai mirė Elena Jurkevičiūtė, kurią kažkodėl vadindavome lenke, tėvai leido man pasilikti jos turėtą maldaknygę, rožinį ir paveikslėlius. Vėliau, jau tapęs kunigu, vis atkreipdavau dėmesį į šiuos daiktus kalėdodamas, mainydavau juos į naujus paveikslėlius. Geras būdas kažką kolekcionuoti yra mainai su kitais šio pomėgio bičiuliais. Štai mano bendravardis Saulius Pilinkus, vedantis televizijos laidą „Daiktų istorijos“, renka saldainių popierėlius. Kažkada padovanojau jam 1914 m. popierėlį nuo šokolado, o jis man – visą šūsnį religinių paveiksliukų“, – pasakojo kolekcijos autorius.

Neretai į kunigus kreipiasi ir mirusiųjų artimieji, kurie teiraujasi, kur, pavyzdžiui, padėti religines knygas. 

Beje, apie įvairių daiktų įdėjimą į kars­tą, kaip ir rožinio įdavimą į rankas mirusiajam, dvasininkas sakė turintis savo nuomonę. Pasak Kun. S. Katkaus, daž­nai tai daroma, nė nepagalvojus, jog žmogus, kol gyvas buvo, rožinio niekada nekalbėjo. Tad rožinio ar paveikslėlio įdėjimas į rankas yra veikiau tradicija, nei turi kokią ypatingą reikšmę.

„Būna, kad įdedamas bet koks šventas paveikslėlis, būna – vardą nešiojusio asmens ir to paties vardo šventojo atitikmuo, o pasitaiko, jog kartu palaidojamas autentiškas, istorinę vertę turintis paveikslėlis. Esu girdėjęs, jog mirusiajam į karstą įdeda Šv. Agotos duonos. O štai viena moteris prieš mirtį pageidavo, kad jai po pagalve karste būtų pakišti sūnaus, gyvenančio Kanadoje, laiškai ir nuotraukos. Tiesa, vėliau sūnus giminaičių prašė surasti tuos laiškus bei nuotraukas ir persiųsti jam. Deja, viskas buvo pakasta po žeme“, – pasakojo dvasininkas.

Kun. S. Katkus priminė, kad nesvarbu, paveikslėlis lietuviškas, užrašytas lenkiškai ar rusiškai, kiekvienas neša savitą žinią ir turi savo istoriją. 

„Daugeliui tikriausiai kyla klausimas, koks yra šios kolekcijos parodymo tikslas. Kiekvienuose namuose rasime senų paveikslėlių, maldaknygių. Ir jei daugeliu atveju istoriškai tai yra palyginti maža vertybė, daug prasmingesnis dvasinis ryšis – su išėjusiais tėvais, seneliais, kitais protėviais. Galbūt ir šioje kolekcijoje aptiksite tokių pat paveikslėlių, kuriuos irgi saugote kaip atminimą. Vadinasi, mes su jumis esame dvasinėje brolystėje“, – pomėgio esmę atskleidė Šilalės parapijos klebonas. 

Be religinių paveikslėlių, kun. S. Katkus renka senas knygas, maldaknyges bei varpelius.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Birželio pabaigoje savivaldybės taryba nutarė aukciono būdų išnuomoti Šilalėje, Vasario 16-osios g. 14 name esantį keturių kambarių butą. Jo panaudos sutartis nutraukta prieš pusantrų metų, o nenaudojamą turtą lai­kiusi savivaldybė mokėjo už jo šildymą, administravimą, atliekų išvežimą. Tokių nenaudojamų butų savivaldybė turi ir daugiau, o vien per šį pusmetį už juos sumokėjo 1,3 tūkst. eurų.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.55

„Kietaviškių gausa“ rems „Maisto banką“ daržovėmis ir 2020-ųjų sezono metu. Nuo 2020 m. liepos 20 d. visose prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse startuoja „Kietaviškių gausa“ socialinė akcija „Kiek pomidorų perki, tiek jų dovanojame „Maisto bankui“. Gyventojai kviečiame pirkti akcijos ženkliuku pažymėtas produktų pakuotes, taip prisidedant prie kilnių tikslų: kiek pakuočių bus nupirkta, tiek daržovių bus padovanota „Maisto banko“ globojamiems nepasiturintiems.

Švelnindama karantino padarinius mažiau pasiturintiems žmonėms, „Kietaviškių gausa“  inicijavo projektą „Kiek pomidorų perki, tiek jų dovanojame „Maisto bankui“. Didžiausią šiltnamių kompleksą Baltijos šalyse turinčios įmonės „Kietaviškių gausa“ partnerystė su „Maisto banku“ prasidėjo daugiau nei prieš šešerius metus. Tai nėra vienkartinė įmonės akcija, bet nuolatinis tęstinis darbas, remiant socialiai mažiau pajėgius vartotojus.

„Visuomet buvome socialiai atsakingi ir mažiau pasiturintiems žmonėms aukojome daržovių, užaugintų mūsų šiltnamiuose. Šia iniciatyva viso sezono metu įsipareigojame dideliais kiekiais papildyti „Maisto banko“ maisto paketus, suprasdami, kad COVID-19 situacija socialiai remtinų asmenų sąrašą išplėtė beveik dvigubai. Įtraukdami į sumanytą akciją ir pirkėjus, skatiname juos kiekvieną dieną pagalvoti apie tuos, kuriems pagalba šiuo metu ypač reikalinga. Nepasiturintys žmonės ne visada gali sau leisti pirkti daržovių, o jos, pagal visas Pasaulio sveikatos oraganizacijos rekomendacijas, yra būtinos kasdieniniame maisto racione. Pradėjome akciją, kur pirkėjams nereikės nieko papildomai daryti – jie tiesiog ir toliau įprastai pirks daržovių savo stalui, o mes tokį pat jų kiekį svoriu įsipareigojame padovanoti ir, mūsų logistams padedant, išskirstyti „Maisto bankui“,– sako UAB „Kietaviškių gausa“ direktorius Mindaugas Pupienis.

„Maisto bankas“ teikia paramą maistu beveik 600 kitų nevyriausybinių organizacijų visoje Lietuvoje. Tokiu būdu pagalba pasiekia daugiau nei 138 tūkst. nepasiturinčių asmenų 214 miestų ir miestelių. Sunkiau gyvenantys žmonės jau seniai įvertino „Kietaviškių gausos“ daržovių kokybę. Vien šiais metais įmonė nepasiturinčiųjų maitinimui skyrė beveik 6 tonas Lietuvoje užaugintų agurkų ir salotų, kurie buvo perduoti senoliams, neįgaliesiems, gausioms šeimoms ar tėvų globos netekusių vaikų šeimynoms”,– sako „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.

Anot jo, parama daržovėmis nepasiturintiems yra ypač svarbi.

„Didžioji dalis skurstančiųjų savo pirkinių krepšelius formuoja iš pačių pigiausių ir dažnai maistingų medžiagų stokojančių produktų, todėl esame labai dėkingi įmonei „Kietaviškių gausa“, kurios dėka sunkiau gyvenančių žmonių racioną galime papildyti vitaminais gausiomis daržovėmis“, – teigia “maisto banko” atstovas.

Iš kovo mėnesį Lietuvoje atliktos viešos apklausos matyti, kad visuomenei ypač svarbus didelių įmonių indėlis bei socialiniai paramos projektai. Pasak „Kietaviškių gausa“ vadovo, dabartinėje situacijoje įmonės privalo ne tik mažinti plastiko naudojimą, palaikyti tvaresnės gamybos grandinę, bet ir atsigręžti į socialiai sunkiau besiverčiančias visuomenės grupes, drauge kurti ir plėtoti socialinius ryšius.

„Investuojame į socialinę atsakomybę, siekdami kartu su visais Lietuvos žmonėmis tapti pokyčio dalimi. Kuo didesnė įmonė, tuo sunkiau pakeisti nusistovėjusį procesą. Tik pradėję nuo savęs mes tampame pavyzdžiu ne tik savo įmonės darbuotojams, bet ir kitoms didelėms korporacijoms. Siektina pusiausvyra tarp visuomenės, aplinkos gerovės bei verslo paskatino ieškoti naujų būdų, kaip galėtume padėti vieni kitiems“, – teigia M. Pupienis.

„Maisto banko“ ir UAB „Kietaviškių gausa“ akcija „Kiek pomidorų perki, tiek jų dovanojame „Maisto bankui“ vyksta visose „Maxima“ parduotuvėse nuo liepos 20 d.

Vasara – puikus metas atsinaujinti. Daugumai populiariausių išmaniųjų telefonų modelių šiuo metu taikomos ypatingai didelės nuolaidos. Pasiūlymais jau dabar galima pasinaudoti operatoriaus salonuose ir internetinėje parduotuvėje www.tele2.lt.

Platus telefonų pasirinkimas – skirtingiems poreikiams

Svajojantiems apie naują išmanųjį telefoną – geros naujie­nos. Dabar daugelį populiarių gamintojų modelių galima įsigyti pigiau. Rinktis tikrai yra iš ko – patinkantį išmanųjį ras ir naujausių technologijų fanatikas, ir mobiliosios fotografijos asas, ir ekonominės klasės modelio ieškantis senjoras.

„Apple“ fanams pasirinkimo tikrai nepritrūks – su nuolaidomis šiuo metu siūlomi ir anksčiau išleisti modeliai, tokie kaip „iPhone 6s“, ir patys naujausi išmanieji, pavyzdžiui, „iPhone 11 Pro“. Itin gera kaina dabar taikoma ir išskirtinio prabangaus dizaino „Apple iPho­ne XS“ telefonui. Jis vertinamas dėl didelio „Super Retina“ ekrano, išskirtinio duomenų saugumo ir itin pažangaus „A12 Bionic“ lusto.

„Samsung“ gerbėjų taip pat laukia puikūs pasiūlymai. Štai vartotojų pamėgtą „Samsung Galaxy S10“ telefono modelį su 2k raiškos ekranu ir triguba kamera su dirbtiniu intelektu šiuo metu galima įsigyti net 340 Eur pigiau. Kaina be sutarties, mokant visą sumą iškart – 569 Eur (ne akcijos metu – 909 Eur). Didelės nuolaidos taikomos ir populiariems „Samsung Galaxy S20“, „Samsung Galaxy S20+“ ir „Samsung Galaxy S20Ultra“ modeliams.

Iš „Huawei“ išmaniųjų didžiausia, net 240 Eur nuolaida taikoma greitam bei funkcionaliam „Huawei P30 Pro“ modeliui. Jis pasižymi ypatingai ryškiu 6,47 colio įstrižainės „Oled“ ekranu, galingu procesoriumi ir net 4200 mAh baterija. Jo kaina be sutarties, mokant visą sumą iškart – 559 Eur (ne akcijos metu – 799 Eur).

Tie, kurie pasirinks inovatyvius ir ištvermingus „Huawei P40“ arba „Huawei P40 Pro” modelius, galės džiaugtis puikia dovana už 0,01 Eur priemoką – belaidėmis „Huawei FreeBuds 3“ ausinėmis.

Ypatingi pasiūlymai šiuo metu taikomi ir stilingiesiems „Xiaomi“, patvariems „Cat“, ekonomiškiems „Fonos“ bei klasikiniams „Nokia“ telefonų modeliams.

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas – už patrauklią kainą

Klientų patogumui, mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ su draudimo partneriu „Gjensidige“ teikia vairuotojų privalomojo draudimo paslaugas.

Užpildę draudimo formą, „Tele2“ klientai gali apdrausti lengvąjį automobilį bei jo priekabą, krovininį automobilį iki 3,5 t bendrosios masės arba motociklą.

Kiekvieno mėnesio mokestis už draudimo paslaugą yra įtraukiamas į „Tele2“ mėnesio mokėjimo sąskaitą. Mokėti įmokas galima ir už kito asmens vardu registruotą automobilio draudimo sutartį.

Draudimo pasiūlymas galioja tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Daugiau informacijos apie pasiūlymus ir akcijas sužinosite www.tele2.lt, „Tele2“ salonuose arba paskambinę telefonu 117.

Įrenginiams papildomai taikomas vienkartinis laikmenos mokestis. Akcijos laikas bei įrenginių kiekis – riboti.

Jovita JARUTIENĖ

Nors karantinas gerokai pakoregavo Bijotų dvaro sodyboje vyks­tan­čio festivalio planus, koncertai po Baublių muziejaus ąžuolais skambės. Festivalis „Svečiuose pas Dionizą“ startuoja liepos 18 d., 15 val. Jau antrus metus jį rengiantis ir „Šilalės artojo“ skaitytojams pristatantis Val­das Latoža žada, kad geros nuo­taikos ir kokybiškos mu­zikos bijotiškiams, šilališkiams bei rajono svečiams tikrai užteks. 

– Esate dauge­lio festivalių, kon­certų bei renginių prodiuseris. Kodėl pasirinkote būtent Bijotus?

– Pirmiausia pats esu bijotiškis, o antra – jaukaus, unikalaus ir gražiai sutvarkyto miestelio erdvės tarsi pačios prašosi renginių bei koncertų. Baublių mu­ziejaus parkas – ideali vieta vasaros šventėms: Baubliai – išlikęs au­tentiškas senovės lie­tuvių kultūros pamink­las, neturintis ana­lo­go, gyvai menantis rašytoją Dionizą Pošką ir Lietuvos praeitį. Nepelnytai savo laiku primirštas, o šiandien, manau, atrandamas lankytojų naujai.

– Kas skatina organizuoti renginius?

– Kaip minėjau, sentimentai... Norisi, kad ši vieta būtų gyva ne tik istorija, bet pulsuotų ir muzikos projektais bei renginiais. Šilalės rajonas savo geografine padėtimi, istoriniu palikimu ir erd­vėmis ypač tinkamas įvairioms šventėms. Tai Medvėgalis, Paršežeris, Bi­lio­niai, Bijotai ir kt. 

Motyvacijos Bijotuose organizuoti festivalį duoda ir Lietuvos kultūros tarybos, savivaldybės parama, puiki part­nerystė su Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejumi ir Bijotų seniūnija. 

– Koks yra koncertų Bijotuose lankytojas?

– Žiūrovai bei klausytojai čia nuoširdūs ir atviri: žino, kur eina, kokių emocijų patirs, o pagal jų reakciją koncertuose, drąsiai sakau, jie yra puikūs klausytojai. Čia ateina ir vietiniai žmonės, nudirbę ūkio darbus, atvyksta iš kitų rajono vietovių. O pernai sulaukėme svečių iš Tauragės, Jurbarko, Kelmės, Šiaulių, Kauno, Panevėžio. Atvykusiuosius į Bijotus puikiai nuteikia geras koncertas ar atlikėjas, apsilankymas muziejuje, užburia gamtos grožis ir ramybės pojūtis.

– Iš programos matyti, kad festivalis plečia ribas?

– Taip, prie istorinio palikimo nepaminėjau Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčios, kur vyksta Sniegenos atlaidai.  Rugpjūčio 2 d. čia organizuojame išvažiuojamąjį festivalio koncertą, kuriame koncertuos publikos numylėtiniai – Deivis ir Renata, o rugpjūčio 7 d., 18 val., Bijotų dvaro sodyboje vyks Aido Giniočio akustinis koncertas.

Klausytojams ir atlikėjams linkiu saugoti save ir kitus, būti sveikiems, o atvykusiems į koncertus – geros nuotaikos!

Jurgita ŠAPĖNAITĖ