Sudarydama šių metų valstybės biudžetą, Finansų mi­nisterija savivaldybėms papildomai numatė 10 mln. eurų verslui skatinti. Trečiadienį Seimo Biudžeto ir fi­nan­sų komitetas analizavo, kaip tie pinigai naudojami. Pa­aiš­kėjo, kad valstybės skirtais pinigais savivaldybės da­lin­tis su verslu nelinkusios: kol kas vidutiniškai panaudo­ta tik apie 28 proc. lėšų. Tačiau Šilalės savivaldybė labai atsilieka net nuo šitokio vidurkio.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.59

Dėl koronaviruso grėsmės paskelbti apribojimai itin pakoregavo automobilininkų planus dalyvauti įvairiose parodose ar sporto renginiuose, nemažai jų teko atšaukti. Tačiau pasibaigus karantinui ne vienas autoklubas ar automobilininkų asociacija suskubo rengti susitikimus. Gargžduose žinoma asociacija „Garažo raktai“, šiais metais mininti savo veiklos penkmetį, taip pat įsilieja į visuomeninę miesto veiklą.

Rugpjūčio 22 d. Gargždų 767-ojo gimtadienio proga klubo nariai stengiasi suburti bendraminčius automobilininkus į parodą mieste, po atviru dangumi ir taip paminėti ne tik savo asociacijos sukaktį, bet tuo pačiu pagerbti ir svarbią miesto istorijos datą.

„Pasibaigus karantinui svarstėme įvairius variantus, kaip galėtume įprasminti asociacijos pirmojo veiklos penkmečio rezultatus. Tad, gavę pasiūlymą iš Klaipėdos rajono savivaldybės mero prisidėti prie Gargždų gimtadienio organizavimo, surengiant automobilių parodą, nedvejodami sutikome. Manome, kad mums yra garbė atstovauti gimtajam miestui. Prie Minijos krantų prisiglaudusius gražėjančius Gargždus norime parodyti ir savo kolegoms iš visos Lietuvos. Tuo labiau, jog Gargždai garsėja automobilių sporto tradicijomis“,– kalbėjo asociacijos „Garažo raktai“ vadovas Linas Petrauskas.

Asociacija „Garažo raktai“ kviečia rugpjūčio 22 d. į Gargždus, savivaldybės aikštę, 12 val. susirinkti automobilių technikos mėgėjus iš visos Lietuvos ir parodyti, kokius įdomius, retus, senus, patobulintus, ruoštus sportui, bet ne visuomet gatvėje sutinkamus automobilius ar motociklus jie turi!

Parodoje dalyvavimas nemokamas tiek dalyviams, tiek žiūrovams.

Organizatoriai labai prašo norinčiuosius dalyvauti parodoje su savo išskirtiniais automobiliais iš anksto registruotis el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. Būtina nurodyti dalyvio vardą, pavardę, automobilio modelį, markę, valstybinius numerius, kontaktinį telefoną ir vietovę, iš kurios atvykstama. Parodos dalyviams ruošiami įvairūs Klaipėdos rajono savivaldybės ir asociacijos „Garažo raktai“ įsteigti apdovanojimai ir prizai skirtingose klasėse. Po parodos visi bus pakviesti mėgautis Gargždų miesto gimtadienio šventės koncertais nuostabiame Minijos slėnyje.

Asociacijos „Garažo raktai“ inform.

Klaudijaus MĖČIAUS nuotr.

Šilališkis, pavadinkime jį Antanu, yra tas žmogus, ku­ris aktyviai teikia pasiūlymus, kaip ir ką būtų galima su­tvarkyti, kad visų mūsų gyvenimas taptų patogesnis. Šį­kart jis ragina atsakingus asmenis atidžiau apsižvalgyti rekonstruojamoje Šilalės Dionizo Poškos gatvėje.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.58

Kusiai – atokus rajono kaimas. Pu­siau­kelėje tarp Jomantų ir Tenenių, kitoje kelio pusėje, dunkso Vid­girės giria, kurios, sako, vien tik pakraščiai belikę, o vidu­rys iškirstas. Buvo metas, kai šio krašto žmonės, eida­mi į girią, po kelias pintines grybams pasiimdavo, tačiau da­bar ne tik medžių sumažėjo, bet ir kepurėtųjų.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.58

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kasmet pa­skelbia savivaldybių indeksą. Atliekant analizę, vertinamos gyventojams ir investuo­tojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės. Tarp jų – komu­nalinis ūkis, mokesčiai, investicijos, plėtra ir administ­racija. Būtent pastaroji sritis mūsų rajono savivaldybėje jau daugybę metų vertinama gana prastai: nors gyventojų nuolat mažėja, valdininkų skaičius ne tik kad nesitraukia, bet netgi auga. O lyginant Šilalės savivaldybę su kitomis panašiomis savivaldybėmis, biurokratų gausa lenkiame gerokai didesnius rajonus. Šį faktą, būdama opozicijoje bei kritikuodama tuometinę valdžią, nuolat akcentuodavo ir dabartinė valdančioji dauguma, todėl lyg ir logiška, kad buvo nuspręsta imtis savivaldybės administracijos struktūros pertvarkos. Kita vertus, kyla klausimas, ar tokios, kokios planuojamos, permainos duos realių pokyčių ir tikrai sumažins biurokratinio aparato išlaikymo naštą, ar tebus tik dar vienas kitaip sudėliotas „optimizavimas“, skirtas pademonstruoti visuomenei, kad valdžia neva vyk­do rinkimų pažadus.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.58

Iki Seimo rinkimų liko visai nedaug – maždaug  pus­tre­čio mėnesio. Dažnas svarsto: šiemet tikrai sunku pasi­rinkti, už ką balsuoti. Naujausiais tyrimais, daugiau kaip penk­tadalis būsimų rinkėjų nežino, ką pasirinks. Valdantie­siems padeda pats likimas, kurio vardas – koronavirusas. Kažkas ciniškai pajuokavo, kad „valstiečiai“ meldžia naujo karantino...

Juokas juokais, bet Saulius Skvernelis ir Aurelijus Veryga maudosi šlovės spinduliuose pandemijos dėka. Drįskime pripažinti, jog be mažyčių klaidų jie gerai susidorojo su šia pasauline nelaime. Iki šiol Lietuva šiuo požiūriu yra pirmuose dešimtukuose. Svei­ka­tos apsaugos ministras pirmą kartą per trejus metus turi teigiamą vertinimų balansą: „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, liepą jo veiklai pritarė 38 proc. respondentų. O juk 2017 m., kai jis pradėjo įnirtingą kovą su alkoholiu, jo reitingai smarkiai krito ir neatsigavo iki šiol. A. Veryga dabar yra šeštas populiariausias politikas Lietuvoje.

Fenomenas? Anaiptol. Jo vietoje kitas pareigūnas galbūt būtų ne prasčiau susidorojęs su šiuo XXI a. maru. Žinoma, karti ant jo visus šunis galima, bet tuo užsiimti mėgstanti opozicija tik parodo savo neįgalumą. Psichiatras pagal profesiją ministras puikiai išmano ir komunikacijos subtilybes: ar dažnai matėte jį suirzusį, išbalansuotą naivių ir provokacinių žurnalistų klausimų? Kantrybės bei tolerancijos iš jo gali pasimokyti net Premjeras, kuris (gal dėl jį užklupusios nelemtos ligos) dažnai prarasdavo savikontrolę...

Nesu valdančiųjų šalininkas, greičiau save laikau „per žingsnį nuo centro į dešinę“, tačiau opozicija šį pusmetį jei ir nesiliuobė veidu į purvą, bet savo munduro nuo jo taip ir neapsivalė. Nuolatiniai dirbtiniai ir nelogiški priekaištai kovos su COVID-19 vedliams dažnai buvo skelbiami, norint įgelti, pašiepti, pademonstruoti savo propagandinį priešrinkiminį žavesį. Net konservatorių gerbėjai, rikiuodami rinkimų sąrašus, Gabrielių Landsbergį nustūmė kažkur toli toli. Tiesa, savo bjauria retorika nuo jų neatsiliko ir „valstiečiai“: nei Ramūnas Karbauskis, nei Agnė Širinskienė negailėjo aštrių epitetų oponentams...

Politikų vertinimuose gerą įspūdį palieka užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris yra antras po Gitano Nausėdos ir net lenkia savo bosą S. Skvernelį. Pagal profesiją inžinierius, sovietinis komjaunimo aktyvistas, išmėginęs žurnalisto duoną, šis po pusmečio 60-ies sulauksiantis politikas (prieš trejus metus jis paliko LSDP) yra kaip reta lojalus lietuviškumui ir gana gerai tvarkosi užsienio politikoje. Opozicija dažnai mėgina jam įgelti, bet tuos geluonis ministras greitai išsitraukia...

Aišku, iki rinkimų dar nemažai vandens nutekės. Nedidelis „karbauskininkų“ atotrūkis nuo „landsbergininkų“ gali dar daug kartų keistis, ir šis balansas priklausys nuo kokio nors mažmožio: ar Vyriausybė paskelbs naujus pandeminius apribojimus, ar A. Veryga anksčiau grįš iš atostogų, ar iš pasyvumo zonos išlįs TS-KDP sąrašo vedlė Ingrida Šimonytė, pagaliau – kuo dar nustebins „visuomenininkai“ iš rinkimams užregistruoto Nacionalinio susivienijimo. 

Mėgstu razinas. Nors šis praėjusios savaitės įvykis labiau panašus į kartųjį pipirą – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidento Šarūno Narbuto sulaikymas, įtariant jį dėl 5 mln. eurų vertės koronaviruso tyrimams skirtų reagentų pirkimų prekyba poveikiu. Tyrimo duomenimis, valstybės institucijoms kovo mėnesį siekiant ypatingai skubiai įsigyti didelį kiekį reagentų ir pradėjus derybas su vienos užsienio įmonės įgaliotu atstovu, įtariamasis ėmė veikti kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir minėtos bendrovės.

Nepasitikėjimą šiais įtarimais kelia grynai žmogiška aplinkybė: ar STT veiksmų pagrindo nesudarė grynai lietuviška savybė – pavydas, kad už tarpininkavimą (beje, Š. Narbutas veikė viešai, oficialiai ir pagal įstatymus) į jo asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. Eur suma...

Kaip sakoma, tyrimas tęsiasi, ir kol kas žurnalistas gali reikšti tik savo simpatijas ar antipatijas. Tik priminsiu, kad POLA prezidentas Š. Narbutas yra buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas teisės klausimais...

Česlovas IŠKAUSKAS

Europoje augant artimuosius slaugančiųjų skaičiui, vis didesnis dėmesys atkreipiamas į jų psichologinę savijautą. Reaguodami į pokyčius visuomenėje, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Švedijos, pristatė specialią internetinę programą „Slaugau artimą“ ir kviečia atlikti apklausą, kuria siekiama geriau suprasti slaugančių savo artimuosius situaciją ir pagalbos poreikius. Šią programą ir situaciją Lietuvoje bei Europoje pristato dokt. Ieva Biliunaitė (Linšiopingo universitetas, Švedija) ir dokt. Austėja Dumarkaitė (VU). 

 „Slaugau artimą“ – nauja programa psichologinei pagalbai gauti

Stebėdami Europos mastu augantį artimuosius slaugančių žmonių skaičių ir šių žmonių poreikį psichologinei pagalbai gauti, VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai, bendradarbiaudami su Linšiopingo universitetu (Švedija), sukūrė ir pristatė internetinę programą „Slaugau artimą“, skirtą žmonėms, kurie slaugo savo artimąjį ir dėl to patiria psichologinių sunkumų.

Programoje „Slaugau artimą“ dalyvavo daugiau nei pusšimtis žmonių, slaugančių savo artimąjį. Į programą užsiregistravę dalyviai naudojosi aštuonių savaičių trukmės internetine psichologine programa. Dalyviai nuotoliniu būdu asmeniškai bendravo su specialiai šiai programai pasirengusiomis psichologėmis, išbandė įvairius metodus, padedančius susidoroti su kylančiais sunkumais, mokėsi suprasti ir tvarkytis su įvairiomis emocijomis. Lygiagrečiai buvo atliekamas programos veiksmingumo vertinimas.

Programa „Slaugau artimą“ įvertinta kaip naudinga: sumažėjo slaugančiųjų depresijos, streso, nerimo simptomai, pagerėjo dalyvių gyvenimo kokybė. Be to, didžioji dalis dalyvių teigiamai atsiliepė apie programą.

„Slaugyti tėtį, mamą ar vaiką gali būti sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai – slaugantįjį apima stresas, nerimas, liūdesys. Slaugymą dažnai priimame kaip pareigą, o pasikalbėti apie sunkumus vieniems nėra su kuo, o kitiems net gėda. Norime daugiau sužinoti apie savijautą tų, kurie slaugymo naštą drąsiai užsikelia ant savo pečių“,– sako VU Psichotraumatologijos centro vadovas prof. Evaldas Kazlauskas.

Spėjama, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų rūpinasi vienu ar netgi daugiau savo artimųjų. Taigi būtina išsamiau aiškintis ir suprasti šių žmonių patirtį, jog būtų galima spręsti, kokia psichologinė pagalba būtų labiausiai priimtina šiai žmonių grupei.

Artimųjų slaugymas – apdovanojantis iššūkis

Europoje daugiau nei trečdalis žmonių slaugo asmenį iš artimos aplinkos. Neretai slaugomieji yra silpnos sveikatos tėvai, sutuoktiniai, vaikai ir kiti šeimos nariai ar artimi giminaičiai. Nors kiekvieno slaugančiojo ir slaugomojo situacija yra labai individuali, slaugymas turi didelę įtaką slaugančiojo savijautai. Viena vertus, rūpinimasis artimuoju gali suteikti pasitenkinimo ir pilnatvės: galimybė padėti ir pasirūpinti artimu žmogumi gali sukelti malonių emocijų. Kita vertus, slaugantiems savo artimuosius neretai yra būdinga sumažėjusi gerovė, didesnis streso lygis, pasireiškia depresijai būdingi simptomai ir kiti psichologiniai sunkumai.

Kadangi slaugymas reikalauja nemažai laiko ir pastangų, įvairūs sunkumai gal kilti priklausomai nuo slaugomojo savijautos, sveikatos ar kitų problemų. Pavyzdžiui, slaugant artimąjį, kuriam yra diagnozuota demencija, gali būti sudėtinga dėl ligai progresuojant besikeičiančios žmogaus asmenybės, didėjančio priklausomumo, silpnėjančios atminties. Slaugantiesiems tokioje situacijoje tenka nuolat prisitaikyti prie besikeičiančios artimojo būklės.

Ne mažiau svarbus aspektas – slaugant artimąjį, mažiau laiko lieka sau, laisvalaikiui, pasibuvimui su kitais artimaisiais, draugais. Kai kuriais atvejais slaugantieji turi sumažinti darbo krūvį arba visai nustoti dirbti, tai gali sukelti finansinių sunkumų.

Įtakos turi finansinė parama ir kultūrinės nuostatos

Skirtingose Europos šalyse būdingas nevienodas paramos artimuosius slaugantiems pasiskirstymas, lemiantis artimųjų slaugai skiriamo laiko kiekį. Pavyzdžiui, Skandinavijoje slaugymui skiriamos apie 2–3 valandos per savaitę, Pietų Europoje – Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje neretai slaugymui skiriama ir visa para.

Priklausomai nuo teikiamos paramos dydžio ir prieinamumo, keičiasi ir žmonių laisvė bei galimybės priimti įvairius su slaugymu susijusius sprendimus. Be valstybės teikiamos paramos, didelę įtaką daro ir kultūrinės nuostatos. Kai kuriose šalyse vyrauja stiprios tradicijos rūpintis vyresniaisiais savo šeimos nariais, įtaką daro ir tai, kokios paramos tikisi asmenys, kuriems yra reikalinga priežiūra. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmonės, priklausomai nuo atitinkamo kultūrinio konteksto, gali turėti labai skirtingus įsitikinimus apie tai, kokios pagalbos jie norėtų, kai jos, tikėtina, prireiks.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje vienas iš pagrindinių artimuosius slaugančiųjų patiriamų sunkumų yra prieiga prie reikiamos informacijos. Kadangi sveikatos ir socialinė parama Lietuvoje nėra galutinai integruota, tai gali sukelti sunkumų norint rasti atsakymus į rūpimus klausimus. Tačiau daugelis kitų būdingų problemų – kaip ir likusioje Europoje: dirbantys žmonės arba neturi, arba turi labai ribotas galimybes prireikus keisti darbo grafiką tam, kad būtų galima prisitaikyti prie slaugomo asmens poreikių.

Kalbant apie emocinę paramą, galimybės ją gauti taip pat yra ribotos. Nepaisant to, Lietuvoje pamažu kuriasi įvairios iniciatyvos pagalbai suteikti: esama telefoninių linijų, į kurias gali kreiptis asmenys, patiriantys psichologinių sunkumų; kai kurios sveikatos ar socialinių paslaugų įstaigos suteikia slaugantiems asmenims galimybę susisiekti su medicinos slaugytojais ir aptarti rūpimus klausimus.

Vis dėlto Lietuvoje dar yra jaučiamas bendras psichologinės pagalbos stygius. Kadangi artimuosius slaugantys žmonės neretai susiduria su streso, depresijos ir nerimo simptomais, svarbu, kad būtų sudarytos galimybės gauti profesionalią psichologinę pagalbą. Ši problema tampa vis aktualesnė dabar, karantino laikotarpiu, kadangi išauga socialinės izoliacijos rizika, yra apribotos medicinos, socialinės ir kitos paslaugos.

Slaugančiųjų apklausa

Siekdami įvertinti savo artimuosius slaugančių asmenų patirtis ir poreikius, šiuo metu VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai kartu su Linšiopingo universitetu organizuoja ir kviečia atlikti trumpą slaugančiųjų apklausą (https://www.fsf.vu.lt/naujienos/fakulteto-ivykiai/3250-vu-mokslininkai-pastebi-slaugantieji-artimuosius-auganti-visuomenes-grupe), kurios tikslas – sužinoti apie tai, kokius sunkumus patiria žmonės, slaugantys savo artimuosius.

Surinkta ir įvertinta informacija bus naudojama psichologinės pagalbos galimybėms plėtoti ir pritaikyti. Apklausos metu nebus renkama asmeninė dalyvių informacija. Pildyti apklausą gali visi pilnamečiai Lietuvos gyventojai, kurie slaugo artimą žmogų. Taip pat klausimyną gali užpildyti ir tie žmonės, kurie neslaugo patys, bet gerai pažįsta artimąjį slaugantį žmogų.

Ieva BILIUNAITĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lengvaatlečiai, vadovaujami trenerio Se­verino Čėsnos, dalyvavo Alytuje vykusiame jaunių čempionate ir grįžo su per­ga­lėmis. 

Ernesta Lasauskaitė rutulio stūmimo rungtyje (3 kg) tapo čem­pione (12,55 m), o Aistė Mižutavičiūtė – vicečempione trišuolio rung­tyje (11,51 m). Šios dvi sportininkės pa­teko į Lietuvos jaunių ir jaunimo komandą bei kartu su kitais sportininkais rugpjūčio 1–2 d. atstovaus Lie­tu­vai Es­tijoje, Pernu mieste, kur vyks Balti­jos jaunių ir jaunimo ko­mandinis čem­pionatas. 

Emilija Ašmonaitė ru­tulio stūmimo varžybose užėmė ketvirtąją vietą (11,39 m). Evaldas Katauskas, rutulį nustūmęs (11,69 m), liko 11-as. Augustė Mižutavičiūtė 200 m bėgimo distancijoje pagerino savo asmeninį bei mokyklos rekordą (29,12 sek.).

Lietuvos jaunučių čem­pionate Marijampo­lė­je 

E. Ašmonaitė rutulio stū­mimo rungtyje iškovojo ant­rąją vietą (10,72 m). Ji pateko tarp geriausių Lietuvos jaunučių sportininkių ir liepos 28 d. kartu su komanda atstovaus Lietuvai Lat­vijoje, Uogrės mieste.

Augustė MIŽUTAVIČIŪTĖ

Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos mokinė

AUTORĖS nuotr.

Kai jau atrodė, kad vasara taip ir praeis be Šilalės valdžios vyrų nuotykių, praėjusį pirmadienį driokstelėjo žinia – iškart po pietų pertraukos į savivaldybę iškviesti policijos pareigūnai nustatė, kad mero patarėjų kabinete buvo geriama tikrai ne popietės arbatėlė: vienam iš mero patarėjų nustatytas 0,5 promilės girtumas. Tradiciškai į bėdą įklimpę aukštas pareigas užimantys asmenys iškart po tokių „nelaimių“ suserga arba greitai susiorganizuoja atostogas. Ne išimtis ir šis kartas – darbo vie­toje neblaivus užkluptas valstybės tarnautojas nuo antradienio pradėjo atostogauti.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.57