Nuo 1995 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) vykdo ir koordinuoja rezis­tencinio judėjimo įamžinimą visoje Lietuvoje, taip pat ini­­cijuoja ir skatina prie įamžinimo darbų prisidėti valstybines institucijas, visuomenines organizacijas bei suinte­resuotus asmenis. 

LGGRTC informuoja, kad profesionalių menininkų sukurtais paminklais, atminimo ženklais bei atminimo lentomis yra įamžinami svarbiausi lietuvių rezistencijos 1944–1953 m. istorijos įvykiai istoriškai pagrįstose vietose. 

Atminimo ženklai yra statomi partizanų gimtosiose sodybose, jų žūties bei už­kasimo ir kitose vietose, taip pagerbiant jų indėlį į Tėvynės laisvę. Iš viso įvairiose Lietuvos vietose LGGRTC darbuotojų iniciatyva jau yra pastatyta virš 400 tipinių atminimo ženk­lų. Vienas tokių liepos viduryje atsirado ir mūsų rajone.

Kaip „Šilalės artoją“ informa­vo LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnioji patarėja Aldona Jakavonienė, Jucaičių kaime, buvusioje Kęstučio apygardos par­tizanų, politinių kalinių, tremtinių Šalčių sodyboje, pastatytas tipinis ženklas partizanų Antano Šalčio-Šalčiūno, Bronislovo Šalčio-Sakalo, Stanislovo Šalčio-Laibučio, partizano bei politi­nio kalinio Jono Šalčio-Smilgos ir tremtinių Vincento Šalčio bei Pet­ronėlės Šaltienės atminimui.

„Šilalės artojo“ inform.

LGGRTC nuotr.

Ši vasara mums teikia išties daug malonumų. Kalbu ne tik apie pui­kius orus (tiesa, praūžusi audra šiek tiek nuotaiką sudrumstė), bet ir apie gausybę gražių renginių. Tik ką nu­aidėjo jubiliejinė Dainų šventė, nuos­tabiu renginiu nuošė pajūris, o štai Paryžius džiugina pasauline sporto švente. Tiesa, jos pradžiai niurzgliai turi daug pastabų, kaip ir mūsų televizijoms, komentatoriams bei vasaros olimpiados organizatoriams, ku­rie, pavyzdžiui, Senos upe plau­kian­čią Korėjos Respublikos dele­ga­ci­ją įžeidžiančiai paskelbė Šiau­rės Korėja...

Nesivelsiu į šiuos vertinimus. Geriau apsidairykime savo kieme. O jame nesame apsišlavę ir pastebime daug šiukšlių. Gero šluotražio neturime. 

Vargu, ar kas tikėjosi, kad, vos už 600 km siaučiant rusiškajam agresoriui, Lie­tuva sau ramiai snaus. O Putiną erzina besąlygiška neatlyginama parama Uk­rainai, ir už tai mokame: šalies viduje atsiranda vis daugiau recidyvų, kurių šiaip jau iš pirmo žvilgsnio su Rusija sieti negalime. Turiu galvoje tiek istorinių vietų niokojimą, atminties niekinimą, tiek „penktosios kolonos“ veikimą. Tai įrodyti net nereikia tokių „kitos nuomonės“ reiškėjų kaip per rinkimus pagarsėjęs Eduardas Vaitkus. 

Prieš gerą šimtmetį surengta Lenkijos agresija prieš Lietuvą pas mus gal ir liktų primiršta (juk santykiai tarp dviejų šalių išgyvena pakilimą), jei ne vietos lenkų laikraštis ir portalas L24.lt, priminęs Varšuvos vykdytą (o gal ir vykdomą) Pietryčių Lietuvos okupaciją. 1920 m. spalio 9 d. Vilniaus lenkų sukilimo dingstimi, sulaužęs Suvalkų sutartį, kuri veikė vos tris dienas, J. Pilsudskis pasiuntė tūkstantinę L. Zeligowskio armiją ir užgrobė Vilnijos kraštą. Taip generolas manė realizuojąs seną, dar nuo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) laikų gyvavusią svajonę atkurti sąjungą „nuo jūros iki jūros“. Per 19 metų trukusią okupaciją, istorijos daktaro Algimanto Liekio teigimu, į okupuotą teritoriją buvo atkelta apie 100 tūkst. lenkų kolonizatorių, ją nuskurdinusių ir ekonomiškai, ir dvasiškai.

Iki šiol šio krašto lenkų radikalai tvirtina, jog taip buvo bandoma atkurti galingą valstybę ir išspręsti „Vilniaus klausimą“. Ne tik Vilniaus: po 1922 m. sausį surengtų rinkimų į vadinamosios Vidurio Lietuvos seimą, lenkai šį kraštą su Baltarusijos dalimi prijungė prie Lenkijos. 

Tai ką gi priminė Lenkų rinkimų akciją ir jos lyderį W. Tomaszewskį aptarnaujantis portalas? Per L. Zeligowskio puolimo metines jis teigė, kad „prieš 103 metus Vilniaus kraštą išlaisvino jo kariai“ (pavadinimas lenkų kalba: „Przed 103 laty Wileńszczyzna została wyzwolona przez swoich żołnierzy“), po dabartinėje Daukanto aikštėje, kur ir buvo apsistojęs generolas, daryta nuotrauka pasigirta, kaip „vilniečiai sveikina savo išvaduotojus“, o spalio pabaigoje prie Varšuvos pralaimėję ir Lietuvoje likę bolševikai esą sukurstė Kauno Lietuvą išprovokuoti naują konfliktą su lenkų Vilniumi. Ir taip toliau, ir panašiai...

Štai tiek nesąmonių vienoj vietoj. O ką šiandien Lietuva? Pernai spalį Seimo narys Audronius Ažubalis kreipėsi į žurnalistų etikos inspektorę, prašydamas įvertinti, ar Lietuvos visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą. Po ilgos tylos tik šių metų liepos 19 d. inspektorė pranešė, jog straipsnio autoriai pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymą, ir įspėjo portalo valdytoją VšĮ „L24Plius“ taip nesielgti. Kitaip sakant, nu nu nu... O jam kaip nuo žąsies vanduo.

Matyt, portalo vadovybės ir vietos lenkų atmintyje neišdyla garsioji anuometinio užsienio reikalų ministro (taip pat ir dabartinio) R. Sikorskio frazė, esą jis nežinąs faktų, kad lenkai būtų okupavę dalį Lietuvos, arba Rusijos diplomatijos šefo S. Lavrovo tvirtinimas, jog neįžvelgiąs ir sovietinės Baltijos šalių okupacijos.

Štai prieš mėnesį lenkų leidinio bend­radarbė G. Pugačiauskaitė kalbino LLRA-KŠS pirmininką, europarlamentarą W. Tomaszewskį, kuris kaltino, kad vilkikų eilės Šalčininkų rajono pasienyje esą tik Lietuvos kaltė, ir būtina gerinti santykius su Baltarusija, „kuri yra kultūriškai ir istoriškai susijusi su Lietuva“...

Vienas iš aktyviausių portalo autorių  T. Andrzejewskis (jis yra ir Vilniaus rajono tarybos narys) tokiose publikacijose groja pirmuoju smuiku. Kažkada su šiuo W. Tomaszewskio aktyvistu buvo susidūręs ir šių eilučių autorius. Politikas piktinosi rašiniais, kuriuose buvo atskleidžiamos 90-ųjų lenkų autonomininkų viltys prisišaukti M. Gorbačiovo prezidentinį valdymą arba aprašomas vadinamas Gudelių incidentas, kai vietinių lenkų vadukų sukeltą triukšmą neva smurtu malšino kariuomenė, o šį susidūrimą išpūtė Rusijos NTV...

Gal šis vietos lenkų sujudimas ir nebūtų atkreipęs dėmesio, tačiau Lietu­voje vis daugėja mėginimų išniekinti paminklus, daužyti atminimo lentas, kelia galvas visokios atplaišos. Visam šiam šiukšlynui tikrai reikia gero šluot­ražio.

Česlovas IŠKAUSKAS

Rugpjūčio 14 d. 21.30 val. senajame elinge bus pristatyta IV-ąjį tarptautinį Klaipėdos festivalį, kviečiantį iškilmingai ir pakylėtai švęsti Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį, užversianti programa „Ugnies ir vandens muzika“. Didžiulio profesionalų bei scenos meno gerbėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio sulaukiantį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamą festivalį vainikuos įspūdinga muzikinė fejerija su ugnies fakyrų pasirodymu!

„Ugnies ir vandens muzika“ publikai primins apie baroko epochos ištaigingas puotas su fejerverkais, ugnies rijikais, įspūdingomis dekoracijomis ir šviesomis, vandeniu plukdomais laivais, pilnais muzikantų, persirengėlių aktorių-akrobatų ir, be abejo, fantastiniais kostiumais ir kaukėmis pasipuošusius kilmingus svečius...

Šis teatralizuotas koncertas pavadintas muzikine fejerija, nes jame šalia muzikos atlikėjų – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro varinių pučiamųjų ir mušamųjų grupių bei varinių pučiamųjų kvinteto „Sonum Brass Ensemble“ – dalyvauja ir ugnies pasirodymus Lietuvoje rengianti trupė „Viduramžiai LT“, kuri festivaliui sumanė ypatingą ugnies šou. Choreografiją jų pasirodymui Klaipėdos elinge kuria buvusi ilgametė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėja ir choreografė, dabar Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ vyriausioji choreografė Aušra Krasauskaitė.

Pasak fejerijos režisierės Karinos Novikovos, „fakyrai dažnai kviečiami pagyvinti miesto šventes, didelius šou, kur jie meistriškai atliekamais pavojingais triukais linksmina, stebina, priverčia aikčioti susirinkusią publiką. Šiame pastatyme jie judės ant keturių aukštų bokštų, tad bus gerai publikai matomi. O jungiamąja grandimi tarp fakyrų judėjimo ant pakylų taps KVMT baleto šokėjos Darios Verovkos sukurti ir atliekami šokiai.“

Didžiąją fejerijos muzikinės programos dalį sudaro didikų iškilmėms, klausymosi malonumui ar dvasiniam nusiraminimui sukurti baroko genijų kūriniai ar jų ištraukos, aranžuotos variniams pučiamiesiems ir mušamiesiems instrumentams. Tarp jų įsiterps dviejų šiuolaikinės muzikos kūrėjų – XX a. olandų kompozitoriaus ir dirigento Jano Koetsier ir šių dienų amerikiečių kompozitoriaus, perkusininko Peterio O’Gormano – kompozicijos. Muzikinę fejerijos programą su minėtais kolektyvais rengia Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestro vadovas, dirigentas ir trombonininkas Egidijus Miknius.

KVMT inform.

Kelininkų pasirodymas visada džiugina – nėra vairuotojo, nenorinčio važinėti lygesniu ir tiesesniu keliu, tačiau kai eismą apriboję ir darbus pradėję kelininkai pamiršta, ką veikia arba tą patį darbą daro po kelis kartus, pradeda imti pyktis. Tokius jausmus patiria Laukuvos link pro Šilalę važiuojantys vairuotojai, niekaip nesuprantantys, kodėl taip ilgai remontuojama nedidelė šio kelio atkarpa.

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnės MILAŠĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 55

Kai vienas teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, ne­­rei­kėtų skubėti džiaugtis – jis gali būti skun­džiamas, o galutinis verdiktas gali pasisukti į priešingą pusę. Taip nu­tiko šilališkiui Valdui P., sumaniusiam motinos sodyboje užsiauginti ka­napių.

Žydrūnė MILAŠĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 55

Parama Lietuvos kaimo tinklo (LKT) narių projektams skiriama pagal Lietuvos že­mės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) techninės paramos veik­los sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Paraiškos pagal SP priemonę „Parama Lietuvos kaimo tinklo narių projektams įgyvendinti“ bus priimamos nuo rugsėjo 15 d. iki spa­lio 15 d. Paraiškų teikimo etapui numatyta 555 tūkst. 750 eurų.

Remiamos veiklos

„Pagal SP priemonę „Parama Lietuvos kaimo tinklo narių projektams įgyvendinti“ parama teikiama teminių renginių (seminarų ir konferencijų), renginių „Atviras ūkis“ bei SP priemonių viešinimo akcijos organizavimui. Finansuojama ir elektroninė komu­nikacija, skirta šiems renginiams viešinti“, – priemonę pristato Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ES reikalų ir paramos politikos departamento ES paramos programų stebėsenos ir vertinimo skyriaus patarėja Ieva Mizejė. 

Pasak jos, SP įgyvendinimo laikotarpiu para­ma bus teikiama ir mokymams, skirtiems nepriklauso­mų žemės ūkio konsultantų, įtrauktų į Nepriklausomų žemės ūkio konsultantų sąrašą, kvalifikacijos kėlimui, dalijantis gerąja patirtimi ir žiniomis žemės ūkio ir kaimo plėt­ros srityse. Galima rengti fizinius ir nuotolinius seminarus, kursus.

ŽŪM atstovė pabrėžia, kad priemonė skirta tiek nacionaliniu, tiek ir ne nacionaliniu lygmeniu veikiantiems viešiesiems juridiniams asmenims, kurie yra LKT nariai. LKT nariu privalu tapti iki paraiškos pateikimo dienos. 

Be to, paramos besikreipiantis viešasis juridinis asmuo turi būti ne mažiau kaip dvejus metus iki paraiškos teikimo vykdęs veiklą. Šis reikalavimas netaikomas viešiesiems juridiniams asmenims, kurie buvo įsteigti reorganizavus (sujungus) kitus juridinius asmenis, jeigu nuo bent vieno iš reorganizuotų (sujungtų) juridinių asmenų įregistravimo datos iki paraiškos pateikimo dienos yra praėję ne mažiau nei dveji metai.

Skatinamas LKT narių aktyvumas

„Parama, skirta LKT narių projektams, prisideda prie kaimo vietovių tvarios plėtros ir gyvenimo kokybės gerinimo, stiprina kaimo tinklą ir jo narius“, – patirtimi dalijasi Vytauto Didžio universiteto pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ įgyvendinto projekto „Komunikacijos priemonės tvariems kai­mo plėtros sprendimams“ vadovė dr. Živilė Černiauskienė.  

Ji sako: įgyvendindami projektą, surengėme teminį renginį-konferenciją „Regionų ateities forumas 2023“, 5 seminarų-diskusijų ciklą „Ekologiškų trąšų iš biomasės atliekų gamyba ūkiuose: teisiniai, technologiniai ir ekonominiai aspektai“ bei vieną renginį „Atviras ūkis“, kuriame pasidalyta VDU Žemės ūkio akademijos Mokomajame ūkyje sukaupta patirtimi bei naujausiomis mokslininkų rekomendacijomis. Taip pat parengtas skaitmeninis interaktyvus Mokomojo ūkio lau­kų žemėlapis, kuriame galima pamatyti beveik visą ūkyje vyk­domą veiklą, susipažinti su auginimo technologijomis, sėjomaina, pašarų ruošimu ir apžvelgti veiklos rezultatus. Įgyvendinant projektą organizuojamų renginių metu Lietuvoje dirbantys mokslininkai, ūkininkai ir ūkininkų asociacijos nariai, verslininkai bei valdžios ir VVG atstovai, taip pat ir kiti suinteresuoti asmenys dalijosi gerąja patirtimi, siekdami pristatyti inovatyvius produktus ir jų panaudojimo galimybes, skleisti gerąją programos įgyvendinimo patirtį, vyko įvairios diskusijos. Projektui įgyvendinti skirta beveik 25 tūkst. eurų parama. Jos intensyvumas 90 procentų“.

Nacionalinės mokėjimo agen­tūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per praėjusį paramos teikimo laikotarpį parama buvo suteikta 135 LKT narių projektams. Jiems įgyvendinti skirta beveik 3,9 mln. Eur.

„Per praėjusį kvietimą paramai pagal SP techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ gauti 100 balų surinko 13 paraiškų. Kadangi nepakako kvietimui numatytų lė­šų šiems projektams finansuoti, ŽŪM priėmė sprendimą papildomai skirti trūkstamą 242 487 Eur sumą“, – LKT narių ak­tyvinimą akcentuoja I. Mizejė.

Paramos dydis

Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas, finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. 

Kvietimo metu pareiškėjas gali pateikti tik vieną paramos paraišką. Pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja įgyvendinti projektą per laikotarpį, ne ilgesnį kaip 24 mėnesiai nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2029 m. birželio 30 d. Paraiška ir kiti reikalingi dokumentai teikiami per ŽŪMIS portalą. 

Nors treti metai įgyvendinama „Tauragė+“ stra­tegija apčiuopiamų rezultatų Šilalei kol kas ne­davė, bet jau planuojami nauji milijoninės vertės ir didelių užmojų, o gal labiau utopiniai projektai. Dauguma jų orientuoti į gamtos ob­jek­tų pritaikymą lankytojams: takelių, suo­le­lių, aikštelių įrengimą ten, kur jie jau yra. Ne­ga­­na to, vėl kuriamos vizijos pertvarkyti ką tik įreng­tas „laisvalaikio zonas“, jas patobu­li­nant apžvalgos bokštais, amfiteatrais ir net ka­ban­čiais tiltais. Atrodytų, skamba lyg iš fan­tas­ti­nių pasakų. Keisčiausia, jog tvirtindami tokias vizijas, o formaliai – strategijos pakeitimus, sa­vi­valdybės tarybos nariai nesulaukė atsakymo, kas konkrečiai bus daroma už 6 mln. eurų, ta­čiau vis tiek neprieštaravo valdžios sumanymams...

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 55

Šilalė gali didžiuotis išauginusi ne vieną stipraus charakterio sporto žmogų – tarp garsinančių mūsų šalį skamba ne vieno šilališkio pavardė.

Žydrūnė MILAŠĖ

Sportininkų archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 55

Motociklininkas Nerimantas Jucius toliau sėkmingai gina mūsų krašto garbę, o visai neseniai jis gavo kvietimą įsijungti ir į Dakaro lenktynių dalyvių gretas. Sportininkas ką tik grįžo iš Estijoje vykusio Baltijos šalių Enduro 1-ojo čempionato, kuriame buvo ne­nugalimas, nors jo varžovai buvo pajėgūs sportininkai iš Estijos, Suomijos, Latvijos bei Lietuvos.

Paremti N. Juciaus veiklą galima pervedant lėšų į sportininko įkurtos VšĮ „Mo­to-30“ sąskaitą (Nr. LT07 7300 0101 7003 4916, paskirtis-parama) arba per „Contribee“ platformą https://contribee. com/nerimantas. 

Žydrūnė MILAŠĖ

N. Juciaus archyvo nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 55