Spalio 25 d., penktadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“. „Linksmasis orkestro laivas“ Edukacinė orkestro programa. Bilieto kaina 10 €.

Spalio 25 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Wolfgang Amadeus Mozart „Don Žuanas“. 2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €.

Spalio 26 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. „Sapnai ir kaktusai“. Roberto Bondaros ir Alexanderio Ekmano šokio spektakliai. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €.

Spalio 27 d., sekmadienis, 15 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Dan Goggin „Šounuolynas“. 2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €.

* * *

Lapkričio 5 d., trečiadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“. „Linksmasis orkestro laivas“. Edukacinė orkestro programa. Bilieto kaina 10 €.

Lapkričio 8 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Eduardas Balsys „Kelionė į Tilžę“. 2 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €.

Lapkričio 9 d., šeštadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“. Nijolė Sinkevičiūtė „Pasaka be pavadinimo“. Muzikinė pasaka vaikams. Bilieto kaina 15 €.

Lapkričio 9 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Eduardas Balsys „Eglė žalčių karalienė“. 2 dalių (4 veiksmų) šokio spektaklis. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €.

Lapkričio 10 d., sekmadienis, 15 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Antanas Kučinskas „Bulvinė pasaka“. 2 veiksmų opera vaikams. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Lapkričio 15 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Philip Glass „Kelionė“. 3 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €.

Lapkričio 16 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Philip Glass „Kelionė“. 3 veiksmų opera. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €.

Lapkričio 17 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“. Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“. Šokio spektaklis vaikams (su fonograma). Bilieto kaina: 15 €.

Lapkričio 21 d., ketvirtadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“. „Linksmasis orkestro laivas“. Edukacinė orkestro programa. Bilieto kaina 10 €.

Lapkričio 23 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“. „Moterų dainos“. Kamerinės muzikos koncertas. Bilieto kaina: 15 €.

Lapkričio 29 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Antanas Jasenka „Legenda“. I premjera. 2 veiksmų šokio spektaklis. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €.

Lapkričio 30 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Antanas Jasenka „Legenda“. II premjera. 2 veiksmų šokio spektaklis. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €.

* * *

Gruodžio 1 d., sekmadienis, 15 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Antanas Jasenka „Legenda“. III premjera. 2 veiksmų šokio spektaklis. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €. 

Gruodžio 5 d., ketvirtadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Gaetano Donizetti „Pulko duktė“. 2 veiksmų komiška opera. Bilietų kainos: 10, 15, 25, 35 €. 

Gruodžio 6 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Eduardas Balsys „Eglė žalčių karalienė“. 2 dalių (4 veiksmų) šokio spektaklis. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €. 

Gruodžio 7 d., šeštadienis, 18 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Jerry Bock „Smuikininkas ant stogo“. 2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €.

Gruodžio 8 d., sekmadienis, 15 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Antanas Kučinskas „Žvaigždžių opera“. 2 veiksmų opera vaikams. Bilietų kainos: 6, 9, 12, 17 €.

Gruodžio 11 d., trečiadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“. Gaetano Donizetti „Meilės eliksyras“. 2 veiksmų komiškos operos kamerinė versija. Bilieto kaina 25 €.

Gruodžio 13 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Antanas Jasenka „Legenda“. 2 veiksmų šokio spektaklis. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €.

Gruodžio 14 d., šeštadienis, 12 val. – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“. Jurgis Gaižauskas „Buratinas“. 2 dalių (3 veiksmų) opera vaikams. Bilieto kaina 15 €.

Gruodžio 14 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Antanas Jasenka „Legenda“. 2 veiksmų šokio spektaklis. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €.

Gruodžio 15 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“. Jurgis Gaižauskas „Buratinas“. 2 dalių (3 veiksmų) opera vaikams. Bilieto kaina 15 €.

Gruodžio 15 d., sekmadienis, 15 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Dan Goggin „Šounuolynas“. 2 veiksmų miuziklas. Bilietų kainos: 20, 25, 35, 50 €.

Gruodžio 20 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. „Sapnai apie Brodvėjų“. 2 veiksmų teatralizuotas muzikinis reviu. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €.

Gruodžio 21 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. „Sapnai apie Brodvėjų“. 2 veiksmų teatralizuotas muzikinis reviu. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €.

Gruodžio 22 d., sekmadienis, 15 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Jacques Offenbach „Orfėjas pragare“. 2 veiksmų operetė. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €.

Gruodžio 27 d., penktadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Jacques Offenbach „Orfėjas pragare“. 2 veiksmų operetė. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €.

Gruodžio 28 d., šeštadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“. Kristijonas Lučinskas „Tikroji dinozaurų istorija“. Šokio spektaklis vaikams (su fonograma). Bilieto kaina: 15 €.

Gruodžio 28 d., šeštadienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. „Sapnai apie Brodvėjų“. 2 veiksmų teatralizuotas muzikinis reviu. Bilietų kainos: 30, 35, 55, 70 €.

Gruodžio 29 d., sekmadienis, 12 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Marios“. Jurgio Gaižausko „Buratinas“. 2 dalių (3 veiksmų) opera vaikams. Bilieto kaina 15 €.

Gruodžio 31 d., antradienis, 18.30 val., – Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, salė „Jūra“. Jacques Offenbach „Orfėjas pragare“. 2 veiksmų operetė. Bilietų kainos: 40, 50, 75 € 

Bilietus galima įsigyti internetu teatro svetainėje www.klaipedosmuzikinis.lt arba teatro kasoje (Danės g. 19, Klaipėda, Bokšto įėjimas). Bilietams taikomos visos teatro organizuojamiems renginiams galiojančios nuolaidos.
Kasos darbo laikas: I nedirba; II 10.30–18.30 val. (pietų pertrauka 14–15 val.); III–VI 9.30–18.30 val. (pietų pertrauka 14–15 val.); VII valandą prieš renginį, jei renginys vyksta sekmadienį.
Informacija ir bilietų užsakymas telefonu +370 645 59472; bilietų užsakymas grupėms telefonu +370 616 42129 arba el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Daugiau informacijos apie renginius ir taikomas nuolaidas: www.klaipedosmuzikinis.lt

Tiems, kas mėgsta lauko tenisą, padelis ne tik žinomas, bet jau ir išbandytas. Tačiau didžiajai visuomenės daliai bent jau kol kas tenisas ar teniso kortai yra daug geriau suprantami terminai, palyginti su padelio kortais, kurie vis dar yra naujiena. Šilalės rajono gyventojai jau visai netrukus galės pagrįstai didžiuotis, kad būtent mūsų rajone bus galima mėgautis viena sparčiausiai populiarėjančių sporto šakų pasaulyje.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 79

Pasaulinei operos dienai (spalio 25 d.) skirtame Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Don Žuanas“ spektaklyje pirmą kartą aštrialiežuvio tarno Leporelo vaidmenį atliks bosas Evertas Soosteris (Austrija). Nuo 2023 m. vasario Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbantis solistas įvairiuose Europos teatrų spektakliuose ir koncertuose yra įkūnijęs įvairius šios operos herojus – Don Žuaną, Mazetą, Komandorą, tačiau Leporelą spektaklyje dainuos pirmą kartą per daugiau kaip du dešimtmečius besitęsiančią karjerą. Nepraleiskite progos pasimėgauti šia retai Klaipėdoje atliekama viena gražiausių visų laikų operų! Juoba, kad ypatinga proga publikai teatre paruošėme ne vien muzikinių gardumynų.

Pagrindinį vaidmenį spektaklyje atliks Klaipėdos publikos ypač mylimas solistas Mindaugas Rojus (Don Žuanas). Bene žinomiausiam visų laikų širdžių ėdikui asistuos tarnas Leporelas – Evertas Soosteris. Operos siužeto pinklės įtrauks taip pat debiutuojančią Vitą Merkelytę (Dona Ana, pirmą kartą), Aurimą Raulinavičių (Don Otavijus), Beatą Ignatavičiūtę (Dona Elvyra), Rasą Ulteravičiūtę-Kazlauskienę (Cerlina), Šarūną Šapalą (Mazetas) ir Valdą Kazlauską (Komandoras). Operos veiksmas skleisis nepaprasto grožio muzikos ir scenografijos fone.

Patinka dainuoti lietuviškai

Evertas Soosteris į Klaipėdą atvyko iš Austrijos. Atlikėjas daugiau kaip dvidešimt metų dainuoja boso-baritono partijas įvairiuose Europos operos teatruose ir festivalių scenose, o nuo 2023 m. vasario mėnesio dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

„Mano vokalo pedagogė, dirbanti Suomijos ir Latvijos nacionalinėse operose, pamatė skelbimą, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras skelbia atranką solistams bei pasiūlė man dalyvauti. Iki atvažiavimo į Klaipėdą nedaug žinojau apie šį miestą – tik tai, kad tai nuostabus miestas prie jūros. Iš anksčiau pažinojau daug puikių lietuvių, savo srities profesionalų. Taip nuo Karabaso Barabaso partijos Jurgio Gaižausko operoje vaikams „Buratinas“, Vandenio operoje Antoníno Dvořáko operoje„Undinė“, Klaipėdos festivalio istorijų operos „Klaipėda“, kur atlikau Petisnė adjutanto vaidmenį, prasidėjo mano karjera šiame teatre“, – pasakoja solistas E. Soosteris.

Solistas džiaugiasi puikia darbine atmosfera, kolegų profesionalumu ir įdomiais pastatymais. „Įvairiuose operos teatruose dainuoju nuo 1998 metų. Aš nelyginu teatrų, lyginu tik juose man tenkančius iššūkius. Vienas didesnių iššūkių KVMT – dainavimas lietuviškai, bet ir tai pavyksta įveikti. Juk man teko dainuoti anglų, vokiečių, italų, prancūzų ir turkų kalbomis. Pagal sudėtingumo lygį lietuvių kalbą prilyginčiau dainavimui prancūziškai, nes iš ši kalba pasižymi sudėtingu tarimu. Bet aš mėgstu iššūkius, noriu mokytis vis kažko naujo, atrasti savo naujus gebėjimus, tad dainavimas lietuviškai man puikiai tinka. Beje, lietuvių kalba – labai įdomi ir archajiška. Norėčiau Klaipėdoje pasilikti kuo ilgiau, o dainuoti tikiuosi iki pat mirties (juokiasi). Man dabar tik 55 metai. Solistui tai pati balso branda, tad jaučiuosi esantis pačios geriausios formos“, – sako E. Sooster.

Paklaustas, kuo Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras skiriasi nuo kitų teatrų, kuriuose jam teko dainuoti, dainininkas vardija: „Laisvi pirmadieniai. Vidurio Europos teatruose tokio stabilumo nėra: dainuoji ir niekada nežinai, kada bus tavo laisvadienis. Kitas išskirtinumas – pakankamai laiko skiriama vokalo repeticijoms. Tai didžiulis privalumas!“

Opera žavisi nuo mažens

E. Soosteris sako, kad opera susižavėjo nuo vaikystės, vos išgirdęs pirmuosius šio žanro kūrinius. „Opera mane įtraukė ir nepaleidžia. Galiu klausytis ilgiausių Richardo Wagnerio operų ir man gera. Jaučiuosi esąs savoje aplinkoje, savo pasaulyje. Operą galima pamilti tik natūraliai. Nepavyktų kažką įkalbėti pamilti šią muziką. Žmones tam reikia ruošti kryptingai, nuo vaikystės. Norint pamėgti operą reikia žinių, išsilavinimo ir įpročio. Nepratusiam – nepatiks. Norintiems pažinti ir pamilti operą puikiai tiktų toks ryškus ir įsimintinas spektaklis kaip Gaetano Donizetti komiška opera „Meilės eliksyras“. Jis linksmas ir įtraukiantis. Wolfgango Amadeaus Mozarto operos „Don Žuanas“ muziką pamilau visai neseniai repeticijų Vienoje metu. Išgirdau, kokia tai išraiškinga, net, sakyčiau, kosminė muzika“, –sako solistas.

Anot E. Soosterio, jo kuriamas Leporelas – daugiaplanis vaidmuo. „Don Žuanas visada toks pat, o Leporelas – sudėtingas: jis ir tarnas, ir juo nenori būti, jis užjaučia Don Žuano aukas, bet turi vykdyti pono nurodymus. Leporelas Don Žuanui sako, kad jo širdis lyg akmuo... Tačiau socialinė padėtis Leporelui neleidžia palikti savo šeimininko... Džiaugiuosi, kad šios Leporelo charakterio briaunos publikai atsiskleis būtent mano balso dėka ir, žinoma, jaudinuosi, laukiu debiuto“, – sako solistas.

Jauniesiems kolegoms solistas pataria niekada nenustoti mokytis ir visą gyvenimą ieškoti tobuliausio savo balso skambesio. „Geriausias patarimas? Kantrybė ir darbas. Žiūrėti, girdėti, matyti ir eksperimentuoti. Aš pats iki 2019 m. taikiau vienokią dainavimo techniką, o paskui viską radikaliai pakeičiau ir ėmiausi kitos. Nuo tada mokausi pas kitą vokalo pedagogą ir dabar dainuoju visiškai kitaip nei anksčiau. Su amžiumi keičiasi ne tik žmogaus kūnas, bet ir balsas. Kartais net tenka visko mokytis naujai. Aš daug sportuoju – atletika, sambo, kovų menai, bet žinau solistų, kuriems sportas visiškai nepatinka“, – pažymi pašnekovas.

KVMT inform.

2024 m. spalio 16 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro organizuotas Mažosios Lietuvos gyventojų genocido 80-ųjų metinių minėjimas. Renginio pradžioje ir pabaigoje skambėjo Vilniaus kolegijos studentės Liepos Valeikienės atliekama dainuojamoji poezija.

Minėjimo dalyviams, prelegentams ir klausytojams sveikinimo žodį taręs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimo ir viešinimo skyriaus vedėjas doc. dr. Artūras Grickevičius pabrėžė, kad „šis renginys svarbus, kad ir mažas, bet tvirtas žingsnis, įtvirtinant mūsų tautos atminty žinias apie tą genocidą ir karo nusikaltimus, kurie ištiko mūsų brolius ir seseris iš Mažosios Lietuvos, taip pat kitus tuo laiku nukentėjusius to krašto gyventojus“.

„Šiandien džiaugiamės ilgamečiu geranorišku bendradarbiavimu su visuomeninėmis organizacijomis ir ypač su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Prieš porą savaičių čia, šioje salėje, vyko tarptautinė konferencija „Didysis pasitraukimas iš Baltijos šalių: emigraciniai procesai Europoje 1944–1949 m.“, kurią galime laikyti ir savotiška Mažosios Lietuvos gyventojų genocido atminimo dienos minėjimo įžanga, suteikiančia jam platesnį istorinį ir geopolitinį kontekstą. Atmindami krašto tragediją, iš akių ir minčių turėtume neišleisti platesnio vaizdo ir iki šiol atsklindančių tų laikų neteisingumo atgarsių“, – pabrėžė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kęstutis Pulokas.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas K. Pulokas savo sveikinimo kalboje priminė sovietų padarytus nusikaltimus žmogiškumui, 1907 m. Hagos konvencijos nepaisymą, iškeldinant vokiečius iš Kaliningrado srities 1947 m. spalio 11 d. SSRS Ministrų Tarybos nutarimu. Paragino nepamiršti mūsų tautiečių ir kaimynų žudynių ir išvarymo, dėl kurių vietos žmonės neteko gyvybės, garbės, nuosavybės, Tėvynės. Ir palinkėjo Lietuvos Respublikos atminties institucijoms toliau vykdyti tyrimus, rengti minėjimus ir konferencijas, skelbti publikacijas, šviesti visuomenę, puoselėti istorinę atmintį.

Pranešimus minėjimo metu skaitė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Vilniaus Žirmūnų gimnazijos atstovai.

LGGRTC direktoriaus dr. Arūno Bubnio pranešime „Sovietų nusikaltimai Rytprūsiuose ir Mažojoje Lietuvoje 1944–1948 metais“ daug dėmesio buvo skirta nusikaltimams žmogiškumui, smurtui prieš civilius gyventojus, – moteris ir vaikus, taip pat Rytų Prūsijos teritorijos etninio valymo ypatumams atskleisti. Apibendrinant buvo konstatuota, kad „Pasaulio visuomenei tylint, SSRS įvykdė Rytų Prūsijos etnocidą – iškeldino senuosius krašto gyventojus, pasisavino jų žemę ir nuosavybę, pakeitė geografinius vietovardžius, kolonizavo kraštą rusakalbiais atvežtiniais gyventojais.“

LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė, su kolegomis, 2016 m. parengusi parodą „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“, apkeliavusią Erfurtą, Berlyną, Potsdamą, Miunchną, eksponuotą 2024 m. birželio 3–29 dienomis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, skaitė pranešimą „Vaikas karo akivaizdoje: Rytų Prūsijos vaikų patirtys“. Prelegentė priminė apie šiais metais Lietuvos Respublikos Seimo priimtą nutarimą rugsėjo 14-ąją paskelbti Vilko vaikų atmintina diena ir akcentavo, kad karą laimėjusioms šalims visiškai nerūpėjo Rytų Prūsijos tūkstančių našlaičių vaikų likimai.

 „Vilko vaikais“ buvo vadinami Rytų Prūsijos vaikai, kurie 1945–1949 m. pasiekė Lietuvos miestus ir kaimus. Šių vaikų patirtis išskirtinė. Jie matė, kaip į namus įsiveržę sovietų kariai prievartauja, kankina ir žudo jų seneles, motinas ir seseris, niokoja namus. Regėjo sovietų tankų traiškomas pabėgėlių kolonas, gatvėse gulinčius lavonus. Iš bado šie vaikai valgė šunis, kates, peles ir žiurkes. Dėl maisto gabalėlio jie galėjo nueiti dešimtis kilometrų ir be gailesčio kovoti tarpusavyje. Badas ir baimė buvo jų vaikystės palydovai“, – renginio metu akcentavo R. Driaučiūnaitė.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos garbės pirmininkas Vytautas Šilas, pranešime „Atminties keliu“, kalbėjo apie Mažosios Lietuvos reikšmę Lietuvos istorijoje, priminė sovietų propagandisto rašytojo Iljos Erenburgo žodžius, raginančius „sumindžioti fašistinį žvėrį jo urve“, sovietų 1944–1948 m. padarytus nusikaltimus prieš civilius Rytų Prūsijos gyventojus, jų iškeldinimą. Atkreipė dėmesį į daugkartinius Mažosios Lietuvos reikalų tarybos prašymus Mažosios Lietuvos genocido dieną paskelbti atmintina diena, kas buvo padaryta 2006 metais.

Vilniaus Žirmūnų gimnazijos istorijos mokytojas dr. Martynas Maniušis, kalbėjęs apie „Mažosios Lietuvos genocido temą mokyklinėje istorijos edukacijoje“, konstatavo, kad pastaroji tema mokykliniame istorijos naratyve yra pristatoma fragmentiškai, o daugeliu atveju, apskritai palikta edukacinėse paraštėse. Apibendrindamas teigė, kad skirdami dėmesį šiai temai mokyloje „pagerbtume žuvusiųjų atminimą, augintume labiau pilietišką, kritiškai mąstančią jaunąją kartą.“

Renginiui baigiantis, jo vedėja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji istorikė dr. Sandra Grigaravičiūtė dėkojo dainuojamosios poezijos atlikėjai – Vilniaus kolegijos studentei Liepai Valeikienei, renginio organizatoriams – Okupacinių režimų veiklos tyrimo ir viešinimo skyriaus vedėjui dr. Artūrui Grickevičiui ir Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso vedėjai Dovilei Lauraitienei.

Renginio metu buvo eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

Nuotraukos Kęstučio Puloko ir LGGRTC darbuotojų  

Žemės ūkio ministerija parengė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektus. Jais siekiama spręsti įsisenėjusias valstybinės žemės efektyvaus panaudojimo ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo problemas, gaunant didžiausią ekonominę naudą valstybei. Šiuo metu pernuomojant valstybinės žemės plotus, neretai pelnomasi žemę dirbančių žmonių sąskaita.

Pataisomis siekiama sudaryti sąlygas žemę dirbantiems žmonėms įsigyti nuomojamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir tarp privačių  sklypų įsiterpusius nenaudojamus valstybinės žemės plotus.

Nustatyti saugikliai, neleisiantys spekuliuoti valstybine žeme. Pirmumą įsigyti besiribojančius valstybinės žemės sklypus turės asmenys, iš valstybės įsigiję mažesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, ne mažiau kaip trejus metus aktyviai žemės ūkio veiklą vykdę ir patvirtinančius dokumentus pateikę ūkininkai. Vienas asmuo galės įsigyti ne daugiau kaip dviejose besiribojančiose savivaldybėse esančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę.

Šiandien Lietuvoje yra 310 tūkst. ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, kurią pardavus tikimasi gauti iki 1,5 mlrd. Eur pajamų.

Seimui pritarus siūlomiems pakeitimams, sumažės apleistos žemės plotai,  valstybė gaus pajamų iš nenaudojamų valstybinės žemės plotų. Už parduotą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę surinktos lėšos bus skirtos Valstybės gynimo fondui ir tai ženkliai prisidės prie krašto apsaugos stiprinimo.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 19,6 proc. viso Lietuvos eksporto – šios produkcijos eksportuota už 6945,3 mln. eurų. Tai yra 2,8 proc. daugiau negu 2022-aisiais. Svarbiausia eksporto produkcija – grūdai, pieno, mėsos ir žuvies gaminiai. „Žemės ūkio ministerija, įvertinusi eksporto plėtros teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai ir atsparumo geopolitiniams iššūkiams didinimui, aktyviai siekia diversifikuoti ir didinti Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės produktų eksportą“, – teigia žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus.

Plečiasi eksporto geografija

Atverti naujas rinkas padeda nuoseklus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) darbas su esamais ir potencialiais bendradarbiavimo partneriais. Vienas pastarųjų eksporto didinimui svarbių ŽŪM vadovų susitikimų įvyko rugsėjo 9 d. Tąkart dvišalis bendradarbiavimas ir didesnės lietuviškos produkcijos eksporto galimybės buvo aptartos su į Lietuvą atvykusia JAV Pensilvanijos žemės ūkio sektoriaus delegacija. „Mūsų bendradarbiavimas vis dar turi didžiulį neišnaudotą potencialą“, – susitikime pabrėžė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, kalbėdamas apie naujas aukštos kokybės eksporto nišas.

JAV rinka jau atvira lietuviškai jautienai ir kiaušinių produkcijai. Pradėta procedūra paukštienos eksporto leidimui gauti, vyksta derybos dėl leidimo eksportuoti vartojimui skirtus kviečius.

2023 m. iš Lietuvos į JAV žemės ūkio ir maisto produktų eksportuota už 88,6 mln. eurų, 0,7 proc. aplenkiant 2022 m. Pagal eksporto apimtis JAV buvo 21 šalis iš 157 Lietuvos eksporto partnerių.

Kaip akcentuoja žemės ūkio viceministras V. Tomkus, be JAV, ministerija didelį dėmesį skiria Jungtinės Karalystės, Japonijos, Pietų Korėjos, Tai­vano, Persijos įlankos, Indijos-Ramiojo vandenyno regiono ša­lims. „Džiugu, kad, nepaisant geopolitinių iššūkių, dvišalė prekyba lietuviškos kilmės žemės ūkio produktais ir gėrimais su pagrindiniais eksporto partneriais išlaiko stabilaus augimo tendencijas“, – pažymi viceministras.

ŽŪM duomenimis, 2023 m., palyginti su 2021 m., šių produktų eksportas į Japoniją padidėjo 107,8 proc., į JK – 22,4 proc., į JAV – 16,1 proc., Jungtinius Arabų Emyratus – 89,4 proc., Vokietiją – 19,3 proc., Ukrainą – 47,8 proc.

Viceministro teigimu, tokio augimo priežastys yra ne tik aukšta lietuviškų produktų kokybė, bet ir kelerių metų nuoseklaus darbo, stiprinant prekybos ryšius, rezultatas.

Priemonės eksportui skatinti

2023 m. eksportui skatinti ŽŪM skyrė apie 750 tūkst. eurų paramos, kofinansuojant eksporto skatinimo veiklas. Tikimasi, kad šių metų parama sieks 800 tūkst. eurų.

Šios lėšos naudojamos padedant maisto pramonės įmonėms įsitvirtinti jau atvertose ir atveriant naujas rinkas lietuviškai produkcijai realizuoti, kuriant lietuviškos produkcijos teigiamą įvaizdį užsienio šalyse, didinant žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimtis, plečiant išvežamų produktų spektrą. Siekiant to, organizuojamas dalyvavimas svarbiausiose tarptautinėse maisto produktų ir gėrimų parodose, rengiamos išvykstamosios ir atvykstamosios verslo misijos, kurios yra svarbus instrumentas ieškant naujų rinkų. 2023–2024 m. organizuotos išvykstamosios verslo misijos į JAV, Korėją, Singapūrą, Jungtinę Karalystę, Australiją, Saudo Arabiją bei atvyksta­mosios verslo misijos iš Japo­nijos, JAE, JAV, Vokietijos, Tai­vano, Kataro, Armėnijos, Azer­baidžano.

Taip pat organizuojami vebinarai, seminarai, kiti renginiai, padedantys Lietuvos įmonėms susipažinti su tikslinėmis rinkomis ir potencialiais verslo partneriais. 2023–2024 m. buvo organizuojami seminarai apie JAV, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Korėjos, Saudo Arabijos rinkas. Taip pat lietuviškų maisto produktų ir gėrimų populiarinimo renginiai vyko Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Korėjoje, Sakartvele. Siekdama stiprinti ekonominius santykius, ŽŪM aktyviai dirba politiniu lygmeniu bendradarbiaudama su trečiųjų šalių institucijomis Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojams ir maisto pramonei.

„Skatiname tarptautinius ryšius ir atrandame naujų rinkų, dalydamiesi žiniomis ir mokslo patirtimi apie kuriamus sveiko, saugaus, funkcinio ir ekologiško maisto bei gėrimų produktus“, – apžvelgdamas ŽŪM skatinamas eksporto priemones, pažymi V. Tomkus.

Ministerijos veiklos naudą atskleidžia teigiami eksportuotojų atsiliepimai. Įmonės akcentuoja ŽŪM indėlį plečiant verslo ryšius, pagalbą efektyviau pristatant produkciją naujose rinkose, užmezgant ilgalaikius bendradarbiavimo kontaktus su užsienio partneriais, sudarant galimybes geriau pažinti tarptautinius vartotojų poreikius, užtikrinant konkurencingumą globalioje rinkoje.

ŽŪM archyvo nuotr.

Jeigu rusų raketos pasiekia toli­miausius Ukrainos rajonus, tai ir uk­rainiečiai turi teisę jas skraidinti į Rusijos teritoriją, net į Kremlių. Jeigu Putinas perrengia 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių rusiška uniforma ir siunčia į frontą Ukrainoje, tai ir Kyjivas turi teisę prašyti NATO ir ES šalių siųsti savo dalinius į karą prieš Maskvą. Jeigu Volodymyras Zelenskis ketina įsigyti branduolinį ginklą, tai juk yra atsakas Puti­nui, kuris nuolat grasina numesti atominę bombą ant ukrainiečių galvų...

Logiška. Teisinga. Tokios gynybinės pozicijos pateisinamos. Tačiau Vakarus užvaldžiusi kita logika: delsti, laukti, sukišti galvas į smėlį, drebinti kinkas. Tiek iš politikos elito nurašomas J. Bidenas, tiek Vokietijos kancleris O. Scholzas ar kiti lyderiai smaginasi Ukrainos palaikymo retorika, bet tuojau pat pertaria: ne, Ukrainai dar ne laikas į NATO, ne tolimojo veikimo raketoms, ne artimesniems kontaktams su Kyjivo politikais. Jau nekalbant apie D. Trumpą, kuris atsakomybę dėl Rusijos karo prieš Ukrainą suvertė ir V. Zelenskiui. Tai jis, esą, nesustabdė maždaug 130 tūkst. rusų kariuomenės įžengimo prieš beveik trejus metus...

Krūpčiojančius Vakarus nebe pagrindo išgąsdino V. Zelenskio jiems pateiktas „Pergalės planas“. Pasipylė kritika. Esą, jis pernelyg abstraktus, o penki jo punktai nukreipti tik į įpareigojimus partneriams, o ne prievoles pačiai Ukrainai. Pavyzdžiui, pirmas – dėl stojimo į Aljansą. Šiaip jau Ukrainą žodžiais aktyviai remiąs kadenciją baigęs Jensas Stoltenbergas interviu laikraščiui „Financial Times“ pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO galėtų būti visai reali net be prarastų teritorijų, nes joms nebūtų taikoma NATO apsauga.­ Kitaip sakant, atiduokit penktadalį­ okupuotos teritorijos, tada Briuselis pagalvos, ar jus priimti į NATO.

Antras punktas – dėl Vakarų part­nerių pagalbos, gynybos pramonės apimčių didinimo. O. Scholzas ir toliau atsisako į Ukrainą siųsti sparnuotąsias raketas „Taurus“. Kitos šalys atideda F-16 tiekimą, prancūziškieji „Mirage 2000“, galintys nešti raketas SCALP, galbūt bus pristatyti kitų metų pradžioje, bet dar reikia apmokyti pilotus. Tačiau šiuolaikinių naikintuvų „Dassault Rafale“ neduos.

Trečiasis „atgrasymo“ punktas sukėlė tikrą skandalą. V. Zelenskis dar rugsėjį pokalbyje su D. Trumpu iškėlė dilemą: arba Ukraina taps NATO nare, arba turės savo branduolinių­ ginklų.  Politologas Linas Kojala vaizdingai aiškino, kodėl Ukrainos prezidentas metė branduolinio gink­lo kortą: jis tikisi dar tvirčiau įkišti koją į narystės NATO tarpdurį.D. Trum-

pui šis pasirinkimas tarsi patiko, nes suveikė jo verslininko instinktas. Štai kodėl jis Ukrainos lyderį giria už unikalius prekybininko sugebėjimus...

Bet Vakarų politikams nuo tokių žodžių plaukai šiaušiasi. Tiesa, Putinas nedaug jų teturi, o ir jo frazė, kad Maskva „jokiu būdu“ Kyjivo režimui neleis įsigyti branduolinio ginklo, nes tai „pavojinga provokacija“, padarė įspūdį nebent tam pačiam Vokietijos kancleriui, kuris apie taikos derybas nori telefonu pasikalbėti su Putinu, bet šis tokią galimybę atmetė.

Ketvirtas plano punktas apima strateginio ekonominio potencialo panaudojimą, taip pat didesnį sankcijų spaudimą agresoriui, o penktas skirtas pokario laikotarpiui – šalies atstatymo ir Ukrainos ekonominio karinio patyrimo panaudojimą Europoje. Planą papildo trys slaptieji dokumentai, kurių vienas nurodo objektus Rusijoje, kuriuos galėtų pasiekti Ukrainai tiekiamos tolimojo nuotolio raketos...  Bet jų nėra ir vargu ar bus.

Akivaizdu, kad Vakarai delsia vienareikšmiškai įvertinti šį planą, lyg dairydamiesi į lapkričio 5 d. vyksiančius prezidento rinkimus JAV. Jei prezidentu bus perrinktas D. Trum-

pas, Europai teks didesnė para­mos­ Ukrainai našta. Tiesa, J. Bidenas liks prezidentu iki sausio 20 d. inauguracijos, bet Vašingtonas jau­ dabar didesnį dėmesį skiria Artimiesiems Rytams ar Kinijos ir Taivano santykiams. O ir artimiausi Kyjivui Europos vadovai kartais nustebina. Antai, Lenkijos premjeras D. Tuskas paragino „užtikrinti tiesą“ ir ekshumuoti Antrojo pasaulinio karo metais Ukrainos nacionalistų vykdytų­ žudynių aukas­ Voluinėje. Anksčiau jį papildė­ vicepremjeras Wladyslawas Kosi­nia­kas-Kamyszas, pareiškęs, kad Uk­raina negalės būti priimta į Europos Sąjungą, kol nebus išspręstas šis istorinis ginčas.

Sunkus metas Ukrainai atėjo ne tik dėl žiaurios Rusijos agresijos, bet ir dėl Vakaruose tvyrančios baimės prieš Putino grasinimus. Gal ir teisinga kažkur skaityta paradoksali mintis, kad Vakarai labiau bijo V. Zelenskio negu Putino...

Atrodo, gyvename pagal beveik tikslią Antrojo pasaulinio prieškario kopiją: apie dešimt metų didžiųjų valstybių lyderiai stebėjo, kaip Hitleris praryja suverenias teritorijas, ir puoselėjo naivias viltis, kad vieną kartą jis gi liausis... Anaiptol.

Česlovas IŠKAUSKAS

Spalis Pajūrio miestelio­ bendruomenės centro nariams prasidėjo bloga žinia – Energijos skirstymo operato­rius (ESO) pranešė, kad bendruomenė už elektrą yra skolinga net 1603,69 euro, ir netrukus skolos administravimą perdavė skolų išieškojimo įmonei. Skolos sumokėjimo termi­nas baigėsi spalio 14 d., bendruomenės patalpose jau kelinta savaitė nėra elektros, o jos pirmininkė Ingrida Syminaitė-Paulaus­kienė  bet kurią akimirką gali sulaukti pasirodant antstolių.

Daiva BARTKIENĖ

Žydrūnės MILAŠĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 79

Nuo savaitgalio miestą puošia moliūgais ir jų kompozicijomis išdabintas centrinis skveras. Renginio sumanytojai skelbia, jog vien tik žvakutėmis šviečiančių, raižytų gėrybių bus apie pusė tūkstančio. Bet skvere gausu ir kitų miestiečius džiuginančių rudens puošmenų.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 79