„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Redakcija

Jubiliejų švenčiantys kepėjai padėkojo klientams

Gražų 25 metų jubiliejų atšventė viena seniausių ir stabiliausiai dirbančių Šilalės įmonių – Balsiuose įsikūrusi kepykla „Pitlius“. Savo klientams bend­rovės vadovai padovanojo 25 pačius skaniausius figų-pasiflorų musinius tortus. Už gamybą atsakinga Nijolė Gudauskienė tikina, kad labai norėjo padėkoti klientams, kurie yra ne tik bendrovės varomoji jėga, bet ir įkvėpimo šaltinis.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.80

Susitikimas Rumunijoje

Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija jau antri metai vykdo projektą „Skaityk, įsivaizduok, kurk“. Šįkart susitikimas vyko Rumunijoje. Jame dalyvavo penki pro­gimnazijos mokiniai ir dvi mokytojos. 

Mokiniai visą savaitę mokė­si ir kūrė kartu su bendraamžiais iš Graikijos, Italijos, Ispanijos, Rumunijos bei Len­kijos. Įdo­mius ir naudingus mokymus apie teksto analizę vedė lektoriai iš tarptautinės jaunimo organizacijos. Projekto dalyviai turėjo parengti visame pasaulyje gerai žinomų autorių (M. Tveno, Č. Dikenso, R. Dahl, J. K. Row­ling) knygų pristatymus. Mo­kinių laukia ir namų darbai – sukurti knygos anonsą. Įsiminė susitikimas su labai populiarių knygų vaikams autoriumi, „Hario Poterio“ ver­tėju į rumunų kalbą Aleks Mol­dovan. 

Nepaisant įtemptos darbotvarkės, turėjome ir laisvo laiko: aplankėme Tur­dos druskų kasyklas, mine­rologijos mu­ziejų. Labai gra­ži buvo apgyvendinusių šeimų iniciatyva kiekvieną vakarą sugalvoti naujų veiklų, kad vaikai nenuobodžiautų. Jie mokėsi tautinių šokių, jodinėti žirgais, lankėsi boulinge bei pan. 

Projektas finansuojamas Eu­ropos Sąjungos lėšomis pagal „Erasmus+“ programą.

Lineta DARGIENĖ

„Erasmus+“ projektų vadovė Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje

AUTORĖS nuotr.

 

Viešnagė Bulgarijoje

Velingrado mieste Bulgarijoje vyko pirmasis įvadinis mokytojų susitikimas pagal „Erasmus+“ projektą „Young Entrepreneurs at School – Go, Research and Explore Environment and Nature („Y.E.S – G.R.E.E.N.“). Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijai atstovavo mokytojos Laima Baltutienė ir Nomeda Kasmauskaitė. Projekte dalyvauja atstovai Bulgarijos, Lietuvos, Estijos, Čekijos, Slovakijos ir Italijos mokyklų.  

Trys dienos buvo skirtos susipažinti su part­neriais, aptarti būsimas veik­las, suderinti susitikimų kitose šalyse datas. Viešnagės metu ne tik dirbome, bet ir pabuvojome Plovdive, užsukome į Batak miestelį ir jame esantį muziejų, kuriame ryškūs  Bulgarijos istorijoje palikti skaudūs svetimos valstybės okupacijos pėd­sakai. 

Prisiminimai apie įspūdingus kalnus ir kraštovaizdį lydės dar ilgai. Ti­ki­mės, kad užmegzta nauja part­nerystė stip­rės, mokiniai įgis naujų pažinčių bei patirčių. 

Projektas finansuojamas Eu­ropos Sąjungos lėšomis pagal „Erasmus+“ programą.

Laima BALTUTIENĖ

„Erasmus +“ projektų 

koordinatorė Kaltinėnų 

Aleksandro Stulginskio gimnazijoje

AUTORĖS nuotr.

Mūsų tarmė tebėra gyva

Nors žemaičių tarmes stipriai veikia bendrinė kalba ir aukštaičių tarmės, vis dėlto jos yra geriau išsilaikiusios negu aukštaičių. Štai dzūkai pagrindinę savo tarmės ypatybę yra išlaikę tik kaimuose, ir tai tik vyresnio amžiaus žmonės. Kiek geriau išsilaikiusi tik suvalkiečių tarmė, bet greičiausiai tik todėl, kad jie mano kalbą bendrine kalba. 

Tuo tarpu žemaičių tarmės turi neįkainojamą vertę lyginamajam kalbų tyrinėjimui ir kalbų istorijai. Juk jos išsaugojo begalę tokių senųjų ypatybių, kokių seniai nebeturi bendrinė kalba. Bene geriausiai jų vertę apibūdina didžiojo prancūzų kalbininko A. Meje žodžiai: „Tas, kas nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis”. Tarmių vertę pabrėžė ir garsusis XIX a. mokslininkas J. Grimas: „Lietuvių kalba pasižymi senoviškumu bei formų turtingumu, ir vargu ar yra kita kalba Europoje, kuri būtų tiek artima sanskritui”. Kalbėjo jis ne apie mūsų rašto kalbą, nes jos tada dar nebuvo, o apie tarmes.

Žemaičiams nederėtų svarstyti, kuri mūsų tarmė yra svarbesnė, labiau paplitusi ir „žemaitiškesnė”, o tuo labiau kurti jos pagrindu bendrinę (ar rašto) žemaičių kalbą. Mes puikiai suprantame vienas kitą kalbėdami ar rašydami kiekvienas savo tarme. Būtina puoselėti kiekvieną patarmę ar šnektą ir stengtis parodyti jos savitumą bei grožį.

Muna akis 

Žmuogus saka sava draugū:

– Nasupruntu, kāp tu galiejē apsižānīti su ta sava Muorta. Juk ana tuoke nagraži: maža, kūda, su vīna ake spitra, kupruota i dā raiša.

Draugs atsaka: 

– Prie­te­liau, jegu tu ī anun pa­žiū­rie­tumē pruo muna aki, tu pa­ma­tī­tu­mē, kuoke ana īra puiki.

Muotriška ir vel’ns

Vīnam kaime gīvena vīrs su pačia – jauna, graži puora. Anī tāp gražē sutari, ka visi anīms pavīdieji. Tas anū suta­rims baisē napatika velniū. Su­galvuoji uns anus sukiršīnti – juk nagal’ būti, ka žmuonis tāp gražē sugīventū. Vel’ns ir vīna miegin supīkīnti, ir kita, vuo tī tik džiaugās vīns kitu i dar labiau vīns kita mīl’.

Mata vel’ns, ka nieka nabūs. Nuēji pri tuokiuos muotriškas i saka:

– A tu gali supīkīnti tus jau­nūsius?

– Galiu, jegu už tun dūsi rauduonus čeverīkus.

Anī sutari, ka tus čeverīkus vel’ns atneš pri upes.

Muotriška pataiki, kap vīrs ari dirva ir nuēji pri anuo jaunuoses pačiuos. Saka anai:

– Tavi vīrs labā mīl’, ale īra vīna bieda. Anam unt kakla pa­barzdie išdīga tuoks plau­ks, uns gal’ ataušīnti anuo meili. Jegu nuori, ka ir tuoliau ta­vi mīlietū, tu turietumē tun plauka nuskusti. Kap vīrs pa­reis pītu ir pavalgis atsiguls ir užmigs, tu paīmk britva i nuskusk tun plauka.

Tada muotriška nuēji pri anuos vīra ī dirva i saka:

– Žinā, tava pati tur kavalieriu. Girdiejau, ka ana nuor tavi papjauti. Jegu nuori īsiti­kīnti, pavalgis pītus sakīk, ka pavargā i nuori pasnausti. Ale būk tik prisimerkis i žiūriek, kun ana darīs.

Vīrs tāp i padari. Gul’ prisimerkis i mata, kad pati atēn su britva i tīsē anam pri gerklies tun britva kiš. Vīrs pašuoka, atiemi britva, pradieji šaukti, riekti i susipīka nagīvā.

Muotriška nuēn pri upes at­siīmti čeverīku. Žiūr, ka vel’ns stuov kituo upes pusie, vuo čeverīkus pririšis pri kar­tes dūd anai par upi. Ana i klaus:

– A tu nagaliejē atēti ī šiun pusi i padūti čeverīkus tīsē ī runkas?

Vel’ns saka:

– Je tu galiejē tuoki graži puo­ra sukiršīnti, kas žina, kun tu su munim gali padarīti. Jau geriau aš būsu kituo upes pusie, kur tu nadasīksi. 

Pīns 

Atvažiava ī miškus pri Ši­la­les medžiuotuoju būrīs iš Kau­na. Buva gili žīma, snīga iki ša­kumas. Braidi vargšā puo miš­kus iki pītu, sušlapa, pavarga. Žvieris kažikur dingin, tik kelias lapes tamati. Kap jau visai nusivari nu kuoju, žiūr – pa­miš­kie suodyba. Saka, užēs­ma atsipūsti.

Truobuo tik trīs nadideli vaikelukā, tievā išliekin ī darbus. Vīns medžiuotuojus saka:

– Vakā, gal’ turat pīna atsigerti?

– Turam tuo gera kīk nuorat, – saka.

Atneši pilna pūdīni pīna. Me­džiuotuojē ger pasikeisdami kuol’ išgieri visa pīna. Tada vīns saka:

– Vuo kīk turiesma muokieti?

– Kun čia muokieste, vis tīk mas anuo nabūtumiem gie­rin – pelie buva nuskindusi.

Kap išgirda tas, kur laiki pūdīni, ir paleida anun. Pūdīni tik tekšt i suduža. Didesnīsis vāks i saka:

– Diedi, daba rēks muokieti už pūdīni. Juk mas daba turiesma sava rēkalu nakti ēti ī lauka aba pirkti naktini pūduka. 

Doc. Jonas BUKANTIS, 

kalbininkas

Tarp efektyviausių šeimos ūkių – šilališkiai

Spalio 11 d. žemės ūkio ministras Andrius Palionis tradiciniame renginyje „Pienės 2019“ apdovanojo pažangiausių pienininkystės ūkių atstovus. Renkant sėk­mingiausius pieno ūkius, įmonės ir šeimos ūkiai atskirai vertinami dviejose kategorijose pagal supirkėjams parduoto pieno kiekį bei per metus iš vienos karvės primelžtą pieną.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Nuotr. Rafael ACHMEDOV 

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.80

Valdiškas būstas: vieniems – amžina dovana, kitiems – svajonė

Savivaldybės administracijai Europos Sąjungos paramos lėšomis masiškai perkant  socialinius būstus, laukiančiųjų valdiškos pastogės eilė nemažėja. Netrumpina jos ir, kaip teigia Vyriausybė, gerėjantis gyvenimas. Tik valstybės dėl to kaltinti negalima, nes, pavyzdžiui, Šilalės savivaldybės politikai nė nesvarstydami pritaria administracijos darbuotojų pasiūlymui socialinius būstus nuomoti žmonėms, kurie ne tik dirba ir normaliai uždirba, bet ir turi nuosavo nekilnojamojo turto.

Daiva BARTKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.80

Politikų akiratyje – paramos prašančios bažnyčios

Nors įprasta, kad savo bažnyčias išlaiko tikintieji, ta­čiau neretai jos prašo ir valdžios pagalbos. Nes išgelbėti maldos namų nuo gresiančio nykimo, grąžinti  jų buvusios meninės vertės iš tikinčiųjų aukų neįstengiama. Dėl to ir Šilalės savivaldybės administ­racija bei rajono meras nuolat sulaukia prašymų skirti lėšų bažnyčių remontui. Ne pirmą kartą paramos kreipėsi ir Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios parapijos pastoracinė taryba.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.80

„Jaunos mamos istorija. Noriu ja pasidalyti“

Nepagrįsta dvejonė, stresas, baimė ir nežinomybė – pagrindiniai pojūčiai, kuriuos patiria kone kiekviena žin­dyvė, pradėdama ruoštis kūdikio maitinimo etapui. Ta­čiau norint nuvyti visas neigiamas mintis tolyn, svar­­biausia yra suprasti, kokią visapusišką naudą na­tū­ra­­lus motinos pienas teikia kūdikiui, taip pat re­­ko­men­duojama pasikonsultuoti su kompetentingais spe­­cia-­listais, kurie nuramins ir tinkamai pa­ruoš galimiems iš­šūkiams. 

Apie tai, su kokiais žindymo neramumais susidūrė ir kaip juos sprendė, pasakoja „La Leche lygos“ žindy­mo vadovė, tinklaraštininkė ir keturių vaikų mama Ieva Driukienė. Savo įžvalgomis dalijasi medicinos mokslų daktarė, gydytoja neonatologė ir LSMU docentė Eglė Markūnienė.

Iššūkiai susilaukus pirmagimio

Kaip ir kiekvienai moteriai, I. Driukienei žindymo istorija prasidėjo dar prieš gimstant vaikeliui, o pirmų mėnesių vizitus pas gydytoją ji atsimena kaip egzaminus. 

„Nors visuomet žinojau, kad tik labai maža dalis moterų negali žindyti, vis tiek ši baimė yra su kiekvienu vaiku, o su pirmagimiu ji buvo pati didžiausia – ar vaikelis tikrai pakankamai suvalgo ir yra sotus. Žinau, jog tai galiu įvertinti atsižvelgdama į kūdikio tuštinimąsi bei šlapinimąsi, odos būklę ir bend­rą savijautą, tačiau, matyt, man daro įtaką atmosferoje tūnanti visų moterų baimė nemokėti pasirūpinti savo vaiku“, – pasakoja tinklaraštininkė.

Pasak gydytojos neonatologės E. Markūnienės, neretai mamas gąsdina ne tik įvairiausios mintys ir abejonės, bet ir tam tikri įvykiai, kuriems reikalinga kompetentinga pagalba čia ir dabar. Nugraužti ir skaudantys speneliai ar krūties uždegimas – pagrindinės prob­lemos, kamuojančios nepatyrusias moteris pirmuoju žindymo laikotarpiu. 

Vieną tokių situacijų patyrė ir I. Driukienė, kai, augindama savo pirmagimį, itin rimtai sunerimo, apčiuopusi pieno sąstovius. Tuomet ji dar nežinojo, ką tokiu atveju daryti, ir greitai pasikvietė konsultantę iš kursų, kuriuos lankė nėštumo metu. Kaip bebūtų, ji nebuvo kvalifikuota specialistė, todėl jos apsilankymas jaunos šeimos namuose įnešė daugiau sumaišties nei ramybės.

Žindymo naudą patyrė savo kailiu 

Pirmąkart, kai pirmagimis, būdamas apie 7 mėn., susirgo roto virusu, mamos išsigelbėjimas buvo jos natūralus pienas, nes, negalėdamas ir nenorėdamas nieko valgyti, vaikelis mielai žindo ir nepritrūko skysčių. Taigi šeimai pasisekė, nes nereikėjo nei gulėti ligoninėje, nei kūdikiui lašinių statyti, kad sustiprintų jo organizmą ir greičiau susidorotų su virusu.

Antrajam vaikeliui žindymas padėdavo nurimti po die­nos darželyje, o dabar jis yra ne­priekaištingos sveika­tos – daž­nai lieka visiškai svei­kas, nors kiti namiškiai slo­guoja ar skun­džiasi gerkle. Be to, turi puikų sąkandį, kuriam taip pat daro įtaką taisyk­lingas žindymas. 

Šeimos mažieji, 2 m. ir 3 mėn. sūnus bei 4,5 mėn. duk­rytė, dabar dar yra žindomi, o labiausiai I. Driukienę džiugina tai, jog, turint galimybę mie­goti kartu, nėra bemiegių naktų: šalia gulinčiam vaikui galima lengvai paduoti krūtį ir kelis, ir keliolika kartų, mama neišsibudina labiau nei versdamasi nuo šono ant šono.

Tiesa, mamai, be išmiegotų naktų, sutaupytų nervų ir pakilusios savivertės, dar yra laktacinė amenorėja. 

„Džiaugiuosi, kad nereikia vargti su mėnesinėmis, ir tikiu, jog taip taupau savo hemoglobiną, lin­kusį laikytis ties apatine normos riba. Kaip bebū­tų, didžioji žindymo nauda mamai matoma tik labai ilgoje perspektyvoje, todėl, kai išeisiu į pensiją, galėsiu papasakoti, ar pavyko nesusirgti vėžiu, diabetu, osteoporoze bei kitomis ligomis“, – teigia I. Driu­kienė.

Auksinė taisyklė, kuria vertėtų vadovautis

Pasak I. Driukienės, pagrindinė taisyklė būtų atmesti visas taisykles bei instrukcijas ir stengtis vadovautis natūraliais mamos instinktais bei intuicija, vis pasitariant su mediku ar žindymo specialistu, jei kyla tam tikrų abejonių. 

„Man pačiai pasitikrinti visada padeda paprastas klausimas: o urvinė moteris taip darytų?“ – teigia jauna mama.

Kaip bebūtų, dažnai moterys savo aplinkoje neturi šeimos su kūdikiu ir net neįsivaizduoja, kaip viskas vyksta, todėl rekomenduojama nueiti jei ne į pačius geriausius ir populiariausius, tai bent į kokius nors kursus. 

„Ne tik mamoms, bet ir tėčiams vertėtų apsilankyti kur­suose, nes apie 60 proc. žindymo sėkmė priklauso nuo vyro požiūrio ir pagalbos. Nors tokiuose mokymuose lankytis išdrįsta nedaugelis, atėję tėčiai prisipažįsta sužinoję daug naudingos informacijos ir pakeitę savo nuomonę apie tai, kad žindymas yra vien tik mamos darbas“, – priduria E. Markūnienė. 

Pagalba suteikiama iškilus net pačiai menkiausiai dvejonei

Tiek į „La Leche lygą“, tiek asmeniškai į I. Driukienę krei­piasi daugybė moterų. Kai kurios gana gerai supranta, kas joms nutiko, bei žino, kaip tai išspręsti, todėl joms užtenka tik pasitikrinti, kad elgiasi teisingai. Kaip bebūtų, labai daug moterų visiškai nesupranta, koks yra normalus tam tikro amžiaus kūdikių elgesys, ir jos dažnai nori spręsti dalykus, kurie iš tiesų nėra problema. Tokioms moterims tuo metu reikia emocinės pagalbos suprasti ir išgyventi tą netikėtą situaciją.

Tačiau gydytoja neonatolo­gė E. Markūnienė priduria, kad tam tikromis situacijomis labai svarbu pasirinkti profe­sionalaus mediko pagalbą, nes, pavyzdžiui, įvairiais krūtų in­­fekcijos ar kitų negalavimų atvejais gali pagelbėti tik kompetentingi savo srities gy­dytojai. 

„Kartais iki sėkmingo žindymo trūksta labai nedaug“

Kiekviena žindyvė susiduria su vis kitokiais asmeniniais iššūkiais, neretai drįsta sudvejoti žindymo nauda, bijo galimo skausmo ar net galvoja pakeisti natūralų pieną dirbtiniais mišinukais. 

I. Driukienė įsitikinusi, kad daugumai moterų trūksta pa­galbos, atsakymų į klausimus pirmomis valandomis, dieno­mis ligoninėje ar ką tik grįžus namo, todėl drąsina visas moteris nebijoti kreiptis.

„Jeigu jaučiate, kad akušerė per menkai įsigilino į jūsų klausimą ar kažko nepasakė, nepamokė, klauskite dar ir dar kartą. Kartais iki sėk­mingo žindymo trūksta labai nedaug, ir dar negirdėjau nė vienos žindymo patirtį turėjusios moters, kad gailėtųsi, jog žindė“, – pataria keturių vaikų mama I. Driukienė. 

Medicinos mokslų daktarė E. Markūnienė primena, kad natūralus mamos pienas yra nepakeičiamas kūdikio maistas ir vaistas, o padėties be išeities nėra, todėl, atsiradus abejonėms, vertėtų pasitarti su kompetentingu gydytoju ar specialistu. 

„Net įsivaikinusios ir vaikų negimdžiusios moterys geba žindyti, tik tam reikia žinių, tikslingos pagalbos ir pasiruošimo – to paties, kaip ir savo įsčiose vaiką nešiojančioms moterims“, – teigia E. Markūnienė. 

Ką šilališkiai žino apie budinčius globotojus?

Užsibrėžus tikslą suteikti šeimą kiekvienam be tėvų globos likusiam vaikui, pradėta teikti ir budinčio globoto­jo paslauga. Tačiau ką konkrečiai tai reiškia ir kokias funkcijas jie atlieka? 

Šilalės gatvėse sutiktų rajono gyventojų teiravomės, ką jie yra girdėję apie budinčius globotojus. Įdomu tai, kad nemaža dalis apklaustųjų apie tai žinojo. Vieni gir­dėjo per televiziją, kiti buvo skaitę „Šilalės artojo“ laikraštyje.

Morta MIKUTYTĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.79

Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą