Sausis, o ne sausas. Neįprastai šlapias. Varva iš dangaus, žemė įsisupus drėgnais rūkais, balose mirksta batai, vėsu ir niūru, nuotaiką slegia. Ė, ne! Važiuoju vėlų vakarą iš vieno nuostabaus renginio, kelias nelengvas – lietutis purškia, šviesos mirga, bet širdis džiaugiasi: tradicinė praėjusių metų Padėkos šventė, kurią surengė Prienų rajono laik­raštis, kaip kažkada sakydavo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, buvo tikra dvasios puota. Įvairiais prizais, padėkos raštais ir kalnais gėlių buvo apdovanoti pernai labiausiai šį kraštą garsinę ūkininkai, liaudies menininkai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, daugiavaikės šeimos, verslininkai, dvasininkai. Stebiu tuos į kultūros ir laisvalaikio cent­ro sceną vis kopiančius vyrus ir moteris, ir manęs neapleidžia mintis: kokia sveika, gyvybinga, darbšti, optimistinė savo viduje ta vadinama provincija, ta mūsų Lietuva!

Manau, jog šitaip šauniai praėjusius metus apibendrina ir kitos savivaldybės, kitų rajonų bendruomenės. O kas pranašavo, kad regionai numirs? Garsus ekonomistas ir bankininkas Raimundas Kuodis siūlė palikti kokius pustrečio regioninio centro, o visą provinciją sujungti į didžiuosius miestus, nes, girdi, kaimas miršta, ir jį išlaikyti valstybei per brangu.

„Kokia nesąmonė!“ – pagalvojau tą penk­tadienio popietę šventėje Prie­nuo­­se.

Tokiuose susibūrimuose nori neno­ri išgirsti sodriai keikiant valdžią. Žmo­nių pasipiktinimas suprantamas. Nors jiems sakai, kad juk patys ir renkame tokią valdžią, jie atšauna: kaip nerinksi, jei aukso kalnus žada. Tai, jog smunka tokių vadovų reitingai, yra būsimų rinkėjų atpildas šiems pažadukams. 

Štai ir praėjusią savaitę paskelbta nauja bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Sausį už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą ketino balsuoti 11,3 proc. apklausos dalyvių, o nuo gruodžio jų populiarumas nukrito 0,6 proc., gi per metus – nuo pernykščio sausio – 4,4 proc. Taip „valstiečiai“ per metus prarado trečdalį rinkėjų.

Iš politikų didžiausią reitingų kritimą patyrė Premjeras Saulius Skvernelis – daugiau kaip 10 proc. Laikymasis įsikibus Ramūno Karbauskio parankės jį tempia žemyn. Noras vykdyti „valstiečių“ lyderio įgeidžius ir žūtbūt išsaugoti koalicijos partnerių atstovą Ja­roslavą Narkievičių ministro poste jam yra pražūtingas. Specialistai kalba, kad Premjerą užklupusi liga taip pat turi įtakos jo reakcijai į politinius procesus.

O štai Prezidentas Gitanas Nausėda gyventojų palankumą susigrąžino į lap­kričio mėnesio lygį – 73,6 proc. Gruo­dį jis buvo 3,3 proc. smuktelėjęs. Tai lė­mė ir stabili laikysena susisie­kimo ministro atžvilgiu, ir reakcija į tarptau­tinius iššūkius. Sužinojęs, jog pasaulio Holokaus­to forume Izraelyje pirmuo­ju smuiku ketina groti Vladimi­ras Pu­ti­nas, Preziden­tas atsisakė jame da­ly­vauti. Solidari­zuo­damasis su Len­ki­jos pozicija, jis nuvyko į Aušvicą, kur ir vei­kė didžiausias nacių „mirties fabrikas“. 

Taip ir atsitiko: Rusijos prezidentui forume pirmajam buvo suteikta tribūna, ir jis puolė balinti Molotovo – Riben­tro­po paktą ir smerkti valstybes, kuriose esą su vietinių pagalba buvo išžudyta dešimtys tūkstančių žydų. Dėl to ypač smū­giuota Uk­rai­nai ir Lie­tu­vai. Ži­no­ma, nu­tylėta apie Sta­lino režimo piktadarybes, okupacijos žiaurumus.

Kiek anksčiau šia jaut­ria tema pa­­sigirdo Sei­mo nario, „valstiečio“ Arūno Gu­mu­liaus­ko siūlymas Lenkijos pavyzdžiu šiek tiek keisti vadinamą Ho­lokausto įs­ta­tymą ir priimti nutarimą, jog tuo me­tu okupuota Lietuvos valstybė bei lietuvių tauta žydų žudynėse nedaly­vavo. Anot A. Gumuliausko, prie Ho­lo­kausto prisidėjo tik atskiri asmenys, o dėl jų padarytų nusikaltimų turi spręsti teismas.

„Kad Lietuvos valstybė nedalyvavo Holokauste, tai visiems akivaizdu, nes birželio 15 d. mes patyrėme pirmą sovietų okupaciją, vėliau ją pakeitė nacių, o po to antroji sovietų okupacija, savaime aišku, ir lietuvių tauta negalėjo dalyvauti, nes buvo okupuo­ta“, – sakė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys.

Bet Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, jog už tokį žingsnį Lietuva gali sulaukti tarptautinės bend­ruomenės kritikos. 

„Aišku, kad Lietuva ir Lie­tuvos žmonės nedalyvavo Ho­lokauste, tik paskiri, o mums irgi aišku, kad ne visi žydai išžudyti, o tik paskiri, o iš paskirų žydų sudėjus vieną paskirą prie kito, išeina virš 200 tūkstančių“, – su ironija sakė F. Kukliansky. Jai LTV laidoje pritarė rašytojas Markas Zin­geris.

Istorikas Arvydas Nikžen­tai­­tis sako, jog visos tautos dėl žydų genocido niekas ir nekaltina, todėl siūlymas perteklinis. Tačiau akivaiz­du, kad visuomenėje gajus ir žydų peršamas įsitikinimas, jog kaltę turi prisiimti visi, t.y. visa Lie­tuva ir tauta. Kaip kitaip suprasti dar 1995 m. Al­girdo My­­­kolo Brazausko Iz­rae­lio kne­se­te pareikštą atsi­pra­šy­­mą dėl žydų žudynių Lie­tu­vo­je. Juk tuomet jis kalbėjo kaip Lie­tu­vos prezidentas ir valstybės vardu...

Niūrios tai sausio pabaigos mintys. Jos tikrai nedera su ta nuotaika, kokia apėmė būnant tarp paprastų provincijos žmonių Prienuose. O vienas vaikinukas iš Balbieriškio, dar koks dešimtokas, atsiėmęs apdovanojimą už savo motiną, priėjęs sako: aš ketinu tapti kunigu. Šaunu, pirmyn! Ir jo veidą nušvietė šypsena...

Česlovas IŠKAUSKAS

Tarptautinė organizacija „Reach For Change“ skelbia konkurso „Talentas keisti“ pradžią. Visi, turintys socialinio verslo idėją, kaip išspręsti vaikams aktualią problemą, jau dabar gali teikti paraiškas, pretenduoti į 20 tūkst. eurų premiją ir dar gauti papildomą ekspertinę paramą savo iniciatyvai įgyvendinti.

Jau tradiciniu tapusį socialinių pokyčių konkursą „Talentas keisti“ organizacija „Reach for Change“ rengia šeštą kartą.

„Keliolika idėjų, per visą šį laikotarpį dalyvavusių konkurse, šiandien sėkmingai keičia vaikų gyvenimus į gera. Pavyzdžiui, „Anksti.lt“ padeda ankstukų susilaukusiems tėvams, „Teenshapers“ paaugliams ugdo sveikos mitybos įpročius, „Kūrybos kampas 360“ vaikams padeda suprasti pagrindinius tvarios aplinkosaugos principus. Šiais metais ir vėl norime atrasti ambicingus inovatorius, kurie būtų pasiryžę reikšmingai prisidėti prie vaikų gerovės kūrimo“, – sako Jurgita Ribinskaitė-Glatzer, „Reach for change“ vadovė Baltijos šalyse.

Geriausios socialinio verslo, galinčio kurti geresnį pasaulį vaikams, idėjos autorius gaus ne tik pagrindinį 20 tūkst. Eur prizą, bet ir iki penkerių metų truksiančią ekspertinę paramą.

Be to, jau antrus metus iš eilės konkurse „Talentas keisti“ bus galima laimėti ir papildomą 20 tūkst. Eur  premiją, įsteigtą fondo „The Ella Fund“. Šis specialus prizas bus skirtas idėjoms, kurios skatins moterų ir merginų įgalinimą, arba moters verslininkės pasiūlytam socialinio verslo sumanymui įgyvendinti.

„Įvairūs tyrimai patvirtino, kad tokia pradinio finansavimo suma yra optimali verslui pradėti. Konkursą laimėjęs socialinis verslininkas ją galės laisvai panaudoti pagal savo poreikius iniciatyvos tikslams pasiekti: nesvarbu, ar tai būtų patalpų įsigijimas, ar naujų darbuotojų įdarbinimas, ar išėjimas iš darbo, kad iniciatyvos sumanytojas galėtų skirti daugiau laiko savo idėjai įgyvendinti“,– teigia J. Ribinskaitė-Glatzer.

Anot jos, šis konkursas unikalus tuo, kad galima laimėti ne tik svarų finansavimą, bet ir galimybę dalyvauti inkubatoriaus programoje, kuri bus suteikta mažiausiai trims geriausioms idėjoms. Šią programą sudarys strateginiai verslo profesionalų patarimai, įvairių sričių specialistų konsultacijos ir ekspertinė parama.

„Pastebėjome, jog pradedantiems socialiniams verslininkams dažnai labiau nei finansinės reikia ekspertinės paramos: patarimų, išklausymo, pagalbos, kuriant reikalingų kontaktų tinklą. Skaičiuojame, kad didesnė prie inkubatoriaus prisijungusių dalyvių dalis iki šiol kuria poveikį vaikams, nepaisant to, kad ne visi iš jų laimėjo finansinę paramą“,– sako J. Ribinskaitė-Glatzer.

Konkurso paraiškas jau dabar galima pildyti internetinėje svetainėje www.talentaskeisti.lt Jas teikti bus galima iki vasario 29 d., 23:59 val.

Dalyvių atsiųstas paraiškas vertins ekspertų komisija, o atrinktų idėjų autoriai bus pakviesti savo pasiūlymus pristatyti gyvai – interviu su vertinimo komisija metu. Įveikusieji šį etapą galės dalyvauti intensyviuose verslo ir socialinio pokyčio valdymo mokymuose, kurių metu turės progą pasitikrinti savo idėjos stiprumą bei aktualumą.

Viešas geriausių idėjų pristatymas Vilniuje planuojamas gegužės 14 d., o konkurso nugalėtojas bus paskelbtas Tarptautinę vaikų gynimo dieną, birželio 1-ąją. Apdovanojimo renginys vyks Švedijos ambasadoje.

Kokios idėjos gali dalyvauti konkurse?

Pasak J. Ribinskaitės-Glatzer, svarbiausia, kad pasiūlyta idėja būtų aiški, įgyvendinama ir galėtų realiai spręsti tikrą Lietuvos ar net užsienio vaikų problemą.

„Iniciatyva turėtų būti kūrybiška ir unikali – tikimės, jog pasirinktai problemai įveikti bus pasiūlytas naujas sprendimo būdas. Svarbu ir tai, kad į kitą etapą pateks tik tos idėjos, kurios turės potencialo išaugti ne į kelių metų projektą, bet į ilgalaikį ir tvarų socialinį verslą, be to, vertinsime ir idėjos autoriaus asmenybę bei pasiryžimą“,– atskleidžia J. Ribinskaitė-Glatzer.

Anot jos, siūloma iniciatyva turėtų orientuotis ne į pavienių vaikų bėdas, tačiau galėti jas spręsti platesniu mastu, taip pat turėti potencialo daryti pokyčius ir struktūriniu lygmeniu.

Konkurse gali dalyvauti fiziniai asmenys arba nedidelės, savo veiklą pradedančios organizacijos, turinčios realiai įgyvendinamų ir vaikų gyvenimo sąlygas galinčių pagerinti idėjų.

Daugiau apie konkursą „Talentas keisti“ sužinoti galima www.talentaskeisti.lt, išsamesnės informacijos suteiks Jurgita Ribinskaitė-Glatzer, „Reach for Change“ vadovė Baltijos šalyse.

Tel.:+370 600 87199; el. p.: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Indrė UBARTAITĖ

Nuo sausio 27 d. mūsų rajone pradeda dirbti mobilieji laiškininkai. Tai – prieš porą metų prasidėjusios „Lietuvos pašto“ pertvarkos rezultatas. Nuo sausio pabaigos nelikus net septynių pašto skyrių (Bijotų, Didkiemio, Pajūrio, Tenenių, Tūbinių, Upy­nos ir Žadeikių), vietoje jų veiks 8 mobilieji laiškininkai. „Lietuvos pašto“ atstovų teigimu, specialiais tarnybiniais automobiliais šeši iš jų pas klientus išvyks iš Šilalės pašto, po vieną – iš Kvėdarnos ir Kaltinėnų. Kol kas nepertvarkomi lieka tik paštai Šilalėje, Kaltinėnuose, Kvėdarnoje ir Laukuvoje. 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.7

Žadeikių seniūnijos gyventojai, kuriems tenka važinėti keliu pro Prapymo kaimą, ne­beapsikentę paskambino į „Šilalės artojo“ redakciją: žmonės tikino, kad seniūnas Faus­tas Meiženis į jų skundus nereaguoja ir nesirūpina kelio greideriavimu. Tuo tarpu seniūnas aiškina, jog prob­lemą žino ne tik jis, bet ir rajono vadovai, ir mūsų rajone išrinktas Seimo narys.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.7

Praėjusią savaitę, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, buvo nuniokota kraštotyrininko Klemenso Lovčiko sodyba. Žmogus tikina, jog tokie išpuoliai miestelyje – jokia naujiena, o chuliganai jau yra nusiaubę ne vieną kiemą. Deja, sutramdyti jų, regis, niekas arba nenori, arba nesiryžta.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.7

Bene metus trukusią Pajūrio ambulatorijos agoniją pakeitė jos griūtis. Gydytoja Saulė Olendrienė perėjo dirbti į kitą pastato pusę, kur įsikūrė privati jos klinika. O Pajūrio ambulatorijos, kurioje dirba 13 žmonių, likimas pakibo ant plauko. Nors daugelis gyventojų tikėjosi, kad rajono valdžia pasistengs įstaigą išsaugoti, pirmadienį su bend­ruomene susitikusi rajono mero Algirdo Meiženio komanda akivaizdžiai parodė, jog gina ne gyventojų, o privačius interesus. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.7

Labiau nei kokios nors šventės kultūros namų remonto pabaigos laukiantys Kvė­darnos gyventojai jau kelinta savaitė spėlioja, ko tikėtis iš savivaldybės ir statybininkų konflikto, kurį akivaizdžiai rodo pastato lange iškabintas raštas apie baigtus darbus. Laikraštyje pasirodęs mero patarėjo Petro Dargio straipsnis ramybės nesutei­kė – atvirkščiai, privertė dar labiau sunerimti, jog teisinis konfliktas gali užsitęsti.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.7

Lietuvoje (ne išimtis ir Šilalė) įprasta į nieką nekreipti dėmesio, kol ne­nutinka kas nors baisaus. Tą dar kartą patvirtina ir Šilalėje, Ateities g., anot gyventojų, atsivėrusi skylė, pro kurią kyšo elektros kabeliai.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.6

Važiuojant nuo Kaltinėnų Kražių link, pačiame rajo­no pa­kraštyje įsikūrusi nedidelė Pakarčemio gyven­vie­tė. De­ja, vaizdas, atvirai pasakius, nekoks: nors kone prie kiekvienos trobos gali pamatyti stovint ir ne po vie­ną auto­mobilį, traktorių ar padargus, dauguma jų jau ne­­be­nau­dojami, apžėlę žole, greitai net į metalo laužą ne­be­tiks. Ir tik pavažiavus tolėliau, situacija prašviesėja: iš to­lo ant kalvos švyti nauja sodyba. Prie ūkinio pastato su­krauta plėvele dengtų šienainio rulonų stirta liu­dija, kad šios sodybos šeimininkai – daug gyvulių laikantys, tvirtai ant kojų atsistoję ūkininkai. Tai – Irenos ir Vytauto Balčiūnų ūkis. 

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.6

Nors žiema panašesnė į pavasarį, apsilan­kiusius Šila­lės Vlado Statkevičiaus muziejuje, kur atidaryta Šilalės meno mokyklos Dailės skyriaus Šilalės ir Laukuvos kla­sių mokinių piešinių paroda „Ledo gėlės” (mo­kytoja eks­pertė Laimutė Rupšytė), pasitinka ledo raš­tais išpuoš­tos sienos. Tai 46 jaunųjų dailininkų, kurių mažiausiai 5-eri, o vyriausiai – 14 metų, piešiniai. 

Atidarant parodą, mokytoja L. Rupšytė ir Ši­lalės meno mokyklos direkto­riaus pavaduotojas ugdymui Andrius Zai­kauskas pasidžiau­gė jaunųjų dailininkų pasiekimais ir palinkėjo kūrybinės sėkmės. 

Renginį pagyvino Šilalės kultūros cent­ro instrumentalistės Reginos Mockutės ir jos mokinės gitara atliekami kūriniai.

Paroda veiks iki vasario 4 d.

Laimutė RUPŠYTĖ,

dailės mokytoja ekspertė 

AUTORĖS nuotr.