Dar keli amžiai prieš Kristų egzistavusios Aleksandrijos medicinos mokyklos įkūrėjas gydytojas Herofilas įvar­­dijo vieną pagrindinių vaistų vartojimo principų: „Vais­tai patys savaime nieko verti, tik tinkamai pacien­to vartojami tampa dievų rankomis“. Šių dienų situaciją Lietuvoje ir pasaulyje puikiai įvardija žodžiai: „Vaistas vartojamas ne dėl to, kad nebūtų blogai, bet dėl to, kad būtų gerai“. 

Apie tai, kokie yra perteklinio vaistų vartojimo pada­riniai ir kaip to išvengti, pasakoja Respublikinės Vil­niaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro va­­dovas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas Ro­­ber­tas Badaras.

Siekia didinti pardavimų kiekį

Neracionalus vaistų vartojimas – tai neatsakingos savigydos ir abejotino efektyvumo vaistų vartojimo visuma. Problemos šaknys – specialistai, netinkamai skiriantys medikamentus, juos vartojantys pacientai ir vaistų reklama, skatinanti pirkti jų kuo daugiau, neva tai padės jaustis geriau.

Per televiziją, spaudoje bei in­­ternete platinama reklama, kuri formuoja visuomenės po­žiūrį, siekia kuo didesnio pelno – didinti vaistų pardavimų kiekį. Reklamos tikslas yra įdiegti visuomenei, jog, varto­jant kuo daugiau vaistų bei maisto papildų, savijauta bus geresnė, padidės energingumas, atsiras daugiau sveikatos. Tokiu būdu yra skatinamas kuo įvairesnių vaistų pirkimas bei vartojimas dideliais kiekiais. 

Grėsmė Lietuvoje ir visame pasaulyje

Lietuvoje per metus par­duodama maždaug 72 milijonai vaistų pakuočių, o skalėje pagal suvartojamų medikamentų vidutinę dozę per parą Lietuva užima kone lyderės pozicijas. Tyrimai rodo, kad dažnas lietuvis be specia­listo pagalbos išsirenka sau tinkamus vaistus. Tai lemia, jog per metus Lietuvoje jais apsinuodija 15 tūkst. žmonių. 

Tiesa, kartais ir specialis­tams pritrūksta žinių bei kom­petencijų, būtent dėl to pacientui vaistai skiriami per didelėmis arba per mažomis do­zėmis, parenkamas netinkamas jų vartojimo būdas ar netinkama gydymo truk­mė. Prob­lemos mastą pagrindžia Pasaulinės sveikatos organizaci­jos tyrimai: daugiau nei pusė visų parduodamų prepa­ra­­tų yra įsigyjami ir skiriami ne­racionaliai, o kas antras pacientas nesilaiko gydytojų rekomendacijų. Į klausimą, kaip išvengti perteklinio vaistų vartojimo, gydytojas anesteziologas-reanimatologas R. Badaras atsa-ko paprastai: „Vengimo būdu, o tai reiškia – vartoti tik gydyto­jo paskirtus medikamentus ir vadovautis taisykle „kas per daug, tas visada nesveika“. 

Vaistai ne visuomet gali padėti

Kai kurie vartojami psichotropiniai preparatai, kurių veik­lioji medžiaga veikia medžiagų apykaitą galvos smegenyse, jautresnės psichikos žmonėms gali sukelti priklausomy­bę. Fizinė priklausomybė nuo vaistų pasireiškia pykinimu, bai­me, nemiga ar haliucinacijomis. Psichologinė priklausomybė – 

tai jausmas, priverčiantis žmo­gų galvoti, jog jis negali su­stoti vartoti vaistų.

Priklausomybę galima sąlygi­nai pristabdyti, nevartojant ją sukėlusių medikamentų ilgą lai­ko tarpą, tačiau, norint išsaugoti gyvybę ir blaivų protą, prie tų vaistų vartojimo nederėtų niekada grįžti, nes priklausomybė – tai greitai progresuojanti ir atsinaujinti galinti liga.

Tačiau perteklinis vaistų varto­jimas gali sukelti ne tik priklausomybę, bet ir kitų nemalonių pasekmių, tokių kaip didėjantis sergamumas ar nepageidaujamų preparatų reakcijų sukeliamų sveikatos sutrikimų rizika, o pati skaudžiausia pasekmė – paciento mirtis. Tad, pajutus pavojų, reikėtų nedelsiant kreiptis pagalbos.

Ieškoti pagalbos niekada nevėlu

Visų pirma, siekiant sumažinti perteklinį vaistų vartojimą ir kovoti su priklausomybe nuo jų, būtina suvokti, jog niekada nėra per vėlu kreiptis pagalbos ir kad vaistai galbūt yra veiksmingiausias ir lengviausias, tačiau ne geriausias būdas pagerinti savo vidinę būseną.

„Pirmoji stotelė turėtų būti šeimos gydytojo kabinetas, o tuomet jau jis nuspręs, kokia pagalba būtina, ir, esant poreikiui, nukreips į reikiamas įstaigas“, – teigia gydytojas anesteziologas-reanimatologas R. Badaras.

Neretai psichologinė pagalba yra raktas į geresnę vidinę savijautą. Anot priklausomybes gydančių specialistų, pirminis psichoterapijos tikslas yra pasiekti, jog pacientas prisiimtų atsakomybę už savo problemos sprendimą, t. y. pats norėtų atsisakyti vartojamų vaistų ir pasveikti, o tik po to skatinama suvokti per didelio ir netinkamo vartojamų preparatų kiekio įtaką ligonio vidinei būsenai bei organizmui. 

Taip pat vertėtų pabrėžti, kad didelę įtaką priklausomiems žmonėms daro jų aplinkiniai, kurie, išreiškę susirūpinimą artimojo būsena, turėtų jį padrąsinti bei paskatinti pasikonsultuoti su gydytoju, o ne nustatyti ligas ar sutrikimus savavališkai, nes tai dažnai tik pablogina su priklausomybe kovojančio žmogaus būseną.

Tikslas – susidoroti su problema

Siekiant sumažinti pertek­linio vaistų vartojimo problemos mastą šalyje, 2018 m. Šiaulių teritorinės ligonių kasos zonoje dvejiems metams įkurtas vaistų komitetas, kuriame pirmąkart Lietuvoje buvo pradėta viešai kalbėti apie perteklinį medikamentų vartojimą ir jo sukeliamas pasekmes. Komiteto strateginė kryptis yra kompensuojamųjų vaistų vartojimo racio­nalizavimas. To bus bandoma siekti, keliant skirtingų gydytojų, sveikatos priežiūros, far­macijos ir kitų specialistų kompetencijas bei analizuojant kompensuojamųjų vaistų suvartojimą ir pacientų gydymo efektyvumą. 

Su šia problema taip pat susiduria ir Sveikatos apsaugos ministerija, kuri savo 2019–2021 m. strateginiame veik­los plane nurodo, jog bus siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje būtų prieinami geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistai, gerinantys bei stiprinantys žmonių sveikatą, užtikrinant racionalų medikamentų ir valstybės biudžeto bei gyventojų lėšų vartojimą. 

Vienas iš būdų, kuriais stengiamasi visuomenei įdiegti racionalaus vaistų vartojimo svarbą, yra Sveikatos apsaugos ministerijos numatomas rengti „Išmintingasis vaistų sąrašas“, skirtas sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams. Planuojama, kad šiame sąraše „suguls“ informacija apie ligas bei vaistų vartojimo rekomendacijos jų gydymui.

Svarbiausias kriterijus įvairių sričių sveikatos priežiū­ros specialistams, atrenkant vaistus – didžiausia galima nauda paciento sveikatai, neišleidžiant didelės pinigų sumos.

ŽŪB „Šilalės Agro“ tęsia seminarų ciklą įvai­riomis ūki­ninkams naudingomis temo­mis. Praėjusį penktadienį pa­klausyti UAB „VetMar­ket“ (ŽŪB „Šilalės Agro“ yra jų partnerė) lek­­to­­rių paskaitų susirinko kone pilna kon­fe­ren­cijų salė.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.9

Suomijoje, Lieto mieste, vyko baigiamasis „Erasmus+“ projekto „Amazing Race“ susitikimas.

Kiekvienas iš keturių projekto susitikimų turėjo atskirą temą ir lenktynes. Šįkart tai turėjo būti emocinė sveikata ir ypatingos lenktynės snieg­bačiais su nakvyne palapinėje. De­ja, snigti pradėjo tik jau išvykus iš Suo­mijos.

Aš­tuoni Lau­kuvos Norberto Vėliaus gim­nazijos mokiniai ir trys mokytojai tarptautinėse grupėse susipažino su Suomijos gamta, architektūra, papročiais (savaitgalį praleido Halssi, kur kaitinosi saunoje, maudėsi jūroje, ieškojo „lobių“ Turku), vedė sporti­nius užsiėmimus pagyvenusiems žmonėms, ragavo nacionalinių valgių, šo­ko ir dainavo, išbandė fizinių veiklų įvairovę mokykloje ir gamtoje (lai­pio­jimą, grindų kerlingą, disko gol­fą). Tikimės, kad dalį jų netrukus galės išbandyti mokiniai mūsų gimnazijoje.

Dvejų metų projektas suteikė galimybę pamatyti ir palyginti keturias šalis (Kroatiją, Ispaniją, Suomiją ir Lie­tuvą): atrasti panašumų bei skirtumų, susidurti su iššūkiais, ieškoti bendrų sprendimų. Apie 24 kartu praleistas dienas galima pasakoti valandų valandas, nedidelę dalį mūsų veiklų galite pamatyti projekto „Youtube“ kanale „Amazing Race Erasmus“.

Šis projektas finansuojamas, remiant Europos Komisijai, kurį Lietuvoje administ­ruoja Švietimo mainų paramos fondas.

Stasys BAUBKUS,

projekto koordinatorius

Stephen DAWE (Ispanija) nuotr.

Ūkininkams skundžiantis, kad lietingomis vasaromis skęsta pasėliai, savivaldybės valdininkai paprastai turi vienintelę „paguodą“ – „melioracijai nėra pinigų“. Ir tikrai iš valstybės biudžeto jų atskaičiuojama kukliai: jau kelinti metai melioracijos sistemoms atnaujinti Šilalės savivaldybė gauna vos apie 200 tūkst. eurų. Trūkstant lėšų, pasirenkama remontuoti tik vieno ar dviejų kurių nors upelių baseinų melioracijos griovius bei statinius. Tačiau kad ir kokios menkos sumos skiriamos, pernai atsitiko sunkiai įtikėtinas dalykas – pirmą kartą per daugelį metų savivaldybė į valstybės biudžetą grąžino ketvirtadalį visų melioracijai gautų lėšų.

Daiva BARTKIENĖ

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.9

Legenda byloja, kad moterų mylėtojas ir pasipūtėlis Don Žuanas užkariaudavo moterų širdis ir negailestingai įsukdavo jas į aistrų verpetą. Wolfgango Amadeaus Mocarto operos „Don Žuanas“ gerbėjai vasario 12 d., 19 val., Klaipėdos Žvejų rūmuose pasiners į komedijos, melodramos ir antgamtinių elementų kupiną istoriją, kurios pagrindinį herojų įkūnys baritonas Žygimantas Galinis.

Muzikos genijaus Wolfgango Amadeaus Mocarto opera „Don Žuanas“ – viena populiariausių operų. Ji karaliauja pasaulio teatrų scenose ir įeina į dažniausiai statomų operų dešimtuką.

Koks buvo šios operos kelias? „Don Žuano“ pasaulinė premjera 1787 m. įvyko Prahoje, tačiau dviem savaitėmis vėliau nei planuota, nes atlikėjai nespėjo laiku išmokti savo sudėtingų partijų, o kompozitorius – parašyti uvertiūros. Kalbama, kad paskutinius uvertiūros taktus Mocartas parašė paskutinę naktį prieš premjerą...

„Don Žuano“ libreto autorius Lorenzo Da Ponte per savo gyvenimą spėjo pabūti kunigu, mokytoju, profesionaliu lošėju, sekretoriumi, knygyno savininku, maisto prekių parduotuvės savininku, prodiuseriu, o galiausiai tapo italų kalbos ir literatūros profesoriumi Kolumbijos universitete.

Operos siužetui paaštrinti kūrėjai konsultavosi su garsiuoju Giacommo Girolamo Casanova: didysis moterų gundytojas su W. A. Mocartu susitiko gyvendami Prahoje.

Tuo, kad „Don Žuanas“ – geriausia kada nors parašyta opera, buvo įsitikinę net trys didieji kompozitoriai, kurių autoritetas muzikos pasaulyje nekvestionuojamas: Gioacchino Rossini, Charles'is Gounod ir Richardas Wagneris. O štai jų kolega Ludwigas van Beethovenas su šiuo teiginiu nesutiko, nes „Don Žuano“ siužetą laikė amoraliu.

Įdomu, kad būtent operoje „Don Žuanas“ pirmą kartą buvo panaudotas trombonas. Be to, finalinės puotos metu orkestras groja arijas iš tuo metu populiarių operų, lydimų tarno Leporelo komentarų. O štai scena kapinėse įskėlė kūrybos kibirkštis net dviems garsiems rusų poetams: taip gimė Aleksandro Puškino drama „Akmeninis svečias“ ir Annos Achmatovos poema „Poema be herojaus“.

Garsiojoje Don Žuano Arijoje su šampano taure apie šį gėrimą nėra nė žodžio: joje širdžių ėdikas kalba apie vyną, kuris „užkaitina galvą“. Nesusipratimas atsirado dėl Europoje paplitusios vokiškos libreto versijos, kurioje vertėjas vardan skambesnio rimo žodį „vynas“ pakeitė į „šampanas“...

Vasario 12 d., 19 val., Klaipėdos Žvejų rūmuose gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio.

KVMT inf.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė dėl piniginių kom­pensacijų už elektros stulpus išmokėjimo tvarkai, nu­ma­tant išmokas ne tik už sklypus, bet ir už statinius bei patalpas juose.

„Šilalės artojo“ inform.

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.28

Su teisėsauga nemalonumų tikriausiai niekas nenori turėti, tačiau pasitaiko, kad prieš ją tenka stoti ne vien dėl to, ką darai ne taip, bet ir dėl to, jog nedarai taip, kaip reikia. Būtent taip nutiko smulkiajam ūkininkui Remigi­jui Z., kuris laiku neįdarbino pagalbinio darbininko ir už tai su­laukė tūkstantinės baudos.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.28

Sausio 18–25 d. krikščionių pasaulyje švenčiama eku­meninė savaitė, šių maldų tikslas – visų krikščionių susivienijimas. Todėl ir Šilalėje sausio 23-iosios vakarą į Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią rin­kosi ne tik katalikai, bet ir evangelikai liu­­teronai, Šv. Mišiose skambėjo abie­jų krikš­čionybės atmainų dvasininkų žo­džiai, gie­dojo du chorai.

Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos dekanas kun. Saulius Katkus priminė, kodėl tikintieji ir jų dvasiniai vadovai privalo švęsti pasaulio krikščionių vienybę ir susitaikymą.

„Krikščionių susiskaldymas tęsiasi daug šimtmečių, o tai yra labai skausminga ir priešinga Dievo valiai. Drauge su krikščionimis visame pasaulyje, kurie tiki maldos galia, siekiame įveikti atsiskyrimą.

Pasak tradicijos, apaštalas Šv. Paulius pasiekė Maltos kran­­tus 60-aisiais metais. Va­sa­rio 10-ąją Maltos krikščionių bend­ruomenė švenčia Šv. Pauliaus laivo sudužimo šventę, kuria dėkojama, kad į šias salas buvo atneštas krikščionių tikėjimas. Dėl to šios šventės skaitinys pasirink­tas ir šių metų Maldos savaitei. Maldos yra siejamos su svetingumu, kurį salos gyven­tojai parodė tiems, kurie pa­tyrė laivo su­dužimą. Apaš­talų darbų knygoje rašoma: „Su mumis el­gėsi labai drau­giškai“. Tad te­­gul meilė ir pa­garba, ku­rią ro­dome vie­nas kitam mels­­damiesi šian­­dien, lydi ir mus“, – kalbėjo Šilalės katalikų dvasinis vadovas. 

Šią mintį pratęsė ir Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčios va­dovas, kun. Mindaugas Dikšaitis. Pasak jo, smagu būti vienoje Bažnyčioje, prie to paties altoriaus, su tikėjimo broliais, su kuriais išpažįsti tą patį Viešpatį. 

„Esame vienybės savaitės sušaukti, bet kartu gyvename ir dirbame ne tik šią savaitę. Miestas nėra toks didelis, nors mūsų tradicijos, požiūriai galbūt ir yra skirtingi. Bet ar tai gali būti pleištu tarp mūsų? Maltos salos žmonės tapo palaiminti, kai Dievo rankos vedamas Paulius joje atsidūrė, sudužus laivui.

„Jie buvo barbarai, jie buvo kitokie, bet su mumis elgėsi labai draugiškai“, – rašė evangelistas Lukas. O šiandien Malta, galima sakyti, yra mums tikėjimo pavyzdys, pati krikščioniškausia pasaulyje šalis, ir net 98 proc. Maltos gyventojų save laiko tikinčiais krikščionimis. Prieš metus mano žmona kolektyvui pirko kelionę į Maltą, ten nuvykome kaip tik tą dieną, kai iškilmingai buvo švenčiamas apaštalo Pauliaus laivo sudužimas.

Tad nors mes ir esame skirtingi, bet svarbiausia yra visko kūrimas meilės pagrindu. Greta mūsų yra žmonių, kurie visiškai nepažįsta Kristaus. Todėl visų mūsų bend­ras didysis pašaukimas yra eiti, skelbti ir liudyti Kristų, jo meilę ir malonę“, – sakė  M. Dikšaitis.

Dvasininkų žodžius lydėjo bendri tikinčiųjų atsiliepimai ir ypatingos Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šilalės Jono Tartilavičiaus Batakiečio evangelikų liuteronų bažny­čios choristų (vadovai Antanas Kazlauskas ir Laima Saroč­kie­nė) atliekamos giesmės. 

Šv. Mišioms pasibaigus, kun. S. Katkus pakvietė susirinkusiuosius pabūti krikščioniškoje vienybėje ir pabendrauti prie arbatos puodelio Parapijos namuose.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

2018 m. spalio 26 d. „Šilalės artojas“, sulaukęs gyventojų kritiškų skambučių, išspausdino pub­likaciją „Tilto rekonstravimas bus baigtas dar negreitai“. Jame rašyta, jog nuo rugsėjo vidurio, rengiantis tilto per Jūros upę kelyje Šilutė–Pajūris remontui, buvo uždarytas eismas viena jo juosta. Kaip paaiškėjo vėliau, redakcijai ėmus domėtis, VšĮ „Kelių transporto tyrimų institutas“, atlikęs tyrimą, nustatė, kad tilto kraštinių perdangų sijų betonas buvo pažeistas, todėl tilto pakraščiais mašinoms važiuoti nesaugu.

Aldona BIELICIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.8

Upynos gyventojai nekantriai laukia renovuotų kultūros namų atidarymo, kuris planuojamas šį savaitgalį. Iš salės jau kelinta savaitė sklinda muzikos akordai, pasigirsta dainų nuotrupos, verčiančios upyniškius spėlioti, kokia nauja programa juos nustebins vietiniai meno mėgėjai, kokių ir iš kur sulauks atvykstant svečių. Upyniškė koncertų organizatorė Renata Gužauskienė puoselėja viltį, jog nauja, šilta ir šviesi erdvė suburs miestelio žmones ne vienam vakarui, o nesibaigiančiai bendrystės šventei.

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.8