Šilalės rajono gyventojas Petras D. sugalvojo vietoj se­nos daržinės susimūryti naują ūkinuką. Deja, šiuos su­manymus įvertinęs teismas buvo griežtas – vyras nu­baustas už savavališkas statybas.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.38

Nuo pat kadencijos pradžios per visas siūles braškėjusi naujoji Šilalės savi­valdy­bės tarybos dauguma iširo – šiandien vyks­tančiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas dviejų šios koalicijos narių p­a­reiškimas dėl pasitraukimo. Akivaizdu, jog toks dabar jau buvusių partnerių – Lie­tuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ats­tovų – apsisprendimas valdančiuo­sius ne tik suerzino, bet ir buvo gana skausmingas: tai rodo viešojoje erdvėje pasipylę ne tik asmeniniai užgauliojimai jų adresu, bet netgi kaltinimai kenkiant Šilalei.

Kas atsitiko, kad „valstiečiai“ savanoriškai pasitraukė į opoziciją? Apie tai kalbamės su savivaldybės tarybos nare Vitalija Jankauskaite-Milčiuviene.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.38

Karantinas sulėtino deklaravimo tempus – kol kas pasėlius ir žemės ūkio naudmenas mūsų rajone deklaravo vos daugiau kaip penktadalis pareiškėjų. Seniūnijų žemės ūkio specialistai tikina, jog procesas vyksta sklandžiai, tačiau laisvų vietų deklaravimo grafike kasdien mažėja, o kai kuriose seniūnijose deklaravimui galima užsiregistruoti tik birželiui.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.38

Abiturientai nerimauja, kad dėl nuotoliniu būdu vykstančių pamokų nepavyks tinkamai pasiruošti egzami­nams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo mo­kymosi spragų nedangstyti pandemija, nes ruoštis egzaminams reikėjo pradėti dar prieš kelerius metus. Bran­dos egzaminų sesija šiemet perkelta į birželio pabai­gą, pirmąjį priėmimo į aukštąsias mokyklas etapą pla­nuo­jama baigti iki rugpjūčio 18 d., o nauji mokslo me­tai prasidėtų rugsėjo viduryje.

Marija VYŠNIAUSKAITĖ

Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.38

Švelninant karantino sąlygas, atnaujinamas bibliotekų darbas – leidžiama naudotis kompiuteriais, interneto skaityklų paslaugomis. Tačiau kol kas bibliotekose neteikiamos skaityklų, atvirųjų fondų, vaikų bibliotekų (išskyrus knygų išdavimą) paslaugos. 

Šilalės viešoji biblioteka taip pat aptarnauja skaitytojus bekontakčiu būdu, t.y. perduoda iš anksto užsakytas knygas ir spaudos leidi­nius per langą. Beje, per pirmąsias dvi skaitytojų ap­­tarnavimo dienas išduota net 250 leidinių. Tokiu pat bekontakčiu būdu skaitytojus aptarnauja ir viešosios bibliotekos filialai.

Viešosios bibliotekos Ko­mu­ni­kacijos ir informacinių technologijų skyriaus vedėja Rima Norvilienė sa­ko, jog bekontakčiu būdu aptarnaus ir skaitytojus, norinčius pasiskolinti knygų, kopijuoti bei spausdinti dokumentus. Tokios nuotolinės paslaugos planuoja­mos iki gegužės 25 d., lanky­tojai Šilalėje aptarnauja­mi nuo 11 iki 16 val., rajono bib­liotekose – jų dar­bo me­tu.

„Kol kas Šilalės viešojoje bibliotekoje uždarytos periodinių leidinių skaityk­lų, vaikų literatūros skyriaus durys. Tačiau leidžiama naudotis kompiuteriais ir internetu. Interneto skaitykla pirmame bibliotekos aukšte pradės veikti nuo ateinančio pirmadienio (gegužės 18 d.). Į kitus aukštus lankytojai neįleidžiami ir fiziniu būdu neaptarnaujami. Tačiau patekimas į Interneto skaityklą bus ribojamas – vienu metu kompiuteriais su nemokama interneto prieiga galės naudotis tik du lankytojai, kurie privalės laikytis 2 metrų atstumo, dėvėti apsaugines kaukes ir pirštines. Darbuotojai yra pasiruošę po kiekvieno seanso dezinfekuoti lankytojų darbo vietas“, – sako R. Norvilienė. 

Knygų ir spaudos leidinių užsakymas

Užsakyti dokumentai yra paskirstomi pagal skaitytojo pažymėjimo numerį ir sudedami kiekvienam į atskirą maišelį ant Šilalės viešosios bibliotekos pirmojo aukšto palangės, o filialuose sutartu laiku maišelis su knygomis paliekamas prie bibliotekos durų. Jei užsakomas leidinys, kuris neskolinamas arba skolinamas paliekant užstatą, lankytojas pinigus perduoda maišelyje. Leidiniai, pasiskolinti į namus, Šilalėje grąžinami pasinaudojant knygų grąžinimo įrenginiu, o filialuose – atvykus ir paskambinus telefonu.

Bibliotekos darbuotojai dėvi apsaugos priemones (kaukę, veido skydelį, pirštines), to prašoma ir lankytojų.

Beje, visi grąžinami leidiniai dezinfekuojami ir 72 val. laikomi karantine, t. y. polietileno maišuose.

Ir toliau gamina apsauginius veido skydus

Šilalės viešoji biblioteka tęsia apsauginių veido skydų 3D spausdintuvais gamybą. Spausdintuvai dirba ištisai, o skydo laikikliui atspausdinti reikia daugiau nei dviejų valandų. Šiek tiek laiko užima ir skaidrios plėvelės tvirtinimas, kiti surinkimo darbai.

Pasak R. Norvilienės, Lietuvos viešosios bibliotekos gydytojams padovanojo virš 7000 apsauginių veido skydų, Šilalės biblioteka – apie 50. Skydų padovanota ir veterinarijos gydytojams, Šilalės kultūros centro darbuotojams, apsaugos priemonėmis aprūpinti rajono bibliotekininkai.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ

Šilalės viešosios bibliotekos nuotr.

Istoriniai įvykiai, ypač kovos su Ordinu, formavo stip­rų žemaitišką identitetą. Vienos iš stipriausių gynybinių centrų Žemaitijoje buvo Medininkų ir Karšuvos žemių pilys, stovėjusios ant Medvėgalio, Padievaičio piliakalnių Šilalės rajone. Istorikų mažai tyrinėta Karšuvos žemė XIII–XIV a. apėmė nemažą pietų Žemaitijos plotą, kuriame dabar yra didžioji Šilalės rajono dalis (išskyrus šiaurinę), Tauragės rajonas (išskyrus pietvakarinę jo dalį), Jurbarko rajono šiaurinė dalis ir Šilutės rajono rytinis kraštas.

Karšuvos žemę nuo užpuo­likų saugojo ne vie­na pilis. Bene stipriausia ir svarbiausia šiaurinėje Kar­šu­voje turėjo būti Ge­di­mi­no tvirtovė. Dau­­gumos istori­kų sutari­mu, ji turėjo būti pastatyta Pag­­rau­dės valsčiuje, ant Pa­die­vaičio piliakalnio. Kar­šu­vos už­kariavimas prasidė­jo 1259 metais iš vakarų. Kar­šu­viai, pa­dedant kitiems že­mai­čiams bei iš rytų Lie­tu­vos atsiųstoms pajėgoms, Ordinui sten­­gėsi priešpastatyti Jū­ros gynybinę sistemą.

Palei šią upę ir piečiau stovėjusių piliakal­nių buvo išdės­tyta vientisa pilių ir pilaičių grandinė. Svarbiausia čia buvo Ge­di­mi­no pilis, kurioje rezida­vo bei kovas koordinavo didžiojo kunigaikščio Vytenio bro­­lis Gedi­mi­nas. Pilį 1305-ųjų žie­mą puolė kryžiuočiai. 1317 m. bir­želio 24 d. Ordino maršalo Hen­riko kariuomenė vėl nio­kojo Pagraudės vals­­­čių. Kro­nikininkas Petras Dus­­­­bur­­gie­tis rašo: „Antra kariuo­me­nės dalis, būtent brolis Frid­richas iš Libencelės, Ra­gainės kontūras, turėjo su 150 vyrų prieiti slapta prie Ge­di­mino pilies ir ją paimti, ta­čiau pilėnai – nežinia, kuriuo būdu apie tai iš anksto įs­pėti, – pilį apgynė, nors papilį broliams ir pavyko visiškai sudeginti“.

Remiantis Mikalojaus Jero­ši­no informacija, galima teigti, kad šį kraštą gynė didžiojo kunigaikščio Vytenio ar Lie­­tuvos submonarcho Ge­di­mi­no rink­tiniai būriai. Va­di­na­si, Ge­di­mino tvirtovė bu­vo sa­votiška Lietuvos vals­ty­­bės „ka­rinė ba­zė“ Že­­mai­ti­­jo­je. To paties kro­ni­kinin­ko P. Dus­burgiečio liudijimu, 1324 m. gegužės 22 d.

„bro­lis Dit­richas iš Al­ten­bur­­go, Ra­­gainės kontūras, bei 44 bro­liai su 400 Sem­bos ir No­­tan­­gos vyrų apyaušryje ne­tikė­tai užpuolė Ge­dimino pilies papilį, sudegi­no jį ir išžu­dė visus žmones, kuriuos ja­me surado, išskyrus tuos, kuriems pavyko pasprukti į pilį. Bro­liai neteko trijų No­tan­gos vyrų, kritusių kovoje, ir dviejų, kuriuos paėmė į nelaisvę. Pa­kliuvo į nelaisvę ir brolis Ote­ris, tačiau neilgai trukus jam pavyko stebuklingai išsi­­gel­bė­ti. Ži­­noma, jis dešimt die­nų išbuvo kelyje be maisto“.

1329 m. žiemą didžiulio žygio į Med­vėgalį metu pilį kryžiuočiai sunaikino. Ar po to ji buvo atstatyta, neaišku.

Padievaičio ar kitaip Kvė­dar­­nos piliakalnis įrengtas aukš­tumos kyšulyje Jūros kai­­ria­jame krante, jos santakoje su Vėžos (Druskio) upeliu. Aikš­telė dabar yra trikampė, pa­il­ga šiaurės–pietų kryptimi, šiuo metu – tik 20 metrų ilgio ir 12 metrų pločio. XVII ar XVIII a. pastačius malūną, piliakalnis pradėjo intensyviai griūti į Jūrą, plaunamas jos pakeistos tėkmės, tad mūsų dienas pasiekė tik aikštelės rytinis kraštas ir 20 m ilgio jos pietinės dalies likutis, 2 m žemesnis už aikštelę – greičiausiai jau tik piliakalnio šlaitas. 1948 m. minima, kad aikštelė buvusi 55 m ilgio ir 35 m pločio. Šiaurinėje jos pusėje supiltas masyvus 4,5 m aukščio pylimas, besileidžiantis į 2 m gylio griovį. Į šiaurę nuo piliakalnio yra papilys – įtvirtinta gyvenvietė prie pilies. Jo aikštelė – trapecinė, 77 m ilgio ir 53 m pločio pietiniame krašte, 90 m – šiauriniame. Šiauriniame aikš­telės krašte supiltas 1 m aukščio ir 15 m pločio pylimas, kurio išorinis 2 m aukščio šlaitas leidžiasi į 90 m ilgio, 20 m pločio bei 2 m gylio griovį.

Papilio aikštelėje rasta lipdytos grublėtos keramikos. Į šiaurę nuo papilio, į pietvakarius ir į rytus nuo piliakalnio, kairiajame Vėžos (Druskio) krante, 2 hektarų plote, yra pa­pėdės gyvenvietė, kurioje ras­ti bronziniai kryžinis smeig­­tukas ir žvangutis, taip pat lygios, grublėtos bei žiestos keramikos, perdegusių ak­menų, molio tinko liekanų (radiniai saugomi Lie­tu­vos nacio­naliniame muziejuje).

Į pietryčius nuo piliakalnio, Vėžos (Druskio) kairiajame krante, slėnyje yra Velnio sostu vadinamas akmuo (tyrinėtas 1971 m.). Už 150 m į piet­ryčius nuo piliakalnio yra VI–XII a. senkapis. Greičiausiai iš jo yra kilę kažkur piliakalnio teritorijoje rasti du ietigaliai, dvi bronzinės antkaklės, kryžinis smeigtukas bei kalavijo dalys. Deja, šie radiniai mūsų dienų nepasiekė.

XX a. vakarinis piliakalnio šlaitas ir papilio vakarinio šlaito dalis nuolat griuvo. Ero­zijos procesai nėra pasibaigę ir dabar. Papilys ir ypač senovės gyvenvietė bei senkapis anksčiau apardyti arimų. Visoje piliakalnio teritorijoje matomi paviršinės bei mechaninės erozijos židiniai, ypač ryškūs ant pylimo ir aikš­telėje. Pats piliakalnis ap­augęs tankia menkaverčių la­puočių augmenija, kuria po tru­putį užželia ir papilio šlaitai.

Buvęs didingas, tačiau Jūros upės smarkiai apgraužtas ir toliau tebegriūvantis piliakalnis, LDK valdovo Gedimino pilis, ilgai laukė dėmesio bei pagalbos. XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje, Kultūros paveldo departamentui vykdant griūvančių piliakalnių gelbėjimo programą bei ruošiant Padievaičio piliakalnio tvarkymo projektą, jame buvo atlikti žvalgomieji tyrimai. Jiems vadovavo archeo­logė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Elena Pranc­kėnaitė. Piliakalnyje bei jo ap­linkoje ištirtos 2 perkasos ir 8 šurfai, kurie sudarė 32 m2 plotą. Tyrimų metu aikštelėje aptiktas 80 cm storio kultūrinis sluoksnis su lipdyta lygia, grublėta bei apžiesta keramika, metalo lydymo atliekomis, molio tinku, gyvulių kaulais, perdegusiais akmenimis. Bene įdomiausias radinys buvo geležinis pjautuvas. Tokio pat storio sluoksnis rastas ir papilyje. Tačiau Pa­dievaičio piliakalnio tvarkymo darbus sustabdė prasidėjusi krizė, nutraukusi ir visos piliakalnių programos vykdymą.

Tačiau šis piliakalnis artimiausiu laiku atgims naujam gyvenimui. Šilalės savivaldybė dar 2017 m. parengė Pa­dievaičio, Kvė­darnos piliakalnio tvar­ko­mųjų paveldosaugos darbų projektą, kurio įgyvendinimas jau prasideda. Tad ši reikšminga ir unikali vieta Lie­tu­vos praeičiai pažinti bus išsaugota bei pritaikyta turistų lankymui. Vienas iš svarbiausių bei reikšmingiausių darbų yra griūvančių šlaitų tvirtinimas, sustiprinant upės ardomą kran­tą ir stabilizuojant paviršinės bei mechani­nės erozijos pažeistus šlaitus, taip apsaugant piliakalnį nuo visiško sunykimo. Palei vandens nuardytą Jūros upės pakrantę bus pastatytos akmenų atramos, kurios sutvirtins krantą, įrengtos bunos. Pi­lia­kal­nio teritorijoje numatoma atlikti archeologinius tyri­mus, taip pat – ir piliakalnio aikš­telėje. Iš gautų archeo­loginių duomenų tikimasi surinkti kuo daugiau informacijos apie šios vietovės istoriją. Pi­liakalnyje ir jo teritorijoje bus atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, pašalinti menkaverčiai medžiai, krūmai, dalis augmenijos, įrengti pėsčiųjų takai, apžvalgos aikštelės, laiptai, tilteliai, informaciniai stendai, poilsio zona, mašinų stovėjimo aikštelė, Jūros upės pakrantėje atsiras baidarininkų išlaipinimo-įlaipinimo vieta.

Unikali, mūsų rajono ir Lie­tuvos žmonėms mažai pažįstama, vienintelė LDK kunigaikščio Gedimino dinastijos pradžią menanti vieta – Pa­die­vaičio piliakalnis – jau šių me­tų pabaigoje kvies lankytojus naujai atgimęs.

Jurgita VIRŠILIENĖ,

kultūros paveldo apsaugos vyr. specialistė

Kolektyviniuose soduose nuolat gyvena jau ne viena dešimtis ši­la­liš­kių. Šiai gy­ven­tojų daliai ypač aktualus saugus susisiekimas – no­rint pasiekti savo sklypus, esančius Struikų kaime, jiems tenka kirsti jud­rų kelią.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37

Gyvename teisinėje valstybėje, kurioje be jokių išim­čių turėtų būti vadovaujamasi įstatymais. Tačiau Palen­ti­nio seniūnijoje gyvenantys ūkininkai sako, kad jų pa­­sitikėjimą griauna valstybės institucijos, ku­rios net raš­­tu sudarytas sutartis verčia niekais – žemė­tvar­kininkai, anot ūkininkų, vadovaujasi tik jiems vieniems suprantama tvarka.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad nuo gegužės 18 d. ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas galės būti organizuojamas ne tik nuotoliniu būdu, bet ir įstaigoje – jei šeima pageidaus, galės vaiką atvesti į darželį. Tačiau jeigu vaikas serga lėtinėmis ligomis, dėl kurių ekstremaliosios situacijos ar karantino laikotarpiu išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, arba kai jis gyvena kartu su rizikos grupėms priklausančiais asmenimis, rekomenduojama ir toliau tęsti ugdymą namuose.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37

Dar vienos Šilalės savivaldybei priklausančios bend­rovės slenksčius pradėjo minti pareigūnai – praėjusią savaitę kriminalistai apsilankė UAB „Šilalės vandenys“. Policiją sudomino prieš porą metų atlikti įmonės sandoriai, įtariama, jog galimai apgaulingai buvo tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita.

Daiva BARTKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.37